Civilinė byla Nr. 2A-2558-605/2011
(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-20657-2010-3)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Agurkienė
Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.7.;
(S)
11.9.10.8.; 121.14.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės
kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Autrolis“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1581-752/2011 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui AB „Autrolis“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija nustatė:
Ieškovė prašo (1 t., b.l. 3-11) pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. ir 2 p. neteisėtu ir panaikinti AB „Autrolis“ 2010-10-11, 2010-10-28, 2010-11-09 įsakymus, kuriais ieškovei skirtos drausminės nuobaudos. Grąžinti ieškovę į darbą AB „Autrolis“, į Tiekimo skyriaus viršininkės pareigas. Priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2010 m. lapkričio 9 d. ieškovė dirbo AB „Autrolis“ Tiekimo skyriaus viršininke. Iki 2010 m. rugsėjo mėnesio nebuvo gavusi jokių pastabų ar priekaištų iš atsakovo dėl netinkamo darbo atlikimo ar blogo pareigų vykdymo. 2010 m. lapkričio 9 d. buvo atleista pagal LR darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) ir 136 str. 3 d. 2 p. (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Tinkamai pagal įstatymus vykdydama savo pareigas, ieškovė neįtiko atsakovui, nes nevykdė neteisėtų jo nurodymų vykdant viešuosius pirkimus. Sąžiningas ieškovės elgesys ir atsisakymas vykdyti neteisėtus nurodymus buvo sutiktas nepalankiai ir ieškovei buvo pradėtas daryti psichologinis spaudimas. Atsakovas vienu metu atliko visą eilę veiksmų, nukreiptų prieš ieškovę, siekiant ją priversti savo noru palikti darbą, o to nepasiekus, nutarė atleisti iš darbo, kaip darbuotoją neva netinkamai atliekančią savo darbą. Vien tik 2010 m. rugsėjo 21 d. ieškovė gavo tris reikalavimus pasiaiškinti. Ieškovės buvo prašoma pasiaiškinti (Nr. 566), kodėl sandėlių bare yra naudojamos metrologijos tarnyboje nepatikrintos svarstyklės ir kodėl ji į metinius pirkimo planus neįtraukė šių svarstyklių patikros, kodėl ji neužtikrina efektyvios Tiekimo skyriaus veiklos. Ieškovė savo pasiaiškinime išsamiai nurodė visas aplinkybes. Pagal nusistovėjusią tvarką, svarstyklių patikrinimą metrologijos tarnyboje organizuoja Ūkio skyrius. Šis skyrius 2010 m. metinėje poreikio paraiškoje nebuvo pateikęs planuojamo pirkimo dėl svarstyklių metrologinės patikros, todėl į metinį 2010 m. pirkimų planą šis pirkimas nebuvo įtrauktas. 2010 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė gavo Ūkio skyriaus papildomo poreikio paraišką dėl nenumatyto svarstyklių metrologinės patikros pirkimo ir pirkimas buvo įtrauktas į metinį pirkimų planą, todėl bus organizuojamas viešasis pirkimas. Atsakovas taip pat prašė pasiaiškinti, kodėl ieškovė neužtikrino AB „Autrolis“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių atitikimo Viešųjų pirkimų įstatymui (Nr. 567) ir kodėl viešai paskelbė apie vykdomą viešąjį pirkimą (Nr. 568). Ieškovė nurodė, jog viešą skelbimą apie vykdomą viešąjį pirkimą ji atliko, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis. 2010 m. rugsėjo 15 d. buvo pradėtas vykdyti viešasis teisinių paslaugų pirkimas dėl dokumentų suderinimo, tačiau paties atsakovo nurodymu buvo atšauktas. Iš šių ieškovės paaiškinimų akivaizdu, jog atsakovo reikalavimai pasiaiškinti pateikti visiškai be jokio objektyvaus pagrindo, norint tiesiog daryti spaudimą ieškovei. 2010 m. spalio 6 d. ieškovė gavo reikalavimą pasiaiškinti dėl vėlavimo atvykti į darbą 15 minučių. Ieškovė pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė objektyvią savo vėlavimo priežastį - netikėtą automobilių spūstį kelyje - ir nurodė atidirbsianti pavėluotą laiką savo pietų pertraukos metu. Be to, ieškovė telefonu informavo atsakovą apie tai, kad dėl nenumatytų aplinkybių gali pavėluoti. 2010 m. spalio 11 d. ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - pastaba - dėl savalaikio ir kokybiško viešųjų pirkimų visų dokumentų rengimo neužtikrinimo bei dėl AB „Autrolis“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių neatitikimo Viešųjų pirkimų įstatymui. Ši nuobauda skirta visiškai nepagrįstai, nes viešojo pirkimo dokumentai nebuvo atnaujinti ne dėl ieškovės kaltės, o dėl to, kad viešasis pirkimas buvo nutrauktas paties atsakovo nurodymu. Ieškovė, kaip Tiekimo skyriaus viršininkė, yra atsakinga už paties viešojo pirkimo procedūros dokumentų kokybišką parengimą, tačiau ji nėra atsakinga už AB „Autrolis“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių derinimą su Viešųjų pirkimų įstatymu. 2010 m. spalio 12 d. atsakovo Saugos ir sveikatos skyriaus viršininkas R. D. paprašė perduoti jam patikrinti Tiekimo skyriaus Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje ir Priešgaisrinės saugos instruktavimo darbo vietoje žurnalus, tačiau norėdama instruktuoti darbuotojus, ieškovė negalėjo gražiuoju atgauti šių žurnalų. Apie tokį atsakovo darbuotojo elgesį ieškovė parašė tarnybinį pranešimą, tačiau iškart sulaukė neigiamos atgalinės reakcijos ir reikalavimo pasiaiškinti, kodėl teikia atsakovui klaidingą informaciją, kadangi minimuose žurnaluose matyti, jog ieškovė instruktavo darbuotojus spalio 13 d. Tokius atsakovo veiksmus ieškovė vertina kaip tyčinį trukdymą darbui. 