(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 18 d. 

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus pramogų arena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus pramogų arena“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ dėl permokos už paviršinių nuotekų tvarkymą priteisimo. 

Teismas, išnagrinėjęs bylą, 

nustatė: 

I. Ginčo esmė 

1. Ieškovė UAB „Vilniaus pramogų arena“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad ieškovė turi 906,51 Eur permoką atsakovei už paviršinių nuotekų tvarkymą bei šią 906,51 Eur permoką priteisti ieškovei iš atsakovės. Nurodė, kad atsakovė pagal šalių 2018-08-17 paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 18/PNA-078 teikia ieškovei kaip abonementui paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas ieškovei nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje. 2023 m. pabaigoje paaiškėjo, kad į atsakovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras įtrauktas mokestis už nuotekų iš ieškovės žemės sklype esančių žaliųjų plotų tvarkymą. Ieškovė mano, jog toks mokestis ieškovei skaičiuojamas nepagrįstai, nes pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 36 dalies nuostatas nuotekos, esančios žaliuosiuose plotuose, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, negali būti laikomos paviršinėmis nuotekomis ir negali būti tvarkomos atsakovės. Pagal atsakovės 2024-02-21 elektroniniame laiške pateiktus duomenis ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2023 m. gruodžio mėnesio už šią paslaugą sumokėjo atsakovei 906,51 Eur. Atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose žaliuosiuose plotuose nėra įrengta nuotekų surinkimo infrastruktūra, o paviršiniai vandenys susigeria į žemę, į atsakovės paviršinių nuotekų šalinimo infrastruktūrą nepatenka ir atsakovės nėra tvarkomi. Dėl išdėstytų priežasčių ieškovė laiko, kad sumas už paviršinių nuotekų tvarkymą atsakovė į ieškovei išrašomas sąskaitas įtraukė nepagrįstai.

2. Atsakovė ieškinio nepripažino. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad ieškovės infrastruktūroje esantys žalieji plotai yra su nuolydžiu link gatvių ar teritorijų su nelaidžia danga ir įrengtu lietaus nuotakynu, už šiuos plotus pagrįstai skaičiuojamas susidarančių paviršinių nuotekų kiekis ir atitinkamai, kaina už tokių nuotekų tvarkymą. Atsakovė sąskaitas ieškovei už paviršinių nuotekų šalinimo paslaugas išrašo, remdamasi teisės aktų reikalavimais ir pačios ieškovės prašyme sudaryti sutartį pateiktais duomenimis apie infrastruktūroje esančias dangas. Atsakovė yra viešųjų paslaugų – paviršinių nuotekų tvarkymo tiekėja, kuri teikia paslaugas visiems abonementams, kurių teritorijoje ar infrastruktūroje susidaro paviršinės nuotekos. Paslaugos teikiamos tiek pagal sutartį, tiek faktiškai. Ieškovei paslaugos teikiamos pagal sutartį, kuri sudaryta ieškovei 2018-01-12 pateikus prašymą sudaryti paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį. Ieškovė, teikdama prašymą, nurodė sklypo plotą ir skirtingų dangų (stogų, kietų, vandeniui nelaidžių dangų, akmenų grindinio, iš dalis vandeniui laidžių paviršių, žalųjų plotų) plotus: stogų dangos – 7 451 kv. m; kietos, vandeniui nelaidžios dangos (asfaltuotos gatvės, aikštelės, šaligatviai) – 12 025 kv. m; akmenų grindinys – 0 kv. m, iš dalies vandeniui laidūs paviršiai (sutankintas gruntas, žvyras, skalda ir pan.) – 0 kv. m; žalieji plotai (pievos, vejos, gėlynai ir pan.) – 5 154 kv. m; teritorija yra planuojama ir (ar) nėra žinomas paviršiaus tipas – 0 kv. m. Būtent pagal šią informaciją atsakovė parengė paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties specialiąsias sąlygas. Atsakovė pažymi, kad teisės aktuose reikalavimai dėl sklypo ploto ir skirtingų dangų (stogų, kietų, vandeniui nelaidžių dangų, akmenų grindinio, iš dalies vandeniui laidžių paviršių, žaliųjų plotų) plotų įtraukimas, skaičiuojant paslaugų kainą, nesikeitė nuo sutarties sudarymo dienos, keitėsi tik bendras paslaugų įkainis. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad krituliai žaliuosiuose plotuose susigeria į gruntą ir nesuteka į paviršinių nuotekų šulinius bei kitą infrastruktūrą, iš kurios atsakovė surenka ir sutvarko paviršines nuotekas. Iš atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktų ieškovės valdomos infrastruktūros topografinio žemėlapio ir teritorijos schemos galima nustatyti, kad ieškovės nurodomi žalieji plotai yra įsiterpę į urbanizuotą, apstatytą pastatu, automobilių parkavimo aikštele, šaligatviais ir kitą teritoriją. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 390 patvirtino statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 9 priedo 2.8 punkte nurodoma, kad apželdinti plotai (pvz., vejos, gatvių važiuojamąsias dalis skiriančios juostos), esantys kvartalų viduje, turi būti įvertinami, apskaičiuojant nuotėkio baseino plotą ir baseino paviršiaus nuotėkio koeficientą C. Minėtas žaliųjų plotų paviršiaus nuotėkio koeficientas C yra apie 4 – 5 kartus mažesnis (kadangi didesnė dalis kritulių susigeria į gruntą) nei taikomi koeficientai vandeniui nelaidžioms dangoms (pvz.: stogams, asfalto dangai, šaligatviams ir t. t.). Nuotėkis nuo žaliųjų plotų į paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainą yra įtraukiamas, kadangi visi ant žaliųjų plotų iškritę krituliai fiziškai iš karto negali susigerti į gruntą. Tai reiškia, kad dalis vandens nuteka į ieškovės įrengtas paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, esančias žemės sklype bei vėliau patenka į atsakovės nuosavybės teise valdomus paviršinių nuotekų tinklus. Ieškovės valdomame žemės sklype esantys žaliųjų plotų paviršiai (šlaitai, žalios vejos ir automobilio stovėjimo vietas skiriančios juostos) yra nuotakūs link automobilių stovėjimo aikštelių su nelaidžia asfalto danga, kurioje įrengti paviršinių nuotekų tinklai bei lietaus surinkimo šulinėliai. Dėl šios priežasties ieškovės sklype ant žaliųjų plotų susidarančios paviršinės nuotekos taip pat yra atiduodamos tvarkyti atsakovei, o už jų tvarkymą ieškovė privalo atsiskaityti pagal šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančius įstatymus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-11-11 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Vilniaus pramogų arena“ atsakovei UAB „Grinda“ bylinėjimosi išlaidas – 4 954,95 Eur.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB ,,Vilniaus pramogų arena“ ir atsakovė UAB „Grinda“ 2018-08-17 sudarė paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 18/PNA-078, kuria atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas 24 630 kv. m bendrojo ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-639 patvirtintais Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės bei aplinkos apsaugos reikalavimais, o atsakovė kaip abonementas įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Sutarties Bendrųjų sąlygų 6 punktu šalys susitarė, kad paslaugų kainos nustatomos ir keičiamos, vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika bei kitų taikytinų teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties Bendrųjų sąlygų 10 punkte nustatyta, kad abonentas nustatytos formos prašymą paviršinių nuotekų tvarkytojui pateikia abonento nuosavybės teise ar kitais būdais valdomo žemės sklypo ar teritorijos informaciją. Sutarties 11 punktu šalys susitarė, kad nustatytas paviršinių nuotekų kiekis nurodomas Sutarties Specialiosiose sąlygose. Pasikeitus abonento dangų plotui ir (arba) dangų tipui, apie tai per 3 (tris) darbo dienas abonentas raštu arba elektroniniu paštu informuoja paviršinių nuotekų tvarkytoją. Tuo pagrindu atliekamas Sutarties Specialiųjų sąlygų pakeitimas. Apie paslaugų kainos ir metinio kritulių kiekio pasikeitimą paviršinių nuotekų tvarkytojas informuoja abonentą interneto svetainėje, raštu arba elektroniniu paštu. Tokiu atveju Sutarties pakeitimai neatliekami. 

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė kaip abonentė, Sutarties Bendrųjų sąlygų 10 punkte nustatyta tvarka pateikė atsakovei informaciją apie sklypą, ieškovės nurodyta informacija apie sklypą atsakovė rėmėsi, nustatydama surenkamų paviršinių nuotekų kiekį ir jų tvarkymo kainą, kuri detalizuota Sutarties priede Nr. 1. Sutarties priede nurodytas sklypo plotas (24 630 kv. m), iš kurio stogų dangos – 7 451 kv. m; kietos, vandeniui nelaidžios dangos (asfaltuotos gatvės, aikštelės, šaligatviai) – 12 025 kv. m; akmenų grindinys – 0 kv. m, iš dalies vandeniui laidūs paviršiai (sutankintas gruntas, žvyras, skalda ir pan.) – 0 kv. m; žalieji plotai (pievos, vejos, gėlynai ir pan.) – 5 154 kv. m; teritorija yra planuojama ir (ar) nėra žinomas paviršiaus tipas – 0 kv. m. Sutarties priedo Nr. 1 III skyriuje nurodyta atsakovės teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina bei jos apskaičiavimo tvarka. Sutarties priedo Nr. 1 III skyriaus 5 punkte nurodyta, kad žalieji plotai – 5 154 kv. m, iš kurių skaičiuotinas plotas – 1 031, paviršinio nuotėkio koeficientas – 0,20, žaliuosiuose plotuose surenkamų nuotekų kiekis per metus – 927 kub. m. 

6. Ieškovės vertinimu, ji yra permokėjusi už atsakovės suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, nes žaliuosiuose plotuose esančios paviršinės nuotekos susigeria į žemę ir nepatenka į nuotekų inžinerinius tinklus bei nėra tvarkomos atsakovės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės infrastruktūroje esantys žalieji plotai yra įsiterpę į urbanizuotą teritoriją, kurią sudaro pastatas, privažiavimo kelias, automobilių stovėjimo aikštelė, šaligatviai. Minėti žalieji plotai yra su nuolydžiu, nukreiptu į aikšteles ir privažiavimo kelius, kuriuose yra įrengti kritulių surinkimo šulinėliai, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovės žaliuosiuose plotuose nėra įrengta vandens surinkimo infrastruktūra. Paviršinės nuotekos iš ieškovei priklausančių žaliųjų plotų per nuolydį patenka į ieškovės valdomoje infrastruktūroje įrengtus krutulių surinkimo šulinėlius ir yra surenkamos į įrengtus lietaus nuotakynus bei tvarkomos atsakovės pagal Sutarties nuostatas. Todėl už šiuos plotus pagrįstai skaičiuojamas susidarančių paviršinių nuotekų kiekis ir imamas mokestis už tokių nuotekų tvarkymą. 

7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė pasirašė 2018-08-17 sudarytą sutartį, kurioje aptarė nuotekų, surenkamų iš ieškovės valdomų žaliųjų plotų kiekį ir kainą bei šešerius metus šią sutartį vykdė, apmokėdama atsakovės pateikiamas sąskaitas už nuotekų tvarkymą, įskaitant nuotekas iš žaliųjų plotų. Tokie Sutarties vykdymo veiksmai liudija, jog ieškovė pripažino esant pagrindą atsakovei skaičiuoti mokesčius už ieškovės žaliuosiuose plotuose susikaupiančių nuotekų tvarkymą. Šalių sudaryta sutartis yra galiojanti, neginčijama, Sutarties sąlygos, nustatančios nuotekų žaliuosiuose plotuose kiekį, jų tvarkymo kainą, atitinka įstatymų reikalavimus, todėl nėra pagrindo laikyti, jog jos pažeidžia ieškovės turtinius interesus. Ieškovė daugiau nei šešerius metus mokėjo už nuotekų tvarkymą ir neginčijo atsakovės pateiktų sąskaitų, kuriose buvo apskaičiuoti mokesčiai, taip pat ir šiuos mokesčius numatančių Sutarties sąlygų galiojimo. 

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė reikalavo priteisti jos jau sumokėtus mokesčius už nuotekų tvarkymą, pagal CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, ji privalėjo įrodyti mokesčių permokos aplinkybę. Ieškovei neįrodžius, jog ji yra sumokėjusi atsakovei didesnę sumą už nuotekų tvarkymą žemės sklype (duomenys neskelbtini), nei nustatyta teisės aktuose ir šalių sudarytoje sutartyje, ieškinys atmestas. 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai 

9. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-11 sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: priimti naują sprendimą – pripažinti, kad ieškovė turi 906,51 Eur permoką atsakovei už paviršinių nuotekų tvarkymą, bei šią 906,51 Eur permoką priteisti ieškovei iš atsakovės; taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

10. Apeliantės vertinimu tarp šalių sudaryta sutartis yra laikoma viešąja sutartimi, t. y. jos sąlygos šalių aptariamos ir derinamos nebuvo, o sutartis įsigaliojo nuo atsakovės ieškovei paslaugų teikimo pradžios, atsakovė sutarties priedo Nr. 1 III skyriaus 5 punkte vienasmeniškai nurodė, kad žalieji plotai – 5 154 kv. m, iš kurio, pritaikius 0,20 koeficientą skaičiuotinas plotas – 1 031, o žaliuosiuose plotuose surenkamų nuotekų kiekis per metus – 927 kub. m. Nors žaliuosius plotus atsakovei nurodė ieškovė, tačiau sąlygas dėl nuotekų, šalinimų iš žaliųjų plotų, apmokestinimo ir taikomą tarifą nurodė atsakovė vienasmeniškai. 

11. Apeliantė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) nuostatas žaliuosiuose plotuose susidarančios paviršinės nuotekos gali būti laikomos atsakovės tvarkomomis paviršinėmis nuotekomis bei patekti į GVTNTĮ reguliavimą tik tuo atveju, jeigu žaliuosiuose plotuose yra įrengta vandens surinkimo infrastruktūra. Nagrinėjamu atveju ieškovės naudojamoje žemės sklypo dalyje, t. y. prie pastato (duomenys neskelbtini), žaliuosiuose plotuose nėra įrengtos vandens surinkimo infrastruktūros. Visa lietaus nuotekų surinkimo infrastruktūra yra įrengta ant pastato stogo ir ant kietosios dangos, t. y. stovėjimo aikštelės bei trinkelių dangos, skirtos pėstiesiems. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime priėjo prie nepagrįstos išvados, kad žalieji plotai yra su nuolydžiu, nukreiptu į aikšteles ir privažiavimo kelius, kuriuose yra įrengti kritulių surinkimo šulinėliai, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovės žaliuosiuose plotuose nėra įrengta vandens surinkimo infrastruktūra. 

12. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nesigilino, ar žemės sklypo žaliuosiuose plotuose yra įrengta vandens surinkimo infrastruktūra. Dėl to, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo netinkamai, o teismo sprendimas yra pagrįstas prielaidomis. Teismo sprendime nurodytas teiginys, kad „nėra faktinio pagrindo teigti, jog ieškovės žaliuosiuose plotuose nėra įrengta vandens surinkimo infrastruktūra“ prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi vandens surinkimo infrastruktūra žaliuosiuose plotuose nėra įrengta. Iš atsakovės pateiktos sklypo schemos matyti, kad paviršinių nuotekų surinkimo šulinėliai yra įrengti kietoje dangoje, o žaliuosiuose plotuose jų nėra.

13. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės pateiktame topografiniame žemėlapyje pavaizduoto pastato, įvardinto indeksu MN, bei paties žemės sklypo formos ir žemės sklypo ribos neatitinka ieškovei priklausančio pastato ir naudojamo žemės sklypo formų bei ribų. Žemėlapyje neatsispindi nei adresas, nei gatvių pavadinimas, nei kiti požymiai, iš kurių būtų galima identifikuoti, kad pateiktame topografiniame žemėlapyje yra pavaizduotas minėtas sklypas. Taip pat nuotekų šalinimo infrastruktūros išsidėstymas nesutampa su teritorijų schemoje pavaizduota nuotekų šalinimo infrastruktūros išsidėstymo schema. Iš topografinio žemėlapio nėra aišku, kur yra įrengti žalieji plotai, ar ir koks yra nuolydis. Dėl to, pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš topografinio žemėlapio yra akivaizdu, kad žaliuosiuose plotuose yra nuolydis, nukreiptas į stovėjimo aikštelės pusę, yra prielaida, o ne pagrįsta išvada. 

14. Apeliantės vertinimu, ieškovė įrodė aplinkybę, kad nesant žaliuosiuose plotuose įrengtos nuotekų šalinimo infrastruktūros, atsakovė ieškovei sąskaitą už paviršines nuotekas nuo žaliųjų plotų išrašė nepagrįstai. 

15. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nurodo, kad byla nebuvo sudėtinga, klausimas buvo kilęs dėl teisės aktų taikymo, o ne sudėtingų faktų įrodinėjimo, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, byla buvo vedama per advokato padėjėją, o ne advokatą, ginčo sumos dydis 906,51 Eur, iš ieškovės atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų suma – 4 954,95 Eur yra neprotinga, todėl šios išlaidos, apeliantės manymu, turi būti sumažintos. 

16. Atsakovė UAB „Grinda“ teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-11 sprendimą ir priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. 

17. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nesutinka, jog vanduo iš žaliųjų protų surenkamas į paviršinių nuotekų tinklą dėl nuolydžių ir nurodo, kad krituliai susigeria į žemę žaliuosiuose plotuose. Atsakovė nesutinka su tokia ieškovės pozicija. 

18. Atsakovė pažymi, jog ji yra viešųjų paslaugų – paviršinių nuotekų tvarkymo – teikėja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, kuri teikia paslaugas visiems abonementams, kurių teritorijoje ar infrastruktūroje susidaro paviršinės nuotekos. Paslaugos teikiamos tiek faktiškai, tiek ir pagal sutartį. Pagal sutartį paslaugos teikiamos, esamam ar būsimam abonementui pateikus prašymą sudaryti sutartį. Atsakovės pareigos, susijusios su paslaugų teikimu, sutarčių sudarymu ir jų sąlygomis, paslaugų kainos nustatymu ir apskaičiavimu kyla iš Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo bei kitų susijusių teisės aktų reikalavimų. Ieškovės ir atsakovės teisiniai santykiai prasidėjo, ieškovei pateikus prašymą dėl sutarties sudarymo, nurodant sklypo plotą ir skirtingų dangų (stogų, kietų, vandeniui nelaidžių dangų, akmenų grindinio, iš dalies vandeniui laidžių paviršių, žaliųjų plotų) plotus. Ieškovė neginčija, kad pati nurodė, jog žalieji plotai (pievos, vejos, gėlynai ir pan.) bendroje infrastruktūroje užima 5 154 kv. m. Pagal šią informaciją buvo parengta ir pasirašyta šalių sutartis dėl paviršinių nuotekų tvarkymo. Atsakovė ieškovei nuo sutartinių santykių pradžios kas mėnesį teikia sąskaitas faktūras už paslaugas, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos ieškovė nereiškė pretenzijų dėl mokėtino atlygio už paslaugų teikimą. 

19. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė pagrįstai ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Dėl to nėra teisinių pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, sukelianti pareigą ieškovei atlyginti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, turėtų būti panaikinta ar pakeista. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

Apeliacinis skundas atmestinas. 

