Civilinė byla Nr. e2-35-418/2021

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00888-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.4.2.12; 2.6.10.5; 2.6.10.5.2.8;  3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 14 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė,

sekretoriaujant Vaidai Šukienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. G.,

atsakovei R. G., jos ir atsakovų J. S., J. M. atstovui advokatui V. P.,

atsakovo UAB „SER NAMAI“ atstovui E. S.,

atsakovų A. K. ir L. K. atstovui advokatui V. K.,

atsakovo J. R. atstovui advokatui S. B.,

atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos atstovui advokatui J. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams J. S., A. K., L. K., R. G., J. M., J. R., Druskininkų savivaldybės administracijai, UAB „SER NAMAI“, dėl statybą leidžiančių dokumentų, statybos užbaigimo akto panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys daugiabučių namo savininkų bendrija „Arka“, G. Š., J. D., VĮ Registrų centras, AB „Lietuvos draudimas“.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2015  m. sausio 22 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-12-150122-00002, kuriuo suteikiama teisė statytojui J. S. atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1596-8001-8013, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, valstybinėje žemėje, gyvenamosios paskirties patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose kapitalinį remontą, galiojimą; 2) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 22 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-12-150122-00003, kuriuo suteikiama teisė statytojai L. K. atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, valstybinėje žemėje, gyvenamosios paskirties patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, kapitalinį remontą, galiojimą; 3) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 22 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-12-150122-00004, kuriuo suteikiama teisė statytojai R. G. atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, valstybinėje žemėje, gyvenamosios paskirties patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, kapitalinį remontą, galiojimą; 4) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 22 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-12-150122-00005, kuriuo suteikiama teisė statytojui J. M. atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, valstybinėje žemėje, gyvenamosios paskirties patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, kapitalinį remontą, galiojimą; 5) įpareigoti atsakovą J. S., per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti perstatytas ar pertvarkytas daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, valstybinėje žemėje, gyvenamosios paskirties patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, dalis pagal archyvinės bylos Nr. 15/202 duomenis kaltų asmenų: Druskininkų savivaldybės administracijos, projektuotojo UAB „SER NAMAI“ ir ekspertizės vadovo J. R. lėšomis; 6) įpareigoti L. K., per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti perstatytas ar pertvarkytas daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, valstybinėje žemėje, gyvenamosios paskirties patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, dalis pagal archyvinės bylos Nr. 15/202 duomenis kaltų asmenų: Druskininkų savivaldybės administracijos, projektuotojo UAB „SER NAMAI“ ir ekspertizės vadovo J. R. lėšomis; 7) įpareigoti R. G. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti perstatytas ar pertvarkytas daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, valstybinėje žemėje, gyvenamosios paskirties patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, dalis pagal archyvinės bylos Nr. 15/202 duomenis kaltų asmenų: Druskininkų savivaldybės administracijos, projektuotojo UAB „SER NAMAI“ ir ekspertizės vadovo J. R. lėšomis; 8) įpareigoti J. M. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti perstatytas ar pertvarkytas daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, valstybinėje žemėje, gyvenamosios paskirties patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, dalis pagal archyvinės bylos Nr. 15/202 duomenis kaltų asmenų: Druskininkų savivaldybės administracijos, projektuotojo UAB „SER NAMAI“ ir ekspertizės vadovo J. R. lėšomis; 9) panaikinti 2015  m. gruodžio 23 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 (Inspekcijos 2015 m. gruodžio 30 d. patvirtinta Nr. UDT-10-151230-00322-(14.46)) (Druskininkų savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 22 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-12-150122-00002) patvirtinimą ir įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; 10) panaikinti 2015 m. gruodžio 28 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 (Inspekcijos 2015 m. gruodžio 31  d. patvirtinta Nr. UDT-10-151231-00325-(14.46)) (Druskininkų savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 22 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-12-150122-00003 pagrindu) patvirtinimą ir įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; 11) panaikinti 2015 m. gruodžio 23 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 (Inspekcijos 2015 m. gruodžio 30  d. patvirtinta Nr. UDT-10-151230-00323-(14.46)) (Druskininkų savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 22 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-12-150122-00004 pagrindu) patvirtinimą ir įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; 12) panaikinti 2016 m. sausio 11 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-10-160111-00001-(14.45) (Druskininkų savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 22 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-12-150122-00005 pagrindu) galiojimą; 13) įpareigoti atsakovą J. S., per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti pasikeitusius Nekilnojamojo turto registro duomenis viešajame registre; 14) įpareigoti L. K. ir A. K. per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti pasikeitusius Nekilnojamojo turto registro duomenis viešajame registre; 15) įpareigoti R. G. per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti pasikeitusius Nekilnojamojo turto registro duomenis viešajame registre; 16) įpareigoti J. M. per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti pasikeitusius Nekilnojamojo turto registro duomenis viešajame registre.

Ieškinyje nurodė, kad Druskininkų savivaldybės administracija statytojui J. S. 2015 m. sausio 22 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui, kuriuo suteikiama teisė statytojui atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, valstybinėje žemėje (toliau – pastatas), gyvenamosios paskirties patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose (toliau – butas Nr. 69) kapitalinį remontą. Rašytinis pritarimas statinio projektui išduotas pagal projektuotojo UAB „SER NAMAI“ 2014 m. parengtą statinio projektą Nr. 0302A „Buto (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, kapitalinio remonto projektas“ (toliau – projektas 1). Druskininkų savivaldybės administracija statytojai L. K. 2015 m. sausio 22 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui, kuriuo suteikiama teisė statytojui atlikti pastato gyvenamosios paskirties patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose (toliau – butas Nr. 64), kapitalinį remontą. Rašytinis pritarimas statinio projektui išduotas pagal projektuotojo UAB „SER NAMAI“ 2014 m. parengtą statinio projektą Nr. 0302B „Buto (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, kapitalinio remonto projektas“ (toliau – projektas 2). Druskininkų savivaldybės administracija statytojai R. G. 2015 m. sausio 22 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui, kuriuo suteikiama teisė statytojui atlikti pastato gyvenamosios paskirties patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose (toliau – butas Nr. 60), kapitalinį remontą. Rašytinis pritarimas statinio projektui išduotas pagal projektuotojo UAB „SER NAMAI“ 2014 m. parengtą statinio projektą Nr. 0302C „Buto (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, kapitalinio remonto projektas“ (toliau – projektas 3). Druskininkų savivaldybės administracija statytojui J. M. 2015 m. sausio 22 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui, kuriuo suteikiama teisė statytojui atlikti pastato gyvenamosios paskirties patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose (toliau – butas Nr. 70), kapitalinį remontą. Rašytinis pritarimas statinio projektui išduotas pagal projektuotojo UAB „SER NAMAI“ 2014 m. parengtą statinio projektą Nr. 0302 „Buto (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, kapitalinio remonto projektas“ (toliau – projektas 4). Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastatas įvardytas kaip mišrus, kadangi susideda iš 73 patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, iš kurių 72 – gyvenamosios paskirties patalpos. Pastatui 2017 m. gruodžio 4 d. įrašytas juridinis faktas – nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija „ARKA“ (toliau – DNSB „Arka“)). Iki pastato buto Nr. 70 praplėtimo darbų 72 butų pastatą sudarė du sublokuoti atskirti tūriai: 17 butų 4 aukštų korpusas, kurio 4 aukšte yra butas Nr. 70, su antstatu (buto dalimi) ant stogo, ir likusių 55 butų 5 aukštų korpusas. Abu korpusai sudaro vieną nekilnojamojo turto vienetą – pastatą, kuriam suteiktas vienas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastato atnaujinimui (modernizavimui) Druskininkų savivaldybės administracija 2014 m. gruodžio 23 d. išdavė DNSB „Arka“ statybos leidimus Nr. LNS-12-141223-00155 ir Nr. LNS-12-141223-00156 pagal projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo Druskininkų g. 8 (dalys 8 ir 8A), Druskininkuose atnaujinimo (modernizavimo) projektas Nr. 201417/22“, parengtą 2014 m. (atlikti keli projekto sprendinių keitimai (Laida 1, Laida A ir kt.)). Užbaigus pastato atnaujinimą buvo atliktos statybos užbaigimo procedūros, statybos užbaigimo komisijos pasirašytas ir Inspekcijos 2015 m. gruodžio 30 d. užregistruotas statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-10-151230-00184. Pastato 4 aukšto dalyje esančių butų Nr. 60, Nr. 64, Nr. 69 kapitaliniam remontui Druskininkų savivaldybės administracija, kaip minėta, 2015 m. sausio 22 d. išdavė rašytinius pritarimus statinio projektui pagal parengtus identiškus projektus naujų balkonų neeksploatuojamoje pastato dalyje įrengimui. Dėl atliktų minėtų butų statybos darbų Inspekcijos Alytaus skyrius 2015 m. gruodžio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. patvirtino statybos užbaigimo deklaracijas. Šių butų statybos darbai buvo atliekami pastato modernizavimo metu. Butas Nr. 70 taip pat yra pastato dalyje, kurioje numatyta įrengti naujus balkonus. Dėl buto Nr. 70 statybos darbų buvo išduoti du statybą leidžiantys dokumentai: Druskininkų savivaldybės administracijos 2011 m. gruodžio 28 d. leidimas rekonstruoti statinį Nr. 116/11 (LNS-12-111228-00108) (toliau – leidimas) pagal projektuotojo G. Š. IĮ 2011 m. parengtą statinio projektą „Buto Druskininkų g. 8-70, Druskininkuose, rekonstravimo įrengiant gyvenamąsias patalpas ir terasą šiuo metu neeksploatuojamojoje stogo dalyje, projektas“ (toliau – 2011 m. projektas), kuriame projektuojamas antstato – buto dalies praplėtimas, įrengiant papildomai vieną patalpą ir terasą ant stogo. Neužbaigus statybos darbų pagal 2011 m. projektą, esant galiojančiam leidimui, 2015 m. sausio 22 d. išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui atlikti buto Nr. 70 kapitalinį remontą. Užbaigus buto Nr. 70 statybos darbus, buvo atliktos statybos užbaigimo procedūros, statybos užbaigimo komisijos pasirašytas ir inspekcijos 2016 m. sausio 11 d. užregistruotas statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-10-160111-00001-(14.45) (toliau – statybos užbaigimo aktas). Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi bei Inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 patvirtintu Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašu (toliau – aprašas), 2019 m. spalio 24 d. – 2019 m. spalio 29 d. laikotarpiu buvo atliktas rašytinių pritarimų statinio projektui išdavimo teisėtumo patikrinimas ir padarytos patikrinimo išvados, kad rašytiniai pritarimai išduoti neteisėtai. A. J. Sauliui, L. K. ir R. G. rašytinių pritarimų statinio projektui išdavimo teisėtumo patikrinimo metu buvo nustatyti šie (identiški) pažeidimai: Statytojai su prašymu išduoti rašytinius pritarimus statinio projektui pateikė ne visus privalomus pateikti dokumentus, nurodytus Statybos įstatyme, statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – STR 1.07.01:2010), statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – STR 1.05.06:2010): „nepateikti pastato bendraturčių sutikimai dėl kapitališkai remontuojamo pastato bendro naudojimo objektų (DNSB „Arka“ 2014 m. gruodžio 12 d. protokolinis sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų)“. Projekte 1, projekte 2 ir projekte 3 pateiktas DNSB „Arka“ balsų skaičiavimo komisijos 2014 m. gruodžio 12 d. protokolinis sprendimas, priimtas kapitališkai remontuojamo pastato dalies bendraturčių rašytinių sutikimų pagrindu, apklausoje nedalyvaujant kitos pastato dalies, kurios išorės laikanti siena silpninama ir didinamos jos apkrovos, bendraturčiams. Daro išvadą, kad 2010 m. rugsėjo 27 d. rašytinių pritarimų statinio projektui išdavimo metu buvo pažeistas Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktas. Pateikti ne visi privalomi statinio projekto rengimo dokumentai: nepateikta Techninė užduotis, prisijungimo sąlygos, laikančiųjų konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir inžinerinių sistemų (rekonstravimo ar kapitalinio remonto atveju) atliktų tyrimų, inžinerinių, geologinių tyrinėjimų ataskaitos, todėl rašytinių pritarimų statinio projektui išdavimo metu buvo pažeisti STR 1.05.06:2010 8 priedo 5.6.1 ir 5.6.6 bei 5.6.13 papunkčiai. Projekte 1, projekte 2 ir projekte 3 klaidingai nurodyta statinio statybos rūšis – statinio kapitalinis remontas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje buvo numatyta, kad statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.) Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau – STR 1.01.08:2002), 10 punkte buvo reglamentuota, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje buvo reglamentuota, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Atitinkamai STR 1.01.08:2002 9 punkte detalizuota, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Atsižvelgiant į tai, kad projekte 1, projekte 2 ir projekte 3 numatyta įrengti naujas laikančiąsias konstrukcijas, darytina išvada, kad projekte 1, projekte 2 ir projekte 3 turėjo būti nurodyta statybos rūšis – rekonstravimas, bet ne kapitalinis remontas, todėl konstatuotini Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 5 dalies 2, 3 punktų pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, kad rekonstruojamų ir remontuojamų statinių atveju konstrukcijų dalyje turi būti nurodomi esamų statinių konstrukcijų ir jų elementų būklės įvertinimas, paaiškinimai, kaip jie atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus, funkcinę paskirtį, o projekte 1, projekte 2 ir projekte 3 ši informacija nebuvo pateikta, taip pat buvo pažeistas STR 1.05.06:2010 8 priedo 9.1.1 papunktis. 4022,76 kv. m bendro ploto pastatas, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-813, lentelės 1 punktu buvo priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Ypatingo statinio ir statinio, įrašyto į Valstybės investicijų programą, projektų ekspertizė yra privaloma (Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis). Naujo ypatingo statinio (ir BEOS) statybos, statinio (ir BEOS) rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo) ir kapitalinio remonto, taip pat BEOS griovimo atvejais bendroji projekto ir dalinė projekto ekspertizės yra privaloma (STR 1.06.03:2002 7.1 papunktis). Konstatuoja, kad parengus tik projekto 1, projekto 2, projekto 3 dalinę ekspertizę, bet neparengus projekto 1, projekto 2, projekto 3 bendrosios ekspertizės, buvo pažeistas STR 1.06.03:2002 7.1 papunktis. Ekspertizės vadovas kiekviename ekspertizės akte išvardino statybos darbus, kurie pagal savo pobūdį priskirtini rekonstravimui, tačiau to neužfiksavo ekspertizės aktuose, neįvertino ir nenurodė, kad projekte 1, projekte 2, projekte 3 neteisingai nustatyta statybos rūšis. Neatsižvelgdamas į tai, kad projekte 1, projekte 2, projekte 3 neteisingai nustatyta statybos rūšis, ekspertizės vadovas pateikė išvadą, kad „projektų sprendiniai tenkina Statybos įstatymo 4-me straipsnyje nustatytus esminius statinio reikalavimus, kitų teisės aktų reikalavimus. Projektas gali būti tvirtinamas“. Daro išvadą, kad buvo pažeistas STR 1.06.03:2002 14 punktas ir konstatuoja, kad rašytinių pritarimų statinio projektui išdavimas neatitinka Statybos įstatymo, STR 1.05.06:2010 ir STR 1.07.01:2010 nuostatų.