2010 m. spalio 26 d. ieškovė sulaukė naujo reikalavimo pasiaiškinti, kodėl daugiau kaip 12 mėnesių neinstruktavo savo skyriaus darbuotojų. Akivaizdu, jog saugos žurnalai iš ieškovės buvo paimti ne objektyvaus tikrinimo pagrindu, o siekiu surasti klaidų ar priekabių ieškovei. Tą pačią dieną, t.y. spalio 26 d. ieškovė pasiaiškino dėl spalio 22 d. gauto reikalavimo pasiaiškinti dėl vėlavimo į darbą. Bet į darbą ieškovė nepavėlavo, o pavėlavo tik į susirinkimą. Paaiškinime ieškovė nurodė objektyvias vėlavimo priežastis, dėl kurių iš esmės buvo kaltas pats atsakovas, tinkamai iš anksto nenurodęs susitikimo laiko (priedas Nr. 24). Tą pačią dieną - spalio 26 d. - atsakovas savo įsakymu sudarė komisiją, kuriai nurodė iš ieškovės perimti turimus dokumentus ir perduoti atliekamus darbus kitam asmeniui. Šiam atsakovo įsakymui nebuvo jokio objektyvaus teisėto pagrindo. Tokiu savo įsakymu atsakovas visiškai sutrikdė ieškovės darbą, ji nebegalėjo atlikti savo funkcijų. 2010 m. spalio 28 d. ieškovei buvo įteiktas dar vienas atsakovo įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, kuriuo jai skirta pastaba už vėlavimą į darbą. Tačiau ieškovė 2010-10-22 nepavėlavo į darbą, o tik pavėlavo atvykti į susirinkimą dėl paties atsakovo netinkamo darbo organizavimo. Be to, už pavėluotas minutes 2010-10-06, kai vėlavimas buvo sąlygotas objektyvių priežasčių, ieškovė atidirbo savo pertraukų metu. Be to, 2010-10-11 skirdamas ieškovei nuobaudą atsakovas žinojo apie jos pavėlavimą į darbą 2010-10-06, todėl manydamas, kad tai yra pagrindas nubausti darbuotoją, turėjo tai padaryti 2010-10-11. Ieškovei ir toliau buvo trukdoma dirbti, nepateikiami laiku svarbūs dokumentai, apie ką pastaroji pranešė atsakovui. Tada ji vėl sulaukė reikalavimų pasiaiškinti dėl viešųjų pirkimų organizavimo procedūrų tvarkos. Atsakovas reikalavo pasiaiškinti dėl dalykų, kurie jam jau yra puikiai žinomi, reglamentuoti Viešųjų pirkimų įstatyme ir atsakovo patvirtintuose lokaliniuose aktuose. Ieškovė pateikė atsakovui pasiaiškinimus, detaliai atsakydama į kiekvieną klausimą, nurodydama Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, vidaus teisės aktus, nusistovėjusią procedūrų tvarką. Iš šio atsakovo reikalavimo pasiaiškinti matyti, jog atsakovas šiuo reikalavimu net nesiekia užtikrinti darbo drausmės ir geresnio pareigų vykdymo. 2010 m. lapkričio 4 d. (įteiktame 15.56 val.) reikalavime pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo Nr. 818 16 punkte gen. direktorius nurodė, jog ieškovė 2010 m. lapkričio 5 d. 8.00 val. privalo pateikti visus 2010 m. rugsėjo 13 d. ir 2010 m. rugsėjo 17 d. protokolus. Vadovas puikiai žinojo informaciją, kad visi transporto priemonių tepalų ir alyvų pirkimo dokumentai yra pas L. P., nes pats nurodė jam skirti šią užduotį. 2010 m. spalio 4 d. gen. direktorius taip pat nurodė langų ir jų apdailos viešąjį pirkimą įvykdyti iki 2010 m. spalio 6 d., per kelias dienas, nors prieš tai apie mėnesį vyko pakartotiniai rinkos tyrimai. Šie atsakovo veiksmai nebuvo susiję su ieškovės darbinių funkcijų atlikimu, jais atsakovas siekė daryti spaudimą ieškovei, kelti įtampą ir trukdyti atlikti tiesioginius darbus. Be to, darbų atlikimui nustatyti terminai buvo neprotingi ir neproporcingi viešųjų pirkimų procedūrų įvykdymui nustatytiems terminams. Jausdama nuolatinį spaudimą, ieškovė pastoviai informavo atsakovą apie susidariusią situaciją ir jos atžvilgiu vykdomus neteisėtus veiksmus raštiškai. 2010 m. lapkričio 9 d. 7.45 val. ieškovę pasikvietė AB „Autrolis“ generalinis direktorius M. L. pas save į kabinetą ir paklausė trečią kartą per pastarąjį laikotarpį, ar ji renkasi „išeitines gauti ir išeiti šalių susitarimu iš darbo“, arba bus atleista „pagal pažeidimus“. Ieškovė atsakė jam, kad nemato pagrindo išeiti iš darbo ir nori toliau tęsti darbą. Po kelių valandų atsakovo sudaryta komisija atvyko į ieškovės kabinetą ir pradėjo reikalauti, kad ieškovė pasirašytų registracijos knygoje, jog susipažino su įsakymu, kuris jai nebuvo rodomas. Įsakmiai pareikalavus, ieškovei buvo parodytas įsakymas dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo skyrimo. Tačiau tuoj pat šis įsakymas ir darbo sutartis buvo išplėštas iš ieškovės rankų, neleidus net jo perskaityti. Ieškovė tuomet iškvietė Žaliakalnio policijos pareigūnus stebėti ir fiksuoti įvykius. Atsakovo atstovams reikalaujant pasirašyti nežinia už ką, iš pradžių nerodant dokumentų, o juos gavus ir baigiant pasirašyti žurnale jėga išplėšus iš rankų, patyrusi stresą, spaudimą ir pažeminimą ieškovė pasijuto blogai, atvykę pareigūnai pastebėjo ieškovės būseną ir nedelsiant nuvedė iki bendrovės medicinos punkto, buvo skubiai iškviesti medikai, ir ieškovė iš darbo vietos buvo išgabenta į ligoninę. Prieš vykstant į ligoninę ieškovė jau negalėjo patekti į savo kabinetą, nes skubiai buvo pakeista jos kabineto spyna. Tą pačią dieną ieškovė buvo