Administracinė byla Nr. eI-11263-583/2022

         Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03094-2022-7

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 19 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei UAB „ECOPLANETA“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir Pareiškėja ar VASA)  kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 10 178,36 Eur  rinkliavos ir 549,63 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės UAB „ECOPLANETA“ (toliau – ir Atsakovė).

Prašyme nurodoma, kad 2017-02-01 sprendimu Nr. 1-817 „dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (toliau - ir Nuostatai) nuspręsta patvirtinti Nuostatus ir taikyti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 39 punkte įtvirtinta, kad „Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų“. Nuostatų 52.1. p. nustatyta, jog „pastovioji Rinkliavos dalis Nekilnojamojo turto objektui (toliau – ir NTO), kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv. m) padauginus iš pastoviosios Rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.).“ Nuostatų 52.2.-52.2.2. p. numatyta, kad „kintamoji Rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama sekančiai: kai NTO Rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas bendrojo naudojimo konteineris – objekto bendras plotas (kv. m) padauginamas iš mėnesio kintamosios Rinkliavos dedamosios pagal NTO rūšis (2 priedo 1 lentelės C stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.); kai NTO Rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas individualaus naudojimo konteineris – Administratorius skaičiavimams priima galinčių per mokestinį laikotarpį šiame NTO susidaryti atliekų svorį (390 kg), kuris padauginamas iš kintamosios Rinkliavos dalies dedamosios (Eur/kg) (2 priedo 1 lentelės D stulpelis).“. Pagal Nuostatų 52.3. p., „kadangi tikslus per mokestinį laikotarpį Atiduotų atliekų svoris bus žinomas tik pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, kintamoji Rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą ir kuriam priskirtas individualaus naudojimo konteineris, apskaičiuojama per mokestinį laikotarpį Atiduotų atliekų svorį padauginus iš kintamosios Rinkliavos dalies dedamosios (Eur/kg). Jeigu kintamosios Rinkliavos dalis, apskaičiuota pagal Atiduotų atliekų svorį, yra didesnė už kintamąją dalį, Administratoriaus priimtą galintį per mokestinį laikotarpį tame NTO susidaryti atliekų svorį (390 kg), kito mokestinio laikotarpio mokėjimo pranešime atliekamos korekcijos – nurodoma arba likusi sumokėti Rinkliavos kintamosios dalies suma, arba kito mokestinio laikotarpio mokėjimo pranešime susidaręs skirtumas atimamas iš naują mokestinį laikotarpį privalomos mokėti Rinkliavos“.

Aptartas teisinis reguliavimas iš esmės nurodo tai, jog Rinkliavos mokėtojams, naudojantiems bendrus konteinerius Rinkliavos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į NTO plotą, o naudojantiems individualius konteinerius, pagal plotą apskaičiuojama tik pastovioji Rinkliavos dalis. Tuo tarpu kintamoji dalis apskaičiuojama už einamus metus taikant 390 kg. kvotą, kurią viršijus, kitais metais Rinkliavos mokėtojams atliekamas perskaičiavimas ir už viršijantį atliekų kiekį priskaičiuojama papildomai mokėtina suma, o perdavus mažesnį atliekų kiekį, kitais metais mokėjimo pranešime taikoma kompensacija ir mokėtina suma mažinama taip, kaip tas reglamentuota Rinkliavos nuostatų 52.3. p. 6. Visą Rinkliavos dydžiui apskaičiuoti reikšmingą informaciją, t. y. apskaičiavimo dedamąsias dalis, Pareiškėja nurodo pateikiamuose Rinkliavos pranešimuose, pagal kuriuos Rinkliavos mokėtojas gali patikrinti reikalaujamos apmokėti Rinkliavos pagrįstumą. Šie pranešimai pridedami šie teikiamo prašymo.

Rinkliavos apskaičiavimo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-12-31, Atsakovė nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje o būtent: statinius, esančius Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 8407.02 kv. m.); patalpas/butus, esančius Vilniaus miete, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 58.11 kv. m.); patalpas/butus, esančius Vilnius, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1972.18 kv. m.). Atitinkamai Atsakovei taikoma prievolė mokėti Rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Nurodytu laikotarpiu bendra mokėtina Rinkliavos suma sudaro – 10178.36 EUR.

Pareiškėjai vykdant teisės aktų nustatytą pareigą informuoti Atsakovę apie esamą prievolę mokėti Rinkliavą, buvo suformuoti ir Atsakovei pateikti 10 mokėjimo pranešimų. Mokėjimo pranešimai buvo išsiųsti adresu Klaipėdos m. sav. (duomenys neskelbtini), nustatytu pagal Rinkliavos nuostatų taisykles. Atsakovei Rinkliavos nuostatų nustatytais terminais Rinkliavos nesumokėjus, Pareiškėja taip pat pateikė 3 priminimus apie pradelstą įsiskolinimą. Tačiau, neatsižvelgiant į pateiktą informaciją, įsiskolinimas taip ir nebuvo padengtas.