A. J. M. su prašymu išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui pateikė ne visus privalomus dokumentus, nurodytus Statybos įstatyme, STR 1.07.01:2010 ir STR 1.05.06:2010: „nepateikti viso gyvenamojo namo bendraturčių sutikimai“. Patikrinimo metu nustatyta, kad „pateikta tik vieno daugiabučio gyvenamojo namo korpuso bendraturčių sutikimai, kito korpuso bendraturčių sutikimų nėra, nors parengto statybos projekto sprendiniai apima abu daugiabučio gyvenamojo namo korpusus – pastatomas antstatas ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo“. Daro išvadą, kad rašytinio pritarimo statinio projektui išdavimo metu buvo pažeistas Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktas, numatantis, kad siekiant gauti rašytinį pritarimą statinio projektui turi būti pateiktas statinio bendraturčių sutikimas. Pateikti ne visi privalomi statinio projekto rengimo dokumentai: nepateikta Techninė užduotis, prisijungimo sąlygos, laikančiųjų konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir inžinerinių sistemų (rekonstravimo ar kapitalinio remonto atveju) atliktų tyrimų, inžinerinių, geologinių tyrinėjimų ataskaitos. Konstatuoja, kad SLD 4 išdavimo metu buvo pažeisti STR 1.05.06:2010 8 priedo 5.6.1 ir 5.6.6 bei 5.6.13 papunkčiai. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad projekto 4 sudėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų: „Trūkstamos projekto dalys: statytojui 2011 m. gruodžio 28 d. išduotas statybos leidimas Nr. LNS-12-111228-00108 ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo statyti antstatą. Išduodant rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP12-150122-0005, SLD buvo galiojantis, pagal jį statybos darbai nebuvo užbaigti. Statybos projekte, pagal kurį išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui, numatyti statybos darbai yra tęsinys statybos darbų pagal anksčiau išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Nagrinėjamu atveju „neatlikus nei statybos darbų, nei statybos užbaigimo procedūrų pagal 2011 m. projektą, esant galiojančiam leidimui, keičiant esminius 2011 m. projekto sprendinius – įrengiant naujas laikančiąsias konstrukcijas ant pastato stogo ir tokiu būdu praplečiant butą Nr. 70 (antstatą) pastato 5 aukšte bei padidinant pastato dalies matmenis, neparengta nauja 2011 m. projekto laida dėl esminių 2011 m. projekto sprendinių keitimo“, o parengtas projektas 4 ir išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui. Statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę rekonstruoti, remontuoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą (STR 1.07.01:2010 56 punktas). Konstatuoja, kad projekto 4 sudėtis ir įforminimas neatitinka STR 1.05.06:2010 45 punkto, 48 punkto ir STR 1.07.01:2010 48 punkto reikalavimų, o rašytinio pritarimo statinio projektui išdavimo atveju taip pat pažeistas STR 1.07.01:2010 56 punktas. „Projektuotojas neteisingai nustatė statybos rūšį“, nes projekte 4 nurodytas buto Nr. 70 kapitalinis remontas, o turėjo būti nurodyta statinio statybos rūšis – statinio rekonstravimas. Konstatuoja, kad buvo pažeisti Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 20 straipsnio 3 dalis, 14 straipsnio 5 dalies 2, 3 punktai. Parengus projekto 4 dalinę ekspertizę, bet neparengus projekto 4 bendrosios ekspertizės, buvo pažeistas STR 1.06.03:2002 7.1 papunktis. Taip pat nustatyta, kad „atliekant projekto ekspertizę, tikrinama, ar projekto (projekto dalies) sprendiniai atitinka statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus; Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytus esminius statinio reikalavimus ir kitus statinio, jo inžinerinių sistemų, statybos sklypo tvarkymo reikalavimus, nustatytus statybos teisės aktuose. Ekspertizės vadovas ekspertizės akte vardydamas darbus kurie, pagal STR 1.01.08:2008 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktą priskirtini statinio rekonstravimo darbams, to neįvertina ir pateikia išvadą, kad „Techninio darbo projekto Buto Druskininkų g. 8-70, Druskininkuose kapitalinio remonto projektas sprendiniai tenkina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytus esminius statinio reikalavimus, kitų teisės aktų reikalavimus. Projektas gali būti tvirtinamas“, neįvertina, kad neteisingai nustatyta statybos rūšis“, todėl buvo pažeistas STR 1.06.03:2002 14 punktas. Konstatuoja, kad rašytinio pritarimo statinio projektui išdavimas neatitinka Statybos įstatymo, STR 1.05.06:2010 ir STR 1.07.01:2010 nuostatų. Dėl aukščiau išvardintų rašytinių pritarimų statinio projektui išdavimo teisėtumo patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, konstatuoja, kad rašytinių pritarimų statinio projektui išdavimas neatitinka Statybos įstatymo, STR 1.05.06:2010 ir STR 1.07.01:2010 nuostatų, todėl laiko, kad rašytiniai pritarimai statinio projektui išduoti neteisėtai ir todėl jų galiojimas naikintinas. Rašytinių pritarimų statinio projektui išdavimo metu, nei šiuo metu negali būti išduoti statybą leidžiantys dokumentai, nes tai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, kadangi prašantys išduoti statybą leidžiančius dokumentus asmenys negali įgyvendinti statytojų teisių tokia apimtimi, kaip jie to siekia, nes nepateikė pastato bendraturčių sutikimų, o ir priimant atsakovų prašymus buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pastato kadastro duomenys 2015 m. gruodžio 11 d. patikslinti Nekilnojamojo turto registre, atsižvelgiant į „butų 60, 64, 69, 70 kadastro duomenų pasikeitimus“, pastato butų Nr. 60, Nr. 64, Nr. 69 ir Nr. 70 pasikeitę kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą ir statybos užbaigimo akto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad teismo prašoma panaikinti rašytinių pritarimų statinio projektui galiojimą, statybą leidžiančių dokumentų pagrindu atlikti statybos darbai, naikintinos ir deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, statybos užbaigimo aktas ir jų teisinė registracija, kaip išvestiniai veiksmai iš neteisėtai išduotų rašytinių pritarimų statinio projektui. Inspekcijos nuomone, šiuo atveju negalima atskirti atsakovų atsakomybės, t. y. tiek projektuotojas, suprojektavęs buto Nr. 60, buto Nr. 64, buto Nr. 69, buto Nr. 70 statybos darbus pagal statytojų pageidavimus, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tiek ekspertizės vadovas, pateikęs išvadą, kad projektą 1, projektą 2, projektą 3 ir projektą 4 galima tvirtinti, tiek ir Druskininkų savivaldybės administracija, išduodama rašytinius pritarimus statinio projektui pagal atitinkamai parengtus projektą 1, projektą 2, projektą 3 ir projektą 4, nors visi projektai ir neatitiko pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimų, dalyvavo viename bendrame procese, kurio tikslas – statybą leidžiančių dokumentų išdavimas, todėl atsakovams Druskininkų savivaldybės administracijai, projektuotojui UAB „SER NAMAI“ ir ekspertizės vadovui J. R. kyla solidarioji atsakomybė (e. b. 1 t., b. l. 1-23). 

Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir jame nurodytų motyvų pagrindu prašė jį tenkinti.

Atsakovai A. K. ir L. K. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė yra praleidusi dviejų mėnesių terminą ieškiniui pateikti, todėl ieškinys turi būti atmestas. Pažymi, kad atsakovai patys jokių projektų ir kitų statybų dokumentų neruošė, o tai atliko kvalifikuoti ekspertai. Be to, pačios ieškovės sudaryta komisija pasirašė 2016 m. sausio 11 d. statybos užbaigimo aktą, kas patvirtina, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, nes komisija tikrina statybos procedūrų tinkamumą ir atitikimą galiojantiems teisės aktų reikalavimams. Šis aktas yra galiojantis. Jeigu jis būtų nuginčytas, tai už statybos padarinių išlaidų šalinimą turi atsakomybę prisiimti ir ieškovė solidariai su kitais. Ieškovė patvirtina, kad kalba eina apie ne vieną pastatą, o apie dviejų atskirų objektų – pastatų įregistravimą nekilnojamojo turto registre vienu unikaliu numeriu, kas nėra tapatu. Todėl kalbėti apie abiejų pastatų/pastato blokų savininkų sutikimus nėra teisiškai pagrįsta. Nei ieškovė, nei ginčo pastato bendraturčiai nenurodė, kaip pagal atsakovų projektą atlikti darbai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Pažymi tai, kad ieškovė nenurodo ieškinyje, kad atlikta statyba negalima iš esmės, o tik kvestionuoja statybos rūšį, dėl kurios nėra aiškus ieškovės ieškinys ir jos pozicija, nes jų atžvilgiu tai buvo atliekamas buto kapitalinis remontas, ir kitokių duomenų nėra. Ieškovės nustatyti pažeidimai, net ir jiems esant, nėra esminiai, o formalaus pobūdžio statybą leidžiančio dokumento išdavimo trūkumai negali būti laikomi pagrindu panaikinti tokį leidimą jei nėra pažeisti viešieji ar trečiųjų asmenų interesai. Tokių pažeidimų nėra, todėl ieškinys atmestinas (e. b. 3 t., b. l. 55- 60).

Atsakovų atstovas advokatas V. K. teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas UAB „SER NAMAI“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad pagal projektavimo darbų sutartis atsakovams J. M., J. S., L. K., R. G., buvo paruošti butų – (duomenys neskelbtini), projektai. Rengiant techninius darbo projektus buvo laikomasi tuo metu galiojusių statybos norminių dokumentų. Butai, kuriems buvo parengti kapitalinio remonto projektai ir atlikti statybos darbai, yra daugiabučio gyvenamojo namo vienoje keturių aukštų su antstatu laiptinėje (projekto rengimo metu buvo vadinama 8A namo dalis). Butas (duomenys neskelbtini) yra ketvirtame aukšte ir antstate virš ketvirto aukšto. Butai (duomenys neskelbtini), yra skirtinguose aukštuose, vienodo išplanavimo ir tos pačios vietos aukštų planuose: Butas (duomenys neskelbtini) yra ketvirtame aukšte; Butas (duomenys neskelbtini) yra trečiame aukšte, Butas (duomenys neskelbtini), yra antrame aukšte. Pirmame aukšte atitinkamai po šiais butais yra atviras praėjimas (arka). Parengtiems Projektams buvo atliktos ekspertizės. Pažymi, kad pirminis namo projektas buvo parengtas 1978 metais, tuometinio Komprojekto, Druskininkų skyriuje. Kampinis daugiabutis namas projekto pavadinime įvardijamas kaip 17 butų gyvenamasis namas Druskininkuose, Suchanbajevo g., yra tarp dviejų gyvenamųjų namų: Suchanbajevo g. (toks tuo metu buvo Druskininkų g. pavadinimas) taigi, – savistovus statinys, turintis atskirą šilumos įvadą su apskaita ir kitus vidaus inžinerinius tinklus, buvo sudaryta namų valdos techninės apskaitos byla. Tuo metu, kai buvo vykdomi projektavimo darbai, tas kampinis daugiabutis namas dokumentuose buvo įvardijamas – (duomenys neskelbtini), ir kartu su gretimu daugiabučiu gyvenamuoju namu, kurio statybos metai – 1967, turėjo bendrą, Registrų centro išduotą, kadastrinį adresą – (duomenys neskelbtini). Taigi, abu namai nuo pat jų projektų parengimo ir statybos, buvo autonomiški. Pastato fasaduose iš kiemo pusės ir iš gatvės pusės, nišose virš praėjimo (arkos), pagal pirminį projektą turėjo būti įrengti balkonai. Faktiškai balkonai buvo įrengti tik fasade iš gatvės pusės. Balsavimo metu, pastato (duomenys neskelbtini) bendrijos nariai išreiškė pageidavimą dėl DNSB „Arka“ (duomenys neskelbtini) namo 60, 64, 69, 70 butų kapitalinio remonto, įrengiant prie butų virtuvių po balkoną šiuo metu neeksploatuojamoje ir kitų kurių nors butų eksploatuoti neįmanomoje namo fasado dalyje (fasado nišoje virš arkos). Sprendžiant iš įvykusio susirinkimo dokumentų – balsavimo raštu biuletenių skaičiavimo protokolo ir DNSB „Arka“ bendrijos pirmininko pritarimo, svarstymai buvo vykdomi ir sprendimai buvo priimti pagal tuo metu galiojusius teisinius dokumentus. Taigi, ieškinyje esantis teiginys – apklausoje nedalyvaujant kitos pastato dalies [...] bendraturčiams, yra nepagrįstas. Tokiu atveju, pastato (ar jo dalies) visų narių dalyvavimas ir apklausa, nebūtina. Pažymi, kad ieškinyje neteisingai teigiama, kad išorės laikanti siena silpninama. Faktas, kad gretimos pastato dalies (statybos metai 1967) esama išorės laikanti siena nėra silpninama yra patvirtinamas Projektų bylose žiūrint brėžinį: „Perdangos pjūvis 1 - 1, metalo gaminių žiniaraštis“. Esamoje išorės mūrinėje, tinkuotoje sienoje, kurios mūro storis 51 cm, išpjaunama horizontali vaga, kurios gylis 15 cm, aukštis 42 cm. Perdangos plokštei remti įrengiama ištisinė armuota monolitinio betono atrama. Atramos plotis didinamas profilinio plieno elementu iš kampuočio, kuris per betoninę atramą inkaruojamas varžtais į esamą mūro sieną. Sumontavus gelžbetoninę perdangos plokštę į tinkamai paruoštą vietą, visi tarpai užpildomi betonu. Tokiu būdu, buvęs plytų mūras vagoje užpildomas statybos produktais, kurių stiprumo ir kitos savybės yra žymiai geresnės. Akivaizdu, kad siena yra stiprinama. Dėl ieškinyje minimo apkrovos didinimo pažymi, kad palyginus su esamais sienų išmatavimais ir kapitališkumu, jis yra nežymus ir neturi įtakos eksploatacijai. Projektų rengimo metu užsakovai (statytojai) išreiškė pageidavimus - įstiklinti balkonus. Taigi, pirminis pageidavimas: „įrengiant prie butų virtuvių po balkoną“, buvo papildytas. Tokiu būdu buvo užpildytas laisvas intarpas tarp kapitalinių sienų iki esamų išorės fasadinių sienų, taip nekeičiant pastato išorės matmenų. Pagal projektus atlikti statybos darbai, nepažeidė kitos pastato dalies savininkų interesų. Ieškovė teigia, kad nebuvo pateikta STR 1.05.06:2010 8 priedo 5.6.1 papunktyje minima techninė užduotis, 5.6.6 papunktyje minimos prisijungimo sąlygos bei 5.6.13 papunktyje minimos laikančiųjų konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir inžinerinių sistemų (rekonstravimo ar kapitalinio remonto atveju) atliktų tyrimų, inžinerinių, geologinių tyrinėjimų ataskaitos, ir dėl šių dokumentų bei informacijos nepateikimo buvo pažeisti minėti papunkčiai. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija. Bendruoju atveju techninio projekto sudedamosios dalys buvo išdėstytos STR 1.05.06:2010 8 priede, tačiau kiekvienu atveju techninio projekto sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgus į projektuojamo statinio specifiką. Projektai nėra tipiniai, tai individualūs kapitalinio remonto projektai. Projektų sudėtis buvo pakankama statytojų sumanymui suprasti, projektų ekspertizei atlikti, statinio statybos rangovui parinkti ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Prieš pradedant projektavimo darbus, su užsakovais buvo žodžiu aptartos techninės užduotys, o projektavimo eigoje jos buvo tikslinamos siekiant kuo labiau tenkinti užsakovų pageidavimus. Užsakovams buvo pateikti ir tikslinami projektiniai pasiūlymai (fasadų ir planų brėžiniai), aptariamas medžiagiškumas ir pan. Projektinio pasiūlymo (PP) fasadų ir planų brėžiniai buvo suderinti Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje. Baigus projektavimo darbus, projektai buvo patvirtinti užsakovų, taip, kaip tuo metu buvo nustatyta STR 1.05.06:2010 52 punkte – parašu ant antraštinių lapų ir bendrųjų statinio rodiklių lentelių. Projektų patvirtinimas užsakovų (statytojų) parašais įrodo, kad užsakovų kelti reikalavimai ir pageidavimai (techninės užduotys) buvo įvykdyti. Projektavimo darbų metu jau buvo žinoma, kad yra rengiamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 8 ir (duomenys neskelbtini) g. 8A modernizavimo projektas, kuriame buvo numatyta šildymo sistemos pertvarka, todėl nebuvo prasmės tartis dėl prisijungimo sąlygų. Ieškinyje keliamas teiginys, kad, pateikti ne visi privalomi statinio projekto rengimo dokumentai, tarp jų ir prisijungimo sąlygos, yra perteklinis. Tokie statybos darbai yra paprastojo remonto darbai. Jiems atlikti neprivaloma rengti projektą, taip pat ir gauti prisijungimo sąlygas. Atsakovui vizualiai apžiūrėjus ir atlikus esamos padėties apmatavimus, nustatyta, kad laikančiųjų konstrukcijų būklė yra patenkinama ir tenkina esminį statinio reikalavimą – mechaninis atsparumas ir pastovumas yra pagal Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 nuostatas. Statinio tyrimų metu buvo įsitikinta, kad pastatas naudojamas pagal paskirtį, patalpos tinkamai prižiūrimos, buvo atliekamos statinio naudojimo patikros, tinkamai sutvarkyti statinio priežiūros techniniai dokumentai ir pan. Statinio tyrimų duomenys buvo pateikti projektų dokumentacijoje tekstų (aiškinamasis raštas – esama padėtis) ir apmatavimų brėžinių (esamos padėties planai, esamos padėties fasadų fragmentai) forma. Inžinerinių tinklų ir inžinerinių tinklų sistemų tyrimai nebuvo atliekami, nes tai nebuvo sutarčių objektas. Kapitaliniam remontui, inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai neatliekami. Pagal parengtus projektus niekas nebuvo statoma ant žemės, todėl nauji pamatai, nesuprojektuoti (jų nereikia), o statybos darbai buvo vykdomi tik antrame, trečiame, ketvirtame aukštuose ir antstate virš ketvirto aukšto. Atliekant statybos darbus pagal projektuose numatytus sprendinius apkrovų padidėjimas yra nežymus ir neturi įtakos eksploatacijai. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad yra klaidingai nurodyta statybos rūšis. Statybos tikslas buvo atlikti statybos darbus, nekeičiant pastato išorės matmenų, o tik užpildant intarpus (nišas) tarp esamų sienų. Projektuose naujos laikančiosios konstrukcijos, neprojektuojamos. Projektuose perdangų planų brėžiniuose (niša toje plano vietoje, kur pagal pirminį projektą turėjo būti įrengti balkonai) parodytos perdangų plokštės montavimo metu laisvai atremiamos į esamose sienose paruoštas vagas ir jų atrėmimo galai užtaisomi statybos produktais, bet jos neinkaruojamos. Tokiu būdu, sumontuotos plokštės laiko joms numatytas apkrovas, tačiau nedaro įtakos statinio mechaniniam atsparumui ir pastovumui, kuris yra pirmas esminis statinio reikalavimas. Analizuojant projekto 0302 (ieškinyje projektas 4) ketvirto ir penkto aukšto planų brėžinius, pažymi, kad penkto aukšto plane sutartiniuose žymėjimuose įvardijama „Naujai projektuojamos sienos, pertvaros“ - nėra naujos laikančiosios konstrukcijos. Šios sienos (jų dalys) yra žemiau esančio aukšto sienų plano dalies atkartojimas ir tęsinys. Įrengiant šias sienas - darbai, įvardinti 9.6 punkte, nebuvo vykdomi. Pažymi, kad esamo penkto aukšto stogo lygyje intarpo (nišos) tarp sienų perdengimui buvo suprojektuotas ir sumontuotas paklotas iš profiliuotos skardos lakštų. Šis paklotas nėra nauja laikančioji konstrukcija. Profiliuotos skardos paklotas laiko jam numatytas apkrovas, tačiau nedidina statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo. Yra priešingai, tam, kad paklotas būtų mechaniškai atsparus ir pastovus, jis turi būti tinkamai atremtas, sustiprintas ir jungiamas su gretimomis konstrukcijomis. Tam tikslui projekte buvo suprojektuotos plieninės detalės. Parenkant paklotą, sprendinys buvo derintas prie anksčiau parengto, bet neįgyvendinto, rekonstravimo projekto Nr. 21P/11 sprendinio. Projektuose nurodyta statinio statybos rūšis, kapitalinis remontas, nustatyta nepažeidžiant Statybos įstatyme ir Reglamente sąvokų aiškinimo prasmės. Ieškovė neteisingai nurodo, kad atsakovui J. M. 2011 metais išduotas statybą leidžiantis dokumentas buvo galiojantis, pagal jį statybos darbai nebuvo užbaigti, nes statybos darbai pagal minėtą statybą leidžiantį dokumentą, net nebuvo pradėti. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuose teisės aktuose nėra draudimo vykdyti statinio statybą pagal du ar daugiau statybą leidžiančius dokumentus. Mano, kad statiniui, kurio statybai pagal parengtą statinio projektą išduotas statybą leidžiantis dokumentas, gali būti rengiamas kitas statinio projektas, kurio pagrindu būtų išduotas kitas statybą leidžiantis dokumentas atlikti statybos darbus, su sąlyga, kad nei vieno projekto sprendiniai neįtakos ir nedubliuos kito projekto sprendinių. Šiuo konkrečiu atveju, statybos projekto dokumentacijoje buvo aiškiai atskirta esama padėtis, suprojektuota dalis, projektuojama dalis. Nei vieno projekto sprendiniai nedaro įtakos ir nedubliuoja kito projekto sprendinių. Statybos darbai buvo vykdomi vienu metu pagal abu projektus. Taigi, pasirinkimas rengti naują statybos projektą buvo priimtas nepažeidžiant norminių statybos dokumentų. Atlikus statybas pagal projektus jokie viešieji ar trečiųjų asmenų interesai nebuvo pažeisti, padariniai aplinkai taip pat nebuvo padaryti, o atsakovai neturėjo jokių nesąžiningų interesų pakenkti kitų asmenų ar visuomenės interesams, todėl statybos leidimai neturėtų būti panaikinti, ieškinys atmestinas. Teismui nusprendus panaikinti statybos leidimus, atsižvelgiant į proporcingumo principą, asmens nuosavybės apsaugą, teisėtų lūkesčių apsaugą, pagal projektus pastatytos butų dalys neturėtų būti išardytos (nugriautos), o atsakovams turėtų būti suteikta teisė įteisinti atliktus statybos darbus (e. b. 3 t., b. l. 79-90).

Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir jų pagrindu prašė ieškinį atmesti.

Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė šioje byloje kelia ginčą dėl rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų rūšių atskyrimo. Teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad esminis Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme numatytų statinio kapitalinio remonto ir statinio rekonstrukcijos sąvokų skirtumas yra tai, kad kapitalinio remonto atveju yra nekeičiami statinio išorės matmenys, o rekonstrukcijos atveju – keičiami. Ieškovė nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų, kad atlikus darbus pagal ginčijamus statybą leidžiančius dokumentus, padidėjo arba sumažėjo pastato ilgis, plotis arba aukštis. Analizuojant faktinę situaciją, matyti, kad atlikus darbus pagal ginčijamus statybą leidžiančius dokumentus buvo užpildyta vertikali statinio niša, o nišų užpildymas nekeičiant statinio ilgio, pločio arba aukščio nėra laikytinas rekonstrukcija. Analogiškai projektuojamų darbų apimtis ir rezultatas aprašytas ir techniniuose projektuose, pagal kuriuos išduoti ginčijami statybą leidžiantys dokumentai. Pagal pridedamą dokumentą – gyvenamojo namo techninį pasą ir jame esančius matavimus, atliekant statybos darbus užpildyta vertikali niša iki statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir kapitalinio remonto darbų atlikimo netgi buvo įtraukta į statinio užstatymo plotą, taigi po darbų atlikimo nepadidėjo statinio užstatymo plotas. Iš į bylą pateiktų Buto Nr. 70 rekonstrukcijos (2011 m. gruodžio 28 d.) ir kapitalinio remonto (2015 m. sausio 22 d.) techninių projektų, matyti, kad kapitalinio remonto darbų atlikimas nepakeitė Buto Nr. 70 rekonstrukcijos techniniame projekte (neginčijamas) statinio išorės matmenų – aukščio ar pločio. Priešingai negu teigia ieškovė, teisės aktai nenumato imperatyvaus draudimo vienam statiniui išduoti kelis statybą leidžiančius dokumentus, jeigu juose numatyti darbai vieni kitiems neprieštarauja, yra užtikrinama darbų sauga ir visuomenės saugumas. Pažymi, kad ieškinio argumentai prieštarauja ir ieškovės viešoms konsultacijoms, kas leidžia abejoti ieškovės sąžiningumu teikiant ieškinį. Atsakovo vertinimu nurodyti pažeidimai, net jeigu būtų nustatyti, yra arba išimtinai susiję su konkrečių fizinių asmenų teisėmis, o ne viešuoju interesu (bendraturčių sutikimo nebuvimas), arba kitais atvejais yra formalaus pobūdžio. Statytojo techninės užduoties tvirtinimas yra išimtinai statytojo ir projektuotojo santykių dalykas. Prisijungimo sąlygų pateikimas nebuvo būtinas, nes esama patalpa (butas) jau buvo prijungta prie inžinerinių tinklų (centralizuotas miesto vandentiekis, nuotėkos, šildymas, elektra), todėl kitų prisijungimo sąlygos objektyviai nebuvo reikalingos. Nagrinėjama situacija neatitiko teisės aktų sąlygų dėl privalomo specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo. Inžinerinių geologinių tyrinėjimų ataskaitų privalomas tikrinimas yra numatytas tik nuo 2019 metų atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Techniniuose projektuose buvo numatyti kapitalinio remonto darbai – butų balkonų įrengimas esamoje vertikalioje nišoje, neturėjo įtakos esamo pastato konstrukcijoms, todėl statybiniai tyrinėjimai neprivalomi. Teiginys, kad pateikta tik dalinė projekto ekspertizė (ieškinio argumentas susijęs su buto (duomenys neskelbtini), Druskininkai kapitalinio remonto techniniu projektu) vertintinas kritiškai, nes ekspertinis aktas vertintas tik atsižvelgiant į jo formą (pavadinimą), o ne turinį, pažeidžiant turinio viršenybės prieš formą principą. Neatsižvelgiant į tai, kad UAB „Ekspertika“ pateikto ekspertizės akto pavadinimas „Techninio projekto dalinės ekspertizės aktas“, pagal pateiktą ekspertizės išvadą (jos turinį) matosi, kad įvertintas Techninio darbo projektas „Buto (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, kapitalinio remonto projektas“, kurio sprendiniai tenkina Lietuvos Respublikos statybos įstatyme 4-ame straipsnyje nustatytus esminius statinio reikalavimus, kitus statybos teisės aktų reikalavimus. Galutinė išvada – projektas gali būti tvirtinamas. Reikalavimas dėl nugriovimo nėra taikomas automatiškai. Toks reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik nustačius tokius pažeidimus, kurių pašalinti yra neįmanoma, t. y. tik ieškovei įrodžius, kad ultima ratio priemonės – nugriovimo – taikymas yra neišvengiamas ir pateisinamas. Byloje esantys įrodymai leidžia teigti, kad ieškiniui pateikti buvo praleistas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas terminas (e. b. 3 t., b. l. 92-104).

Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir jų pagrindu prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo J. D. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Ieškinyje nurodė, kad trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkai. Trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis butas yra daugiabučiame name, kuriame 2015 metais buvo atlikti ieškinyje nurodyti rekonstrukcijos darbai ir kuris yra vientisas daugiabutis namas sudarytas iš 72 butų ir 1 kūrybinių dirbtuvių su jam priskirtu vienu unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) (toliau – namas). Pažymi, kad nepaisant fakto jog penktoji namo laiptinė buvo pastatyta 12 metų vėliau nei pirmosios 5 namo laiptinės, namas visada buvo laikomas vientisu nekilnojamojo turto objektu, jam buvo priskirtas vienas adresas – (duomenys neskelbtini), Druskininkai, namą administravo ir iki šiol administruoja viena daugiabučio namo savininkų bendrija – DNSB „ARKA“ (toliau – ir „Bendrija“). Visos namo bendrųjų patalpų atnaujinimo, priežiūros ir kitos eksploatavimo išlaidos yra mokamos visų namo butų savininkų proporcingai jų valdomam plotui name. Atsakovai buvo gavę pritarimus tik iš vienos namo laiptinės gyventojų, t. y. buvo gauta 17 pritarimų, o likusios namo dalies valios buvo nepaisyta, taigi vienos laiptinės butų savininkai nusprendė dėl viso namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo ir valdymo, kas faktiškai pažeidžia likusios namo dalies butų savininkų teises ir teisėtus interesus. Atsakovai vykdydami statybas (šiuo atveju nereikšminga – rekonstrukciją ar kapitalinį remontą), nepaisydami tos aplinkybės, kad naujai statomi balkonai bei antstatas ant namo stogo yra montuojami prie bendrųjų namo laikančiųjų konstrukcijų, įskaitant ir esančių prie ketvirtosios namo laiptinės, kurių apkrovos yra vienareikšmiškai silpninamos. Druskininkų savivaldybės administracijai pateikė klaidinančius duomenis dėl (duomenys neskelbtini), Druskininkuose esančio namo penktosios laiptinės savarankiškumo. Druskininkų savivaldybės administracijai buvo pateiktas 2014 m. gruodžio 12 d. DNSB „ARKA“ balsavimo raštu biuletenių skaičiavimo protokolas, kuriame konstatuojama, kad susirinkime dalyvauja (duomenys neskelbtini) 8A namo nariai, nors tokio namo ir adreso nėra. Dokumente ties „NUTARTA“ nurodoma: „<...> sprendimui pritarė 100 proc. visų DNSB „Arka“ atskiro pastato (duomenys neskelbtini) 8A narių (17 butų iš 17 butų). Trečiojo asmens vertinimu, atsakovai tokiu būdu sąmoningai klaidino už statybos leidimų išdavimą atsakingus asmenis ir tai įrodo jų kaltę. Aplinkybė, kad vykdant statybas buvo silpninama ir gretimos laiptinės siena yra patvirtinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktuose, kuriuos į bylą pateikė ieškovas. Statytojai (atsakovai) negalėjo remtis CK 4.85 straipsnio 3 dalimi, numatančia galimybę išimtinais atvejais, sprendimus dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, priimti balsuojant tik daliai bendrasavininkų, kadangi vykdomi statybos darbai betarpiškai darė įtaką visiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui. Trečiojo asmens manymu, atsakovai žinojo, kad rašytiniams statinio projekto pritarimams būtina gauti visų 72 namo butų savininkų ir 1 kūrybinių dirbtuvių savininko pritarimus, tačiau sąmoningai pasirinko tokį ydingą atskirų namo laiptinių vertinimą, kuris tuo metu buvo palankesnis, lengvai įgyvendinamas ir sudarantis galimybes išvengti poreikio gauti likusios namo dalies savininkų sutikimus. Trečiojo asmens įsitikinimą pagrindžia 2011 metais vykęs atsakovo J. M. organizuotas namo butų savininkų balsavimas, kurio metu buvo siekiama surinkti visų namo bendrasavininkų pritarimus būsimai, atsakovui J. M. priklausiusio buto, rekonstrukcijai, įrengiant gyvenamąsias patalpas ant namo stogo. Aplinkybė, kad 2011 metais buvo organizuotas visų namo gyventojų balsavimas raštu, kurio metu atsakovui J. M. nepavyko surinkti visų namo bendrasavininkų pritarimo statyboms, rodo, kad atsakovas J. M. buvo sąmoningas ir suprato įstatymuose įtvirtintus statytojui keliamus reikalavimus gauti visų bendraturčių sutikimus, tačiau rengdamasis vėlesnėms (2015 m.) statyboms ieškojo alternatyvių – lengvesnių būdų siekiant statybas įvykdyti apeinant įstatymuose įtvirtintus reikalavimus dėl bendrasavininkų sutikimų. Trečiojo asmens manymu, rašytiniai pritarimai statinio projektams buvo gauti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, sąmoningai siekiant išvengti įpareigojimo pateikti visų daugiabučio namo savininkų pritarimus ir todėl yra naikintini. Analogiškai turėtų būti panaikinti ir visi vėlesni statybas įteisinantys aktai bei šalinami neteisėtų statybų padariniai, kaip nurodyta Ieškovo ieškinyje (e. b. 3 t., b. l. 116-119).

Trečiasis asmuo į posėdį neatvyko apie teismo posėdį informuotas tinkamai.

Trečiasis asmuo DNSB „Arka“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti bei taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovė yra praleidusi Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą 2 mėnesių terminą, per kurį institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo Atsiliepime nurodo, kad bendrijos nario J. M. 2011 m. sausio 17 d. prašymo pagrindu buvo organizuojamas balsavimus raštu dėl buto, (duomenys neskelbtini), Druskininkai, rekonstravimo, įrengiant patalpas neeksploatuojamoje namo dalyje. Balsavimo raštu biuleteniai buvo pateikti daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams (72 butų savininkams). 2011 m. vasario 8 d. Balsavimo raštu biuletenių skaičiavimo protokolo pagrindu buvo nutarta, kad visi gauti 50 balsavimų biuletenių laikyti galiojančiais: 48 butų savininkai sutiko/pritarė rekonstrukcijai, 2 butų savininkai nepritarė. Bendrijos valdybos susirinkimo, vykusio 2011 m. vasario 8 d., protokolo pagrindu buvo pritarta balsavimo rezultatams ir aptariami statybos darbai turėtų būti pradėti vykdyti, parengus techninę dokumentaciją. Daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai, vykusiame 2013 m. birželio 10 d. susirinkime, pritarė daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Druskininkai, atnaujinimo (modernizavimo) projektui. Daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams buvo pateikti du investiciniai atnaujinimo (modernizacijos) planai ((duomenys neskelbtini) g. 8 ir (duomenys neskelbtini) g. 8A). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre daugiabutis gyvenamasis namas registruotas kaip vienas turtinis vienetas, tačiau abu daugiabučiai gyvenamieji namai funkcionuoja kaip visiškai atskiri statiniai, t. y. turi dvi atskirus šildymo sistemos punktus, pastatai pastatyti skirtingais metais. Įvertinus skirtingus statybos metus, nusidėvėjimą, buvo rengiami du investiciniai planai, kurių pagrindu buvo rengiami atskiri techniniai projektai. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, vykusio 2013 m. birželio 10 d., metu buvo pristatyti: investicinis planas, apimantis butus nuo 1 iki 55, ir investicinis planas, apimantis butus nuo 56 iki 72. Daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai (J. M., L. K., J. S., R. G.) 2014  m. lapkričio 20  d. bendrijai pateikė prašymą organizuoti balsavimą raštu dėl kapitalinio remonto atlikimo. Atsižvelgiant į daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (renovacijos) atskirus investicinius planus (atskirus techninius projektus), įvertinus faktinę aplinkybę, kad prašymą pateikusių asmenų nekilnojamasis turtas yra daugiabučio gyvenamojo namo dalyje, kuriam parengtas investicinis planas (duomenys neskelbtini) g. 8A, Druskininkai, balsavimas raštu vyko tik toje namo dalyje, kuriame yra nurodyti butai. Balsavimo raštu biuleteniai buvo pateikti 17 butų savininkams. Susirinkimo metu, vykusio 2014 m. gruodžio 12 d., buvo aptarti balsavimo raštu rezultatai ir konstatuotos šios aplinkybės: visi 17 balsavimu raštu biuletenių pripažinti galiojantys; visi balsavime dalyvavę butų savininkai sutiko/pritarė butų, (duomenys neskelbtini) g. 8, Druskininkai, kapitaliniam remontui. Bendrijos pirmininkas 2014 m. gruodžio 12 d. pritarė butų (duomenys neskelbtini) g. 8 (duomenys neskelbtini), Druskininkai, butų savininkų R. G., L. K., J. S., J. M. pageidaujamam kapitaliniam remontui. Butų (duomenys neskelbtini) g. 8 (duomenys neskelbtini), Druskininkai, kapitalinio remonto procese, statybos užbaigimo akto pasirašyme daugiabučio gyvenamojo namo bendrija „Arka“ nedalyvavo. Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) g. 8, Druskininkai, butų savininkų sprendimai (dėl buto (duomenys neskelbtini), dėl butų Nr. 60, 64, 69, 70, kapitalinio remonto) nebuvo ginčijami, yra galiojantys ir šiuo metu. Todėl teigtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo butu savininkai išreiškė sutikimą/pritarimą dėl ginčijamos byloje rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto. Iki ieškinio pateikimo dienos daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai nereiškė jokių pretenzijų dėl priimtų sprendimų, atliktų statybos/remonto darbų. Prašymo dėl buto, (duomenys neskelbtini), Druskininkai, rekonstrukcijos atlikimo metu, t. y. 2011 m., nebuvo rengiami daugiabučio gyvenamojo namo investiciniai planai, investicinių planų (vėliau techninių projektų) pagrindu buvo pripažinta, kad daugiabutis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) g. 8, Druskininkai, iš esmės yra du atskiri statiniai, turintys atskirus šilumos punktus, yra pastatyti skirtingais metais. Dėl nurodytų priežasčių 2011 m. vykdant balsavimą raštu dėl buto, g. 8-70, Druskininkai, rekonstrukcijos buvo apklausti visi namo butų savininkai. Investicinius planus inicijuojanti Druskininkų savivaldybės administracija, įvertinus esminius skirtumus (atskiri šilumos punktai, skirtingi statybos metai ir etc.), parengė atskirus investicinius planus, kuriems pritarė daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai. Atsižvelgiant į parengtus investicinius planus, kuriems pritarė daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai, vykdant butų savininkų 2014 m. lapkričio 20 d. prašymą dėl balsavimo raštu organizavimo, balsavimo raštu biuleteniai buvo išsiųsti 17 butų savininkams, kurių nekilnojamasis turtas – butai, yra (buvo) namo dalyje, kuriam buvo parengtas investicinis planas (duomenys neskelbtini) g. 8A, Druskininkai. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, DNSB „Arka“ nuomone, balsavimas raštu pagal butų savininkų pateiktus prašymus buvo vykdomas, nepažeidžiant numatytos balsavimo tvarkos (e. b. 3 t., b. l. 130-134).

Trečiojo asmens atstovas į posėdį neatvyko apie teismo posėdį informuotas tinkamai.