pripažinta nedarbinga, jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Tačiau ieškovės darbo sutartis, nepaisant to, jog ji buvo nedarbinga, buvo nutraukta 2010 m. lapkričio 9 d. Drausminės nuobaudos ieškovei skirtos nesant drausminės atsakomybės sąlygų. Ieškovė neatliko jokios neteisėtos veikos. Atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (2 t., b.l. 178-203) ieškinį patenkino. Panaikino atsakovo AB „Autrolis“ ieškovei E. G. 2010-10-11 atsakovo generalinio direktoriaus Įsakymu Nr. P-256 ir 2010-10-28 generalinio direktoriaus Įsakymu Nr. P-272 skirtas drausmines nuobaudas – pastabas. Panaikino atsakovo AB „Autrolis“ ieškovei E. G. 2010 m. lapkričio 9 d. atsakovo generalinio direktoriaus Įsakymais Nr. P-284 ir Nr. P-286 paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Pripažino, kad darbo sutartis tarp ieškovės E. G. ir atsakovo AB „Autrolis“ pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. už tai, kad darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, ir LR DK 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą nutraukta neteisėtai. Nusprendė į darbą ieškovės negrąžinti. Nustatė, kad minėta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Priteisė ieškovei E. G. iš atsakovo AB „Autrolis“ 5043,06 Lt išeitinės išmokos (priskaityta suma); vidutinį darbo užmokestį už 8 (aštuonis) mėnesius ir 5 (penkias) darbo dienas, iš viso 20944,13 Lt (priskaityta suma) už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2011-01-25) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-09-30) ir po 154,37 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, pradedant po teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-10-01) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai. Priteisė iš atsakovo AB „Autrolis“ 915 Lt žyminio mokesčio, 22,07 Lt pašto išlaidų. Taip pat nusprendė sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio - 2521,53 Lt (priskaityta suma) priteisimo ieškovei iš atsakovo vykdyti skubiai.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi (3 t., b.l. 15-17), kuri laikytina sudedamąja 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1581-752/2011 dalimi, ištaisius rašymo apsirikimus Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendime, priteista ieškovei E. G. iš atsakovo AB „Autrolis“ 6545,72 Lt išeitinės išmokos (priskaityta suma); vidutinis darbo užmokestis už 8 (aštuonis) mėnesius ir 5 (penkias) darbo dienas, iš viso 26182,88 Lt (priskaityta suma) už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2011-01-25) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-09-30) ir po 154,38 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, pradedant po teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-10-01) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai. Priteista iš atsakovo AB „Autrolis“ valstybei 1117 Lt žyminio mokesčio, 22,07 Lt pašto išlaidų. Nustatyta, kad sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio - 3272,86 Lt (priskaityta suma) priteisimo ieškovei iš atsakovo vykdytinas skubiai.
Sprendime nurodyta, kad byloje nustatyta, jog ieškovė E. G. pagal 2008-02-13 sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 2869 dirbo AB „Autrolis“ Tiekimo skyriaus viršininke. Darbo sutartyje nustatyta 40 val. darbo savaitės trukmė ir 3300 Lt mėnesio darbo užmokestis. Darbo sutartis nutraukta 2010-11-09, pagal LR Darbo Kodekso (DK) 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) ir 136 str. 2 p. (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Iki 2010-10-28 ieškovei nebuvo skirtos jokios drausminės nuobaudos. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, nuo 2010-09-21 iki 2010-11-09 jai buvo surašyti ir įteikti septyni reikalavimai pasiaiškinti dėl įvairių darbo drausmės pažeidimų. Šiuose reikalavimuose nurodytų darbo drausmės pažeidimų pagrindu (išskyrus reikalavimus Nr. 566 ir Nr. 568), ieškovei skirtos trys drausminės nuobaudos: 1) pagal 2010-09-21 reikalavime pasiaiškinti Nr. 567 nurodytą darbo drausmės pažeidimą ieškovei 2010-10-11 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-256 skirta pastaba; 2) pagal 2010-10-06 reikalavime pasiaiškinti Nr. 667 ir 2010-10-22 reikalavime pasiaiškinti Nr. 737 nurodytus pažeidimus 2010-10-28 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-272 skirta pastaba; 3) pagal 2010-10-26 du reikalavimus pasiaiškinti Nr. 46 ieškovei 2010-11-09 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-284 skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Spręsdamas klausimą dėl drausminės nuobaudos – pastabos, paskirtos ieškovei 2010-10-11 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-256 teisėtumo, teismas nurodė, kad, skirdamas minėtą drausminę nuobaudą, atsakovas įsakyme nurodė, kad drausminė nuobauda skiriama už tai, kad pasikeitus LR Viešųjų pirkimų įstatymui, ieškovė nesutikrino AB „Autrolis“ lokalinių teisės aktų atitikimo naujoms įstatymo redakcijoms, neteikė išvadų, pastabų ir pasiūlymų dėl bendrovės norminių teisės aktų pakeitimo, siekiant užtikrinti, kad bendrovės teisės aktai, reglamentuojantys viešuosius