Civilinė byla Nr. e2A-2295-854/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19907-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.11.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Žaliamiškis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaliamiškis“ dėl baudos priteisimo ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovei dėl baudos priteisimo, sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Valstybinių miškų urėdija“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žaliamiškis“ 15 442,32 Eur baudą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos ir miško kirtimo atliekų pirkimo ir pardavimo organizavimas, sutarčių sudarymas, medienos kainos paskaičiavimo ir atsiskaitymo tvarka iki 2018 m. sausio 1 d. buvo nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. DI-327 „Dėl prekybos mediena taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Prekybos mediena taisyklėse (toliau – Prekybos mediena taisyklės). Nuo 2018 m. sausio 1 d. šias Prekybos mediena taisykles pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu patvirtintas Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), pagal kurį prekybos mediena principai išliko tokie patys, pasikeitė tik prekybą administruojantis asmuo ir jam taikomi reikalavimai. Pagal Prekybos mediena taisyklių 5 punktą, prekyba mediena iki 2018 m. sausio 1 d. (kas aktualu visoms 6 ginčo sutartims) buvo vykdoma per apvaliosios medienos ir miško kirtimo atliekų elektroninę pardavimų sistemą (toliau – AMEPS) aukciono būdu, nuo 2018 m. sausio 1 d., pagal Aprašo 5 punktą – per Medienos pardavimo sistemą (toliau – EMPS) aukciono būdu.
3. Teigė, kad iki 2018 m. sausio 1 d. pirkėjas, norėdamas dalyvauti aukcione ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti, visų pirma turėjo užsiregistruoti AMEPS, kurioje pardavėjas dar iki aukciono paskelbdavo apie numatomus parduoti apvaliosios medienos sortimentus, aukciono pradžią ir pabaigą, pradinę medienos kainą, kuri buvo paskaičiuojama pagal paskutinio įvykusio aukciono atitinkamų sortimentų vidutines svertines kainas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. tvarka iš esmės liko tokia pati. Skirtingi medienos įsigijimo būdai (pagal ilgalaikes, pusmetines ar trumpalaikes sutartis) yra skirti skirtingų medienos pirkėjų pajėgumams, skirtingų medienos pirkėjų profiliui. Pirkėjas pats nusprendžia, kokį medienos pirkimo būdą jis nori pasirinkti, atitinkamai į tokį aukcioną ir užsiregistruoja bei laimėjęs atitinkamą aukcioną prisiima tokių sutarčių vykdymo sąlygas ir pasekmes. Pasirinkęs ilgalaikę medienos pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas įvertina, kad medienos kaina kas pusmetį bus perskaičiuojama, kaip ir numatė Prekybos mediena taisyklių 42 punktas – jog parduodamos pagal ilgalaikes sutartis medienos kainas kitam pusmečiui pardavėjas tikslina kas pusę metų per 15 darbo dienų po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pagal atitinkamų apvaliosios medienos sortimentų ar miško kirtimų atliekų vidutines svertines kainas, nustatytas pusmetinėse sutartyse. Kainų keitimas įforminamas sudarant ilgalaikės sutarties priedą. Ieškovė pažymėjo, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančio Aprašo 38 punktas numatė analogišką kainų tikslinimo (keitimo) tvarką. Nuo 2019 m. birželio 21 d. Aprašo 39 punktas reglamentuoja, jog parduodamos pagal ilgalaikes sutartis medienos kainos nustatomos per 15 darbo dienų nuo įvykusio aukciono ar pakartotinio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti, apie patikslintas kainas informuojant pirkėją raštu.
4. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė skirtingais laikotarpiais užsiregistruodama dalyvauti 6 aukcionuose ilgalaikėms sutartims sudaryti įvertino, kokio pobūdžio sutartis ir kuriam laikui ketina sudaryti, kokį kiekį medienos ieškovė įsipareigoja jai patiekti, o atsakovė įsipareigoja (privalo) nupirkti už kas pusmetį tikslinamą kainą ir laiku už medieną atsiskaityti. Atsakovei skirtingais laikotarpiais laimėjus aukcionus ilgalaikėms sutartims sudaryti, su ja buvo sudarytos ginčui aktualios 6 medienos ilgalaikės pirkimo-pardavimo sutartys (toliau visos kartu – Sutartys). Sutarčių 6.2 punktas taip pat numatė, kad jeigu atsakovė neperka arba ieškovė neparduoda apvaliosios medienos numatytais ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 proc. nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą.
5. Ieškovė pažymėjo, kad po sutarčių sudarymo medienos kaina pagal kiekvieną ilgalaikę sutartį kas pusmetį buvo tikslinama (perskaičiuojama), atsižvelgiant į objektyvius kriterijus – įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pagal atitinkamų sortimentų vidutines svertines kainas. Pagal visas sutartis dėl pasikeitusių kainų ieškovė ir atsakovė kiekvienam pusmečiui formaliai sudarydavo dar ir priedus prie sutarčių dėl kainų tikslinimo. Ieškovė pažymėjo, kad sutarčių su atsakove vykdymas vyko kaip ir numatė Aprašo 38 punktas. 2018 m. II pusmečiui (nuo 2018 m. liepos 1 d.) po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti, buvo perskaičiuotos šiam pusmečiui medienos kainos pagal visas sutartis. Ieškovė su atsakove medienos pirkimą-pardavimą derindavo tiek žodžiu, tiek raštu. Pažymėjo, kad atsakovė 2018 m. II pusmečio laikotarpiu turėjo įsiskolinimą ieškovei, todėl ieškovė medienos tiekimą stabdė ir reikalavo sumokėti skolą bei vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Teigė, kad atsakovė 2018 m. II pusmečio laikotarpiu nenupirko ieškovės pasiūlyto medienos kiekio. Ieškovės paruoštą, tačiau atsakovės nenupirktą, greitai gendančią medieną ieškovė privalėjo parduoti trumpalaikiuose aukcionuose. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė raštu informavo atsakovę apie pasikeitusias medienos kainas 2019 m. I pusmečiui po įvykusio paskutinio aukciono ir atitinkamai nusiuntė atsakovei pasirašyti priedus prie sutarčių dėl pasikeitusių kainų įforminimo, tačiau atsakovė nurodė, kad nesutinka su naujomis medienos kainomis ir priedų nepasirašė. Galiausiai priedus prie 2010 m. ir 2011 m. sutarčių dėl naujų medienos kainų 2019 m. I pusmečiui (nuo 2019 m. sausio 1 d.) pasirašė, tačiau nesutiko pasirašyti priedų prie 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m. sutarčių.
6. Ieškovė akcentavo, kad prekybos medienos taisyklių 42 punkto nuostata, kad medienos kainų keitimas įforminamas sudarant ilgalaikės sutarties priedą, ar vėliau įtvirtinta Aprašo 38 punkto nuostata, kad medienos kaina kitam pusmečiui tikslinama šalių susitarimu kas pusę metų po įvykusio aukciono ir kainų keitimas įforminamas ilgalaikės sutarties priedu, nereiškia, kad perskaičiuota medienos kaina įsigalioja tik tokiu atveju, jeigu sutarties šalys pasirašo ilgalaikės sutarties priedą.
7. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo analogišką bylą dėl medienos kainų tikslinimo bei baudos taikymo pagal atsakovės apeliacinį skundą ir konstatavo, jog atsakovė turi pareigą pirkti medieną pagal objektyviai aukcionuose kas pusmetį perskaičiuojamas medienos kainas, kurių perskaičiavimas reglamentuotas viešosiomis teisės normomis (Prekyba mediena taisyklėmis bei vėliau Aprašu). <...> Aplinkybė, kad sutarties priedas dėl medienos kainos kitam pusmečiui nebuvo atsakovės pasirašytas, nereiškia, kad šis priedas nėra sutarties priedas ir nepatvirtina nustatytos naujos medienos kainos.
8. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovė nuolat susidurdavo su finansinėmis problemomis ir dažnai nevykdydavo savo sutartinių įsipareigojimų laiku atsiskaityti už įsigytą medieną arba apskritai nevykdydavo privalomos pareigos nupirkti pasiūlytą medienos kiekį pagal sutartis, o atsakovei nurodžius, jog ji nepasirašys priedų dėl kainų 2019 m. I pusmečiui pagal 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m. sutartis ir pačiai neprašant pateikti medienos kaip įprastai, įvertinant tai, jog atsakovei buvo ruošiama specifinio ilgio mediena ir ji yra greitai gendanti žaliava, atsakovei atsisakius ją priimti už perskaičiuotas kainas ir esant rizikai, kad paruošta mediena taip ir nebus nupirkta, medienos atsakovei nebuvo galimybės pagal šias sutartis paruošti. Pagal 2010 m. ir 2011 m. sutartis visa mediena buvo paruošta ir atsakovė 2019 m. I pusmetį įsigijo atitinkamą medienos kiekį pagal savo paties prašymus ar ieškovės pranešimus žodžiu bei 2019 m. kovo 4 d. ir 2019 m. balandžio 8 d. raštais (dėl 2019 m. I ketv.), o visas likęs nenupirktas medienos kiekis baigiantis 2019 m. I pusmečiui atsakovei buvo atskirai dar pasiūlytas 2019 m. birželio 3 d. raštu. Kadangi atsakovė 2019 m. I pusmetį netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2010 m. ir 2011 m. sutartis ir nenupirko dalies pasiūlytos medienos, kurią privalėjo nupirkti, ieškovė šių sutarčių 6.2 punkto pagrindu paskaičiavo nuo neįvykdytos sandorio dalies 10 proc. dydžio baudą, kurios atsakovė iki nurodytos dienos nesumokėjo.
9. Ieškovė teigė, kad 2019 m. II pusmečio kainų perskaičiavimo pagal pasikeitusio Aprašo 39 punkto atsakovė buvo informuota 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. S-70-617 „Dėl pirkėjo informavimo apie patikslintas pagal ilgalaikes sutartis perduodamos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų kainas“ ir 2019 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. S-70-752 „Dėl pirkėjo informavimo apie patikslintas pagal ilgalaikes sutartis perduodamos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų kainas“. Atsakovei pagal šias naujas 2019 m. II pusmečiui perskaičiuotas medienos kainas pagal visas sutartis tiek žodžiu, tiek raštais ieškovė pasiūlė visą medienos kiekį, kurio tik dalį atsakovas įsigijo. Atsakovė 2019 m. II pusmetį vengė priimti medieną pagal 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m. sutartis, medienos priėmimo-perdavimo aktuose bei važtaraščiuose nurodydavo, jog priima medieną pagal 2010 m. ir 2011 m. sutartis, nors pasiūlyta būdavo pagal kitas sutartis. Atsakovė taip pat už nupirktą medieną laiku neatsiskaitė, dėl ko ieškovė informavo apie stabdomą medienos pardavimą, iki bus padengtas įsiskolinimas. Atsakovė 2019 m. II pusmetį netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartis ir nenupirko dalies pasiūlytos medienos, kurią privalėjo nupirkti, ieškovė šių sutarčių 6.2 punkto pagrindu paskaičiavo nuo neįvykdytos sandorio dalies 10 proc. dydžio baudą.
10. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškovės patikslintu ieškiniu ir prašė jį atmesti.
11. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį ir triplike nurodė, kad tarp šalių sudarytose 6 sutartyse numatyta pareiga mokėti baudą šaliai, pažeidusiai pareigą pirkti ar parduoti medieną sutartyse numatytais ketvirtiniais kiekiais ir terminais. Ieškovei reiškiant reikalavimą priteisti iš atsakovės baudą turi būti įrodytas atsakovės atsisakymas pirkti (nenupirkimas) sutartyse numatytais ketvirtiniais terminais ir kiekiais ieškovės realiai pardavimui atsakovei paruoštos medienos. Teigė, kad ieškovė to neįrodė, nes atsakovė pirko visą sutartą medieną, kuri buvo faktiškai paruošiama ir parduodama atsakovei. Pažymėjo, kad sutartimis ieškovė įsipareigojo atsakovei per metus patiekti sutartyse nurodytą kiekį sutartyje nurodyto sortimento medienos, o atsakovė įsipareigojo medieną nupirkti ir už ją atsiskaityti sutartyse nustatyta tvarka ir terminais. Visose sutartyse buvo nurodytas konkretus per ketvirtį turimas parduoti/nupirkti medienos kiekis. Nė vienoje iš sutarčių nebuvo numatyta, kad dėl kokių nors priežasčių per ketvirtį neparduotas ar nenupirktas medienos kiekis persikelia į kitą ketvirtį ar ieškovės vienašališkai gali būti pridedamas prie kitą ketvirtį turimo parduoti/nupirkti medienos kiekio.
12. Atsakovė teigė, kad sutartimis ieškovė taip pat įsipareigojo parduodamą medieną atvežti į atsakovės sandėlį. Teigė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sutartyse numatytais ketvirtiniais terminais nebuvo parduotas/nupirktas sutartas medienos kiekis. Vertino, kad ginčas yra kilęs dėl to, kuri šalis – ieškovė ar atsakovė pažeidė pareigą parduoti/nupirkti medieną ir kuri iš šalių turi pareigą mokėti sutartyse numatyto dydžio baudą. Atkreipė dėmesį, kad sutarčių įvykdymas ir atsakovės galimybė nupirkti medieną priklausė, visų pirma, nuo tinkamo ieškovės pareigų parengti, parduoti medieną ir ją pristatyti (perduoti) atsakovei įvykdymo. Tam, kad atsakovė galėtų nupirkti medieną, pagal sutartis ir šių sutarčių vykdymo metu susiklosčiusią praktiką, ieškovė turėjo medieną atsakovei pasiūlyti pirkti ir ją parduoti, o ne deklaratyviai pranešti, kad yra paruošusi medieną. Taip pat pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė tikrai siūlė atsakovei pirkti visą medieną, kuri nurodoma jos pateiktuose baudos skaičiavimuose.
13. Per visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį ieškovė atsakovei nėra pateikusi nė vieno žodinio pranešimo apie konkretų atsakovei paruoštą ar siūlomą įsigyti medienos kiekį. Tarp šalių atstovų vyko ne vienas telefoninis pokalbis, susijęs su medienos tiekimu, bet tie pokalbiai buvo daugiau organizacinio pobūdžio. Ieškovė atsakovei telefonu niekada neteikdavo jokių žodinių pranešimų. Nurodė, kad ieškovė medieną pristatydavo atsakovės darbo valandomis net be išankstinio pranešimo apie tai, kad ketina paruošti ar turi paruošusi medieną, be atvežimo ir kitų sąlygų derinimo su atsakovės atstovais. Atsakovė nė karto neatsisakė priimti medienos.
14. Vertino, kad duomenys apie atsakovei teiktus pranešimus dėl paruoštos medienos neįrodo, kad ieškovė tikrai buvo paruošusi pardavimui atsakovei visą jos nurodomą medieną ir kad atsakovė pažeidė pareigą pirkti parduodamą medieną. Sutartimis ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei medieną nuosavybės teise. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė buvo parengusi pardavimui atsakovei medieną, tai patvirtina, jog ieškovė vienašališkai atsisakė atvežti medieną atsakovei. Visose 6 Sutartyse yra numatytas ieškovės įsipareigojimas pristatyti medieną į atsakovės sandėlį. Ankščiau ieškovė be atskirų atsakovės raštiškų ar žodinių prašymų atveždavo medieną atsakovei. Tik ypatingais ir išskirtiniais atvejais medieną parsiveždavo pati atsakovė savo ar samdytu transportu. Nurodė, kad maždaug nuo 2018 m. ieškovė pradėjo vengti tinkamai vykdyti šį savo įsipareigojimą. Nuo 2019 m. spalio 7 d. ieškovė vienašališkai nusprendė nebeteikti atsakovei medienos atvežimo paslaugos ir iki 2020 m. vasario 6 d. medienos atsakovei nebeatveždavo. Toks ieškovės elgesys, atsisakymas vykdyti įsipareigojimus (medienos atvežimą), kuriuos ilgą laiką vykdė tinkamai, rodo, kad ieškovė tikėtinai neturėjo pakankamai medienos, nes priešingu atveju, ją būtų atvežusi atsakovei. Akcentavo, kad byloje nėra jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad atsakovė būtų bent kartą atsisakiusi priimti ar pirkti sutartyse nurodytą medieną.
15. Atsakovė raštiškai prašė ieškovės vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, ruošti ir pateikti pardavimui medieną, vykdyti pareigą atvežti medieną ir, kad atsakovė ne kartą pabrėžė, jog ji neatsisako pirkti medienos, nori ją įsigyti. Ieškovė dažnai pateikdavo pranešimus apie neva tai paruoštą medieną tik prieš pat ketvirčio, pusmečio ar metų pabaigą, tačiau įrodymų apie medienos parengimą pardavimui pateikiama nebūdavo. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė likus 4 darbo dienoms iki metų pabaigos, nors sutartyse numatyta, kad mediena turi būti nupirkta per 5 darbo dienas, pateikė siūlymą įsigyti medieną. Vertino, kad tai yra pažeidimas.
16. Taip pat atsakovei nebuvo užtikrinamas tolygus medienos tiekimas. Medienos sandėlių ieškovė turi ne vieną. Mediena buvo pristatoma ne iš kokio nors konkretaus vieno sandėlio, o iš įvairių, skirtingose vietose esančių ieškovo sandėlių. Sutartyse tiksli medienos buvimo vieta nėra nurodyta. Teiktuose pranešimuose duomenys sandėlių, kuriuose yra (turėtų būti) mediena, nebuvo nurodomi, kaip paženklinta ir kada paruošta atsakovei siūlyta mediena pranešimuose taip pat nebuvo nurodoma. Dėl ko atsakovei buvo nepalankios sąlygos įsigyti medieną. Ieškovė teikdavo atsakovei tik dalį prašomos informacijos.
17. Ieškovė vienašališkai spręsdavo, kada atsakovę informuoti, kur tiksliai ir kokia mediena yra parengta, kada ir iš ko ją galima pasiimti, o kada tokios informacijos neteikti. Akcentavo, kad nors ieškovė buvo įsipareigojusi pristatyti atsakovei parduodamą medieną, visas sutartas medienos kiekis nebuvo atvežamas. Ieškovei dar neatsisakius vykdyti pareigos pristatyti medieną, atsakovei nebuvo atvežamas visas kiekis medienos, kuris, kaip paruoštas, buvo nurodomas ieškovės pranešimuose. Ieškovei vienašališkai nutraukus medienos atvežimo paslaugos teikimą, su ieškovės atstovu suderinus medienos paėmimo laiką, vietą, dažnai pasitaikydavo, kad atsakovei (jo atstovams) būdavo parduodamas ir pakraunamas mažesnis medienos kiekis nei parašyta pranešimuose.
18. Atsakovė 2019 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. 11/05/19-1 nurodė ieškovei, kad kartu su ieškovės atstovais atvykus apžiūrėti ieškovo 2019 m. lapkričio 4 d. pranešimu siūlomą pirkti medieną, paaiškėjo, kad tai seniai ruošta mediena, paveikta pelėsio ir grybelio. Atsakovė daug kartų raštu kreipėsi į ieškovę su prašymu vykdyti sutartinius įsipareigojimus, paruošti, teikti ir atvežti medieną, reiškė pretenzijas ieškovei dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir skaičiavo ieškovei baudas už medienos nepardavimą. Iš ieškovės pateiktų lentelių darytina išvada, kad ieškovė kartais per ketvirtį siūlydavo ar net parduodavo atsakovei didesnį medienos kiekį, nei numatyta sutartyse. Vertino, kad nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė buvo parengusi pardavimui medieną, sudariusi sąlygas atsakovei tą medieną nupirkti (nurodžiusi, kur yra mediena ir parengusi medienos pardavimui reikalingus dokumentus), o atsakovė atsisakė pirkti medieną ar jos nenupirko.
19. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) priteisti iš ieškovės 8 663,27 Eur baudą; 2) pripažinti ieškovės atliktą vienašališką 2014 m. gruodžio 8 d. sutarties Nr. 311400000120-I, 2012 m. gruodžio 7 d. sutarties Nr. 311200000068-I, 2013 m. gruodžio 10 d. sutarties Nr. 311300000082-I ir 2016 m. gruodžio 12 d. sutarties Nr. 311600000164-I nutraukimą neteisėtais ir negaliojančiais ab initio, ir pripažinti, kad minėtos sutartys buvo nutrauktos dėl ieškovės kaltės; 3) priteisti atsakovei iš ieškovės 6 429,74 Eur baudą.
20. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudarytomis sutartimis ieškovė įsipareigojo atsakovei per metus patiekti sutartyse nurodyto sortimento medienos kiekį, o atsakovė įsipareigojo medieną nupirkti ir už ją atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Visose sutartyse buvo ne tik nurodytas per vienerius metus turimas parduoti bei nupirkti konkretaus sortimento medienos kiekis, bet ir detalizuotas per ketvirtį turimas parduoti/nupirkti medienos kiekis. Teigė, kad sutartimis ieškovė įsipareigojo parduodamą medieną atvežti į atsakovės sandėlį, informuoti atsakovę apie paruoštą medieną ir pristatyti medieną atsakovei. Sutartimis Nr. IS-11-4, Nr. IS-12-5, 311200000068-I ir 311300000082-I šalys buvo sutarusios, kad jeigu pirkėjas neperka arba pardavėjas neparduoda apvaliosios medienos numatytais sutartyje ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai sutarties šaliai 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą (Sutarčių 6.2 punktas). Sutartyse Nr. 311400000120-I ir 311600000164-I taip pat numatyta, kad jeigu pirkėjas neperka arba pardavėjas neparduoda sutartyje numatyto medienos kiekio, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai sutarties šaliai 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą (Sutarčių 6.2 punktas).
21. Atsakovė teigė, kad maždaug nuo 2018 m. ieškovė pradėjo netinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, delsė paruošti ir pristatyti atsakovei medieną, medieną pristatinėdavo gerokai ilgesnį laikotarpį nei 5 darbo dienos ir kt. 2018 m. IV ketvirtį ieškovė pardavė atsakovei mažesnį medienos kiekį, nei buvo įsipareigojusi parduoti ir pristatyti pagal sutartis. 2019 m. sausio mėn. ieškovė pateikė atsakovei pasirašyti priedus prie sutarčių, kuriais siūlė pakeisti sutartyse numatytas medienos kainas, 2019 m. 1 pusmečiui nustatant naujas kainas. Atsakovė 2019 m. sausio 10 d. raštu „Dėl sutarčių vykdymo“, nurodė, kad siūlomos kainos 2014 m. gruodžio 8 d. sutarčiai Nr. 311400000120-I, 2012 m. gruodžio 7 d. sutarčiai Nr. 311200000068-I, 2013 m. gruodžio 10 d. sutarčiai Nr. 311300000082-I ir 2016 m. gruodžio 12 d. sutarčiai Nr. 311600000164-I, atsakovei yra nepriimtinos. Atsakovė prašė vykdyti medienos teikimą sutartyse nurodytomis šalių suderintomis kainomis. Atsakovė teigė, kad 2019 m. 1 pusmetį atsakovė ne kartą tiek telefonu, tiek raštu prašė ieškovo paruošti medieną pagal tarp šalių sudarytas ir galiojančias sutartis. Kartais į atsakovės prašymus paruošti medieną ieškovė sureaguodavo ir pagal dvi iš 6 tarp šalių sudarytų sutarčių medieną paruošdavo, pasiūlydavo įsigyti. Pasitaikydavo atvejų, kai ieškovė parašydavo atsakovei, kad mediena pagal minėtas dvi sutartis paruošta, bet jos taip ir neatveždavo ir kitaip neperduodavo, jos buvimo vietos nenurodydavo.
22. 2019 m. birželio 3 d. raštu „Dėl paruoštos medienos“ ieškovė informavo atsakovę, kad pagal sutartis Nr. IS-11-4 ir Nr. IS-12-5 yra pagaminusi ir paruošusi išsivežimui 100 ktm. eglės pjautinių rąstų, 100 ktm. pušies smulkių pjautinių rąstų, 240 ktm. pušies pjautinųjų rąstų ir 260 ktm. pušies popierrąsčių. Pagal šį pranešimą ieškovė atvežė tik nedidelį kiekį jame nurodytos medienos. Pažymėjo, kad 2019 m. birželio mėnesį paaiškėjo, jog dalis ieškovės atsakovei pateiktos medienos yra nekokybiška. Apie tai atsakovė kelis kartus informavo ieškovę, prašydama išspręsti susidariusią problemą. Atsakovė teigė, kad ieškovė siūlydavo atsakovei įsigyti ne naujai paruoštą, o seną ir nekokybišką medieną. Paaiškėdavo, kad mediena paveikta pelėsio ir mėlyno grybelio, kas rodo, kad tai ne naujai parengta, o gerokai ankščiau nukirsta mediena. Ieškovė 2019 metų birželio mėn. jai negalėjo pasiūlyti įsigyti naujai paruoštos medienos, kadangi tuo metu galiojo kirtimų ribojimai.
23. Atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę prašydama tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, pažymėjo, kad ieškovė nereaguodavo į atsakovės siunčiamus prašymus parengti ir perduoti jai sutartyse nurodyto medienos sortimento kiekio. Ieškovės siųsti pranešimai apie jai paruoštą medieną, buvo neišsamūs ir neaiškūs, kadangi juose nebuvo nurodoma, kur ieškovės paruošta mediena randasi, kada ji parengta atsiėmimui ir kitos medienos parsigabenimui reikalingos informacijos. Atsakovei, kaip medienos pirkėjai, ieškovė kartu su siunčiamais pranešimais apie paruoštą medieną turėjo kartu pateikti ir informaciją apie siūlomos įsigyti medienos pagaminimo datą, jos kokybę, ženklinimą ir kt. informaciją. Atsakovė dėl to, kad ieškovė nevykdė savo pareigos pagal sutartis 2019 m. II - IV ketv. parengti, parduoti ir atvežti atsakovei per II ketv., III ketv. ir IV ketv. sutartyse nurodyto medienos kiekio, prašė priteisti iš ieškovės baudą.
24. Atsakovė nesutiko su sutarčių nutraukimu, teigė, kad ieškovė sutartis nutraukė neteisėtai, kadangi neegzistavo sutartyse numatyti pagrindai vienašališkam jų nutraukimui. Atsakovė taip pat prašė nutraukti 4 ginčo sutartis (2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m.) dėl ieškovės kaltės, esant esminiam jų pažeidimui, kadangi ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal šias sutartis. Atsakovė nurodė, kad jeigu teismas padarytų išvadą, jog nėra pagrindo nutraukti 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m. ginčo sutarčių dėl ieškovės kaltės, tokiu atveju šios sutartys turi būti nutrauktos teismo tvarka (CK 6.217 straipsnio 4 dalis).
