(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, Nijolei Aleksandrovič, 

dalyvaujant ieškovui S. P. (S. P.) ir jo atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui (Vladimir Kononov),

atsakovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, atstovei advokatei Violetai Zabielienei,

trečiajam asmeniui J. B.,

ekspertams V. Š. ir V. M.,

liudytojui E. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. (S. P.) ieškinį atsakovei užsienio bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – užsienio bendrovė SIA „IniCredit Leasing“, veikianti per Lietuvos filialą, J. B.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1.       ieškovas S. P. (toliau – ieškovas) pateikė teismui ieškinį atsakovei užsienio bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, (toliau – atsakovė), kuriame prašo priteisti iš atsakovės 5 060,86 Eur žalos atlyginimą, 6,00 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, byloje įtraukti užsienio bendrovę SIA „IniCredit Leasing“, veikiančią per filialą Lietuvoje, bei J. B.

2.       Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2019 m. balandžio 30 d. apie 16 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo trečiasis asmuo J. B., nuvažiavo nuo gatvės važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į už važiuojamosios dalies ribos stovėjusį ieškovui S. P. priklausantį automobilį BMW M6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)). Anot ieškovo, įvykio metu jis buvo parduotuvėje, išėjęs iš parduotuvės pastebėjo sudaužytą automobilį. Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją ir ieškovas kreipėsi į draudimo bendrovę (atsakovę) dėl žalos atlyginimo. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio VW Passat vairuotojo (trečiojo asmens) kaltės. Draudimo bendrovė priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė ieškovui atlyginti padarytą žalą. Anot draudimo bendrovės, įvykio faktas nėra kvestionuojamas, tačiau didžioji dalis automobilio „BMW M6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų buvo padaryti ne dėl šių dviejų transporto priemonių kontakto įvardytomis aplinkybėmis. Toks draudimo bendrovės sprendimas grindžiamas UAB „IMPULSANA“ eksperto V. M. išvadomis. Ieškovo vertinimu, draudimo bendrovės atsisakymas atlyginti žalą yra nepagrįstas. Ieškovas pažymi, kad su ieškiniu pateikia turto vertintojo E. L. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą su automobilio BMW M6 priekinio bamperio nuotraukomis. Iš jų matyti, kad išskyrus draudimo bendrovės nurodytų automobilio BMW M6 priekinio bamperio apdailos ir apatinių grotelių kampo formos deformacijų, neva padarytų vertikaliu apie 10 cm pločio objektu, kurio apatinis taškas buvo ne aukščiau kaip 18 cm, o viršutinis kontakto taškas - ne aukščiau kaip 45 cm nuo atraminio paviršiaus – nėra. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad draudimo bendrovės sprendime nurodyta, jog automobilio VW priekinio bamperio stiprintuvo ženkli deformacija paaiškinama kontaktu su automobilio BMW standžia vieta, esančia ties šio automobilio priekinio dešinio lonžerono antgaliu, tačiau kokie BMW M6 priekinio bamperio pažeidimai yra padaryti nuo automobilio VW priekinio bamperio stiprintuvo nenurodyta. Kadangi draudimo bendrovė, laikydamasi savo pozicijos, atsisako atlyginti ieškovui patirtą žalą, todėl jis, remdamasis Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 ir 15 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.987 straipsniu, Transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 96 straipsniu, prašo iš atsakovės jo naudai priteisti žalos atlyginimą.