pirkimus atitiktų valstybinius teisės aktus, reglamentuojančius viešuosius pirkimus ir kuriais savo veikloje turi vadovautis AB „Autrolis“, - nekontroliavo savalaikio ir kokybiško viešųjų pirkimų visų dokumentų rengimo. Prieš skiriant minėtą drausminę nuobaudą atsakovas raštu (2010-09-21 reikalavimas Nr. 567) pareikalavo pasiaiškinti, kodėl ieškovė, 2009 m. ir 2010 m. pasikeitus LR Viešųjų pirkimų įstatymo straipsniams, reglamentuojantiems supaprastintus viešuosius pirkimus, iki 2010 m. rugsėjo mėnesio nepateikė išvadų, pastabų ir pasiūlymų dėl bendrovės norminių teisės aktų pakeitimo, siekiant užtikrinti bendrovės teisės aktų atitiktį bendrovės veiklos sritį reglamentuojantiems teisės aktams ir kodėl neužtikrino efektyvios Tiekimo skyriaus veiklos ir tinkamo teisės aktų taikymo (b.l. 48, 70). Atsakovo rašytiniame reikalavime pasiaiškinti nebuvo prašoma pasiaiškinti, kodėl ieškovė nekontroliavo savalaikio ir kokybiško viešųjų pirkimų visų dokumentų rengimo, nors įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodyta, kad drausminė nuobauda skiriama ir už tai. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino, jog drausminės nuobauda iš esmės skirta tik už tai, kad ieškovė nepateikė išvadų, pastabų ir pasiūlymų dėl AB „Autrolis“ Viešųjų pirkimo taisyklių pakeitimo, pasikeitus Viešųjų pirkimų įstatymo straipsniams, reglamentuojantiems supaprastintus viešuosius pirkimus, paaiškino, jog atsakovas neturi pretenzijų ieškovei dėl viešųjų pirkimų kontroliavimo. Įsakyme nėra nurodyta, kada padarytas minėtas pažeidimas, apie kurią LR Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją kalbama, kokie bendrovės teisės aktai turimi omenyje. Rašytiniai įrodymai byloje (su atsakovo generaliniu direktoriumi ir kitais atsakingais asmenimis suderintas 2010-09-14 motyvuotas siūlymas –poreikio paraiška (1 t., b.l. 31), metinis pirkimų planas (2 t., b.l. 121-126), 2010 m. rugsėjo 15-16 dienomis gauti teisinių paslaugų pasiūlymai (1 t., b.l. 33-40), o taip pat atsakovo generalinio direktoriaus nurodymas nutraukti tolimesnę pirkimo procedūrą po to, kai 2010-09-20 sudaryta pasiūlymų eilė ir tinkamiausiu pripažintas vienas iš tiekėjų (1 t., b.l. 42) patvirtina, kad 2010-09-21 atsakovas, reikalaudamas pasiaiškinti, dėl ko ieškovė iki reikalavimo pateikimo dienos nepateikė išvadų, pastabų ir pasiūlymų dėl bendrovės norminių teisės aktų (kaip nustatyta - AB „Autrolis“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių) pakeitimo, iš tiesų nesiekė pakeisti tų taisyklių, t.y. nesiekė to tikslo, kurį deklaravo, nes ieškovei gavus poreikio paraišką ir operatyviai pradėjus vykdyti reikalingo Taisyklių pakeitimui viešojo pirkimo procedūrą, ne tik pareikalavo už tai pasiaiškinti (1 t., b.l. 49), bet ir pradėtą pirkimą nutraukė (1 t., b.l. 42). Todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė, kaip Tiekimo skyriaus viršininkė, netinkamai vykdė savo pareigas ne tik organizuojant viešųjų pirkimų ir pardavimų konkursus, apklausas, aukcionus, rengiant jų dokumentaciją ir kt., dėl kurių atlikimo atsakovas pretenzijų jai neturi, bet ir pareigas, numatytas Tiekimo skyriaus viršininko pareiginių nuostatų 3.12 p. Teismo vertinimu, minėtame punkte Tiekimo skyriaus viršininko pareigos išdėstytos nepakankamai išsamiai ir aiškiai, todėl minėtas Tiekimo skyriaus viršininko pareigas teismas tyrė kartu su Tiekimo skyriaus nuostatuose išdėstytais Tiekimo skyriaus uždaviniais ir funkcijomis. Minėtų nuostatų 2.1.2 punkte Tiekimo skyriui yra priskirta funkcija rengti Bendrovės įsakymų, taisyklių projektus pagal Skyriaus kompetencijos darbą. Taip pat funkcija rengti Bendrovės generalinio direktoriaus įsakymų, taisyklių projektus pagal Skyriaus kompetencijos darbą, derinti su Bendrovės advokatais ir direktoriais, teikti tvirtinti generaliniam direktoriui (2.2.6 p.). Taip pat numatyta, kad Tiekimo skyrius teikia Bendrovės teisės ir valdymo skyriui pasiūlymus dėl įsakymų, taisyklių projektų kūrimo, galiojančių įstatymų, taisyklių pakeitimo arba faktiškai netekusių galios įstatymų, taisyklių ir kitų norminių aktų panaikinimo (2.2.7 p). Kadangi pagal Nuostatų 4.1 p. Tiekimo skyriui vadovauja skyriaus viršininkas, teismas padarė išvadą, jog jo pareigos, išdėstytos Tiekimo skyriaus viršininko pareiginių nuostatų 3.12 p. (teikti išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl bendrovės norminių teisės aktų pakeitimo siekiant užtikrinti bendrovės teisės aktų atitiktį bendrovės veiklos sritį reglamentuojantiems teisės aktams), turi būti suprantamos taip pat, kaip jos yra išdėstytos Tiekimo skyriaus nuostatuose. Nei Tiekimo skyriaus viršininko pareiginiuose nuostatuose, nei Tiekimo skyriaus nuostatuose nėra numatyta, kokia forma turi būti teikiami Skyriaus viršininko ar skyriaus pasiūlymai dėl bendrovėje galiojančių įsakymų, taisyklių ar kitų lokalinių teisės aktų, liečiančių Tiekimo skyriaus darbą, pakeitimo. Taip pat nėra nurodyta, kokiais atvejais turi būti teikiamos išvados, o kuriais pastabos ar pasiūlymai. Teismas vertino, jog šiuo atveju nėra ieškovės kaltės, taip pat nėra kitų sąlygų drausminės atsakomybės kilimui.