25. Atsakovės teigimu, šalių elgesys patvirtina, kad nė viena iš jų nebemato galimybės toliau šių sutarčių vykdyti. Todėl minėtų sutarčių palikimas galioti neatitiktų nė vienos iš šalių teisėtų interesų. Ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė 4 sutartis su atsakove sutarčių 7.1 punkto pagrindu, todėl nutraukus šias sutartis, liks neįvykdyti ieškovės įsipareigojimai dėl šiose sutartyse numatyto medienos kiekio pardavimo. Todėl atsakovė prašė priteisti 7 778,12 Eur baudą, skaičiuojant ją nuo šių sutarčių nutraukimo dienos (2020 m. vasario 2 d.) iki atsakovės teisės dalyvauti naujuose medienos aukcionuose apribojimo pabaigos (2021 m. vasario 6 d.).
26. Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su patikslintu priešieškiniu ir prašė jį atmesti.
27. Ieškovė pažymėjo, kad kiekvienoje iš su atsakove sudarytų sutarčių buvo numatytas medienos tiekimas ketvirčiais, t. y. sutartyse buvo numatyti atitinkami medienos kiekiai, kuriuos ieškovė turėjo per tam tikrą metų ketvirtį paruošti ir pasiūlyti atsakovei įsigyti, o atsakovė privalėjo pasiūlytą medienos kiekį įsigyti. Sutartyse numatytą ketvirčio medienos kiekį ieškovė galėjo atsakovei pasiūlyti įsigyti vienu pasiūlymu arba dalimis, per kelis pasiūlymus, tiek ketvirčio pradžioje, tiek pabaigoje, tiek bet kuriuo kitu ketvirčio momentu. Ieškovė šią savo sutartinę pareigą pagal visas sutartis vykdė tinkamai, t. y. tiek žodžiu, tiek raštu teikė atsakovei pranešimus dėl paruošto atitinkamo ketvirčio medienos kiekio.
28. Ieškovei pranešus apie jai parengtą medieną, atsakovė privalėjo paruoštos medienos kiekį nupirkti, todėl jeigu faktiškai buvo įsigytas mažesnis medienos kiekis nei pranešime nurodytas, tai tik dėl pačios atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, kadangi ji nupirko ne visą jai paruoštą medienos kiekį. Pažymėjo, kad atsakovei priėmus medieną iš ieškovės, atsakovė pagal sutartis nebegali reikšti jokių pretenzijų dėl priimtos medienos kiekio ir jos kokybės. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nei šalių sudarytos sutartys, nei Aprašas nenumato ieškovės pareigos reaguoti į atsakovės pateiktą prašymą parduoti prašyme nurodytos medienos sortimento kiekio. Tokie atsakovės prašymai nėra privalomi ir niekaip ieškovės neįpareigoja. Kada ir kaip šią pareigą ieškovė turi įgyvendinti, sprendžia tik ji pati.
29. Pagal sutartis mediena pagal kiekį ir kokybę yra priimama pardavėjo sandėlyje. 2010 m. ir 2011 m. sutarčių 2.6. punktai numato, kad pirkėjui pagal kiekį ir kokybę priėmus produkciją pardavėjo sandėlyje ir ją išsivežus savo arba samdytu transportu iš pardavėjo sandėlio, pretenzijos dėl kiekio ir kokybės nepriimamos, o 4.3. punktas numato, kad ieškovė prisiima atlikti papildomas paslaugas. Todėl ieškovė nebuvo įsipareigojusi atvežti atsakovei medieną. Sutartyse nėra numatyta ieškovės pareiga informuoti atsakovę apie jai paruoštą įsigyti medieną dar papildomai kartu su pranešimu įrodyti ir pateikti atitinkamus duomenis, jog ieškovo siūloma įsigyti mediena iš tikrųjų yra paruošta.
30. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovės reikalaujamos baudos priteisimu, kadangi nėra pagrindo sutarčių 6.2 punktų taikymui ir baudos reikalavimui. Dėl vienašališko 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m. sutarčių nutraukimo teisėtumo ieškovė nurodė, kad ieškovė šias ginčo sutartis nutraukė teisėtai ir pagrįstai, todėl reikalavimas pripažinti sutartis nutrauktas dėl ieškovės kaltės nepagrįstas. Reikalavimas nutraukti 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m. ginčo sutartis teismo tvarka yra nepagrįstas, nes esant nutrauktoms šioms ginčo sutartims, nebėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad jos turi būti nutrauktos dar ir teismo tvarka.
31. Teismo posėdžio metu liudytojas L. N. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini), organizuoja prekybą, bendrauja su klientais, planuoja gamybą. Atsakovė yra sena klientė, vidutinio didumo, nuperka apie 6 proc. visos produkcijos, santykiai normalūs, tik iki 2018 m. būdavo problemos su pradelstomis skolomis, tuo išsiskyrė iš kitų klientų. Sutartinį produkcijos kiekį ieškovė sekdavo, be to, teiraudavosi ir klientė, bendraudavo dažnai. 2018 m. antroje pusėje, liepą, buvo didelis atsakovės įsiskolinimas, ieškovė todėl negalėjo prekiauti, tuomet liudytojas surašė raginimą raštu ir rugpjūtį skola buvo apmokėta, bet įsiskolinimai vis kartojosi. Atstovės atstovai vis kartodavo, kad nupirks visą sutartą medieną, nebus problemų, bet metų pabaigoje bendravime jau kito ir retorika, pajuto, kad kažkas negerai. Gruodžio pabaigoje vėl atsirado skola, liudytojas vėl rašė raštą, skola buvo sumokėta tik sausį, o mediena liko neparduota. Akcentavo, kad ieškovė neturi tikslo gyventi iš baudų, nes atgavus baudą mediena iš miško neišvažiuoja. Liudytojas paaiškino, kad kiekvieną pusmetį yra perskaičiuojamos kainos aukciono būdu, o iš atsakovės ieškovė gavo raštą, kad ši su kainomis nesutinka – ieškovei tokia pozicija buvo nesuprantama, ji siūlė atsakovei nutraukti 4 sutartis. Tuo metu pagal 2 sutartis prekiavo toliau, bet vangiai, kiekiai buvo neišperkami, o vėliau pareiškė atsakovė priešieškinį, kad ieškovė nepagamino medienos. Tuomet ieškovė jau ėmė siūlyti pirkti medieną raštu, nors iki tol tokios praktikos šalys tarpusavio santykiuose niekada netaikė. Atsakovė nuo 2019 m. sausio mėnesio ėmė mokėti tvarkingai, o pagal 4 sutartis ieškovė taip ir neįsiūlė pirkti medienos – atsakovė tai nurodydavo, kad ne tos kainos, tai ne tas skaičius sutarčių, tai atšauktas vairuotojo įgaliojimas paimti medieną. Tuo metu ieškovė siūlė visiems klientams apsispręsti dėl to, ar jiems reikia ilgalaikių sutarčių, tad atsakovė galėjo sutartis nutraukti, tačiau to nepadarė. Pabrėžė, kad kai atsakovė nebepirko medienos, sutartis nutraukė ieškovė. Akcentavo, kad su atsakove visuomet bendraudavo telefonu, informuodavo, kad mediena paruošta, su įgaliojimu atvykdavo vairuotojas arba atsakovės direktorius, apžiūrėdavo medieną, ji būdavo pakraunama, paruošiami dokumentai; kartais atsakovė pirkdavo medieną rietuvėmis tiesiai miške. Pranešimai buvo rašomi tik tokiu atveju, kai ieškovė įžvelgdavo problemas, o dabar su atsakove pranešimai visuomet rašomi raštu. Liudytojas paaiškino, kad centas į centą medienos pakrauti neįmanoma, kiekis ir kaina nustatoma jau faktiškai ją pakrovus, o pakrovimas ir atvežimas yra papildoma paslauga, kai ją klientas užsako. Su atsakove praktika buvo susiklosčiusi tokia, kad dažniausiai transportavimu rūpinosi ieškovė, nes taip buvo patogu abiem pusėm, kartais atsakovė pasiimdavo medieną pati. Vienu metu ieškovė šios paslaugos teikti iš viso negalėjo, nes naujus automobilius ruošė naudojimui, o šiuo metu turi 2 automobilius. Paaiškino, kad 2019 m. atsakovė pagal 2 sutartis nurodė, kad tokiomis kainomis medienos jie nepirks, o iki 2018 m. nesusipratimų nebuvo. Pabrėžė, kad kai dalies medienos klientas nenuperka, - liudytojo darbas yra suplanuoti metų pirkimus, - iki 60 proc. skiriama ilgalaikėms sutartims, iki 30 proc. skiriama pusmetiniams aukcionams, kitas kiekis skiriamas trumpalaikiams aukcionams – nenupirkta mediena automatiškai nenukeliauja į trumpalaikius aukcionus. Ieškovė gamina, siūlo, o jei kažkas vėluoja nupirkti, nefiksuoja kaip nenupirktos medienos, juk yra kiti klientai, tuomet siūlo jiems, o dėl likučių pabrėžė, kad ieškovė nuolat turi mėnesio medienos likučius, žiemos metu – ir iki 2 mėnesių medienos likučių. Atsakovė imdavo medienos kiekius įvairiai – tarkim eglinius rąstus imdavo 2 kartus per metus, o ieškovė pateikdavo medieną, kada atsakovė pageidaudavo, sekdavo tik pusmečio normas, nes kas pusmetį keičiasi kainos. Atsakovė 2018 m. antroje pusėje ėmė pirkti prasčiau, bet be skolų, o kai jau buvo skola, ieškovė negalėjo jiems vykdyti prekybos, tai reiškia, siūlyti pirkti ieškovė gali, bet parduoti – tik apmokėjus skolą. Į atsakovo advokato klausimą atsakė, kad 2018 m. rugsėjį Labanoro girioje kirtimai buvo sustabdyti 1 mėnesį, taip pat nurodė, kad atsakovės mediena nėra kažkuo specifinė. Pabrėžė, kad faktą, jog ieškovė buvo paruošusi medieną, įrodo ieškovės apskaita. Nėra UAB ,,Žaliamiškis“ medienos, kol ji nepakrauta į atsakovės transportą, o kai atsakovė pasakydavo, kad reikia medienos, ieškovė pasakydavo, kur ta mediena konkrečiai yra. Visą procesą derindavo liudytojas, o kai kilo konfliktas, atsakovė nevažiavo medienos pasiimti, neklausė, kur ji yra, o ieškovė medienos nevežė, nes atsakovė buvo skolinga. Kad klientas atvažiuotų pasikrauti medienos ir jos nebūtų likę, tokio atvejo nėra buvę. Liudytojas paaiškino, kad ieškovei nėra skirtumo, pagal kokią sutartį yra kliento skola – mediena dėl to nevežama. Paliudijo, kad atvežimas užsitęsdavo tik dėl atsakovės kaltės, o jei jie prašydavo atvežti 3 automobilius medienos, ieškovė ir galėjo atvežti 3 automobilius medienos – kiek pasakydavo, tiek atveždavo. Nurodė, kad raštiškų atsisakymų pirkti nebuvo, nes bendrauta žodžiu, asmeniškai būtent su liudytoju. Pabrėžė, kad nėra jokios logikos su atsakove neprekiauti, o su kitu klientu prekiauti. Paaiškino, kad būtų visiškai draudžiama kirsti – tokio laiko metų bėgyje nėra, o dėl popierrąsčių nurodė, kad jie pasigamina visuose kirtimuose. Į klausimą, kokias priežastis nurodydavo atsakovė, kai nepirkdavo sutarto kiekio medienos, liudytojas paaiškino, kad jie sakydavo, jog sugedo staklės, susirgo darbininkai ir pan.
32. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. L. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini), L. N. pavaldinys; ieškovė turi 3 tipų sutartis, o prioritetas teikiamas ilgalaikėms. Su atsakove problema išryškėjo 2018 m. pabaigoje, kai ieškovė pamatė, kad liks neparduoti kiekiai, o skola tęsėsi nuo 2018 m. liepos. Pirkimas su atsakove nevyko, o mediena buvo paruošta. Nors visuomet bendraudavo žodžiu, tuo metu ėmė rašyti pranešimus raštu. Su atsakove buvo sudarytos 6 sutartys – pagal 2 kainos buvo sutartos, o pagal 4 – ne. Tuomet ieškovė prekybą vykdė tik pagal 2 sutartis, o pagal kitas 4 buvo neaiškumas, atsakovė nesutiko su kainomis, ieškovė nežinojo, koks bus asortimentas. Taigi, pagal 4 sutartis atsakovė medienos pirkti nenorėjo, sutartys buvo nutrauktos, skirtos baudos. Liudytojas patvirtino, kad su atsakovės direktoriumi jis bendravo apie sutartis, medienos kiekius. Liepos mėnesį atsakovė buvo skolinga, todėl ieškovė negalėjo prekiauti. Paaiškino, kad kai skola apmokama, prekiaujama toliau, o kai yra klientas skolingas – nesiūloma parduoti, neparduodama, mediena nepakraunama. Kai nutinka taip, jog klientas pasako, jog skolą apmokės per 3 dienas, o atvyksta pasiimti medienos po savaitės, tai jiems mediena būna rezervuojama, ieškovė tiesiog laukia. Nurodė, kad atvejo, jog ieškovė neturėtų atsakovei medienos nebuvo. Paaiškino, kad kirtimai gali būti sustabdyti kažkurioj vietoj kažkuriuo metu, bet visuomet bus kertama kitur. Patvirtino, kad su klientais bendrauja žodžiu, raštu – tik kai kyla problemos. Visas procesas derinamas, yra svarbios oro sąlygos, kiti faktoriai, o kodėl atsakovė nutarė nepirkti medienos, liudytojas nežino. Patvirtino, kad ieškovė visuomet turi paruošusi daugiau medienos, o atvežimas yra užsakoma papildoma paslauga. Bauda yra skaičiuojama per 5 dienas nuo pasiūlymo – nuo tada kai ieškovė paskambina ir pasako, kad mediena yra, bet praktikoje ieškovė laukia ilgiau, nes supranta, kad klientai gali turėti problemų. Kad atsakovei buvo pasiūlyta nekokybiška mediena, liudytojui neteko girdėti. Liudytojas patvirtino, kad mediena visuomet būdavo pagaminta.
33. Ieškovės advokatė papildomai paaiškino, kad tarp šalių yra išnagrinėta byla dėl kainų. Nurodė, kad jau 2018 metais atsakovė nenupirko žymių medienos kiekių, o žodžiu pranešimai atsakovei buvo priimtini, nes pagal tokius pranešimus jie medieną pirko. Problema buvo dideli įsiskolinimai, o pagal sutartis – sustabdomas pardavimas, jei neatsiskaito, suma nėra svarbi. Atsakovė galėjo sumokėti skolą ir pasiimti medieną. Pabrėžė, kad per pusmetį iš daugiau kaip 180 sąskaitų tik virš 50 jų buvo apmokėta laiku; kai buvo nuolat vėluojama ir nuolat stabdomas pirkimas, susidarydavo dideli kiekiai medienos ir atsakovė negalėdavo tiek išsivežti arba ieškovė negalėdavo išvežti, bet tai buvo atsakovo kaltė. Šalys bendradarbiauja nuo 2010 m., visuomet kainos keičiasi 2 kartus per metus, o 2018 m. atsakovei kainos netiko pagal 4 sutartis, tačiau pagal 2 sutartis – tiko. Advokatė nurodė, kad esmė ta, jog atsakovei nereikėjo sutartų kiekių medienos. Pabrėžė, kad ieškovė negali turėti tikslo neparduoti medienos, nes tai nelogiška, o kad atsisakė parduoti – byloje nėra jokių įrodymų, o jei taip būtų buvę, atsakovė būtų ėmusis veiksmų, reiškusi pretenzijas, reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo. Advokatė pasisakė dėl paruošiamų medienos kiekių – juos įrodo liudytojų paaiškinimai ir apskaitos dokumentai; apskaitos registras rodo medienos likučius ir atsakovės neišpirktą kiekį. Patvirtino, kad pakrovimas/atvežimas buvo papildoma paslauga, kurią ieškovė suteikdavo, jei šalys susitardavo. Akcentavo, kad pas atsakovę dirbo 38 – 40 žmonių, o 2018 m. jau tik 28, vėliau 22, taigi, atsakovė negalėjo fiziškai apdirbti tokio kiekio medienos. Atsakovei baudos yra pagrįstos, o dėl senaties terminų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – ieškovei apie sutartų kiekių neišpirkimą tapo žinoma suėjus ketvirčiui, per ketvirtį buvo skaičiuojamos ir baudos; 2019 m. liepos 3 d. buvo pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Paaiškino, kad sutartys nutraukiamos, jei yra neišpirkti medienos kiekiai. Į atsakovo advokatės klausimą, ar sutartys buvo nevykdomos dėl to, kad atsakovė atsisakė pirkti medieną, ar dėl to, kad ieškovė nepardavė medienos, nes atsakovė buvo skolinga, ieškovo advokatė nurodė, kad atsakovės atsisakymas pirkti buvo išreikštas nemokant skolų, o delsimas mokėti yra prilyginamas atsisakymui pirkti; kažkokių dokumentų, kad atsakovė tiesiogiai būtų atsisakiusi pirkti medieną, byloje nėra.
34. Atsakovės atstovas E. Z. teismo posėdyje nurodė, kad įmonė perdirba medieną, jos įmonei reikia nuolat, iš atsakovės pusės nė karto nebuvo atsisakymo pirkti medieną. Taip buvo iki 2019 metų, kuomet ieškovė atsisakė medieną pristatyti, o kad sumažėjo darbuotojų – kai ieškovė pradėjo nereguliariai vežti medieną, įmonė ėmė mažinti darbuotojų skaičių, be to, efektyvino gamybą įrengimais. Įmonė finansinių sunkumų neturi, o skolos buvo todėl, kad medienos apdirbimas yra ilgas procesas, įmonė turi savo klientus, jie taip pat turi mokėjimų atidėjimų, tad atsakovei būdavo apyvartinių lėšų trūkumas. Patvirtino, kad įsiskolinimus padengdavo per keletą dienų, pabrėžė, kad perka specifinę medieną, kurios kirtimas yra ribojamas, ieškovė ją turi paruošti, tad susidarė trūkumas, vis didėjo deficitas, ieškovė apsižiūrėjo, kad neturi tinkamo kiekio medienos. Nurodė, kad kokių nors pranešimų telefonu nebūdavo, būdavo tik kalbėjimasis telefonu. Ieškovė ruošia medieną, deda į sandėlius, pagal praktiką atveždavo atsakovei tiek, kiek galėdavo atvežti. Atsakovė net prašydavo medienos, bet ieškovė nereaguodavo – arba neturėdavo, kuo atvežti, arba neturėdavo medienos. Pati atsakovė atsivežti medienos negalėjo, nes ieškovės sandėlių yra daug, girininkijoj jų gali būti 20, informacijos, kur yra mediena, atsakovė reikalavo raštu, ieškovė jos neteikė. Iki 2018 m. viską atveždavo ieškovė, problemų nekildavo. Atstovas vertino, kad ieškovė turėjo pareigą atsakovei atvežti medieną.
35. Atsakovės atstovas E. V. paaiškino, kad bendrauja su ieškove nuo 1995 m., o bėda kilo dėl ministro nutarimo, kuris užkirto kelią kirtimams Labanore ne vienam mėnesiui, o ilgiau. Ieškovė neturėjo medžių, todėl nutraukė vežimą savo transportu, o išnagrinėta kita byla tarp šalių yra dėl visai kitų reikalų. Ieškovė atsakovę ėmė visaip spausti, o dėl skolų atstovas nurodė, kad 2016 m. buvo pakeistos taisyklės ir vietoj 60 d. atidėjimo buvo imta taikyti 15 d., - tai atsiliepė pinigų srautams, bet atsakovė 2018 m. šias problemas susitvarkė. Dėl pateiktos ieškovės medienos apskaitos paaiškino, kad viskas suplakta į vieną, niekuo negalima vadovautis, o kas ten surašyta, 4/5 yra tik malkos. Patvirtino, kad visą laiką ieškovė vežė medieną pati, o atsakovei nereikėjo jokių pranešimų. Pats atstovas apžiūrėti medienos važiuodavo labai retai, o 4 sutarčių atsakovė nepasirašė, nes numatytos kainos buvo visam sutarties galiojimo laikui – atsakovė traktavo, kad jų negalės keisti. Anksčiau kainų pakeitimai kas pusmetį buvo labai nežymūs – 200-300 Lt per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Kai atsakovei ieškovė nepardavė medienos, atsakovė pirko medieną iš kitų urėdijų, kitų asmenų, Baltarusijos. Dėl darbuotojų skaičiaus paaiškino, kad įmonė pakeitė rūšiavimo liniją, nusipirko 2 naujas stakles ir atsisakė darbuotojų.
36. Atsakovės advokatė papildomai nurodė, kad reikalavimams dėl netesybų turi būti taikomos civilinės atsakomybės sąlygos. Pabrėžė, kad ieškovės advokatė teismo posėdyje patvirtino, jog atsakovė niekada neatsisakė pirkti medienos, todėl prašė teismo šį faktą laikyti įrodytu, be to advokatė sutinka, kad atsakovė baudžiama už tai, kad skolinga, bet šiuo atveju ieškovė nepardavė medienos, o už tai, kad atsakovė jos nenupirko, taikė baudą – nėra sutarties pažeidimo iš atsakovės pusės, tyčinio veikimo neįgyti medienos nebuvo, ieškovė pati priėmė sprendimą neparduoti. Ieškovė nurodė, kad buvo skola, bet už tai skaičiuojami delspinigiai, o ne bauda. Advokatė akcentavo atsiskaitymo suvestinę – 2018 m. spalį įsiskolinimas buvo 12 dienų, bet tuo metu ieškovė parduoda ir veža medieną atsakovei, ta pati situacija lapkritį, gruodį, tad skola – ieškovės sugalvotas motyvas.
37. Atsakovės advokatas paaiškino, kad ieškovės pasiūlymuose kaina visuomet yra orientacinė, bet būtent nuo jos yra skaičiuojama bauda. Pasiūlymai teikiami žodžiu, 2018 m. visi pardavimai irgi žodžiu, taigi, apie tai nėra jokių įrodymų byloje. Nėra užfiksuota jokių datų, tad kokie gali būti susitarimai telefonu. Atsakovė prašė medienos apskaitos dokumentų, bet ieškovė neteikė. Paskaičiavimų kiekiai ir baudos nesutampa, taigi, yra baudų nepagrįstumas. Akcentavo, kad 2018 m. gruodžio 19 d. ieškovė siūlė 495 kietmetrius, o tai viršija viso ketvirčio normą, be to, beveik 200 kietmetrių jau buvo parduota, taigi byloje ieškovė remiasi pačios sugalvotais skaičiais, o jokių įrodymų nėra.
38. Baigiamųjų kalbų metu ieškovės advokatė pabrėžė, kad buvo susiklostęs žodinis bendradarbiavimas. Atsakovė teigė, kad jiems į kiemą neatvežė medienos, taigi ieškovė kalta, kad nepardavė medienos, tačiau nėra taip, kad ieškovė privalo atvežti. Ieškovė praneša, kad mediena paruošta, atsakovė tuomet derinasi, iš kur ją paimti, kada paimti ir t. t., o atvežimas yra papildoma paslauga. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė siekė nupirkti medieną, kai tuo tarpu atsakovė turi įrodyti tai, ką teigia. 2019 m. atsakovės raštai yra akivaizdus formalių įrodymų sukūrimas, o delspinigiai yra skaičiuojami už skolą, tuo tarpu bauda – už neįsigytą kiekį medienos pagal sutartis. Byloje yra pateikti įrodymai, jog ieškovė visuomet turėjo ir turi medienos. Taip pat akcentavo, kad į bylą įrodymų neteikė, nes teismas netenkino tokio atsakovės prašymo, o dėl žodžiu teiktų pasiūlymų paaiškino, kad pagal juos atsakovė įsigijo medienos. Esant kliento skolai negalima teikti medienos, - tokia sąlyga numatyta tiek sutartyse, tiek taisyklėse. Pabrėžė, kad ieškovės paruošiami medienos kiekiai tokie dideli, jog neįtikima, kad jame nebūtų atsakovei tinkamos medienos.
39. Atsakovės advokatė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad atsakovė neturi teikti įrodymų tam, ką ieškovės advokatė posėdyje pripažino, - kad atsakovė neatsisakė pirkti medienos, o ieškovė nepardavė, nes atsakovė buvo skolinga. Ieškovės pareiga buvo paruošti medieną, informuoti apie tai ir perduoti, kas paruošta, o atsakovės pareiga – priimti medieną ir sumokėti už ją. Atsakovė be ieškovės valios negalėjo vykdyti sutarčių, o nuo 2010 m. iki 2019 m. 90 proc. medienos ieškovė atsakovei atveždavo pati. Laikė, kad byloje yra įrodyta, ką teigė atsakovė, - kad mediena nebuvo paruošta, kurią turėjo nupirkti atsakovė. Pateiktas į bylą medienos registras nepatvirtina, kad tai ta mediena, kurią turėjo pirkti atsakovė. Kai neturi žaliavos, ieškovė teikia pranešimus raštu ir nenurodo, kur ta mediena yra, kur konkrečiai atsakovė turi vykti jos pasiimti, o taip elgiasi, nes medienos nėra – pažeidžia kooperavimosi ir bendradarbiavimo principus.
40. Atsakovės advokatas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad visose sutartyse be sortimento buvo numatyti ir kokybės, stambumo, ilgio kriterijai, turėjo būti ne bet kokia mediena, o iš pateikto registro niekas neaišku, ieškovė neteikė įrodymų. Šioje byloje atsakovė jokių kainų neginčija, o ieškovė nutraukė 4 sutartis dėl to, kad atsakovė neperka nurodytų kiekių, tačiau iš atsakovės pusės pažeidimų nėra. Akcentavo, kad parduota tik ta mediena, kuri buvo pasiūlyta žodžiu, o medienos registre nurodyti medienos kriterijai neturi jokios reikšmės – nėra nurodyta kokybės, stambumo, ilgio, dėl ko buvo susitarta su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
41. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovės VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Žaliamiškis“ patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 15 442,32 Eur baudą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 15 442,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13 597,32 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės priešieškinį ieškovei teismas atmetė.
42. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos 6 apvaliosios medienos ilgalaikio pirkimo–pardavimo sutartys: 1) 2010 m. gruodžio 20 d. apvaliosios medienos ilgalaikio pirkimo–pardavimo sutartis Nr. IS-11-4 (toliau – Sutartis Nr. IS11-4 arba 2010 m. Sutartis); 2) 2011 m. gruodžio 20 d. apvaliosios medienos ilgalaikio pirkimo–pardavimo sutartis Nr. IS-12-5 (toliau – Sutartis Nr. IS-12-5 arba 2011 m. Sutartis); 3) 2014 m. gruodžio 8 d. apvalios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 311400000120-I (toliau – Sutartis Nr. 311400000120-I arba 2014 m. Sutartis); 4) 2012 m. gruodžio 7 d. apvalios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikė pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 311200000068-I (toliau – Sutartis Nr. 311200000068-I arba 2012 m. Sutartis); 5) 2013 m. gruodžio 10 d. apvalios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikė pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 311300000082-I (toliau – Sutartis Nr. 311300000082-I arba 2013 m. Sutartis); 6) 2016 m. gruodžio 12 d. apvalios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikė pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 311600000164-I (toliau – Sutartis Nr. 311600000164-I arba 2016 m. Sutartis. Teismas pabrėžė, kad ginčas byloje kilo dėl pirkėjo ir pardavėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
43. Teismas nurodė, kad valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos ir miško kirtimo atliekų pirkimo ir pardavimo organizavimas, sutarčių sudarymas, medienos kainos paskaičiavimo ir atsiskaitymo tvarka iki 2018 m. sausio 1 d. buvo nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. DI-327 „Dėl prekybos mediena taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Prekybos mediena taisyklėse. Nuo 2018 m. sausio 1 d. šias Prekybos mediena taisykles pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu patvirtintas Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašas, pagal kurį prekybos mediena principai išliko tokie patys, pasikeitė tik prekybą administruojantis asmuo ir jam taikomi reikalavimai. Pagal Prekybos mediena taisyklių 5 punktą, prekyba mediena iki 2018 m. sausio 1 d. (kas aktualu visoms 6 ginčo sutartims) buvo vykdoma per apvaliosios medienos ir miško kirtimo atliekų elektroninę pardavimų sistemą (toliau – AMEPS) aukciono būdu, nuo 2018 m. sausio 1 d., pagal Aprašo 5 punktą - per Medienos pardavimo sistemą (toliau – EMPS) aukciono būdu (administruoja UAB „BALTPOOL“), kuris organizuojamas: ilgalaikėms sutartims (nuo 3 m. iki 10 m.) sudaryti (Prekybos mediena taisyklių 5.1. punktas ir Aprašo 5.1. punktas); pusmetinėms sutartims (6 mėn.) sudaryti (Prekybos mediena taisyklių 5.2. punktas ir Aprašo 5.2. punktas); trumpalaikėms sutartims (iki 3 mėn.) sudaryti, kai parduodama likusi aukcionuose skirta parduoti mediena ir aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti nenupirkta mediena (Prekybos mediena taisyklių 5.3. punktas, Aprašo 5.3. punktas). Prekybos mediena taisyklių 42 punkte numatyta, kad parduodamos pagal ilgalaikes sutartis medienos kainas kitam pusmečiui pardavėjas tikslina kas pusę metų per 15 d. d. po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pagal atitinkamų apvaliosios medienos sortimentų ar miško kirtimų atliekų vidutines svertines kainas, nustatytas pusmetinėse sutartyse. Kainų keitimas įforminamas sudarant ilgalaikės sutarties priedą. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančio Aprašo 38 punktas numatė analogišką kainų tikslinimo (keitimo) tvarką. Nuo 2019 m. birželio 21 d. Aprašo 39 punktas reglamentuoja, jog parduodamos pagal ilgalaikes sutartis medienos kainos nustatomos per 15 d. d. nuo įvykusio aukciono ar pakartotinio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti, apie patikslintas kainas informuojant pirkėją raštu.
44. Teismas nustatė, kad 2010 m. sutartyje numatyta, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovė įsipareigoja kas metus patiekti bendrą 3 200 kub. m medienos kiekį (atitinkamai medienos tiekimo terminus ir kiekius išskaidant ketvirčiais), o atsakovė įsipareigoja per 5 d. d. nuo ieškovės pranešimo ryšio priemonėmis apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti už nurodytą kainą, kuri kasmet kitam pusmečiui yra tikslinama po medienos pusmetinių pardavimų aukcionuose, atsižvelgiant į nustatytas vidutines atitinkamo sortimento pardavimo kainas (2010 m. sutarties 1.1., 2.2., 2.5., 4.5., 9.6. bei 9.7. punktai). 2011 m. sutartyje numatyta, jog nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovė įsipareigoja kas metus patiekti bendrą 1 275 kub. m medienos kiekį (atitinkamai medienos tiekimo terminus ir kiekius išskaidant ketvirčiais), o atsakovė įsipareigojo per 5 d. d. nuo ieškovė pranešimo ryšio priemonėmis apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti už nurodytą kainą, kuri kasmet kitam pusmečiui yra tikslinama po medienos pusmetinių pardavimų aukcionuose, atsižvelgiant į nustatytas vidutines atitinkamo sortimento pardavimo kainas (2011 m. sutarties 1.1., 2.2., 2.5., 4.5., 9.6. bei 9.7. punktai). 2012 m. sutartyje numatyta, jog nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ieškovė įsipareigoja 10 m. laikotarpiu kas metus patiekti po 300 kub. m medienos (atitinkamai medienos tiekimo terminus ir kiekius išskaidant ketvirčiais; viso 3 000 kub. m), o atsakovė įsipareigojo per 5 d. d. nuo ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną priimti ir sumokėti už ją sutartyje numatytą kainą, kuri kas pusę metų kitam pusmečiui yra tikslinama po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pagal atitinkamų sortimentų vidutines svertines kainas (2012 m. sutarties 1.1., 2.2., 2.5., Prekybos mediena taisyklių 42 punktas, Aprašo 38 punktas (vėliau 39 punktas), 2012 m. sutarties Priedas Nr. 1). 2013 m. sutartyje numatyta, jog nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ieškovė įsipareigoja 10 m. laikotarpiu kas metus patiekti po 500 kub. m medienos (atitinkamai medienos tiekimo terminus ir kiekius išskaidant ketvirčiais; viso 5 000 kub. m), o atsakovė įsipareigojo per 5 d. d. nuo ieškovės pranešimo raštu apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną priimti ir sumokėti už ją sutartyje numatytą (priklausomai nuo sortimento) kainą, kuri kas pusę metų kitam pusmečiui yra tikslinama po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pagal atitinkamų sortimentų vidutines svertines kainas (2013 m. sutarties 1.1., 2.2., 2.5. p., Prekybos mediena taisyklių 42 punktas, Aprašo 38 punktas (vėliau 39 punktas), 2012 m. sutarties Priedas Nr. 1). 2014 m. sutartyje numatyta, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ieškovė įsipareigoja 10 m. laikotarpiu kas metus patiekti po 420 kub. m medienos, o atsakovė įsipareigojo per 5 d. d. nuo ieškovės pranešimo raštu apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną priimti ir sumokėti už ją sutartyje numatytą kainą, kuri kas pusę metų kitam pusmečiui yra tikslinama po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pagal atitinkamų sortimentų vidutines svertines kainas (2014 m. sutarties 1.1., 2.2., 2.5., 9.5. bei 9.6. punktai, Prekybos mediena taisyklių 38 punktas (vėliau 39 punktas). 2016 m. sutartyje numatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. ieškovė įsipareigoja 10 m. laikotarpiu kas metus patiekti po 900 kub. m medienos (atitinkamai medienos tiekimo terminus ir kiekius išskaidant ketvirčiais; viso 9 000 kub. m), o atsakovė įsipareigojo per 5 d. d. nuo ieškovės pranešimo raštu apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną priimti ir sumokėti už ją sutartyje numatytą kainą, kuri kas pusę metų kitam pusmečiui yra tikslinama po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pagal atitinkamų sortimentų vidutines svertines kainas (2016 m. sutarties 1.1., 2.2., 2.5. punktai, Prekybos mediena taisyklių 42 punktas, Aprašo 38 punktas (vėliau 39 punktas), 2012 m. sutarties Priedas Nr. 1). Minėtų sutarčių 6.2 punktas taip pat numatė, kad jeigu atsakovė neperka arba ieškovė neparduoda apvaliosios medienos numatytais ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 proc. nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą.
45. Teismas nurodė, kad šalys ginčo sutartis ir sutarties nuostatas vertino skirtingai, todėl teismas nesutiko su atsakovės advokatės pozicija dėl fakto – atsakovė neatsisakė pirkti medienos, o ieškovė nepardavė, nes atsakovė buvo skolinga – pripažinimo.
46. Teismas, vertindamas šalių pasirašytas sutartis bei Aprašą nustatė, kad ieškovė turi pareigą informuoti, jog mediena yra paruošta ir pirkėjas ją privalo nupirkti. Atitinkamai nei sutartys, nei Prekybos mediena taisyklės, ar vėliau Aprašas nenumato tokio informavimo turinio. Teismas pažymėjo, kad ieškovei nėra numatyta pareiga informuojant pirkėją apie paruoštą medieną jai dar atskirai ir įrodyti, jog ji tikrai pranešimu pasiūlytą medieną yra pirkėjui paruošusi. Pranešimo tikslas yra informuoti pirkėją, kad mediena yra paruošta ir jis privalo ją priimti ir nupirkti. Teismas rėmėsi ieškovės paaiškinimais ir liudytojo L. N. parodymais, kad apie paruoštą medieną pirkėjams jiems būtų pranešama trumpai, o jau dėl konkretaus pirkimo yra derinama papildomai telefonu ar vietoje. Pažymėjo, kad pranešimuose nėra galimybių pateikti daugiau informacijos, kol nėra suderinama su pirkėju, iš kur jis medieną (iš kurio medienos sandėlio, girininkijos) nupirks.
47. Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė praktika, jog apie paruoštą medieną ieškovė pranešdavo žodinio pokalbio metu, telefonu, taip pat ir raštu. Informavus atsakovę tiek žodžiu, tiek raštu apie paruoštą medieną, atsakovė visada dar papildomai žodžiu pasiteiraudavo, kur yra mediena, ji ją įprastai prieš nupirkdama dar atvykdavo apžiūrėti, nuspręsti, kuri mediena jam tuo metu tinkamesnė. Tokią praktiką patvirtina ir atsakovė procesiniuose dokumentuose. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad iki bylos nagrinėjimo teisme, atsakovė būtų teikusi pretenzijas dėl to, jog atsakovei yra neaišku apie pranešimuose pasiūlytą medieną, ar kad ieškovės pranešimas apie paruoštą medieną jai yra netinkamas.
48. Teismas nurodė, kad sutarčių 2.5 punkte numatyta, kad mediena pagal kiekį ir kokybę bus priimama pardavėjo sandėlyje. 2010 m. ir 2011 m. sutarčių 2.6. punktai numatė, kad pirkėjui pagal kiekį ir kokybę priėmus produkciją pardavėjo sandėlyje ir ją išsivežus savo arba samdytu transportu iš pardavėjo sandėlio, pretenzijos dėl kiekio ir kokybės nepriimamos, o 4.3. punkte buvo numatyta, kad ieškovė prisiima atlikti papildomas paslaugas: atvežimas į pirkėjo sandėlį. Pagal 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m. sutarčių 4.3. punktus pardavėjas sutinka atlikti šias papildomas paslaugas – atvežimas į pirkėjo sandėlį, o 4.5. punkte numatyta, kad papildomų paslaugų kiekis nustatomas atskiru šalių susitarimu.
49. Teismas vertino, kad sutartyse buvo susitarta, kad mediena yra priimama ieškovės sandėlyje, o medienos atvežimas yra numatytas kaip papildoma paslauga, kuri neįeina į ieškovės sutartinius įsipareigojimus pateikti (perduoti nuosavybėn) medieną (ką numatė Sutarčių 1.1. punktas). Tokią paslaugą ieškovė sutiko atlikti tik papildomai už papildomą mokestį esant atskiram šalių susitarimui. Ši paslauga buvo numatyta sutarčių 4 skyriuje. Teismas pažymėjo, kad į medienos kainą papildomos paslaugos (pakrovimas, nužievinimas, transportavimas ir kt.) nebuvo įskaitomos (Sutarčių 4.1. punktas). Teismas sprendė, kad iš esmės atsakovė tą patvirtino ir procesiniuose dokumentuose „ieškovė nurodydavo, kur yra laikoma mediena, ir sudarydavo atsakovei ar jos atstovui sąlygas medieną pasiimti, atvykus paimti medienos“. Teismas rėmėsi ir liudytojo L. N. parodymais, kad su atsakove praktika buvo susiklosčiusi tokia, kad dažniausiai transportavimu rūpinosi ieškovė, nes taip buvo patogu abiem pusėm, kartais atsakovė pasiimdavo medieną pati. Vienu metu ieškovė šios paslaugos teikti iš viso negalėjo, nes naujus automobilius ruošė naudojimui, o šiuo metu turi 2 automobilius. Teismas vertino, kad atsakovei neužsakius papildomos paslaugos, ieškovė neturėjo pareigos jai medienos atvežti. Įvertinęs šiuos sutarčių punktus, atsakovės argumentus, kad sutartys numatė ieškovės pareigą pristatyti medieną atsakovei teismas atmetė kaip nepagrįstus.
50. Kadangi sutartyse įtvirtinta, kad transportavimo kaina neįskaičiuota į medienos kainą, teismas vertino, kad kaip papildomą paslaugą atsakovė gali užsisakyti medienos transportavimą, o ieškovė tokią paslaugą teikia. Tą patvirtino ir sąskaitos faktūros, kuriose atskiroje eilutėje nurodyta „Atvežimas į pirkėjo sandėlį“. 2019 m. spalio 2 d. ieškovė informavo atsakovę, kad nuo 2019 m. spalio 7 d. dėl gamybinių priežasčių negalės teikti papildomos medienos atvežimo paslaugos, todėl atsakovė turi paruoštus medienos kiekius atsiimti savo arba samdytu transportu. 2019 m. spalio 16 d. rašte ieškovė nurodė, kad „Medienos transportavimo paslaugas teikiame esant kliento prašymui ir atsižvelgiant į mūsų turimas galimybes. Dirbame ne su viena įmone-pirkėju, dėl to nesant išankstinio medienos transportavimo paslaugų užsakymo, negalime šių paslaugų teikti nedelsiant, trumpu laiku pagal pirkėjo pageidavimą. Be to, esant pradelstai skolai už buvusią pateiktą medieną, neperduodame medienos ir, atitinkamai, neteikiame medienos transportavimo paslaugų“. 2020 m. vasario 6 d. ieškovė raštu informavo, kad ieškovė gali teikti papildomas transporto paslaugas. Buvo prašoma pranešti, ar bus reikalinga papildoma medienos atvežimo paslauga pasiūlytam medienos kiekiui. Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, atsakovės argumentus, kad ieškovė vežė medieną atsakovei savo iniciatyva be išankstinio įspėjimo, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
51. Teismas, įvertinęs atsakovės argumentus dėl to, kad per ketvirtį neparduotas ar nenupirktas medienos kiekis persikelia į kitą ketvirtį, taip pat ieškovės argumentus, kad tai atsakovės iniciatyva būdavo parduodami didesni kiekiai, kadangi atsakovė prašydavo leisti nupirkti visą pusmetinį kiekį ar praėjusiu laikotarpiu jos nenupirktą medienos kiekį, kitą medienos sortimentą, nei numato sutartys, sprendė, kad nors ir neturėdavo pareigos, tačiau pati atsakovė pirkdavo ir didesnį ieškovės pasiūlytą medienos kiekį, todėl teismas laikė, kad tai buvo atsakovės siekis nusipirkti daugiau medienos.
52. Nors atsakovė teigė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. pranešimu ieškovė siūlė atsakovei pagal ginčo sutartis (III ir IV ketvirčių laikotarpiu) pirkti daugiau medienos, nei numatyta sutartyse, tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovė atitinkamai baudos už minėtus ketvirčius neskaičiavo.
53. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-672 patvirtintame Apvalios medienos tvarkos apraše nurodyta, kad pardavėjui savo transportu vežant pirkėjui medieną išrašomi medienos važtaraščiai, o kai medieną iš miško sandėlių pasiima pats pirkėjas – papildomas medienos perdavimo-priėmimo aktas. Šalių ilgamečiuose santykiuose susiklostė praktika, jog atsakovė savo transportu pasiimdavo medieną iš miško sandėlių, tai patvirtina medienos perdavimo-priėmimo aktai, taip pat ieškovė pristatydavo medieną, esant šalių susitarimui. Atsakovės teiginiai, kad ji būtų galėjusi paimti paruoštą medieną, tačiau ieškovė jos nepristatydavo, teismo vertinti kritiškai. Teismas akcentavo, kad sutartyse atskirai nėra nurodytas medienos pristatymo atsakovei terminas. Atsakovė teigė, kad medieną ieškovė atveždavo vėliau nei per 5 dienas, kaip numatyta sutartyse, tačiau nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl vėlavimų, o ieškovei teigiant, kad vežimai būdavo atliekami laiku ir suderinus su atsakove, teismas vertino, kad atsakovės argumentai neįrodyti.
54. Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. II pusmetį, tiek žodžiu (liudytojų paaiškinimai), tiek raštu (2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. pranešimais) informavo atsakovę apie jai 2018 m. II pusmečio III ir IV ketv. paruoštą pardavimui medienos kiekį. 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. pranešimuose bei 2018 m. lapkričio 5 d., 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2018 m. gruodžio 29 d. raštuose buvo nurodyta, kad už anksčiau įsigytą medieną atsakovė turi įsiskolinimą, todėl medienos tiekimas yra stabdomas, reikalaujant sumokėti skolą ir toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kas vertintina kaip reikalavimas vykdyti įsipareigojimą įsigyti paruoštą ir pasiūlytą medieną.
55. Iš į bylą pateiktos lentelės už 2018 m. II pusmetį ir sąskaitų registrų, sąskaitų už 2018 m. matyti, kad atsakovė 2018 m. II pusmečio laikotarpiu privalomai nenupirko dalies jai pagal 2010 m., 2011 m. ir 2014 m. sutartis ieškovės pasiūlyto medienos kiekio. 2018 m. II pusmetį visa III ir IV ketvirčio mediena pagal 2010 m., 2011 m. ir 2014 m. sutartis buvo pasiūlyta atsakovei, tačiau jos privalomai nenupirko, pagal 2010 m. sutartį III ketv. nenupirko 560,33 kub. m; IV ketv. – 426,79 kub. m; pagal 2011 m. sutartį III ketv. nenupirko 108,79 kub. m; IV ketv. – 31,69 kub. m; pagal 2014 m. sutartį III ketv. nenupirko 0 kub. m; IV ketv. – 60,4 kub. m. Kadangi atsakovė 2018 m. II pusmečio laikotarpiu netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2010 m., 2011 m. ir 2014 m. sutartis ir nenupirko dalies pasiūlytos medienos, kurią privalėjo nupirkti, ieškovė šių sutarčių 6.2 p. pagrindu paskaičiavo nuo neįvykdytos sandorio dalies 10 proc. dydžio baudą – 7 299,67 Eur, ir apie tai 2019 m. sausio 23 d. ir 2019 m. vasario 14 d. raštais informavo atsakovę bei pareikalavo šią baudą geranoriškai sumokėti ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 1 d.
56. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių sudarytose sutartyse nenumatyta ieškovei pareiga dar kartą įrodyti, kad ji tikrai realiai tokią medieną yra paruošusi. Ieškovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad nėra buvę atvejų, kad ieškovė negalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų pirkėjams, nes pasiūliusi nupirkti paruoštą medienos kiekį, ji tokio kiekio neturėtų. Ieškovė teigė, kad atsakovė nepasiėmė visos pasiūlytos medienos, o kiek pasiėmė, tiek ji ir pardavė.
57. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei parduodavo didesnį kiekį nei pasiūlyta ar numatytas ketvirtinis kiekis, o likusią nerealizuotą medieną pardavinėjo trumpalaikiuose aukcionuose ar kitiems pirkėjams. Iš į bylą pateiktų duomenų teismas nustatė, kad ieškovė ginčui aktualiais laikotarpiais turėjo medienos daugiau, nei numatė sutartiniai kiekiai, atsakovei nepateikus priešingų duomenų, atsakovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Pirkėjo informavimas apie paruoštą parduoti medienos kiekį ir įrodo, kad ieškovė yra paruošusi medieną ir gali ją parduoti (Sutarčių 2.2. p.). Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių sutartinius įsipareigojimus bei liudytojų ir atsakovės atstovų paaiškinimus vertino, kad šalims bendradarbiavus ilgą laiką, o atsakovei įsigyjant apie 6 proc. visos ieškovės paruoštos produkcijos, mažiau tikėtina, kad būtent atsakovei atitinkamo asortimento medienos kiekis buvo neparuošiamas, kai tuo tarpu ieškovės darbuotojai patvirtino, kad turėdavo 1-2 mėnesių medienos rezervą, o atsakovės atstovai to nei paaiškino, nei paneigė.
58. Teismas nustatė, kad pagal 2010 m. ir 2011 m. sutartis visa mediena buvo paruošta ir atsakovė 2019 m. I pusmetį įsigijo atitinkamą medienos kiekį pagal ieškovės pranešimus žodžiu bei 2019 m. kovo 4 d. ir 2019 m. balandžio 8 d. raštais, o visas likęs nenupirktas medienos kiekis baigiantis 2019 m. I pusmečiui atsakovei buvo pasiūlytas 2019 m. birželio 3 d. raštu. Pasikeitus Aprašo 39 punktui, 2019 m. II pusmečio kainos buvo perskaičiuotos ir apie tai atsakovė buvo informuota 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. S-70-617 „Dėl pirkėjo informavimo apie patikslintas pagal ilgalaikes sutartis perduodamos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų kainas“ ir 2019 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. S-70-752 „Dėl pirkėjo informavimo apie patikslintas pagal ilgalaikes sutartis perduodamos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų kainas“. Atsakovei pagal šias naujas 2019 m. II pusmečiui perskaičiuotas medienos kainas pagal visas Sutartis tiek žodžiu, tiek 2019-07-30, 2019-08-22, 2019-09-11, 2019-09-23, 2019-10-04, 2019-10-08, 2019-10-11, 2019-10-15, 2019-10-22, 2019-10-28, 2019-11- 04, 2019-11-08, 2019-11-12, 2019-11-15, 2019-11-18, 2019-11-22, 2019-11-29, 2019-12-09, 2019- 12-17, 2019-12-18 raštais ieškovė pasiūlė visą medienos kiekį, o atsakovė įsigijo tik dalį. Taip pat nustatyta, kad atsakovė 2019 m. II pusmetį priimdama medieną pagal 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m. sutartis, medienos priėmimo-perdavimo aktuose bei važtaraščiuose nurodė, jog priima medieną pagal 2010 m. ir 2011 m. sutartis. Atsakovė taip pat atšaukė ir savo įgalioto asmens teisę atsiimti medieną pagal minėtas 4 sutartis, įgaliodamas atsiimti medieną tik pagal 2010 m. ir 2011 m. sutartis.
59. Teismas nustatė, kad atsakovė pagal 2010 m. sutartį III ketv. nenupirko 244,02 kub. m; IV ketv. – 65,3 kub. m; pagal 2011 m. sutartį III ketv. nenupirko 46,15 kub. m; IV ketv. – 20,66 kub. m; pagal 2012 m. sutartį III ketv. nenupirko 75 kub. m; IV ketv. – 70 kub. m; pagal 2013 m. sutartį III ketv. nenupirko 105,06 kub. m; IV ketv. – 112,73 kub.m; pagal 2014 m. sutartį III ketv. nenupirko 83,31 kub. m; IV ketv. – 80,15 kub. m; pagal 2016 m. sutartį III ketv. nenupirko 220 kub. m; IV ketv. – 204,74 kub. m. Atsakovė už nupirktą medieną laiku neatsiskaitė, dėl ko ieškovė 2019-10-14 ir 2019-10-28 informavo apie stabdomą medienos pardavimą, iki bus padengtas įsiskolinimas. Įvertinęs pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad 2019 m. II pusmetį visa III ir IV ketvirčio mediena pagal visas sutartis buvo pasiūlyta atsakovei, tačiau ji privalomai nenupirko viso pasiūlyto medienos kiekio.
60. Sutarčių 5.4 punkte numatyta, kad jeigu atsakovė laiku neatsiskaito už patiektą medieną per sutartyse numatytus terminus, ieškovė per 2 dienas sustabdo medienos pardavimą. 2018 m. birželio 1 d. atsakovė buvo skolinga ieškovei už I pusmetį nupirktą medieną, 2018 m. liepos 23 d. atsakovė vis dar buvo skolinga ieškovei, todėl pagal sutarčių 5.4. punktą medienos atnaujinimas nebuvo galimas. Ieškovė 2018 m. liepos 23 d. pranešime nurodė skolos dydį, tačiau taip pat pasiūlė pirkti paruoštus medienos kiekius. Teismas nenustatė, kad ieškovė neturėjo tokios teisės. Atsakovė įsiskolinimą sumokėjo 2018 m. liepos 30 d., tuomet ieškovė atnaujino medienos tiekimą. Ieškovė teigė, kad 30 ktm medienos siūlymas buvo suklydimas, o atsakovė nereiškė jokio prašymo patikslinti ieškovės siūlymą. Teismas vertino, kad labiau tikėtina, jog ieškovės siūlyme įsivėlė klaida. Ieškovė teigė, kad medienos perdavimo dokumentai yra išrašomi pirkėjui pasikrovus medieną į transporto priemonę arba atvykus pasiimti medieną į sandėlį. Atsakovė teigia, kad visą 2018 rugpjūčio mėn. ieškovė jai perdavė tik 335,11 ktm medienos, o likusį medienos kiekį pristatė po 2018 m. rugpjūčio 31 d. Teismas nustatė, kad atsakovė 2018 rugpjūčio – lapkričio mėn. vis dėlto pirko medieną iš ieškovės, į bylą pateikti tai patvirtinantys duomenys. Į bylą pateiktas ir 2018 m. lapkričio 5 d. ieškovės raštas atsakovei dėl skolos. Atsakovė nepaneigė, kad būtų ginčijusi skolą kaip nepagrįstą, todėl atsakovės argumentus, jog mediena nurodytu laikotarpiu nebuvo parduodama teismas atmetė kaip nepagrįstus.
61. Teismas nustatė, kad baudos paskaičiavimuose yra nurodyta, kuris medienos sortimentas, pagal kokią sutartį ir koks kiekis, kokia forma (žodžiu (pagal 2010 m. ir 2011 m. sutartis, kaip ir numatė jų 2.2. p.), o koks raštu (pagal visų Sutarčių 2.2. p.)) bei kada konkrečiai buvo tinkamai atsakovei pasiūlytas. Pažymėjo kad pagal 2010 m. ir 2011 m. sutartis, kuriose pranešimas galimas ir žodžiu (ryšio priemonėmis), atsakovė įsigijo visą ar dalį medienos, į bylą pateiktos apibendrintos pirkimų lentelės tai patvirtina. 2018 m. gruodžio 19 d. pranešime nurodomas sortimentas, todėl atsakovės teiginius, kad nepateiktas siūlomas sortimentas, teismas atmetė. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovė akcentavo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2018 m. raštu pranešimai atsakovei buvo teikiami itin retais atvejais. Byloje pateiktos medienos pirkimo-pardavimo lentelės su baudų paskaičiavimais įrodo, kad atsakovė nenupirko visos ar dalies pasiūlytos medienos. Taip pat byloje yra pateikti atsakovės įgaliojimų vairuotojui atšaukimai bei važtaraščiai, kuriais atsakovė atsisakė priimti medieną pagal 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m. sutartis.