3.       Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2019 m. balandžio 30 d. apie 16 val. ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, įvyko autoįvykis, kuriame dalyvavo automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo tretytis asmuo J. B., ir automobilis BMW M6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo ieškovas. Anot atsakovės, ginčo dėl autoįvykio aplinkybių nekilo, autoįvykio dalyviai nekvietė policijos ir užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodyta, jog eismo įvykis įvyko dėl J. B. kaltės, kuris nuvažiavo nuo gatvės važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į už važiuojamosios dalies ribų stovėjusį automobilį BMW. Atsakovė nurodo, kad ieškovas kreipėsi į ją dėl patirtos žalos atlyginimo, dėl to ji pradėjo tyrimą (byla (duomenys neskelbtini)). Pasak atsakovės, siekiant priimti objektyvų bei teisingą sprendimą dėl žalos atlyginimo administruojamoje byloje, ji kreipėsi į transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją turinčio specialisto – technikos mokslų daktaro V. M. (toliau – ekspertas) įmonę “Impulsana”, prašant informuoti (ištyrus įvykio aplinkybes, išanalizavus bylos administravimo metu surinktą medžiagą), ar užfiksuoti automobilių VW ir BMW sugadinimai tarpusavyje suderinami, ar techniniu požiūriu pagrindžiama, kad visi abiejų automobilių pažeidimai susidarė 2019 m. balandžio 30 d. deklaruoto eismo įvykio metu. Ekspertas V. M. 2019 m. rugpjūčio 2 d. pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad VW ir BMW automobilių sugadinimai suderinami tik sąlyginai ir techniniu požiūriu negalima pagrįsti, kad abiejų automobilių sugadinimai susidarė vien dėl jų susidūrimo 2019 m. balandžio 30 d. deklaruoto eismo įvykio metu. Eksperto V. M. išvadų pagrindu, draudimo bendrovė priėmė sprendimą, jog jai nekyla prievolės atlyginti žalą už automobilio BMW sugadinamus, kadangi fiksuotų sugadinimų analizė patvirtina faktą, kad jie tarpusavyje suderinami sąlyginai, atsitikę kitomis nei turima informacija aplinkybėmis, o įrodymų, kurie tiksliai apgadinimai transporto priemonei buvo padaryti šio konkretaus įvykio metu nėra. Atsakovė pažymi, kad remiantis CK 6.987 straipsniu, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktu, 96 straipsniu, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalimi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu, todėl jo (draudžiamojo įvykio) nesant draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos. Atsakovė taip pat nurodo, kad remiantis aukščiau išvardintais argumentais bei eksperto išvada, teigtina jog priežastinis ryšys tarp aptariamo autoįvykio bei žalos, nustatytos automobiliui BMW, negali būti nustatytas, todėl nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Anot atsakovės, yra pagrįsta abejonė, jog ieškovas jam įstatymais (Draudimo įstatymo 82 straipsnyje, TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalyje) nustatytų pareigų nevykdė visiškai sąžiningai ir nedėjo visų įmanomų pastangų užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą su atsakove tam, kad būtų išsiaiškintos visos aplinkybės, būtinos draudimo bylos ištyrimui. Atsakovė taip pat pažymi, kad ieškovas neatskleidė visų reikiamų aplinkybių, taip apsunkindamas draudimo bylos nagrinėjimą. Ekspertas, apžiūrėjęs įvykio tyrimo pateiktas nuotraukas bei siekdamas pateikti kuo išsamesnę ir tikslesnę išvadą, 2019 m. liepos 23 d. papildomai apžiūrėjo automobilį BMW, kuris tuo metu buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Ekspertas nuvykęs konstatavo, kad automobilio BMW būklė buvo kitokia, nei užfiksuota tyrimui pateiktose nuotraukose bei buvo smarkiai pabloginta – apardyta visa priekinė automobilio dalis. Toks žymus automobilio BMW būklės pakitimas neabejotinai apsunkino žalos įvertinimą. Atsakovė nurodo, kad sąžiningai bei apdairiai vykdydama savo pareigas, nuolat informuodavo ieškovą apie draudimo bylos eigą. Dėl to galima pagrįstai teigti, kad ieškovas žinojo, jog tyrimas dar vyksta ir galutinės išvados dar nėra priimtos. Tačiau nepaisant to jis ženkliai pakeitė automobilio BMW būklę, taip apsunkindamas žalos įvertinimą. Toks ieškovo elgesys neatitinka bendradarbiavimo pareigos, nustatytos draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Ieškovas savo iniciatyva ir lėšomis papildomai kreipėsi į turto vertintoją E. L., kuris 2020 m. vasario 17 d. pateikė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą. Ieškovas ieškinyje nurodo neatitikimą tarp atsakovės užsakytos eksperto išvados ir šio turto vertinimo ataskaitos (ieškinio 11 punktas). Paminėtina, kad automobilio BMW būklė buvo pakeista nepraėjus, nei porai mėnesių po autoįvykio, todėl, kyla pagrįstų abejonių, ar automobilio BMW būklė negalėjo būti pakeista per minėtus devynis mėnesius. Be to, jei ieškovui kilo abejonių dėl atsakovės priimto sprendimo ar eksperto išvados tikslumo, būtų pagrįsta manyti, kad jis, būdamas apdairus bei protingas žmogus, būtų siekęs pašalinti visas abejones efektyviai ir nedelsdamas. Remiantis šiais argumentais, manytina, kad ieškovo užsakyta 2020 m. turto vertinimo ataskaita netūrėtų būti vertinama kaip įrodymas vertinant automobilio BMW būklę ar tuo labiau kaip įrodymas, paneigiantis atsakovės eksperto išvadas. Pasak atsakovės, ieškovas nedėjo visų pastangų užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą su ja, nepateikė išsamios ir teisingos informacijos apie autoįvykį, galimai nuslėpė ankstesnius automobilio BMW sugadinimus bei neįrodė savo patirtos žalos. Atsakovės teigimu, ji dėjo visas reikiamas pastangas išsiaiškinti visas bylos aplinkybes bei įvertinti, ar įvykis yra draudžiamasis. Atsakovė nurodo, jog sąžiningai ir kruopščiai vykdė visas jai įstatymais nustatytas pareigas, užtikrino išsamų ir objektyvų tyrimą ir, priimdama sprendimą, rėmėsi visa jai prieinama informacija. Ištyrus šį autoįvykį nebuvo nustatytos visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, automobiliui BMW nustatyti apgadinimai nebuvo pagrįsti įrodymais, jog jie buvo sukelti būtent aptariamo autoįvykio metu (nėra priežastinio ryšio) bei remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais draudiminius teisinius santykius, teigtina, kad atsakovei nekyla prievolė atlyginti žalą už automobilio BMW sugadinimus.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, nepateikimo priežastys nežinomos.