Sprendimo dalyje dėl 2010-10-28 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-272 skirtos drausminės nuobaudos – pastabos nurodyta, kad, skirdamas minėtą drausminę nuobaudą, atsakovas įsakyme nurodė, kad drausminė nuobauda skiriama už tai, kad ieškovė padarė du darbo drausmės pažeidimus: 2010-10-06 15 minučių ir 2010-10-22 10 minučių pavėlavo į darbą ir tuo pažeidė generalinio direktoriaus įsakymo Nr. V-263 „Dėl 2010 m. darbo laiko grafikų 2 p., numatantį, kad bendrovės darbuotojai, priklausomai nuo užimamų pareigų ir atliekamų funkcijų, dirba pagal priskirtus 2010 m. darbo grafikus; Tiekimo skyriaus viršininko pareiginių nuostatų III dalies 3.21 punktą, numatantį, kad Tiekimo skyriaus viršininkas privalo laikytis darbo drausmės; Darbo tvarkos taisyklių 107.2 punktą, numatantį, kad darbuotojai turi laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus įmonės generalinio direktoriaus nurodymus, taip pat 107.7 punktą, numatantį, kad darbuotojai turi rūpestingai atlikti savo pareigas, nustatytas pareiginiuose nuostatuose. Iš šalių paaiškinimų ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų teismas sprendė, jog neginčytinų įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog abu kartus ieškovė pavėlavo į darbą, byloje nėra. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad 2010-10-22 ieškovė pavėlavo į darbą. Dėl pirmojo pavėlavimo atvejo, kurį ieškovė pripažįsta, nebuvo pagrindo drausminės atsakomybės taikymui. Teismas sprendė, jog ir šiuo atveju nebuvo sąlygų drausminės atsakomybės taikymui.
Sprendimo dalyje dėl 2010-11-09 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-284 ieškovei skirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo nuo 2010-11-09 bei 2010-11-09 generalinio direktoriaus įsakymo Nr. P-286 dėl minėto įsakymo dalinio pakeitimo ir drausminės nuobaudos – atleidimas iš darbo skyrimo pirmą darbo dieną po laikino nedarbingumo nurodyta, kad, skirdamas minėtą drausminę nuobaudą, atsakovas įsakyme nurodė, kad drausminė nuobauda skiriama už tai, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą: būdama atestuota ir kaip padalinio vadovas atsakinga už darbuotojų darbų saugą ir priešgaisrinę saugą Tiekimo skyriuje, turėdama pareigą instruktuoti Tiekimo skyriaus darbuotojus darbo saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos klausimais ne rečiau kaip kartą kas 12 mėnesių, nuo 2009 m. liepos 17 iki 2010 m. spalio 12 d. neinstruktavo pavaldžių darbuotojų: E. B., V. R., D. G., S. Ž. periodiniu instruktažu darbo vietose. Siekdama tai nuslėpti, 2010-10-12 davė S. Ž. ir E. B. neteisėtą nurodymą atgaline data, t.y. 2010-07-16, patvirtinti tariamai vykusius darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktažus, be to, žinodama, kad V. R. ir D. G. 2010-07-16 neinstruktuotos darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos klausimais ir jų parašai patvirtinantys tariamus 2010-07-16 instruktažus yra užpildyti ne V. R. ir D. G., o kitų asmenų, 2010-10-12 patvirtino savo parašu, žinomai melagingus duomenis apie E. B., V. R., S. Ž. ir D. G. darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktažus. Minėtame įsakyme nurodyta, jog ieškovė turi dvi galiojančias nuobaudas, paskirtas generalinio direktoriaus 2010-10-11 įsakymu Nr. P-256 ir 2010-10-28 įsakymu Nr. P-272. Drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – jai skiriama pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 punktą (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) ir 2 punktą (kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Su paskirta drausmine nuobauda ieškovė nesutiko. Teismas, vertindamas šalių bei jų atstovų nurodytus argumentus, byloje surinktus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, sprendė, jog įrodymų visuma nepatvirtina buvus atsakovo nurodytoms aplinkybėms, tai yra, kad ieškovė 2010-07-16 darbuotojų neinstruktavo, o jų parašus apie tariamai 2010-07-16 pravestus instruktažus surinko tik 2010-10-12. Darbuotojų instruktavimo faktą 2010-07-16 patvirtina Saugos ir sveikatos tarnybos viršininko R. D., tikrinusio instruktavimo tvarką, parašas dokumentuose - darbuotojų priešgaisrinės saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnaluose, padėtas po 2010-07-16 instruktuotų darbuotojų parašais. Prie jo parašų nėra jokių prierašų ar atžymų apie klaidingai nurodytą instruktavimų datą, todėl teismas vertino, jog bendrovės atsakingo darbuotojo nurodyti duomenys ypač svarbiame dokumente yra teisingi. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė neteisėtų ieškovės veiksmų, t.y. jog ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir ją pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. atleido nepagrįstai. Kitų pagrindų atleisti ieškovę drausmine tvarka taip pat nenustatyta. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirmos dvi drausminės nuobaudos (pastabos) ieškovei buvo paskirtos nepagrįstai, darbo drausmės pažeidimas, už kurį jai paskirtas atleidimas iš darbo, padarytas dar prieš paskiriant pirmąsias dvi drausmines nuobaudas, konstatavo, kad nebuvo įstatyme numatytų sąlygų ieškovės atleidimui iš darbo, todėl ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Teismo vertinimu, grąžinti ieškovę į darbą netikslinga, nes ieškovei būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti alternatyvų ieškovės pažeistų teisių gynimo būdą - pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, laikyti, kad ieškovė atleista iš darbo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Ieškovei priteista dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kadangi jos darbo stažas bendrovėje viršija 12 mėnesių, bet yra mažesnis nei 36 mėnesiai (DK 140 str. 1 d. 2 p., 297 str. 4 d.). Ieškovės vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas iš trijų paskutiniųjų kalendorinių - 2010 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesių (2003-05-27 LR Vyriausybės Nutarimas Nr. 650 6.1 p.).