62. Teismas, įvertinęs sutarčių nuostatas, nustatė, kad ieškovė turi pareigą per ketvirtį paruošti ir pasiūlyti pirkti atitinkamą kiekį medienos vienu siūlymu ar keliais. Siūlymai gali būti atlikti bet kuriuo ketvirčio metu. Vertino, kad atsakovė, žinodama, kokį sutartinį kiekį per ketvirtį ji privalo nupirkti, gali ir turi planuotis jį nupirkti bet kuriuo ketvirčio metu. Teismas atkreipė dėmesį, kad medienos tiekimas atitinkamais laikotarpiais iki įsiskolinimo padengimo buvo stabdomas (2010 m. ir 2011 m. Sutarčių 5.4. p. ir 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m. Sutarčių 5.3. p.) ir medienos teikimas atnaujintas atsakovei padengus tokius įsiskolinimus. Teismo posėdžio metu ieškovė akcentavo, kad esant kliento skolai negalima teikti medienos, - tokia sąlyga numatyta tiek sutartyse, tiek taisyklėse.
63. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad nebūdavo teikiama detali informacija, jog atsakovė galėtų medieną nusipirkti (kokia vieta, medienos sandėlio Nr. ir kt.), pažymėdamas, kad per visą praktiką informuojant atsakovę apie paruoštą medieną taip pat nebuvo nurodoma medienos vieta, sandėlio Nr., tačiau atsakovė atitinkamais laikotarpiais visgi medieną ar jos dalį nupirko, vadinasi reikiamą informaciją gaudavo, atsakovė procesiniuose dokumentuose to neginčijo.
64. Teismas, vertindamas ieškovės argumentus, kad mediena nėra ruošiama konkrečiam pirkėjui (nebent tai specifinio ilgio ar sortimento mediena), todėl informavus pirkėją apie medienos paruošimą, mediena nėra atskirai atkraunama tam konkrečiam pirkėjui; atsakovei privalomai nenupirkus pasiūlyto medienos kiekio, nėra įmanoma identifikuoti, kurių konkrečiai rąstų ar popierrąsčių atsakovė nenupirko; šiems ieškovės teiginiams pritarė, o atsakovei nepagrindus savo argumentų, juos atmetė.
65. Teismas nurodė, kad pagal sutartis (2010 m. ir 2011 m. Sutarčių 2.6. p., 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m. Sutarčių 2.5. p.) pirkėjui paėmus medieną, pretenzijos dėl kiekio ir kokybės nepriimamos. Atsakovei pasiėmus šią medieną, atsakovė prarado teisę reikšti bet kokias pretenzijas dėl jos kokybės. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovės įsigyta mediena buvo nekokybiška. Iš nuotraukų, kur buvo nupjauti kelių sortimentų galai, matyti tik paviršinis medienos nusispalvinimas. Ieškovė akcentavo, kad medienos spalviniai pakeitimai yra paviršinis medienos paveikimas ir neturi įtakos visai medienos kokybei, o atsakovė neteikė įrodymų, kad mediena buvo nekokybiška.
66. Teismas nurodė, kad duomenys apie trumpalaikiuose aukcionuose parduotą medieną patvirtina, kad ieškovė turėjo pakankamai medienos, kurią galėjo parduoti atsakovei, o turimi medienos likučiai buvo realizuoti trumpalaikiuose aukcionuose. Nustatė, kad per 2019 II ketvirtį ieškovės padalinys trumpalaikiuose aukcionuose pardavė 2 100 ktm PP-P, 7 180 ktm PJ-P B/C , 400 ktm PJ-P-D, 200 ktm PJ-E medienos. Teismas vertino, kad medienos kiekių būtų pakakę visoms su atsakove sudarytoms sutartims įvykdyti.
67. Teismas nurodė, kad ieškovės advokatė teismo posėdžio metu akcentavo, kad pas atsakovę dirbo 38 – 40 žmonių, o 2018 m. jau tik 28, vėliau 22, taigi, atsakovė negalėjo fiziškai apdirbti tokio kiekio medienos. Atsakovės atstovas E. Z. teismo posėdyje nurodė, kad kai ieškovė pradėjo nereguliariai vežti medieną, įmonė ėmė mažinti darbuotojų skaičių, be to, efektyvino gamybą įrengimais. Tuo tarpu atsakovės atstovas E. V. dėl darbuotojų skaičiaus paaiškino, kad įmonė pakeitė rūšiavimo liniją, nusipirko 2 naujas stakles ir dėl to atsisakė darbuotojų. Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktus duomenis vertino, kad labiau tikėtina, jog atsakovės darbuotojų skaičiaus kaita buvo susijusi su įmonės gamybiniais pertvarkymais ir atsakovės priimtais organizaciniais sprendimais.
68. Kadangi atsakovė 2019 m. II pusmetį netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartis ir nenupirko dalies pasiūlytos medienos, kurią privalėjo nupirkti, ieškovė šių sutarčių 6.2 p. pagrindu paskaičiavo nuo neįvykdytos sandorio dalies 10 proc. dydžio baudą. 2019 m. spalio 23 d. raštu buvo paskaičiuota 4 034,51 Eur bauda už 2019 m. III ketv. nenupirktą medieną pagal visas sutartis, suteikiant terminą iki 2019 m. spalio 30 d. šią baudą sumokėti, 2019 m. spalio 30 d. raštais buvo paskaičiuota 212,87 Eur ir 384,84 Eur bauda už 2019 m. III ketv. nenupirktą medieną pagal 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. sutartis, suteikiant terminą iki 2019 m. lapkričio 11 d. šią baudą sumokėti, 2020 m. sausio 16 d. raštu buvo paskaičiuota 1 705,68 Eur bauda už 2019 m. IV ketv. nenupirktą medieną pagal visas sutartis, suteikiant terminą iki 2020 m. sausio 24 d. šią baudą sumokėti.
69. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pagrįstai vienašališkai nutraukė su atsakove sutartis jų 7.1 punktu pagrindu ir informavo atsakovę 2020 m. sausio 22 d. pranešimu, jog nuo 2020 m. vasario 2 d. 4 sutartys yra nutraukiamos.
70. Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 14 d. raštu informavo atsakovę apie pasikeitusias medienos kainas 2019 m. I pusmečiui po įvykusio paskutinio aukciono ir nusiuntė jai pasirašyti priedus prie sutarčių dėl pasikeitusių kainų įforminimo. Atsakovė nesutiko su naujomis medienos kainomis ateinančiam pusmečiui. Nustatė, kad priedus prie 2010 m. ir 2011 m. sutarčių dėl naujų medienos kainų 2019 m. I pusmečiui (nuo 2019 m. sausio 1 d.) atsakovė pasirašė, tačiau nesutiko pasirašyti priedų prie 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m. sutarčių. Teismas pažymėjo, kad pagal pastarąsias sutartis medienos kaina buvo tokia pat kaip ir pagal 2010 m. ir 2011 m. sutartis, kurių priedus atsakovė pasirašė.
71. Teismas nurodė, kad Prekybos medienos taisyklių 42 punkto nuostata, kad medienos kainų keitimas įforminamas sudarant ilgalaikės sutarties priedą, ar vėliau įtvirtinta Aprašo 38 punkto nuostata, kad medienos kaina kitam pusmečiui tikslinama šalių susitarimu kas pusę metų po įvykusio aukciono ir kainų keitimas įforminamas ilgalaikės sutarties priedu, nereiškia, kad perskaičiuota medienos kaina įsigalioja tik tokiu atveju, jeigu sutarties šalys pasirašo ilgalaikės sutarties priedą. Prekybos mediena taisyklių 42 punkte bei vėliau Aprašo 38 punkte kaina (jos perskaičiavimas) yra aptarta, ji paskaičiuojama objektyviai – t. y. parduodamos pagal ilgalaikes sutartis medienos kainas kitam pusmečiui pardavėjas tikslina kas pusę metų per 15 darbo dienų po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pagal atitinkamų apvaliosios medienos sortimentų ar miško kirtimų atliekų vidutines svertines kainas, nustatytas pusmetinėse sutartyse. Vadinasi, perskaičiuotos medienos pardavimo kainos įsigalioja ne nuo priedo pasirašymo, o pardavėjui informavus pirkėją apie paskutiniame aukcione nustatytas medienos sortimento vidutines svertines kainas. Atsakovės atstovas E. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 4 sutarčių atsakovė nepasirašė, nes numatytos kainos buvo visam sutarties galiojimo laikui – atsakovė traktavo, kad jų negalės keisti. Anksčiau kainų pakeitimai kas pusmetį buvo labai nežymūs – 200 - 300 Lt per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pažymėjo, kad kai atsakovei ieškovė nepardavė medienos, atsakovė pirko medieną iš kitų urėdijų, kitų asmenų, Baltarusijos. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad toks išaiškinimas atitinka ir teismų praktiką, kurioje Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo bylą dėl medienos kainų tikslinimo bei baudos taikymo pagal atsakovės apeliacinį skundą ir konstatavo, jog atsakovė turi pareigą pirkti medieną pagal objektyviai aukcionuose kas pusmetį perskaičiuojamas medienos kainas, kurių perskaičiavimas reglamentuotas viešosiomis teisės normomis (Prekyba mediena taisyklėmis bei vėliau Aprašu). Aplinkybė, kad sutarties priedas dėl medienos kainos kitam pusmečiui nebuvo atsakovo pasirašytas, nereiškia, kad šis priedas nėra sutarties priedas ir nepatvirtina nustatytos naujos medienos kainos (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1653-773/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020). Teismas akcentavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi pritarė teisėjų kolegijos išaiškinimams.
72. Teismas vertino, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 14 d. informavo atsakovę apie tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. yra patikslintos medienos pardavimo kainos 2019 m. I pusmečiui ir atitinkamai tokios patikslintos kainos atsakovui tapo privalomos. Sprendė, kad atsakovei nurodžius, jog ji nepasirašys priedų dėl kainų 2019 m. I pusmečiui pagal 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m. sutartis ir jai neprašant pateikti medienos kaip įprastai, įvertinant tai, jog atsakovei buvo ruošiama specifinio ilgio mediena ir mediena yra greitai gendanti žaliava, atsakovei atsisakius ją priimti už perskaičiuotas kainas ir esant rizikai, kad paruošta mediena taip ir nebus nupirkta, medienos atsakovei nebuvo galimybės pagal šias sutartis paruošti.
73. Teismas nurodė, kad šalių sutartyse aptartos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas. Pažymėjo, kad atsakovė yra verslininkė, kuriai keliami didesnio atidumo, žinojimo, rūpestingumo reikalavimai. Vertino, kad atsakovė, sudarydama sutartis, turėjo įvertinti sutarčių nuostatas ir galimas sutarčių nevykdymo teisines pasekmes. Atsižvelgdamas į tai, kad abi sutarties šalys yra verslininkai, teismas vertino, kad sutartimis numatyta 10 proc. dydžio bauda nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės, nėra neprotinga, ar neatitinkanti rinkoje taikytų netesybų normų.
74. Teismas nurodė, kad ieškovė 2019 m. liepos 3 d. pateikė ieškinį dėl baudos už 2018 m. III ir IV ketvirčius, 2020 m. vasario 27 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl baudos už 2019 m. I, II ir III ketvirčius. Ieškovė teikė atsakovui raštus apie paskaičiuotą ir taikytą baudą, pagal pateiktą sąskaitą pareikalaudavo per suteiktą terminą sumokėti ieškovui baudą. Teismas nustatė, kad už 2018 m. III ir IV ketvirčius ieškovė 2019 m. vasario 14 d. raštu informavo atsakovę apie jai paskaičiuotą baudą ir pareikalavo ją sumokėti iki 2019 m. kovo 1 d; už 2019 m. I ir II ketvirčius ieškovė 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. liepos 23 d. raštais informavo atsakovę apie jai paskaičiuotą baudą ir pareikalavo ją sumokėti iki 2019 m. liepos 30 d; už 2019 m. III ketvirtį ieškovė 2019 m. spalio 23 d. raštu informavo atsakovę apie jai paskaičiuotą baudą ir pareikalavo ją sumokėti iki 2019 m. spalio 31 d.; už 2019 m. IV ketvirtį ieškovė 2020 m. sausio 16 d. raštu informavo atsakovę apie jai paskaičiuotą baudą ir pareikalavo ją sumokėti iki 2020 m. sausio 24 d. Teismas nustatė, kad medienos tiekimas nebuvo atnaujintas iki 2019 m. sausio 9 d., todėl vertino, kad 2019 m. sausio 10 d. ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdys. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl baudos priteisimo nėra praleistas. Teismas pažymėjo, kad dėl ieškinio senaties termino jau pasisakyta kitoje byloje ir sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020, turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje.
75. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, teismas nurodė, kad pasirinkus ilgalaikę medienos pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas įvertina, kad medienos kaina kas pusmetį bus perskaičiuojama, kaip ir numatė Prekybos mediena taisyklių 42 punktas, Aprašo 38 punktas, vėliau Aprašo 39 punktas. Pažymėjo, kad atsakovė, užsiregistruodama dalyvauti aukcionuose ilgalaikėms sutartims sudaryti, įvertino, kokio pobūdžio sutartis ir kuriam laikui ketina jas sudaryti, kokį kiekį medienos ieškovė įsipareigoja jai patiekti, o atsakovė įsipareigoja nupirkti už kas pusmetį tikslinamą kainą ir laiku atsiskaityti. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovei pagal sutartis nėra numatyta galimybė prieštarauti medienos kainos koregavimo tvarkai ir nesutikti su pagal objektyvius kriterijus perskaičiuota/patikslinta medienos kaina kitam pusmečiui pagal sutartį tik dėl to, jog patikslinta kaina jam yra per didelė.
76. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė teigė, kad 2019 m. kovo 4 d. raštu „Dėl paruoštos medienos“ ieškovė informavo atsakovę, kad pagal sutartis Nr. IS-11-4 ir Nr. IS-12-5 yra pagaminusi ir paruošusi išsivežimui medieną, tačiau perdavė tik dalį jos, dėl ko atsakovė objektyviai negalėjo nupirkti medienos, tačiau byloje tokių duomenų nėra pateikta. Teismas nurodė, kad pagal sutartis ieškovė neturėjo pareigos transportuoti atsakovei medienos, todėl atsakovės argumentus, jog ji negavo medienos dėl to, kad ieškovė jos nepristatė atmetė kaip nepagrįstus.
77. Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 20 d. el. paštu atsakovė gavo ieškovės 2018 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. 4V-833 „Dėl pradelstos skolos“. Teismas sutiko, kad ieškovė siūlymą pateikė likus 4 darbo dienoms iki metų galo, tačiau pažymėjo, kad tokio pažeidimo nelaiko esminiu. Teismas papildomai pažymėjo, kad iš į bylą pateiktų sąskaitų faktūrų už 2019 metų laikotarpį (pvz. 2019-03-13 s/f Nr. 00286, 2019-03-13 s/f Nr. 00294, 2019-03-13 s/f Nr. 00296, 2019-04-10 s/f Nr. 00450, 2019-06-20 s/f Nr. 00802, 2019-08-14 s/f Nr. 01187, nuo 2019-10-09 iki 2019-12-18 laikotarpiu 2019-10-09 s/f Nr. 01594, 2019-10-08 s/f Nr. 01595, 2019-10-11 s/f Nr. 01618, 2019-10-11 s/f Nr. 01623, 2019-10-11 s/f Nr. 01624, 2019-10-16 s/f Nr. 01644, 2019-10-16 s/f Nr. 01650, 2019-10-23 s/f Nr. 01695, 2019-10-23 s/f Nr. 01696, 2019-10-23 s/f Nr. 01697, 2019-10-23 s/f Nr. 01704, 2019-10-30 s/f Nr. 01727, 2019-10-30 s/f Nr. 01728, 2019-10-30 s/f Nr. 01738, 2019-11-07 s/f Nr. 01767, 2019-11-08 s/f Nr. 01773, 2019-11-08 s/f Nr. 01782, 2019-11-08 s/f Nr. 01783, 2019-11-13 s/f Nr. 01817, 2019-11-13s/f Nr. 01818, 2019-11-18 s/f Nr. 01843, 2019-11-18 s/f Nr. 01844, 2019-11-22 s/f Nr. 01890, 2019-11-25 s/f Nr. 01891, 2019-11-25 s/f Nr. 01908, 2019-1127 s/f Nr. 01915, 2019-12-02 s/f Nr. 01964, 2019-12-05 s/f Nr. 01967, 2019-12-05 s/f Nr. 01982, 2019-12-09 s/f Nr. 02022, 2019-12-18 s/f Nr. 02074, 2019-12-18 s/f Nr. 02092, 2019-12-18 s/f Nr. 02093, 2019-12-18 s/f Nr. 02094) matyti, kad atsakovė dažnai pati veždavosi medieną, nes į sąskaitas faktūras nebūdavo įtraukiama atskira eilutė už papildomas transportavimo paslaugas. Perdavimo-priėmimo aktai ir važtaraščiai taip pat patvirtino, kad atsakovė medieną priimdavo atitinkamoje girininkijoje ir įsigytą medieną pati savo transportu parsiveždavo. Analizuodamas sutartį, teismas nustatė, kad sutartyse numatytą ketvirčio medienos kiekį ieškovė galėjo atsakovei pasiūlyti įsigyti vienu pasiūlymu arba dalimis, t. y. per kelis pasiūlymus bet kuriuo kitu ketvirčio momentu.
78. Teismas nustatė, kad visas 2019 m. spalio 28 d. pranešime nurodytas 140 ktm medienos kiekis atsakovei nebuvo parduotas dėl to, jog atsakovės samdytas transportas buvo per mažas visam pranešime nurodytam medienos kiekiui pasikrauti. Pažymėjo, kad nors atsakovė teigė, kad pagal 2019 m. lapkričio 29 d. siųstą raštą ieškovė neperdavė popierrąsčių (PP-P), tačiau į bylą pateiktas medienos perdavimo-priėmimo aktas A310004572 bei 2019 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 01982 patvirtino, kad atstovui mediena buvo perduota Lakajos girininkijoje. Atsakovė nepateikė duomenų, kad jai atvykus pasiimti paruošto medienos kiekio, jo negalėjo nupirkti dėl to, jog ieškovė tokio medienos kiekio neturėjo. Atsižvelgdamas į tai, kad per 2019 II ketvirtį ieškovės padalinys trumpalaikiuose aukcionuose pardavė 2 100 ktm PP-P, 7 180 ktm PJ-P B/C, 400 ktm PJ-P-D, 200 ktm PJ-E, teismas vertino, kad ieškovė turėjo pasiūlytą medieną.
79. Teismas nurodė, kad 2010 m. ir 2011 m. sutarčių 2.6 punkte ir 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m. sutarčių 2.5. punktuose numatyta, jog atsakovei priėmus medieną iš ieškovės, atsakovė nebegali reikšti jokių pretenzijų dėl priimtos medienos kiekio ir jos kokybės. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad jeigu atsakovė turėjo kokių nors nusiskundimų ar pretenzijų dėl paruoštos įsigyti medienos kokybės, pretenzijas turėjo reikšti prieš priimant medieną, o ne vėliau. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė paaiškino, kad kadangi birželio mėn. yra ribojami tik einamieji ir retinimo kirtimai, o sanitariniai, plyni ir atvejiniai kirtimai nėra ribojami, todėl atsakovei 2019 m. birželio mėn. mediena buvo ruošiama ir siūloma ją įsigyti būtent iš šių kirtimų.
80. Teismas pažymėjo, kad sutarčių 2.2. punkte numatyta, jog ieškovė praneša apie paruoštą medieną, o atsakovė per 5 d. d. privalo tą kiekį nupirkti. Todėl atsakovės prašymai nėra privalomi ieškovei.
81. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas nurodė, kad ieškovė tiekė medieną atsakovei sutartyse numatytais kiekiais. Teismas nenustatė, kad ieškovė būtų pažeidusi sutarčių 1.1 punkte numatytą pareigą patiekti medieną. Nustatė, kad pagal 4 ginčo sutartis (2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m.) atsakovė nepirko ieškovės pasiūlytos įsigyti medienos, todėl ieškovė 2020 m. sausio 22 d. pranešimu informavo atsakovę, jog remiantis šių sutarčių 7.1 punktu, nuo 2020 m. vasario 2 d. yra nutraukiamos šios 4 su atsakovu sudarytos ilgalaikės medienos pirkimo-pardavimo sutartys.
82. Teismas nurodė, kad ieškovė 2019 m. III – IV ketvirčiais pagal 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m. sutartis ruošė ir siūlė atsakovei įsigyti ginčo sutartyse numatytus ketvirtinius medienos kiekius, tačiau atsakovė viso medienos kiekio neįsigydavo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė nepagrįstai 2019 metų II pusmetį medienos nepriimdavo pagal 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m. sutartis. Taip pat atsakovė atšaukė savo įgalioto asmens teisę atsiimti medieną pagal 2012 m., 2013 m., 2014 m., ir 2016 m. sutartis, įgaliodama atsiimti medieną tik pagal 2010 m. ir 2011 m. sutartis.
83. Teismas nurodė, kad atsakovė iš viso per 2019 m. III ketv. pagal 4 ginčo sutartis nenupirko 489,37 ktm. medienos, 2019 m. IV ketv. – 467,62 ktm. Medienos, todėl vertino, kad ieškovė pagrįstai, siekdama išvengti galimų nuostolių, šią atsakovei paruoštą, bet jos neįsigytą medieną pardavė kitiems pirkėjams.
84. Teismas, nustatęs, jog ieškovė tinkamai ruošė ir siūlė atsakovei įsigyti ginčo sutartyse numatytus ketvirtinius medienos kiekius, o atsakovė neįsigydavo arba įsigydavo ne visą kiekį, atsakovės reikalavimą nutraukti 4 ginčo sutartis (2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m.) dėl ieškovės kaltės atmetė kaip nepagrįstą.
85. Teismas sutiko su ieškovės teiginiais, kad jau esant nutrauktoms šioms ginčo sutartims, nebėra jokio pagrindo pripažinti, kad jos turi būti nutrauktos ir teismo tvarka. Teismas pažymėjo, kad esant nutrauktoms ginčo sutartims, visos ieškovės pareigos, kylančios iš šių sutarčių, atsakovės atžvilgiu pasibaigė, o sutarties 6.2. punktas yra taikomas tik sutarties galiojimu metu už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Nustatęs, kad sutartys nutrauktos pagrįstai, atsakovės reikalavimus dėl baudos priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstus.
86. Vadovaudamasis CPK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 442,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
87. Ieškinį tenkinus visa apimtimi, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 13 597,32 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
88. Atsakovė UAB „Žaliamiškis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovės patikslintą priešieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
88.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, visiškai nevertino dalies atsakovės į bylą pateiktų įrodymų ir argumentų, nepašalino egzistavusių prieštaravimų.
88.2. Teismui atsisakius išreikalauti atsakovės negalėtų gauti ieškovės žinioje esančių įrodymų, o paskui laikius, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kurioms pagrįsti ir buvo prašoma išreikalauti įrodymus, nebuvo užtikrintas teisingas ir sąžiningas procesas, šalių lygiateisiškumas procese.
88.3. Byloje egzistavo pagrindas taikyti ieškovės atžvilgiu contra spoliatorem prezumpciją, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Ieškovė atsisakė pateikti atsakovės prašytus įrodymus, susijusius su ieškovės atsakovei siūlyta įsigyti mediena, ieškovės neva pardavimui parengta, bet atsakovės nenupirkta mediena, jos parengimo faktu, buvimo vieta ir t.t. todėl, remiantis contra spoliatorem prezumpcija, teigtina, kad atsakovė įrodė, jog ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų.
88.4. Net jeigu teismas būtų nusprendęs ieškovės atžvilgiu netaikyti contra spoliatorem prezumpcijos, ieškovei atsisakant teikti bylai reikšmingus įrodymus, visos abejonės dėl įrodymų pakankamumo, bylai reikšmingų aplinkybių įrodymo turėjo būti aiškinamos ieškovės nenaudai. Tuo tarpu teismas nepagrįstai visas kilusias abejones aiškino atsakovės nenaudai.
88.5. Teismas faktiškai preziumavo ieškovės teikiamų paaiškinimų teisingumą (net nevertindamas jos pačios teiktuose įrodymuose, skaičiavimuose užfiksuotų duomenų prieštaringumo, nesutapimų), nustatė atsakovei pareigą paneigti, kad ieškovė, kaip pardavėja įvykdė savo pareigas, nors būtent ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės baudą, todėl jai teko pareiga įrodyti, kad ji pilna apimtimi tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, o atsakovė pažeidė sutartis.
88.6. Teismas buvo nenuoseklus, skirtingai vertino tokią pat galią turinčius įrodymus bei šalių paaiškinimus, laikydamas labiau patikimais ar vos ne neginčijamais ieškovės ir jos darbuotojų paaiškinimus, ieškovės vienašališkai parengtus ir pirminiais byloje esančiais duomenimis nepagrįstus dokumentus, jų nevertino kitų bylos duomenų kontekste. Teismas didele dalimi rėmėsi dviejų ieškovės darbuotojų (t. y. tiesiogiai darbo santykiais su ieškove susijusių asmenų ir jai pavaldžių) paaiškinimais, laikė jų nurodytas aplinkybes, paaiškinimus patikimesniais nei atsakovės atstovo paaiškinimus, neįvertinęs jų galimo suinteresuotumo.
88.7. Teismo sprendime nebuvo pašalinti egzistuojantys prieštaravimai, visiškai nevertinta dalis atsakovės pateiktų įrodymų (atsakovės ieškovei pateiktų raštų, kuriuose buvo reiškiami reikalavimai ieškovei vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ruošti ir atvežti atsakovei medieną), padarytos bylos įrodymams prieštaraujančios išvados, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė ir priimtas neteisingas sprendimas.
88.8. Teismas rėmėsi ieškovės vienašališkai parengtais išvestiniais dokumentais ir duomenimis, pvz. baudų skaičiavimo lentelėmis, kuriose buvo įrašyti ieškovės atsakovei neva žodžiu siūlyti medienos kiekiai, bet nebuvo įrodymų, patvirtinančių, kokių dokumentų ar duomenų pagrindu minėti skaičiai nurodyti, jie nesutapo su kituose dokumentuose ieškovės nurodytais neva siūlytos medienos kiekiais. Ieškovės pateiktos baudų paskaičiavimo lentelės nebuvo pasirašytos ieškovės atstovo, įgalioto rengti tokio pobūdžio dokumentus ir patvirtinti juose esačių duomenų teisingumą, atitikimą pirminiams buhalteriniams dokumentams.
88.9. Byloje tarp šalių nėra ir niekada nebuvo ginčo dėl to, kad už medienos pristatymą atsakovė ieškovei apmokėdavo ieškovės išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu, nė viena iš šalių byloje nenurodė ir netvirtino, kad medienos atvežimas turėjo būti ar buvo nemokamas.
