Civilinė byla Nr. e2A-1257-259/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02823-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.29.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 3.2.6.6.1; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Anitos Sereikienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. N. ieškovės naudai 10 000,00 Eur negrąžintos kredito dalies, 927,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2021-02-02 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 22,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 10 000,00 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025-08-27, 1 425,13 Eur tarpininkavimo mokesčio, 20,04 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-09-28, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2021-02-02, 22.00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 10 000,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025-08-28 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 010,00 Eur žyminio mokesčio, 200,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-10, 17-19). Nurodė, kad tarp ieškovės, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus AB „NEO Finance“, ir atsakovo vartojimo kredito gavėjo A. N. 2020-08-27 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K887025543, kuria atsakovui buvo suteiktas 10 000,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 6 571,40 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 22,00 proc.), 1 425,13 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2025-08-27. Atsakovas nesilaikė sudarytos sutarties sąlygų, todėl ieškovė 2021-01-27 iniciavo su atsakovu sudarytos sutarties nutraukimą nuo 2021-02-02.

2.       Atsakovas A. N. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo A. N. 10 000,00 Eur negrąžintą kreditą, 927,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.), 421,91 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. balandžio 13 d.), 22 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2021 m. balandžio 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 27 d.) nuo tą mėnesį pagal sutartį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. balandžio 14 d. – 9 313,14 Eur; 2021 m. gegužės 14 d. – 9 207,69 Eur; 2021 m. birželio 14 d. – 9 100,31; 2021 m. liepos 14 d. – 8 990,96 Eur; 2021 m. rugpjūčio 14 d. – 8 879,61 Eur; 2021 m. rugsėjo 14 d. – 8 766,21 Eur; 2021 m. spalio 14 d. – 8 650,73 Eur; 2021 m. lapkričio 14 d. – 8 533,14 Eur; 2021 m. gruodžio 14 d. – 8 413,39 Eur; 2022 m. sausio 14 d. – 8 291,45 Eur; 2022 m. vasario 14 d. – 8 167,27 Eur; 2022 m. kovo 14 d. – 8 040,81 Eur; 2022 m. balandžio 14 d. – 7 912,04 Eur; 2022 m. gegužės 14 d. – 7 780,90 Eur; 2022 m. birželio 14 d. – 7 647,36 Eur; 2022 m. liepos 14 d. – 7 647,36 Eur; 2022 m. rugpjūčio 14 d. – 7 372,89 Eur; 2022 m. rugsėjo 14 d. – 7 231,87 Eur; 2022 m. spalio 14 d. – 7 088,27 Eur; 2022 m. lapkričio 14 d. – 6 942,03 Eur; 2022 m. gruodžio 14 d. – 6 793,11 Eur; 2023 m. sausio 14 d. – 6 641,46 Eur; 2023 m. vasario 14 d. – 6 487,03 Eur; 2023 m. kovo 14 d. – 6 329,77 Eur; 2023 m. balandžio 14 d. – 6 169,63 Eur; 2023 m. gegužės 14 d. – 6 006,55 Eur; 2023 m. birželio 14 d. – 5 840,48 Eur; 2023 m. liepos 14 d. – 5 671,37 Eur; 2023 m. rugpjūčio 14 d. – 5 499,16 Eur; 2023 m. rugsėjo 14 d. – 5 323,79 Eur; 2023 m. spalio 14 d. – 5 145,20 Eur; 2023 m. lapkričio 14 d. – 4 963,34 Eur; 2023 m. gruodžio 14 d. – 4 778,15 Eur; 2024 m. sausio 14 d. – 4 589,56 Eur; 2024 m. vasario 14 d. – 4 397,51 Eur; 2024 m. kovo 14 d. – 4 201,94 Eur; 2024 m. balandžio 14 d. – 4 002,79 Eur; 2024 m. gegužės 14 d. –3 799,99 Eur; 2024 m. birželio 14 d. – 3 593,47 Eur; 2024 m. liepos 14 d. – 3 383,16 Eur; 2024 m. rugpjūčio 14 d. – 3 169,00 Eur; 2024 m. rugsėjo 14 d. – 2 950,91 Eur; 2024 m. spalio 14 d. – 2 728,82 Eur; 2024 m. lapkričio 14 d. – 2 502,66 Eur; 2024 m. gruodžio 14 d. –2 272,35 Eur; 2025 m. sausio 14 d. – 2 037,82 Eur; 2025 m. vasario 14 d. – 1 798,99 Eur; 2025 m. kovo 14 d. – 1 555,78 Eur; 2025 m. balandžio 14 d. – 1 308,11 Eur; 2025 m. gegužės 14 d. – 1 055,90 Eur; 2025 m. birželio 14 d. – 799,07 Eur; 2025 m. liepos 14 d. – 537,53 Eur; 2025 m. rugpjūčio 14 d. – 271,18 Eur), 1 425,13 Eur tarpininkavimo mokestį, 20,04 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 794,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 040,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje ieškinio netenkino (e. b. l. 27-33).