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, užsienio bendrovė SIA „IniCredit Leasing“, veikianti per filialą Lietuvoje, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, nepateikimo priežastys nežinomos.

7.       Byla išnagrinėta teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimo metu ekspertas V. M. ir liudytojas E. L. byloje dalyvavo nuotoliniu būdu vaizdo konferencinės įrangos pagalba (CPK 1751 - 1752 straipsniai).

8.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

9.       Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai parodė, kad automobilis BMW M6 buvo įsigytas lizingu. Jis lizingo įmokų nemokėjo, todėl po eismo įvykio lizingo sutartis buvo nutraukta vienašališkai, automobilį pasiėmė lizingo bendrovė. Šiuo metu automobilis nebėra ieškovo žinioje. Atsakant į teismo užduotus klausimu, ieškovas parodė, kad nuo lizingo sutarties sudarymo iki 2019 m. balandžio 30 d. jokių kitų eismo įvykių su šiuo automobiliu neturėjo. Automobilis buvo apdraustas kasko, tai priežasčių nepranešti apie prieš šioje byloje nurodytą eismo įvykį galimai buvusį kitą eismo įvykį nebūtų buvę.

10.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovo transporto priemonė iki nurodyto eismo įvykio buvo tvarkinga, transporto priemonė jokių sugadinimų neturėjo. Abejonių dėl eismo įvykio ir žalos nėra, todėl nesutinka su atsakovės pozicija, kad automobilis buvo galimai apgadintas dar iki nurodyto eismo įvykio. Ieškovo atstovo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad nors viena iš įvykio šalių buvo nesąžininga, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad transporto priemonės buvo sugadintos iki nurodyto eismo įvykio.

11.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.

