Civilinė byla Nr. e2A-690-1187/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24178-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Fenster“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų administravimo centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fenster“ dėl sumokėtos kainos ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Raminsta“. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Namų administravimo centras“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Fenster“ (toliau – atsakovė, apeliantė)       11 693,41 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2020 m. birželio 22 d. su atsakove sudarė sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą ir jos parengtą darbo projektą pagaminti ieškovei nuosavybės teise priklausiančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) langus, duris ir juos sumontuoti. Patalpos yra pastate, įrašytame i? nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Sutartyje be kita ko buvo numatytas langų, nurodytu? indeksais LD2 (3 vnt.) ir LD2.1 (3 vnt.) projektavimas, pagaminimas ir sumontavimas. Atsakovės atstovas objekte atliko matavimus ir parengė darbo projektą. Langų montavimo darbai buvo pradėti 2020 m. spalio mėnesį, tuomet paaiškėjo, kad langai yra per maži, t. y. tarp langų ir pastato angų yra keliasdešimties centimetrų tarpas, todėl montavimo darbai buvo sustabdyti. Atsakovė 2020 m. spalio 26 d. pareiškė ieškovei, kad langai pagaminti be trūkumų, o pastato angos yra per didelės bei pareikalavo, kad ieškovė atliktų pastato fasado keitimo darbus – sumažintų, pritaikant pagamintiems langams, pastato angas, arba papildomai sumokėtų už naujų langų viršutinių dalių pagaminimą. Trūkumai neatlygintinai ištaisyti nebuvo, todėl ieškovė atsisakė langus priimti ir sutartį dalyje dėl nurodytų langų nutraukė bei pareikalavo grąžinti sumokėtą langų kainą ir atlyginti nuostolius. Atsakovei buvo žinoma, kad ieškovė vykdė patalpų, kurios yra kultūros vertybė, remontą/tvarkybos darbus, neatliekant fasado (tame tarpe langų angų), kuriame turėjo būti įrengti langai, keitimo darbų. Ieškovės darbuotojai neturi kvalifikacijos, reikalingos įvertinti pagal atsakovės matavimus parengtą langų projektą, todėl aplinkybė, jog ieškovė sutiko su atsakovės parengtu langų projektu, nėra reikšminga.

3.       Pagal sutartį atsakovei buvo sumokėta 15 125,12 Eur suma, kurios 7 562,56 Eur buvo sumokėti 2020 m. liepos 21 d. avansiniu mokėjimu, likusi 7 562,56 Eur suma sumokėta 2020 m. spalio 13 d. Ginčo langų kaina – 8 328,36 Eur (be PVM), kurią sudaro 6 510,75 Eur (be PVM) už 3 langus LD2 ir 1 817,61 Eur (be PVM) už tris langus LD2.1. Atsakovė 2020 m. lapkričio 18 d. kreditinės PVM sąskaitos faktūros Nr. ZF1948 pagrindu grąžino ieškovei 265 Eur sumą už montavimo darbus, tačiau visa langų montavimo kaina – 1 174,50 Eur, kadangi langų montavimo darbai nebuvo baigti, šie langai buvo pašalinti, todėl atsakovė turi grąžinti ieškovei ne tik ginčo langų kainą, bet ir sumokėtą ginčo langų montavimo kainą, kuri atsakovei grąžinus 265 Eur, sudaro 909,50 Eur. Į ieškovės atsakovei sumokėtą sumą įskaičiuota 100 Eur transportavimo kaina, kuri priklauso nuo transportuojamo objekto svorio. Visų atsakovės pagamintų pagal sutartį gaminių svoris yra 1 736 kg, taigi 1 kg transportavimo kaina – 0,0576 Eur/kg, atitinkamai ginčo langų transportavimo kaina yra 59,10 Eur (svoris – 1 026 kg). Atsakovei nesutikus pašalinti trūkumų ieškovė sudarė naują sutartį, kurios pagrindu UAB „Rūdupis“ pagamino ir 2021 m. vasario 17 d. sumontavo langus už 11 239,66 Eur (be PVM), todėl atsakovė ieškovei turi atlyginti langų kainų skirtumą – 1 942,70 Eur. Ieškovė už faktinių aplinkybių konstatavimą patyrė 453,75 Eur, šias išlaidas, kaip ieškovės nuostolius, atsakovė taip pat turi atlyginti.

4.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senaties terminą, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių sutartis buvo parengta pagal ieškovės pateiktus langų ir durų projektus. Iš projektų atsakovei tapo žinoma, kad langai ir durys bus keičiami ieškovei vykdant tvarkybos darbus pastate, adresu (duomenys neskelbtini), pagal architekto A. V. parengtą projektą „Igno Oginskio rūmų pastatų komplekso antro pastato (un. KVR. kodas 26200), (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbų (remontas, restauravimas) projektas“. Paaiškino, kad langų ir durų gamyba pradedama tik tuomet, kai yra parengiami ir užsakovo patvirtinami galutiniai gamybiniai langų brėžiniai (darbo projektas). Tam, kad parengtų gamybinius langų ir durų brėžinius atsakovės atstovas vyko į objektą ir atliko matavimus. 2020 m. liepos 3 d. atsakovės atstovui, atvykus į objektą atlikti matavimų, jų nepavyko atlikti, nes nebuvo paruoštos angos (neišmontuotos senosios arkinės durys, nepašalintas visas tinkas aplink jas), nesuformuotos vidinės grindys. Atvykus 2020 m. liepos 29 d., situacija buvo nepasikeitusi, tačiau ieškovės atstovams raginant, pagal esamus langus (duris) buvo atlikti pirmieji arkinių durų matavimai ir buvo parengti pirmieji gamybiniai brėžiniai. Brėžiniai 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo išsiųsti derinimui ieškovei. Atvykus 2020 m. rugpjūčio 10 d., situacija buvo nepasikeitusi, bet buvo patikslinti arkinių durų matmenys pagal esamą situaciją, ieškovės atstovai informuoti, jog matavimų užbaigimui turi būti įrengtos grindys arba ieškovės atstovai turi galutinai patvirtinti, kokio bus aukščio planuojamos įrengti grindys. Patikslinti brėžiniai ieškovei buvo išsiųsti 2020 m. rugpjūčio 10 d., nurodant, kad labai svarbus yra grindų aukštis, kuris turi būti patvirtintas. Kadangi ieškovė prašė atsakovės užbaigti matavimus bei pradėti langų gamybą nelaukiant, kol bus pilnai paruoštos angos ir išbetonuotos patalpų vidinės grindys, ieškovei paaiškino, kad užbaigti angų matavimus yra įmanoma tik nusistačius atskaitos tašką (švarių grindų liniją). Atsakovės atstovui atvykus 2020 m. rugpjūčio 14 d., ieškovės atstovas M. Š. ir už grindų betonavimo darbus atsakingas asmuo nurodė, kad grindys nuo mūro bus pakilusios 180 mm, o arkinės durys turėtų būti montuojamos ant betono, įvertinus 30 mm švarių grindų aukštį. Pagal šiuos duomenis buvo parengti ir ieškovei nusiųsti galutiniai gamybiniai brėžiniai, ieškovės atstovas 2020 m. rugpjūčio 20 d. langų gamybinius brėžinius patvirtino, tai reiškia, jog atsakovė įsipareigojo pagaminti gamybiniuose brėžiniuose nurodytų matmenų arkines duris, o ieškovė įsipareigojo paruošti gamybiniuose brėžiniuose nurodytų matmenų angas, tame tarpe įrengti atitinkamo aukščio grindis. Visos sutartyje nurodytos prekės ieškovei pristatytos 2020 m. spalio 16 d., t. y. per 8 savaites, skaičiuojant nuo visų dokumentų patvirtinimo, kaip numatyta sutartyje. Pradėjus montuoti arkines duris, paaiškėjo, kad paruoštos angos neatitinka gamybiniuose brėžiniuose numatytų angų matmenų: įrengtos grindys nuo mūro pakilusios apie 80 mm. Tokiu būdu anga buvo didesnė 100 mm. Ieškovės reikalavimu montavimo darbai buvo sustabdyti: arkinės durys liko įstatytos į angas, tačiau nebuvo užsandarinta putomis ir izoliacinėmis juostomis.

5.       Atsakovė siekdama bendradarbiauti teikė ieškovei pasiūlymus: arba pakelti grindis iki tokio aukščio, koks buvo numatytas gamybiniuose brėžiniuose; arba susidariusius tarpus tarp arkinių durų viršutinės rėmo dalies ir angos užtinkuoti storesniu tinko sluoksniu; arba įvairiais būdais perdaryti arkinių durų viršutines dalis. Atsakovė siūlė ieškovei įvairius arkinių durų viršutinių dalių perdarymo variantus už kainą su papildoma nuolaida. Ieškovei išsirinkus priimtiniausią variantą, atsakovė 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė pasiūlymą dėl naujų viršutinių dalių su visais darbais (vežimo, montavimo) už 4 580 Eur kainą, tačiau ieškovė su šiuo pasiūlymu nesutiko. Ieškovė atsisakė pasirašyti 2020 m. spalio 16 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą, todėl atsakovė vienašališkai jį pasirašė ir kartu su išrašytomis sąskaitomis išsiuntė ieškovei.

6.       Atsakovės nuomone, šalių sudaryta sutartis yra pirkimo–pardavimo sutartis, turinti rangos sutarties požymių. Papildomai susitarta dėl darbų ir paslaugos – durų montavimo ir transportavimo, kurie sudaro 15 procentų sutarties kainos. Ieškovės reikalavimo sumą sudaro 9 296,96 Eur kaina už ginčo arkines duris ir su jų atvežimu bei montavimu, kuri kvalifikuotina reikalavimu dėl parduotų daiktų trūkumų, o reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo sudaro 2 396,45 Eur. Ieškinys dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikštas per sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, kurį ieškovė praleido, nes ieškovei apie trūkumus tapo žinoma 2020 m. spalio 16 d. Ieškovei 2020 m. spalio 29 d. pateikus pretenziją, atsakovė 2020 m. lapkričio 3 d. ją atmetė, todėl senaties eiga prasidėjo nuo šio momento.

7.       Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais, jog šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina pirkimo–pardavimo sutartimi. Šalių sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo pagal pateiktą projektą parengti pasiūlymą, darbo projektą ir pagaminti ginčo langus, juos sumontuoti, o tai atitinka visus rangos požymius. Tai, kad sutartis pavadinta pirkimo–pardavimo sutartimi, nekeičia jos esmės. Ieškovė nebuvo įsipareigojusi kokiu nors būdu modifikuoti ginčo daiktams montuoti skirtos vietos (patalpų angų), kadangi langai turėjo būti suprojektuoti, pagaminti būtent pagal patalpose esančias angas ir jose sumontuoti. Atsakovė ieškovei nėra pareiškusi pretenzijų, kad negali atlikti reikalingų matavimų. Ieškovė atsakovės siūlymu perdaryti langus nepasinaudojo, nes už tai atsakovė paskaičiavo papildomą kainą.

8.       Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad šiuo atveju šalių tikslas buvo ne darbų atlikimas, o daiktų (langų ir durų) tiekimas. Aplinkybė, jog ginčo daiktai nebuvo pagaminti sutarties sudarymo metu, atsakovės nuomone, nepaneigia to, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo sutartis. Ginčo langai ir durys buvo pagaminti naudojant ne ieškovės perduotas, o atsakovės iš kitų tiekėjų nusipirktas standartines sudėtines dalis, nes atsakovė pati jų negamina, o tik sukomplektuoja ir sujungia tam, kad langai ir durys būtų pirkėjo nurodytų išmatavimų. Sutartyje nurodyta ne prekių gamybos darbų kaina, o kaina už prekes. Ieškovei 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. siųstuose brėžiniuose yra nurodyti ne tik gaminių, bet ir pačių angų matmenys, kas, atsakovės nuomone, patvirtina, kad angos dar nebuvo suformuotos. Paaiškėjus aplinkybei, kad angos dar nėra paruoštos (nėra išbetonuotos grindys), atsakovė stabdė matavimo darbus ir nepradėjo langų gamybos kol ieškovė pateikė duomenis apie būsimų grindų aukštį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 11 693,41 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 693,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 715 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Sutarties sąlygose vartojami tiek prekės, tiek gaminio terminai, todėl vien tai, jog sutarties objektą apibrėžiančioje sutarties sąlygoje yra žodžiai „prekė“, „pirkėjas“, o sutartis pavadinta pirkimo–pardavimo sutartimi, nesudaro pagrindo tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti kaip pirkimo–pardavimo teisinius santykius. Ieškovės pateiktame priede Nr. 1 prie sutarties atsakovė nurodė ieškovei, jog ji yra langų gamybos profesionalė, gaminanti ir montuojanti langus bei duris. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų sutarties priede Nr. 1 nurodytą atsakovės veiklos pobūdį, todėl yra pagrindas atsakovę laikyti ne teikėja, o langų/durų gamintoja. Ieškovės tikslas buvo tam tikras darbo rezultatas – pagal architekto parengtus eskizus, atitinkančius projekte nurodytas specifikacijas, gauti pagamintus langus ir duris. Šalių sudaryta sutartis, jos priedas Nr. 1, šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė įsipareigojo savo rizika pagal ieškovės užduotį atlikti darbą – parengti langų, durų darbinį projektą, pagal jį pagaminti langus ir duris bei darbo rezultatą perduoti ieškovei, kuri įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Kadangi šalys susitarė ne dėl daiktų pirkimo–pardavimo, o dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo (langų, durų pagaminimo) tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, o šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina daiktų (langų, durų) sukūrimo (gamybos) rangos sutartimi. Kadangi šalys sudaryta sutartimi papildomai susitarė dėl langų ir durų montavimo ieškovei nuosavybės teise priklausančiame pastate, šalys sudarė papildomą susitarimą dėl statybos rangos darbų atlikimo, o tai reiškia, kad sudaryta sutartis yra sutartis turinti tiek daikto pagaminimo rangos, tiek statybos rangos požymių, o ne pirkimo–pardavimo ir rangos sutarties požymių. Kadangi šalių sudaryta sutartis kvalifikuota rangos sutartimi, nėra pagrindo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte (redakcija galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) nustatytą ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

9.2.                      Šalių paaiškinimai, ieškovės pateiktas Priedas Nr. 1 prie sutarties ir jame esantys visų sutarties gaminių brėžiniai, atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktas Igno Oginskio rūmų pastatų komplekso antro pastato (un. KVR. kodas 26200), (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbų (remontas, restauravimas) projekto fragmentas „Langų ir lauko durų specifikacija“ patvirtina, kad iki ginčo sutarties sudarymo, atsakovei buvo žinoma, kad langai ir durys turi būti pagaminti pastatui, kuriame vyksta statybos rangos darbai. Atsakovės pateiktas minėtas brėžinys taip pat patvirtina ir tai, kad atsakovei buvo žinoma, kad projekto dalyje „Langų ir lauko durų specifikacija“ langų ir durų matmenys nėra tikslūs ir kad juos būtina tikslinti vietoje pagal esamą situaciją.

9.3.                      Ieškovė pateikė atsakovei projektinę dokumentaciją, o atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad pateikta dokumentacija ir informacija nebuvo pakankama užsakymui įvykdyti. Sutarties sąlygose nėra įtvirtintas šalių susitarimas, įpareigojantis ieškovę atlikti kokius nors darbus tam, kad atsakovė atliktų matavimus, reikalingus gaminių gamybai, o juo labiau performuoti esamas pastato angas, jas pritaikant prie atsakovės nurodytų langų ir durų matmenų. Sutarties 6.1.6. papunktyje yra įtvirtinta nuostata, kad atsakovė neatsako ir neatlygina bet kokių išlaidų gaminių matmenų, brėžinių ar dizaino neatitikimui šalinti, jeigu atsakovės atstovai nedalyvavo apžiūrint statinį ir jo patalpų angas, į kurias montuojami gaminiai, ir atliekant matavimų darbus, o gaminiai buvo suprojektuoti ir pagaminti tik pagal ieškovės pateiktą informaciją bei duomenis, kuri reiškia, kad atsakovė neatsakinga už matmenų teisingumą tik tuo atveju, jei matavimus atliktų ir pateiktų atsakovei ieškovė. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovės atstovas objekte buvo ne vieną kartą ir atliko visus matavimus, reikalingus sutartyje nurodytų gaminių pagaminimui, todėl atsakovė yra atsakinga už tai, kad pagaminti gaminiai būtų tokių matmenų, kad tiktų toms angoms, į kurias jie turi būti įmontuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovė yra atsakinga už tai, kad atsakovės pagaminti arkiniai langai su durimis neatitiko pastato angoms ir be papildomų darbų nebuvo galima jų sumontuoti esamose, ieškovės montavimui parengtose, angose.

9.4.                      Šalių sudarytoje sutartyje taip pat nėra nuostatų, kuriomis ieškovė būtų įpareigota patikrinti atsakovės atliktų ir nurodytų brėžiniuose matavimų (matmenų) teisingumo, priešingai, atsakovė 2020 m. rugpjūčio 20 d. gavusi informaciją, kad viskas parengta langų ir durų montavimui, iki langų ir durų gamybos pradžios momento galėjo ir turėjo dar kartą atvykti į objektą tam, kad įsitikintų, ar neįvardintas asmuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakovės atstovui nubraukęs brūkšnį patalpoje tik ties vienomis iš trijų durų, nesuklydo ir nurodė teisingą planuojamų įrengti grindų aukštį. Paaiškėjus, kad 2020 m. liepos 3 d. – 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvusiomis sąlygomis atsakovės atstovas negalėjo išmatuoti langų ir durų angų taip, kad pagal atliktus matavimus būtų parengti tikslūs ir teisingi gamybiniai brėžiniai, privalėjo aiškiai tai nurodyti ieškovei ir nustatyti terminą per kurį ieškovė turi pašalinti kliūtis (pareikalauti įrengti grindis ir paruošti angas tam, kad galėtų atlikti matavimus arba pareikalauti pateikti papildomą techninę dokumentaciją – statybos rangos darbų techninius (darbinius) grindų brėžinius ar kitus) bei stabdyti darbus, t. y. nerengti gamybinių brėžinių tol, kol nurodytos kliūtys bus pašalintos. Ieškovei per protingą terminą nepašalinus kliūčių ar nepateikus reikalingų dokumentų, atsakovė turėjo atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius, o ne matavimus atlikti ir gamybinius brėžinius parengti pagal asmenų, su kuriais atsakovės nesiejo jokie teisniai santykiai, nurodytus duomenis.

9.5.                      Tai, kad atsakovės pagaminti trys vienetai arkinių langų su durimis turi kokybės trūkumų ir jų pristatymo momentu negalėjo būti įmontuoti pastato angose patvirtina ieškovės pateikta specialiųjų žinių turinčio asmens D. K. parengta 2022 m. sausio 31 d. išvada ir šio asmens parodymai teismo posėdyje. Tai, kad arkiniai langai su durimis turėjo būti montuojami esamose istorinio pastato išorinių sienų angose, ant esamo pastato pamato ir arkinių langų su durimis matmenys nepriklausė nuo patalpų vidaus grindų aukščio patvirtina ieškovės pateiktos patalpų nuotraukos po grindų remonto, vaizdo įrašai ir specialiųjų žinių turinčio asmens S. M. 2022 m. rugpjūčio 17 d. konsultacinė išvada Nr. 22-54, kurioje nurodyta, kad senos arkinės durys buvo sumontuotos ant fasado angos apatinės dalies. Objektas yra kultūros paveldo statinys, todėl jo fasado anga negalėjo būti nei didinama, nei mažinama. Dėl šios priežasties arkinės durys galėjo būti montuojamos tik ant fasado angos apačios – priešingu atveju fasado anga pasikeistų (sumažėtų arba padidėtų). Objekto apmatavimo metu buvo galima nustatyti fasado angos apačią (jos lygį). Fasado angos apačia nepriklausė nuo grindų lygio. Defekto (netinkamų matmenų arkinių durų) pagaminimas buvo objekto apmatavimų ir (arba) arkinių durų gamybos klaida. Atsakovė neprašė teismo skirti ekspertizės byloje, savo argumentus grindė atlikusio matavimus ir parengusio brėžinius asmens parodymais, nuotraukomis bei paaiškinimais, parengtais atsakovės atstovų. Teismas sprendė, kad nurodyti įrodymai nėra pakankami tam, kad pašalintų atsakovės atsakomybę dėl netinkamos kokybės gaminių pagaminimo.

9.6.                      Nustatyta, jog ieškovė nepriėmė atsakovės pagamintų arkinių langų su durimis dėl paaiškėjusių jų trūkumų ir pretenzija pareikalavo neatlygintinai pašalinti trūkumus. Atsakovei gaminių trūkumų per protingą terminą nepašalinus, ieškovė pagrįstai, vadovaudamasi CK 6.655 straipsnio 3 dalimi, nutraukė sutartį dalyje dėl nekokybiškai pagamintų gaminių ir įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Kadangi atsakovė neįgyvendino CK 6.659 straipsnio reikalavimų, neatlygintinai nepašalino gaminių trūkumų ir neįrodė, kad pagaminti gaminiai kokybiški, taip pat neįrodė, kad dėl paaiškėjusių gaminių trūkumų yra ieškovės kaltė, ieškovės ieškinį tenkino.

9.7.                      Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei yra sumokėjusi visą sutartyje nurodytą rangos darbų, montavimo darbų ir transportavimo kainą. Kreditinė PVM sąskaita – faktūra Nr. ZF1948 patvirtina, kad atsakovė ieškovei yra grąžinusi dalį sumokėtos sumos už montavimo darbus (265 Eur), todėl ieškovės nuostolius sudaro atsakovei sumokėta 8 328,36 Eur suma už arkinius langus su durimis, 909,50 Eur suma už šių langų montavimą, 59,10 Eur transportavimo išlaidos, viso 9 296,96 Eur, kuri priteistina ieškovei iš atsakovės. Byloje esanti UAB „Rūdupis“ ir ieškovės 2020 m. lapkričio 19 d. sudaryta sutartis Nr. 008/20/20/11/19 patvirtina, kad atsakovės darbų trūkumus pašalino kitas rangovas. UAB „Rūdupis“ už atliktus darbus ieškovė sumokėjo 11 239,66 Eur. Kadangi atsakovė nesutiko neatlygintinai pašalinti trūkumų, ieškovė buvo priversta dėl trūkumų šalinimo kreiptis į kitą rangovą ir papildomai patyrė 1 942,70 Eur išlaidas, kurias sudaro nutrauktos sutarties dalies kainos ir sutarties dalį pakeičiančios sutarties, sudarytos su UAB „Rūdupis“, kainų skirtumas. Atsakovei nepripažįstant montavimo metu nustatytų dalies gaminių trūkumų, ieškovė turėjo kreiptis į antstolį tam, kad trūkumai būtų užfiksuoti. Už antstolio suteiktas paslaugas ieškovė patyrė 453,75 Eur išlaidas. Nurodytos 2 396,45 Eur išlaidos buvo sąlygotos atsakovės sprendimo nepripažinti atsakomybės už pagamintą produkciją, ieškovė šias išlaidas neišvengiamai turėjo patirti, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina ir 2 396,45 Eur nuostolių suma. 

I.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10.       Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Teismas šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip rangos sutartį. Apeliantė minėtos teismo išvados dėl sutarties kvalifikavimo neginčija.

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių sudaryto susitarimo tikrąjį turinį ir susitarimu šalims nustatytas pareigas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, padarė klaidingas išvadas dėl šių pareigų (ne)tinkamo vykdymo.

10.3.                      Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turėjo nustatyti šalių tikrąjį susitarimo turinį: pirma, ar šioje individualioje situacijoje, atsižvelgiant į užsakovo užduotį rangovui, tinkamam sutarties įvykdymui atsakovei buvo būtina žinoti būsimų grindų aukštį ir prie šio aukščio derinti kitus matmenis (gaminių montavimo aukštį, reikiamos suformuoti angos apatinės kraštinės aukštį ir atitinkamai gaminių matmenis), ir, antra, ką šalys, patvirtindamos brėžinį, juo susitarė.

10.4.                      Būsimų grindų aukštis buvo būtinas duomuo, nes atidaromos durys niekur turėjo nekliūti ir nors ši užsakovo užduoties rangovui sąlyga nebuvo nurodyta rašytiniame sutarties tekste, tačiau tiek šalių paaiškinimai, tiek šalių elgesys patvirtina šį šalių susitarimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Sprendime šalių susitarimo dėl būsimų grindų aukščio reikšmės sutarties vykdymui nenustatė, tokiu būdu pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles.

10.5.                      Brėžinyje buvo užfiksuoti visi aktualūs duomenys ir šalių pasiekti susitarimai trimis esminiais klausimais: 1) užfiksuoti ieškovės pateikti duomenys apie būsimų grindų aukštį, t. y. tikslūs atstumai nuo mūro iki būsimų grindų su pilna apdaila linijos; 2) atsižvelgiant į ieškovės nurodytą būsimų grindų aukštį ir ieškovės užduotyje nurodytą būtiną sąlygą dėl sumontuotų gaminių varstomosios dalies buvimo viename lygyje su būsimomis grindimis (slenksčio nebuvimo), buvo suprojektuotas gaminių montavimo aukštis, brėžinyje buvo numatyta, kad gaminiai bus montuojami ne tiesiai ant matomo baltų silikatinių plytų mūro, o aukščiau; 3) brėžinyje buvo užfiksuoti atsakovės, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus visus duomenis, apskaičiuoti tikslūs angų matmenys ir tikslūs gaminių matmenys. Pagal šalių susitarimą ieškovė, tvirtindama brėžinį, prisiėmė įsipareigojimą įrengti atitinkamo aukščio grindis ir suformuoti atitinkamo aukščio angos apatinę kraštinę.

10.6.                      Sutarties 3.1.1. punkte numatyta, kad brėžinys yra neatskiriama šalių sudarytos sutarties dalis, o sutarties 5.3. punkte šalys susitarė, kad „Pirkėjo patvirtinti Sutarties priedai Nr. 1 ir 2 reiškia, kad Pirkėjas susipažino, suprato ir visiškai sutinka su pateiktu Pasiūlymu ir Darbo projektu. Sutikdamas su pateiktu Pasiūlymu ir Darbo projektu, Pirkėjas patvirtina, kad visos sąlygos ir specifikacijos buvo Šalių pilnai aptartos ir suderintos individualiai, t. y. atskirai buvo aptarta ir suderinta kiekviena Pasiūlymo ir Darbo projekto sąlyga“.

