Civilinė byla Nr. 3K-3-149-684/2024
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04737-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.2.2; 2.6.3; 3.5.16
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Giedrius Jonauskas, R. A. (R. A.) ir N. S.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomus reikalavimus ir jų nesilaikymo teisinius padarinius, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, išieškotojo pakeitimą vykdymo procese, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja UAB „Legal Balance“ skundu dėl antstolio veiksmų prašė: 1) atšaukti antstolio G. Jonausko 2022 m. birželio 30 d. patvarkymus Nr. S-22-91-20746 ir Nr. S-22-91-20726, kuriais atsisakyta priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti; 2) tenkinti pareiškėjos 2022 m. gegužės 4 d. per Elektroninės vykdomosios bylos portalą antstoliai.lt teiktus prašymus, priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti.
3. Pareiškėja nurodė, jog, 2022 m. gegužės 4 d. naudodamasi portalu antstoliai.lt, pateikė prašymus priimti vykdomuosius dokumentus (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. kovo 7 d. sprendimus Nr. DGKS-1034 ir Nr. DGKS-1033) vykdyti. Pradiniai kreditoriai pagal minėtus sprendimus yra R. A. ir N. S.
4. Pareiškėja 2022 m. gegužės 6 d. gavo antstolio raštus dėl tinkamai patvirtintų dokumentų pateikimo, kuriais buvo prašoma per 3 darbo dienas nuo jų gavimo pateikti tinkamai pasirašytas reikalavimo teisės perleidimo sutartis.
5. Pareiškėja antstoliui raštu atsakė, jog pateikė ginčijamas sutartis pradiniams kreditoriams pasirašyti per www.eskolos.lt interneto platformą (toliau – ir Platforma), t. y. naujoji kreditorė tokiu būdu pateikė ofertas (sutartį ir jos priedą), o pradiniai kreditoriai atitinkamas ofertas priėmė ir pasirašė. Reikalavimo perleidimo sutarčių pasirašymo tvarka yra aptarta atitinkamuose reikalavimo perleidimo sutarčių punktuose (2022 m. balandžio 7 d. sutarties Nr. 2022-04/72 bei 2022 m. balandžio 7 d. sutarties Nr. 2022-04/71 5.4–5.5 punktai).
6. Antstolis 2022 m. birželio 30 d. patvarkymais Nr. S-22-91-20746 ir Nr. S-22-91-20726 atsisakė priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, vykdomieji dokumentai grąžinti pareiškėjai. Antstolis savo atsisakymą priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.103 straipsnio nuostata, jog reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai, kokie taikomi pagrindinei prievolei. Šį antstolio patvarkymą pareiškėja apskundė.
7. Antstolis G. Jonauskas pareiškėjos skundo netenkino. Antstolis patvarkyme nurodė, jog pareiškėja, pateikdama vykdyti vykdomuosius dokumentus, pridėjo dviejų 2022 m. balandžio 7 d. reikalavimo perleidimo sutarčių PDF formato failus. Pastarieji dokumentai nėra pasirašyti sutarties šalių taip, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 114 straipsnyje. CK 6.103 straipsnyje reglamentuota, jog reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų bei kasacinio teismo procesinių sprendimų esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio G. Jonausko veiksmų patenkino, panaikino 2022 m. birželio 30 d. patvarkymus, kuriais atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, ir įpareigojo antstolį iš naujo spręsti pareiškėjos teikiamų vykdomųjų dokumentų priėmimo klausimą.
9. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio G. Jonausko atskirąjį skundą, 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį pakeitė. Teismas panaikino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria antstolis G. Jonauskas įpareigotas iš naujo spręsti vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti priėmimo klausimą, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio G. Jonausko kasacinį skundą, 2023 m. birželio 29 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
11. Kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja neįrodė reikalavimų perleidimo sutarčių sudarymo įstatymo reikalaujama, t. y. rašytine, forma, todėl bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog reikalavimų perleidimo sutartys atitinka CK 6.103 straipsnio reikalavimus, laikytina teisiškai nepagrįsta.