12.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad pačio eismo įvykio fakto neginčija, tačiau nesutinka, kad visi nurodyti automobilio apgadinimai atsirado būtent šio minimo eismo įvykio metu. Taip pat nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu. Atsakovės atstovė parodė, kad remiantis draudimo bendrovės paskaičiuota žalos sąmata, žalos dydis negali būti didesnis nei 3 111,79 Eur (be PVM), kadangi automobilis nebuvo remontuotas ir detalės nebuvo pirktos. Atsakant į teismo užduotus klausimus patvirtino, kad sąlyginai tam tikri automobilio apgadinimai (ne esminiai) yra suderinami su įvykusiu eismo įvykiu. Prielaidą, kad dalis automobilio apgadinimų (esminių) jau buvo dar prieš nurodytą autoįvykį grindžia pateikta eksperto išvada, kuria remiantis ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

13.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. B. parodė, kad autoįvykio metu jis atsitrenkė į stovintį ieškovo automobilį. Nurodė, kad prieš įvykį ieškovo automobilis buvo sveikas. Paaiškino, kad įvykio metu atsitrenkė į automobilio kairiąją pusę (žiūrint iš jo pusės), dešinė pusė liko nepažeista. J. B. nuomone, ieškovo automobilis į įvykio vietą atvažiavo savo eiga. Atsakant į teismo užduotus klausimus parodė, kad važiuojant keliu trumpam nukreipė dėmesį nuo važiuojamos dalies, o priešais jį ta pačia kryptimi važiavo autobusas. Bandydamas išvengti susidūrimo su autobusu staigiai pasuko automobilį į kelkraštį dešinėje, kur tuo metu stovėjo ieškovo automobilis. Nurodė, kad su ieškovu iki eismo įvykio nebuvo pažįstami.

14.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė teismui prašymą skirti byloje autotechninę ekspertizę, atsakovė neprieštaravo. 2021 m. spalio 8 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus ieškovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nutarta prašymą tenkinti, civilinė byla buvo sustabdyta iki kol bus atlikta ekspertizė.

15.       2022 m. sausio 3 d. byloje gautas teismo ekspertizės aktas ir 2022 m. sausio 4 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas.

16.       2022 m. vasario 10 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovo atstovas, susipažinęs su teismo ekspertizės aktu, palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prieš tai teismo posėdyje išsakytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti.

17.       2022 m. vasario 10 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovės atstovė, susipažinusi su teismo ekspertizės aktu, palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prieš tai teismo posėdyje išsakytą poziciją, prašė ieškinį atmesti.

18.       2022 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu ieškovas papildomai parodė, kad automobilis BMW M6 buvo techniškai tvarkingas, su nurodytu automobiliu iš požeminės automobilių aikštelės važiavo į autoservisą (duomenys neskelbtini) pasikeisti stabdžių kaladėles, automobilį paliko kelkraštyje. Kadangi serviso darbuotojai nurodė, kad reikės palaukti, nuėjo į parduotuvę, išėjęs iš parduotuvės pamatė, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu į jo stovintį automobilį atsitrenkė J. B. automobilis. Paaiškino, kad eismo įvykio deklaraciją užpildė jis, kaltę pripažino J. B., apie eismo įvykį draudimo kompanijai pranešė kitą dieną. Atsakant į teismo klausimus parodė, kad pagrindinis susidūrimo smūgis buvo į automobilio priekį dešinėje pusėje.

19.       2022 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai pažymėjo, kad palyginus draudimo bendrovės pateiktą eksperto išvadą ir teismo ekspertizės aktą – esminių skirtumų nėra, abiejuose dokumentuose nurodoma, kad visgi dalis esminių apgadinimų, buvusių ant ieškovo automobilio, yra nesusiję su byloje minimu eismo įvykiu.

20.       2022 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. B. papildomai parodė, kad eismo įvykio metu atsitrenkė centrine savo automobilio dalimi į ieškovo automobilio priekio dešinį kampą (žiūrint iš ieškovo automobilio vairuotojo pusės). Eismo įvykio metu buvo apgadintas visas jo automobilio priekis: nukrito priekinis bamperis, prakirstas radiatorius, dužo ir iškrito priekiniai žibintai, automobilis vėliau nebebuvo tinkamas eksploatuoti. Atsakant į ieškovo atstovo klausimus dar kartą parodė, kad eismo įvykio metu, prieš atsitrenkiant į ieškovo automobilį, jokių apgadinimų ant jo automobilio nepastebėjo. Taip pat parodė, kad ant jo automobilio priekinio bamperio buvo primontuotas stačiakampis guminis savadarbis „atmušinėtojas“. Paaiškino, kad asmeniškai eismo įvykio nuotraukų nedarė, jo automobilio draudimo ekspertai po eismo įvykio apžiūrėti atvykę nebuvo. Atsakant į ieškovo atstovo klausimus parodė, kad jo automobilio priekyje, dešinėje pusėje, buvo „kablys“ (t. y. tempimo kilpa), kurio dėl oksidacijos nebuvo galima išsukti.