A. J. M., R. G. ir J. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad Druskininkų savivaldybės administracija statytojui J. S. (toliau – atsakovas 1) 2015 m. sausio 22 d. išdavė Statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį pritarimą) (toliau tekste – SLD 1), kuriuo atsakovui 1 suteikiama teisė atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. 8, Druskininkuose, valstybinėje žemėje (toliau – pastatas), gyvenamosios paskirties patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 8-69, Druskininkuose kapitalinį remontą. Druskininkų savivaldybės administracija statytojai R. G. (toliau – Atsakovas Nr. 3) 2015 m. sausio 22 d. išdavė Statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį pritarimą) (toliau tekste – SLD 3), kuriuo Statytojui 3 suteikiama teisė atlikti pastato gyvenamosios paskirties patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 8-60, Druskininkuose kapitalinį remontą. Druskininkų savivaldybės administracija statytojui J. M. (toliau – Atsakovas 4) 2015 m. sausio 22 d. išdavė Statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį pritarimą) (toliau tekste - SLD 4), kuriuo Atsakovui 4 suteikiama teisė atlikti pastato gyvenamosios paskirties patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 8-70, Druskininkuose, kapitalinį remontą. Dėl buto Nr. 70 statybos darbų buvo išduoti du statybą leidžiantys dokumentai: Druskininkų savivaldybės administracijos 2011 m. gruodžio 28 d. leidimas rekonstruoti statinį Nr. 116/11 (LNS-12-111228-00108) pagal projektuotojo G. Š. IĮ 2011 m. parengtą statinio projektą „Buto (duomenys neskelbtini) g. 8-70, Druskininkuose, rekonstravimo įrengiant gyvenamąsias patalpas ir terasą šiuo metu neeksploatuojamojoje stogo dalyje, projektas“, kuriame projektuojamas antstato - buto dalies praplėtimas, įrengiant papildomai vieną patalpą ir terasą ant stogo. Teikiant prašymą dėl SLD 1, SLD 3 išdavimo, buvo pateiktas 2014 m. gruodžio 12 d. DNSB „Arka“ Balsavimo raštu biuletenių skaičiavimo protokolas, kuriuo yra konstatuota, kad: balsavimo raštu biuleteniai dėl kapitalinio remonto yra galiojantys; 17 butų savininkų pritarė kapitaliniam remontui. Kartu su prašymu dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, buvo pateiktas 2014 m. gruodžio 12 d. DNSB „Arka“ pirmininko pritarimas dėl (duomenys neskelbtini) g. 8A, Druskininkai, butų Nr. 60, 64, 69, 70 kapitalinio remonto. Atsakovų nuomone, 2014 m. gruodžio 12 d. DNSB „Arka“ Balsavimo raštu biuletenių skaičiavimo protokolas turi būti vertintinas kaip daugiabučio gyvenamojo namo butų savininką (bendraturčių) pritarimas. Proceso šalių pateikti į bylą dokumentai, leidžia teigti, kad pagal aktualaus bylai daugiabučių gyvenamųjų namų techninius duomenis (atskiros šildymo sistemos, karšto vandens teikimo sistemos, skirtingi statybos metai ir etc.) t. y., pagal faktą gyvenamieji namai yra du skirtingi statiniai, turintys atskiras laikančiąsias konstrukcijas, bendrojo naudojimo patalpas. Daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai 2013 m. birželio 10 d. pritarė daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) g. 8, Druskininkai, atnaujinimo (modernizavimo) projektui. Daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams buvo pateikti du investiciniai atnaujinimo (modernizacijos) planai ((duomenys neskelbtini) g. 8 ir (duomenys neskelbtini) g, 8A). Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad investicinius planus rengianti institucija, taip investicinio plano, techninio projekto rengėjai (projektuotojai) pripažino, kad pagal techninius duomenis, tai yra du atskiri statiniai – (duomenys neskelbtini) g. 8, Druskininkai ir (duomenys neskelbtini) g. 8A, Druskininkai, du daugiabučiai gyvenamieji namai. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovams priklausantys nekilnojamojo turto objektai yra statinyje ((duomenys neskelbtini) g. 8A), balsavimas raštu dėl kapitalinio remonto buvo vykdomas statinyje, investiciniame plane įvardintame kaip (duomenys neskelbtini) g. 8A, Druskininkai. Numatyto kapitalinio remonto darbai objektyviai negalėjo (ir neturėjo) turėti įtakos kito statinio – (duomenys neskelbtini) g. 8, Druskininkai, techniniams duomenims (būklei, stabilumui ar pan.), balsavimas raštu dėl kapitalinio remonto buvo vykdomas tik dėl statinio, (duomenys neskelbtini) g. 8A, Druskininkai. Dėl nurodytų priežasčių, nesutinka su ieškovo vertinimu, kad, išduodant SLD 1, SLD 3, SLD 4 nebuvo pateiktas statinio bendraturčių sutikimas ir tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto nuostatos. Pažymi, kad atsakovai kartu su techninius projektus rengiančiu asmeniu aptarė visus kapitalinio remonto projektui keliamus reikalavimus. Projekto apimtys numatytos taip pat buvo numatytos Projektavimo sutartyse. Atsakovai parašu patvirtino projektavimo darbus, kas leidžia teigti, kad visi atsakovų keliami projektui reikalavimai yra įvykdyti. Jokie formalūs statybą leidžiančio dokumento išdavimo trūkumai nesudaro reikšmingesnio pagrindo statybos leidimų naikinimui. Norint panaikinti statybos leidimą reikia įrodyti, jog yra esmingai pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai ar viešasis interesas bei kad asmuo, įgijęs teisę statyti statinį, buvo nesąžiningas. Ieškovės nurodytas pažeidimas nėra esminis, atsakovų atlikti ir ginčijami byloje statybos darbai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių abiejų gyvenamųjų namų butų savininkams. Dėl to, Techninės užduoties nebuvimas formaliąją prasme, negali būti laikomas pakankamu pagrindu naikinti ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą. Pažymi, kad kapitalinių remontų projektuose nebuvo numatyti prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų darbai, o atsakovams priklausantys butai, kuriuose vyko ginčijami statybos darbai, jau buvo prijungti prie inžinerinių tinklų. Dėl nurodytų priežasčių, galima teigti, kad projektų rengimo, pateikimo institucijai dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo metu, prisijungimo sąlygos nebuvo reikalingos. Dalinės ekspertizės akte, be kitų jo turinio argumentų, yra konstatuota, kad projektai atitinka esminius statiniui keliamus reikalavimus. Dalinę ekspertizę atlikęs asmuo, įvertino projekto sprendinius, konstatavo, kad projektas gali būti tvirtinamas. Pastebi, kad ieškinyje, motyvuojant minėtą teiginį, nėra nurodoma, kokios konkrečiai (kokia apimtimi) laikančiosios statinio konstrukcijos buvo pakeistos ir, jeigu tai statybos darbų eigoje buvo tai padaryta, kokią konkrečiai neigiamą įtaką/poveikį tai turėjo statiniui. Be to, paneigiant šiuos ieškovės teiginius, kartu su atsiliepimu teikiami papildomi dokumentai, kurie patvirtina, kad pati ieškovė neturi, nesugeba suformuoti/pateikti savo dokumentuose nuoseklios ir vienodos pozicijos dėl ginčijamose SLD 1 ir SLD 3 nurodomos statybos darbų rūšies. Šiuose ieškovės dokumentuose negalima reikiamai suprasti, kokių konkrečių faktinių/teisinių argumentų pagrindu yra atribojami „kapitalinio remonto“ statybos darbai, nuo „rekonstrukcijos“ statybos darbų. Pažymi, kad vertinant Statybos įstatyme bei Reglamente pateikiamus darbų, kurie laikytini statinio kapitaliniu remontu, statinio rekonstrukcija, sąvokų paaiškinimus, turinio apibudinimus, jie neleidžia vienareikšmiai ir neginčijamai vienodai suprasti statinio rekonstrukcijos statybos darbų atribojimo nuo kapitalinio remonto statybos darbų, nes tam tikrais atvejais atliekami (atlikti) statybos darbai savo turiniu atitinka abiejų šių statybos rūšių požymius. Vien tik faktas, kad technine prasme, pasikeitė laikančiosios statinio konstrukcijos, nereiškia, kad statybos darbai imperatyviai turi būti priskiriami rekonstrukcijai, nes tiek kapitalinio remonto, tiek rekonstrukcijos atveju yra numatyta galimybė keisti, pertvarkyti laikančias statinio konstrukcijas. Be to, Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nustatytas 2 mėnesių terminas, per kurį institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo. Ieškovo anksčiau atliktų statybą leidžiančių dokumentų patikrinimų aktai, papildomi raštai leidžia neginčijamai teigti, kad ieškovui apie nurodomus nagrinėjamame teisme ieškinyje galimus statybos darbus reguliuojančių teisės aktų pažeidimus buvo žinoma ženkliai anksčiau nei 2019 m. spalio 29 d. - 2019 d. spalio 30 d., todėl ieškovas yra praleidęs 2 mėnesių terminą kreiptis į teismą, dėl ko nagrinėjamas ieškinys teismui yra pateiktas visiškai nepagrįstai. Ieškovas į bylą nėra pateikęs duomenų, įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ginčo situacijoje privalo būti taikoma tik kraštutinė neteisėtos statybos padarinių priemonė – statinio ar jo dalies griovimas, todėl reikalavimas išardyti perstatytas ar pertvarkytas daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios vietos dalis pagal archyvinę bylą, yra visiškai nepagrįstas ir dėl to turėtų būti atmestas (e. b. 3 t. b. l. 136-145).

A. R. G. ir atsakovų atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir jų pagrindu prašė ieškinį atmesti.

A. J. R. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškinio administracinio pobūdžio reikalavimai niekaip nėra susiję su atsakovo atliktais veiksmais – atsakovas negali būti pripažintas atsakingu už administracinių sprendimų priėmimą. Ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos, byloje nėra įrodyta, kad Ekspertizės aktai neva neatitiko jų priėmimo metu (2014 m. gruodžio 29 d.) galiojusių, taikytinų teisės aktų reikalavimų. Ieškinio administracinio pobūdžio reikalavimai pareikšti praleidus Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą 2 mėnesių administracinių sprendimų apskundimo terminą. Apie Statybos užbaigimo akto išdavimo neva neteisėtumą ieškovei tapo žinoma 2016 m. lapkričio 27 d. atlikus patikrinimą ir jo pagrindu surašius patikrinimo aktą Nr. UTA-16. Apie SLD 1 - SLD 4 išdavimo neva neteisėtumą, o tuo pačiu ir apie Deklaracijų Nr. 1 - Nr.3 patvirtinimo neteisėtumą, Inspekcijai tapo žinoma atlikus toliau nurodytus patikrinimus bei jų pagrindu surašius patikrinimo aktus: dėl SLD 1 – 2017 m. kovo 28 d. ieškovui parengus patikrinimo aktą Nr. PS1-47; dėl SLD 2 – 2017 m. kovo 28 d. ieškovui parengus patikrinimo aktą Nr. PS1-46; dėl SLD 3 – 2017 m. kovo 27 d. ieškovui parengus patikrinimo aktą Nr. PS1-43; dėl SLD 4 – 2016 m. lapkričio 8 d. ieškovui parengus patikrinimo aktą Nr. SLD-100-161108-0001. Prieštaringa, laikui bėgant besikeičianti ieškovo pozicija dėl Ekspertizės aktų (ne)atitikimo teisės aktų reikalavimams kelia abejonę dėl jos pagrįstumo. Bet kokiu atveju, akivaizdu, kad Ekspertizės aktų neatitikimą teisės aktų reikalavimams niekaip negali patvirtinti Inspekcijos motyvas, jog atsakovui buvo pateiktos tik dalinės TP Nr. 1 - TP Nr.4 ekspertizės, nors buvo privaloma ir bendroji statybos projekto ekspertizė. Jokiame 2014 m. gruodžio 29 d. (Ekspertizės aktų rengimo metu) galiojusiame teisės akte nebuvo nustatyta, kad statinio projekto dalinės ekspertizės vadovas, vertindamas statinio projekto konstrukcijų dalį, turi nurodyti pastabą arba atskirai informuoti užsakovą apie statinio projekto bendrosios ekspertizės privalomumą. Inspekcijos išskirtame Ekspertizės reglamento 7 punkte buvo išvardinti tik statinio projekto ekspertizės privalomumo atvejai. Nesutinka ir su ieškovo motyvu, kad Ekspertizės aktuose neva turėjo, bet nebuvo įvertinta, jog juose išvardinti statybos darbai „pagal STR 1.01.08:2008 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktą priskirtini statinio rekonstravimo darbams“, t. y. kad TP Nr. 1 - TP Nr. 4 yra „neteisingai nustatyta statybos rūšis“ (Ekspertizės reglamento 14 punktas). Jokiame galiojusiame teisės akte nebuvo nustatyta, kad statinio projekto konstrukcinės dalies ekspertizės vadovas, turi vertinti, ar statinio projekte yra nurodyta tinkama statybos rūšis, toks reikalavimas nebuvo numatytas ir ieškovės išskirtame Ekspertizės reglamento 14 punkte. Statinio projekto konstrukcijų dalies ekspertizės metu yra tikrinami konstrukciniai sprendiniai, t. y. kaip jie atitinka statinio esminius reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tuo labiau, kad ieškovo pozicija, kad TP Nr. l - TP Nr. 4 nurodyti statybos darbai neva turėjo būti priskirti rekonstrukcijos darbams, yra visiškai nepagrįsta ir tai patvirtina ieškovo 2017 m. kovo 28 d. patikrinimo akte Nr. PSl-47 dėl SLD 1 ir 2017 m. kovo 27 d. Patikrinimo akte Nr. PSl-43 dėl SLD 3, paties ieškovo padaryta išvada, kad TP Nr. l ir TP Nr.3 nurodyta statinio statybos rūšis (t. y. kapitalinis remontas) yra teisinga. Byloje nėra jokių įrodymų, kad po SLD 1-4 pagrindu atliktų statybos darbų namo ilgis, plotis arba aukštis padidėjo ar sumažėjo. Priešingai, atsakovų kartu su atsiliepimais į ieškinį pateikti įrodymai bei paaiškinimai patvirtina, kad namo išorės matmenys nėra pasikeitę. Ieškovė, prašydama panaikinti Statybos užbaigimo aktą, ieškinio dalyke nepagrįstai nurodo, kad jis išduotas tik SLD 4 pagrindu. Statybos užbaigimo akte užfiksuota, kad komisijai buvo pateiktas 2011 m. gruodžio 28 d. Statybos leidimas ir SLD 4, kaip statybą leidžiantys dokumentai, taip pat 2011 m. Projektas ir TP Nr.4, kaip projektinė dokumentacija. Komisija padarė išvadą, kad yra pateikti visi privalomi pateikti dokumentai bei kad šie dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. gruodžio 28 d. Statybos leidimas yra galiojantis, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ieškinio reikalavimas panaikinti Statybos užbaigimo akto galiojimą (e. b. 3 t., b. l. 162-183).

Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir jų pagrindu prašė ieškinį atmesti.

Tretieji asmenys G. Š., VĮ „Registrų centras“, AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuoti tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas

Ieškovės atstovės,

A. J. S., A. K., L. K., R. G., J. M. pagal išduotus Rašytinius pritarimus baigus statybos darbus, ieškovė patvirtino atsakovų deklaracijas apie statybos užbaigimą – atsakovui J. S. 2015 m. gruodžio 23 d. pagal Rašytinį pritarimą 1 (e. b. 1 t., b. l. 66-67); atsakovams A. K. ir L. K. 2015 m. gruodžio 28 d. pagal Rašytinį pritarimą 2 (e. b. 1 t., b. l. 62-63); atsakovei R. G. 2015 m. gruodžio 23 d. pagal Rašytinį pritarimą 3 (e. b. 1 t., b. l. 64-65); atsakovui J. M. statybų užbaigimas buvo įformintas 2016 m. sausio 11 d. Statybos užbaigimo aktu Nr. 5UA-10-160111-00001-(14.45) pagal Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius 2011  m. gruodžio 28 d. išduotą leidimą Nr. 116/11 (LNS-12-111228-00108) rekonstruoti statinį ir pagal Rašytinį pritarimą Nr. 4.

Ieškovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, patikrinusi Rašytinių pritarimų išdavimo teisėtumą: 2019 m. spalio 30 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-20-191030-00129, kuriame konstatavo, kad Rašytinis pritarimas Nr. 1, atsakovui J. S. išduotas neteisėtai (e. b. 1 t., b. l. 160-168); 2019 m. spalio 30 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-20-191030-00128, kuriame konstatavo, kad Rašytinis pritarimas Nr. 2, atsakovei L. K. išduotas neteisėtai (e. b. 1 t., b. l. 169-177); 2019 m. spalio 29  d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-20-191030-00126, kuriame konstatavo, kad Rašytinis pritarimas Nr. 3, atsakovei R. G. išduotas neteisėtai (e. b. 1 t., b. l. 178-186); 2019 m. spalio 29 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-20-191030-00125, kuriame konstatavo, kad Rašytinis pritarimas Nr. 4, atsakovui J. M. išduotas neteisėtai (e. b. 1 t., b. l. 187-195). Ieškovė, nustačiusi kad atsakovams statybą leidžiantys dokumentai išduoti neteisėtai, kreipėsi į teismą dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos užbaigimo aktų, deklaracijų apie statybos užbaigimą panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių visų pirma kilo dėl to, ar ieškovė yra nepraleidusi Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto 2 mėnesių termino, per kurį ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo. Be to, šalys skirtingai aiškina atliktų statybos darbų rūšį ir išduotų Rašytinių pritarimų teisėtumą.

I. Dėl termino ieškiniui dėl statybą leidžiančio dokumento ginčijimo pareikšti

Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo pateikė ieškovė vykdydama jai Priežiūros įstatymo pavestas funkcijas, todėl ieškiniui pareikšti, jai taikytinas Priežiūros įstatymas ir jo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas 2 mėnesių terminas. Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte, nustatyta, kad prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Praleidus kreipimosi į teismą nustatytą terminą, jis gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymas ir jo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas reglamentuoja ne tik terminą (jo trukmę – 2 mėnesiai), per kurį inspekcija turi teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo, bet nustato ir šio termino pradžią – per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2018, 44 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui J. S. patikrinimo aktas Nr. SLD-20-191030-00129, kuriame konstatuota, kad Rašytinis pritarimas Nr. 1 išduotas neteisėtai, surašytas 2019 m. spalio 30 d. (e. b. 1 t., b. l. 160-168), atsakovei L. K. patikrinimo aktas Nr. SLD-20-191030-00128, kuriame konstatuota, kad Rašytinis pritarimas Nr. 2 išduotas neteisėtai, surašytas 2019 m. spalio 30 d. (e. b. 1 t., b. l. 169-177), atsakovei R. G. patikrinimo aktas Nr. SLD-20-191030-00126, kuriame konstatuota, kad Rašytinis pritarimas Nr. 3 išduotas neteisėtai, surašytas 2019 m. spalio 29 d. (e. b. 1 t., b. l. 178-186), atsakovui J. M. patikrinimo aktas Nr. SLD-20-191030-00125, kuriame konstatuota, kad Rašytinis pritarimas Nr. 4 išduotas neteisėtai, surašytas 2019 m. spalio 29 d. (e. b. 1 t., b. l. 187-195). Vertinant, tai, kad ieškovės ieškinys teisme gautas 2019 m. lapkričio 14 d., galima konstatuoti, kad nuo patikrinimo aktų surašymo dienos iki ieškinio pateikimui teismo dienos nėra praėjęs 2 mėnesių terminas, todėl ieškovės ieškinys teismui pateiktas nepraleidus Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinto 2 mėnesių termino. Tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė atsakovams Rašytinių pritarimų teisėtumą yra atlikusi yra ankščiau nei teismui pateikti ieškovės Rašytinių pritarimų 2019 m. spalio 29-30 d. patikrinimo aktai.

Iš ieškovės 2016 m. lapkričio 9 d. rašto P. K. matyti, kad atsakovui J. M. patikrinimo aktas Nr. SLD-100-161108-00001, kuriame konstatuota, kad Rašytinis pritarimas Nr. 4 išduotas neteisėtai, surašytas 2016 m. lapkričio 8 d. Šiame rašte nurodoma, kad patikrinimo akte nustatyti šie pažeidimai: klaidingai nurodyta statybos rūšis – kapitalinis remontas (turi būti rekonstravimas), kartu su prašymu nepateikti statinio bendraturčių sutikimai dėl gyvenamojo namo (3 ir daugiau butų) namo rekonstravimo, nepateikti (nėra) savivaldybės administracijos išduoti specialieji architektūriniai reikalavimai, neparengta 2011 m. rekonstravimo projekto, (kurio sprendiniams išduotas leidimas Nr. LNS-12-111228-00108 yra galiojantis) nauja laida keičiant esminius projekto sprendinius – įrengiant naujas laikančiąsias konstrukcijas ant stogo ir tuo didinant pastato dalies matmenis, t. y. praplečiant butą V aukšte, Rašytinis pritarimas pagal 2014 m. projektą išduotas neužbaigus statybos pagal 2011 m. rekonstravimo projektą, esant galiojančiam leidimui. Akto išvada Rašytinis pritarimas išduotas neteisėtai (e. b. 5 t., b. l. 79 DOK 24024 ZIP priedas). Šias rašte nurodomas aplinkybes patvirtina byloje pateiktas 2016 m. lapkričio 8 d. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-100-161108-00001 (e. b. 5 t., b. l. 79 DOK 24024 ZIP priedas). Tokie byloje esantys duomenys leidžia teismui konstatuoto faktą, kad pirmas ieškovės patikrinimo aktas, kuriame nustatyti analogiški pažeidimai, kad Rašytinis pritarimas Nr. 4, atsakovui J. M. buvo surašytas dar 2016 m. lapkričio 8 d., t. y. prieš tris metus iki ieškovės ieškinio teismui pateikimo. Be to, iš ieškovės 2017 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. 2D-12745, P. K. matyti, kad ieškovė atliko ir kitų būtų, t. y. atsakovams J. S., L. K. ir R. G. išduotų Rašytinių pritarimų išdavimo teisėtumą ir 2017 m. kovo 27-28 d. surašė J. S. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PS1-47, L. K. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PS1-46, R. G. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PS1- 43. Patikrinimo išvados – rašytiniai pritarimai išduoti neteisėtai, įrengti naujus balkonus leista nepateikus kiti pastato (e. b. 3 t., b. l. b. l. 146 DOK 5566 ZIP priedas; 5 t., b. l. 79 DOK 24024 ZIP priedas). Esminiu skirtumu minėtuose patikrinimo aktuose nuo ieškovės atsakovams 2019 m. spalio 29-30 d. surašytų patikrinimų aktų, kuriuose taip pat konstatuota, kad rašytiniai pritarimai išduoti neteisėtai, galima laikyti, tai, kad nėra nurodytas pažeidimas dėl statybos rūšies, t. y. kad Rašytiniuose pritarimuose turi būti nurodyta statybos rūšis ne kapitalinis remontas, o statinio rekonstrukcija. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovams Rašytinių pritarimų neteisėtumas ieškovės konstatuotas buvo jau 2016 m. lapkričio 8 d., 2017 m. kovo 27 d. ir 2017 m. kovo 28 d. ir teismo vertinimu Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas 2 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo šių patikrinimo aktų surašymo datų. Priešingų išvadų konstatavimo atveju, Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas 2 mėnesių terminas netektų prasmės, kadangi ieškovė, kuriai įstatymo leidėjas nustatė teises ir pareigas statybos priežiūros srityje (Priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnis), praleidusi terminą minėtame straipsnyje nustatytą terminą, galėtų jo išvengti surašant naują patikrinimo aktą. Kaip patvirtina byloje pateikti įrodymai ieškovė 2017 m. sausio 10 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūra su prašymu dėl viešojo intereso gynimo, prašydama pripažinti negaliojančiais Rašytinį pritarimą Nr. 4 ir 2016 m. sausio 11 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-160111-00001-(14.45) (7 t., b. l. 200 DOK 9652 ZIP priedas). Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 13.12.-50, paliktas galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2017 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. AP-706/2017 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, padarius išvadas, kad Rašytinio pritarimo Nr. 4 ir 2016 m. sausio 11 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-160111-00001-(14.45) panaikinimas ir statybos padarinių šalinimas yra ne viešojo, o privataus intereso dalykas (e. b. 5 t., b. l. 79 DOK 24024 ZIP priedas). Tai, kad šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja viešasis interesas buvo konstatuota prokurorų nutarimuose, o ieškovė nuo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti ginti viešą interesą, į teismą kreipėsi daugiau nei po dviejų metų, surašiusi atsakovams naujus patikrinimo aktus. Objektyvių priežasčių, kodėl ieškovei šis terminas turėtų būti atnaujintinas, nėra. Išdėstytų motyvų pagrindu, teismas konstatuoja, kad ieškovė yra praleidusi Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą 2 mėnesių terminą ieškiniui dėl Rašytinių pritarimų panaikinimo, pareikšti.

II. Dėl patikrinimo aktuose nustatytų pažeidimų

Ieškovė nurodo, kad atsakovams išduodant Rašytinius pritarimus kapitaliniam remontui nebuvo gauti daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių sutikimai, t. y. gauti tik vienos pastato dalies bendraturčių sutikimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) g. 8, (duomenys neskelbtini), yra 72 butai, daugiabučiame name, kuriame įsteigta DNSB „Arka“. A. R. Goberytė, L. K., J. S. 2014 m. lapkričio 20 d. prašymu, kreipėsi į DNSB „Arka“ pirmininką prašydami organizuoti balsavimą raštu, dėl (duomenys neskelbtini) g. 8A, butų Nr. 60, 64, 69, 70 kapitalinio remonto, įrengiant prie butų virtuvių po balkoną, šiuo metu neeksploatuojamoje ir prie kitų, kurių nors butų, eksploatuoti neįmanomoje namo fasado dalyje (fasado nišoje virš arkos). Iš DNSB „Arka“ 2014 m. gruodžio 12 d. balsavimo raštu skaičiavimo protokolo matyti, kad balsavimo metu 100 procentų visų DNSB „Arka“ atskiro pastato (duomenys neskelbtini) g. 8A narių, atsakovų prašymui pritarė (17 butų ir 17 butų) (e. b. 3 t., b. l. 135 DOK 5492 ZIP priedas).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teises ir pareigas apibrėžia CK 4.72–4.85 straipsniai. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą detalizuoja CK 4.82-4.85 straipsnių normos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, disponavimo teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu kitos savininko teisių turinį sudarančios teisės (valdymo, naudojimo) įgyvendinamos bendraturčių balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi, CK 4.85 straipsnio 1 dalyje daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia išimtis grindžiama tuo, kad tokiais atvejais paprastai būna daug bendraturčių, kas apsunkina bendro sutarimo pasiekimą. Šiems bendraturčiams skirtingas sprendimų, kuriais įgyvendinama nuosavybės teisė į bendrą turtą, priėmimo būdas nustatytas atsižvelgiant į savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimo padarinius. Kadangi disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatyta sudėtingesnė susitarimo forma – visų bendraturčių sutikimas, maksimaliai užtikrinantis įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnis). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus bendro bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai. CK 4.85 straipsnis, įtvirtindamas išimtį iš bendrosios 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraturčių sprendimo priėmimo taisyklės, nurodo du sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priėmimo būdus: 1) bendraturčių balsų daugumą (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) ir 2) paprastesnę bendraturčių sprendimų priėmimo formą, kai galima priimti sprendimus dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų – atitinkamos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 3 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad šiuo atveju balsavimas raštu dėl atsakovų prašymo leisti atlikti butų kapitalinio remonto darbus buvo gautas tik vienos namo dalies, t. y. septyniolikos butų gyventojų. Atsakovų teigimu balsavimo organizavimo metu, buvo patvirtinti Daugiabučio gyvenamojo namo investiciniai planai (vėliau techniniai projektai), kurių pagrindu buvo pripažinta, kad daugiabutį namą Druskininkų g. 8, sudaro du atskiri statiniai, pastatyti skirtingais metais. Šias atsakovų nurodamas aplinkybes iš esmės patvirtina byloje esantys įrodymai, tačiau vis dėl to pažymėtina, kad esant net ir tokioms aplinkybėms, atsakovų balkonai pagal kapitalinio remonto projektus buvo projektuojami ir prie kitos pastato sienos (projektavimo metu (duomenys neskelbtini) g. 8). Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad buvo reikalingas ne tik (duomenys neskelbtini) g. 8A, bet ir (duomenys neskelbtini) g. 8 (kitų 56 savininkų) sutikimai ir šioje situacijoje nėra pagrindo taikyti CK 4.85 straipsnio 3 dalį, pagal kurią būtų reikalingas tik dalies statinio bendrasavininkų sutikimai. Tai reiškia, kad DNSB „Arka“ pirmininkas gavęs atsakovų prašymą dėl (duomenys neskelbtini) g. 8A, butų Nr. 60, 64, 69, 70 kapitalinio remonto, įrengiant prie butų virtuvių po balkoną, turėjo organizuoti viso namo, t. y. 72 buto gyventojų balsavimą, o ne namo dalies, 17 butų. Tačiau, kaip matyti iš susiklosčiusios situacijos ir vertinant, kad statinio dalis (duomenys neskelbtini) g. 8 A, buvo laikomas kaip atskiras pastatas, balsavimas buvo organizuotas tik tos namo dalies, kurioje buvo įrengiami balkonai. Balsavimą dėl atsakovų prašymo atlikti kapitalinio remonto darbus organizavo DNSB „Arka“ pirmininkas, kurio pritarimas atlikti atsakovams kapitalinio remonto darbus, nėra panaikintas.