Atsakovas apeliaciniu skundu (3 t., b.l. 24-28) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-30 sprendimą dalyje, kuria pripažinta, kad darbo sutartis tarp ieškovės E. G. ir atsakovo AB „Autrolis“ pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą nutraukta neteisėtai, ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tuo pažeisdamas procesines teisės normas. AB „Autrolis“ saugos ir sveikatos tarnybos viršininkas R. D., vykdydamas savo pareigas, patikrino tiekimo skyriaus darbuotojų instruktavimo darbo vietoje pagal saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instrukcijas tvarką. Būtent tai, jog patikrinimas buvo atliktas 2010-10-12, patvirtina įrašai žurnalo paraštėse „Tikrinta 2010-10-12 R. D.“, kurie patvirtinti R. D. parašu. LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo“ yra reglamentuojama darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, darbuotojų priešgaisrinės saugos ir saugos bei sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalų pildymo tvarka. Minėtoje tvarkoje nėra nustatyta, jog, nustačius pažeidimus instruktuojant darbuotojus darbo vietoje, privaloma juos fiksuoti registracijos žurnaluose padarant atitinkamus įrašus, fiksuojančius pažeidimą. Kaip jau buvo minėta, įrašai žurnalų paraštėse patvirtina tik patikrinimo faktą, bet ne instruktavimo periodiškumo teisingumą. Apie nustatytus pažeidimus 2010-10-12 patikrinus darbuotojų priešgaisrinės saugos ir saugos bei sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalus, Saugos ir sveikatos tarnybos viršininkas R. D. 2010 m. spalio 13 d. tarnybiniu pranešimu informavo atsakovo generalinį direktorių. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. D. įrašai žurnaluose patvirtina tai, jog instruktavimo periodiškumas patikrinimo metu buvo išlaikytas, yra nepagrįsta. Atsakovas teismui pateikė rašytinį įrodymą - R. D. 2010 m. spalio 13 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, jog 2010-10-12 patikrinus darbuotojų instruktavimo periodiškumą, nustatyta, kad tiekimo skyriaus viršininkė E. G., pažeisdama instruktavimo darbo vietoje pagal saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instrukcijas tvarką, neinstruktavo jai pavaldžių darbuotojų daugiau kaip 12 mėnesių, t.y. nuo 2009-07-17 iki 2010-10-12. Liudytojas B. S., tvirtindamas, jog jis buvo instruktuojamas kartu su visais kitais tiekimo skyriaus darbuotojais, negalėjo patvirtinti tos aplinkybės, jog 2010-07-16 instruktažo metu buvo instruktuojamos ir E. B., S. Ž., D. G., V. R.. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. S. parodymai patvirtina, kad visi žurnaluose pasirašę skyriaus darbuotojai dalyvavo 2010-07-16 instruktažo metu, yra visiškai nepagrįsta. Iš esmės liudytojas R. S. savo parodymais patvirtino tik tą aplinkybę, jog jis pats dalyvavo 2010-07-16 instruktažo metu. Byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog ieškovė 2010-10-12 davė neteisėtus nurodymus jai pavaldiems darbuotojams atgaline data patvirtinti tariamai įvykusius darbuotojų priešgaisrinės saugos bei saugos ir sveikatos instruktažus. Šį faktą patvirtina 2010-10-14 tiekimo skyriaus vyr. sandėlininkės E. B., 2010-11-02 tiekimo skyriaus sandėlininkės S. Ž. pranešimai. Šiuo atveju teismas liudytojų parodymus vertino kaip sąžiningą klydimą nepagrįstai, kadangi apklausos teisme metu patvirtinimas žinomai neteisingų aplinkybių, nurodytų pranešimuose, negali būti vertinamas kaip sąžiningas klydimas. Teismas neįvertino 2010-10-19 tiek V. R. pranešime, tiek D. G. pranešime ir apklausos metu nurodytų faktinių aplinkybių, jog jos 2010-07-16 nebuvo instruktuotos. Atsakovas faktą, jog ieškovė suklastojo žurnalus, patvirtindama savo parašu žinomai melagingus duomenis, grindė 2010-10-13 R. D., 2010-10-14 E. B., 2010-11-02 S. Ž., 2010-10-19 V. R. ir 2010-11-05 D. G. pranešimais. Minėti pranešimai yra dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys ir kurių pagrindu atsakovas 2010-11-09 priėmė įsakymą Nr. P-284 skirti ieškovei DK 136 str. 1 d. 2 p. pagrindu drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Pirmosios instancijos teismas šių dokumentų nevertino kaip įrodymų, darydamas išvadą, jog juose pateikti duomenys ir nurodytos aplinkybės yra neteisingi. Neaiški teismo pozicija šių rašytinių dokumentų vertinimo aspektu, kadangi iš vienos pusės teismas nurodo juos kaip pateikiančius tikrovės neatitinkančius duomenis ir aplinkybes, iš kitos pusės jų nevertina kaip suklastotų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismas apklausė liudytojas E. B., S. Ž., D. G., kurios patvirtino pateiktuose atsakovui dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą, šių liudytojų parodymų taip pat nelaikė įrodymais, grindžiančiais ieškovės neteisėtų veiksmų atlikimą, bet tuo pačiu nevertino jų LR BK 235 str. ir CPK 300 str. prasme. Be to, teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje net nepasisakė ir nevertino V. R. ir D. G. pranešimų ta apimtimi, kur buvo tik konstatuojamas faktas, jog jos nedalyvavo 2010-07-16 tariamai vykusių instruktažų metu. Dokumentai, dėl kurių teismas nedarė išvados dėl jų suklastojimo, turi būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys atsakovo atsikirtimus (CPK 177 str. 1 d.). Teismas, konstatuodamas, jog V. R. ir D. G. tarnybinių pranešimų ar paaiškinimų pagrindu negali daryti išvados apie parašo suklastojimą, nesant rašysenos ekspertizės ar specialisto išvados, pažeidė CPK 414 str. 1 d. nuostatas, kadangi nesustabdė bylos nagrinėjimo iki bus atlikta specialisto išvada ikiteisminio tyrimo byloje. Teismas nevertino atsakovo teismui pateikto AB „Autrolis“ tiekimo skyriaus 2010 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio kaip įrodymo, apie jį nepasisakė ir nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu jį atmetė, tuo pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 3 p. reikalavimus. Šiuo rašytiniu dokumentu atsakovas grindė tą aplinkybę, jog D. G. 2010-07-16 buvo kasmetinėse atostogose.