21.       Teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. posėdžio metu teismo ekspertas V. Š. parodė, kad jo nuomone bylos nagrinėjimo metu jokių naujų duomenų byloje nebuvo pateikta, kurie turėtų įtakos ekspertizės metu padarytoms išvadoms. Automobilio BMW M6 apgadinimų ties viduriu (ekspertizės akte paveikslėlis Nr. 6) negalima paaiškinti eismo įvykio, kurio metu VW Passat atsitrenkė į automobilį BMW M6, nurodytomis aplinkybėmis. Atsakant į ieškovo atstovo klausimus apie ant trečiojo asmens automobilio buvusią tempimo kilpą parodė, kad tokio įrenginio visų pirma nesimato ekspertui pateiktose nuotraukose, antra – nurodyti sugadinimai (ties BMW M6 automobilio viduriu) nebūdingi atsitrenkimui būtent į nurodytą atsikišusį ribotą paviršių, tokio tipo sugadinimas būdingas atsitrenkus į vertikalų ribotą paviršių. Ekspertas pažymėjo, kad jeigu būtų buvęs kontaktas su tempimo kilpa, tai tokio smūgio metu būtų padarytas kiauryminis įmušimas, t. y. tiesiog būtų pramuštas valstybinis numeris (skylė). Taip pat atsakant į ieškovo atstovo klausimus ekspertas parodė, kad jam pateiktų duomenų nepakanka atsakyti į klausimą, ar su šia transporto priemone, turinčia nurodyto pobūdžio apgadinimą ties viduriu, buvo įmanoma savo eiga atvažiuoti iki vietos, kurioje įvyko eismo įvykis.

22.       Teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. posėdžio metu liudytojas (specialistas) E. L. parodė, kad jis yra kilnojamojo turto vertintojas. Paaiškino, jog užsakovo (ieškovo) prašymu apžiūrėjo automobilį BMW M6, apžiūros metu įvertino apgadinamus, juos užfiksavo nuotraukose ir tų apgadinimų pagrindu parengė remonto darbų sąmatą. Atsakant į teismo klausimus patvirtino, jog atliko apgadintos transporto priemonės apžiūrą, apžiūros metu nustatė, kad pagrinde apgadinta buvo transporto priemonės priekinė dalis, konkrečiai įvardinti apgadinimų negalėjo, tačiau nurodė, kad apgadinimai detaliai yra nurodyti pateiktoje remonto darbų sąmatoje.

23.       Teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. posėdžio metu teismo ekspertas V. M. parodė, kad 2019 m. birželio 13 d. gavo draudimo bendrovės prašymą atlikti tyrimą dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo transporto priemonės VW Passat ir BMW M6. Ekspertas paaiškino, kad jam buvo pateikti du konkretūs klausimai ir pateikta eismo įvykio medžiaga (nuotraukos iš eismo įvykio vietos, automobilio BMW M6 nuotraukos), papildomai apžiūrėjo ir patį automobilį BMW M6, jo priekinį bamperį bei eismo įvykio vietą, atliko abiejų automobilių apgadinimų analizę. Šio tyrimo metu nustatė kurie apgadinimų požymiai atitinka ir kurie neatitinka eismo įvykio aplinkybes. Atsakant į teismo pateiktus klausimus nurodė, kad palaiko savo išvadą, kurioje nurodyta, kad sprendžiant pagal apgadinimų pobūdį, o būtent automobilio BMW M6 priekinėje dalyje, centre esantis apgadinimas padarytas kontaktuojant su riboto matmenų elementu, kuris buvo daugiau vertikalus ir nedidelių matmenų iki 10 centimetrų (pavyzdžiui stulpelis ar pan.). Ekspertas taip pat paaiškino, kad trečiojo asmens nurodyta tempimo kilpa, tokio priekinio bamperio apgadinimo (centre) kaip yra užfiksuota eismo įvykio nuotraukose, vienareikšmiškai padaryti negalėjo.