Byloje tarp šalių kilęs ginčas ir dėl statybos rūšies. Ieškovė nurodo, kad atsakovų atlikti statybos darbai turėtų būti priskirtini rekonstravimo darbams, atsakovai teigia, kad jų atlikti darbai atitinka Rašytiniuose pritarimuose nurodytai statybos rūšiai – kapitalinis remontas.

Pažymėtina, kad asmenys turi teisę savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, patys spręsti visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus, įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti visumą įrodymų ir padaryti pagrįstas išvadas. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

Ieškovė įrodinėdama, kad atsakovų atlikti statybos darbai turėtų būti priskirti statinio rekonstravimui nurodo, kad po statybos darbų pasikeitė pastato tūris bei buvo įrengtos naujos laikančios konstrukcijos. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas (galiojusio Rašytinių pritarimų išdavimo metu) 2 straipsnio 18 dalyje buvo nustatyta, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.), o šio straipsnio 20 dalyje buvo nustatyta, kad statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad Statybos įstatyme buvo nustatytas esminis skirtumas nuo statinio rekonstravimo ir kapitalinio remonto, tai, jog rekonstravimo metu pakeičiama statinio ilgis, plotis, aukštis ir pan. Duomenų, kad po atsakovų atliktų statybos darbų pasikeitė šie statinio matmenys nėra, jie ir nebuvo šioje byloje ieškovės įrodinėjami.

STR 1.01.08:2002 9 punkte buvo nustatyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 9.1. pastatomi nauji aukštai; 9.2. įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 9.4. nugriaunama dalis esamų aukštų; 9.5. prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 9.6. pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. STR 1.01.08:2002 10 punkte nustatyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

Atsakovai savo argumentams pagrįsti, kad jų atlikti statybos darbai yra priskiriami kapitalinio remonto darbams, pateikė eksperto D. K. 2021 m. kovo 16 d. vertinimo aktą, kuriame ekspertas įvertinęs atsakovams priklausančių butų pagal atsakovo UAB „SER namai“ parengtus kapitalinio remonto projektus, padarė išvadą, kad butų Druskininkų g. 8-(60; 64; 69; 70; 72), projekte įvardinta ir nustatyta statybos rūšis „kapitalinis remontas“ atitinka projekte numatytus kapitalinio remonto statybos darbus (e. b. 7 t., b. l. 200 DOK 9652 ZIP priedas).

Ieškovė nesutikdama su atsakovų eksperto pateiktu vertinimo aktu pateiktame paaiškinime nurodo, kad projektų, pagal kuriuos išduoti pritarimai, aprašomojoje dalyje išdėstyta: „<...> pagal šį kapitalinio remonto projektą užpildomas vertikalus tarpas/niša tarp esamų sienų – įrengiama įstiklinta lodžija. Buto patalpos - paliekamos esamos. Analogiškus kapitalinio remonto darbus būtų tikslinga vykdyti kartu su aukščiau ir žemiau esančiais butais, kuriems ruošiamas analogiškas kapitalinio remonto projektas. Darbus atliekant vienu metu – sutaupomos medžiagų sąnaudos, laikas, o rezultatas – vientisas fasadas iš kiemo pusės. Išorinės fasadų sienų dalys – horizontalūs tarpai tarp langų angų, parapetai, kiti angokraščių tarpai - užpildomi vėdinamo fasado sienomis. Jų konstrukcijos pagrindą sudaro sistema iš lenktų plieninio karkaso profilių su mineralinės vatos termoizoliacijos, vėjo, garo, vidaus ir išorės apdailos sluoksniais. Konstrukcija tvirtinama prie perdangos plokščių ir skersinių mūro sienų sistemos tvirtinimo elementais. Vienas iš vertikalių tarpsnių pagal plano brėžinį tarp esamų vertikalių sienų dalinai užpildomas įrengiant perdangos dalį. Perdangos dalis projektuojama surenkama iš gelžbetoniniu tuštuminių, individualaus ilgio perdangos plokščių. Plokštes numatoma pakelti į projektinį aukštį ir atremti į iš anksto paruoštas horizontalias vagas/nišas. Vagų įrengimui, būtina nužymėti vietas ir išpjauti esamas mūro dalis, sudėti armavimo strypynus, inkarinius varžtus ir išbetonuoti atramas. Tik įsitikinus, kad vagų paruošos darbai yra atlikti tiksliai ir tinkamai, - galima montuoti projektines perdangos plokštes <...>“. Ekspertas, vertindamas projektus, visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad pastate įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, kurių pastate nebuvo, o ne senos laikančiosios konstrukcijos pakeičiamos naujomis, taip pat neįvertino, kad dėl projekte numatytų statybos darbų, keičiasi vienas iš statinio parametrų – pastato tūris (e. b. 8 t., b. l. 65-72). Visgi tokie pateikti paaiškinimai teismui nėra pagrindas daryti išvadą, kad atliekant statybos darbus buvo statomos naujos laikančios konstrukcijos. Teismo vertinimu jeigu ieškovė įrodinėja tokią aplinkybę turi pateikti ir atitinkamus įrodymus, kurie paneigtų atsakovų pateiktą eksperto išvadą. Tai, kad ieškovės nuomone, tam tikri statybų metu atlikti darbai turi būti vertinami, kaip naujų laikančiųjų konstrukcijų įrengimas, teismui savaime nesuteikia pagrindo, tokius darbus vertinti kaip laikančiųjų konstrukcijų įrengimą. Be to, ieškovės dar 2017 metais atliktuose patikrinimuose, pažeidimas dėl statybos rūšies nenustatytas, o teismo posėdžio metu ieškovės atstovė atsakinėdama į atsakovo UAB „SER namai“ atstovo klausimus, kokios laikančios konstrukcijos institucijos nuomone buvo pakeistos ar pastatytos naujos, negalėjo paaiškinti ir laikėsi analogiškos nuomonės kaip ir pateiktuose paaiškinimuose. Jokie kiti įrodymai, kurie paneigtų eksperto padarytas išvadas, teismui nėra pateikta, todėl konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, kad jos patikrinimo aktuose nustatytas pažeidimas, jog atsakovų atlikti statybos darbai turėtų būti priskiriami statinio rekonstrukcijai, o ne kapitaliniam remontui (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovai teikdami prašymus atlikti statybos darbus pateikė ne visus privalomus dokumentus, t. y. nepateikė: techninės užduoties; prisijungimo sąlygų; laikančiųjų konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir inžinerinių sistemų, atliktų tyrimų, inžinerinių, geologinių tyrinėjimų ataskaitos.

Įvertinus šiuos ieškovės nurodytus pažeidimus pažymėtina, kad šie pažeidimai gali būti vertinami tik kaip formalaus pobūdžio pažeidimai. Akivaizdu, kad techninės užduoties tikslas yra statytojo užduoties suformavimas projektuotojui, ji yra projektavimo darbų rangos sutarties dalis. Ieškovės nurodomų prisijungimo sąlygų nebuvimas ar geologinių tyrimų šiuo atveju net nėra aktualus. Todėl konstatuotina, kad kiti ieškovės patikrinimo aktuose nurodyti pažeidimai – dėl techninės užduoties, prisijungimo sąlygų, laikančiųjų konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir inžinerinių sistemų, atliktų tyrimų, inžinerinių, geologinių tyrinėjimų ataskaitų, nebuvimo, teismo vertinimu yra formalaus pobūdžio, kurie nesuteiktų pagrindo teismui tenkinti ieškovės reikalavimą dėl Rašytinių pritarimų panaikinimo ar taikyti kitą Statybos įstatymo 281 straipsnyje nustatytą statybos padarinių šalinimo būdą, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Pažymėtina, kad atsakovams priklausančių butų kapitalinio remonto darbai buvo atlikti prieš šešis metus. Po atliktų kapitalinio remonto darbų jau atlikta namo renovacijos darbai (vyko kartu su kapitalinio remonto darbais), byloje nėra nustatyta, kad atsakovams atlikus kapitalinio remonto darbus, kokiu nors būdu yra pažeidžiami kitos namo dalies gyventojų interesai. Byloje nėra duomenų, kad kuris nors iš namo bendraturčių ar namo bendraturčių interesus atstovaujanti bendrija būtų reiškę ieškinį teisme dėl pažeistų bendraturčių teisių, po atliktų atsakovų statybos remonto darbų. Ieškinį šiuo atveju pareiškė institucija, atsižvelgus į vienos namo gyventojos skundus, akivaizdžiai praleidusi jai įstatyme nustatytą terminą, o aplinkybių, kad atsakovams išduoti Rašytiniai pritarimai kokiu nors būdu pažeidžia viešąjį interesą, šiuo atveju nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiame sprendime išdėstytus argumentus ir motyvus, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau ji nėra atleista nuo kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų ir kitų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovės ieškinys atmestas, todėl ieškovė privalo atlyginti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens J. D. ir ieškovės interesai šioje byloje sutapo, ieškovės ieškinys atmestas, todėl nei ieškovė nei atsakovai atlyginti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų neprivalo. Iš atsakovų R. G., J. S. ir J. M. atstovo advokato V. P. pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovai patyrė: R. G. – 1 996,50 Eur; J. S. – 1 815 Eur; J. M. – 2 359,50 Eur, bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos atstovo advokato J. Č. pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė patyrė 3 582,21 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kiti atsakovai – DNSB „Arka“, UAB „SER namai“, J. R., A. K. ir L. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, į bylos apimtį, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, teismas sprendžia, kad atsakovų advokatų pateiktos išlaidos neviršija nustatytų teikiamų paslaugų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovės atsakovų naudai priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas, 288600210, atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 996,50 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 50 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas, 288600210, atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas, 288600210, atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 359,50 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 50 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas, 288600210, atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188776264, naudai 3 582,21 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt dviejų 21 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja                                                                     Leonora Jakubauskienė