12. Kolegija pažymėjo, kad CK 6.103 straipsnyje nėra įtvirtinta, jog jame nustatytų formos reikalavimų pažeidimas reikalavimo perleidimo sutartį daro negaliojančią. Atsižvelgiant į tai, vien rašytinės formos reikalavimo nesilaikymas neužkerta kelio pareiškėjai įrodinėti reikalavimų perleidimo fakto remiantis kitais įrodymais. Bylą nagrinėję teismai iš esmės netyrė, ar pareiškėjos antstoliui pateikti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymą kitokia nei rašytine forma. Teismai, konstatavę, kad nors byloje esantys duomenys neleidžia nustatyti, jog buvo sudaryta rašytinė (ar jai prilyginta) sutartis, turėjo spręsti dėl byloje esančių duomenų pakankamumo siekiant nustatyti, ar sutartis apskritai buvo sudaryta, nors ir ne įstatyme reikalaujama rašytine forma.
13. Klaipėdos apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų patenkino – panaikino antstolio G. Jonausko 2022 m. birželio 30 d. patvarkymus Nr. S-22-91-20746 ir Nr. S-22-91-20726, kuriais atsisakyta priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti.
14. Teismas, įvertinęs pareiškėjos į bylą pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėtus įrodymus, nustatė, kad suinteresuoti asmenys R. A. bei N. S. užsiregistravo pareiškėjos Platformoje, nurodydami elektroninio pašto adresus ir savo sugalvotus slaptažodžius, registracija Platformoje užfiksuota laiko žyma ir IP adresu. Suinteresuoti asmenys taip pat nurodė savo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, elektroninio pašto adresą, savo telefono numerius ir banko sąskaitos numerius ir patvirtino, jog susipažino su www.eskolos.lt sistemos naudojimosi taisyklėmis ir privatumo politika, taip pat tai, kad perduodami dokumentai bei duomenys yra gauti teisėtai, yra galiojantys ir atitinka tikrovę. Suinteresuoti asmenys pateikė asmens tapatybės kortelių kopijas bei Darbo ginčų komisijos 2022 m. kovo 7 d. sprendimų kopijas. Tuomet pareiškėja patikrino suinteresuotų asmenų pateiktų asmens tapatybės kortelių galiojimą, atlikdama paiešką Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje https://www.ird.lt//invalidpapers, negaliojančių dokumentų duomenų bazėje nerasta informacijos apie minėtų dokumentų negaliojimą. Taip pat išanalizavo suinteresuotų asmenų pateiktus Darbo ginčų komisijos sprendimus, skolininkų finansinę padėtį ir tik tuomet pateikė suinteresuotiems asmenims skolos pirkimo pasiūlymus. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo metu pareiškėjų tapatybės nebuvo identifikuotos vien paso ar asmens tapatybės kortelės skaitmeninės kopijos pagrindu, todėl, teismo vertinimu, tokių duomenų nustatymas bei jų patikrinimas laikytini pakankamais sandorio šalims nustatyti.
15. Teismas nustatė, kad minėtose reikalavimo perleidimo sutartyse atlikti įrašai, jog suinteresuoti asmenys R. A. bei N. S. pasirašė sutartis SMS žinutėmis iš savo telefono numerių, sutartys pasirašytos įvedus SMS gautus kodus. Naujosios kreditorės vardu sutartis pasirašė direktorius M. Š., veikiantis pagal bendrovės įstatus. Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad suinteresuoti asmenys R. A. ir N. S. savo aktyviais veiksmais (prisijungdami prie Platformos, pateikdami savo asmens duomenis bei asmens dokumentų kopijas pareiškėjai ir atsakydami į pareiškėjos atsiųstą SMS pranešimą dėl sutarties pasirašymo) buvo identifikuoti kaip sandorio šalys, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog reikalavimų perleidimo sutartys buvo patvirtintos ne rašytiniais parašais, o suinteresuotų asmenų konkliudentiniais veiksmais. Teismo vertinimu, iš suinteresuotų asmenų elgesio, jų asmens duomenų bei asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų pateikimo pareiškėjai, suinteresuotų asmenų atsakymo į SMS žinutes, patvirtinant reikalavimo perleidimo sandorius, yra pagrindas konstatuoti jų valią sudaryti sandorius (perleisti reikalavimo teises).
16. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos antstoliui pateiktos vykdyti reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos ne rašytine, o kitokia forma. Atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys su pareiškėja bendravo per elektroninę Platformą, teismas nusprendė, jog minėtų sandorių objektyviai nebuvo įmanoma įforminti raštu (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
17. Kadangi sandoriai buvo sudaryti ir patvirtinti konkliudentiniais veiksmais, teismas konstatavo, jog antstolio G. Jonausko 2022 m. birželio 30 d. patvarkymai Nr. S-22-91-20726 ir Nr. S-22-91-20746, kuriais atsisakyta priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, yra neteisėti, todėl naikintini.
18. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio G. Jonausko atskirąjį skundą, 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, kuriant paskyras pareiškėjos Platformoje, fiziniai asmenys buvo identifikuoti vien asmens tapatybės kortelių skaitmeninės kopijos, kaip vieno iš trijų skirtingų fizinių asmenų identifikacijos vykdymo būdų, pagrindu (Naudojimosi taisyklių 5.5 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką (konkrečiu atveju reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo faktą įrodinėja tik pareiškėja), tiek nurodytas fizinių asmenų identifikavimo būdas, tiek pareiškėjos argumentai dėl kitų jos turimų suinteresuotų asmenų R. A. ir N. S. duomenų nesudaro pagrindo pripažinti tokius duomenis pakankamais duomenimis konkrečioms sandorio šalims nustatyti (tapatybei identifikuoti) (CK 1.70 straipsnio 1 dalis, 1.76 straipsnio 2 dalis) ir (ar) leidžiančiais identifikuoti konkrečią šalį, jos parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalies ir 6.192 straipsnio 2 dalies prasme). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarius nurodytas išvadas, kad esamų duomenų nepakanka konkrečioms sandorio šalims (fiziniams asmenims) ir (ar) siuntusios šalies parašui vienareikšmiškai identifikuoti, pareiškėjos argumentai dėl sandorio sudarymo formos (CK 1.71 straipsnis) neturi teisinės reikšmės.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstoliui sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo klausimą, pareiškėjos pateikti duomenys nėra pakankami pripažinti juos patvirtinančiais, jog reikalavimo perleidimo sutartys pasirašytos ir (ar) sudarytos jose nurodytų šalių (fizinių asmenų R. A. ir N. S.) (CPK 651 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos kartu su prašymu priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti pateikti duomenys antstoliui nesudarė pakankamo pagrindo pagrįstai ir vienareikšmiškai konstatuoti, jog reikalavimus, atsiradusius iš vykdyti teikiamų Darbo ginčų komisijos sprendimų, pradiniai kreditoriai (R. A. ir N. S.) perleido pareiškėjai. Dėl to antstolio G. Jonausko 2022 m. birželio 30 d. patvarkymai Nr. S-22-91-20726 ir Nr. S-22-91-20746, kuriais atsisakyta priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, priimti pagrįstai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Bylą nagrinėję teismai neanalizavo CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 1.76 straipsnio 2 dalyje bei 6.192 straipsnio 2 dalyje vartojamų sąvokų turinio, ką tiksliai reiškia „galima identifikuoti parašą“ ir kokie duomenys yra pakankami sandorio šaliai nustatyti, nors pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 10 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose kėlė šį klausimą. Asmens identifikavimas gali būti pagrįstas informacija, kurią gali turėti tik konkretus asmuo, pavyzdžiui, įvairūs dokumentai, asmens tapatybės kortelė ar pasas, nagrinėjamu atveju – Darbo ginčų komisijos sprendimas, žinojimas tik konkrečiam asmeniui priklausančios informacijos. Pareiškėja, vadovaudamasi suinteresuotų asmenų pateiktų asmens duomenų visuma, neturėdama jokio pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu, padarė išvadą, kad jos administruojamoje Platformoje užsiregistravo ir identifikavosi būtent suinteresuoti asmenys R. A. ir N. S. Byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, jog šių suinteresuotų asmenų duomenimis pasinaudojo kiti asmenys. Be to, pareiškėjos prašymu suinteresuoti asmenys R. A. ir N. S. buvo įtraukti į šią bylą, tačiau teismas neįpareigojo jų pateikti atsiliepimų.