Ieškinys netenkintinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

24.       Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų, trečiojo asmens J. B. paaiškinimais, ekspertų išaiškinimais ir liudytojo parodymais nustatyta, kad 2019 m. balandžio 30 d. apie 16 val. ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, įvyko autoįvykis, kuriame dalyvavo automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo tretytis asmuo J. B., ir automobilis BMW M6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo ieškovas S. P.. Kadangi ginčo dėl autoįvykio aplinkybių nekilo, autoįvykio dalyviai nekvietė policijos ir užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodyta, jog eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens J. B. kaltės (t. 1., b. l. 6). Ieškovas, kaip nukentėjusysis, kreipėsi į AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kuriame autoįvykio kaltininkas J. B. buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl žalos, patirtos 2019 m. balandžio 30 d. autoįvykio metu, atlyginimo. Draudimo bendrovė, atlikusi reikiamus veiksmus, 2019 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą, kad nagrinėjamu atveju draudikui nekyla prievolė atlyginti žalos už automobilio BMW sugadinimus, kadangi fiksuotų sugadinimų analizė patvirtina faktą, kad jie tarpusavyje suderinami sąlyginai, atsitikę kitomis nei turima informacija aplinkybėmis, o įrodymų, kurie tiksliai apgadinimai transporto priemonei buvo padaryti šio konkretaus įvykio metu nėra (t. 1, b. l. 7-11). Ieškovas, nesutikdamas su draudimo bendrovės sprendimu, kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo teismine tvarka.

25.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad remiantis CK 6.987 straipsniu, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktu, 96 straipsniu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 1 dalimi, draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2019; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).

26.       Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo santykiuose nustatytos išimtys, kada draudikas gali nemokėti draudimo išmokos ar reikalauti ją grąžinti – jei įvykis yra nedraudžiamasis (TPVCAPDĮ 21 straipsnis) arba jei atsakingas už žalos padarymą asmuo ar nukentėjęs trečiasis asmuo buvo nesąžiningi ir (ar) elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai (TPVCAPDĮ 22 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 98 straipsnio 3 dalies nuostatas, draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Įrodinėjimo pareiga atsisakant mokėti draudimo išmoką ar nusprendus ją mokėti sumažintą priklauso draudikui, dėl ko šioje byloje atsakovas, teigdamas, jog įvykis įvyko ne vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis, privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis, nes sąlygų kilti draudėjo (transporto priemonės valdytojo) civilinei atsakomybei nenustatyta (DĮ 98 straipsnio 7 dalis).

27.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl įvykusio eismo įvykio ir jo metu apgadintų dviejų transporto priemonių (ieškovo ir trečiojo asmens), tačiau ginčas kilo dėl eismo įvykio aplinkybių ir dėl eismo įvykio metu transporto priemonėms padarytų sugadinimų, žalos ir jos dydžio.

28.       Bylos duomenys patvirtina, kad draudimo bendrovė, siekdama priimti objektyvų bei teisingą sprendimą dėl žalos atlyginimo administruojamoje byloje, kreipėsi į transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją turinčio specialisto – technikos mokslų daktaro V. M. įmonę “Impulsana”, prašydama informuoti, ar užfiksuoti automobilių VW ir BMW sugadinimai tarpusavyje suderinami, ar techniniu požiūriu pagrindžiama, kad visi abiejų automobilių pažeidimai susidarė 2019 m. balandžio 30 d. deklaruoto eismo įvykio metu. Ekspertas V. M. 2019 m. rugpjūčio 2 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad VW ir BMW automobilių sugadinimai suderinami tik sąlyginai ir techniniu požiūriu negalima pagrįsti, kad abiejų automobilių sugadinimai susidarė vien dėl jų susidūrimo 2019 m. balandžio 30 d. deklaruoto eismo įvykio metu. Kaip matyti iš 2019 m. rugpjūčio 2 d. eksperto išvados (t. 1, b. l. 112-122), tyrimo metu teismo ekspertas V. M. atliko nuotraukų, padarytų įvykio vietoje iškart po autoįvykio, bei palydovinių nuotraukų vertinimą. Ekspertas taip pat atliko eismo įvykio apžiūrą, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apžiūrą ir sugretinimą, modeliavo situaciją, vertino automobilių deklaruojamą greitį ir dinamiką, kas, teismo vertinimu, buvo svarbu tiksliam eismo įvykiui atkurti ir automobilių sugadinimams įvertinti.

