Civilinė byla Nr.3K-3-667/2006                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos 22.7; 27.12 (S)

                                                           

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. S. individualios įmonės „Uola“ kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 17 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šilutės komunalininkas“ ieškinį atsakovui P. S. individualiai įmonei „Uola“ ir trečiajam asmeniui S. B. dėl dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

            Ieškovas nurodė, kad 2005 m. gegužės 6 d. laikraščio „Šilokarčema“ pirmame ir trečiame puslapiuose buvo atspausdintas straipsnis „Faktai perša mintį, kad gyventojai už buitinių atliekų išvežimą moka dvigubai“, kuriame apie jį (ieškovą) buvo paskelbti tokie tikrovės neatitinkantys ir jo dalykinę reputaciją žeminantys duomenys: „Peršasi mintis, kad komunalininkai, ištuštindami buitinių atliekų konteinerius, prirašo dvigubai didesnius kiekius, manydami, kad gyventojai vis tiek sumokės, kiek iš jų paprašys. Belieka tikėtis, kad kuriam nors iš mūsų išrinktųjų Tarybos narių ši informacija pasirodys įdomi ir kad gausime ne tik šios mįslės (didelio kiekio atliekų paslaptingo dingimo) atsakymą, o gal paaiškės ir kita tiesa – pinigai tiesiog plaunami?“.

Ieškovo teigimu, paskleisti duomenys apie jį yra ne nuomonė, o žinia, nes straipsnyje teigiama, kad tikrovėje egzistuoja faktai, jog jis (ieškovas) „prirašo“ darbus bei plauna pinigus, taip jo veiklą įvardijant kaip pažeidžiančią įstatymų reikalavimus ir neteisėtą teisės aktų laikymosi požiūriu, ir šiuos faktus galima patikrinti. Ši informacija pakenkė jo, kaip buitinių atliekų surinkimu užsiimančios ir Šilutės rajono savivaldybės skelbiamuose konkursuose buitinių atliekų surinkimui dalyvaujančios, įmonės dalykinei reputacijai. Paskelbus straipsnį jis sulaukė daugelio gyventojų, kuriems jis teikia buitinių atliekų surinkimo paslaugas, pretenzijų. Tai labai pakenkė jo dalykinei reputacijai, nes daugumos vartotojų akyse įmonė buvo apibūdinta kaip nusikalstama veikla užsiimantis subjektas.

Atsakovas duomenis paskleidė sąmoningai siekdamas vienpusiškos informacijos pateikimo, nors turėjo visas galimybes patikrinti, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę. Tai leidžia teigti, kad neturtinę žalą atsakovas padarė tyčia. Tokiomis aplinkybėmis jam padaryta neturtinė žala įvertintina 20 000 Lt.

Remdamasis CK 2.24 ir 6.250 straipsniais, ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais jo dalykinę reputaciją tokius atsakovo straipsnyje „Faktai perša mintį, kad gyventojai už buitinių atliekų išvežimą moka dvigubai“ paskelbtus duomenis: „Peršasi mintis, kad komunalininkai, ištuštindami buitinių atliekų konteinerius, prirašo dvigubai didesnius kiekius, manydami, kad gyventojai vis tiek sumokės, kiek iš jų paprašys. Belieka tikėtis, kad kuriam nors iš mūsų išrinktųjų Tarybos narių ši informacija pasirodys įdomi ir kad gausime ne tik šios mįslės (didelio kiekio atliekų paslaptingo dingimo) atsakymą, o gal paaiškės ir kita tiesa – pinigai tiesiog plaunami?“; 2) įpareigoti atsakovą adekvačiai paskelbtų teiginių būdu paskelbti, kad 2005 m. gegužės 6 d. laikraštyje „Šilokarčema“ straipsnyje „Faktai perša mintį, kad gyventojai už buitinių atliekų išvežimą moka dvigubai“ paskelbti pirmiau minėti duomenys neatitinka tikrovės ir pažeidžia jo (ieškovo) dalykinę reputaciją; 3) priteisti jam iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