Atsakovei pradelsus Rinkliavos mokėjimo terminus taip pat kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie šio prašymo surašymo dieną sudaro 549.63 EUR., kurie skaičiuojami atitinkamai už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 mokėtina Rinkliavos suma sudaro 3001.86 EUR, kuri turėjo būti sumokėta iki 2020-12-31, tačiau padengta nebuvo iki šiol. Atitinkamai už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki šio prašymo padavimo dienos (jeigu pradelsimas viršija 180 d., tai skaičiuojama tik už 180 d.) taikant 0.03 % delspinigių normą, delspinigiai sudaro 162.10 EUR (3001.86 EUR x 0.03 proc. x 180 d.). Už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 mokėtina Rinkliavos suma sudaro 7176.50 EUR, kuri turėjo būti sumokėta iki 2021-12-31, tačiau padengta nebuvo iki šiol. Atitinkamai už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki šio prašymo padavimo dienos (jeigu pradelsimas viršija 180 d., tai skaičiuojama tik už 180 d.) taikant 0.03 % delspinigių normą, delspinigiai sudaro 387.53 EUR (7176.50 EUR x 0.03 proc. x 180 d.). Atitinkamai bendra priteistina Atsakovo įsiskolinimo suma yra 10727.99 EUR (10178.36 EUR Rinkliavos ir 549.63 EUR delspinigiai).

 Atsakovė atsiliepimu nurodė, kad iš Pareiškėjos pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo matosi, kad Atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 8407.02 kv. m.) buvo įsigytos 2021 m. birželio mėnesį ir šios patalpos pagal 2018-10-30 nuomos sutartį yra išnuomotos UAB „Boltesa“ (kodas 303313875). UAB „Boltesa“ yra pateikusi prašymą dėl UAB „Boltesa“ paskyrimo rinkliavos už nuomojamas patalpas mokėtoju. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 4877,76 EUR rinkliava už 2021 metus patalpų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu paskaičiuota nepagrįstai.

Akcentuojama, kad pagal Nuostatų 72.2. punktą mokėtojai yra 100 proc. atleidžiami nuo kintamosios Rinkliavos dalies; nėra naudojamasi nekilnojamuoju turtu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nėra surenkamos. Atsakovei priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2020 ir 2021 metais visiškai nebuvo naudojamos, todėl 3,92 EUR rinkliava už 2021 metus patalpų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, o taip pat 1005,84 EUR rinkliava už 2020 metus ir 970,32 EUR rinkliava už 2021 metus patalpų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu paskaičiuotos nepagrįstai.

Iš viso už ginčo laikotarpį iš Atsakovės yra prašoma nepagrįstai priteisti 6857,84 EUR rinkliavos suma. Atitinkamai turi būti mažinama nuo šios sumos paskaičiuota priteistinų delspinigių suma. Ji mažintina 370,32 EUR (6857,84 EUR x 0.03 proc. x 180 d.).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali būti organizuotas, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Šiuo atveju taip pat yra reikšminga LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014, kurioje teismas išaiškino, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pažymėtina ir tai, jog pagal LVAT praktiką, vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, laikytini asmenys, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris ar atliekas tvarkėsi pats (LVAT 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016).

 Be to, LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau, tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kaip minėta, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-717-438/2015).

Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 6.6 punktą Rinkliavos mokėtojas –Rinkliava apmokestinamo NTO savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą. Nuostatų 8.1 - 8.3 punktai numato, kad Rinkliavos mokėtojais laikomi NTO savininkas; NTO savininko atstovas pagal įstatymą; NTO savininko įgalioti asmenys – Rinkliava apmokestinamų patalpų nuomininkai, kiti asmenys, valdantys NTO panaudos ar kitais pagrindais, kai atitinkama daiktinė teisė įregistruota Nekilnojamojo turto registre – pagal nuomininkų, kitų asmenų, valdančių NTO panaudos ir kitais pagrindais, pateiktus prašymu.

Iš Pareiškėjos teikiamo 2021-09-09 mokėjimo pranešimo Nr. 11649766 nustatyta, kad už NTO Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) apskaičiuota pastovioji rinkliavos dalis 2809,62 Eur ir kintamoji vietinės rinkliavos dalis 2068,14 Eur., viso 4877,76 Eur. Pagal teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.2 punktą nustatyta, kad UAB „ECOPLANETA“ 2021-06-21 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo pastatą - prekybos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 8407,02 kv. m. (NTR išrašo 2.23 punktas) esantį Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašo 7.14 punkte padarytas aktualus galiojantis įrašas, kad šis objektas 2018-10-30 nuomos sutartimi Nr. 20181030/EMBO yra išnuomotas UAB „Boltesa“, nuomos sutarties galiojimo terminas iki 2023-10-29.