29.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovo prašymu buvo atlikta teismo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas V. Š. (t. 2, b. l. 10-20). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. gruodžio 21 d. ekspertizės akte padaryta išvada, kad tikėtina, jog ne visi automobilio BMV priekinės dalies apgadinimai buvo padaryti automobilio VW Passat atsitrenkimo metu eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis. Tyrimas buvo atliktas remiantis eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių ir eismo įvykio vietos nuotraukomis, eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, kitais byloje esančiais duomenimis.

30.       Draudimo bendrovės pasitelkto teismo eksperto V. M. pateikta išvada ir teismo paskirtos teismo ekspertizės išvada, kad VW ir BMW automobilių sugadinimai suderinami tik sąlyginai iš esmės sutampa. Tiek teismo ekspertas V. M., tiek teismo ekspertas V. Š. savo išvadas patvirtino teisme. Teismo posėdžio metu ekspertas V. M. papildomai paaiškino, kad tyrimo metu nustatė kurie apgadinimų požymiai atitinka ir kurie neatitinka eismo įvykio aplinkybes. Teismo posėdžio metu ekspertas palaikė savo išvadą, kad sprendžiant pagal nustatytų apgadinimų pobūdį, o būtent automobilio BMW M6 priekinėje dalyje, centre esantis apgadinimas padarytas kontaktuojant su riboto matmenų elementu, kuris buvo daugiau vertikalus ir nedidelių matmenų iki 10 centimetrų (pavyzdžiui stulpelis ar pan.). Teismo posėdžio metu teismo ekspertas V. Š. paaiškino, kad jo nuomone bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių naujų duomenų, kurie turėtų įtakos ekspertizės metu jo padarytoms išvadoms. Ekspertas palaikė savo išvadą, kad automobilio BMW apgadinimų ties viduriu negalima paaiškinti eismo įvykio, kurio metu VW atsitrenkė į automobilį BMW, nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų abejoti teismo ekspertų V. M. ir V. Š. kvalifikacija, šališkumu, todėl šių ekspertų išvados vertinamos kitų byloje esančių įrodymų visumoje.