            Šilutės rajono apylinkės teismas 2005 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino; pripažino, kad 2005 m. gegužės 6 d. „Šilokarčemos“ laikraščio Nr. 34 straipsnyje „Faktai perša mintį, kad gyventojai už buitinių atliekų išvežimą moka dvigubai“ šie paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina UAB „Šilutės komunalininkas“ dalykinę reputaciją: „Peršasi mintis, kad komunalininkai, ištuštindami buitinių atliekų konteinerius, prirašo dvigubai didesnius kiekius, manydami, kad gyventojai vis tiek sumokės, kiek iš jų paprašys. Belieka tikėtis, kad kuriam nors iš mūsų išrinktųjų Tarybos narių ši informacija pasirodys įdomi ir kad gausime ne tik šios mįslės (didelio kiekio atliekų paslaptingo dingimo) atsakymą, o gal paaiškės ir kita tiesa – pinigai tiesiog plaunami?“; įpareigojo atsakovą P. S. individualią įmonę „Uola“ laikraštyje „Šilokarčema“ per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis, tuo pačiu šriftu ir tame pačiame puslapyje paneigti straipsnyje „Faktai perša mintį, kad gyventojai už buitinių atliekų išvežimą moka dvigubai“ nurodytus duomenis, kaip neatitinkančius tikrovės ir žeminančius UAB „Šilutės komunalininkas“ dalykinę reputaciją; priteisė ieškovui UAB „Šilutės komunalininkas“ iš atsakovo P. S. individualios įmonės 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Atmesdamas kaip nepagrįstus atsakovo ir trečiojo asmens argumentus, kad turėtų duomenų apie buitinių atliekų surinkimo kiekius pagrindu straipsnio autorius išreiškė abejonę dėl tinkamo atliekų surinkimo tvarkymo ir mokesčio už šią paslaugą pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį ar kitokį pavaizduojamąjį su asmens požiūriu susijusį pobūdį. Tuo tarpu straipsnio autorius, svarstydamas, dėl kokių priežasčių galėjo atsirasti išvežtų atliekų skirtumas, ieškovo veiklą įvardija kaip konkretų įstatymo pažeidimą (priprašymą dvigubai didesnių kiekių), ir tai yra ne autoriaus nuomonė, o žinia. Teiginys „o gal paaiškės kita tiesa – pinigai tiesiog plaunami?“ taip pat nevertintinas kaip nuomonės reiškimas ar abejonė, o kaip teigimas, kad nurodyta aplinkybė, kaip faktas, egzistuoja. Teiginiai „prirašo dvigubai didesnius kiekius“ ir „pinigai tiesiog plaunami“, teismo vertinimu, neatitinka tikrovės; be to, tai yra savaime ieškovo bendrovės gerą vardą žeminantys teiginiai, nereikalaujantys specialaus įrodinėjimo, nes tokie teiginiai visuomenėje suprantami vienareikšmiškai ir jų paskelbimas protingam, moraliam žmogui suformuoja nuomonę apie nesąžiningai ar net nusikalstamai vykdomą gamybinę-ūkinę ir finansinę įmonės veiklą. Teismas nustatė, kad tretysis asmuo nesiaiškino, kodėl jo disponuojamos informacijos duomenys nesutampa, kad straipsnyje minimi faktai dėl prirašomų atliekų kiekio nepasitvirtino. Skaičiai nesutapo dėl to, kad atliekos į sąvartyną priduodamos supresuotos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į žinių paskleidimo formą, turinį, būdą, į tai, kad laikraštis yra vienas iš kelių vietinių nedidelio tiražo laikraščių ir jo įtaka viešosios nuomos formavimui yra minimali, ieškovui padarytą neturtinę žalą teismas įvertino 2000 Lt.         

            Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 8 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmetė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apie tai, ar ginčo teiginiuose buvo paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, spręstina vadovaujantis tuo, jog žinia – tai paskelbti faktai, teiginiai, duomenys, grindžiami tiesa, kurią galima patikrinti įrodinėjimo priemonėmis, nustatytomis CPK 177 straipsnyje, o nuomonė – tai asmens vertinimai, mintys, pastabos apie žinias, susijusias su įvykiais, ir jai tiesos kriterijai nėra taikomi, todėl jos atitikties tikrovei negalima patikrinti įrodinėjimo priemonėmis. Nuomonė reiškiama apie tikrai egzistuojančius faktus ir duomenis, todėl paskleistos informacijos pobūdis analizuotinas viso straipsnio kontekste, t. y. įvertinant visą publikaciją, o ne vieną sakinį ar jo dalį. Byloje esantys įrodymai ir straipsnis, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog nagrinėjamu atveju visų pirma buvo paskelbta žinia apie dvigubą paslaugos apmokėjimą, pagrįstą faktais: „faktai perša mintį ...“, ir šios žinios negalima laikyti nuomone pateikus žodžius „perša mintį“, nes aiškinant šį sakinį lingvistiškai darytina išvada, kad ši nuomonė susiformavo tik išanalizavus faktus. Vadinasi, pirma buvo paskelbta žinia, ir tik siekiant straipsnio pavadinimui suteikti nuomonės atspalvį įrašyti žodžiai „perša mintį“. Dėl to jau straipsnio pavadinimas, kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad jame bus pateikti ir analizuojami konkretūs faktai (duomenys). Pirmasis ginčo sakinys taip pat negali būti vertinamas kaip nuomonė (t. y. asmens subjektyvus faktų vertinimas) vien dėl sakinio įžanginės dalies „peršasi mintis, kad ...“, nes šis sakinys yra pateiktas apibendrinus konkrečius skaičius ir dokumentus. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo paskleistų faktų neatitikties tikrovei, nes, bylos duomenimis, ieškovas į sąvartyną atveža suspaustas buitines atliekas, todėl išraše iš ieškovo metinės apyvartos nurodytas skaičius 45 701,59 kub. m yra Šilutės seniūnijos rašte nurodytas jau supresuotų buitinių atliekų kiekis – 24 527 kub. m, ir tai rodo, kad atsakovas neįsigilino į šiukšlių surinkimo ir atvežimo į sąvartyną procedūras. Antrasis ginčo sakinys, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nelaikytinas nuomone, nes jame yra nuoroda į jau aptartą informaciją („belieka tikėtis, kad <...> ši informacija pasirodys įdomi“), kuri buvo pagrįsta buhalteriniais duomenimis apie ieškovo surinktus ir atvežtus į sąvartyną šiukšlių kiekius 2003 m. ir kuri neatitinka tikrovės.

 

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas prašė Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai ir aiškiai neatribojo dviejų esminių šio ginčo išsprendimui kategorijų – žinios ir nuomonės. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo vartojami žinios ir nuomonės apibrėžimai nėra tikslūs ir ne visai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ pateiktus šių kategorijų apibrėžimus.

Teismas buvo nenuoseklus, motyvuodamas kai kurias savo išvadas, nesilaikė savo paties nurodyto ginčo sprendimo būdo analizuoti paskleistos informacijos pobūdį atsižvelgiant į visą straipsnio kontekstą. Straipsnio pavadinimas nėra žinia, o yra nuomonė, nes straipsnio pavadinime daroma prielaida, išvada, vertinimas ir išreiškiama subjektyvi autoriaus nuomonė, kuriai, kaip to reikalaujama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1, tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais. Ieškovo surenkamų buitinių atliekų kiekių apskaičiavimų, kurių pagrindu straipsnio autorius padarė subjektyvią nuomonę, atitiktis tikrovei nebuvo ginčijama ir jie nėra paneigti ar pripažinti klaidingais. Tokių faktų (tikrovę atitinkančių, ieškovo neginčytų ir teismo nenuginčytų skaičių) analizės pagrindu padarytos išvados ir vertinimai negali būti laikomi žiniomis. Be to, kasatoriaus manymu, atkreiptinas dėmesys į byloje esantį Žurnalistų etikos inspektoriaus R. Gudaičio raštą, kuriame inspektorius, išsamiai išanalizavęs ginčo straipsnį, teikdamas savo išvadas nenustatė, kad šiuo straipsniu buvo pažeista ieškovo bendrovės dalykinė reputacija.         

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Kasacinio skundo argumentai pagrįsti, sudaro pagrindą panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, o bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

            CK 2.24 straipsnio nuostatos, kurios skirtos asmens garbės ir orumo gynimui, yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją. Juridinio asmens reputacijos gynimas pagal CK 2.24 straipsnį taikomas už tikrovės neatitinkančių duomenų, kurie kenkia juridinio asmens reputacijai, paskleidimą (CK 2.24 straipsnio 8 dalis). Viena iš teisinės gynybos ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra duomenų paskleidimas. Duomenys yra suprantami kaip žinios, informacija ar faktai, kurių tikrumas gali būti patikrinamas įrodinėjimo priemonėse esančiais įrodymais. Duomenimis pagal CK 2.24 straipsnį nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai arba saviraiškos būdai. Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt.

            Ar publikacijoje yra paskleisti duomenys, ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Teismų praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės, kaip subjektyvaus požiūrio. Turi būti nustatyta, kokie teiginiai, ieškovo požiūriu, pažeidžia jo reputaciją. Jeigu publikacijoje ar ginčą sukėlusioje jos ištraukoje teiginių yra daug, tai turi būti nustatyta, kuri būtent nuostata kelia ginčą. Reikia įvertinti, ar tai žinia, informacija, ar tai nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūrio išreiškimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Ar tam tikri teiginiai yra žinios, informacija, t. y. duomenys CK 2.24 straipsnio prasme, sprendžiama iš visos publikacijos turinio, tikslo, kryptingumo, pavartotų meninės išraiškos formų, sakinių konstrukcijos ir kt. Teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Tokios nuostatos teismų praktikoje yra žinomos, suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“. Jeigu publikacijoje, kurios tikslas yra kelti paslaugų teikimo gyventojams klausimą, yra išdėstyti teiginiai, kad ši publikacija gali tapti postūmiu tyrimui, kurį turėtų atlikti įgaliotos institucijos, tai atskiruose sakiniuose parašyti teiginiai ar tvirtinimai nevertinami kaip žinios. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, atribodami žinią nuo nuomonės, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir dėl to nepagrįstai taikė CK 2.24 straipsnį. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismų sprendimą ir nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

