Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-435-873/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03068-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. rugsėjo 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. B. atstovo advokato Laimono Judicko (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties, kuria D. B. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto (toliau – Institucija) 2019 m. gegužės 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-10441-2019 paliktas nepakeistas.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-10441-2019 D. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2019 m. balandžio 16 d., 19.56 val., Savanorių prospekte, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW X3 XDRIVE30D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo 107 km/h greičiu, esant kelio ženklu nustatytam didžiausiam leistinam greičiui 50 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 129 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, už kurį jam buvo paskirta 450 Eur bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 (vienam) mėnesiui.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi netenkino D. B. skundo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 27 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nei prašyme (skunde), nei teismo posėdyje nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu D. B. atstovas advokatas Laimonas Judickas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-486-271/2019, ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelią policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10441-2019 D. B. paskirtą administracinio poveikio priemonę, specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 1 (vienam) mėnesiui, sušvelninti - neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino reikšmingų aplinkybių sprendžiant dėl D. B. skirtos administracinio poveikio priemonės sušvelninimo, netinkamai aiškino ir taikė proporcingumo principą.
5. Pažymima, kad D. B. neginčija pažeidimo fakto, neneigė viršijęs leistiną važiavimo greitį, pripažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl to gailėjosi, paskirtą baudą sumokėjo. Taip pat nurodoma, kad D. B. visas jam skirtas pinigines nuobaudas susijusias su administraciniais nusižengimais yra savanoriškai sumokėjęs, todėl atstovo advokato manymu, negalima teigti, kad D. B. nepaiso visuomenės priimtų taisyklių.
6. Skunde nurodoma, kad D. B. gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste. D. B. turi sūnų M. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), kuris su mama gyvena Kaune. Pažymima, kad siekiant užtikrinti vaiko interesus ir priežiūrą D. B. dalyvauja sūnaus auklėjime, o tam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, kad po darbo ir laisvu nuo darbo metu galėtų nuvykti pas sūnų.
7. Skunde nurodoma, kad D. B. dirba įmonėje UAB „duomenys neskelbtini“, buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas. Pasak atstovo advokato, D. B. net ir vienam mėnesiui atėmus teisę vairuoti transporto priemones tai neigiamai paveiks jo darbinę veiklą, bus sudėtinga laiku atvykti į darbovietę. Pažymima, kad D. B. tenka vykti į verslo susitikimus su klientais. D. B. neturint teisės vairuoti transporto priemones tai neigiamai atsilieptų bendrovės prestižui, lemtų bendrovės užsakymų praradimą ir nuostolius, kas apsunkintų galimybę finansiškai prisidėti prie sūnaus išlaikymo.
8. Pažymima, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels neigiamas pasekmes ne vien D. B., tačiau ir jo šeimai, mažamečio sūnaus interesams. Atstovo advokato manymu, šios aplinkybės turėjo būti įvertintos, kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.
9. Atsiliepimo į skundą nepateikta.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijamos nustatytos pažeidimo faktinės aplinkybės, tačiau keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažeidėjui netaikyti administracinio poveikio priemonės, tai yra neskirti specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą bei D. B. atstovo advokato apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Institucija priėmė teisingą sprendimą paskirdama administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei tinkamai nustatė jos terminą. D. B. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas tinkamai.
11. Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą konstatuotina, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pagrįstai jų D. B. netaikė. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, visų pirma pagrįstai atsižvelgė į tai, kad greičio viršijimas daugiau nei 50 km/h jau savaime yra itin šiurkštus KET pažeidimas, už kurį numatyta griežta atsakomybė. Be to, D. B. nusižengimą padarė miesto ribose, kur eismas yra pakankamai intensyvus, tuo sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. B. pakankamai sistemingai daro administracinius nusižengimus, tarp jų ir KET pažeidimus. Iš byloje esančios D. B. administracinių nuobaudų pažymos matyti, kad per penkerius metus D. B. ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe, už greičio viršijimą (b. l. 11-20). Ankstesnė nuobauda tebegaliojanti, kadangi naujas greičio viršijimas buvo padarytas nepraėjus metams nuo baudos už ankstesnį nusižengimą sumokėjimo, kas Institucijos buvo įvertinta kaip D. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
12. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad D. B. dėl padarytų nusižengimų išvadų nedaro, kadangi sistemingai pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, pernelyg dažnai elgiasi neatsakingai. Tai įvertinus, skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui negali būti laikomas neproporcinga, pernelyg griežta poveikio priemone, neatitinkančia ANK 22 straipsnyje aprašytos paskirties.
13. Atstovas advokatas prašydamas D. B. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, iš esmės apeliuoja į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels neigiamas pasekmes ne vien D. B., tačiau ir jo šeimai, mažamečio sūnaus interesams, taip pat turės įtakos darbinėje veikloje. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino aplinkybes, susijusias su D. B. ir jo šeimos gerove, darbiniais įsipareigojimais, į tai, kad D. B. pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi, bei padarė motyvuotą išvadą, kad šios aplinkybės nėra išskirtinės ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme ir gali būti vertinamos tik skiriant jam nuobaudą sankcijos ribose, kas šiuo atveju buvo padaryta, paskiriant minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kitaip vertinti šias aplinkybes ir daryti priešingas išvadas aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, o naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, apeliaciniame skunde nenurodyta. Tuo tarpu kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, D. B. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad šioje situacijoje įstatymas pritaikytas tinkamai, jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, byloje nenustatyta. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. B. atstovo advokato Laimono Judicko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Nijolė Žimkienė