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. 

21. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-11 sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl permokos už paviršinių nuotekų tvarkymą priteisimo. 

22. Ieškovė UAB ,,Vilniaus pramogų arena“ ir atsakovė UAB „Grinda“ 2018-08-17 sudarė paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 18/PNA-078, kuria atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas 24 630 kv. m bendro ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-639 patvirtintais Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės bei aplinkos apsaugos reikalavimais, o atsakovė kaip abonementas įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. 

23. Šios sutarties priede Nr. 1 yra III lentelė „Paslaugų kaina sklypui“. Šios lentelės 5 eilutėje įrašyta: „Žalieji plotai, 5 154 m2, paviršinio nuotėkio koeficientas 0,20, skaičiuotinas plotas 1 031 m2, surenkamų nuotekų kiekis per metus 927 m3. Paminėtos lentelės 8 eilutėje nurodyta paslaugos bazinė kaina Eur/m3 be PVM 0,17. Paminėti įrašai reiškia, kad šalys tarpusavio sutartimi susitarė, jog atsakovas mokės paminėtoje lentelėje nurodyto dydžio užmokestį už visas lentelėje paminėtas sklypo dalis, įskaitant žaliuosius plotus. 

24. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nenuginčijo anksčiau aptartų sutarties nuostatų. Ieškinyje nėra reikalavimo dėl 2018-08-17 Paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 18/PNA-078 modifikavimo ar dėl tam tikrų nuostatų pašalinimo iš šios sutarties. Atsakovė užmokestį apskaičiavo pagal paminėtos sutarties nuostatas. 

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalies nuostatas teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. 

26. Ieškovė ieškinyje pareikštus reikalavimus pagrindė CK 6.237 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Šių nuostatų taikyti nebuvo pagrindo, kadangi užmokestis už paviršinių nuotekų, susidariusių ieškovės sklype (įskaitant žaliuosius plotus) tvarkymą buvo apskaičiuotas pagal tuo metu galiojusios sutarties nuostatas, o ne be pagrindo. Be to, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, ieškovė neįrodė, kad žaliuosiuose plotuose susidarančių paviršinių nuotekų nereikia tvarkyti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog „iš ieškovės valdomos infrastruktūros topografinio žemėlapio ir teritorijos schemos matyti, kad ieškovės infrastruktūroje esantys žalieji plotai yra įsiterpę į urbanizuotą teritoriją, kurią sudaro pastatas, privažiavimo kelias, automobilių parkavimo aikštelė, šaligatviai. Minėti žalieji plotai yra su nuolydžiu, nukreiptu į aikšteles ir privažiavimo kelius, kuriuose yra įrengti kritulių surinkimo šulinėliai, todėl nėra faktinio pagrindo teigti, jog ieškovės žaliuosiuose plotuose nėra įrengta vandens surinkimo infrastruktūra. Nagrinėjamu atveju paviršinės nuotekos iš ieškovei priklausančių žaliųjų plotų per nuolydį patenka į ieškovės valdomoje infrastruktūroje įrengtus krutulių surinkimo šulinėlius ir yra surenkamos į įrengtus lietaus nuotakynus bei tvarkomos atsakovės. Todėl už šiuos plotus pagrįstai skaičiuojamas susidarančių paviršinių nuotekų kiekis ir mokestis už tokių nuotekų tvarkymą“. „Nustačius, jog ieškovės valdomuose žaliuosiuose plotuose, kurie įsiterpę į urbanistinę teritoriją, ir nuo jų esant atitinkamam nuolydžiui link nuotekų surinkimo šulinėlių, konstatuojama, kad šios nuotekos patenka į magistralinius nuotekų tinklus ir yra tvarkomos atsakovės. <...> Ieškovė pasirašė Sutartį, kurioje aptarė nuotekų, surenkamų iš ieškovės valdomų žaliųjų plotų kiekį ir kainą bei šešerius metus šią sutartį vykdė, apmokėdama atsakovės pateikiamas sąskaitas už nuotekų tvarkymą, įskaitant nuotekas iš žaliųjų plotų. Tokie ieškovės atlikti Sutarties vykdymo veiksmai liudija, jog ieškovė pripažino esant faktinį pagrindą atsakovei skaičiuoti mokesčius už ieškovės žaliuosiuose plotuose esančių nuotekų tvarkymą.

27. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023-07-01 įsakymu Nr. 390 patvirtino statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 9 priedo 2.8 punkte nurodyta, kad „Apželdinti plotai (pvz., vejos, gatvių važiuojamąsias dalis skiriančios juostos), esantys kvartalų viduje, turi būti įvertinami, apskaičiuojant nuotėkio baseino plotą ir baseino paviršiaus nuotėkio koeficientą C“. Minėtas žaliųjų plotų paviršiaus nuotėkio koeficientas C yra apie 4 – 5 kartus mažesnis (kadangi didesnė dalis kritulių susigeria į gruntą) nei taikomi koeficientai vandeniui nelaidžioms dangoms (pvz.: stogams, asfalto dangai, šaligatviams ir t. t.). Nuotėkis nuo žaliųjų plotų į paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainą yra įtraukiamas, kadangi visi ant žaliųjų plotų iškritę krituliai fiziškai iš karto negali susigerti į gruntą. Pavyzdžiui, vasaros/rudens liūčių laikotarpiu arba žiemos sezonu, kai gruntas būna įšalęs, ant žaliųjų plotų susidariusios paviršinės nuotekos realiai neįsigeria į gruntą, o nuolydžiais nuteka į aikštelėse įrengtą paviršinių nuotekų surinkimo infrastruktūrą. Vanduo nuteka į ieškovės įrengtas paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, esančias žemės sklype bei vėliau patenka į atsakovės nuosavybės teise valdomus paviršinių nuotekų tinklus. 

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kiti ieškovės argumentai galėtų būti reikšmingi ir galėtų būti panaudoti, ginčijant paminėtą sutartį Nr. 18/PNA-078, tačiau ieškovė sutarties neginčijo.

29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei priteisė per daug bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad byla nebuvo sudėtinga, klausimas buvo kilęs dėl teisės aktų taikymo, o ne sudėtingų faktų įrodinėjimo, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, byla buvo vedama per advokato padėjėją, o ne advokatą, ginčijamos užmokesčio sumos dydis 906,51 Eur. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė pagrįstai ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų.

30. Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovei iš ieškovės yra priteista 4 954,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą, tai, kad išlaidos pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais ir turėtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. 

31. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

32. Apeliacinė instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog žaliuosiuose plotuose surenkamų nuotekų kiekis bei jų kaina yra numatyta Sutartyje ir ieškovė įsipareigojo mokėti už šių nuotekų tvarkymą kainą, kuri apskaičiuojama teisės aktų nustatyta tvarka. Šalių sudaryta sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, Sutarties sąlygos, kuriose nustatytas nuotekų žaliuosiuose plotuose kiekis, jų tvarkymo kaina, atitinka įstatymų reikalavimus, todėl nėra pagrindo laikyti, jog jos pažeidžia ieškovės turtinius interesus. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jie nepakartojami, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas dėl anksčiau nurodytų motyvų. Tai, kad apeliantė nepritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, savaime nesuponuoja apeliacinės instancijos teismo pareigos patenkinti ieškovės apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

33. Prieitina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos duomenis tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis). 

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

35. Atsakovė UAB „Grinda“ turėjo išlaidų advokato pagalbai (DOK-4565), susijusiai su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, apmokėti – 3 926,45 Eur. Šios išlaidos peržengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytą ribą – 2 855,32 Eur. Atsižvelgiant į tai, atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistinos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti – 2 855,32 Eur (CPK 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a: 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-11 sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“, j. a. k. 120153047, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus pramogų arena“, j. a. k. 302484955, bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 2 855,32 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir trisdešimt du euro centus). 

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.