10.7.                      Ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, negalėjo nesuprasti brėžinio patvirtinimo tikrosios reikšmės ir šiuo veiksmu prisiimamų įsipareigojimų. Teismo posėdžiu metu ieškovės direktorius Marius Usonis patvirtino, kad nors jis neturi specialių žinių, tačiau jam brėžinys yra pilnai suprantamas, įskaitant tą aplinkybę, kad jame yra nurodyti konkretūs angų matmenys, bet brėžinio tvirtinimo metu į jame nurodytus angų matmenis nesigilino, taip pat negalėjo prisiminti, ar brėžinį rodė architektui ir statybos darbus objekte atliekantiems rangovams.

10.8.                      Sutarties šalys suderinta valia susitarė dėl brėžinio ir jame nurodytų susitarimų patvirtinimo, ši sąlyga buvo priimtina abiem šalims, toks susitarimas yra teisėtas, todėl turi būti vykdomas, ir kiekviena sutarties šalis turi prisiimti iš tokio susitarimo kylančius padarinius. Pirmosios instancijos teismo pateiktas aiškinimas, kad ieškovės patvirtintas brėžinys iš esmės jai nesukūrė jokių pareigų, prieštarauja šalių sudarytam tikrajam susitarimui, pažeidžia sutarčių privalomumo principą, todėl yra klaidingas.

10.9.                      Ieškovės pateiktos informacijos pakako užsakymui vykdyti, todėl jis ir buvo įvykdytas, tačiau pateikta informacija apie būsimų grindų aukštį neatitiko tikrovės. Taigi klausimas, kurį pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti, tačiau nevertino – ar užsakovės pareiga pateikti rangovui užsakymui įvykdyti reikalingą informaciją apima ir užsakovės pareigą užtikrinti, kad ta pateikta informacija atitiktų tikrovę. Neteisingas ieškovės pareigos aiškinimas lėmė klaidingą teismo išvadą dėl tinkamo ieškovės pareigos pateikti rangovui informaciją įvykdymo.

10.10.                      Teismo pateiktas aiškinimas, kad ieškovės pareiga parengti objektą gaminių montavimui neapima pareigos iki gaminių montavimo (i) įrengti grindis tokio aukščio, koks buvo numatytas brėžinyje, ir (ii) suformuoti tokio aukščio angos apatinę kraštinę, koks buvo numatytas brėžinyje, yra klaidingas.

10.11.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė šalių tikrojo susitarimo, todėl nepagrįstai ignoravo atsakovės prašymą įvertinti, ar atsakovė privalėjo įrengti grindis tokio aukščio, dėl kokio šalys brėžiniu susitarė, kad ieškovė įrengs. Aiškinant šalių sudaryto susitarimo tikrąjį turinį, ieškovė turėjo pareigą įrengti grindis tokio aukščio, kokio šalys susitarė brėžinyje. Ieškovė grindis objekte įrengė kitame aukštyje nei nurodyta brėžinyje, todėl šią savo pareigą pažeidė.

10.12.                      Nėra ginčo dėl to, kad ieškovė neturėjo tikrinti atsakovės atliktų matavimų rezultatų, tačiau tai nepaneigia ieškovės pareigos užtikrinti, kad grindys būtų tokiame aukštyje, kokiame ieškovė nurodė, kad bus, ir paruošti montavimui angas, suformuojant apatinę jos kraštinę tokiame aukštyje, kaip buvo suprojektuota ir abiejų šalių susitarta brėžinyje, tačiau ieškovė nesuformavo angų apatinės kraštinės aukštyje nurodytame brėžinyje.

10.13.                      Ieškovė pažeidė jai nustatytą pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, kadangi turėjo galutinius gaminių matmenis, jų montavimo aukštį, konstrukciją suderinti su projekto autoriumi – architektu bei patvirtiną brėžinį perduoti grindų įrengimo darbus ir angų ruošimo statybos darbus atliekantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad po Brėžinio patvirtinimo objekte atliekami statybos darbai neprieštarautų šalių brėžinyje įtvirtintiems susitarimams.

10.14.                      Teismo sprendime pateiktas aiškinimas, kad atsakovė neturėjo teisės „matavimus atlikti ir gamybinius brėžinius parengti pagal asmenų, su kuriais atsakovės nesiejo jokie teisiniai santykiai, nurodytus duomenis“, nepagrįstas. Duomenis pateikė ir patvirtino įgalioti ieškovės atstovai, kurie buvo objekte. Faktinės aplinkybės dėl duomenų apie būsimų grindų aukštį paprašymo, pateikimo, užfiksavimo ir patvirtinimo yra aiškios, patvirtintos ne tik šalių paaiškinimais, bet ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (elektroniniais laiškais, brėžiniais).

10.15.                      Teismo pateiktas aiškinimas, kad atsakovė turėjo pareigą po to, kai jau buvo patvirtintas brėžinys ir pradėta užsakytų gaminių gamyba, patikrinti ar ieškovė pateikė tikrovę atitinkančius duomenis ir ar ieškovė atlieka statybos darbus, nepažeisdama šalių susitarimo, yra klaidingas, kadangi atsakovė neturėjo šios pareigos, o teismas nepaaiškino, iš kokios sutarties nuostatos ar įstatymo normos išvedė tokią atsakovės pareigą.

10.16.                      Teismas nepagrįstai laikė atsakovę atsakinga už tai, kad šalių susitarimai atitiktų ginčo objekto vertingąsias savybes. Atsakovė buvo teismui pateikusi argumentus, kodėl ši pareiga kilo ieškovei, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus ignoravo ir jų vertinimo skundžiamame sprendime nepateikė.

10.17.                      Teismas skundžiame sprendime deklaratyviai konstatavo, kad atsakovė tariamai padarė matavimo ir gamybos klaidas, tačiau nenurodė kokias konkrečiai. Tokios teismo išvados nėra tinkamai motyvuotos, neatitinka faktinių bylos duomenų bei yra padarytos pažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Aplinkybė, kad brėžinyje nurodytas reikiamų suformuoti angų apatinės kraštinės aukštis nesutapo su faktiniu montavimo metu paruoštų angų apatinių kraštinių aukščiu, patvirtina ne atsakovės atliktų matavimo klaidą, o tik ieškovės netinkamą prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Gaminius atsakovė pagamino tiksliai tokių matmenų, kokie buvo numatyti brėžinyje. Teismo pateiktas aiškinimas, kad Atsakovės atlikti gamybos darbai tariamai buvo nekokybiški ar kad atsakovė darbus atliko tariamai nukrypdama nuo sutarties sąlygų, yra nepagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis ir prieštaraujantis teisės normoms.

10.18.                      Specialistų D. K. ir S. M. išvados teismo buvo įvertintos pažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, kadangi posėdyje buvo apklausiamas tik D. K., todėl atsakovė neturėjo galimybės užduoti klausimų S. M., be to, ieškovė į šiuos specialistus kreipėsi privačiai, nepranešant apie planuojamą kreipimąsi teismui ir atsakovei.

10.19.                      Specialistas D. K. pateikė išvadas susijusias su gaminiais ir jų montavimu, o S. M. išvadas susijusias su fasado angų dydžio koregavimu ir gaminių montavimu, tačiau pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis šiomis išvadomis dėl jų deklaratyvumo, prieštaringumo ir kompetencijos vertinti saugomų pastatų vertingąsias savybes neturėjimo, ryšio su bylos įrodinėjimo dalyku nebuvimo, tačiau rėmėsi, todėl pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

10.20.                      Atsakovė įrodė ieškovės kaltę dėl neplanuoto tarpo atsiradimo. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė šalių pareigas, o tai lėmė ir teismo klaidingą išvadą dėl ieškovės kaltės tariamo nebuvimo. Ieškovės teisė į nuostolių, patirtų dėl jos pačios pareigų pažeidimo ir neapdairaus elgesio, atlyginimą negali būti ginama, todėl ieškovei turėtų tekti visi dėl jos pačios neteisėtų veiksmų atsiradę nuostoliai.

10.21.                      Ieškovė neturi teisės prašyti atlyginti didesnės nei 4 580 Eur nuostolių sumos, kadangi atsakovė už šią sumą siūlė ieškovei gaminius perdaryti, tačiau ieškovė nesutiko ir kreipėsi į UAB „Rūdupis“.

11.       Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, apeliaciniame skunde tiesiog kitaip vertina byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs.

11.2.                      Remiantis sutarties 6.2.1 ir 6.2.5 punktais, ieškovė nebuvo įsipareigojusi atlikti kokius nors darbus tam, kad atsakovė atliktų matavimus, reikalingus langų gamybai, tuo labiau performuoti pastato angas, jas pritaikant prie atsakovės nurodytų langų matavimų.