88.10. Ieškovė skirtinguose procesiniuose dokumentuose teikė prieštaringus, nesutampančius paaiškinimus, susijusius su medienos ruošimu atsakovei, su tuo, kad ji pagal sutartis būdavo, turėjo būti ruošiama. Teismas sprendime viena vertus konstatavo, kad atsakovė turi pareigą nupirkti medieną per 5 d. d., kita vertus, padarė išvadą, kad atsakovės prašymai ieškovei parduoti medieną nėra privalomi ieškovei. Pats teismas kitoje sprendimo vietoje nurodė iš esmės priešingas išvadas „<...> jai [atsakovei] neprašant pateikti medienos kaip įprastai, įvertinant tai, jog atsakovei buvo ruošiama specifinio ilgio mediena <...>“ t. y. teismas jau laikė, kad atsakovei ruošta specifinė mediena, gavus atsakovės prašymus tą medieną ruošti.
88.11. Skirtinguose ieškovės procesiniuose dokumentuose buvo nurodoma skirtinga, nesutampanti informacija apie žodiniais pranešimais atsakovei neva siūlytą medienos kiekį: ieškovės patikslintame ieškinyje nurodomas 2019 metais atsakovei pagal konkrečias sutartis siūlytas įsigyti medienos kiekis nesutapo su ieškovės 2020 m. sausio 10 d. atsiliepime į priešieškinį nurodytu pagal tas pačias sutartis tuo pačiu laikotarpiu atsakovei siūlytu įsigyti medienos kiekiu. Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti duomenys apie ieškovės pasiūlytus, bet atsakovės neva nenupirktus medienos kiekius bei už nenupirktą medieną reikalaujamų priteisti baudų dydis, jų paskaičiavimai, nesutampa ir su ieškovės atsakovei rašytuose raštuose nurodytais neva ieškovės pasiūlytais, bet atsakovės nenupirktais medienos kiekiais, apskaičiuotų baudų dydžiais.
88.12. Byloje taip pat buvo pateikti duomenys, leidžiantys pagrįstai abejoti ieškovės teiginiais apie trumpalaikių aukcionų pagrindu parduotą atsakovei neva paruoštą, bet jos nenupirktą medieną. Byloje esantys duomenys rodo, kad ilgą laiką po pranešimo atsakovei teikimo apskritai nebuvo rengiamo medienos pardavimo aukcionai, nors procesiniuose dokumentuose ieškovė tvirtino, kad atsakovei buvusią parengtą, bet jos nenupirktą medieną ieškovė pardavinėjo kitiems pirkėjams rengiant aukcionus ir kt.
88.13. Teismas, suteikęs nepagrįstai didelę reikšmę tam, kad tarp šalių susiklostė prekybos mediena teisiniai santykiai, kurie yra reguliuojami ne tik sutartimis, bet ir specialiais teisės aktais, nepagrįstai susiaurino ieškovės, kaip pardavėjos, įsipareigojimų apimtį ir ginčo atveju nustatė ne kad ieškovė, kuri reikalavo priteisti iš atsakovės baudą, turi pareigą įrodyti, kad ji tinkamai įvykdė savo, kaip pardavėjos, įsipareigojimus, bet atsakovė nenupirko pardavimui atsakovei parengtos medienos, o, kad atsakovė, nedisponuojanti nei mediena, nei informacija apie ieškovės turimą medieną, jos judėjimą, turi paneigti medienos parengimą pardavimui ir jos turėjimą pranešimų atsakovei teikimo metu.
88.14. Byloje nebuvo duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė įrodė, jog tinkamai vykdė pareigą paruošti atsakovei medieną. Byloje nebuvo duomenų: a) kiek medienos (ne apskritai medienos, o atsakovei skirtos medienos), numatytos sutartyse, ieškovė turėjo paruošusi siūlymų ją pirkti pateikimo atsakovei metu ir koks buvo tuo laikotarpiu ieškovės įsipareigotų pagal visas turimas sutartis parduoti tokios medienos kiekis; b) kokį bendrą kiekį medienos sutartyse numatytu medienos įsigijimo laikotarpiu (per 5 d. d. nuo pranešimo) ieškovė siūlė įsigyti visiems pirkėjams, su kuriais buvo sudarytos sutartys, kad šis kiekis sutapo su paruoštos medienos, kiekiu ar buvo mažesnis. Dėl to teismas negalėjo daryti išvados, kad byloje įrodytas medienos parengimo pardavimui atsakovei faktas, ypač, kai tiek ieškovė procesiniuose dokumentuose, tiek liudytojai nurodė, kad siūlomas kiekis yra tik orientacinis ir, kad atvykę pirkėjai gali nupirkti ir daugiau medienos bei kitokios sortimento.
88.15. Teismas neįvertino to, kad Medienos judėjimo ir apskaitos registras nepatvirtina, kad ieškovė turėjo parengusi pardavimui medieną atsakovei. Iš jo apskritai neaišku: i) kada ir kokią medieną ieškovė turėjo paruošusi; ii) nėra užfiksuota, kiek ir kokios medienos ieškovė turėjo konkrečių pranešimų atsakovei pateikimo metu ir 5 d. d. po jų pateikimo, kiek medienos tais laikotarpiais buvo parduota, kad ieškovė minėtais laikotarpiais turėjo parengusi pardavimui atsakovei visą siūlytą pirkti medienos kiekį, ir kiek medienos iš viso turėjo įsipareigojusi parduoti ieškovė visiems pirkėjams; iii) registras yra tik išvestinis dokumentas. Byloje nėra pirminių dokumentų, kurių pagrindu jis rengtas. Registras nėra pasirašytas ar patvirtintas ieškovės vadovo arba buhalterio, kurie patvirtintų užfiksuotų duomenų teisingumą, todėl šis įrodymas teismo turėjo būti vertinamas kaip nepatikimas.
88.16. Teismas nevertino to, ar trumpalaikiuose aukcionuose pardavinėta mediena susijusi su tarp šalių sudarytose sutartyse numatyta mediena (ar mediena, jos sortimentas, stambumas, ilgis sutampa ir kt.), ką vertindamas būtų priėjęs prie priešingų išvadų, nes: i) ieškovės į bylą pateiktuose įrodymuose apie trumpalaikius aukcionus nėra užfiksuota, kada ieškovė gavo trumpalaikiuose aukcionuose parduotą medieną, kad tokį medienos kiekį ji turėjo ir buvo paruošusi pardavimui atsakovei siūlymų pirkti medieną pateikimo metu, nėra nurodyta kokia iš pagal trumpalaikes sutartis parduotos medienos dalis yra mediena, neparduota pagal ilgalaikes sutartis, ir kokia atsakovei skirta mediena buvo parduota aukcionuose; ii) aukcionuose parduoti medienos kiekiai net negali būti laikomi susijusiais išimtinai tik su ilgalaikėmis sutartimis ir pagal jas neparduota mediena, juo labiau – su tarp šalių sudarytomis sutartimis. Tai įrodo įrašas „medienos pardavimas pagal sutarčių tipus 2019 m.“; iii) nesutampa duomenys: medienos kiekiai, aukcionų skelbimo datos, tarp su patikslintu ieškiniu ieškovės pateiktos lentelės iv) teismas nevertino aplinkybės, kad jei atsakovė būtų nenupirkusi jai paruoštos medienos būtų susidaręs medienos perteklius, kurio pardavimui greitu laiku po 5 d. d. termino medienos pirkimui pabaigos būtų skelbti aukcionai.
88.17. Byloje esantys duomenys apie ieškovės organizuotą medienos tiekimo reguliarumą taip pat sudarė pagrindą abejoti ieškovės teiginiais apie jos paruoštą ir pateiktą pardavimui atsakovei medieną. Medienos tiekimas iki maždaug 2018 metų vidurio buvo reguliarus. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo pradžioje pripažino, jog pagal sutartis mediena buvo ir turėjo būti atsakovei tiekiama tolygiai, tik vėliau pakeitė savo poziciją ir pradėjo teigti, kad ji neturėjo pareigos medienos atsakovei tiekti reguliariai, svarbu, kad ji atitinkamų metų ketvirčio pabaigoje būtų atsakovei pasiūliusi įsigyti visą sutartyse numatytą ketvirtinį medienos kiekį. Byloje yra duomenys, patvirtinantys ieškovės pozicijos nenuoseklumą, prieštaravimą ir tai, kad ieškovė netinkamai vykdė pareigą tolygiai tiekti medienos atsakovei. Aplinkybę, kad ieškovė per ketvirtį siūlydavo atsakovei didesnį medienos kiekį nei numatyta sutartyse, patvirtino ir ieškovės su patikslintu ieškiniu pateikta baudų už 2018 m. III-IV ketvirtį skaičiavimo lentelė.
88.18. Teismas sprendė, kad „atsakovei nurodžius, jog ji nepasirašys priedų dėl kainų 2019 m. I pusmečiui pagal 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m. sutartis ir jai neprašant pateikti medienos kaip įprastai, įvertinant tai, jog atsakovei buvo ruošiama specifinio ilgio mediena ir mediena yra greitai gendanti žaliava, atsakovei atsisakius ją priimti už perskaičiuotas kainas ir esant rizikai, kad paruošta mediena taip ir nebus nupirkta, medienos atsakovei nebuvo galimybės pagal šias sutartis paruošti.“, tačiau: a) priedai prie minėtų sutarčių nebuvo pasirašyti nei 2019 m. I, nei II pusmetį. Jei teismo nurodytos aplinkybės būtų sudariusios kliūtis vykdyti ieškovės pareigas pagal 4 sutartis, prekyba pagal tas sutartis nebūtų vykusi ir vėliau, t. y. ne tik 2019 m. I pusmetį, bet ir II pusmetį ieškovė nebūtų medienos ruošusi.
88.19. Ieškovė netinkamai įvykdė pareigą informuoti atsakovę apie paruoštą parduoti medieną.
88.20. Pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką iki maždaug 2018 m. II pusmečio – 2019 metų apie tai, kad ieškovė turi paruošusi perdavimui medieną (nenurodant tikslaus medienos kiekio, sortimento, sutarties numerio) atsakovė būdavo informuojama telefonu ir ieškovė pati atveždavo atsakovei medieną, kaip tai ir numatė sutartys. Nuo 2019 metų pradžios apie paruoštą medieną (nenurodant tokių duomenų kaip tiksli medienos buvimo vieta ir kt.) ieškovė atsakovę informuodavo raštu, tačiau ieškovės nurodoma informacija nebuvo pakankama tam, kad atsakovė galėtų žinoti, kur yra mediena ir ieškovei atsisakant ją pristatyti – pačiai parsivežti medieną.
88.21. Teismas ignoravo faktą, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose, su patikslintu ieškiniu pateiktose lentelėse dėl baudos skaičiavimo nurodomi duomenys apie žodiniais ir rašytiniais pranešimais atsakovei neva siūlytą įsigyti (praneštą apie parengimą) medienos kiekį neatitiko tikrovės, buvo nenuoseklūs ir nesutapantys skirtinguose ieškovės nurodomuose dokumentuose.
88.22. Neteisinga teismo išvada, kad „atsakovė atitinkamais laikotarpiais visgi medieną ar jos dalį nupirko, vadinasi reikiamą informaciją gaudavo“, kadangi: 1) teismas neįvertino, to, jog atsakovė nupirko tik tokią dalį medienos, kurią jai ieškovė parduodavo. Atsakovės galimybė nupirkti medieną priklausė išimtinai nuo ieškovės valios ją parduoti. Pranešime nesant nurodytų konkrečių duomenų apie medienos buvimo vietą, negavus iš ieškovės atstovo informacijos, kada ir iš kur galima atvykti pasiimti medieną, pranešime net nesant nurodyto meistro, su kuriuo reikėtų tartis dėl medienos pasiėmimo duomenų, pirkėjas negali nupirkti medienos; 2) teismas ignoravo pačios ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovės atsakovei teikiamuose siūlymuose net nebūdavo nurodomas tikslus, realiai pardavimui paruoštas medienos kiekis, kad jis buvo tik orientacinis; 3) byloje nėra nė vieno įrodymo, kad ieškovė nurodė, pateikė medienos pirkimui būtiną informaciją – nurodė jos buvimo vietą, kada, iš kur ir iš ko medieną galima pirkti, bet atsakovė neatvyko medienos įsigyti.
88.23. Ieškovė atsakovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Ieškovė ne tik per sutartyse numatytą 5 d. d. terminą medienai nupirkti nepateikdavo būtinos informacijos, nesudarydavo galimybių medieną nupirkti, bet suėjus 5 d. d. teikdavo naujus pranešimus įrašydama kaip paruoštą perdavimui tą pačią medieną, kuri jau buvo prieš tai buvusiame pranešime, t. y. ieškovė formaliai pasiūlydavo pirkti medieną ir sukurdavo prielaidas skaičiuoti baudas už nenupirktą medieną.
88.24. Neretai ieškovė pateikdavo pranešimus apie neva paruoštą medieną tik prieš pat ketvirčio, pusmečio ar metų pabaigą. Pavyzdžiui, 2018 m. gruodžio 20 d. po pietų (likus vos 4 d. d. iki metų pabaigos) atsakovei el. paštu atsiųstu 2018 m. gruodžio 19 d. raštu ieškovė pranešė atsakovei, kad tariamai yra paruošusi 1 105 ktm. medienos (t. y. daugiau nei 1/3 dalį visos per 2018 m. II pusmetį įsipareigotos atsakovei parduoti medienos). Taigi, ieškovė, likus vos kelioms darbo dienoms iki metų pabaigos nurodė, kad neva paruošė pardavimui net didesnį medienos kiekį nei ji pati įprastai galėdavo pristatyti atsakovei per ketvirtį. Toks ieškovės pranešimas yra formalus sutarties vykdymas, nes realiai ieškovė neturėjo ir negalėjo būti paruošusi pristatyti/perduoti atsakovei tokio milžiniško kiekio medienos.
88.25. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sutartimis ieškovė nebuvo įsipareigojusi atvežti/pateikti atsakovei medieną. Šalys buvo sutarusios, kad visada ieškovė atveža medieną atsakovei be jokio atskiro prašymo ar užsakymo ir tik išimtiniais atvejais pati atsakovė iš anksto suderinus su ieškovės atstovu, gavusi informaciją apie medienos buvimo vietą, dalyvaujant įgaliotam medieną perduoti ieškovės atstovui, atsakovė atsiimdavo medieną pati. Tai įrodo: a) sutarčių turinys; b) ieškovės į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta, kad medieną atvežė ieškovė – „atvežimas į pirkėjo sand.“; c) duomenys apie 2019 m. sausio 1 d. – spalio 7 d. laikotarpiu pirkėjo ir pardavėjo sandėlyje perduotą medieną, kuomet faktiškai visada (net 92,20 proc.) medieną atsakovei atveždavo ieškovė; d) ieškovės atsakovei teikti pranešimai, kuriuose nebūdavo nurodoma girininkija, kurioje sandėliuojama siūloma mediena, nes tam nebuvo objektyvaus poreikio – medieną atveždavo pati ieškovė; e) ieškovės 2019 m. spalio 2 d. raštas, kuriuo jis nurodė nuo 2019 m. spalio 7 d. nebevešianti atsakovei medienos, ir kad apie galimybę teikti šią paslaugą informuos raštu; f) ieškovės darbuotojo L. N. byloje teikti paaiškinimai, kad su atsakove praktika buvo susiklosčiusi tokia, kad dažniausiai transportavimu rūpinosi ieškovė, nes taip buvo patogu abiem pusėm, kartais atsakovė pasiimdavo medieną pati.
88.26. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, kad nenupirko medienos. Byloje nėra nė vieno atsakovės rašto ar kitokio dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad atsakovė būtų atsisakiusi priimti ar pirkti sutartyse nurodytą medieną. Byloje yra priešingi įrodymai – kad atsakovė netgi raštiškai prašė ieškovės ruošti ir parduoti atsakovei medieną.
88.27. Teismas detaliai nevertino ir nenustatinėjo ar kokia nors atsakovės skola ieškovei galėjo sukliudyti/sukliudė medienos pirkimui-pardavimui. Bylos duomenų visuma rodo, kad ne, nes: 1) nors tam tikrais laikotarpiais atsakovės skola ieškovei ir egzistavo, tačiau įsiskolinimo ir medienos tiekimo sustabdymo laikotarpiai buvo trumpi; 2) ieškovė nepateikė įrodymų, kad laikini atsakovės vėlavimai atsiskaityti sutrukdė ar galėjo sutrukdyti ieškovei parduoti, o atsakovei nupirkti sutartą medienos kiekį; 3) pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką, medieną ieškovė atsakovei tiekdavo nepriklausomai nuo to, ar konkrečiu metu atsakovė buvo pilnai apmokėjusi visas sąskaitas, kurių mokėjimo terminai suėję, ar truputį vėluodavo; 4) remiantis Sutarties 5.4 punkto nuostata, jei ieškovė būtų iš tikrųjų stabdžiusi medienos pardavimą atsakovei, atsakovė apie kiekvieną medienos sustabdymo atvejį būtų buvusi informuota raštu; 5) visos 6 tarp šalių sudarytos sutartys yra atskiros sutartys, todėl atsakovės vėlavimas sumokėti už pagal kurią nors iš sutarčių parduotą medieną nesuteikė ieškovei teisės stabdyti medienos pardavimo pagal visas sutartis.
88.28. Teismas netinkamai, neišsamiai įvertino bylos faktines aplinkybes, neištyrė ir neįvertino dalies atsakovės pateiktų duomenų: 1) atsakovė išsamiai paaiškino aplinkybes, susijusias su ieškovės byloje akcentuotų net ne atsakovės, o visiškai kitos įmonės vairuotojui išduotų įgaliojimų atšaukimu; 2) nurodant, kad važtaraščiai patvirtina atsakovės atsisakymą priimti medieną pagal 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m. sutartis teismas nevertino aplinkybių, susijusių su tuo konkrečiu medienos pirkimo-pardavimo atveju. Su ieškovės atstovu pavykus susitarti dėl medienos pasiėmimo, jos apžiūrėjimo, ne kartą pasitaikė, jog atvykus medienos paaiškėdavo, kad ieškovė bando perduoti ne naują, o gerokai ankščiau paruoštą ir ankstesniu pasiūlymu pagal kitą sutartį siūlytą pirkti, bet neparduotą medieną. Būtent tokia situacija ir buvo susiklosčiusi priimant medieną pagal teismo sprendime nurodytus medienos gabenimo važtaraščius. Dėl to, atsakovės atstovas priimdamas medieną ir įrašė, kad mediena priimama pagal ieškovės pirminiame pranešime nurodytą sutartį.
88.29. Ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai vienašališkai nutraukė 4 ginčo sutartis, kadangi neegzistavo sutarčių 7.1 punkte numatyti pagrindai vienašališkai sutartis nutraukti. Sutartys turėtų būti pripažintos nutrauktomis dėl ieškovės kaltės ir atsakovei iš ieškovės priteista sutartyse numatyta bauda.
88.30. Ieškovės padaryti 4 ginčo sutarčių pažeidimai buvo ne vienkartiniai, nežymūs ar atsitiktiniai, jie buvo tyčiniai. Atsakovei bandant išsiaiškinti su netinkamu sutarčių vykdymu susijusias aplinkybes, pvz. gauti duomenis apie siūlomos įsigyti medienos buvimo vietą, įsitikinti jos parengimu pardavimui, jos kokybe, ieškovė atsisakė teikti atsakovei informaciją, nebendradarbiavo su atsakove. Toks 4 ginčo sutarčių pažeidimo pobūdis lemia, kad šios sutartys nebegali būti išsaugotos.
88.31. Patenkinus atsakovės reikalavimą dėl sutarčių pripažinimo nutrauktomis dėl ieškovės kaltės turėtų būti patenkintas ir išvestinis reikalavimas dėl 6 429,74 Eur baudos priteisimo.
88.32. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sutarties 6.2. punktas, kuriame nustatyta šalių pareiga mokėti baudą, yra taikomas tik sutarties galiojimu metu už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Sutarčių 6.2 punkte nėra numatyta, kad ši nuostata reglamentuoja tik iki sutarties nutraukimo turimą nupirkti/parduoti medienos kiekį. Jei ieškovė nebūtų neteisėtai vienašališkai nutraukusi sutarčių, atsakovė būtų galėjusi pirkti iš ieškovės medieną pagal 4 sutartis iki šalims bendru sutarimu ar teismui nutraukiant tas sutartis. Atitinkamai, atsakovė būtų galėjusi po sutarčių pasibaigimo įsigyti medieną viešo aukciono būdu. Ieškovės atliktas neteisėtas vienašališkas sutarčių nutraukimas negali būti laikomas panaikinančiu iš sutarčių kylančias ieškovės pareigas, įskaitant pareigą sumokėti atsakovui baudą, laikytiną jos minimaliais nuostoliais.
88.33. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020 turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, kadangi nors byla buvo nagrinėta tarp tų pačių šalių, visgi bylų faktinės aplinkybės ir nagrinėtas ginčas yra visiškai netapatūs.
89. Ieškovė VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
89.1. Teismas, netenkinęs atsakovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, elgėsi tinkamai, vadovaudamasis CPK nuostatomis, todėl apeliacinis skundas negali būti tenkinamas atsakovės nurodytų argumentų pagrindu.
89.2. Teismui 2020 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdyje atsisakius tenkinti prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, pati atsakovė iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje ir po jo prieš baigiamąsias kalbas nekėlė klausimo iš naujo dėl įrodymų išreikalavimo. Tai patvirtina, kad pati atsakovė nematė jokio poreikio šių įrodymų išreikalavimui ir prijungimui prie bylos.
89.3. Atsakovės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo buvo perteklinis, dalis prašytų įrodymų jau buvo pateikta byloje – Medienos judėjimo ir apskaitos registras bei informacija apie trumpalaikiuose aukcionuose parduotą medieną. Esant pateiktam Medienos registrui nebuvo jokio poreikio medienos priėmimo, perklasifikavimo ar nurašymo kortelių pateikimui, nes būtent šių dokumentų pagrindu ir sudarytas Medienos registras. Pateikti įrodymus, kada mediena buvo pagaminta, kur ji buvo laikoma ir ar toje girininkijoje pasiūlytas medienos kiekis buvo, net objektyviai neįmanoma, kadangi kol atsakovė nenuperka medienos, nėra galimybės identifikuoti, kuri konkrečiai mediena ir iš kurios girininkijos bus nupirkta. Šios detalės yra suderinamos eigoje, kai po pasiūlymo su pirkėju yra derinamas laikas, kada pirkėjas ir iš kur atvyks medieną pasiimti. Tokių įrodymų teikimas kaip kada buvo pagaminta ir parengta bei perduota mediena, kurią ieškovė pardavė atsakovei, buvo visiškai netikslingas, nes tokie įrodymai nesusiję su byla, kadangi nebuvo ginčo dėl medienos kiekių ar kokybės, kurią atsakovė nupirko.
89.4. Ieškovė, pranešdama apie paruoštą medieną, atsakovei neturėjo pareigos įrodyti, kad ji tikrai tokią medieną turi ir gali ją parduoti. Vien toks pranešimas įrodo, kad ieškovė savo pareigą pagal sutartį įvykdė (sutarčių 2.2. punktas). Būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti, jog po ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną pateikimo ieškovė tokio kiekio negalėjo parduoti, nes jo neturėjo.
89.5. Atsakovės teiginiai dėl contra spoliatorem prezumpcijos taikymo yra nepagrįsti. Atsakovės prašyti įrodymai į bylą buvo nepateikti ne dėl to, kad ieškovė būtų tyčia ir piktnaudžiaudama teise atsisakiusi juos pateikti, tačiau pati atsakovė tinkamai nepagrindė šių įrodymų pateikimo byloje būtinumo ir jų reikšmės. Atsakovei tinkamai nepagrindus įrodymų būtinumo ir teismui tokio prašymo netenkinus, ieškovė neturėjo jokios pareigos dokumentus į bylą pateikti.
89.6. Liudytojų parodymai papildomai patvirtino byloje jau esančius pateiktus rašytinius irodymus ir jų turinio teisingumą, t.y. Medienos registro duomenis. Be to, liudytojai savo paaiškinimus teikė davę priesaiką, už kurios sulaužymą numatyta baudžiamoji atsakomybė, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų galinčių paneigti tiek rašytinius įrodymus byloje, tiek liudytojų paaiškinimus. Viešai prieinami duomenys apie ieškovės gaminamus medienos kiekius taip pat papildomai pagrindžia ieškovės pozicijos teisingumą.
89.7. Teismas sprendimą priėmė ir išvadas padarė remdamasis įrodymų visuma ir įrodymų pakankamumo taisykle, todėl ir sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovė pozicija, jog atsakovė nepasiėmė visos pasiūlytos medienos yra teisinga. Atsakovė pagal sutartis privalėjo atskirai mokėti už medienos atvežimą, todėl tai buvo atskirai užsakoma paslauga ir pati atsakovė turėjo pareigą patikrinti perkamos medienos kiekius.
89.8. Teismas pagrįstai rėmėsi baudų skaičiavimo lentelėmis, nes jose buvo pateikti apibendrinti duomenys iš byloje teiktų rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų. Atsakovės prielaida dėl skirtingų duomenų nurodymo buvo aiškiai paneigta ieškovės kartu su dubliku į atsakovės teiktą atsiliepimą į patikslintą ieškinį pateiktu priedu Nr. 4, kuriame detalizuota aiškiai ir tiksliai, kodėl atsirado skirtumai.
89.9. Aplinkybes, kad atsakovė pasiimdavo medieną ir pati, kai nebūdavo atskiro susitarimo dėl medienos pristatymo tarp šalių, patvirtina ir eilė PVM sąskaitų faktūrų, kuriose nebuvo įtrauktas pagal sutartis taikomas papildomas mokestis už medienos atvežimo paslaugą.
89.10. Jokio prieštaringumo tarp ieškovės teiginių nebuvo, nes vieni teiginiai susiję su bendra taisykle – dėl visų medienos pirkėjų bendrai, o antri – dėl konkretaus pirkėjo – atsakovės.
89.11. Teismas tinkamai atskleidė bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovei neprivalomi buvo prašymai iš atsakovės, todėl ar jie teikti ar ne, neturėjo jokios reikšmės konstatuojant ieškovės tinkamą įsipareigojimų pagal sutartis vykdymą. Medienos atvežimas pagal sutartis nėra ieškovės pareiga be atskiro susitarimo. Atsakovės raštai dėl medienos ruošimo buvo teikti ieškovei jau pareiškus ieškinį teisme, santykiams pablogėjus ir atsakovei „pasiruošiant savus įrodymus“.
89.12. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė realiai nebuvo pagaminusi ir neturėjo tiek medienos, kiek atsakovė pagal sutartis turėjo nupirkti. Tokios atsakovės pozicijos nepagrįstumą patvirtina vien faktas apie ieškovės gaminamos medienos kiekius. Ieškovė per metus pagamina net 3,6 mln. m3 medienos, kuris gaminamas 26 regioniniuose padaliniuose. Ieškovės Švenčionėlių padalinys per 2019 metus pardavė 90,271,69 m3 žaliavinės medienos ir kirtimo liekanų, kai pagaminta 2018 metais buvo 107,7 tūkst. m3, o 2019 metais – 102,6 tūkst. m3. Tuo tarpu atsakovė pagal visas sudarytas sutartis per 1 kalendorinius metus privalėjo įsigyti iš ieškovės 6 595 m3 medienos. Taigi atsakovės pirkimai ieškovės pagaminamos medienos apimtyje sudarė tik 0,18 procento visos ieškovės pagaminamos medienos per metus; 7,3 proc. ieškovės Švenčionėlių padalinio pagaminamos medienos per metus. Taigi yra daugiau nei akivaizdu, kad ieškovė buvo pajėgi tiekti visą kiekį medienos atsakovei, kuris buvo sutartas pagal sutartis.
89.13. Medienos registras, kuriame yra suvestiniai duomenys ir ieškovės buhalterinės apskaitos programos ir kurie atspindi atitinkamo ketvirčio medienos judėjimą (gamybą, realizaciją), patvirtina, kad medienos ieškovė visada turėjo daugiau nei reikia pagal pasirašytas sutartis su pirkėjais. Ieškovė neturi jokio intereso parduoti mažiau, tai būtų ekonomiškai nepagrįsta.
89.14. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė pagal sutartis tiek žodžiu, tiek raštu pranešė atsakovei apie paruoštą medieną, tačiau būtent atsakovė pilna apimtimi savo įsipareigojimų neįvykdė. Nei sutartys, nei Aprašas nenumatė ieškovei pareigos informuojant atsakovę apie jai paruoštą įsigyti medieną dar papildomai kartu su pranešimu įrodyti ir pateikti atitinkamus duomenis, jog siūloma įsigyti mediena atsakovei iš tikrųjų yra paruošta. Tokių papildomų duomenų su pranešimu pateikimas būtų perteklinis ir netikslingas, nes ieškovė objektyviai negalėtų siūlyti atsakovei per 5 d. d. įsigyti medienos, kurios faktiškai neturi. Pranešimo tikslas yra informuoti pirkėją, kad mediena yra paruošta ir jis privalo ją priimti ir nupirkti. Jokio kito tikslo ir funkcijos pranešimas neatlieka, nes nei Prekybos mediena taisyklės, nei Aprašas nenumatė jokio privalomo turinio ir reikalavimų pranešimui.
89.15. Minėta pranešimų teikimo tvarka buvo ir nusistovėjusioje ilgametėje medienos pirkimo-pardavimo praktikoje. Pagal ją pirkėjams visada pakanka, jog apie paruoštą medieną būtų pranešama trumpai, o dėl konkretaus pirkimo, atvykimo laiko, vietos, sandėlio iš kur geriausia vežti yra derinama papildomai. Priešingai ne bandė įrodyti atsakovė, pranešimuose net nėra galimybių pateikti daugiau informacijos, kol nėra suderinama su pirkėju papildoma reikalinga informacija medienos pirkimui atlikti.
89.16. Iki šios bylos atsakovė niekada neteikė jokių pretenzijų ieškovei, jog jai neaišku apie pranešimuose pasiūlytą medieną, ar kad tokie pranešimai jai yra netinkami. Ieškovė byloje yra pateikusi įrodymus, jog atsakovė yra nupirkusi dalį medienos pagal trumpus pranešimus, o tai patvirtina, kad pats pranešimų turinys nesudarė jokių kliūčių atsakovei įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir nupirkti medieną. Pretenzijos dėl pranešimų turinio buvo pradėtos reikšti tik kilus ginčui 2019 metų pabaigoje.
89.17. Būtent atsakovė, teigdama, kad ieškovė neturėjo savo siųstuose pranešimuose nurodyto siūlomo įsigyti medienos kiekio, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų ir tokiu būdu nepaneigė Medienos registruose ir kituose ieškovės teiktuose dokumentuose pateikiamų duomenų teisingumo.
89.18. Sutartyse (sutarčių 1.1. punkte pateikiamoje lentelėje arba Prieduose Nr. 2 prie sutarčių) buvo aiškiai numatyti medienos įsigijimo kiekiai ketvirčiams ir pranešimo pateikimas apie pagamintą medieną. Sutartys nenumatė jokių detalesnių terminų, pvz., kad ieškovė turi per savaitę ar mėnesį pateikti vieną ar kitą kiekį medienos atsakovei. Taigi sutartyse numatytą ketvirčio medienos kiekį ieškovė galėjo pasiūlyti įsigyti vienu pasiūlymu arba dalimis, t.y. per kelis pasiūlymus, tiek ketvirčio pradžioje, tiek pabaigoje, tiek bet kuriuo kitu ketvirčio momentu.
89.19. Pagal praktiką siūlomas medienos kiekis visada yra orientacinis, konkrečiam pirkėjui pasiūlomas atsižvelgiant į sutartinius kiekius. Būtent dėl medienos kaip prekės specifikos tik pakrovimo metu tampa aišku, koks iš tikro kiekis bei kokio sortimento mediena bus galutinai pakrauta, nes kiekvienas medienvežis veža skirtingą medienos kiekį ir jeigu sutartinis kiekis leidžia, ieškovė niekada neprieštaraudavo, jeigu pirkėjas (kaip ir atsakovė) atvykęs pasikraudavo ir įsigydavo didesnį, nei pasiūlytą medienos kiekį ar dar ir kitą sortimentą. Mediena yra specifinė žaliava, kurios ruoša, išeiga ir visas paruoštas kiekis kiekvienu atveju yra skirtingas. Mediena yra ruošiama bendrai, visų sortimentų ir visas medienos ketvirtinis kiekis pagal visas medienos sutartis su pirkėjais, nebent konkrečiam pirkėjui gaminamas konkretus specifinis sortimentas.
89.20. Nors atsakovė teigė, kad ketvirtiniai neparduoti ar nenupirkti medienos kiekiai nepersikelia į kitą ketvirtį, tačiau pačios atsakovės iniciatyva būdavo parduodami netgi didesni kiekiai, nei numatyti tam ketvirčiui, arba atsakovė prašydavo leisti nupirkti visą pusmetinį kiekį ar praėjusiu laikotarpiu jos nenupirktą medienos kiekį, kitą medienos sortimentą, nei numato sutartys. Ieškovė šį kiekį perkeldavo į kitą ketvirtį, o atsakovė jį nupirkdavo. Atitinkamai ieškovė nėra paskaičiavusi už tokius laikotarpius baudos. Anksčiau tokie perkėlimai būdavo visada suderinami žodžiu ir jokių problemų nekildavo. Prasidėjus ginčui, atsakovė tokius prašymus dėl kiekių perkėlimo teikia raštu, kas tik patvirtina tarp šalių egzistavusią praktiką.
89.21. Aplinkybes, kad ieškovė visada turėjo atsakovei teiktuose pranešimuose nurodytą medienos sortimento kiekį, papildomai patvirtina ir tai, jog atsakovei neįsigijus ieškovės pasiūlytos medienos, ji buvo parduodama kitiems medienoms pirkėjams pagal sudarytas ilgalaikes ar pusmetines medienos pirkimo-pardavimo sutartis. Nepardavus medienos pagal šias sutartis ji buvo realizuojama trumpalaikiuose aukcionuose.
89.22. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovei aktualaus medienos sortimento kiekio, realizuoto trumpalaikiuose aukcionuose, būtų pilnai pakakę sutarčių įvykdymui. Atsakovė jokių tai paneigiančių įrodymų nepateikė, o juos kvestionuoja išimtinai pateikiamais savo samprotavimais ir išvedžiojimais.
89.23. Ieškovė byloje pateiktais įrodymais apie trumpalaikiuose aukcionuose parduotą medieną įrodinėjo ne tai, jog šiuose aukcionuose pardavė tik atsakovės nenupirktą medieną, o tai, jog ieškovė turėjo pakankamai medienos, kurią galėjo parduoti atsakovei, o turimi medienos likučiai buvo realizuoti trumpalaikiuose aukcionuose.
89.24. Pagal trumpalaikes sutartis parduoti sortimentų kiekiai rodo jų faktinį perteklių, susidarantį arba dėl papildomų kirtimo apimčių, sortimentinės išeigos pasikeitimo bei pirkėjų nenupirktų kiekių pagal ilgalaikes ar pusmetines sutartis. Kol nesusidaro perteklinių medienos sortimentų kiekių, trumpalaikiai aukcionai nėra skelbiami.
89.25. Ieškovei nebuvo jokio tikslo neparduoti medienos atsakovei, o parduoti ją trumpalaikiuose aukcionuose už realiai mažesnę kainą ir turėti papildomas laiko bei lėšų sąnaudas tiek aukciono organizavimui, tiek sutarčių pasirašymui ir kitų būtinų veiksmų atlikimui. Atsakovei nupirkus visą ieškovės pranešimuose pasiūlytą įsigyti medieną pagal sutartis, ieškovė nebūtų turėjusi jokio poreikio parduoti ją trumpalaikiuose aukcionuose.
89.26. Ieškovė nebuvo įsipareigojusi atvežti/pateikti atsakovei medieną. Tiek sutartys, tiek jų vykdymas įrodo, kad medienos transportavimo paslaugos buvo numatytos tik kaip papildomos paslaugos už? papildomą mokestį esant atskiram šalių susitarimui ir ieškovė niekada neturėjo sutartinės pareigos kiekvienu atveju medieną atvežti atsakovei. Atitinkamai ši paslauga ir buvo numatyta ne prie sutarties dalyko (1 skyriaus „Sutarties dalykas“), o numatyta visiškai atskirame 4 skyriuje. Be to, atitinkamai ir į medienos kainą papildomos paslaugos (pakrovimas, nužievinimas, transportavimas ir kt.) nebuvo įskaitomos.
89.27. Aplinkybę, kad ieškovė neturėjo pareigos atvežti atsakovei medieną patvirtina byloje pateikti ieškovės pranešimai atsakovei, PVM sąskaitos faktūros už 2019 metų laikotarpį bei 2018 metus, o taip pat ir medienos perdavimo-priėmimo aktai, važtaraščiai, kurie patvirtina, kad atsakovė medieną priimdavo atitinkamoje girininkijoje ir įsigytą medieną jau pati savo transportu dažnai parsiveždavo, nes į atitinkamą sąskaitą nebūdavo įtraukiama atskira eilutė už papildomas transportavimo paslaugas.
89.28. Jei medienos atgabenimo pareiga pagal sutartis būtų buvusi numatyta ieškovei, atsakovė medienos nebūtų vežusi savo transportu ir būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, t.y. dėl medienos transportavimo paslaugos neteikimo, tačiau tokių pretenzijų byloje nėra.
89.29. Ieškovė papildomą medienos atvežimo paslaugą teikdavo esant atskiram su atsakove susitarimui. Tokiais atvejais atsakovės atstovas E. V. nuvykdavo apžiūrėti paruoštą medieną ir įsigytą medienos sortimentą jo nurodytomis datomis ir tempais pagal sutartinius kiekius ieškovė pristatydavo už papildomą mokestį. Tačiau tai nereiškia, ir negali būti traktuojama kaip ieškovės turėta pareiga atvežti medieną kiekvienu atveju.
89.30. Ieškovei pranešus atsakovei apie jai parengtą medieną, atsakovė privalėjo paruoštos medienos kiekį nupirkti, todėl jeigu faktiškai buvo įsigyjamas mažesnis medienos kiekis, nei pranešime nurodytas, tai tik dėl pačios atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, kadangi ji nupirko ne visą jai paruoštą medienos kiekį.
89.31. Pardavimo procesą sunkino ir atsakovės nuolatinis vėlavimas atsiskaityti už medieną, dėl ko ieškovė buvo priversta nuolat stabdyti medienos tiekimus atsakovei. Atsakovė per 2018 m. II pusmetį iš išrašytų jam 185 PVM sąskaitų faktūrų laiku apmokėjo tik 51. Taigi tais atvejais, kai ieškovė pasiūlydavo pirkti medieną, tačiau dėl skolos sustabdydavo tiekimą, negali būti laikoma ieškovės sutartinių teisinių santykių pažeidimu, nes sutarčių 5.4 punktas numatė ieškovei teisę vykdyti tokį stabdymą. Atsakovei nenupirkus medienos dėl savalaikio neatsiskaitymo, atsakomybė tenka išimtinai atsakovei.
89.32. Atsakovės netinkamą įsipareigojimų pagal sutartis vykdymą patvirtina ir aplinkybės dėl atsakovės atsisakymo įsigyti medieną pagal pasikeitusias kainas 2019 metų I pusmetį. Atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas, jog nesutinka su naujomis medienos kainomis ateinančiam pusmečiui (kadangi jai jos per didelės) ir atitinkamai nepasirašys pateiktų priedų. Galiausiai priedus prie 2010 m. ir 2011 m. sutarčių dėl naujų medienos kainų 2019 m. I pusmečiui atsakovė pasirašė, tačiau nesutiko pasirašyti priedų prie 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m. sutarčių, nors pagal pastarąsias sutartis medienos kaina buvo analogiška kaip ir pagal 2010 m. ir 2011 m. sutartis.
89.33. Pagal Prekybos mediena taisyklių 42 punktą bei vėliau Aprašo 38 punktą, perskaičiuotos medienos pardavimo kainos įsigalioja ne nuo priedo pasirašymo (kada pasikeitusi kaina tik formaliai įforminama priedu), o pardavėjui informavus pirkėją apie paskutiniame aukcione nustatytas medienos sortimento vidutines svertines kainas. Taigi nors atsakovė ir nepasirašė priedų dėl patikslintų kainų 2019 m. I pusmečiui pagal 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2016 m. sutartis, tačiau tai neatleido atsakovės nuo prievolės 2019 m. I pusmetį privalomai įsigyti pasiūlytą medieną pagal sutartis su objektyviai perskaičiuota medienos kaina tam pusmečiui. Būtent dėl atsakovės tokiu būdu atlikto ilgalaikių sutarčių ir nustatyto teisinio reglamentavimo pažeidimo ieškovė negalėjo parduoti medienos atsakovei. Dėl kainos pasisakė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020.
89.34. Teismas byloje esančių įrodymų pagrindu padarė išvadą, jog ne ieškovė, o būtent atsakovė netinkamai vykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus ir neįgijo viso medienos kiekio, todėl teisingai sprendė, kad ieškovė pagrįstai ginčo sutarčių 7.1 punkto pagrindu nutraukė ginčo sutartis.
89.35. Ieškovė 2019 m. III – IV ketvirčiais pagal ginčo sutartis ruošė ir siūlė atsakovei įsigyti numatytus ketvirtinius medienos kiekius, tačiau atsakovė į siūlymus net nereaguodavo arba įsigydavo tik nedidelį kiekį visos pranešimuose nurodytos medienos. Galiausiai atsakovė 2019 m. II pusmetį apskritai vengė priimti medieną pagal ginčo sutartis ir medienos priėmimo-perdavimo aktuose bei važtaraščiuose nurodydavo, jog priima medieną pagal 2010 m. ir 2011 m. sutartis, nors jam mediena buvo paruošta pagal ginčo sutartis. Taip pat atšaukė ir savo įgalioto asmens teisę atsiimti medieną pagal ginčo sutartis, kas labai apsunkino medienos pardavimo procesą.
89.36. Atsakovė iš viso per 2019 m. III ketvirtį pagal ginčo sutartis nenupirko 489,37 ktm. medienos, t.y. 92 proc., 2019 m. IV ketvirtį – 467,62 ktm. medienos, t.y. 88 proc., kai pagal ginčo sutartis atitinkamą ketvirtį nuperkamas medienos kiekis turėjo būti 530 ktm. Ieškovė, siekdama išvengti galimų nuostolių valstybei, turėjo šią atsakovei paruoštą medieną parduoti kitiems pirkėjams pagal sudarytas ilgalaikes ar pusmetines medienos pirkimo-pardavimo sutartis arba ją realizuoti trumpalaikiuose aukcionuose.
89.37. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ginčo sutartys turėtų būti nutrauktos dėl ieškovės kaltės. Ieškovas byloje įrodė, kad: i) ieškovas tinkamai vykdė visus savo sutartinius įsipareigojimus pagal ginčo sutartis, t.y. ruošė ir siūlė atsakovei įsigyti sutartyse numatytus ketvirtinius medienos kiekius, tačiau būtent pati atsakovė pasiūlytos medienos neįsigydavo arba įsigydavo tik jos dalį; ii) atsakovei siunčiamų pranešimų turinys apie jai paruoštą medieną nesudarė jokių kliūčių įsigyti pranešime nurodytos medienos; iii) ieškovė pagal ginčo sutartis neturėjo jokios pareigos pristatyti medienos į atsakovės sandėlį; iv) atsakovei buvo parduodama visus medienos kokybės standartus atitinkanti mediena; v) ieškovė 2019 m. I pusmetį pagal ginčo sutartis neturėjo galimybės tiekti medienos atsakovei atsisakius ją įsigyti pagal naujai patvirtintas kainas; vi) ieškovė neturėjo jokios pareigos įrodyti, kad siunčiamuose pranešimuose nurodyta mediena iš tikrųjų yra pagaminta; vii) ieškovė turėjo pareigą patiekti sutartyse numatytą medienos kiekį per atitinkamą metų ketvirtį, tačiau nei sutartys, nei teisės aktai nenumatė kokiomis dalimis ieškovė tame ketvirtyje medieną turi siūlyti, tai sprendė išimtinai ieškovė.
89.38. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo priede Nr. 1 išdėstytų atsakovės teiginių, ieškovė nurodo, kad: i) atsakovė pirko standartinę medieną, kaip ir kiti klientai, išskyrus popierrąščius, kurio tik apie 50 proc. pirko nestandartinio ilgio, o likusį standartinio 3 m ilgio; ii) ieškovė medieną ruošė ne tik atsakovei, atsakovės pirkimai sudarė tik apie 7 proc. realiai gaminamos medienos kiekio Švenčionėlių padalinyje. Bendra prasme ieškovės turimas kiekis visiems klientams visada buvo laikomas orientaciniu, tačiau kai teikiami konkrečiam klientui pranešimai, tai ieškovė jau realiai žino, kad to kiekio pakaks tiems klientams, kuriems pranešimai teikiami; iii) atsakovei baudos buvo skaičiuojamos už realiai nenupirktą kiekį, bet ne už orientacinį kiekį; iv) ieškovė visus paaiškinimus dėl baudų apskaičiavimo tikslinimo kaip ir medienos siūlymų buvo pateikusi kartu su savo dubliku į atsakovės atsiliepimą į patikslintą ieškinį prie kurio buvo pridėtas ir Priedas Nr. 4, kuriame detalizuota aiškiai ir tiksliai, kodėl atsirado skirtumai; v) niekas niekada nevertė atsakovės pirkti didesnius kiekius nei priklausė pagal sutartis, jokios baudos už didesnių nei sutartinių kiekių nenupirkimą taikomos nebuvo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
išvados
90. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
91. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
92. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ patikslintas ieškinys atsakovei UAB „Žaliamiškis“ dėl baudos priteisimo ir atmestas atsakovės patikslintas priešieškinis ieškovei dėl baudos priteisimo, sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
93. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė pirkimo-pardavimo sutarčių viešinimo už 2019 m. IV ketvirčius kopiją.
94. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).
95. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė nepagrindžia, kokias konkrečiai aplinkybes siekia pagrįsti pridedamu įrodymu, taip pat atsižvelgdama į šio įrodymo datą ir tai, kas jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, bei į tai, kad šis įrodymas neturi esminės reikšmės tinkamai ir visapusiškai apeliaciniam skundui išnagrinėti, ieškovės pateiktą įrodymą atsisako priimti.
96. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą kelia klausimą dėl atsakovės apeliacinio skundo priedo Nr. 1, kuriame dėstomi atsakovės argumentai dėl paskaičiuotų baudų nepagrįstumo, priėmimo.
97. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo ir pateikto priedo Nr. 1 turinį, šiuose procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, kurie yra tarpusavyje susiję ir papildo vienas kitą, sprendžia, kad apeliacinis skundas ir pateiktas priedas Nr. 1 yra vientisas procesinis dokumentas, todėl nėra pagrindo priedo Nr. 1 laikyti kaip atskirai pateikto įrodymo ir spręsti jo priėmimo klausimą. Jis laikytinas apeliacinio skundo, kuris teismo priimtas, sudedamąja dalimi ir jame nurodyti argumentai vertintini greta kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
98. Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudarytos 6 apvaliosios medienos ilgalaikio pirkimo-pardavimo sutartys: 1) 2010 m. gruodžio 20 d. sutartis Nr. IS-11-4; 2) 2011 m. gruodžio 20 d. sutartis Nr. IS-12-5; 3) 2012 m. gruodžio 7 d. 2012-12-07 sutartis Nr. 311200000068-I; 4) 2013 m. gruodžio 10 d. sutartis Nr. 311300000082-I; 5) 2014 m. gruodžio 8 d. sutartis Nr. 311400000120-I; 6) 2016 m. gruodžio 12 d. sutartis Nr. 311600000164-I. Sutartimis ieškovė įsipareigojo kas metus patiekti atsakovei atitinkamą medienos kiekį (2010 m. sutartyje – 3 200 m3; 2011 m. sutartyje – 1 275 m3; 2012 m. sutartyje – 300 m3; 2013 m. sutartyje – 500 m3; 2014 m. sutartyje – 420 m3; 2016 m. sutartyje – 900 m3), jį išskaidant ketvirčiais, o atsakovė įsipareigojo medieną nupirkti ir už ją atsiskaityti per 5 d. d. nuo pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos.
99. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl įsipareigojimų pagal aukščiau nurodytas sutartis vykdymo – nė viena iš šalių neginčija to, kad nebuvo nupirktas visas sulygtas medienos kiekis pagal sutartis, tačiau šalys skirtingai vertina tai, kas pažeidė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovė teigia, kad atsakovė nupirko ne visą sutartyse sulygtą medienos kiekį, dėl ko yra pagrindas priteisti iš jos baudą, o atsakovė teigia, kad tai ieškovė netinkamai vykdė savo sutartines pareigas – neparuošė, netinkamai informavo ir nepristatė medienos atsakovei, todėl ieškovė yra atsakinga už tai, kad nebuvo nupirktas visas medienos kiekis.
100. Nagrinėjamu atveju patikslintu ieškiniu ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės baudą už atitinkamais laikotarpiais ne visą nupirktą medienos kiekį, o būtent: 1) už 2018 metų II pusmetį (III ir IV ketvirčiai) nenupirktą medieną pagal 2010, 2011 ir 2014 metų sutartis; 2) už 2019 metais nenupirktą medieną: i) I metų pusmetį (I ir II ketvirčiai) pagal 2010 metų ir 2011 metų sutartis; ii) II metų pusmetį (III ir IV ketvirčiai) pagal 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2016 metų sutartis.
101. Atitinkamai ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 15 442,32 Eur dydžio baudą: 1) 7 299,67 Eur už 2018 metų II pusmetį (už III ketvirtį – 3 895,03 Eur; už IV ketvirtį – 3 246,51 Eur); 2) 3 602 Eur už 2019 m. I pusmetį (už I ketvirtį – 2 040,76 Eur; už II ketvirtį – 1 561,24 Eur); 3) 4 540,65 Eur už 2019 m. II pusmetį (už III ketvirtį – 2 747,17 Eur; už IV ketvirtį – 1 793,48 Eur).
102. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė: 1) priteisti iš ieškovės 8 663,27 Eur baudą; 2) pripažinti ieškovės atliktą vienašališką 2012 m. gruodžio 7 d. sutarties Nr. 311200000068-I, 2013 m. gruodžio 10 d. sutarties Nr. 311300000082-I, 2014 m. gruodžio 8 d. sutarties Nr. 311400000120-I, ir 2016 m. gruodžio 12 d. sutarties Nr. 311600000164-I nutraukimą neteisėtais ir negaliojančiais ab initio, bei pripažinti, kad minėtos sutartys buvo nutrauktos dėl ieškovės kaltės; 3) priteisti atsakovei iš ieškovės 6 429,74 Eur baudą.
103. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus pagal visas 6 sutartis – nurodytais ketvirčiais (pusmečiais – 2018 m. II pusmetį ir 2019 m. I bei II pusmečiais) nenupirko viso sutartyse sutartos medienos kiekio, todėl ieškovės ieškinį tenkino visa apimtimi, o atsakovės priešieškinį, nenustatęs pagrindų, dėl kurių ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atmetė.
104. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia, pasak atsakovės, teismo padarytais tiek proceso, tiek materialinės teisės normų pažeidimais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas: 1) pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nevertino dalies atsakovės įrodymų, nepašalino byloje egzistavusių prieštaravimų. Atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti įrodymus iš ieškovės, tokiu būdu užkirsdamas jai kelią įrodyti jos teiginius pagrindžiančias aplinkybes. Be to, pažymi, kad teismas labiau patikimais laikė ieškovės įrodymus, teiktus paaiškinimus, neatsižvelgė į buvusius prieštaravimus; 2) netinkamai nustatė sutartimis prisiimtas šalių teises ir pareigas, dėl ko susiaurino ieškovės pareigų apimtį. Atsakovė teigia, kad a) byloje nebuvo duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė tinkamai įvykdė pareigą paruošti atsakovei medieną; b) ieškovė netinkamai vykdė pareigą informuoti atsakovę apie paruoštą medieną; c) teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė sutartimis nebuvo įsipareigojusi atvežti medieną atsakovei; d) teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus – nenupirko medienos; 3) padarė klaidingą išvadą, kad ieškovė pagrįstai vienašališkai su atsakove nutraukė 2012, 2013, 2014, 2016 metų sutartis. Atsakovės vertinimu, neegzistavo sutartyse numatyti pagrindai ieškovei nutraukti sutartis. Teigia, kad sutartys turėtų būti pripažintos nutrauktomis dėl ieškovės kaltės ir atsakovei iš ieškovės priteista sutartyse numatyta bauda.
105. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl atsakovės nurodomų proceso teisės normų pažeidimų
106. Atsakovė pirmosios instancijos teismo prašė išreikalauti įrodymus: 1) visos per 2018 m. II pusmetį ir 2019 m. ieškovės atsakovei teiktuose pranešimuose nuodytos medienos a) apvaliosios medienos priėmimo kortelių kopijas, b) apvaliosios medienos judėjimo ir apskaitos registrų kopijas; 2) jei kokia nors 2018 m. II pusmetį ir 2019 m. ieškovės atsakovei teiktais pranešimais atsakovei siūlyta įsigyti mediena buvo perklasifikuota – apvaliosios medienos perklasifikavimo kortelių kopijas; 3) jeigu kokia nors 2018 m. II pusmetį ir 2019 m. atsakovei teiktuose pranešimuose nurodyta mediena (jos dalis) buvo nurašyta – apvaliosios medienos nurašymo aktų kopijas; 4) įrodymus, kada tiksliai buvo pagaminta ir parengta mediena, kurią 2018 m. II pusmetį ir 2019 m. teiktais pranešimais ieškovė perdavė ir pardavė atsakovei ir kada konkreti pagaminta mediena buvo perduota atsakovei, t. y., įrodymus, kuriuose atsispindėtų ieškovės visos per 2018 m. II pusmetį ir 2019 m. atsakovei parduotos medienos pagaminimo (paruošimo) ir pardavimo datos; 5) įrodymus, kada tiksliai buvo pagaminta ir parengta mediena, kurią ieškovė siūlė atsakovei įsigyti 2018 m. II pusmetį ir 2019 m. atsakovei teiktuose pranešimuose; 6) įrodymus, patvirtinančius kur (kokiuose girininkijose, sandėliuose ir kt.) buvo laikomas, ieškovės teigimu, pardavimui atsakovei parengta 2018 m. II pusmetį ir 2019 m. atsakove teiktuose pranešimuose nurodyta, bet faktiškai neparduota/nenupirkta konkreti mediena; 7) įrodymus, kad pranešimų pateikimo metu (ir per 5 darbo dienas po pranešimų pateikimo) 2018 m. II pusmetį ir 2019 m. atsakovei pateiktuose pranešimuose nurodytose girininkijose, o jų nesant nurodytų – ieškovės Švenčionėlių regioninio padalinio sandėliuose, buvo tiek ir tokio sortimento bei ilgio medienos, kokia nurodyta pranešimuose; 8) įrodymus, koks ieškovės 2018 m. II pusmetį ir 2019 m. atsakovei teiktuose pranešimuose nurodytas, bet faktiškai atsakovei neparduotas/atsakovės nenupirktas medienos kiekis buvo parduotas ieškovės sudarytų trumpalaikių sutarčių pagrindu tretiesiems asmenims. Taip pat įrodymus, kad trumpalaikių sutarčių pagrindu buvo parduota būtent atsakovei parengta mediena, nurodyta 2018 m. II pusmetį ir 2019 m. atsakovei teiktuose pranešimuose; 9) įrodymus, koks ieškovės 2018 m. II pusmetį ir 2019 m. atsakovei teiktuose pranešimuose nurodytas, bet faktiškai atsakovei neparduotas/atsakovės nenupirktas medienos kiekis buvo parduotas ieškovės sudarytų ilgalaikių ar pusmetinių sutarčių pagrindu tretiesiems asmenims. Taip pat įrodymus, kad ilgalaikių ar pusmetinių sutarčių pagrindu buvo parduota būtent atsakovei parengta mediena, nurodyta 2018 m. II pusmetį ir 2019 m. atsakovei teiktuose pranešimuose; 10) įrodymus, kokį kiekį ir kokios medienos, kuri nebuvo atsakovei parduota/nebuvo atsakovės nupirkta per sutartyse numatytą 5 d. d. terminą, ieškovė 2018 m. II pusmetį ir 2019 m. atsakovei teiktuose pranešimuose pakartotinai (iš naujo) siūlė įsigyti atsakovei. Taip pat įrodymus, koks ir kokios ieškovės iš naujo (pakartotinai) siūlytos medienos kiekis buvo atsakovei parduotas; 11) įrodymus, patvirtinančius kiek sutartyse numatytos medienos ieškovė turėjo paruošusi 2018 m. II pusmetį ir 2019 m. siūlymų pirkti medieną pateikimo atsakovei metu bei 5 d. d. po siūlymų pateikimo; 12) įrodymus, patvirtinančius kokį kiekį tokios kaip tarp ieškovės ir atsakovės sudarytose sutartyse numatytos medienos ieškovė buvo įsipareigojusi pateikti kitiems pirkėjams pagal visas ieškovės su pirkėjais sudarytas sutartis 2018 m. II pusmetį ir 2019 m. siūlymų pirkti medieną pateikimo atsakovei metu bei 5 d. d. po siūlymų pateikimo; 13) įrodymus apie tai, kokį bendrą tarp ieškovės ir atsakovės sudarytose sutartyse numatytos medienos kiekį ieškovė siūlė įsigyti visiems pirkėjams, su kuriais turėjo sudarytas galiojančias sutartis, 2018 m. II pusmetį ir 2019 m. siūlymų pirkti medieną pateikimo atsakovei metu bei 5 d. d. po siūlymų pateikimo.
107. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs atsakovės prašymą išreikalauti ieškovės žinioje esančius įrodymus, užkirto kelią atsakovei įrodyti reikšmingas bylai aplinkybes, pagrindžiančias jos teiginius, neužtikrino teisingo ir sąžiningo proceso, šalių lygiateisiškumo principo. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
108. Civilinio proceso įstatymai turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13).
109. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.
110. Pažymėtina, kad kai dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas išreikalauja įrodymus (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu išnagrinėjęs minėtą prašymą konstatuoja, kad prašomi išreikalauti įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku ir kad jie patvirtins ar paneigs bylai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).
111. Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų šalių patikslintame ieškinyje ir priešieškinyje reiškiamus reikalavimus, ginčo pobūdį, byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje buvo pakankamai objektyvių duomenų tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovės prašomų išreikalauti įrodymų nepateikimas neturėjo esminės įtakos nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina tai, kad atsakovė prašė išreikalauti įrodymus iš kitos šalies – ieškovės, kuri byloje buvo pateikusi duomenis, susijusius su atsakovės siekiamomis įrodyti aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenys iš ieškovės Medienos judėjimo ir apskaitos registro, taip pat įrodymai apie buvusius trumpalaikius aukcionus ir juose parduotus medienos kiekius yra leistini, neprieštarauja vienas kitam, juose esančių duomenų teisingumą patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai. Todėl ieškovės prašomų įrodymų išreikalavimas buvo perteklinis ir netikslingas, kuris, be kita ko būtų ne tik užvilkinęs, bet ir apsunkinęs bylos nagrinėjimą.
112. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, dalį atsakovės prašomų išreikalauti įrodymų, įvertinus ginčo pobūdį, tarp šalių susiklosčiusius santykius dėl medienos pirkimo-pardavimo, šalių nurodytą medienos pardavimo schemą, vargu ar apskritai būtų objektyviai įmanoma pateikti. Iš tarp šalių nusistovėjusios ilgametės praktikos matyti, kad tokios detalės kaip: iš kur medieną reikėtų pasiimti, kokioje girininkijoje ji yra, koks kiekis įsigyjamas, yra suderinamos eigoje, kai konkrečiai deramasi, kokį kiekį konkrečiu atveju atsakovė nupirks ir iš kur ta mediena bus paimta/pristatyta.
113. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, nepadarė proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurio byla galėjo būti išnagrinėta netinkamai, taip pat nepažeidė šalių rungimosi, dispozityvumo ir lygiateisiškumo principų.
114. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovei nepateikus atsakovės prašomų įrodymų, turėjo būti taikoma contra spoliatorem prezumpcija. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.
115. Contra spoliatorem yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005; 2010 birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 52 punktas; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016, 52 punktas; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 69 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas).
116. Ieškovė paaiškino, kad pateikti medienos priėmimo, perklasifikavimo ar nurašymo korteles nebuvo pagrindo, kadangi šių dokumentų pagrindu sudarytas Medienos registras, kuris pateiktas į bylą. Ieškovė taip pat nurodė apie objektyvų negalėjimą pateikti į bylą duomenis, kada mediena buvo pagaminta, kur ji buvo laikoma ir ar toje girininkijoje pasiūlytas medienos kiekis buvo, kadangi, pasak jos, kol atsakovė nenuperka medienos, nėra galimybės identifikuoti, kuri konkrečiai mediena ir iš kurios girininkijos bus nupirkta. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad kadangi byloje ginčas buvo kilęs dėl nenupirkto medienos kiekio, įrodymai apie nupirktą medieną apskritai nebuvo aktualūs.
117. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, atsakovės prašomus pateikti įrodymus, ieškovės nurodomas įrodymų nepateikimo priežastis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šioje byloje buvo pakankamai įrodymų, kurių pagrindu byla galėjo būti visapusiškai išnagrinėta, ieškovė byloje iš esmės pateikė įrodymus, kurie susiję su ginčijamais klausimais (turėtu, (ne)nupirktu, parduotu medienos kiekiu), todėl tai, kad pirmosios instancijos teismui netenkinus atsakovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, ieškovė savo iniciatyva papildomai dar neteikė atsakovės nurodomų įrodymų, nesudaro pagrindo konstatuoti esant pagrindą ieškovės atžvilgiu taikyti contra spoliatorem prezumpciją ir vertinti, jog byloje įrodyta, jog ieškovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus.
118. Atsakovės argumentai, kad net ir netaikant contra spoliatorem prezumpcijos, ieškovei atsisakant teikti bylai reikšmingus įrodymus, visos abejonės dėl įrodymų pakankamumo, turėjo būti aiškinamos ieškovės nenaudai, nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti ir atsakovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ar pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
119. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, nutarties 30 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, nutarties 44 punktas).
120. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).
121. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek šalių paaiškinimus, taip pat ir liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas vertino gana išsamiai, juos analizavo kompleksiškai, bylai reikšmingas aplinkybes susiedamas su byloje esančiais įrodymais. Teismo išvados padarytos remiantis įrodymų pakankamumo taisykle, todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad abejonės tam tikrų faktų (ne)buvimu, kurių, beje, atsakovė konkrečiai neįvardijo, turėjo būti vertinamos ieškovės nenaudai.
122. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė šioje byloje įrodė ieškinio pagrindą ir dalyką sudarančias aplinkybes, jos pateikti įrodymai neturėjo esminių prieštaravimų, buvo nuoseklūs. Tai, kad bylos eigoje ieškovė tikslino paskaičiuotus (ne)nupirktos medienos kiekius, baudas, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės pozicijos prieštaringumą, jai išsamiai pagrindus, kodėl patikslintame ieškinyje kilo būtinybė tikslinti esamus duomenis, nurodytus atsiliepime į priešieškinį. Šiuo aspektu ieškovė paaiškino, jog atsiliepime į priešieškinį nurodant žodžiu pasiūlytą medienos kiekį, buvo nurodomas pasiūlytas tik sutartinis ketvirčio kiekis, nors faktiškai būdavo pasiūloma ir nuperkama daugiau, o tuo tarpu patikslintame ieškinyje šie pasiūlyti kiekiai buvo patikslinti ir suvienodinti (tiek pasiūlyti, tiek parduoti) (2020 m. balandžio 20 d. dubliko priedas Nr. 4).
123. Nors atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atskirai neteikė dėmesio atsakovės įrodymams – raštams, kuriais ji reikalavo ieškovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau pastebėtina tai, kad byloje ieškovei įrodžius atsakovės netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą – nenupirkus viso medienos kiekio, atsakovės teikti raštai nepaneigia byloje esančių įrodymų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kurių pagrindu ieškinys patenkintas, todėl atskiras atsakovės raštų aptarimas nelemtų kitokių išvadų padarymo ir atsakovei palankaus teismo sprendimo byloje priėmimo.
124. Pažymėtina tai, kad liudytojų parodymai – tik viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese, todėl tai, kad šiuo atveju liudytojų L. N. ir G. L. parodymai atitiko faktines bylos aplinkybes bei kitus byloje esančius įrodymus, buvo nuoseklūs, neprieštaringi ir teismas jais rėmėsi priimdamas sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Ta aplinkybė, kad liudytojai yra ieškovės darbuotojai, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju byloje reikšmingos aplinkybės iš esmės nustatytos ne tiek liudytojų parodymų, kiek rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų pagrindu, nekeičia teisinės situacijos vertinimo ir nesudaro pagrindo spręsti, kad prioritetas buvo suteiktas minėtiems liudytojų parodymams, taip paneigiant atsakovės atstovo parodymus.
125. Nors atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi baudų paskaičiavimo lentelėmis, kadangi jas rengė pati ieškovė, nėra jas pagrindžiančių pirminių duomenų, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Pažymėtina tai, kad baudų skaičiavimo lentelėse pateikta apibendrinta informacija, kuri suformuota atsižvelgiant į kitus byloje esančius įrodymus – šalių sudarytas sutartis (jomis įsipareigotus pirkti kiekius), Medienos registrą, trumpalaikius aukcionus, kt.), šalių paaiškinimus. Atsakovės nurodyti argumentai nepaneigia šio įrodymo patikimumo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje rėmėsi baudų paskaičiavimo lentelėmis.
126. Atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kitus byloje esančius įrodymus, kurie susiję su šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymu (pvz. netinkamai nustatė, kas turi pareigą atvežti/pristatyti medieną). Atsižvelgiant į tai, kad šių atsakovės argumentų vertinimas neatsiejamai susijęs su šalių sudarytomis sutartimis, jų aiškinimu, byloje nustatinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija dėl šių atsakovės argumentų pasisakys toliau, atskirai vertindama šalių sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir sutarčių vykdymo aplinkybes.
Dėl ieškovės ir atsakovės sutartinių įsipareigojimų pobūdžio, apimties ir šių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo
127. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nebuvo duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė tinkamai įvykdė pareigą paruošti atsakovei medieną, taip pat teigia, kad ieškovė netinkamai vykdė pareigą informuoti atsakovę apie paruoštą medieną. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė sutartimis nebuvo įsipareigojusi atvežti medieną atsakovei. Pasak atsakovės, netinkamai įvertinus ieškovės prisiimtų įsipareigojimų apimtį, teismas nepagrįstai sprendė, kad tai atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus – nenupirko medienos. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
128. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos ir miško kirtimų atliekų pirkimo-pardavimo santykiams yra aktualios net tik tarp šalių sudarytų sutarčių nuostatos, tačiau ginčo teisiniams santykiams taikytini ir poįstatyminiai teisės aktai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. DI-327 „Dėl prekybos mediena taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Prekybos mediena taisyklės, kuriomis medienos pirkimo-pardavimo tvarka buvo nustatyta iki 2018 m. sausio 1 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu patvirtintas Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašas, kuris nuo 2018 m. sausio 1 d. pakeitė Prekybos mediena taisykles.
129. Šalys 2010 metų sutartyje numatė, kad ieškovė (pardavėja) įsipareigoja patiekti (perduoti nuosavybėn), o atsakovė (pirkėja) įsipareigoja nupirkti (priimti nuosavybėn) apvaliąją medieną – kas metus 3 200 m3, medienos tiekimo terminus ir kiekius išskaidant ketvirčiais; pardavėja prieš 2 darbo dienas informuoja ryšio priemonėmis pirkėją apie paruoštą pardavimui apvaliosios medienos kiekį; pirkėjas, gavęs pranešimą, privalo per 5 darbo dienas nupirkti pasiūlytą medienos kiekį už kainą, kuri kasmet kitam pusmečiui yra tikslinama po medienos pusmetinių pardavimų aukcionuose, atsižvelgiant į nustatytas vidutines atitinkamo sortimento pardavimo kainas (sutarties 1.1., 2.2., 4.5. punktai). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2011 metų sutartyje, joje numatant, jog nupirktas medienos kiekis per metus turi būti 1 275 m3.
130. Šalys 2012 metų sutartyje numatė, kad ieškovė (pardavėja) įsipareigoja patiekti šios sutarties 1 ir 2 prieduose nurodytą apvaliąją medieną ir (ar) miško kirtimo atliekas – kas metus 300 m3, o atsakovė (pirkėja) įsipareigoja priimti medieną ir sumokėti už ją sutartyje numatytą kainą; ieškovė raštu informuoja atsakovę apie pardavimui paruoštą medienos kiekį, o atsakovė, gavusi pranešimą, privalo per 5 darbo dienas nupirkti pasiūlytą kiekį (sutarties 1.1., 2.2., priedai Nr. 1, 2). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2013, 2014, 2016 metų sutartyse, jose numatant, jog per metus nupirktas medienos kiekis turi būti – 500 m3 (2013 metų sutartyje), 420 m3 (2014 metų sutartyje), 900 m3 (2016 metų sutartyje).
131. Atsakovė nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad mediena iš tiesų buvo paruošta, kad ieškovė neabejotinai turėjo siūlomą medienos kiekį, kad ta mediena buvo paruošta būtent atsakovei ir kad ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie galimai jai paruoštą medieną.
132. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė laikotarpiais, už kuriuos ji prašė priteisti baudą iš atsakovės (2018 m. III ir IV ketvirčiais ir 2019 m. I-IV ketvirčiais) šiai nenupirkus visos pagal sutartį sulygtos medienos, neturėjo jos paruošusi ar neinformavo/netinkamai informavo atsakovę apie paruoštą medieną.
133. Nustatyta, kad 2018 metų II pusmetį pagal 2010 metų sutartį ieškovė turėjo parduoti, o atsakovė įsigyti 1 700 m3 (III ir IV ketvirčiais: 250 + 250; 50 + 50; 500 + 600) medienos, pagal 2011 metų sutartį – 640 m3 (95 + 95; 100 +100; 50 + 50; 75 +75), pagal 2014 metų sutartį – 210 m3 (105 + 105).
134. Nustatyta, kad 2019 metų I pusmetį pagal 2010 metų sutartį ieškovė turėjo parduoti, o atsakovė įsigyti 1 500 m3 (III ir IV ketvirčiais: 250 + 250; 50 + 50; 500 + 400) medienos, pagal 2011 metų sutartį – 635 m3 (90 + 95; 100 +100; 50 + 50; 75 +75), pagal 2012 metų sutartį – 150 m3 (75 + 75); pagal 2013 metų sutartį – 250 m3 (50 + 50; 75 + 75); pagal 2014 metų sutartį – 210 m3 (105 + 105); pagal 2016 metų sutartį – 450 m3 (250 + 250).
135. Nustatyta, kad 2019 metų II pusmetį pagal 2010 metų sutartį ieškovė turėjo parduoti, o atsakovė įsigyti 1 700 m3 (III ir IV ketvirčiais: 250 + 250; 50 + 50; 500 + 600) medienos, pagal 2011 metų sutartį – 640 m3 (90 + 95; 100 +100; 50 + 50; 75 +75), pagal 2012 metų sutartį – 150 m3 (75 + 75); pagal 2013 metų sutartį – 250 m3 (50 + 50; 75 + 75); pagal 2014 metų sutartį – 210 m3 (105 + 105); pagal 2016 metų sutartį – 450 m3 (250 + 250).
136. Nagrinėjamu atveju tai, kad ieškovė 2018 m. III ir IV ketvirčiais turėjo paruošusi atsakovės pagal 2010, 2011 ir 2014 metų sutartis, 2019 m. I ir II ketvirčiais pagal 2010 ir 2011 metų sutartis, o 2019 m. II ir IV ketvirčiais pagal 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2016 metų sutartis turėtą nupirkti medieną patvirtina byloje esantys duomenys iš ieškovės Medienos registro ir duomenys apie 2018, 2019 metais vykusius trumpalaikius aukcionus iš EMPS sistemos (Aprašo 5.3 punktas). Pateiktose lentelėse (patikslinto ieškinio priedai Nr. 1, 5, 6) aiškiai detalizuotas medienos sortimentas, medžių rūšis, klasė, bendras kiekis, kiekis ketvirčiui, pasiūlytas, parduotas kiekis, pasiūlymo būdas (žodžiu, raštu), nenupirktas kiekis. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. vykusių trumpalaikių aukcionų duomenimis matyti, kad 2021 m. liepos 26 d. – 2019 m. gruodžio 5 d. buvo pasiūlytas pirkti toks kiekis medienos: PJ-P-B/C;D – 10 485 m3; PP-P – 4 450 m3, PJ-P-SM – 1 000 m3; PJ-E-B/C;D – 390 m3. Atsižvelgiant į trumpalaikių aukcionų metu pasiūlyto sortimento medieną (medžių paskirtis, rūšis, kokybės klasė – PJ-P-B/C;D; PP-P; PJ-PSM; PJ-E-B/C;D), jos kiekius, įvertinus tai, kad tokią pat medieną ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė pirkti pagal sutartis, labiau tikėtina, kad ieškovė turėjo paruošusi atsakovei pagal sutartis reikiamą įsigyti medienos kiekį, t.y. aukcionuose parduotos medienos kiekių būtų pakakę sutartiniams įsipareigojimams su atsakove įvykdyti (CPK 178, 185 straipsniai).
137. Atsakovės teiginiai, kad trumpalaikių aukcionų duomenys yra nepatikimi, kadangi nėra užfiksuota, kada ieškovė gavo trumpalaikiuose aukcionuose parduotą medieną, kad tokį medienos kiekį ji turėjo ir buvo paruošusi pardavimui atsakovei siūlymų pirkti medieną pateikimo metu, nėra nurodyta kokia iš pagal trumpalaikes sutartis parduotos medienos dalis yra mediena, neparduota pagal ilgalaikes sutartis, ir kokia atsakovei skirta mediena buvo parduota aukcionuose laikyti nepagrįstais.
138. Pažymėtina tai, kad atsakovei pirkti medieną buvo pasiūlyta 2018 m. liepos 23 d., 2018 m. gruodžio 19 d. pranešimais, 2019 m. kovo 4 d., 2019 m. balandžio 8 d., 2019 m. birželio 3 d., 2019 m. liepos 30 d., 2019 m. rugpjūčio 22 d, 2019 m. rugsėjo 11 d., 2019 m. rugsėjo 23 d., 2019 m. spalio 4 d., 2019 m. spalio 8 d., 2019 m. spalio 11 d., 2019 m. spalio 15 d., 2019 m. spalio 22 d., 2019 m. spalio 28 d., 2019 m. lapkričio 4 d., 2019 m. lapkričio 8 d., 2019 m. lapkričio 12 d., 2019 m. lapkričio 15 d., 2019 m. lapkričio 18 d., 2019 m. lapkričio 22 d., 2019 m. lapkričio 29 d., 2019 m. gruodžio 9 d., 2019 m. gruodžio 17 d., 2019 m. gruodžio 18 d., t.y. pranešimų, kaip ir vykusių trumpalaikių aukcionų, laikotarpis atitinka 2018 m. II pusmetį (III ir IV ketvirčius) bei 2019 m. I pusmetį (I ir II ketvirčius) ir 2019 m. II pusmetį (III ir IV ketvirčius). Trumpalaikių aukcionų duomenys patvirtina, kad ieškovė nurodytais laikotarpiais turėjo medienos kiekį, kurį atsakovė privalomai per 5 darbo dienas nuo informavimo apie paruoštą medieną gavimo dienos turėjo įsigyti pagal sutartis.
139. Teisėjų kolegija atsakovės teiginius dėl to, kad ieškovė turėjo įrodyti, jog trumpalaikiuose aukcionuose parduota būtent jai skirta mediena, atmeta kaip nepagrįstus. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių sudarytas sutartis, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad atsakovei buvo ruošiama specifinė mediena, kuri būtų pasižymėjusi išskirtinėmis savybėmis, palyginus ją su įprastai pirkėjams ruošiama mediena. Jokių papildomų nuostatų, išskyrus medienos rūšį, paskirtį, kokybės klasę, sutartyse nėra įtvirtinta, kas leistų teigti, jog atsakovei buvo ruošiama išskirtinėmis savybėmis pasižyminti mediena. Tokių duomenų, t.y. kuo pasireiškė atsakovei tiekiamos medienos specifiškumas, atsakovė taip pat nepagrindė. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė teikė prieštaringus teiginius, neva atsakovei ruošiama įprastinė mediena, o kitur – specifinė, laikytini nepagrįsti ir išimti iš bendro konteksto. Pažymėtina tai, kad būtent pati mediena dėl savo savybių laikytina specifine preke, o ne dėl to, kad atsakovei buvo ruošiama specifinė mediena, besiskirianti nuo įprastinės. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, atsakovė į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu, atsakovės argumentai, kad ieškovė turėjo įrodyti, jog trumpalaikiuose aukcionuose parduota mediena yra būtent atsakovei skirta mediena yra objektyviai neįmanoma. Kaip nurodė ieškovė, kokia mediena ir koks konkretus jos kiekis bus skirtas atsakovei, realiai sužinoma pakrovimo metu, kadangi dažnai pirkėjai, siekdami išnaudoti transportą, gali pasikrauti ir didesnį medienos kiekį. Be to, ieškovė nurodė, kad kol nesusidaro perteklinių medienos sortimentų kiekių, trumpalaikiai aukcionai nėra skelbiami. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovės teiginiai neatrodo neįtikimi, atsižvelgiant tiek į tokios prekės kaip mediena pardavimo specifiką, tiek į siekį racionaliai naudoti valstybės išteklius, tiek į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad neretai ir pati atsakovė įsigydavo ir didesnį medienos kiekį negu privalėjo atitinkamu laikotarpiu (CPK 185 straipsniai).
140. Vertinant sutartyse numatyto pranešimo paskirtį (sutarčių 2.2 punktas) matyti, kad juo iš esmės siekiama informuoti pirkėją apie paruoštą medieną, tačiau šio pranešimo tikslas nėra skirtas įrodyti pirkėjams, kad mediena tikrai paruošta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pats pranešimas apie paruoštą medieną suponuoja tai, kad ji yra ir pirkėjas per 5 darbo dienas privalo ją nupirkti. Šiuo atveju informavusi apie paruoštą medieną, ieškovė savo sutartinę pareigą įvykdė, o atsakovei teigiant, kad ieškovė neturėjo paruošusi pardavimui medienos, ji turėjo paneigti šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Pastebėtina tai, kad visose sutartyse buvo numatyta, kad mediena priimama pardavėjo sandėlyje (sutarčių 2.5 punktai). Tokiu būdu, atsakovei gavus pranešimą apie paruoštą medieną, ji turėjo galimybę paneigti šias aplinkybes – nuvykti į pardavėjo sandėlį ir konstatuoti tokio fakto buvimą, t.y. kad ieškovės pranešimas neatitiko realios situacijos ir ieškovė neturėjo medienos ar atitinkamo jos kiekio. Šiuo atveju atsakovė apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais apie tai, kad ieškovė tokios medienos nebuvo paruošusi, kai byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes.
141. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė 2018 m. II pusmetį (2010, 2011, 2014 metų sutartys) ir 2019 metų I pusmetį (2010 ir 2011 metų sutartys) bei 2019 metų II pusmetį (visos sutartys) nebuvo paruošusi pagal sutartis numatyto ir siūlyto medienos kiekio. Pastebėtina, kad tai, jog 2019 m. I pusmetį ieškovė neruošė atsakovei medienos pagal 2012, 2013, 2014, 2016 metų sutartis yra nulemta ne ieškovės, tačiau atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo – nesutinkant su nustatytomis 2019 m. I pusmečio medienos kainomis, atsisakant pasirašyti sutarčių priedus dėl pasikeitusių kainų. Tą patvirtina atsakovės 2019 m. sausio 10 d. raštas, kuriame ji nurodė, kad kainos 2012, 2013, 2014, 2016 metų sutartims jai yra nepriimtinos ir dėl to prašė vykdyti medienos teikimą sutartyse nurodytomis šalių suderintomis kainomis.
142. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 14 d. raštu informavo atsakovę apie pasikeitusias medienos kainas 2019 m. I pusmečiui po įvykusio paskutinio aukciono ir nusiuntė jai pasirašyti priedus prie sutarčių dėl pasikeitusių kainų. Atsakovė pasirašė tik priedus prie 2010 ir 2011 metų sutarčių dėl naujų medienos kainų, tačiau nesutiko pasirašyti priedų prie 2012, 2013, 2014 ir 2016 metų sutarčių, nors pagal šias sutartis medienos kaina iš esmės buvo tokia pati kaip ir pagal 2010 ir 2011 metų sutartis.