            Viešos informacijos rengėjai turi teisę turėti ir skleisti įsitikinimus. Į juos įeina nuomonės, kritika ir kiti saviraiškos būdai. Saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama įstatymu svarbiausiems visuomenės gėriams ginti ir tokia apimtimi, kiek tai yra būtina demokratinėje visuomenėje (Konstitucijos 25 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis). Pagal Visuomenės informavimo įstatymą nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenukrypstant nuo informacijos ir neiškreipiant faktų bei duomenų. Ji grindžiama faktais ir pagrįstais argumentais. Kritika yra asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų - norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnį, viešos informacijos rengėjai ar skleidėjai atsako už Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių viešos informacijos rengimą, pažeidimus. Iš to išplaukia, kad už netinkamą nuomonės ar kritikos reiškimą turi būti taikoma teisinė atsakomybė.

            Teismų praktikoje pradėtos formuluoti nuostatos dėl asmens gero vardo (tai apima juridinio asmens reputaciją) gynimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1286 Vilniaus krepšinio klubas ,,Rytas” v. UAB ,,Veidas”).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas išdėstė, kokių teiginių paskleidimu yra pažeistos jo teisės, ir nurodė, kad faktiniai duomenys buvo teikiami neobjektyviai ir tendencingai, žurnalistui neišklausius ieškovo argumentų, todėl nepagrįstai keliant abejones ir prielaidas. Teismai teiginius nepagrįstai kvalifikavo kaip žinias ir netinkamai taikė teisinius gynybos būdus dėl žinių skleidimu padaryto juridinio asmens teisių pažeidimo. Teismai neanalizavo, ar asmens teisės nebuvo pažeistos skleidžiant įsitikinimus - nuomonę, kritiką ar kt.

Šias teises ieškovas prašė apginti keliais būdais:

            1) pripažįstant duomenis neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais dalykinę reputaciją;

            2) įpareigojant paskelbti duomenų paneigimą;

            3) priteisiant neturtinę žalą.

            Taikydamas nurodytus teisinės gynybos būdus, teismas turi svarstyti, ar nėra aplinkybių, kurios pašalina galimybę pritaikyti tam tikrus asmens teisių gynimo būdus. Pavyzdžiui, nuomonei taikomi objektyvumo ir pagrįstumo kriterijai, bet nereikalaujama tiesos ir tikslumo. Tikrovę atitinkantys duomenys, kuriais grindžiama nuomonė, negali būti paneigiami (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnis). Dėl nuomonės subjektyvaus pobūdžio yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-489 B. K. v. laikraščio ,,Lietuvos Jeruzalė” redakcija.

            Civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija sumenkinta. Jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; kad jie susiję su ieškovu, o asmuo, juos paskleidęs, yra kaltas dėl jų skleidimo. Ar jam taikytina teisinė atsakomybė, turi būti sprendžiama pagal tai, ar asmuo, skleisdamas įsitikinimus, buvo sąžiningas – reiškė nuomonę, kurią susidarė pagrįstai ir iš esmės neiškraipydamas jam prieinamos informacijos, paisė kitų asmenų teisių. Turi būti vadovaujamasi proporcingumo principu – turi būti taikomos tokios gynimo priemonės, kurios yra įmanomos pagal įstatymą ir tiek, kiek jų pakanka asmens pažeistai teisei apginti. Pavyzdžiui, pagal Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnį viešos informacijos rengėjas gali būti atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu informacija paskleidžiama kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas (7 p.). Jeigu nuomonė, komentaras ar vertinimas skleidžiami nesąžiningai, nepagrįstai, neobjektyviai, tai teismas gali svarstyti dėl galimybės atlyginti žalą, jeigu konkrečiu atveju tai būtina asmens pažeistai teisei pakankamai apginti. Be to, pagal šią nuostatą gali būti atleidžiama nuo žalos atlyginimo, bet ne nuo kitų teisinių asmens pažeistų teisių gynimo būdų ar atsakomybės rūšių. Gali būti pripažintas neteisėtu asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančių įsitikinimų (nuomonės reiškimo, kritikavimo ar kitokia forma) paskleidimas konkrečiuose teiginiuose, remiantis visomis bylos aplinkybėmis.

Teismai šiais aspektais bylos nenagrinėjo. Tai sudaro pagrindą esminių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių tyrimui perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnio 1 dalis).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 n u t a r i a :

           

Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 17 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Romualdas Čaika

 

 

 

                                                                                                                        Algis Norkūnas

 

 

 

                                                                                                                        Antanas Simniškis