11.3.                      Pagal sutarties 6.1.6 punktą būtent atsakovė yra atsakinga ir privalo atlyginti bet kokias išlaidas langų matmenų, brėžinių ar dizaino neatitikimui šalinti. Šalys sutartimi nenumatė ieškovės įsipareigojimo nei dėl patalpų grindų, nei dėl paveldosauginiame pastate esančių patalpų angų fasade, į kurias turėjo būti sumontuoti langai, modifikavimo.

11.4.                      Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad grindų įrengimas (jų aukštis) yra netinkamai pagamintų langų priežastis. Tačiau atsakovė apsiriboja deklaratyvaus pobūdžio jos pačios sudarytų brėžinių ir (ar) schemų aiškinimu, nepateikiant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodomas aplinkybes.

11.5.                      Pagal tarp šalių sudarytą sutartį atsakovė projektavo ginčo langus (įskaitant ir angų matavimus), juos pagamino bei turėjo sumontuoti objekte, todėl būtent atsakovė, remiantis CK 6.703 straipsnio 1 dalimi, (netinkamai išmatavusi langų angas) yra atsakinga dėl daikto trūkumų.

11.6.                      Atsakovės atstovas į objektą vyko ne vieną kartą, tačiau jokių pretenzijų dėl atliktinų matavimų negalimumo, sutartinių ieškovės prievolių nevykdymo ieškovei nereiškė. Tai rodo, kad esama situacija atsakovei tiko, atitinkamai ieškovė neturėjo jokio pagrindo abejoti atsakovės atliktais matavimais, projektavimu ir gaminamų daiktų atitikimu sutarties sąlygoms (langų tinkamumu patalpoms). Tuo labiau, kai ieškovės projektuoto viso objekto tvarkybos projekte buvo aiškiai nurodyta „Pastaba: matmenis tikrinti vietoje pagal esamą situaciją“.

11.7.                      Pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvavo sprendimo dalį dėl kainų skirtumo atlyginimo, nurodė, kokios aplinkybės lemia, jog būtent atsakovei kyla prievolė šį skirtumą atlyginti. Apeliaciniame skunde nurodytas vertinimas, paremtas hipotetinėmis situacijomis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Kainų skirtumas atsirado tik dėl pačios atsakovės kaltės, kategoriškai neigiant savo atsakomybę ir lengvabūdiškai tikintis jos išvengti.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja: 

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

13.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

14.       Byloje ginčas kilo dėl užsakovo teisės reikalauti iš rangovo nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės (netinkamų matmenų) gaminių (vitrininių  arkinių langų su durimis) pagaminimo. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės darbuotojas netinkamai išmatavo arkines angas, todėl pagamino duris ir langus, kurie yra per maži montavimo angoms.

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl baigiamosios kalbos (ne)prijungimo

16.       Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė raštu išdėstytą baigiamąją kalbą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas baigiamosios kalbos prie bylos medžiagos neprijungė, todėl baigiamoji kalba teikiama kartu su apeliaciniu skundu kaip papildomi rašytiniai paaiškinimai.

17.       Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė teismui savo baigiamąją kalbą išsakė, teisė pasakyti šią kalbą nebuvo suvaržyta, teisėjų kolegija sprendžia apeliantės baigiamosios kalbos prie bylos neprijungti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 22 d. šalys sudarė sutartį Nr. AS 0724-01, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo nustatytais terminais patiekti, sumontuoti ir perduoti prekes (langus ir duris), o ieškovė įsipareigojo prekes priimti ir sumokėti už jas sutartą kainą numatyta tvarka ir terminais (el. b. I t., b. l. 95). Sutarties 3.1.1. punkte nurodyta, kad sutarties  neatskiriamomis dalimis laikomas Tiekėjo pasiūlymas, įskaitant siūlomų gaminių kainas, specifikacijas ir brėžinius (Priedas Nr. 1); darbo projektas, apimantis matavimus ir atsakomybės ribas (Priedas Nr. 2); gaminių eksploatacijos instrukcija (Priedas Nr. 3).

19.       Priedas Nr. 1 prie sutarties ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad aukščiau nurodyta sutartimi šalys iš viso susitarė dėl 14 vnt. gaminių: 4 vnt. langų L1, 3 vnt. durų LD2, 3 vnt. langų LD2.1, 2 vnt. langų L3, 1 vnt. durų LD1, 1 vnt. durų LD3, skirtų tam pačiam objektui, esančiam Rūdninkų g. 8, Vilniuje. Ginčas tarp šalių kilo dėl dalies gaminių – arkinių langų su durimis, t. y. dėl 3 vnt. durų LD2 ir 3 vnt. langų LD2.1, kiti gaminiai, kuriuos pagamino atsakovė, ieškovės buvo priimti ir yra sumontuoti pastate.

20.       Langai ir durys buvo keičiami ieškovei vykdant tvarkybos darbus pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas), pagal architekto A. V. parengtą projektą „Igno Oginskio rūmų pastatų komplekso antro pastato (un. KVR. kodas 26200), (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbų (remontas, restauravimas) projektas“. Projekte nurodyta pastaba, kad matmenys tikrintini vietoje pagal esamą situaciją, t. y. eskize nurodyti preliminarūs langų/durų matmenys. Taip pat nurodyta, kad gaminio spalvą, matmenis, sudalinimą derinti su projekto autoriais. Prieš montuojant gaminius konstrukciją derinti su projekto autoriais.

21.       Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovės atstovas A. G. tam, kad atliktų matavimus ir parengtų langų ir durų gamybinius brėžinius (darbo projektą) į objektą buvo atvykęs 2020-07-03, 2020-07-29, 2020-08-10 ir 2020-08-14. Galutiniai brėžiniai ieškovės atstovui buvo išsiųsti 2020-08-14. Durų ir langų profilių gamyba pradėta ieškovės atstovui 2020-08-20 elektroniniu laišku patvirtinus galutinius langų ir durų gamybinius brėžinius. Pagaminti arkiniai langai su durimis į objektą montavimui buvo pristatyti 2020 m. spalio mėnesį. Šalių paaiškinimai, ieškovės pateiktas antstolio Rimanto Vižainiškio 2020-11-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-20-2316 patvirtina, kad pradėjus montuoti atsakovės pagamintus arkinius langus su durimis, paaiškėjo, kad jie yra per maži esamoms angoms (tarp langų viršutinės dalies (langų LD2.1) ir pastato angų yra keliolikos centimetrų neplanuotas tarpas), todėl ginčo gaminių montavimo darbai nebuvo baigti. Atsakovei pasiūlius kelis kilusios problemos sprendimo būdus, ieškovė reikalavo ištaisyti neplanuotą tarpą neatlygintinai, tuo tarpu atsakovė siūlė tai padaryti už papildomą 4 580 Eur kainą. Ieškovė priėmė sprendimą kreiptis į kitą langų gamintoją UAB „Rūdupis“, pas kurį užsakė ne perdaryti ginčo gaminių viršutines dalis, o pilnai iš naujo pagaminti visus analogiškus gaminius ir už juos UAB „Rūdupis“ sumokėjo 11 239,66 Eur.

22.       Ieškovės vertinimu dėl neplanuoto tarpo atsiradimo yra atsakinga atsakovė, atitinkamai ieškiniu reiškė du reikalavimus: 1) iš atsakovės priteisti 9 296,96 Eur, t. y. reikalavo pilno sumokėtos kainos už ginčo gaminius grąžinimo; 2) iš atsakovės priteisti 2 396,45 Eur, šią sumą sudarė: (i) ieškovės atsakovei sumokėtos kainos už ginčo gaminius (9 296,96 Eur) ir ieškovės UAB „Rūdupis“ sumokėtos kainos už naujai pagamintus analogiškus gaminius (11 239,66 Eur) skirtumas (11 239,66 Eur - 9 296,96 Eur = 1 942,70 Eur); (ii) ieškovės patirtos išlaidos antstolio paslaugoms, konstatuojant faktines aplinkybes (453,75 Eur).

23.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą, grindžiamą netinkama ginčo gaminių kokybe patenkino visiškai, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės 9 296,96 Eur pagal pirmąjį ieškinio reikalavimą ir 2 396,45 Eur pagal antrąjį ieškinio reikalavimą, iš viso 11 693,41 Eur, taip pat 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Dėl šalių sudarytos sutarties aiškinimo ir ginčo gaminių (ne)atitikties šalių sudarytos sutarties sąlygoms

24.       Ieškovė pareikštu ieškiniu iš esmės siekia sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, kadangi šalis siejo sudaryta rangos sutartis, kurios netinkamu vykdymu ieškovė būtent ir grindžia atsakovės pareigą atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

25.       CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagrindinė ir būtinoji sutartinės civilinės atsakomybės kilimo sąlyga – neteisėti veiksmai. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

26.       Nagrinėjamos bylos kontekste visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip turinčius tiek daikto pagaminimo rangos, tiek statybos rangos požymių. Teismas vertino, kad sutarties sąlygose vartojami tiek prekės, tiek gaminio terminai, todėl vien tai, jog sutarties objektą apibrėžiančioje sutarties sąlygoje yra žodžiai „prekė“, „pirkėjas“, o sutartis pavadinta pirkimo–pardavimo sutartimi, nesudaro pagrindo tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti kaip pirkimo–pardavimo teisinius santykius. Apeliantė (atsakovė) teikiamu apeliaciniu skundu minėtos pirmosios instancijos teismo išvados dėl sutarties kvalifikavimo neginčija.

27.       Ieškovė byloje įrodinėjo, jog atsakovė iš sutarties kylančias pareigas vykdė netinkamai, netinkamai atliko matavimus, o neplanuoto tarpo atsiradimo priežastimi buvo atsakovės pagaminti netinkamos kokybės (netinkamo dydžio) gaminiai. Apeliantė (atsakovė) gaminių trūkumų buvimo faktą neigia, apeliaciniame skunde nurodo, kad šalių susitarimo nepažeidė, 2020-08-20 gamybiniai brėžiniai buvo patvirtinti ieškovės, todėl nuo juose užfiksuotų duomenų turėjo nenukrypti tiek ieškovė, tiek atsakovė ir kad problema nagrinėjamu atveju yra ne langų matmenyse, o angų matmenyse, už kurių paruošimą buvo atsakinga ieškovė. Apeliaciniu skundu teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių tikrąjį susitarimo turinį ir iš jo šalims kylančias pareigas.

28.       Pagal rangos sutartį viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika (jei sutartis nenumato ko kita) pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė. Taigi vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

29.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino šalių sudarytą susitarimą ir iš jo kylančias šalių pareigas, todėl padarė klaidingas išvadas dėl ne(tinkamo) jų vykdymo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais.

30.       Šalių sudarytos sutarties 3.1.1. punkte numatyta, kad sutarties neatskiriamomis dalimis laikomas Tiekėjo pasiūlymas, įskaitant siūlomų gaminių kainas, specifikacijas ir brėžinius (Priedas Nr. 1); darbo projektas, apimantis matavimus ir atsakomybės ribas (Priedas Nr. 2).  Sutarties 5.1. punktu šalys patvirtino, kad prieš šios sutarties pasirašymą tiekėjas paruošė ir pateikė suderintą pasiūlymą (Sutarties priedas Nr.1) ir darbo projektą (Sutarties priedas Nr. 2), kuriuose nurodytos pageidaujamų prekių techninės charakteristikos, pristatymo ir montavimo vieta bei sąlygos. Atitinkamai sutarties 5.3. punkte šalys susitarė, kad pirkėjo patvirtinti sutarties priedai Nr. 1 ir Nr. 2 reiškia, kad pirkėjas susipažino, suprato ir visiškai sutinka su pateiktu pasiūlymu ir darbo projektu. Sutikdamas su pateiktu pasiūlymu ir darbo projektu, pirkėjas patvirtina, kad visos sąlygos ir specifikacijos buvo šalių pilnai aptartos ir suderintos individualiai, t. y. atskirai buvo aptarta ir suderinta kiekviena pasiūlymo ir darbo projekto sąlyga. Užsakymas nevykdomas iki nurodytų sutarties priedų patvirtinimo (sutarties 5.2. punktas). Sutarties 6.2.1 punktas numatė Ieškovės pareigą pateikti Atsakovei techninę dokumentaciją ir informaciją, reikalingą užsakymui įvykdyti, bei galiojančius kontaktinius duomenis. Sutarties 6.2.5. punktu šalys susitarė, kad ieškovė įsipareigoja vykdyti atsakovės nurodymus ir sudaryti atsakovei visas sąlygas, reikalingas tinkamam gaminių pristatymui, saugojimui ir montavimui, įskaitant privažiavimą ir patekimą į statinį ir jo patalpas, angokraščių pasiekiamumą ir bet kokių kliūčių gaminių montavimui savalaikį pašalinimą, taip pat įsipareigoja tinkamai parengti statinį ir jo patalpas gaminių montavimui, įskaitant gaminių montavimui reikalingų paruošiamųjų darbų savalaikį atlikimą ir reikalingų temperatūros, drėgmės ir kitų sąlygų užtikrinimą.

31.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė yra juridiniai asmenys, kurie susitarė dėl durų ir langų pagaminimo, perdavimo ir sumontavimo pagal ieškovės užsakymą, pagal ieškovės pateiktą specifikaciją, atsakovei patikslinus išmatavimus objekte. Nei sutartis, nei, kaip minėta, jos neatskiriama dalimi esantis darbo projektas (rangovo parengti ir užsakovo patvirtinti galutiniai gamybiniai langų brėžiniai) nėra nuginčyti, taigi yra tiek ieškovei tiek atsakovei privalomi, šiuos susitarimus šalys turėjo pareigą vykdyti.

32.       Siekiant rangovui taikyti atsakomybę už netinkamos kokybės darbą (CK 6.665 straipsnis), užsakovas privalo įrodyti, kad darbai atlikti nekokybiškai, t. y. rangovas sutartus darbus atliko nukrypdamas nuo sutarties sąlygų. Taigi, kilus šalių ginčui dėl netinkamų arkinių langų su durimis dydžio, ieškovė byloje privalėjo įrodyti defektų faktą, o atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, turėjo įrodyti jos atsakomybę šalinančias ginčo gaminių neatitikties pastato angoms atsiradimo priežastis.

33.       Nagrinėjamu atveju šalys nevienareikšmiškai traktuoja sutarties sąlygas dėl ieškovės prisiimtų įsipareigojimų apimties, pobūdžio, kas iš esmės lėmė skirtingą šalių susiklosčiusios situacijos vertinimą bei jų veiksmus, vykdant sutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad darbo rezultatas turi kokybės trūkumų, už kuriuos atsakinga yra rangovė (atsakovė). 

34.       Jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-313/2016 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018).

35.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. birželio 22 d. pasirašius sutartį šalys gana intensyviai kontaktavo tam, kad būtų parengtas darbo projektas (galutiniai gamybiniai langų ir durų brėžiniai). Atsakovės atstovas A. G. į objektą vyko net keturis kartus: 2020-07-03, 2020-07-29, 2020-08-10 ir 2020-08-14. Atvykus 2020-07-03 matavimų nepavyko atlikti, nes nebuvo paruoštos angos (neišmontuotos senosios arkinės durys, nepašalintas visas tinkas aplink jas), nesuformuotos vidinės grindys. Atvykus 2020-07-29, situacija iš esmės buvo nepasikeitusi, todėl pagal esamus langus/duris buvo atlikti pirmieji arkinių langų su durimis matavimai. Šių matavimų pagrindu buvo parengti pirmieji gamybiniai brėžiniai. Šie brėžiniai 2020-08-03 buvo išsiųsti derinimui ieškovei. Atsakovės atstovui atvykus 2020-08-10, situacija buvo nepasikeitusi, bet buvo patikslinti arkinių durų matmenys pagal esamą situaciją, ieškovės atstovai informuoti, jog matavimų užbaigimui turi būti įrengtos grindys arba ieškovės atstovai turi galutinai patvirtinti, kokio bus aukščio planuojamos įrengti grindys. Patikslinti brėžiniai ieškovei buvo išsiųsti 2020-08-10, nurodant, kad labai svarbus yra grindų aukštis, kuris turi būti patvirtintas.

36.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės atstovui atliekant matavimus objekte buvo tebevykdomi statybos darbai, t. y. naujosios grindys dar nebuvo suformuotos, senieji langai (durys) nebuvo išmontuoti, angos ginčo gaminiams dar nebuvo galutinai paruoštos. Šių faktinių aplinkybių ieškovė neginčijo.

37.       Šiame kontekste kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, jog paaiškėjus, kad buvusiomis sąlygomis atsakovės atstovas negalėjo išmatuoti langų ir durų angų taip, kad pagal atliktus matavimus būtų parengti gamybiniai brėžiniai, privalėjo aiškiai tai nurodyti atsakovei ir nustatyti terminą per kurį ieškovė turi pašalinti kliūtis (pareikalauti įrengti grindis ir paruošti angas tam, kad galėtų atlikti matavimus arba pareikalauti pateikti papildomą techninę dokumentaciją – statybos rangos darbų techninius (darbinius) grindų brėžinius ar kitus) bei stabdyti darbus, t. y. nerengti gamybinių brėžinių tol, kol nurodytos kliūtys bus pašalintos. Ieškovei per protingą terminą nepašalinus kliūčių ar nepateikus reikalingų dokumentų, atsakovė turėjo atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.