4.       Teismas nustatė, kad rašytinės sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė sutartiniai vartojimo kredito teisiniai santykiai paskolos forma. Atsakovui buvo suteiktas 10 000,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių (iki 2025 m. rugpjūčio 27 d.) terminui, kurį jis privalėjo grąžinti sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Iš pateikto su ieškiniu pranešimo dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo matyti, kad sutartis nutraukta 2021 m. vasario 2 d., nes atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Todėl atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, teismas darė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000,00 Eur negrąžintą kreditą ir 927,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.), 20,04 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 28 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.). (CK 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis).

5.       Spręsdamas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (ieškinio 3 reikalavimas), teismas nurodė, kad nutraukus šalių sudarytą sutartį, kas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu ir tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį, kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo (CK 6.38 , 6.63, 6.200, 6.205, 6.221, 6.872 straipsniai, 6.874 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovė, siekdama pagrįsti negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, nurodo, kad ji yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno. Taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Įvertinus atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias sutarties sąlygas ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Mokestinių palūkanų dydis pripažįstamas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu. Jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, nes ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų.

6.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašomus priteisti nuostolius gali grąžinti iš karto po sprendimo už akių priėmimo, todėl priteisiant nuostolius tikslinga apskaičiuoti konkrečią sumą iki sprendimo už akių priėmimo dienos. Be to, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteisiamos 421,91 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos taikant sutartinę 22,00 proc. metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą (10 000,00 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 13 d.), ir 22,00 proc. negautos pajamos (nuostoliai), taikant sutartinę 22,00 proc. metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2021 m. balandžio 14 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 27 d.) nuo tą mėnesį pagal Sutartį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

7.       Teismas, spręsdamas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, pažymėjo, kad iš šalių sudarytos sutarties specialiųjų sąlygų matyti, jog šalys susitarė dėl tarpininkavimo mokesčio – 8,60 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (Sutarties 5.3.1. punktas). Byloje nustačius, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, dėl ko sutartis buvo nutraukta, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl sutarto 1 425,13 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkinamas.

8.       Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 22,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (10 000,00 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško skolos grąžinimo, kurioms taiko tą patį dydį (22,00 proc.) kaip ir mokestinėms palūkanoms. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito (toliau ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kadangi sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), tai teismas sprendė, kad sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio ir reikalavimas šioje dalyje atmetamas, juolab, kad prašoma priteisti už laikotarpį, kuris prasidės (arba ne) kažkada ateityje (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

9.       Teismas taip pat sprendė, kad atsakovui netinkamai vykdant prievoles, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

10.       Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, laikant, kad buvo patenkinti šeši iš septynių materialiųjų reikalavimų arba 86 proc. ieškinio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniame skunde ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo už akių dalis: 1) dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, priteisiant iš atsakovo A. N. 22,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 10 000,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-27); 2) dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant ieškovei iš atsakovo A. N. 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme bei priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą (e. b. l. 40-47). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Sutarties 1.7. punkte nurodoma, kad „Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja Bendrovei už pradelstą laikotarpį“. Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku atliks įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažės, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja. Nagrinėjamu atveju apeliantė, būdama paskolos gavėja, iki šiol neatgavo visos suteiktos paskolos, todėl patiria nuostolių, kurių nepatirtų, jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

11.3.                      Šiuo atveju, atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, neatliko nei vienos mėnesinės įmokos (iš 60 mėnesinių įmokų) pagal dar galiojusį sutarties grafiką, o negrąžinta kredito dalis nepakito nuo vartojimo kredito suteikimo atsakovui dienos. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau neatlieka įmokų bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 22,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 10 000,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-27), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar sutartį vykdyti tinkamai, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas, tačiau apeliantė tokių pajamų negauna, nors būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias apeliantė, pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra apeliantės negautos pajamos (nuostoliai).

11.4.                      Ieškovė AB „NEO Finance“ yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno. Paskolos sumą paskolos gavėjui suteikia ne tarpusavio skolinimo platformos operatorius AB „NEO Finance“, o paskolos davėjas suteikia nurodymus operatoriui dėl vartojimo kredito sutarčių sudarymo konkrečiomis sąlygomis su konkrečiais požymiais apibrėžtais vartojimo kredito gavėjais ir operatorius savo vardu paskolos davėjo lėšomis sudaro vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, kaip tai nustato įstatymas. Tokiu atveju paskolos davėjai, suteikdami operatoriui nurodymus dėl vartojimo kredito sutarčių sudarymo su vartojimo kredito gavėjais, neturi atskaitomų išlaidų, o skolindami savo pinigus tikisi gauti pelno (palūkanų), kurių negauna kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas bei turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantei priteisti 22,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 10 000,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-08-27).

11.5.                      Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, jas visas priteisiant iš atsakovo.

12.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

   Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teisėjų kolegija tikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

14.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, paskolos davėjai nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

15.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog tarp ieškovės, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus AB „NEO Finance“, ir atsakovo vartojimo kredito gavėjo A. N. 2020-08-27 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K887025543, kuria atsakovui buvo suteiktas 10 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 6 571,40 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 22,00 proc.), 1 425,13 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2025-08-27. Atsakovas nesilaikė sudarytos sutarties sąlygų, todėl ieškovė 2021-01-27 iniciavo su atsakovu sudarytos sutarties nutraukimą nuo 2021-02-02. 

16.       Atsakovas sutarties neįvykdė, todėl ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. N. ieškovės naudai 10 000,00 Eur negrąžintos kredito dalies, 927,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2021-02-02 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 22,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 10 000,00 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025-08-27, 1 425,13 Eur tarpininkavimo mokesčio, 20,04 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-09-28, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2021-02-02, 22.00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 10 000,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025-08-28 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 010,00 Eur žyminio mokesčio, 200,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas

17.       Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: priteisė 421,91 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. balandžio 13 d.), 22 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2021 m. balandžio 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 27 d.), nuo tą mėnesį pagal sutartį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. balandžio 14 d. – 9 313,14 Eur; 2021 m. gegužės 14 d. – 9 207,69 Eur; 2021 m. birželio 14 d. – 9 100,31; 2021 m. liepos 14 d. – 8 990,96 Eur; 2021 m. rugpjūčio 14 d. – 8 879,61 Eur; 2021 m. rugsėjo 14 d. – 8 766,21 Eur; 2021 m. spalio 14 d. – 8 650,73 Eur; 2021 m. lapkričio 14 d. – 8 533,14 Eur; 2021 m. gruodžio 14 d. – 8 413,39 Eur; 2022 m. sausio 14 d. – 8 291,45 Eur; 2022 m. vasario 14 d. – 8 167,27 Eur; 2022 m. kovo 14 d. – 8 040,81 Eur; 2022 m. balandžio 14 d. – 7 912,04 Eur; 2022 m. gegužės 14 d. – 7 780,90 Eur; 2022 m. birželio 14 d. – 7 647,36 Eur; 2022 m. liepos 14 d. – 7 647,36 Eur; 2022 m. rugpjūčio 14 d. – 7 372,89 Eur; 2022 m. rugsėjo 14 d. – 7 231,87 Eur; 2022 m. spalio 14 d. – 7 088,27 Eur; 2022 m. lapkričio 14 d. – 6 942,03 Eur; 2022 m. gruodžio 14 d. – 6 793,11 Eur; 2023 m. sausio 14 d. – 6 641,46 Eur; 2023 m. vasario 14 d. – 6 487,03 Eur; 2023 m. kovo 14 d. – 6 329,77 Eur; 2023 m. balandžio 14 d. – 6 169,63 Eur; 2023 m. gegužės 14 d. – 6 006,55Eur; 2023 m. birželio 14 d. – 5 840,48 Eur; 2023 m. liepos 14 d. – 5 671,37 Eur; 2023 m. rugpjūčio 14 d. – 5 499,16 Eur; 2023 m. rugsėjo 14 d. – 5 323,79 Eur; 2023 m. spalio 14 d. – 5 145,20 Eur; 2023 m. lapkričio 14 d. – 4 963,34 Eur; 2023 m. gruodžio 14 d. – 4 778,15 Eur; 2024 m. sausio 14 d. – 4 589,56 Eur; 2024 m. vasario 14 d. – 4 397,51 Eur; 2024 m. kovo 14 d. – 4 201,94 Eur; 2024 m. balandžio 14 d. – 4 002,79 Eur; 2024 m. gegužės 14 d. –3 799,99 Eur; 2024 m. birželio 14 d. – 3 593,47 Eur; 2024 m. liepos 14 d. – 3 383,16 Eur; 2024 m. rugpjūčio 14 d. – 3 169,00 Eur; 2024 m. rugsėjo 14 d. – 2 950,91 Eur; 2024 m. spalio 14 d. – 2 728,82 Eur; 2024 m. lapkričio 14 d. – 2 502,66 Eur; 2024 m. gruodžio 14 d. –2 272,35 Eur; 2025 m. sausio 14 d. – 2 037,82 Eur; 2025 m. vasario 14 d. – 1 798,99 Eur; 2025 m. kovo 14 d. – 1 555,78 Eur; 2025 m. balandžio 14 d. – 1 308,11 Eur; 2025 m. gegužės 14 d. – 1 055,90 Eur; 2025 m. birželio 14 d. – 799,07 Eur; 2025 m. liepos 14 d. – 537,53 Eur; 2025 m. rugpjūčio 14 d. – 271,18 Eur), taip spręsdamas ginčą, teismas nesutiko su ieškovės reikalavimu kasmėnesinę palūkanų sumą priteisti nuo pastovios negrąžinto kredito dalies – 10 000 Eur sumos.

18.       Teismas ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (10 000 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė.

19.       Apeliantė skunde teigia, jog ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 22,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (10 000 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie paskolos grąžinimo grafiko; kitos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo negrąžinto vartojimo kredito sumos (10 000 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, ieškovė neskundė.

20.       Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

21.       Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

22.       Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

23.       Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

24.       Vertinant apeliantės reikalavimą dėl priteistinų negautų pajamų dydžio ir jų skaičiavimo metodikos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės negautų pajamų dydis turi būti skaičiuojamas siejant jį su mokėtinomis palūkanomis nuo pagal vartojimo kredito sutartį nuo tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą ir teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-601/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-924/2021). Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal Sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant. Ir priešingai, apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo priteista, tinkamai aiškinant ir taikant sudarytos kredito sutarties nuostatas. Apeliantė skunde keliamu reikalavimu iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

25.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.       Atmetus apeliacinį skundą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, Kauno apygardos teismas plačiau nepasisako dėl apeliantės reikalavimo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d.  sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Dalė Burdulienė

                                                                                Anita Sereikienė

Arvydas Žibas