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė (3 t., b.l. 34-38) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad mažai tikėtinos atsakovo darbuotojų pranešimuose nurodytos aplinkybės, jog jos žurnaluose pasirašė atgaline data, nes pagal darbo pobūdį darbuotojos supranta parašo reikšmę. Darbuotojų parodymai, kuriais remiasi atsakovas, yra prieštaringi. Šiuo atveju teismas savo išvadas grindė byloje surinktų įrodymų visumos ir tarpusavio sąsajumo vertinimu. Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi Saugos ir sveikatos tarnybos viršininko R. D., tikrinusio instruktavimo tvarką, parašu patvirtintu dokumentu - darbuotojų priešgaisrinės saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietose registravimo žurnalais, pasirašant po 2010 m. liepos 16 d. instruktuotų darbuotojų parašais. Atsakovas siekė sąmoningai atleisti ieškovę iš darbo, kadangi ieškovė pasipriešino atsakovo neteisėtiems nurodymams, todėl atsakovas nesąžiningai siekė nustatyti tariamai padarytus ieškovės darbo drausmės pažeidimus, kad galėtų atleisti ieškovę iš darbo ir neišmokėti išeitinės išmokos. Teismas sprendimą priėmė, atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir pamatiniais teisės principais. Atsakovas nedėjo jokių pastangų įrodyti darbo drausmės pažeidimo faktą, nesiaiškino, kodėl to paties skyriaus darbuotojų parodymai iš esmės skiriasi, nereikalavo, kad visi skyriaus darbuotojai būtų apklausti teisme ar pateiktų paaiškinimus, nereagavo į darbuotojos nesutikimus su skiriamomis drausminėmis nuobaudomis. Be to, darbdavys visą eilę veiksmų, nukreiptų prieš ieškovę, atliko vienu metu, kas pagrįstai leidžia abejoti atsakovo veiksmų teisėtumu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė neteisėtų ieškovės veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimo 2004-06-18 Nr. 45, 11 p. nurodyta, kad jeigu paaiškėja keli darbuotojo padaryti darbo drausmės pažeidimai, paprastai skiriama viena drausminė nuobauda (DK 35 str. 1 d.). Šiuo atveju atsakovo ieškovei viena paskui kitą paskirtos trys atskiros drausminės nuobaudos prieštarauja teismų praktikai ir DK 35 str. Šiuo atveju ieškovė nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, todėl ji negalėtų būti atleista iš darbo nurodytu pagrindu. Teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovas, skirdamas ieškovei ginčijamą drausminę nuobaudą, vadovavosi Darbo tvarkos taisyklėmis ir 2010-10-12 įsakymu dėl darbuotojų instruktavimo saugos ir sveikatos klausimais tvarkos bei instruktavimo periodiškumo, tačiau nepateikė į bylą dokumentų, įrodančių, kad ieškovė su minėtomis taisyklėmis ir įsakymu buvo supažindinta. Be to, paminėto įsakymo priėmimas laike yra susijęs su ieškovei skirta drausmine nuobauda - atleidimu iš darbo, todėl negalėtų būti laikomas pagrindu skirti drausminę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, nežinant jo eigos ir rezultatų, nėra įrodymas, o instruktavimo 2010-07-16 faktą patvirtina R. D. parašas žurnaluose, kuris yra nepaneigtas. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra atsakovo prasimanytas, o drausminė nuobauda skirta atsakovui piktnaudžiaujant savo teisėmis ir nesąžiningumu, tokį atleidimo iš darbo pagrindą teismas pagrįstai pripažino neteisėtu.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Drausminės atsakomybės tikslas yra nubausti pažeidėją už netinkamą darbo funkcijų atlikimą. Taigi drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas. Darbo drausmės pažeidimu įstatymas nurodo darbo pareigų nevykdymą arba netinkamą jų vykdymą dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, už kurio vienkartinį įvykdymą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, samprata pateikta DK 235 straipsnio 1 dalyje. Ji apibrėžiama kaip darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, įvertinus DK 235 straipsnio 2 dalyje pateiktus šio pažeidimo atvejus, pripažįstami itin netoleruotini, išskirtiniai pagal savo veiksmų pobūdį bei akivaizdžiai tyčiniai darbuotojo veiksmai. Tokio pobūdžio veiksmais darbuotojas padaro vieną iš sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, kai pažeidžiama tiek darbo sutartis, tiek vidaus darbo tvarkos taisyklės ir (ar) darbuotojo pareigas apibrėžiančios kitos taisyklės (pareiginės instrukcijos ir pan.). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). Faktą, kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų atvejų sąrašas, nes 11 punkte nustatyta, kad tokiais pažeidimais gali būti ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tam tikrus pažeidimus prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimo gali priskirti pats darbdavys. Tačiau šiuo atveju, skirtingai nuo DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išvardytų atvejų, teismui palikta diskrecijos teisė vertinti darbdavio priskirtą prie šiurkščių pažeidimų atitiktį šiai darbo pareigų pažeidimo kategorijai. Nagrinėjamu atveju atsakovas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikė tai, kad ieškovė, būdama atestuota ir kaip padalinio vadovas atsakinga už darbuotojų darbų saugą ir priešgaisrinę saugą Tiekimo skyriuje, turėdama pareigą instruktuoti Tiekimo skyriaus darbuotojus darbo saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos klausimais ne rečiau kaip kartą kas 12 mėnesių, nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2010 m. spalio 12 d. neinstruktavo pavaldžių darbuotojų: E. B., V. R., D. G., S. Ž. periodiniu instruktažu darbo vietose. Siekdama tai nuslėpti, 2010-10-12 davė S. Ž. ir