21.2. Pareiškėjos naudotas reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo būdas laikytinas lygiaverčiu rašytiniam parašui Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo (toliau – EAEOPUPĮ) 5 straipsnio 1 dalies prasme ir reikalavimo perleidimo sutarčių forma atitinka CK 6.103 straipsnio keliamus reikalavimus, kadangi suinteresuoti asmenys R. A. ir N. S. dar iki 2022 m. balandžio 7 d. reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo Platformoje pažymėdami varnele patvirtino, jog susipažino su Platformos naudojimosi taisyklėmis ir privatumo politika ir įsipareigojo jų laikytis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, vertino 2022 m. balandžio 7 d. reikalavimo perleidimo sutarčių 5.4–5.5 punktus, o ne pareiškėjos į bylą pateiktas Platformos naudojimosi taisykles ir papildomus įrodymus, kurių pagrindu pareiškėja įrodinėjo buvus išankstinį šalių susitarimą dėl nekvalifikuoto elektroninio parašo naudojimo ir galimybę tokį susitarimą išsaugoti patvariojoje laikmenoje. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog Platformos naudojimosi taisyklių patvirtinimo veiksmai buvo atlikti, tačiau reikalavimo perleidimo sutarčių faktą įrodinėja tik pareiškėja, suinteresuotų asmenų tapatybė buvo patvirtinta tik asmens tapatybės kortelių skaitmeninėmis kopijomis, todėl tai užkerta kelią kvalifikuoti tokio identifikavimo pagrindu sudarytus susitarimus kaip rašytinius susitarimus.
21.3. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas – CK 1.64 straipsnio 1 dalį, 1.71 straipsnio 1–2 dalis, 6.159 straipsnį, 6.162 straipsnio 1 dalį, 6.167, 6.173 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir plačiau nepasisakė dėl reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo kitokia nei įstatyme reikalaujama rašytine forma ir (ar) pareiškėjos į bylą pateiktų duomenų visumos pakankamumo tokio sandorio faktui įrodyti, neatsižvelgė į pareiškėjos kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais pateiktus įrodymus, kurie pagrindžia priešingą išvadą dėl šių sutarčių galiojimo, todėl pažeidė CPK 185 straipsnį.
22. Suinteresuotas asmuo antstolis G. Jonauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pareiškėjos kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1. CPK 114 straipsnyje nustatyti pateikiamų procesinių dokumentų priedų formos reikalavimai yra taikomi ir vykdymo procese. Pagal šį straipsnį proceso dalyviams nesuteikta teisės pateikti nepasirašytų dokumentų. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, būtų suformuotas precedentas, kuriuo vadovaujantis naujasis kreditorius galėtų pateikti nepasirašytus reikalavimo perleidimo sandorius teismui, notarui ir kitoms institucijoms. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nenurodyta, kokiu būdu antstolis, gavęs nepasirašytus dokumentus, gali patikrinti jų tikrumą. Antstolis neturi prieigos prie pareiškėjos Platformos.
22.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad reikalavimo perleidimo sutarčių objektyviai nebuvo įmanoma įforminti raštu.
22.3. Kasacinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartyje nurodė, kad tuo atveju, jei kuriant paskyrą pirmiau nurodyti fiziniai asmenys buvo identifikuoti vien paso ar asmens tapatybės kortelės skaitmeninės kopijos pagrindu, tokie duomenys negalėtų būti laikomi pakankamais duomenimis sandorio šalims nustatyti (CK 1.76 straipsnio 2 dalis) ir (ar) leidžiančiais identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalies ir 6.192 straipsnio 2 dalies prasme).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, kai reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta kita, nei įstatymo reikalaujama, forma
23. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Pagal CPK 638 straipsnio 1 dalį, išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. CPK 650 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas.
25. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, be kita ko, patikrinama, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis, 651 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
26. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis), taip pat ir vykdymo procese (CPK 596 straipsnis). Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. galiojusios redakcijos CPK 596 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Nuo 2024 m. balandžio 1 d. įsigaliojus CPK 596 straipsnio pakeitimams, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pradėjus vykdymo procesą, skolininko ar išieškotojo pakeitimo klausimą antstolis išsprendžia savo iniciatyva arba vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. To paties straipsnio 2 dalis papildyta nuostatomis, kad jeigu pagrindas pakeisti skolininką ar išieškotoją atsirado prieš pradedant vykdymo procesą, antstolis skolininko ar išieškotojo pakeitimo klausimą sprendžia tuo atveju, kai yra išduotas ir antstoliui vykdyti pateiktas vykdomasis dokumentas; vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikiantis asmuo, pageidaujantis, kad būtų pakeistas skolininkas ar išieškotojas, kartu su vykdomuoju dokumentu antstoliui turi pateikti prašymą pakeisti skolininką ar išieškotoją ir pridėti įrodymus kaip pagrindą pakeisti skolininką ar išieškotoją.