38.       Teisėjų kolegija pritaria apeliantės pozicijai, kad įstatyme nėra numatytas draudimas susitarti ir pradėti gaminių gamybą bet kurioje patalpų statybos rangos darbų stadijoje. Sutarties 6.2.1 punktas, minėta, numatė ieškovės pareigą pateikti atsakovei techninę dokumentaciją ir informaciją, reikalingą užsakymui įvykdyti. Visos sąlygos ir specifikacijos turėjo būti šalių pilnai aptartos ir suderintos individualiai, t. y. atskirai turėjo būti aptarta ir suderinta kiekviena darbo projekto sąlyga (5.3 punktas).

39.       Ieškovės teigimu būtent atsakovė nesugebėjo suprojektuoti, pagaminti patalpoms tinkamų gaminių. Tačiau, esant nebaigtiems statybos darbams objekte, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės matavimų metu surinktų duomenų nepakako tam, kad būtų parengtas darbo projektas. Siekiant galutinai parengti gamybinius brėžinius atsakovei turėjo būti pateikti papildomi duomenys. Nors ieškovė savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad jokių pretenzijų dėl atliktinų matavimų negalimumo, atsakovė nereiškė, į bylą pateiktas atsakovės 2020 m. rugpjūčio 10 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad atsakovė prašė pateikti ieškovės papildomus duomenis (duomenis apie būsimų grindų aukštį). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad rangovo reikalavimas pateikti tikslų grindų aukštį, darbų stabdymas kol užsakovas pateiks ir patvirtins būsimų grindų aukštį, grindų aukščio fiksavimas gamybiniame brėžinyje, patvirtina informacijos apie būsimų grindų aukštį svarbą tinkamam visos sutarties įvykdymui. Nagrinėjamu atveju minėtą informaciją, reikalingą užsakymui įvykdyti, turėjo pareigą pateikti ieškovė.

40.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d., atsakovės atstovui lankantis objekte, ieškovės atstovai (ieškovės pasamdyto generalinio rangovo direktorius M. Š. ir dar vienas darbuotojas, kuris turėjo faktiškai vykdyti naujų grindų įrengimo statybos darbus) pateikė atsakovės atstovui duomenis apie būsimų grindų aukštį, t. y. informavo, kad būsimų grindų betono sluoksnis bus pakilęs 180 mm nuo matavimų metu matomo baltų silikatinių plytų mūro ir toje vietoje ant sienos pieštuku užbrėžė liniją. Atsakovė, remdamasi šiais ieškovės pateiktais duomenimis apie būsimų grindų aukštį ir savo pačios matavimų metu surinktais duomenimis, suprojektavo ir parengė galutinį gaminių gamybinį brėžinį, kuriame, be kita ko, užfiksavo būsimų grindų aukštį ir paruoštų angų apatinės kraštinės aukštį. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 14 d. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovei gamybinį brėžinį patvirtinti. Durų ir langų profilių gamyba pradėta po to, kai ieškovės atstovas 2020-08-20 elektroniniu laišku patvirtino galutinius langų ir durų gamybinius brėžinius.

41.       CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga, t. y. jei kyla kliūčių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis – užsakovas, rangovas ar subrangovas – turi imtis visų nuo jų priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2008).

42.       Minėta, kad ieškovės atstovas 2020-08-20 elektroniniu laišku patvirtino galutinius langų ir durų gamybinius brėžinius, t. y. sutiko su galutiniais patikslintais matmenimis. Brėžiniuose buvo užfiksuoti aktualūs duomenys ir šalių pasiekti susitarimai: ieškovės pateikti duomenys apie būsimų grindų aukštį; suprojektuotas gaminių montavimo aukštis ir reikiamos suformuoti angos apatinės kraštinės aukštis; atsakovės apskaičiuoti angų matmenys ir gaminių matmenys. Ieškovei 2020-08-14 siųstuose ir jos atstovo 2020-08-20 patvirtintuose brėžiniuose yra nurodyti ne tik gaminių, bet ir pačių angų matmenys. Remiantis šalių sudarytos sutarties sąlygomis, jei ieškovė nebūtų patvirtinusi darbo projekto, atsakovė ginčo gaminių nebūtų pradėjusi gaminti (sutarties 5.2. punktas).

43.       Atsižvelgiant į paminėtą šalių elgesį, matyti, kad abi sutarties šalys suvokė, jog gaminių darbo projekto suderinimas yra neatsiejama sutarties vykdymo ir tinkamo jos įvykdymo dalis, ir už tai buvo atsakingos abi sutarties šalys. Atsakovė negalėjo pradėti gaminių gamybos, negavusi iš ieškovės patvirtinto darbo projekto. Šiame kontekste kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik atsakovė, kaip savo srities profesionalė, pasirašydama sutartį, prisiėmė riziką pagaminti darbo projektą atitinkančius gaminius, pažymint, kad ir ieškovė, būdama tokia pati savo srities profesionalė, taip pat turėjo prisiimti atitinkamą riziką bei įsivertinti, be kita ko, galimas užsakymo patvirtinimo esant nebaigtiems statybos darbams objekte pasekmes. Juolab, kad kaip minėta, galutinių gamybinių langų ir durų brėžinių parengimo procesas truko daugiau nei mėnesį, jo eigoje, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais, buvo sprendžiami klausimai ne tik dėl išmatavimų patikslinimo, bet ir kiti, sutartyje aiškiai neaptarti klausimai, pavyzdžiui, duomenų apie būsimų grindų aukštį pateikimo būtinybė.

44.       Pažymėtina, kad MB „Architektas A. V.“ projekte buvo nurodyta architekto pastaba: „Pastaba: matmenis tikrinti vietoje pagal esamą situaciją. Gaminių eskizai pateikiami iš lauko pusės. Gaminio spalvą, matmenis, sudalinimą derinti su projekto autoriais. Prieš montuojant gaminius konstrukciją derinti su projekto autoriais“. Taigi nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovei buvo privaloma galutinius gaminių matmenis, jų montavimo aukštį, konstrukciją suderinti su projekto autoriumi – architektu.

45.       Ieškovės direktorius  Marius Usonis, duodamas paaiškinimus 2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu, negalėjo prisiminti ir atsakyti, ar prieš patvirtinant iš atsakovės gautą gamybinį brėžinį (darbo projektą) jį rodė ir derino jį su projekto autoriumi architektu, taip pat negalėjo prisiminti, ar minėtą brėžinį rodė tvarkybos darbus objekte atliekantiems rangovams.

46.       Šiame kontekste kaip pagrįstas vertintinas atsakovės argumentas, kad ieškovė turėjo pareigą užtikrinti kontrolę, kad po gamybinio brėžinio patvirtinimo objekte atliekami tvarkybos darbai neprieštarautų šalių brėžinyje įtvirtintiems susitarimams. Jei ši pareiga būtų įvykdyta, rangovai būtų galėję grindis įrengti tokio aukščio ir suformuoti angų apatines kraštines tokio aukščio, kaip šalių buvo sutarta brėžinyje. Atitinkamai, rangovai, matydami, kad brėžinyje numatytų sąlygų jie įvykdyti negalės, apie tai galimai būtų informavę iš anksto ir tai būtų leidę neigiamų padarinių išvengti ar bent jau juos sumažinti.

47.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tai, jog ieškovė nevykdė jai tekusios pareigos prieš patvirtindama gamybinį brėžinį jį suderinti su architektu, pareigos patvirtiną brėžinį perduoti įrengimo darbus ir angų ruošimo darbus atliekantiems asmenims, taip pat pareigos kontroliuoti po brėžinių patvirtinimo objekte atliekamus darbus taip, kad jie nepažeistų šalių susitarimų. Atitinkamai ieškovė, patvirtindama gamybinį brėžinį, kuriuo jai sukurta pareiga užtikrinti brėžinyje numatytą grindų aukštį, prisiėmė riziką, kad vykdomi darbai, kurie turėjo būti atlikti iki ginčo gaminių pagaminimo, atitiks brėžinio duomenis. Šiame kontekste nėra pagrindo nepritarti atsakovės argumentams, kad tuo atveju, kai nėra suformuotos grindys ir paruoštos angos, parengtais brėžiniais privalo vadovautis ir langų gamintojas, ir rangovas ruošiantis angas, grindis. Šalių sudaryta sutartimi ir sutarties priedais, kurie yra neatskiriama šios sutarties dalimi, atsakovė įsipareigojo pagaminti gamybiniuose brėžiniuose nurodytų matmenų arkinius langus su durimis, o ieškovė įsipareigojo paruošti gamybiniuose brėžiniuose nurodytų matmenų angas, tame tarpe įrengti atitinkamo aukščio grindis.

48.       Vienas esminių argumentų, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus pripažino pagrįstais buvo tas, kad objektas yra kultūros paveldo statinys, todėl jo fasado anga (-os) negalėjo būti nei didinama (-os), nei mažinama (-os). Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo vertinimu, arkiniai langai su durimis galėjo būti montuojami tik ant fasado angos apačios, todėl matavimų metu buvo galima nustatyti fasado angos apačią (jos lygį).