31.       Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu VW automobilio vairuotojo, trečiojo asmens J. B. pozicija nebuvo nuosekli, kas sudaro šio asmens paaiškinimus vertinti kritiškai. Kaip matyti iš trečiojo asmens 2019 m. balandžio 30 d. rašytinių paaiškinimų, pradžioje jis laikėsi pozicijos, kad jam važiuojant suskambo telefonas, kuris nukreipė jo dėmesį nuo kelio, ko pasėkoje jis išvažiavo į priešpriešinę kelio pusę ir staigiai pasuko vairą ir atsitrenkė į dešinėje stovinčią ieškovo transporto priemonę. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo iš pradžių laikėsi pozicijos, kad jam važiuojant keliu trumpam nukreipė dėmesį nuo važiuojamos dalies, o priešais jį ta pačia kryptimi važiavo autobusas, apie kurį jis nebuvo nurodęs rašytiniuose paaiškinimuose; bandydamas išvengti susidūrimo su autobusu jis staigiai pasuko automobilį į kelkraštį dešinėje, kur tuo metu stovėjo ieškovo automobilis. Po teismo ekspertizės atlikimo, trečiasis asmuo J. B. pateikė visiškai naują poziciją, kurios nebuvo pateikęs nei rašytiniuose paaiškinimuose, nei iki tol duodamas teismui paaiškinimus, kad ant jo automobilio priekinio bamperio buvo primontuotas stačiakampis guminis savadarbis „atmušinėtojas“. Trečiasis asmuo logiškai ir aiškiai negalėjo apibūdinti, kaip jo nurodytas atmušinėtojas atrodė, kokioje konkrečioje vietoje jis buvo bei kodėl apie jį nusprendė papasakoti po teismo ekspertizės atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo nuolat keitė poziciją apie aplinkybes, kur jis važiavo ir iš kur, apie tai, kokia kelyje atsiradusi kliūtis nukreipė jo dėmesį bei kodėl jis nusprendė staigiai pasukti vairą būtent į dešinę pusę, kur stovėjo ieškovo automobilis. Vertinant trečiojo asmens paaiškinimus, pažymėtina, kad tiek bylos nagrinėjimo metu apklaustas teismo ekspertas V. M., tiek teismo ekspertas V. Š. paaiškino, kad trečiojo asmens nurodyta tempimo kilpa, tokio priekinio bamperio apgadinimo (centre), kaip yra užfiksuota eismo įvykio nuotraukose, vienareikšmiškai padaryti negalėjo. Anot eksperto V. Š., nurodyti sugadinimai (ties BMW automobilio viduriu) nebūdingi atsitrenkimui būtent į nurodytą atsikišusį ribotą paviršių, tokio tipo sugadinimas būdingas atsitrenkus į vertikalų ribotą paviršių. Ekspertas pažymėjo, kad jeigu būtų buvęs kontaktas su tempimo kilpa, tai tokio smūgio metu būtų padarytas kiauryminis įmušimas, t. y. tiesiog būtų pramuštas valstybinis numeris (skylė). Pažymėtina ir tai, kad trečiojo asmens nurodyto įrenginio nesimato jokiose byloje esančiose nuotraukose. Kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

32.       Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019). Ieškovas, pasinaudodamas šia jam suteikta teise, savo iniciatyva ir lėšomis papildomai kreipėsi į turto vertintoją E. L., kuris 2020 m. vasario 17 d. pateikė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju autoįvykis įvyko 2019 m. balandžio 30 d., tuo tarpu turto vertinimo ataskaita pateikta 2020 m. vasario 17 d., t. y. praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams po autoįvykio. Kaip matyti iš teismo eksperto V. M. 2019 m. rugpjūčio 2 d. ekspertizės išvados, ekspertui 2019 m. liepos 2 d. apžiūrint automobilį BMW, šio automobilio techninė būklė buvo kitokia, nei buvo užfiksuota tyrimui pateiktose nuotraukose, kurios buvo padarytos iškart po eismo įvykio. Automobilio BMW techninė būklė buvo pakeista nepraėjus, nei porai mėnesių po autoįvykio, todėl, kyla pagrįstų abejonių, ar automobilio BMW būklė nebuvo pakeista per minėtus devynis mėnesius, kai buvo atliktas vertintojo E. L. turto vertinimas, kuriuo grindžiamas ieškinys. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovui ženkliai pakeičiant automobilio BMW būklę buvo apsunkintas žalos įvertinimas. Toks ieškovo elgesys neatitinka bendradarbiavimo pareigos, nustatytos draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovo pateiktas turto vertinimas nepagrindžia automobilio BMW būklės po įvykio bei nepaneigia teismo ekspertų išvadų.

33.       Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo ekspertų išvadas, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojo parodymus, sprendžia, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju automobilių BMW ir VW sugadinimai tarpusavyje suderinami sąlyginai, atsirado ne tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodo eismo įvykio dalyviai, todėl draudimo bendrovė pagrįstai pripažino įvykį nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

34.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1

35.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovei iš ieškovo priteistinas 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo surašymą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, b. t. 1, b. l. 82). Priteistinos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių už advokatų suteiktas teisines paslaugas, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą

36.       Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 30,89 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jų atlyginimas priteistinas iš ieškovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei užsienio bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje (juridinio asmens kodas 300665654) iš ieškovo S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 300,00 Eur (vieną tūkstantį trys šimtus eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 30,89 Eur (trisdešimties eurų ir 89 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Jelena Leščinskienė