E. B. neteisėtą nurodymą atgaline data, t.y. 2010-07-16, patvirtinti tariamai vykusius darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktažus, be to, žinodama, kad V. R. ir D. G. 2010-07-16 neinstruktuotos darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos klausimais ir jų parašai patvirtinantys tariamus 2010-07-16 instruktažus yra užpildyti ne V. R. ir D. G., o kitų asmenų, 2010-10-12 patvirtino savo parašu žinomai melagingus duomenis apie E. B., V. R., S. Ž. ir D. G. darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktažus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įrodymų visuma nepatvirtina buvus atsakovo nurodytoms aplinkybėms, tai yra, kad ieškovė 2010-07-16 darbuotojų neinstruktavo, o jų parašus apie tariamai 2010-07-16 pravestus instruktažus surinko tik 2010-10-12. Šią išvadą pagrindžia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad AB „Autrolis“ saugos ir sveikatos tarnybos viršininkas R. D., vykdydamas savo pareigas, 2010-10-12 patikrino Tiekimo skyriaus darbuotojų instruktavimo darbo vietoje pagal saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instrukcijas tvarką ir savo parašu po 2010-07-16 instruktuotų darbuotojų parašų patvirtino darbuotojų instruktavimo faktą 2010-07-16. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad įrašai žurnalo paraštėse „Tikrinta 2010-10-12 R. D.“ patvirtina tik patikrinimo faktą, bet ne instruktavimo periodiškumo teisingumą, ir kad R. D. 2010 m. spalio 13 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog ieškovė, pažeisdama instruktavimo darbo vietoje pagal saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instrukcijas tvarką, neinstruktavo jai pavaldžių darbuotojų daugiau kaip 12 mėnesių, tai yra nuo 2009-07-17 iki 2010-10-12, šias aplinkybes paneigia ieškovės aiškinimas teisme, jog R. D. jai prisipažino apie atsakovo darytą spaudimą rašyti minėtą tarnybinį pranešimą, kuo netikėti teismas neturėjo ir neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, jog bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo išnaudotas visas galimybes ištirti R. D. tarnybinio pranešimo surašymo aplinkybes, apeliaciniame skunde papildomai tirti minėtas aplinkybes neprašoma. Nors liudytojas B. S. teismo posėdyje (2 t., b.l. 167-168) negalėjo nurodyti, kad 2010-07-16 vykusiame instruktaže dalyvavo D. G. ir V. R., tačiau šios aplinkybės jis nepaneigė. Taigi, remiantis liudytojo B. S. parodymais teisme, nėra pagrindo pripažinti, kad instruktavimo žurnaluose esantys duomenys apie 2010-07-16 vykusį instruktažą yra neteisingi. 2010-10-14 AB „Autrolis“ Tiekimo skyriaus vyr. sandėlininkės E. B. pranešime dėl Tiekimo skyriaus viršininkės neteisėtų veiksmų (2 t., b.l. 50) užfiksuoti duomenys, kad 2010 m. spalio 12 d. Tiekimo skyriaus viršininkė E. G. atnešė jai „Priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos“ ir „Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo“ žurnalus ir neinstruktavusi įsakė pasirašyti abiejuose žurnaluose atgaline data, tai yra 2010-07-16, ir kad paklususi skyriaus viršininkės įsakymui ji pasirašė. 2010-11-02 Tiekimo skyriaus sandėlininkės S. Ž. paaiškinime (2 t., b.l. 53) užfiksuota, kad paskutinį kartą viršininkė ją instruktavo 2010 m. spalio mėnesį, ir kad tada ji pasirašė už liepos mėn. 16 d. Aukščiau nurodytas 2010-10-14 pranešime užfiksuotas aplinkybes teismo posėdyje apklausos metu E. B. patvirtino (2 t., b.l. 168 antra pusė), tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, kad po R. D. tarnybinio pranešimo kilus triukšmui, personalo skyriaus darbuotojoms E. B. ir S. Ž. galėjo nurodyti ne visai teisingas aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas, E. B. aiškinimus minėtame pranešime bei duotus teisme sulyginęs tarpusavyje, teisingai sprendė, kad jos paaiškinimą, jog liepos mėnesį nebuvo ir negalėjo būti instruktuota, nuneigia jos pačios paaiškinimas, kad ir atostogų metu jai tekdavo ateiti į darbą, nes jos niekas nevadavo, reikėjo atlikti vertybių apskaitą. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir 2010-10-19 V. R. bei 2010-11-05 D. G. pranešimus (2 t., b.l. 51, 52), o taip pat pastarosios parodymus teisme, kad parašas instruktavimo žurnale yra ne jos (2 t., b.l. 170). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos duomenis nelaikė įrodymais ir jais nesivadovavo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad jei nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Kadangi pagrindinė teismo funkcija yra išspręsti individualų ginčą, o ne teisės pažeidimų prevencija, tai jis neprivalo atskirais procesiniais sprendimais reaguoti į neturinčius ypatingos visuomeninės reikšmės teisės pažeidimus. Pažymėtina, kad tai apeliantui netrukdo pačiam kreiptis į kompetentingą instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas vertino aukščiau minėtus V. R. bei D. G. tarnybinius pranešimus bei paaiškinimus ir sprendė, kad jų pagrindu negalima daryti išvados apie parašo suklastojimą, nes patikimi duomenys gali būti gaunami tik atlikus rašysenos ekspertizę, kurią skirti atsakovas neprašė. Teisėjų kolegija, sutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, konstatuoja, kad šiuo atveju nei materialiosios, nei procesinės teisės normos nėra pažeistos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad atsakovas neįrodė ieškovės padaryto šiukštaus darbo pareigų pažeidimo, ir kad ieškovė pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. atleista iš darbo nepagrįstai.
Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės bei materialiosios teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo kitose dalyse neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Neringa Venckienė
Kolegijos teisėjos Galina Blaževič
Izolda Nėnienė