49.       Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė atsakovę atsakinga už tai, kad šalių susitarimai atitiktų ginčo objekto vertingąsias savybes. Nors sutiktina, kad fasado angų matmenys, tikėtina, negalėjo būti keičiami, ieškovė neįrodė, kad senieji arkiniai langai su durimis stovėjo ant mūro, o apatinė angos kraštinė negalėjo būti koreguojama. 

50.       Brėžinyje buvo numatyta, kad gaminiai bus montuojami ne tiesiai ant matomo baltų silikatinių plytų mūro, o aukščiau. Tam, kad būtų pasiektas aptartas brėžinyje užfiksuotas rezultatas, ruošiant angas gaminių montavimui, kartu su vykdomais grindų statybos darbais privalėjo būti suformuota apatinė angos kraštinė, t. y., kaip nurodė atsakovė, montavimui paruoštos angos apatinė kraštinė turėjo būti 170 mm atstumu pakilusi nuo matomo baltų silikatinių plytų mūro ir 10 mm atstumu žemesnė nei būsimų grindų betono sluoksnio viršutinė linija. Pareigą paruošti angas, kuriose turėjo būti montuojami ginčo gaminiai, turėjo ieškovė (Sutarties 6.2.5 punktas). Aplinkybė, kad ginčo gaminiai bus montuojami ne tiesiai ant matomo baltų plytų mūro, bet ant suformuotos angos kraštinės, kuri yra pakilusi nuo minėto mūro, buvo aiškiai atspindėta brėžinyje ir ieškovė, patvirtindama brėžinį su ja sutiko.

51.       Šiame kontekste teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pradiniame atsakovės pasiūlyme, kuris buvo parengtas pagal architekto parengtus eskizus numatytas preliminarus ginčo gaminių aukštis buvo 2770 mm. Atsakovei atlikus matavimus pagal senuosius arkinius langus su durimis, numatytas ginčo gaminių aukštis buvo 2850 mm. Atitinkamai galutiniame gamybiniame brėžinyje, kurį patvirtino ieškovė gaminių aukštis – 2782 mm. Tuo tarpu į bylą pateiktuose UAB „Rūdupis“ brėžiniuose nurodomas gaminių aukštis – 2910 mm (el. b. I t., b. l. 159–161). Taigi gaminių, kuriuos UAB „Rūdupis“ pagamino iš naujo ir kurie ieškovės pripažinti tinkamais ir kokybiškais aukštis skiriasi tiek nuo senųjų arkinių langų su durimis matmenų, tiek ir nuo atsakovės parengto galutinio gamybinio brėžinio (yra 128 mm didesni nei buvo paskaičiavusi atsakovė). Tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog angų apatinė kraštinė, pašalinus senuosius langus su durimis, buvo koreguojama. Į bylą atsakovės pateiktos nuotraukos taip pat patvirtina, kad senieji arkiniai langai su durimis buvo sumontuoti ne tiesiai ant mūro (esamose paveldosauginio fasado konstrukcijos angose), o aukščiau. Atsakovės galutiniame gamybiniame brėžinyje nurodytas ginčo gaminių aukštis patvirtina, kad savo esme panašaus rezultato buvo siekiama ir šalių sudaryta sutartimi. Tuo tarpu UAB „Rūdupis“ brėžiniai, taip pat į bylą atsakovės kartu su 2022 m. gegužės 16 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktos nuotraukos patvirtina, kad atlikus remonto darbus angos apatinė kraštinė tapo keliolika centimetrų žemesnė nei buvo esant senosioms durims. Taigi neplanuotas tarpas atsirado ieškovei nesuformavus angų apatinės kraštinės tokiame aukštyje, koks buvo nurodytas brėžinyje. Bylos medžiaga iš esmės patvirtina atsakovės argumentus, kad durų varstomoji dalis pažemėjo dėl to, kad statybos darbų metu tikėtina buvo pašalintas angos apatinėje dalyje buvęs slenkstis, o ne grindys pakeltos iki slenksčio lygio, ką šalys buvo numačiusios gamybiniame brėžinyje.

52.       Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad didžioji dalis pagal šalių sutartį pagamintų gaminių (išskyrus tris ginčo gaminius), ieškovės buvo priimti ir yra sumontuoti. Jokių kitų įrodymų apie netinkamą ginčo gaminių kokybę (išskyrus jų dydį) ieškovė nepateikė. Ginčo gaminiai atitinka ieškovės patvirtintus darbų projekte numatytus faktinius arkinių langų su durimis matmenis, taigi ieškovė neįrodė, kad atsakovė ginčo gaminius pagamino nukrypdama nuo sutarties sąlygų.

53.       Teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pačios ieškovės atsakomybę dėl ginčo gaminių neatitikties gamybiniuose brėžiniuose numatytoms angoms, nes į atsakovės įsipareigojimus pagal sutartį nepateko nei angų, į kurias statomi arkiniai langai su durimis, paruošimas, nei objekte atliktų darbų techninė priežiūra, darbo projektas buvo suderintas su ieškove, kuri nepareiškė pastabų dėl netinkamo architekto projekto išpildymo, ar ginčo gaminių neatitikties siekiant nepažeisti objekto vertingųjų savybių. Nekonstatavus atsakovės kaltės, teisėjų kolegija dėl su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų nepasisako ir jų nenagrinėja.

54.       Šioje byloje ieškovė savo reikalavimą dėl 11 693,41 Eur nuostolių atlyginimo grindė aplinkybėmis, kad yra sumokėjusi už ginčo gaminius, atsakovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, ji buvo priversta dėl tų pačių gaminių sudaryti kitą sutartį su kitu gamintoju (UAB „Rūdupis“), kuriam, ieškovės pateiktais duomenimis, už gaminius buvo sumokėta 1 942,70 Eur daugiau nei būtų sumokėta pagal bylos šalių sutartį, taip pat sumokėta 453,75 Eur už antstolio paslaugas, konstatuojant faktines aplinkybes. Visgi, kaip jau minėta, aptariamu atveju nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip ir priežastinio ryšio tarp ieškovės prašomų priteisti nurodytų nuostolių ir sutarties neįvykdymo, konstatavus ieškovės atsakomybę tinkamo sutarties vykdymo procese, pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę nėra.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (ne)pažeidimo

55.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas skundžiamame sprendime iš esmės grindė ieškovės užsakymu parengtomis specialistų išvadomis: 2022 m. sausio 31 d. D. K. išvada ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. S. M. išvada, jų visapusiškai ir kritiškai nevertindamas kitų įrodymų kontekste.

56.       Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

57.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021, 33 punktas).

58.       Iš bylos duomenų matyti, kad kilus šalių ginčui šalys ekspertizės skirti neprašė, ieškovė netinkamos kokybės (netinkamo dydžio) gaminių faktą įrodinėjo (aplinkybių konstatavimo protokolu, kitais rašytiniais įrodymais, ekspertinėmis išvadomis, nuotraukomis ir kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Atitinkamai atsakovė gaminių trūkumų buvimo faktą siekė paneigti vadovaudamasi rungimosi principu.

59.       Kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs, kad pagal CPK 185 straipsnį dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29, 30 punktus).

60.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų prieštaravimo nepašalino, ekspertinėmis išvadomis rėmėsi nevertindamas jų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste (atsakovės pateiktų brėžinių, schemų ir nuotraukų, kuriose detaliai pavaizduotas objekto vaizdas iš vidaus ir išorės prieš ir po remonto). S. M. teismo posėdyje apklaustas nebuvo, teismui ir byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo sudaryta galimybė užduoti S. M. klausimų.

61.       Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, atsižvelgdamas į bylai reikšmingas aplinkybes, neištyrė, neįvertino ir nepasisakė dėl dalies byloje esančių įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp įrodymų, nepagrįstai minėtoms ekspertinėms išvadoms suteikdamas prioritetą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

62.       Teismo motyvais pripažinus, kad atsakovė tinkamai įvykdė sutartį, paneigiami ieškovės argumentai, kad sutartis buvo įvykdyta netinkamai. Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti, vietoje jo priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

63.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies.

64.       Priėmus naują sprendimą ir ieškinį atmetus, priteistinos atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 5 602,30 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 5 602,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

65.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje bei CPK 98 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, CPK 98 straipsnis, 302 straipsnis). 

66.       Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro: 263 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 210 Eur advokato suteiktų teisinių paslaugų išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 473 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.  

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Namų administravimo centras“, juridinio asmens kodas 242050620, atsakovės UAB „Fenster“, juridinio asmens kodas 302683359, naudai 5 602,30 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus du eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės UAB „Namų administravimo centras“, juridinio asmens kodas 242050620, atsakovės UAB „Fenster“, juridinio asmens kodas 302683359, naudai 1 473,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

   Teisėjos         Asta Jakutytė-Sungailienė

        Rūta Latvelė

        Ieva Navickaitė-Sakalauskienė