143. Prekybos mediena taisyklių 42 punkte numatyta, kad parduodamos pagal ilgalaikes sutartis medienos kainas kitam pusmečiui pardavėjas tikslina kas pusę metų per 15 darbo dienų po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pagal atitinkamų apvaliosios medienos sortimentų ar miško kirtimų atliekų vidutines svertines kainas, nustatytas pusmetinėse sutartyse. Kainų keitimas įforminamas sudarant ilgalaikės sutarties priedą. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančio Aprašo 38 punktas numatė analogišką kainų tikslinimo (keitimo) tvarką. Nuo 2019 m. birželio 21 d. Aprašo 39 punktas numato, jog parduodamos pagal ilgalaikes sutartis medienos kainos nustatomos per 15 darbo dienų nuo įvykusio aukciono ar pakartotinio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti, apie patikslintas kainas informuojant pirkėją raštu.
144. Atsižvelgiant į šias poįstatyminių teisės aktų nuostatas, pažymėtina, kad kainų įsigaliojimui atsakovės sutikimas su kainomis ar ne, priedų (ne)pasirašymas esminės reikšmės neturi, kadangi kainos atsakovei yra privalomos nepriklausomai nuo atsakovės valios, jos taikytinos atsakovei ją informavus apie paskutiniame aukcione nustatytas medienos sortimento vidutines svertines kainas. Atsakovė apie 2019 metų I pusmečiui nustatytas kainas informuota 2018 m. gruodžio 14 d. raštu, todėl jai jos buvo privalomos. Pažymėtina ir tai, kad šiuo aspektu aktuali ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020, kurioje, nepaisant to, kad buvo sprendžiamas kitas šalių ginčas, visgi buvo pateikti išaiškinimai, aktualūs ir šioje byloje, nes jie, be kita ko, bendrai paremti ir poįstatyminių teisės aktų nuostatų privalomumu medienos pirkimo-pardavimo teisiniuose santykiuose; nuostatos, reglamentuojančios medienų kainų pokyčius kas pusmetį, yra privalomos visiems šių teisinių santykių dalyviams. Minėtoje byloje buvo pritarta apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad aplinkybė, jog sutarties priedas dėl medienos kainos kitam pusmečiui nebuvo atsakovo pasirašytas, nereiškia, kad šis priedas nėra sutarties priedas ir nepatvirtina nustatytos naujos medienos kainos (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
145. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad atsakovė atsisakė įsigyti naujai nustatytomis kainomis medieną pagal 2012, 2013, 2014 ir 2016 metų sutartis, bei tai, kad atsakovė atitinkamais laikotarpiais jau buvo skolinga ieškovei, todėl esant pagrįstai rizikai, kad atsakovė nebūtų įsigijusi paruoštos medienos, spręstina, kad ieškovė pagrįstai 2019 metų I pusmetį neruošė medienos atsakovei pagal šias sutartis, o atsakovės atsisakymas pirkti medieną naujomis kainomis reiškia būtent jos, o ne ieškovės, sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
146. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė netinkamai vykdė pareigą informuoti atsakovę apie paruoštą medieną. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės teiginiais nesutinka.
147. Analizuojant sutarčių nuostatas matyti, kad ieškovė per 2 darbo dienas turėjo informuoti atsakovę apie paruoštą medieną, o ši per 5 darbo dienas privalėjo ją nupirkti (2.2 punktas). Aprašo 45 punkte taip pat įtvirtinta, kad atsakovė, gavusi pranešimą privalo nupirkti medieną. 2010 ir 2011 metų sutartyse numatyta, kad atsakovė informuojama ryšio priemonėmis, o 2012, 2013, 2014 ir 2016 metų sutartyse – raštu.
148. Apie 2018 m. II pusmetį paruoštą medienos kiekį ieškovė atsakovę informavo tiek žodžiu, tiek 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. pranešimais. Ieškovė 2018 m. liepos 23 d. pranešime nurodė, kad atsakovė šiai dienai turi 38 705,25 Eur skolą, todėl medienos tiekimas atsakovei sustabdytas; tuo pačiu nurodė, kad atsakovei yra paruošta ir rezervuota 30 ktm PJ-E-SM, 300 ktm PP-P, 150 ktm PJ-P, įspėjo, kad esant šiltiems ir lietingiems orams gali pablogėti medienos kokybė, todėl siūlė sumokėti įsiskolinimą ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus. 2018 m. gruodžio 19 d. pranešime ieškovė nurodė, kad atsakovė šiai dienai turi 10 857,35 Eur skolą, todėl medienos tiekimas atsakovei sustabdytas; tuo pačiu nurodė, kad iki metų pabaigos atsakovė turi nupirkti 495 ktm pušies pjautinųjų rąstų, 105 ktm eglės pjautinųjų rąstų, 25 ktm pušies smulkių pjautinųjų rąstų ir 480 ktm pušies popierrąsčių. Apie medienos tiekimo sustabdymą dėl turimo 16 436,41 Eur įsiskolinimo, atsakovė taip pat buvo informuota 2018 m. lapkričio 5 d. pranešimu.
149. Apie 2019 m. I pusmetį paruoštą medienos kiekį ieškovė atsakovę informavo žodžiu ir 2019 m. kovo 4 d., 2019 m. balandžio 8 d. raštais, taip pat 2019 m. birželio 3 d. raštu pasiūlytas nenupirktas 2019 m. I pusmečio kiekis. Pasikeitus Aprašo 39 punktui, 2019 m. II pusmečio kainos buvo perskaičiuotos ir apie tai atsakovė informuota 2019 m. liepos 26 d. raštu bei 2019 m. rugsėjo 25 d. raštu. Apie 2019 m. II pusmetį paruoštą medienos kiekį ieškovė atsakovę informavo žodžiu, taip pat 2019 m. liepos 30 d., 2019 m. rugpjūčio 22 d, 2019 m. rugsėjo 11 d., 2019 m. rugsėjo 23 d., 2019 m. spalio 4 d., 2019 m. spalio 8 d., 2019 m. spalio 11 d., 2019 m. spalio 15 d., 2019 m. spalio 22 d., 2019 m. spalio 28 d., 2019 m. lapkričio 4 d., 2019 m. lapkričio 8 d., 2019 m. lapkričio 12 d., 2019 m. lapkričio 15 d., 2019 m. lapkričio 18 d., 2019 m. lapkričio 22 d., 2019 m. lapkričio 29 d., 2019 m. gruodžio 9 d., 2019 m. gruodžio 17 d., 2019 m. gruodžio 18 d. raštais.
150. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad nei sutartys, nei ginčui aktualūs poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtino, koks turi būti pranešimo turinys, todėl ginčo šalys galėjo dėl tokio pranešimo turinio kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, derinti, kuris labiausiai atitiktų jų interesus. Byloje esantys įrodymai – vykę pirkimai, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai pagrindžia, kad ilgą laiką šalių bendravimas vyko tiek žodžiu (telefonu) (dažniau), tiek raštu; raštai/pranešimai daugiau pradėti rašyti tik pablogėjus šalių tarpusavio santykiams.
151. Ieškovė nurodė, kad pranešimu būdavo pateikiama bendro pobūdžio informacija, o detalės (iš kur medieną pasiimti, kt.) praktiškai visuomet buvo suderinama papildomai žodžiu (telefonu). Nagrinėjamu atveju šalių bendradarbiavimas vyksta nuo 2010 metų, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė medieną atitinkamais laikotarpiais visgi pirkdavo, nors pranešimai ne visuomet buvo teikiami raštu, todėl darytina išvada, kad atsakovė informaciją, reikalingą medienai įsigyti iš ieškovės visgi gaudavo ir jai buvo priimtinas jos informavimas ir žodžiu. Duomenų, kad atsakovė būtų pareiškusi pretenzijas dėl informavimo būdo iki tarp šalių prasidėjusių ginčų, nėra. Taigi, atsižvelgiant į šalis siejusius santykius, šiame kontekste atsakovės argumentai dėl netinkamo jos informavimo apie paruoštą medieną, raštiškų pranešimų negavimą, neinformatyvaus jų turinio vertintini kaip atsakovės gynybinė pozicija ir yra nepagrįsti.
152. Nagrinėjamu atveju, pasisakant dėl ieškovės siūlomo orientacinio medienos kiekio, pastebėtina tai, kad nors ieškovė kai kuriais atvejais (ketvirčiais) ir siūlė įsigyti atsakovei daugiau medienos, tačiau šiuo atveju toks ieškovės siūlymas nelaikytinas sutarčių pažeidimu, netinkamu jų vykdymu. Atsakovė privalėjo nupirkti tik sutartyse sulygtą medienos kiekį, o sutartis viršijantį kiekį atsakovė buvo laisva pasirinkti įsigyti ar ne. Tokiu būdu atsakovei nėra ir paskaičiuotos baudos nuo pasiūlytos, viršijančios sutartyse numatytą įsigyti kiekį, medienos kiekio. Baudos paskaičiuotos nuo nenupirkto medienos kiekio pagal sutartis, todėl ieškovės siūlomi kiekiai (didesni negu turėtas įsigyti kiekis) nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir nekeičia teisinio situacijos vertinimo.
153. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė netinkamai informuodavo apie paruoštą medieną, t.y. apie medienos paruošimą pranešdavo tik ketvirčio, pusmečio ar metų pabaigoje, dėl to nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasiimti medieną. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
154. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad sutartyse numatytas per metus atsakovei parduotinas kiekis, kuris išskaidytas ketvirčiais. Šiuo atveju sutartyse nėra numatyta, kuriuo metu nurodytas kiekis turi būti parduotas, t.y. sutartyse nėra įtvirtinta, kad atitinkamas medienos kiekis turi būti parduotas konkrečią apibrėžtą ketvirčio dieną, todėl sutiktina su ieškovės teiginiais, kad sutarčių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog ieškovė turi pareigą per ketvirtį paruošti ir pasiūlyti pirkti atitinkamą kiekį medienos vienu siūlymu ar keliais ir šie siūlymai gali būti atlikti bet kuriuo ketvirčio metu. Sutarties įvykdymas laikomas tinkamu, kuomet per metus parduodamas sutartyse numatytas visas kiekis.
155. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovė, sudariusi ilgalaikes apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutartis, žinojo, kokį medienos kiekį turės įsigyti per metus, ketvirčiais, todėl turėjo planuoti tiek savo finansinius, tiek žmogiškuosius išteklius sutartiniam medienos kiekiui priimti.
156. Pagal sutartis atsakovė privalėjo nupirkti medieną per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiais tas nebuvo padaryta tiek dėl atitinkamais laikotarpiais atsakovės turėtų pradelstų įsiskolinimų, tiek dėl galimai kitų išimtinai tik atsakovei žinomų priežasčių. Pastebėtina tai, kad nors atsakovė nurodo, kad neretai ieškovė informuodavo atsakovę apie paruoštą medieną likus mažiau nei 5 darbo dienos, pvz. tą padarė 2018 m. gruodžio 20 d., t.y. iki metų galo likus 4 darbo dienoms, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad būtent šis vienos dienos terminas lėmė tai, kad atsakovė nenupirko turėto įsigyti medienos kiekio 2018 m. II pusmetį. Pati atsakovė nurodė, kad 2018 m. II pusmetį ieškovės pasiūlytas kiekis buvo didelis jį įsigyti per tokį trumpą terminą, todėl pagrįstai abejotina, kad atsakovė jį būtų įsigijusi apie tai ją informavus net ir 5 darbo dienos iki metų galo, juolab, kad tuo metu atsakovė turėjo nepadengtą įsiskolinimą, kas reiškia medienos tiekimo sustabdymą (CPK 185 straipsnis).
157. Nors atsakovė nurodo, kad ketvirtiniai neparduoti ar nenupirkti medienos kiekiai nepersikelia į kitą ketvirtį, tačiau byloje esantys duomenys rodo, jog atsakovė taip pat įsigydavo ir praėjusio laikotarpio nenupirktą medieną, t.y. įsigydavo jos daugiau negu turėjo tą ketvirtį. Sutiktina su tuo, jog byloje nėra duomenų, kad tokie perkėlimai iki tarp šalių kilusio ginčo būtų derinami raštu, tačiau byloje esantys vėlesni atsakovės raštai ieškovei (2020 m. kovo 17 d., 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. balandžio 20 d. (2021 m. balandžio 20 d. dubliko priedas Nr. 1) iš esmės patvirtina, kad atsakovė pati teikė prašymus dėl medienos įsigijimo kitais ketvirčiais. Todėl, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių santykių specifiką, iki tol vykusį bendravimą, labiau tikėtina, kad ir ginčo laikotarpiais nenupirkti kiekiai buvo perkeliami suderinus šalių valią, juolab, kad iki ginčo pradžios nėra duomenų, jog atsakovė šiuo aspektu būtų reiškusi tam tikras pretenzijas ieškovei. Be to, pastebėtina ir tai, kad atsakovė atitinkamais laikotarpiais turėjo ir žymesnių įsiskolinimų (2018 m. liepos 23 d., 2018 m. lapkričio 5 d., 2018 m. gruodžio 19 d.), dėl kurių medienos tiekimas buvo stabdomas (2010 ir 2011 metų sutarčių 5.4. punktas; 2012, 2013, 2014 ir 2016 metų sutarčių 5.3. punktas) ir medienos teikimas atnaujintas atsakovei padengus tokius įsiskolinimus. Taigi, atitinkamai medienos kiekių perkėlimai pagrįstai galėjo susidaryti ir dėl šių priežasčių.
158. Atmestini atsakovės teiginiai, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, siūlydama parduoti gana didelius medienos kiekius, kuomet atsakovei medienos tiekimas buvo sustabdytas. Pareigą sustabdyti medienos tiekimą ieškovei numatė 2010 ir 2011 metų sutarčių 5.4. punktas, 2012, 2013, 2014 ir 2016 metų sutarčių 5.3. punktas. Šiuo atveju atsakovei laiku apmokėjus už įsigytą medieną, jos tiekimas nebūtų stabdytas, todėl tai, kad ieškovė tam tikru metu netiekė medienos yra sąlygota ne ieškovės, o atsakovės netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
159. Atsakovės argumentai, kad ieškovė ne kartą galimai siūlė atsakovei ankstesniu pranešimu siūlytą medieną, savaime nelemia to, kad pakartotinai pasiūlyta mediena yra netinkama ir negali būti parduodama. Pažymėtina tai, kad sutarčių 3.1 punktuose nurodyta, kokį kokybės standartą mediena turi atitikti. Atsakovė, teigdama, kad ieškovė galimai siūlė netinkamą (nekokybišką) medieną (kad ir pakartotinai), to objektyviais duomenimis nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovės argumentai dėl jau įsigytos medienos kokybės, sprendžiant ginčą dėl nenupirktos medienos kiekių, reikšmės neturi, be to, 2010 ir 2011 metų sutarčių 2.6. punktas, 2012, 2013, 2014 ir 2016 metų sutarčių 2.5. punktas numatė, kad pirkėjui paėmus medieną, pretenzijos dėl kiekio ir kokybės nepriimamos.
160. Atsakovė taip pat nurodo, kad ji viso sutartyse numatyto medienos kiekio negalėjo įsigyti dėl to, jog ieškovė nevykdė savo pareigos atvežti/pristatyti medieną atsakovei. Teisėjų kolegija, įvertinusi sutarčių nuostatas, šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
161. Pažymėtina tai, kad visų sutarčių 2.5 punktuose buvo numatyta, kad mediena pagal kiekį ir kokybę bus priimama pardavėjo sandėlyje. 2010 ir 2011 metų sutarčių 4.3 punktuose įtvirtinta, kad ieškovė prisiima atlikti papildomas paslaugas: atvežimas į pirkėjo sandėlį. 2012, 2013, 2014 ir 2016 metų sutarčių 4.3. punkte numatyta, kad pardavėjas sutinka atlikti šias papildomas paslaugas – atvežimas į pirkėjo sandėlį; 4.5 punkte numatyta, kad papildomų paslaugų kiekis nustatomas atskiru šalių susitarimu. 2010 ir 2011 metų sutarčių 4.1 punktas, o 2012, 2013, 2014 ir 2016 metų sutarčių 4.2 punktas numatė, kad į medienos kainą neįskaitomos papildomų paslaugų (pakrovimo, nužievinimo, transportavimo ir kt.) kainos; pagal 2010 ir 2011 metų sutarčių 4.4 punktą – pirkėjas už 4.3 punkte numatytas paslaugas moka 16 Lt/km. pagal 2012, 2013, 2014 ir 2016 metų sutarčių 4.4 punktą pirkėjas už 4.3 punkte numatytas paslaugas moka 17,5 Lt.
162. Nors byloje esantys įrodymai ir patvirtina, kad ieškovė teikė transportavimo paslaugas, t.y. pristatė medieną atsakovei, tačiau sutarčių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog tokiu atveju medienos atvežimas atsakovei buvo ne privaloma, o papildoma paslauga, kuri turėjo šalių būti atskirai sutarta ir už kurią buvo numatytas papildomas mokestis, kuris neįskaičiuojamas į medienos kainą. Tai, kad ieškovė esant atskiram susitarimui, sutikdavo už papildomą mokestį atvežti medieną ir šią papildomą paslaugą atsakovei tam tikrais laikotarpiais teikė (tą patvirtina PVM sąskaitose faktūrose išskirta grafa „atvežimas į pirkėjo kiemą urėdijos transportu“) įrodo tik tai, kad ieškovė medieną pristatė, tačiau ne tai, kad tokią sutartinę pareigą, jos papildomai neužsakius ir neapmokėjus, ji turėjo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, kad tai, jog ji neįsigijo viso sutartyse numatyto medienos kiekio yra nulemta ieškovės netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo – medienos nepristatymo, atmestini kaip nepagrįsti.
163. Be to, iš byloje esančių 2019 metų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad nemažai atvejų atsakovė visgi pati pasiimdavo medieną, kadangi į sąskaitas faktūras nebūdavo įtraukiama eilutė dėl papildomų transportavimo paslaugų. Byloje esantys perdavimo-priėmimo aktai ir važtaraščiai taip pat patvirtina, kad atsakovė medieną priimdavo atitinkamoje girininkijoje ir įsigytą medieną pati savo transportu parsiveždavo.
164. Nors atsakovė teigia, kad byloje nėra duomenų, jog ji atsisakė pirkti medieną iš ieškovės, tačiau visuma bylos aplinkybių leidžia daryti priešingą išvadą. Kaip jau buvo minėta, atsakovė ne kartą buvo pradelsusi apmokėti už įsigytą medieną, dėl ko atsakovei medienos tiekimas buvo stabdomas dėl jos pačios kaltės, atsakovė taip pat nesutiko priimti medienos 2019 m. I pusmečio kainomis pagal 2012, 2013, 2014 ir 2016 metų sutartis, o 2019 m. II pusmetį pagal minėtas sutartis medieną vengė priimti, nurodydama, kad medieną priima pagal 2010 ir 2011 metų sutartis, atsakovė taip pat medienos nesiekė įsigyti (pasiimti), vertindama, kad tai ieškovės pareiga pagal sutartis atvežti atsakovei medieną. Be to, byloje esantys važtaraščiai, įgaliojimų atšaukimai patvirtina, kad atsakovės įgalioti asmenys medieną galėjo priimti tik pagal 2010 ir 2011 metų sutartis. Atsakovės nurodyti argumentai dėl įgaliojimų atšaukimo priežasčių, t.y. kad įgaliojimas buvo atšaukta, siekiant kitos įmonės vairuotojo neįvelti į šalių konfliktą ir nepakenkti pačios įmonės santykiams su ieškove, vertintini kritiškai ir sunkiai įtikimi (CPK 178, 185 straipsniai).
165. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė nurodo, jog medienos tiekimo sustabdymo laikotarpiai buvo trumpi, kadangi atsakovė greitu metu padengdavo įsiskolinimus, todėl tas nelėmė netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne vien ši aplinkybė nulėmė atsakovės netinkamų įsipareigojimų vykdymą. Visų aukščiau nurodytų aplinkybių visuma prisidėjo prie to, kad atsakovė nenupirko reikiamo kiekio medienos 2018 m. II pusmetį ir visais 2019 metais.
166. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė pagal 2010 metų sutartį nenupirko 987,12 m3 (560,33 m3 III ketvirtį ir 426,79 m3 IV ketvirtį) medienos, pagal 2011 metų sutartį – 140,48 m3 (108,79 m3 II ketvirtį, 31,69 m3 – IV ketvirtį) medienos, pagal 2014 metų sutartį – 60,40 m3 (IV ketvirtį) medienos. Taigi pagal 2010, 2010 ir 2014 metų sutartis 2018 m. III ketvirtį atsakovė nenupirko 669,12 m3, o 2018 m. IV ketvirtį – 518,88 m3 medienos, iš viso – 1 188 m3.
167. Nustatyta, kad 2019 metų I pusmetį atsakovė pagal 2010 metų sutartį nenupirko 370,16 m3 (120,89 m3 I ketvirtį ir 249,27 m3 II ketvirtį) medienos, pagal 2011 metų sutartį – 158,47 m3 (150,97 m3 I ketvirtį ir 7,50 m3 II ketvirtį), iš viso – 528,63 m3. Atsakovei pagal 2012, 2013, 2014, 2016 metų sutartis mediena nebuvo ruošiama, atsakovei nesutikus su pasikeitusiomis 2019 metų I pusmečio kainomis.
168. Atsakovė 2019 metų II pusmetį pagal 2010 metų sutartį nenupirko 309,32 m3 (244,02 m3 III ketvirtį ir 65,30 m3 IV ketvirtį) medienos, pagal 2011 metų sutartį – 66,81 m3 (46,15 m3 III ketvirtį ir 20,66 m3 IV ketvirtį) medienos, pagal 2012 metų sutartį – 145 m3 (75 m3 III ketvirtį ir 70 m3 IV ketvirtį) medienos, pagal 2013 metų sutartį – 217,79 m3 (105,06 m3 III ketvirtį ir 112,73 m3 IV ketvirtį) medienos, pagal 2014 metų sutartį – 163,46 m3 (83,31 m3 III ketvirtį ir 80,15 m3 IV ketvirtį) medienos, pagal 2016 metų sutartį – 424,74 m3 (220 m3 III ketvirtį ir 204,74 m3 IV ketvirtį) medienos, iš viso – 1 327,12 m3.
169. Sutarčių 6.2 punkte šalys numatė, kad jeigu atsakovė neperka arba ieškovė neparduoda apvaliosios medienos numatytais ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą.
170. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 15 442,32 Eur dydžio baudą: 1) 7 299,67 Eur už 2018 metų II pusmetį (už III ketvirtį – 3 895,03 Eur; už IV ketvirtį – 3 246,51 Eur); 2) 3 602 Eur už 2019 m. I pusmetį (už I ketvirtį – 2 040,76 Eur; už II ketvirtį – 1 561,24 Eur); 3) 4 540,65 Eur už 2019 m. II pusmetį (už III ketvirtį – 2 747,17 Eur; už IV ketvirtį – 1 793,48 Eur), kurios paskaičiavimą detalizavo pateiktose lentelėse.
171. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2018 metų III ir IV bei 2019 metų visais ketvirčiais neparduotos medienos kiekius pagal kainas, kurios taikytinos tuo konkrečiu laikotarpiu, sprendžia, kad atsakovei nenupirkus sutartyse sulygto medienos kiekio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės iš viso 15 442,32 Eur dydžio baudą.
Dėl 2012, 2013, 2014 ir 2016 metų sutarčių nutraukimo
172. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 8 663,27 Eur baudą; pripažinti ieškovės atliktą vienašališką 2012, 2013, 2014 ir 2016 metų sutarčių nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, ir pripažinti, kad minėtos sutartys buvo nutrauktos dėl ieškovės kaltės; priteisti atsakovei iš ieškovės 6 429,74 Eur baudą.
173. Pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinio reikalavimus atmetė. Nustatęs, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai vienašališkai nutraukė su atsakove 2012, 2013, 2014 ir 2016 metų sutartis.
174. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Atsakovės vertinimu, neegzistavo sutartyse numatyti pagrindai ieškovei nutraukti sutartis. Teigia, kad sutartys turėtų būti pripažintos nutrauktomis dėl ieškovės kaltės ir atsakovei iš ieškovės priteista sutartyse numatyta bauda. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
175. Ieškovė 2020 m. sausio 22 d. pranešime nurodė, kad remiantis sutarčių 7.1 punktu nuo 2020 m. vasario 2 d. nutraukia 2012, 2013, 2014 ir 2016 metų sutartis.
176. Sutarčių 7.1 punkte numatyta, kad jeigu pirkėjas neperka medienos sutartyje numatytais kiekiais nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų arba nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. – ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, pardavėjas, siekdamas išvengti galimų nuostolių dėl medienos sugedimo, per 2 darbo dienas sustabdo medienos pardavimą ir vienašališkai nutraukia sutartį, apie tai pranešęs pirkėjui prieš 10 kalendorinių dienų.
177. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2019 metų II pusmetį neįsigijo viso paruošto ir pasiūlyto medienos kiekio pagal 2012, 2013, 2014 ir 2016 sutartis. Atsakovė pagal minėtas 4 sutartis 2019 metų III ketvirtį neįsigijo 483,37 m3 (75 + 105,06 + 83,31 + 220) medienos, o 2019 metų IV ketvirtį – 467,62 m3 (70 + 112,73 + 80,15 + 204,74) medienos. Be to, atsakovė 2019 m. II pusmetį pagal minėtas sutartis medienos nepriimdavo, nurodydavo, kad priima pagal 2010 ir 2011 metų sutartis. Atsakovė taip pat už nupirktą medieną laiku neatsiskaitė, dėl ko ieškovė informavo apie stabdomą medienos pardavimą, iki bus padengtas įsiskolinimas.
178. Kadangi jau aukščiau nutartyje nustatyta, kad ieškovė nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo – medieną ruošė, apie paruoštą medieną informavo atsakovę, šiai užsakius papildomas paslaugas ir už jas apmokėjus – ją pristatė atsakovei, o atsakovė nenupirko pasiūlyto ir paruošto viso suderėto medienos kiekio, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai vienašališkai nutraukė 2012, 2013, 2014 ir 2016 sutartis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad sutartys buvo nutrauktos dėl ieškovės kaltės ir spręsti baudos atsakovei iš ieškovės priteisimo klausimą.
Dėl bylos baigties
179. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
180. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
181. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
182. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 2 852,44 Eur už pirmosios instancijos teismo sprendimo analizę ir vertinimą, apeliacinio skundo analizę ir vertinimą, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
183. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).
184. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliamiškis“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliamiškis“, juridinio asmens kodas 123241851, ieškovei valstybės įmonei „Valstybinių miškų urėdija“, juridinio asmens kodas 132340880, 2 852,44 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Ramunė Mikonienė
Andrius Verikas