Įvertinus aukščiau išdėstytą akivaizdu, kad vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatų 8.3 punktą yra patalpų nuomininkas UAB „Boltesa“, nuomos sutarties pagrindu valdantis NTO ir įrašas apie nuomos teisinius santykius yra išviešintas viešajame registre. Taigi prievolė mokėti vietinę rinkliavą kyla ne Atsakovei o UAB „Boltesa“, kuriai ir turėjo būti formuojamas mokėjimo pranešimas sumokėti vietinę rinkliavą už NTO (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., todėl prašymas dalyje dėl 4877,76 Eur vietinės rinkliavos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Įvertinus tai, kad Atsakovei nepagrįstai buvo apskaičiuota vietinė rinkliava už šį NTO, nepagrįstai apskaičiuoti ir delspinigiai už šią vietinės rinkliavos dalį, o būtent 263,39 Eur (4877,76 x 0,03 proc. x 180).

Atsakovė taip pat yra ir kitų NTO savininkė, o būtent nekilnojamojo turto objekto, esančio Vilniaus miete, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 58.11 kv. m.), nekilnojamojo turto objekto esančio Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1972.18 kv. m.). Pagal NTR registro išrašus šių NTO daiktinė teisė apima visą laikotarpį, kuriuo apskaičiuota vietinė rinkliava, taigi Atsakovė vietinės rinkliavos apskaičiavimo laikotarpiu pagal Nuostatų 8.1 punktą buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir Pareiškėja pagrįstai apskaičiavo bei reikalauja sumokėti vietinę rinkliavą už šiuo NTO.

Atsakovė atsiliepimu į prašymą nurodo, kad NTO objektai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., 2020 ir 2021 metais visiškai nenaudojami, todėl rinkliava už šį laikotarpį apskaičiuota nepagrįstai.

Vertinant šiuos argumentus pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad įvedus dvinarę sistemą nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.

Vertinant Nuostatų 72.2 punkte numatytą reguliavimą pažymėtina, kad Rinkliavos mokėtojams, kurie Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi visu NTO ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos, – 100 proc. atleidžiamas nuo kintamosios Rinkliavos dalies. Nuostatų 73 punktas Numato, kad Rinkliavos mokėtojai pateikia nustatytos L1 ar L2 formos prašymus dėl lengvatos taikymo (4 ir 5 priedai), nurodo lengvatos taikymui svarbias aplinkybes bei pateikia dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymą.

Taigi vertinant Nuostatų teisinį reguliavimą akivaizdu, kad nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).

Duomenų, kad Atsakovė būtų teikusi Nuostatų 73 punkte nurodytą nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaraciją ginčo laikotarpiu ir būtų atleista nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo nėra, todėl Pareiškėjai nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies. 

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl Atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Kadangi Nuostatų numatyta tvarka nebuvo sumokėta vietinė rinkliava, vadovaujantis Nuostatų 83 - 87 punktais Atsakovei pagrįstai apskaičiuota mokėtina delspinigių suma. Įvertinus šiame teismo sprendime nurodytus argumentus priteistina delspinigių suma mažintina 263,39 Eur, t. y. ta dalimi, kuri buvo apskaičiuota nesumokėjus vietinės rinkliavos už NTO savanorių Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) ir priteistina delspinigių suma yra 162,10 +124,13 = 286,23 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo iš Atsakovės priteisti 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato teisines paslaugas.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 str. 3 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. ABTĮ 1311 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 1312 straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 1314 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus šio įstatymo 1316 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką šios kategorijos bylose 2021 m. kovo 24 d. administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021 konstatavo, kad ABTĮ įtvirtinus supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūrą, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamasis šioje administracinėje byloje, iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba rengiant prašymą teismui. Šiuo atveju pakanka užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Cituojamoje LVAT nutartyje taip pat akcentuota, kad byloje nekeliant naujos teisinės problematikos, tokio pobūdžio bylose jau esant suformuotai teismų praktika, bylai nesant sudėtingai dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjui yra suteikta galimybė kreiptis į teismą supaprastinta tvarka – pasinaudojant teismo įsakymo institutu, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir yra perteklinės, todėl nepriteistinos.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl teismas vadovaujasi aukščiau nurodyta formuojama teismine praktika šios kategorijos bylose.

          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovės UAB „ECOPLANETA“ (įmonės kodas 302907113) pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ naudai 5300,60 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 286,23 Eur delspinigių.

Kitoje dalyje Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymo dėl atstovimo išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

 Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                     Remigijus Arminas