27. Pažymėtina, kad nurodyti CPK 596 straipsnio pakeitimai atitinka ir anksčiau suformuotą kasacinio teismo praktiką, kurioje, be kita ko, išaiškinta, jog antstolio pareiga patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tokią teisę turintis asmuo, nereiškia, kad antstolis tik patikrina, ar vykdomąjį dokumentą pateikia asmuo, kuris vykdomajame dokumente nurodytas kaip išieškotojas. Ši pareiga platesnė ir reiškia, kad antstolis turi įsitikinti, jog vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikęs asmuo yra išieškotojas, t. y. ar vykdomąjį dokumentą pateikiantis asmuo turi reikalavimo teisę į skolininką pagal pateikiamą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Jeigu vykdomajame dokumente nurodytas išieškotojas ir vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikęs asmuo nesutampa, antstolis turi patikrinti teisių ir pareigų perėmimo pagrindą ir faktą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-611/2023 26 punktą). Kai į antstolį kreipiasi pagal vykdomąjį dokumentą reikalavimo teisę į skolininką iki vykdymo proceso pradėjimo perėmęs asmuo, tokiu atveju antstolis, nustatęs, kad su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikti dokumentai patvirtina teisių perėjimą asmeniui, pateikusiam vykdomąjį dokumentą, turi priimti patvarkymą dėl teisių perėmimo (išieškotojo pakeitimo) ir atlikti vykdymo proceso veiksmus (įvertinti įstatyme nustatytas sąlygas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti). Nustatęs, kad vykdomąjį dokumentą pateikė tokios teisės neturintis asmuo, antstolis turi patvarkymu atsisakyti tokį vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti (žr. ten pat, 27 punktą).
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja, pateikdama antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus ‒ Darbo ginčų komisijos sprendimus, kartu pateikė prašymus dėl išieškotojo pakeitimo, grindžiamus reikalavimo perleidimo sutartimis, pareiškėjos sudarytomis su pradiniais kreditoriais R. A. ir N. S. Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjos pateikti duomenys sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad reikalavimus, atsiradusius iš Darbo ginčų komisijos sprendimų, pradiniai kreditoriai perleido pareiškėjai.
29. Ši byla kasacine tvarka nagrinėjama antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. birželio 29 d. nutartimi, kuria panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja neįrodė reikalavimų perleidimo sutarčių sudarymo įstatymo reikalaujama, t. y. rašytine, forma. Tačiau kolegija nurodė, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės netyrė, ar pareiškėjos antstoliui pateikti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymą kitokia nei rašytine forma.
30. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia, jog bylą iš naujo nagrinėjantis pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į kasacinio teismo nutartyje išdėstytus ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau, atsižvelgiant į CPK 362 straipsnio 2 dalį, įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus. Pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus, bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-378/2022 182 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Kai byla grąžinama siekiant, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas papildomai aiškintųsi, išnagrinėtų ir nustatytų tam tikras faktines aplinkybes, tai antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo kasacine tvarka metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali pateikti kitokius taikytinos teisės išaiškinimus tik tuo atveju, jeigu pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas nustatė kitas faktines aplinkybes, reikšmingai besiskiriančias nuo aplinkybių, nustatytų iki bylos grąžinimo; arba jeigu, atsižvelgiant į konstitucinius teismų jurisprudencijos keitimo pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), yra teisinis pagrindas ir būtinumas keisti ankstesnę teismų praktiką tokios kategorijos bylose; arba jeigu nustatoma, kad pirmą kartą nagrinėdamas bylą kasacinis teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; arba jeigu kasacinio teismo praktika šiuo klausimu buvo pakeista iki antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo kasacine tvarka (žr. ten pat, 183 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
32. Nagrinėjant šią bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, pareiškėja pateikė papildomus rašytinius įrodymus, be to, į bylą kaip suinteresuoti asmenys įtraukti R. A. ir N. S. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nusprendė, kad reikalavimų perleidimo sutartys buvo sudarytos suinteresuotų asmenų konkliudentiniais veiksmais, nors suinteresuoti asmenys R. A. ir N. S. nei atsiliepimų į skundą dėl antstolio veiksmų, nei kitų procesinių dokumentų, kuriuose būtų išdėstyta jų pozicija ar paaiškinimai ginčo klausimu, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje pateiktų duomenų nepakanka konkrečioms sandorio šalims (t. y. pradiniams kreditoriams) nustatyti (joms identifikuoti), todėl pareiškėjos argumentai dėl sandorio sudarymo formos neturi teisinės reikšmės. Taigi bylą iš naujo išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė skirtingas išvadas dėl to, ar pareiškėjos pateiktų duomenų pakanka reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymui kitokia nei rašytine forma konstatuoti (t. y. šalių konkliudentiniais veiksmais).
33. Kasaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neanalizavo CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 1.76 straipsnio 2 dalyje bei 6.192 straipsnio 2 dalyje vartojamų sąvokų turinio, ką tiksliai reiškia „galima identifikuoti parašą“ ir kokie duomenys yra pakankami sandorio šaliai nustatyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos nuostatos reglamentuoja sandorių (sutarčių) sudarymą rašytine forma, panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi jau konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja neįrodė reikalavimų perleidimo sutarčių sudarymo rašytine forma. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pasisakyta dėl pirmiau nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo; atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytą registracijos eskolos.lt portale, asmens identifikavimo ir susiejimo bei valios formalizavimo procesą, pažymėta, kad iš pareiškėjos byloje esančių duomenų nėra aišku, kuriuo iš pirmiau nurodytų būdų – el. parašu, su „Smart-ID“ identifikacija ar pateikiant asmens dokumentą (paso ar asmens tapatybės kortelės skaitmeninę kopiją) – buvo identifikuoti fiziniai asmenys R. A. ir N. S., kurių reikalavimo teisių įgijimą pareiškėja įrodinėja nagrinėjamoje byloje. Tuo atveju, jei kuriant paskyrą pirmiau nurodyti fiziniai asmenys buvo identifikuoti vien paso ar asmens tapatybės kortelės skaitmeninės kopijos pagrindu, tokie duomenys negalėtų būti laikomi pakankamais duomenimis sandorio šalims nustatyti (CK 1.76 straipsnio 2 dalis) ir (ar) leidžiančiais identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalies ir 6.192 straipsnio 2 dalies prasme). Tai užkirstų kelią kvalifikuoti tokio identifikavimo pagrindu sudarytus susitarimus kaip rašytinius susitarimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-969/2023 33–34 punktus).
34. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme pareiškėja pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad ji fizinius asmenis R. A. ir N. S. identifikavo būtent pagal pateiktas asmens dokumento kopijas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ankstesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi toks identifikavimo būdas pripažintas nepakankamu sandorio šalims nustatyti ir (ar) leidžiančiu identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, jog pareiškėjos naudotas reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo būdas laikytinas lygiaverčiu rašytiniam parašui EAEOPUPĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme ir reikalavimo perleidimo sutarčių forma atitinka CK 6.103 straipsnio keliamus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-969/2023 36 punktą).
35. Kasaciniame skunde teigiama, kad suinteresuoti asmenys R. A. ir N. S. dar iki 2022 m. balandžio 7 d. reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo Platformoje pažymėdami varnele patvirtino, jog susipažino su Platformos naudojimosi taisyklėmis ir privatumo politika ir įsipareigojo jų laikytis. Platformos naudojimosi taisyklių 5.15 punkte nurodyta: „Sutartis pasirašoma nuotoliniu būdu Platformoje, naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis (telefonu arba elektroniniu paštu). Sutartis, pasirašyta naudojantis elektroninėmis nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu bei elektroniniu paštu), laikoma pasirašyta elektroniniu parašu ir prilyginama sandoriams, sudarytiems rašytine forma bei sukelia tokias pačias teisines pasekmes kaip ir rašytiniai dokumentai, patvirtinti šalių parašais.“ Pareiškėjos teigimu, byloje pateikti papildomi įrodymai patvirtina, kad reikalavimo perleidimo sutarčių šalys buvo sudariusios išankstinį šalių susitarimą dėl nekvalifikuoto elektroninio parašo naudojimo.
36. Ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, pasisakant dėl išankstinio šalių susitarimo naudoti nekvalifikuotą elektroninį parašą kaip vienos iš būtinųjų sąlygų EAEOPUPĮ 5 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, išaiškinta, kad ši sąlyga nulemia du kumuliatyvius reikalavimus: laiko (šalių susitarimas dėl nekvalifikuoto elektroninio parašo naudojimo turi būti sudarytas iš anksto, t. y. anksčiau nei pati sutartis) ir formos (toks susitarimas turi būti sudarytas raštu) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-969/2023 31‒32 punktus). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju taikytas identifikavimo būdas (asmens dokumento kopijos pateikimas) pripažintas nepakankamu sandorio šalims nustatyti, todėl šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys raštu sudarė išankstinį susitarimą naudoti nekvalifikuotą elektroninį parašą.
37. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad asmens identifikavimas gali būti pagrįstas informacija, kurią gali turėti tik konkretus asmuo. Pareiškėja, vadovaudamasi suinteresuotų asmenų pateiktų asmens duomenų visuma, padarė išvadą, kad jos administruojamoje Platformoje užsiregistravo ir identifikavosi būtent suinteresuoti asmenys R. A. ir N. S. Pareiškėjos teigimu, apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir plačiau nepasisakė dėl reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo kitokia nei įstatyme reikalaujama rašytine forma sudarymo ir pareiškėjos pateiktų duomenų visumos pakankamumo tokio sandorio faktui įrodyti, neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus papildomus įrodymus, kurie pagrindžia priešingą išvadą dėl šių sutarčių galiojimo, todėl pažeidė CPK 185 straipsnį.
38. Teisėjų kolegija pirmiau nurodytus kasacinio skundo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Pažymėtina, kad pareiškėja reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymą byloje įrodinėja rašytiniais įrodymais, tačiau šių įrodymų, kaip minėta, nepakanka konstatuoti, jog minėti sandoriai sudaryti įstatymo reikalaujama rašytine forma. CK 6.103 straipsnis neįtvirtina, kad jame nustatytų formos reikalavimų pažeidimas reikalavimo perleidimo sutartį daro negaliojančią. Tačiau tokiu atveju pareiškėjai tenka pareiga įrodyti, kad reikalavimų perleidimo sutartys buvo sudarytos kita forma (CPK 178 straipsnis).
39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024, 34 punktas).
40. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
41. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad šiuo konkrečiu atveju reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo faktą įrodinėja tik pareiškėja (kaip minėta, į bylą kaip suinteresuoti asmenys įtraukti R. A. ir N. S. nepateikė nei atsiliepimų į skundą dėl antstolio veiksmų, nei kitų procesinių dokumentų, kuriuose jie patys patvirtintų savo reikalavimų perleidimo faktą). Taip pat apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad tiek pareiškėjos nurodyto minėtų fizinių asmenų identifikavimo būdo (asmens dokumento kopijos pateikimo), tiek pareiškėjos turimų suinteresuotų asmenų R. A. ir N. S. kitų duomenų nepakanka konkrečioms sandorio šalims nustatyti (tapatybei identifikuoti).
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino pareiškėjos pateiktų papildomų įrodymų. Vien tai, kad skundžiamoje nutartyje nėra išsamiai pasisakyta dėl kiekvieno pareiškėjos pateikto papildomo rašytinio įrodymo, nereiškia, jog teismas šių įrodymų apskritai netyrė ir nevertino. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog byloje pateiktų duomenų nepakanka konkrečioms sandorio šalims nustatyti (joms identifikuoti), netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
43. Konkliudentiniais veiksmais sandoris laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Kadangi šiuo atveju byloje nėra pateikta duomenų, kurių pakaktų reikalavimo perleidimo sutartis sudariusiems asmenims objektyviai identifikuoti, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog pareiškėja neįrodė reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo kita, nei įstatymo reikalaujama (rašytine), forma (konkliudentiniais veiksmais ar kt.).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
44. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad išnagrinėjus bylą nenustatyta kasaciniame skunde nurodytų materialiosios ir (ar) proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
45. Netenkinus kasacinio skundo, vadovaujantis CPK 92, 96 straipsnių nuostatomis, iš pareiškėjos valstybei priteistinas 19,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ (j. a. k. 302528679) valstybei 19,94 Eur (devyniolika Eur 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė