Administracinė byla Nr. eA-1228-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02674-2015-0

                                          Procesinio sprendimo kategorija 33

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „MC Wealth Management“ ir M. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „MC Wealth Management“ ir M. Č. skundą atsakovui Lietuvos bankui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. B., S. Š., R. Z. ir uždarajai akcinei bendrovei „Dekoras“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjai UAB „MC Wealth Management“ (toliau – ir Bendrovė) ir M. Č. (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2015 m. gegužės 13 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydami panaikinti atsakovo Lietuvos banko (toliau – ir atsakovas) valdybos 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 03-58 „Dėl UAB „MC Wealth Management“ patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo“ (toliau – ir Nutarimas). Skundą pareiškėjai grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRĮ), Finansų patarėjo įmonių licencijų išdavimo ir panaikinimo bei veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 03-264 (toliau – ir FPĮ taisyklės), ir Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-157 (toliau – ir IPT taisyklės), pažeidimų nepadarė, todėl Nutarimu Lietuvos bankas nepagrįstai pritaikė pareiškėjams poveikio priemones. Informacija apie pažeidimus neindividualizuota, t. y. iš skundžiamo Nutarimo neaišku, kokie konkrečiai padaryti teisės aktų pažeidimai siejami su kokiais būtent ir kada atliktais pareiškėjų veiksmais, kokiais konkrečiais įrodymais (o ne atsakovo prielaidomis) ir teisiniais argumentais grindžiamos padarytos išvados, o tai neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
2. Nutarimo išvada, jog Bendrovė teikė finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas ir tuo pažeidė FPRĮ 4 straipsnio 1 dalį, reikalaujančią turėti investicinių paslaugų teikimui reikiamą licenciją, neatitiko faktinių aplinkybių. Teisės aktai nenustatė draudimo finansų patarėjo įmonėms verstis kita, papildoma (ne investicinių ir (ar) papildomų paslaugų, nurodytų FPRĮ, teikimo) veikla. Bendrovė pagal paslaugų teikimo sutartis teikė: 1) investicines paslaugas, t. y. investavimo rekomendacijas, kliento pavedimų dėl finansinių priemonių priėmimą ir perdavimą; 2) papildomas paslaugas, t. y. kliento konsultavimą kapitalo struktūros, verslo strategijos ir kitais su tuo susijusiais klausimais, teikė patarimus ir paslaugas, susijusias su įmonių reorganizavimu ir įsigijimu, atliekant investicinius tyrimus, finansines analizes ar kitas bendro pobūdžio rekomendacijas, susijusias su sandoriais dėl finansinių priemonių, teikiant su finansinių priemonių platinimu susijusias paslaugas; 3) kitas paslaugas, t. y. klientų konsultacijas bendrais asmeninių finansų ir turto tvarkymo klausimais (be kita ko, investavimo ir taupymo, pensijų kaupimo, kreditų klausimais), atskirų kliento pavedimų vykdymą kliento pageidaujamais asmeninių finansų, turto tvarkymo, rūpinimosi gerove bei kitais klausimais.
3. Finansinių priemonių pirkimo–pardavimo sandoriai gali būti sudaromi per atstovą (įgaliojimo pagrindu), kadangi jie: nėra laikomi asmeniškais; teisės aktai nenustato draudimo kito asmens vardu (atstovavimo instituto pagrindu) sudaryti tokio pobūdžio sandorius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.132 straipsnio 1 dalis). Bendrovė teikė klientų nurodymų vykdymo įgaliojimo paslaugą tik tokiu atveju, jeigu klientas to pageidavo (pvz., D. L., R. V.). Klientas jokios prievolės išduoti Bendrovei įgaliojimą neturėjo, o tai darė išimtinai savo iniciatyva. Paslaugų teikimo sutartyje nenurodyta, kad Bendrovė, vykdydama klientų nurodymus įgaliojimo pagrindu, privalo iš klientų gauti pasirašytus pavedimus. Kadangi Bendrovė, veikdama įgaliojimo pagrindu, neturėjo pareigos susirinkti klientų pavedimų, Bendrovės iniciatyva renkamų klientų pavedimų įforminimo (faktinio pasirašymo) laikas neturėjo reikšmės. Pareiškėjų teigimu, skundžiamame Nutarime remiamasi pavienėmis ištraukomis iš M. Č. siųstų elektroninių laiškų, kuriuose pabrėžta, kad jis ėmėsi tam tikrų veiksmų, pardavė ir (ar) nupirko atitinkamas finansines priemones, mažino nuostolį, atliko ar neatliko atitinkamus sandorius ir t. t., tačiau elektroninių laiškų citatos patvirtino tik tai, kad M. Č. nuolatos pateikdavo klientų nurodymų ir iš anksto aptartų veiksmų, kuriuos atlikdavo įgaliojimo pagrindu, ataskaitas. Aktyvi ir nuolatinė komunikacija su klientais nėra būdinga finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugai (žr., pvz., susirašinėjimą su investuotoju D. L.). Nė viename iš išduotų įgaliojimų klientai Bendrovei nesuteikė teisės priimti investicinius sprendimus, o Bendrovės atlikti veiksmai, taip pat ir vertybinių popierių pirkimas–pardavimas, atitiko kliento valią, t. y. kliento priimtus investicinius sprendimus. Aplinkybė, kad Bendrovė turėjo keleto klientų nepasirašytus pavedimus, nereiškė, kad Bendrovė veikė savo nuožiūra. Tai, kad Bendrovė tik vykdydavo tikslius klientų nurodymus pagal jų priimtus investicinius sprendimus, neatsižvelgiant į jų pateikimo formą, patvirtino ir klientų paaiškinimai.
4. Bendrovės teiktos paslaugos nelaikytinos finansinių priemonių portfelio valdymo paslauga, kadangi: 1) investuotojai Bendrovei niekada nesuteikė mandato savo nuožiūra valdyti finansinių priemonių portfelius, Bendrovei suteikti įgaliojimai veikti kiekvieno iš kliento vardu nurodyti kiekvieno kliento išduotame įgaliojime ir atspindėjo kiekvieno kliento valią; 2) su investuotojais nebuvo sudarytos jokios sutartys, kuriose būtų aptarti ar detalizuoti įgaliojimuose nurodyti įgalinimai ar pateikta informacija apie finansinių priemonių vertės nustatymo metodą ir dažnumą, informacija apie rezultatų lyginamąjį indeksą; 4) susitikimai su klientais buvo nuolatiniai; 4) Bendrovės iniciatyva investuotojai būdavo prašomi pasirašyti pavedimus pirkti–parduoti finansines priemones. Notarai patvirtino investuotojų Bendrovei išduotus įgaliojimus kaip teisėtus. Nė vienas klientas nesikreipė dėl finansinių priemonių pirkimo–pardavimo sandorio nuginčijimo. Visi klientai žinojo, jog turėjo teisę bet kada panaikinti įgaliojimus (CK 2.146 straipsnis), jeigu Bendrovės teikiamos paslaugos neišreiškė jų tikrosios valios ar neatitiko interesų.
5. Bendrovė, dar prieš pradėdama savo veiklą, kreipėsi į kompetentingą priežiūros instituciją – Vertybinių popierių komisiją, prašydama pateikti nuomonę dėl teisės disponuoti kliento sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis ir finansinėmis priemonėmis pagal kliento įgaliojimą. Vertybinių popierių komisija nurodė, jog finansų patarėjo įmonė galėjo verstis kita papildoma (ne investicinių paslaugų teikimo) veikla, kadangi tokio draudimo teisės aktai nenustatė. Bendrovė niekada aktyviai nereklamavo galimybės klientams išduoti įgaliojimus Bendrovei, kad ši atliktų techninius veiksmus, klientų pavedimų vykdymo įgaliojimų pagrindu paslauga buvo teikiama tik tiems klientams, kurie jos patys pageidavo. Standartinės Bendrovės paslaugų teikimo sutarties 8.4 punkte aiškiai nurodyta, jog „Finansų patarėjo teikiamos kitos paslaugos nėra licencijuojamos investicinės paslaugos, todėl jų teikimui netaikomi investicinių paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai bei juose nustatyti imperatyvūs investuotojų apsaugos reikalavimai. Šių paslaugų teikimą reglamentuoja Sutartis ir bendrieji civilinius santykius tarp Šalių reglamentuojantys teisės aktai“. Be to, remiantis VAĮ 363 straipsnio 2 dalimi, ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos.
6. Nutarime neteisingai nurodyta, jog Bendrovė teikė pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugas ir perduodavo klientų pavedimus kolektyvinio investavimo subjektams, įsteigtiems trečiųjų šalių jurisdikcijose, ir todėl veikė ne pagal valstybių narių teisės aktų reikalavimus. Šie veiksmai neva lėmė FPRĮ 4 straipsnio 7 dalies 4 punkto reikalavimų pažeidimą, tačiau Bendrovė 2014 m. spalio 6 d. žodiniuose paaiškinimuose nurodė, jog jos veiksmai, klientams įsigyjant Nutarime minimų investicinių fondų vienetų, buvo išimtinai techninio pobūdžio (pateikti informaciją apie fondą, paprašyti fondo pateikti savo dokumentus ir sutarties pavyzdžius ir t. t.). Skundžiamame Nutarime įvardyti kolektyvinio investavimo subjektai (arba jų valdymo įmonės), kurie veikė vadovaudamiesi ne valstybių narių teisės aktais („Man AHL Diversified PCC“, „Man BlueCrest Multi Strategy“, „Pamploma Credit Opportunities Fund“, „Tranen Capital Alternative Investment Fund“, „GLG Emerging Currency and Fixed Income“), bet Bendrovės pavedimų registravimo žurnalas patvirtino, kad Bendrovė dėl šių kolektyvinio investavimo subjektų neteikė investicinės paslaugos – pavedimų priėmimo ir perdavimo. Teisės aktai nenumatė ribojimo teikti investicinę paslaugą – investavimo rekomendacijas. Skundžiamame Nutarime nenustatyta, kokių konkrečių aplinkybių visuma leido spręsti, kad buvo padaryti veiksmai, atitinkantys investicinės paslaugos – pavedimo perdavimo – turinį, kada buvo perduotas tariamas pavedimas, kokio kliento pavedimas buvo perduotas, kas perdavė pavedimą, kokiam kolektyvinio investavimo subjektui buvo perduotas pavedimas ir kitos aplinkybės. Taip pat neįvertinta tai, kad tarp Bendrovės ir J. R., G. P., R. S., R. L. bei R. B., kuriems skirti elektroniniai laiškai cituojami Nutarime, apskritai niekada nesusiklostė sutartiniai santykiai.
7. Pagal FPRĮ 84 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau nei 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos. Skundžiamame Nutarime nenustatyta, ar buvo perduotas bent vienas tariamas pavedimas nepraėjus šiam terminui. Net ir motyvuojamoje Nutarimo dalyje negalėjo būti nagrinėjamos faktinės aplinkybės, dėl kurių buvo suėjęs 2 metų terminas, be kita ko, 2012 m. rugpjūčio 22 d. M. Č. žinutė J. R.; aplinkybė, kad 2012 m. gegužės 8 d. – 2012 m. spalio 2 d. Bendrovė gavo 129 303 Lt (37 448,74 Eur) iš „Taylor Moor Investments“; aplinkybė, kad 2012 m. kovo 9 d. – 2012 m. birželio 4 d. Bendrovė gavo 36 955 Lt (10 702,91 Eur) iš „Tranen Capital“; bet kokios aplinkybės, kuriose nagrinėjami santykiai su „Axiom Legal Financing Fund“, „Pamplona Credit Opportunities Fund“ ar „Tranen Capital Alternative Investment Fund“, kadangi, Bendrovės žiniomis, paskutiniai šių fondų investicinių vienetų pirkimo sandoriai klientų investiciniuose portfeliuose fiksuoti atitinkamai 2012 m. rugsėjo mėn., 2011 m. rugpjūčio mėn. ir 2012 m. balandžio mėn.
8. Nutarime neteisingai konstatuota, kad Bendrovė, teikdama klientams finansinių priemonių portfelio valdymo, investavimo rekomendacijų ir pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugas dėl klientams netinkamų – jų investavimo tikslų, rizikos tolerancijos ribų ir patirties bei žinių neatitinkančių – finansinių priemonių, pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių reikalavimus. Lietuvos banko Patikrinimo metu pasirinktos ir tikrintos fizinių ir juridinių asmenų anketos patvirtino, jog Bendrovė tinkamai įgyvendino FPRĮ 22 straipsnio 5 dalies reikalavimą – surinko reikalaujamą informaciją. Jokiame teisės akte nenurodyta, kokios finansinės priemonės per se (savaime) yra netinkamos neprofesionaliam ar silpnas žinias turinčiam investuotojui, todėl dėl kiekvieno investuotojo privalėjo būti atlikta išsami duomenų analizė, kompleksinis įvairių parametrų vertinimas ir konkrečios finansinės priemonės atitiktis investuotojo interesams.
9. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, vertino šias aplinkybes: Patikrinimo metu pasirinktų 7 investuotojų anketose pačių klientų pateiktą informaciją apie žinias apie finansines priemones, didžiausią priimtiną investicijų vertės sumažėjimą, investavimo tikslą (atsakovas nevertino investuotojų finansinės padėties, išsilavinimo, vykdytos veiklos, investavimo patirties ir t. t.); Bendrovės klientų skaičių (atsakovas nevertino visų anketų, nutarime sudarydamas įspūdį, jog visiems investuotojams nurodytos finansinės priemonės nebuvo tinkamos), kurie buvo investavę į finansines priemones „ProShares Ultra Silver (AGQ)“, „VelocityShares Daily 2x VIX Short Term ETN (TVIX)“, „iPath S&P 500 Volatility Short-Term Futures Index ER“, „ETFS Leveraged Crude Oil (LOIL)“, „Axiom Legal Financing Fund“, „Man Investments AG“ valdomas finansines priemones, „Tranen Capital Alternative Investment Fund“, „Pamplona Credit Opportunities Fund“; M. Č. paaiškinimus, kuriuose jis išreiškė nuomonę apie alternatyviąsias investicijų priemones; investuotojų vienpusiškai pateiktas susirašinėjimo ištraukas, dėl kurių neprašė Bendrovės pateikti savo paaiškinimus; tačiau nevertinta, ar finansinės priemonės atitiko investuotojų interesus, neatliktas nė vienas išsamus konkrečios finansinės priemonės individualiam investuotojui tinkamumo testas. Atsakovas taip pat nevertino: planuojamo investuoti laikotarpio (FPĮ taisyklių 62 punktas); siekiamos vidutinės metinės grąžos (FPĮ taisyklių 59.3, 62 punktai); investavimo patirties (FPĮ taisyklių 59.1, 60.2 punktai); klientų finansinės padėties, gaunamų pajamų (FPĮ taisyklių 59.2, 61 punktai); kliento išsilavinimo, dabartinės ir ankstesnės profesijos (FPĮ taisyklių 60.3 punktai). Nebuvo atsižvelgta į istorines finansinių priemonių kainos (vertės) kitimo tendencijas, išsamiai neišnagrinėtos pačios finansinės priemonės, jų rizikos ir istoriniai duomenys, neatliktas klientų pateiktos informacijos nuoseklumo vertinimas, neįvertinta investuotojo turima finansinių priemonių visuma, nevertinta visų nurodytų parametrų koreliacija.
10. Nutarimo argumentai, jog Bendrovė teikė investicines paslaugas dėl sudėtingų padidintos rizikos finansinių priemonių, kurias suprasti reikėjo specialių žinių, neatsižvelgiant į tai, kad Bendrovės klientai (išskyrus kredito unijas) buvo priskirti neprofesionaliųjų klientų kategorijai, buvo nepagrįsti. Klientui priskirta kategorija vertintina tik kaip formalus požymis, pagal kurį nustatomas taikomas apsaugos režimas bei finansų tarpininko teikiamų paslaugų organizavimo ypatybės, tačiau ne kaip tinkamas indikatorius sprendžiant dėl kliento turimų investicinių žinių. Be to, tiek profesionaliųjų, tiek neprofesionaliųjų investuotojų kategorijai priskirti klientai galėjo prašyti pakeisti jiems priskirtą kategoriją (FPRĮ 27 straipsnio 5 dalis, 28 straipsnio 4 dalis), tačiau tai nelėmė, jog vienu atveju jie turėjo daugiau žinių ir patirties nei kitu.
11. Nutarime pateikta tik bendro pobūdžio informacija apie tai, kad „Proshares Ultra Silver (AGQ)“, „ETFS Leveraged Crude Oil (LOIL)“, „iPath S&P 500 Volatility Short-Term Futures ETN (VXX)“ finansinės priemonės buvo netinkamos, nes jos viešai apibūdinamos kaip labai sudėtingos ir rizikingos, jos nebuvo ilgalaikio investavimo priemonės; bei apibendrintai konstatuota, jog dėl visų šių finansinių priemonių Bendrovė teikė finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas. Nenurodyta, kokiais konkrečiais viešai prieinamais duomenimis buvo remtasi darant apibendrintas prielaidas apie finansinėms priemonėms būdingas savybes. Analizuojant Ataskaitoje pateiktą informaciją neįmanoma nustatyti, ar Bendrovė finansines priemones investuotojams rekomenduodavo tinkamai, todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą dėl FPRĮ 22 straipsnio 6 ir 7 dalių pažeidimo. Be to, atsakovas Patikrinimo metu nesistengė įvertinti, ar buvo užtikrinti klientų interesai (be kita ko, įvertinant, ar (bei kokią) finansinę naudą turėjo asmenys, investavę į konkrečias finansines priemones), o tik subjektyviai sprendė dėl anksčiau nurodytų finansinių priemonių lingvistinio suderinamumo su pasirinktais kliento anketos duomenimis, t. y. neįvertintas FPRĮ 22 straipsnio 6 ir 7 dalių turinys. Atsakovas nenustatė, ar buvo suteikta finansinė paslauga, kurios teikimas įpareigojo finansų tarpininką tikrinti finansinių priemonių tinkamumą ir priimtinumą, ir ar Bendrovės darbuotojų atlikti veiksmai (teikta informacija) trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu iki Anketos užpildymo atitiko visus investavimo rekomendaciją apibūdinančius bruožus.
12. Pareiškėjai nesutiko, kad alternatyvios investicijos buvo netinkamos, nes jos dažnai buvo rizikingos ir jas darant reikėjo specialių žinių ir investavimo patirties. Jokie teisės aktai nenustatė, kad alternatyviosios investicijos nebuvo tinkamos kokiems nors investuotojams (neprofesionaliems ar profesionaliems), ar kad tokias investicijas pasirinkę asmenys turėjo turėti specialių žinių ir (ar) atitinkamą patirtį (Patikrinimo metu pasirinktų investuotojų patirtis nevertinta). Nutarime nenurodyta ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta, kokiam klientui kokia netinkama (ir kodėl netinkama) finansinė priemonė ir kada buvo pasiūlyta.
13. Pareiškėjai atkreipė dėmesį į skundžiamo Nutarimo teiginius, kad Bendrovė, vykdydama savo veiklą, įgyvendino ir taikė neveiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, nes, prieš pradėdama teikti investavimo rekomendacijas ir pavedimo priėmimo ir perdavimo paslaugas, neatskleidė klientams interesų konflikto turinio (FPRĮ 13 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimas). Tačiau Bendrovė buvo pasitvirtinusi Interesų konflikto vengimo politiką (toliau – ir Politika), kurią aprobavo atsakovas (Politika priežiūros institucijai buvo pateikta prieš suteikiant Bendrovei veiklos licenciją). Bendrovė ikisutartinėje informacijoje santraukos forma klientams pateikdavo duomenis apie skatinimo priemones ir subjektus, su kuriais sudaryti bendradarbiavimo susitarimai, taip tinkamai atskleisdama potencialaus interesų konflikto kilimo faktą. Joje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog „klientui pareikalavus, Įmonė, prieš teikdama investicines ar papildomas paslaugas klientui, suteiks jam detalią informaciją apie Skatinimo priemonių prigimtį, dydį bei nustatymo kriterijus“, taip pat pasirašytinai nurodyta, kad Bendrovė gali sudaryti susitarimus ar kitu būdu prisiimti įsipareigojimus dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis teikiant investicines paslaugas ar kitokią informaciją klientams apie parduodamus arba platinamus produktus (finansines priemones, pensijų kaupimo ir / ar draudimo sutartis ir pan.) dėl bet kokio pobūdžio užmokesčio arba komisinio atlyginimo, bei kad skatinimo priemonės gali skirtis priklausomai nuo investuotų sumų dydžio, rinkos kontrahento bei finansinių priemonių vienetų rūšies ir klasės. Jos paprastai yra siejamos su finansų tarpininkų mokesčiais už prekybą vertybiniais popieriais, saugojimo mokesčiu, finansinių priemonių pirkimu, pardavimu ar išpirkimu bei jų valdymu. Skundžiamame Nutarime nekonstatuotas nė vienas atvejis, kai Bendrovė pažeidė nustatytą reikalavimą ir klientui paprašius nesuteikė detalios informacijos, susijusios su potencialių interesų konfliktų prigimtimi ar pobūdžiu. Bendrovės taikytų organizacinių ir administracinių priemonių neveiksmingumo ir dėl to atsiradusios žalos investuotojams kilimo faktai nenustatyti, kaip ir nenustatytas Bendrovės sudarytų susitarimų ryšys su jos teikiamomis investicinėmis ar papildomomis paslaugomis.
14. Nutarime nurodyta, kad buvo sudaryti susitarimai su „Green Shoots Capital LLC“, „Lords LB Asset Management“, „Man Investments AG“, „Pamplona Capital Management LLP“, „Portmant Associates“, „Taylor Moor Investments“, apie kuriuos Bendrovė neva neinformuodavo klientų, bet klientų pasirašytos ikisutartinės informacijos dokumentai patvirtino, jog Bendrovė teikė informaciją apie susitarimus su finansų tarpininkais. Be to, skundžiamame Nutarime netinkamai interpretuojamos ir bendradarbiavimo sutarčių nuostatos. Nutarime formuluojami teiginiai suponuoja išvadą, jog Bendrovė bendradarbiavimo susitarimuose sulygo platinti finansines priemones. Sutartyse su „Green Shoots Capital LLC“, valdymo įmone „Man Investments AG“ ir pardavimų skatintoju „Taylor Moor Investments“ buvo susitarta, kad Bendrovė skatins pardavimus (angl. promote), t. y. pateiks informaciją apie konkrečias investicines priemones investuotojams, pagelbės investuotojams surenkant informaciją apie atitinkamas finansines priemones, atliks kitus informacijos pateikimo veiksmus, kurie laikytini skatinimu ir negalėjo būti tapatinami su platinimu. Kitose bendradarbiavimo susitarimuose – sutartyje su „Pamplona Capital Management LLP“ ir susitarime su „Portman Associates“ – Bendrovė susitarė pristatyti atitinkamus investicinius produktus investuotojams. Niekada nė vienam klientui neteiktos jokios investicinės ir (ar) papildomos paslaugos, susijusios su valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ kolektyvinio investavimo subjektų investiciniais vienetais, todėl nebuvo net teorinės galimybės dėl interesų konflikto kilimo. Bendrovė neturėjo pareigos atskleisti 2012 m. balandžio 5 d. susitarimo fakto. Bendrovė neteikė informacijos apie paslaugas, kurių neteikė klientams. Skundžiamame nutarime taip pat nurodyta, jog Bendrovė neva nesugebėjo suvaldyti interesų konflikto, kadangi „Tranen Capital“, „Pamplona Capital Management“, „Taylor Moor Investments“ valdomų fondų finansinės priemonės nebuvo tinkamos klientams. Patikrinimo metu nebuvo tinkamai įvertintos ir jokiomis investicinėmis teorijomis ar kompetentingų specialistų išvadomis pagrįstos prielaidos dėl finansinių priemonių tinkamumo. Nutarime nepateiktas nė vienas konkretus atvejis, kai Bendrovė galbūt galėjo nesuvaldyti interesų konflikto ir dėl to buvo pažeisti (ir kaip) konkretaus kliento interesai. Vien aplinkybė, jog Bendrovė gavo pajamų (be kita ko, nenustatinėjant, ar tikrai jos gautos pajamos susijusios su jos klientams teiktomis investicinėmis ir (ar) finansinėmis paslaugomis), nebuvo pakankamas pagrindas konstatuoti FPRĮ 13 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus.
15. Nutarime konstatuota, kad Bendrovė pažeidė IPT taisyklių 67 punktą, jog neregistruoti pavedimai dėl šių investicinių vienetų: „GLG Flexible Bond Fund“, „Man AHL Diversified Markets EU Tranche A“, „Man AHL Diversified (Guernsey) Class B shares EU TRanche A“, „Axiom Legal Financing fund“, tačiau Paaiškinimuose atsakovui nurodyta, kad dėl investicinių vienetų Bendrovė neteikė pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugos, todėl pareiga registruoti šiuos pavedimus jai nekilo. Atsakovas neatsižvelgė į nurodytus paaiškinimus, papildomai netyrė faktinių aplinkybių ir nesiekė įvertinti, kokios paslaugos, kada ir kam buvo suteiktos, neidentifikuota, konkrečiai kokie ir kokių investuotojų pavedimai nebuvo įregistruoti pavedimų registravimo žurnale. Pareiškėjai paaiškino, kad Bendrovė padėdavo klientams pateikti paraiškas įsigyti tam tikrus investicinius vienetus, tačiau tokie veiksmai traktuotini kaip techninio-administracinio pobūdžio ir negalėjo būti prilyginti kliento pavedimui, nes jokie santykiai tarp Bendrovės ir kliento nesusiklostė; paraiškoje nenurodyta, kokius veiksmus turėtų atlikti Bendrovė; klientas nenurodė termino, per kurį Bendrovė, klientui paprašius, turėjo išsiųsti paraišką investiciniais vienetais prekiaujančiam subjektui. Be to, Nutarime nenurodyta, koks konkrečiai pavedimas (kokio kliento ir kada pateiktas) nebuvo įregistruotas.
16. Tyrimo metu nebuvo įrodinėjami ir nenustatyti M. Č. atlikti teisės aktų pažeidimai, todėl jam negali būti skirtos poveikio priemonės. Skundžiamame Nutarime tik lakoniškai konstatuota, jog Bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas M. Č. neužtikrino, kad jo vadovaujama įmonė laikytųsi jos veiklai keliamų reikalavimų, be to, pats Bendrovės vadovas, Bendrovės vardu teikdamas investicines paslaugas klientams (išskyrus kredito unijas), nesilaikė investicinių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir taip esą šiurkščiai pažeidė finansų patarėjo įmonių veiklai keliamus teisės aktų reikalavimus. Nurodant šiuos tariamus pažeidimus, vadovaujamasi tik Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 8 dalimi ir 12 dalies 1, 2 punktais, 37 straipsnio 7 dalimi. Išvada, kad egzistavo FPRĮ 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytas pagrindas (makleris nesilaikė FPRĮ ar priežiūros institucijos priimtų teisės aktų), buvo visiškai nemotyvuota. Akcentuotina ir tai, kad, pagal FPRĮ 83 straipsnio 3 dalį, fiziniams asmenims priežiūros institucija turi teisę skirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK) nustatytas nuobaudas, nors ATPK ir neįtvirtinta, jog Lietuvos bankas gali nagrinėti teisės pažeidimus, susijusius su ABĮ 37 straipsnyje įtvirtintų bendrovių vadovų pareigų nevykdymu / netinkamu vykdymu. Iš FPRĮ 14 straipsnio matyti, kad maklerio teisinė atsakomybė ir finansų maklerio įmonės teisinė atsakomybė yra visiškai savarankiškos ir viena kitos nelemiančios, todėl net ir nustačius, kad Bendrovė atliko skundžiamame nutarime įvardytus teisės pažeidimus, tai jokiu būdu nereikštų, kad už tokius pažeidimus administracinėn atsakomybėn galėjo būti traukiamas M. Č.
17. Pareiškėjai nesutiko, kad, skiriant atitinkamas poveikio priemones, senaties terminas nebuvo praleistas. Atsakovas tokią išvadą grindė ne teisės aktais, o vien teisės teorija dėl tęstinių ir trunkamųjų teisės pažeidimų kvalifikavimo, net nepateikdamas nuorodos, kur konkrečiai šie išaiškinimai pateikti. FPRĮ neišaiškinta, kokie pažeidimai, susiję su finansinių priemonių rinkomis, laikytini trunkamaisiais ar tęstiniais. Atsakovas nurodė, kad Bendrovės veiksmai, skundžiamame nutarime nurodyti kaip klientų finansinių priemonių portfelio valdymas, laikytini tęstiniu teisės pažeidimu, kadangi buvo atliekami klientų išduotų notarinių įgaliojimų pagrindu, truko ilgą laiką ir nebuvo duomenų, kad šių įgaliojimų Bendrovė būtų atsisakiusi. Tačiau atsakovas netyrė aplinkybės, jog pagal daugelio klientų Bendrovei išduotus įgaliojimus daugiau nei 2 metus nebuvo atlikti jokie veiksmai. Nepaisant to, kad FPRĮ 84 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 2 metų terminas atitinkamai poveikio priemonei taikyti ir vėliau atsiradusios aplinkybės negali būti nagrinėjamos, skundžiamame nutarime nurodytas Bendrovės tikrinamos veiklos laikotarpis – nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 7 d.
18. Bendrovė nurodytas paslaugas teikė nuo 2009 m. ir niekada jos neslėpė, atsakovas jai nė karto neišreiškė jokių pastebėjimų, pretenzijų, netaikė poveikio priemonių. Pačios griežčiausios sankcijos skyrimas tik pirmą kartą konstatavus teisės pažeidimą (jei jis būtų konstatuotas) buvo visiškai neadekvatus ir neproporcingas. Pažymėtina, jog Bendrovei pradedant veiklą finansų patarėjo įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų taikymo istorija buvo itin trumpa ir tai lėmė daug neaiškumų praktinėje įmonių veikloje. 2013 m. atlikto Lietuvos banko tarpininkų elgsenos, teikiant klientams investicines paslaugas, vertinimo pasitelkus trečiąsias šalis, tyrimo metu nustatyta, jog finansų tarpininkai, prieš teikdami investicines paslaugas 2012 m. teikė klientams daugiau informacijos, tačiau nesuteikė visos pagal teisės aktus reikalaujamos informacijos, kuria remdamiesi klientai galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, taip pat nustatyta, jog dalis finansų tarpininkų taip pat rekomendavo potencialiems klientams galbūt netinkamas finansines priemones, nes investavimo rekomendacijas teikė neatlikę tinkamumo testo, bei tai, kad dalis finansų tarpininkų apskritai nesurinko reikalingos informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje; vis dėlto nė vienam iš tikrintų subjektų nebuvo atimta licencija už nustatytus teisės aktų pažeidimus.
19. Nutarime pateiktos pastabos dėl neteisėtai Bendrovės teiktų paslaugų iš esmės tik jos klientams – neprofesionaliems investuotojams (daugiausia fiziniams asmenims), bet atsakovas neturėjo jokių pastebėjimų dėl paslaugų, teiktų klientams – profesionaliems investuotojams (kredito unijoms). Nors klientų – neprofesionalių investuotojų – kiekis, lyginant jį su visų Bendrovės klientų skaičiumi, buvo sąlyginai didelis, tačiau būtent paslaugos profesionaliems investuotojams sudarė didžiąją Bendrovės teikiamų paslaugų dalį: vertinant struktūriškai, Bendrovės 2014 m. pajamos, gautos iš paslaugų teikimo kredito unijoms, siekė 4 780 928 Lt (1 384 652,46 Eur), o pajamos iš paslaugų teikimo neprofesionaliems investuotojams – tik 22 677 Lt (6 567,71 Eur), tačiau, skundžiamu Nutarimu panaikinus Bendrovės licencijos galiojimą, Bendrovė neteko teisės teikti ir teisėtas paslaugas. Nors Nutarime nurodyta, kad 35 iš 42 Bendrovės klientų buvo neprofesionalieji, šie skaičiai neatspindėjo faktinės situacijos 2014 m. pabaigoje. Pareiškėjų nuomone, turėjo būti vertintos tik aktyvios sutartys, nes Bendrovė aktyviai paslaugas teikė tik 11 fizinių asmenų (neprofesionalieji klientai), 1 juridiniam asmeniui (neprofesionalusis klientas) ir 5 kredito unijoms (profesionalieji klientai).
20. Atsakovas nesivadovavo VAĮ 362 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu. Net ir nustačius, kad VPK išaiškinimas neatitiko teisės aktų turinio, atsakovas, skirdamas poveikio priemones, privalėjo atsižvelgti, jog Bendrovė vadovavosi būtent juo. Skundžiamu Nutarimu panaikinus Bendrovės licencijos galiojimą, akivaizdžiai nukrypta ir nuo lygiateisiškumo principo. VPK 2009 m. gruodžio 15 d. nusprendė įmonei skirti 4 000 Lt (1 158,48 Eur) baudą už tai, kad ji nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. liepos 30 d. investicinę veiklą vykdė neturėdama licencijos. Nors įstatyminis reglamentavimas iš esmės nekito, priežiūros institucijos Bendrovei taikytos poveikio priemonės iš esmės skyrėsi. Vertybinių popierių komisija, skirdama poveikio priemones nurodytu atveju, atsižvelgė inter alia (be kita ko) į tai, kad įmonė planavo toliau vykdyti investicinę veiklą, kuriai reikalinga licencija. Bendrovė atsakovui tiek raštuose, tiek Lietuvos banko valdybos posėdyje nurodė, jog Bendrovė siekė užtikrinti vykdomos veiklos skaidrumą, teisėtumą ir veikimą, išimtinai siekdama užtikrinti savo klientų interesus, todėl siekė bendradarbiauti su priežiūros institucija, tobulinant Bendrovės veiklos modelį tuo atveju, jeigu Lietuvos bankas nustatytų, jog vykdoma veikla neatitiko geriausių klientų interesų ir galbūt prieštaravo investicinių paslaugų teikimui, tačiau atsakovas, skirdamas poveikio priemones, į šias aplinkybes neatsižvelgė.
2. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą Lietuvos bankas grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pareiškėjų skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kurie buvo pateikti Paaiškinimuose ir įvertinti priimant skundžiamą Nutarimą. Atsakovas sutiko su pareiškėjų argumentu, kad teisės aktai nedraudė finansų patarėjo įmonėms verstis kita (papildoma) veikla, tačiau tokia papildoma veikla negalėjo savo esme atitikti veiklos, kuria dėl tam tikrų teisės aktuose nustatytų reikalavimų ar sąlygų finansų patarėjo įmonė verstis negalėjo. Disponavimas kliento finansinėmis priemonėmis, priimant investicinius sprendimus dėl sandorių su finansinėmis priemonėmis sudarymo, atitiko individualaus kliento finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos turinį. Tai – ta pati veikla, kurios esmę sudarė Bendrovės diskrecija savarankiškai priimti investicinius sprendimus dėl finansinių priemonių portfelio valdymo.
2. Atsakovas pažymėjo, kad nei Patikrinimo metu, nei Paaiškinimuose Bendrovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji gavo jos klientų pavedimus (nurodymus), t. y. valią sudaryti atitinkamą sandorį išreiškė klientas, o ne pati Bendrovė priėmė investicinį sprendimą. Teisės aktai leido klientų pavedimus priimti ir nerašytine forma (žodžiu, telefonu ir pan.), jeigu dėl tokio pavedimo pateikimo būdo susitarė klientas ir investicines paslaugas teikianti įmonė, o, gavusi nerašytine forma pateiktą kliento pavedimą, investicines paslaugas teikianti įmonė turėjo nedelsdama jį užregistruoti pavedimų registravimo žurnale ir užfiksuoti įrodymus, liudijančius nerašytinio kliento pavedimo pateikimo faktą, jo datą, laiką ir turinį (IPT taisyklių 62–66 punktai). Bendrovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji vykdė būtent klientų pateiktus pavedimus dėl sandorių su finansinėmis priemonėmis (pokalbių su klientais, teikiančiais pavedimus žodžiu ar telefonu, garso įrašų, klientų elektroniniu paštu pateiktų pavedimų ir pan.). Priešingai, Patikrinimo metu surinkti įrodymai (Bendrovės vadovo M. Č. susirašinėjimas elektroniniu paštu su klientais) patvirtino, jog Bendrovė ne tik negaudavo klientų pavedimų, tačiau ji pati priimdavo investicinius sprendimus dėl sandorių su klientams priklausančiomis finansinėmis priemonėmis, o jau vėliau, įvykdžius sandorius, kviesdavo klientus atvykti į Bendrovės biurą ir atgaline data pasirašyti pavedimus dėl finansinių priemonių. Tokiu būdu Bendrovė siekė neteisėtais būdais slėpti jos vykdomą neteisėtą veiklą – klientų finansinių priemonių portfelio valdymą. Be to, skunde akcentuotas Bendrovės susirašinėjimas su D. L. niekaip nesusijęs su Bendrovės teikta finansinių priemonių portfelio valdymo paslauga kitiems jos klientams. Klientų, kuriems Bendrovė teikė portfelio valdymo paslaugas, ir atitinkamų operacijų, atliktų neturint klientų pavedimų, sąrašas pateiktas skundžiamo Nutarimo 3–4 puslapiuose.
3. Skunde nurodyti klientų patvirtinimai, kad pavedimai dėl finansinių priemonių pirkimo–pardavimo su jais buvo suderinti iš anksto ir kiekvienu atveju atskirai, o Bendrovė neatliko veiksmų savo nuožiūra, negavusi išankstinio jų patvirtinimo, buvo teisiškai nereikšmingi siekiant kvalifikuoti Bendrovės vykdytą veiklą (finansinių priemonių portfelio valdymą). Šie patvirtinimai sukėlė CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatytas pasekmes (kai sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, toks sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, jei pastarasis tokį sandorį patvirtina). Bendrovės vykdyto veiklos modelio teisėtumą galėjo patvirtinti tik neginčijami pirminiai įrodymai (klientų pavedimai, pateikti rašytine arba nerašytine forma, fiksuojant nerašytinės formos pavedimų pateikimą). Atsakovas taip pat pabrėžė, jog notaras, tvirtindamas įgaliojimą, neturi specialių žinių ir negali įvertinti, ar veiksmai, kuriuos fizinis asmuo įgalioja atlikti juridinį asmenį, gali būti kvalifikuojami kaip atitinkamos licencijuojamos veiklos vykdymas, ypač turint omenyje tai, kad atitinkama veikla, kurią fiziniai asmenys (Bendrovės klientai) pavedė atlikti Bendrovei, išduotuose įgaliojimuose nebuvo įvardyta nei kaip finansinių priemonių valdymas, nei kaip investicinių sprendimų dėl finansinių priemonių priėmimas klientų vardu ir sąskaita.
4. Bendrovė niekada nesikreipė į atsakovą dėl galimybės vykdyti atitinkamą veiklą klientų išduodamų įgaliojimų pagrindu ir atsakovas niekada neteikė konsultacijos Bendrovei dėl galimybės disponuoti klientų lėšomis ir finansinėmis priemonėmis įgaliojimo pagrindu. Bendrovė šiuo klausimu 2010 m. kreipėsi į VPK, kuri 2010 m. vasario 12 d. raštu Nr. 06-149-(11.20-05) nurodė nematanti teisinių kliūčių finansų patarėjo įmonei atstovavimo instituto pagrindais disponuoti kliento piniginių lėšų ir (ar) finansinių priemonių sąskaitomis ir pagal kliento duotą įgaliojimą atlikti pavestas operacijas, tačiau pareiškėjai sąmoningai ir tyčia nutylėjo kitą, esminę VPK atsakymo dalį, t. y. kad tokios paslaugos teikimas neturėtų sudaryti prielaidų manyti, jog teikiama finansinių priemonių portfelio valdymo ar kita investicinė paslauga, kurios finansų patarėjo įmonė teikti negali. Tai užkirto kelią bet kokioms spekuliacijoms, jog Bendrovė galėjo nežinoti, kad jos pasirinktas veiklos modelis (klientų nurodymų vykdymas įgaliojimų pagrindu) buvo neteisėtas. Aplinkybė, kad Bendrovės vykdyta veikla atitiko finansinių priemonių portfelio valdymo veiklos požymius, bet pati Bendrovė šią paslaugą vadino „kitomis paslaugomis, teikiamomis pagal bendruosius civilinius santykius reglamentuojančius teisės aktus“, nesudarė pagrindo teigti, jog ji nevykdė finansinių priemonių portfelio valdymo.
5. Vadovaujantis FPRĮ 4 straipsnio 7 dalies 4 punktu, finansų patarėjo įmonei leidžiama perduoti klientų pavedimus tik dėl valstybėse narėse įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų išleistų investicinių vienetų (akcijų), kuriuos leidžiama platinti viešai. Pats pavedimo priėmimo ir perdavimo veiksmas savo esme buvo techninio pobūdžio ir visiškai pagrįstai galėjo būti vertinamas kaip pagalba investuotojui, kaip ir bet kuri investicinė paslauga neprofesionaliam investuotojui. Investuotojas, turintis atitinkamų žinių ir supratimo, kaip įsigyti vienų ar kitų jį dominančių investicinių vienetų ar akcijų, tai turbūt darytų pats, nes tai greičiau, paprasčiau (o neretai ir pigiau). Finansų patarėjo įmonės teikiamų paslaugų esmė – objektyvių ir geriausiai kliento interesus atitinkančių patarimų finansų ir investicijų valdymo klausimais suteikimas. Finansų patarėjo įmonė pati negali vykdyti klientų pavedimų, kuriuos jie teikia suteiktų investavimo rekomendacijų pagrindu, todėl įstatymų leidėjas suteikė teisę finansų patarėjo įmonei priimti ir perduoti klientų pavedimus. Investuotojas, teikdamas pavedimą ne tiesiogiai, bet per investavimo rekomendaciją suteikusią finansų patarėjo įmonę, visiškai pagrįstai tikisi profesionalaus aptarnavimo ir finansų patarėjo elgesio, atitinkančio aukščiausius veiklos standartus.
6. Atsakovo teigimu, skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta, kokie investuotojai ir kokių investicinių fondų, įsteigtų trečiosiose valstybėse, vienetų įsigijo tarpininkaujant Bendrovei. Nei Patikrinimo metu, nei iš Paaiškinimų nenustatyta, kad minėtų fondų vienetų Bendrovės klientai įsigijo nedalyvaujant Bendrovei. Pareiškėjai pripažino, kad Bendrovė teikė „techninio pobūdžio veiksmus, pagalbą klientams įsigyjant atitinkamų fondų vienetų“, bet tokių veiksmų nelaikė pavedimų priėmimu ir perdavimu, dėl to Bendrovei neva netaikoma pareiga perduoti vykdyti kliento paraišką nedelsiant. Tokie pareiškėjų teiginiai įrodė, kad, nors Bendrovė teikė pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugą dėl kolektyvinio investavimo subjektų išleistų vertybinių popierių, dėl kurių ji iš viso negalėjo šios paslaugos teikti, bet Bendrovė šios paslaugos nelaikė licencijuojama paslauga ir ją teikė nesiekdama laikytis teisės aktų reikalavimų (pvz., perduoti kliento pavedimą vykdyti nedelsiant). Atsakovas sutiko, kad Bendrovė neturėjo pareigos pati vykdyti klientų pavedimus, tačiau ji turėjo veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai tiek pasirinkdama subjektus, kuriems perduos klientų pavedimus vykdymui, tiek ir atlikdama patį klientų pavedimų priėmimą ir perdavimą vykdymui (FPRĮ 22 straipsnio 1 dalis, FPĮ taisyklių 55 punktas).
7. Investavimo rekomendacija laikoma finansų maklerio įmonės (arba kitos investicines paslaugas teikiančios įmonės – banko, finansų patarėjo įmonės) arba kliento iniciatyva klientui teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis (FPRĮ 3 straipsnio 12 dalis). Vertybinių popierių komisija 2010 m. spalio 28 d. patvirtino Sąvokos „Investavimo rekomendacija“ turinio gaires (toliau – ir Gairės). Gairėse nurodytus kriterijus atitinkanti rekomendacija laikoma nebe bendro pobūdžio informacija apie konkrečius investicinius fondus (kaip siekia įrodyti pareiškėjai), bet investavimo rekomendacija, kaip ji apibrėžta FPRĮ ir Gairėse.
8. Pareiškėjai nenurodė, kokiais konkrečiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais grindė savo poziciją, kad įvykiai, įvykę nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2012 m. spalio 2 d., nebegalėjo būti tiriami, nes buvo suėjęs FPRĮ 84 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 metų senaties terminas. Priešingai, pagal LVAT praktiką, net ir suėjus terminui, per kurį gali būti taikomos poveikio priemonės tikrinamam subjektui, pats subjekto veiklos tikrinimas gali būti vykdomas ir toliau (LVAT 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2377/2012). Atsakovas turėjo teisę tirti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes, o už pažeidimus, nuo kurių padarymo dar nebuvo suėjęs senaties terminas (įskaitant kitokias senaties terminų skaičiavimo taisykles tęstiniams ir trunkamiesiems pažeidimams), turėjo ir teisę skirti FPRĮ nustatytas poveikio priemones.
9. Atliekant siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių tinkamumo testą, kai klientams teikiamos investavimo rekomendacijos arba valdomas klientų finansinių priemonių portfelis, turi būti vertinamas visas kompleksas kriterijų, nustatytų FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje. Nustačius neatitikimą bet vienam kriterijui, neleidžiama klientui siūlyti pasirinkimo sandorių (opcionų). Pareiškėjų teiginiai, kad tam tikrų sąvokų ar pasakymų, vartojamų fizinio ir juridinio asmens anketose, suvokimas ir vertinimas gali ženkliai skirtis, ir kad vieningo apibrėžimo, koks investavimas (pasyvus ar aktyvus, su kokios sudėties finansinėmis priemonėmis) turėtų atitikti investavimo tikslą – investicijų vertės didinimą – nėra, patvirtino, jog klientų anketos ir investicinių paslaugų bei finansinių priemonių tinkamumo vertinimas tebuvo formalumas, kuriam Bendrovė neskyrė deramo dėmesio, o siūlydavo (rekomenduodavo) finansines priemones, kurios nebūtinai atitiko klientų interesus ir jiems būdingas savybes (skundžiamame Nutarime nurodytais atvejais klientams buvo rekomenduojamos visiškai netinkamos priemonės), o tai galima paaiškinti tik Bendrovės suinteresuotumu išplatinti atitinkamas finansines priemones (kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus), už kurių išplatinimą ji gaudavo skatinimo priemones iš atitinkamų investicinių fondų valdytojų ar pardavimų skatintojų.
10. Nesutiktina su pareiškėjais, jog, investuotojui anketoje pažymėjus, kad jo žinios apie konkrečias finansines priemones buvo silpnos, tai dar neleido spręsti, kad investuotojas neturėjo pakankamai žinių, jog suprastų riziką, būdingą sandorio sudarymui ir jo portfelio valdymui. Pareiškėjai neįrodė, jog silpnas žinias apie konkrečias finansines priemones turintys klientai suvokė (suprato) sandorių dėl tokių finansinių priemonių keliamą riziką, taip pat nenurodė, kuo remdamiesi darė tokias išvadas. Be to, priešingai nei teigė pareiškėjai, IPT taisyklių 60–62 punktuose nustatyti duomenys tik paaiškino (papildė) šių taisyklių 59 punkte nustatytus kriterijus. Lygiai taip pat, vadovaujantis FPĮ taisyklių 63 punktu, siūlomas sudaryti sandoris ar rekomenduojama finansinė priemonė turėjo atitikti visus kriterijus, o, dėl neatitikimo bent vienam kriterijui, atitikimas kitiems (likusiems) kriterijams tampa teisiškai nereikšmingas. Ne priežiūros institucija, bet pati finansų patarėjo įmonė, įvertinusi apie klientą surinktą informaciją ir klientui teikiamos paslaugos pobūdį ir mastą, privalėjo turėti pagrindą manyti, jog konkretus sandoris atitiko tinkamumo kriterijus, bei pateikti detalią investuotojo duomenų analizę ir pagrindimą, kodėl konkreti finansinė priemonė, neatitinkanti FPRĮ ir FPĮ taisyklėse nustatytų tinkamumo kriterijų, vis tiek laikytina tinkama konkrečiam investuotojui. Skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta, kokių kriterijų neatitiko konkrečios finansinės priemonės konkrečių klientų atžvilgiu (pvz., klientų žinių ir patirties; klientų investavimo tikslų ir galimos prisiimti rizikos lygio).
11. Pareiškėjai nepagrįstai teigė, jog FPRĮ pateiktas profesionaliojo kliento apibrėžimas, bet nenustatyta priešinga prezumpcija, t. y. neprofesionalusis investuotojas neturi atitinkamų žinių, įgūdžių ir patirties. Vadovaujantis FPRĮ 3 straipsnio 22 dalimi, neprofesionaliuoju laikomas klientas, kuris nepriskiriamas nei prie profesionaliųjų klientų, nei prie tinkamų sandorių šalių. Tai reiškė, kad neprofesionalusis klientas neturėjo tų savybių, kuriomis pasižymi (ir kurios preziumuojamos) profesionalieji klientai (pakankamo lygio žinių, įgūdžių ir patirties turėjimas). Pareiškėjų poziciją paneigė ir pats tinkamumo instituto taikymas, kadangi dėl visų neprofesionaliųjų investuotojų turi būti atliekamas tinkamumo vertinimas (tinkamumo testas), nes toks FPRĮ reguliavimas reiškė ne ką kitą kaip netiesioginį prezumpcijos, jog neprofesionalusis investuotojas neturi atitinkamų žinių, įgūdžių ir patirties, įtvirtinimą. Atsakovas taip pat paaiškino, kad prašyti pakeisti jiems priskirtą kliento kategoriją galėjo tik profesionalieji klientai be atskiro pripažinimo (FPRĮ 27 straipsnio 5 dalis) ir profesionalieji investuotojai, kurie tokiais pripažinti atlikus atitikimo profesionaliųjų investuotojų kriterijams vertinimą (FPRĮ 28 straipsnio 3, 4 dalys). Teisės aktai investicines paslaugas teikiančiai įmonei nesuteikė teisės netaikyti kurių nors neprofesionaliųjų investuotojų atžvilgiu taikomų apsaugos priemonių, dėl to ryšio tarp tokių priemonių ir neprofesionaliųjų investuotojų žinių ir patirties įrodinėjimas buvo beprasmis.
12. Akivaizdu, kad finansinės priemonės, skirtos tikėtino pelno fiksavimui, atsižvelgiant į trumpalaikius svyravimus žaliavų rinkose, išvestinių ateities sandorių rinkose ir pan. (t. y. pagal savo pobūdį spekuliatyvaus investavimo priemonės), nelaikytinos tinkamomis klientams, kurie pasirinko ilgo laikotarpio investavimą, kuriems priimtina nedidelė investicijų vertės svyravimo rizika ir pan. Vien tai, kad viešai skelbiama, jog šios finansinės priemonės sudėtingos ir rizikingos, o tai galėjo lemti visų ar dalies investicijų praradimą, buvo pakankamas indikatorius licencijuotam profesionalui (finansų patarėjo įmonei), kad tokios finansinės priemonės negalėjo būti siūlomos investuotojui. Tai, jog atitinkamų finansinių priemonių viešai skelbiamuose prospektuose nurodomi joms būdingi rizikos veiksniai, o pareiškėjai juos akivaizdžiai ignoravo (tai patvirtino ir skundo 74 punktas), tik dar kartą įrodė, jog pareiškėjai veikė aplaidžiai ir neprofesionaliai, nesilaikydami teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiškėjų argumentas, jog atsakovas nevertino, ar (ir kokią) finansinę naudą turėjo investuotojai, investavę į konkrečias finansines priemones, buvo atmestinas, nes neturėjo jokio ryšio su Bendrovės pareiga atlikti tinkamumo testą. Tinkamumas nustatomas įvertinant kliento žinias ir patirtį, tikslus ir finansinę padėtį, bet ne atitinkamos finansinės priemonės praėjusių laikotarpių ar tikėtinus (būsimus) rezultatus. Priešingai nei teigė pareiškėjai, atsakovas nustatė ir skundžiamame nutarime nurodė, kada ir kokiems klientams buvo teikiamos konkrečios investicinės paslaugos dėl atitinkamų finansinių priemonių (Nutarimo 17–19 psl.).
13. Teisės aktų nuostatos, leidžiančios informaciją apie skatinimo priemones, galimus interesų konflikto šaltinius ir kitą svarbią informaciją atskleisti klientams santraukos forma, neturėtų būti suprantamos kaip leidžiančios pateikti informaciją tokia forma ir būdu, jog klientas – protingas ir apdairus asmuo – negalėtų iš pateiktos informacijos kiekio ir pobūdžio suprasti interesų konflikto pobūdžio, šaltinio ir kylančios grėsmės jo, kaip kliento, interesams. Pavyzdžiui, duomenų klientui pateikimas ikisutartinėje informacijoje santraukos forma, nurodant subjektus (juridinius asmenis), su kuriais sudaryti susitarimai dėl bendradarbiavimo ir finansinių priemonių platinimo, pats savaime neindikuoja apie egzistuojantį interesų konfliktą, nes bet kuris protingas ir apdairus investuotojas tokią informaciją suprastų kaip prekybos vietas (platinimo kanalus), į kurias bus nukreipiami (per kuriuos bus vykdomi) kliento pavedimai dėl finansinių priemonių. Kita vertus, net ir esant tokioms neapibrėžtoms ir nekonkrečioms ikisutartinėje informacijoje klientams pateiktoms nuostatoms, Bendrovė nebūtų laikoma pažeidusi teisės aktų reikalavimus, jeigu apie egzistuojantį interesų konfliktą ir priemones, kurių Bendrovė ėmėsi jam suvaldyti, būtų informavusi klientus kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, nurodydama visas reikšmingas aplinkybes, iš kurių klientas galėtų suprasti interesų konflikto pobūdį ir šaltinį, jo interesams kylančias grėsmes ir galėtų įvertinti, ar priemonės, kurių Bendrovė ėmėsi interesų konfliktui suvaldyti, jam buvo tinkamos ir priimtinos.
14. Nors Bendrovė nurodė, kad bendradarbiavimo susitarimuose su „Green Shoots Capital LLC“, „Man Investments AG“ ar „Taylor Moor Investments“ buvo susitarta, kad Bendrovė skatins pardavimus, t. y. atliks informacijos pateikimo veiksmus, Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė klientams teikė atitinkamas investicines paslaugas, o atskirais atvejais net valdė klientų finansinių priemonių portfelius. Tai, jog tokia veikla viršijo iš susitarimų su atitinkamais subjektais kylančias Bendrovės teises ar pareigas, nesudarė pagrindo teigti, kad Bendrovė atitinkamų paslaugų neteikė. Visais atvejais atitinkamos finansinės priemonės buvo įsigytos dalyvaujant (tarpininkaujant) Bendrovei, už atitinkamų priemonių išplatinimą (ar, kaip nurodė pati Bendrovė, už bendradarbiavimą) buvo gautos ženklios lėšų sumos, faktas apie egzistuojantį interesų konfliktą nebuvo atskleistas klientams ir pastarieji, nežinodami tokios informacijos, negalėjo priimti pagrįsto investicinio sprendimo. Pavyzdžiui, 2012 m. balandžio 5 d. platinimo sutartimi tarp Bendrovės ir valdymo įmonės UAB „Lords LB Asset Management“ Bendrovė įsipareigojo „siūlyti (platinti) KIS investicinius vienetus (akcijas)“, o UAB „Lords LB Asset Management“ – Bendrovei mokėti atlyginimą už „faktiškai išplatintus KIS investicinius vienetus (akcijas)“; 2012 m. balandžio 13 d. Bendrovei minėtos sutarties pagrindu pervesta 10 358,40 Lt (3 000 Eur) komisinio atlygio, kas sudarė 1 proc. nuo išplatintos kolektyvinio investavimo subjektų vienetų (akcijų) vertės; ši informacija neatskleista investuotojui, įsigijusiam UAB „Lords LB Asset Management“ valdomų fondų vienetų. Nustačius vienintelę priežastį, lėmusią Bendrovės suinteresuotumą siūlyti klientams netinkamų fondų vienetus – jos gaunamus platinimo mokesčius (komisinius) ir jai apie tai iš anksto tinkamai neinformavus klientų, laikytina, kad egzistavo tiesioginis priežastinis ryšys tarp pažeistų klientų interesų (jiems siūlyta netinkama finansinė priemonė) ir Bendrovės suinteresuotumo išplatinti atitinkamas finansines priemones.
15. Priimant skundžiamą Nutarimą, buvo įvertinti Bendrovės argumentai, neva ji neteikė pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugos dėl atitinkamų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų. Tyrimo metu užfiksuota, kad klientai Bendrovei pateikė pavedimus dėl atitinkamų fondų investicinių vienetų įsigijimo ir sandoriai dėl šių fondų vienetų įsigijimo buvo sudaryti, tačiau Bendrovė nesilaikė teisės aktuose nustatyto reikalavimo chronologine tvarka ir nedelsiant registruoti klientų pavedimus pavedimų registravimo žurnale (IPT taisyklių 72 punktas). Bendrovės dalyvavimas, klientams teikiant pavedimus dėl sandorių su atitinkamomis finansinėmis priemonėmis, laikytinas investicinės paslaugos (pavedimų priėmimo ir perdavimo) teikimu, bet ne techniniais veiksmais ar pagalbos klientams suteikimu. Klientų Bendrovei pateikti pavedimai (paraiškos įsigyti fondo vienetų) atitiko visus pavedimo požymius. Ataskaitoje (39 ir 61 priedai) aiškiai nurodyta, dėl kokių fondų vienetų pateikti klientų pavedimai nebuvo įregistruoti pavedimų registravimo žurnale: 15 pavedimų dėl „Axiom Legal Financing Fund“ nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 77 pavedimai dėl „GLG“, „MAN AHL“, „MAN BlueCrest“, „Man Compass“ ir „Man Synergy“ fondų nuo 2009 m. balandžio 28 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovė 2014 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. D113, atsakydama į inspektavimo komisijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. paklausime Nr. 3 pateiktą klausimą dėl pavedimų žurnale registruojamų tik įvykdytų pavedimų, Bendrovė pripažino, kad registravo ne visus, o tik perduotus vykdyti klientų pavedimus, tačiau nurodė, kad ji ėmėsi priemonių, jog būtų pradėti registruoti ne tik perduoti, bet ir iš klientų gauti pavedimai.
16. Skirdamas poveikio priemonę (finansų maklerio generalinės licencijos panaikinimą) M. Č., atsakovas vadovavosi FPRĮ 14 straipsnio 3 dalies 6 punktu. Akcentuota, jog M. Č., būdamas Bendrovės vadovu ir tuo pačiu finansų makleriu, t. y. asmeniu, per kurį Bendrovė teikė paslaugas klientams, turėjo ne tik pats laikytis FPRĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų, bet ir užtikrinti, kad nustatytų reikalavimų laikytųsi jo vadovaujama Bendrovė. Tai, jog Bendrovė, teikdama paslaugas klientams, nesilaikė nustatytų reikalavimų, reiškė, jog Bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas nesiėmė veiksmų ir priemonių, reikalingų jos veiklos teisėtumui užtikrinti. Poveikio priemonė M. Č. buvo taikyta ne už ABĮ nuostatų pažeidimus, bet už FPRĮ ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Visi Patikrinimo metu nustatyti Bendrovės padaryti pažeidimai buvo padaryti to paties asmens, t. y. M. Č., kuris turėjo tiek pareigą, tiek ir visas galimybes pats laikytis nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad nustatytų reikalavimų laikytųsi jo vadovaujama Bendrovė.
17. Atsakovas paaiškino, jog FPRĮ nepateiktas nei tęstinio, nei trunkamojo pažeidimo apibrėžimas, dėl to taikant FPRĮ 84 straipsnio 2 dalį reikėjo vadovautis įstatymo arba teisės analogija, atsižvelgti į teismų praktiką. Pavyzdžiui, ATPK taip pat nustatė administracinę atsakomybę už trunkamuosius pažeidimus (35 straipsnio 1 dalis), bet nepateikė trunkamojo pažeidimo požymių ar apibrėžimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir aiškindamas tęstinio ir trunkamojo pažeidimų požymių analizę, pagrįstai atsižvelgė tiek į teisės doktriną, tiek į teismų praktiką (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutarimas byloje Nr. I-613-162/2008, Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. II-762-428/2009, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. ATP-56-350/2014). Klientų finansinių priemonių portfelio valdymas laikytinas tęstiniu pažeidimu, nes Bendrovei su klientais sudarius paslaugų teikimo sutartį, klientų išduotų notarinės formos įgaliojimų pagrindu Bendrovei priimant investicinius sprendimus dėl operacijų su klientams priklausančiomis finansinėmis priemonėmis ir pateikiant juos vykdyti finansų tarpininkams, Bendrovė turėjo bendrą tikslą – valdyti atskirų klientų finansinių priemonių portfelius. Šis tikslas buvo įgyvendinamas panašiais neteisėtais veiksmais – Bendrovei priimant investicinius sprendimus dėl operacijų su klientų finansinėmis priemonėmis. Be to, Bendrovės veiksmus, jai priimant investicinius sprendimus dėl sandorių su klientams priklausančiomis finansinėmis priemonėmis, kvalifikavus kaip klientų finansinių priemonių portfelio valdymą ir nesant duomenų apie tai, kad paslaugų teikimo sutartys su atitinkamais klientais būtų nutrauktos (priešingai, pati Bendrovė patvirtino, kad sutartys ir klientų išduoti įgaliojimai tebegaliojo), laikytina, kad portfelio valdymo paslauga (portfelio valdymas – bet kuris investicinis sprendimas: pirkti, parduoti arba laikyti kliento portfelį sudarančias finansines priemones) buvo teikiama iki pat skundžiamo nutarimo priėmimo. Trunkamųjų pažeidimų požymius atitiko investicinių paslaugų teikimas klientams dėl jiems netinkamų finansinių priemonių ir Bendrovės pareigos valdyti interesų konfliktus nevykdymas, kadangi, Bendrovei klientams tinkamai neatskleidus informacijos apie egzistuojantį interesų konfliktą iki investicinių paslaugų teikimo pradžios ir nesiėmus kitų reikiamų veiksmų kilusiam interesų konfliktui valdyti, priešinga teisei būsena truko ilgą laikotarpį, o net ir nustačius šio pažeidimo faktą priešinga teisei padėtis nebuvo ištaisyta. Analogiškai vertintini ir Bendrovės veiksmai (neveikimas), kuriais Bendrovės klientai nebuvo informuoti (įspėti), kad atitinkamos finansinės priemonės, dėl kurių Bendrovė teikė pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugą, buvo jiems netinkamos (truko nuo atitinkamos pareigos neįvykdymo iki paaiškėjimo Patikrinimo metu).
18. Bendrovės veiksmai, kuriais buvo paneigta jos, kaip nešališko ir kliento interesais veikiančio kompetentingo patarėjo finansų klausimais, veiklos modelio koncepcija, negalėjo būti vertinami kitaip nei šiurkštūs pažeidimai, o, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų dažnumą ir jų pobūdį, visiškai pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė pažeidimus darė nuolat. Dar daugiau, šiurkščius pažeidimus nuolat darė licencijuotas subjektas, kuriam teisės aktai nustatė aukštus profesionalumo, apdairumo ir atsargumo reikalavimus. Tai, jog Bendrovė teikė investicines paslaugas, kurių ji iš viso negalėjo teikti (klientų finansinių priemonių portfelio valdymas ir investavimo rekomendacijos bei pavedimų priėmimas dėl kolektyvinio investavimo subjektų, įsteigtų trečiosiose šalyse), o tas investicines paslaugas, kurias turėjo teisę teikti, teikė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų (rekomendavo klientams netinkamas finansines priemones, nevaldė interesų konfliktų, net nesugebėjo užregistruoti visų klientų teikiamų pavedimų) dar kartą patvirtino, kad Bendrovė veikė neprofesionaliai ir nesąžiningai, o jos padaryti pažeidimai buvo šiurkštūs. Pareiškėjai nepagrįstai teigė, kad licencijos panaikinimas gali būti taikomas tik už pakartotinius ir piktybiškus pažeidimus, o Bendrovė, atsižvelgdama į Vertybinių popierių komisijos 2009 m. atsakymą, buvo sąžiningai įsitikinusi, kad jos vykdyta veikla buvo teisėta. Pakartotinumas nebuvo būtinoji sąlyga skiriant poveikio priemonę – licencijos panaikinimą. Kita vertus, Bendrovės veiksmai, net ir turint Vertybinių popierių komisijos atsakymą, kuriame pažymėta, jog Bendrovės vykdoma veikla negali sudaryti įspūdžio, jog teikiama investicinė paslauga – kliento finansinių priemonių portfelio valdymas, galėjo būti vertinamas ne tik kaip piktybiškas elgesys, bet ir kaip visos su tuo susijusius veiklos rizikos sąmoningas prisiėmimas.
19. Pareiškėjų nurodytas 2013 m. atliktas Lietuvos banko tyrimas negalėjo būti tapatinamas su rinkos dalyvių tikrinimu (inspektavimu) – šis tyrimas atliktas vertinant atsakovo turimą ir (arba) tarpininkų (rinkos dalyvių) jam pateiktą informaciją. Atlikus minėtą tyrimą, nei Bendrovei, nei kitiems rinkos dalyviams nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės. Atsakovas atliko Bendrovės veiklos tyrimą gautų skundų, kuriuos pateikė jos klientai, pagrindu, ir nevertino Bendrovės teikiamų paslaugų kitiems, t. y. profesionaliesiems, Bendrovės klientams (kredito unijoms). Taip pat nevertintina Bendrovės pajamų struktūra, konkrečiai – Bendrovės pajamos, gautos iš jau minėtiems profesionaliesiems klientams suteiktų konsultavimo paslaugų. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 8 dalimi, kredito unija turi teisę įsigyti tik ne nuosavybės vertybinius popierius pagal priežiūros institucijos nustatytas investavimo taisykles, dėl to kai kurių kredito unijų Bendrovei sumokėtos ypač didelės pinigų sumos už suteiktas konsultavimo paslaugas neturėtų būti besąlygiškai vertinamos kaip Bendrovės teisėtai vykdytos veiklos (ir atitinkamai gautų pajamų, kurios, Bendrovės pateiktais duomenimis, sudarė net 97,7 proc. visų pajamų per 2014 m.) dalis. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, šiuo metu Bendrovės ir atitinkamų kredito unijų veiksmus, kaip galimai turinčius nusikalstamos veikos – turto iššvaistymo – požymių, tyrė teisėsaugos institucijos (http://vz.lt/Default.aspx?PublicationId=3b31ef97-61ed-4e75-9ee8-a4fd91d9d838). Be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1477-619/2016 pagal ieškovės kredito unijos „Taupkasė“ ieškinį Bendrovei dėl sutarties sąlygos, reglamentuojančios minėtos kredito unijos Bendrovei mokamus mokesčius už Bendrovės teikiamas paslaugas, pripažinimo negaliojančia (Lietuvos bankas įtrauktas į šią bylą kaip išvadą teikianti institucija). Dėl pareiškėjų argumento, kad, nenustačius pažeidimų teikiant paslaugas profesionaliesiems investuotojams, licencijos teikti visas investicines paslaugas panaikinimas buvo neadekvatus ir neproporcingas, pažymėtina, jog teisės aktai nenumatė galimybės turėti kelių tipų licencijas, suteikiančias teisę teikti investicines paslaugas skirtingiems subjektams (pvz., neprofesionaliesiems investuotojams, profesionaliesiems investuotojams) – išduodamos tik licencijos teikti vieną, kelias ar visas leidžiamas teikti investicines paslaugas, o atitinkamų investuotojų tipams taikomos skirtingos, jų interesus atitinkančios, klientų apsaugos priemonės.
20. Pareiškėjai nepaaiškino, kaip ir kokiu būdu atsakovo atlikti priežiūros veiksmai galėjo būti neproporcingi siekiamam tikslui įgyvendinti ar ūkio subjekto dydžiui, arba kaip (kokiais veiksmais) buvo neproporcingai trikdoma Bendrovės veikla. Pareiškėjų minėta 2009 m. gruodžio 15 d. Vertybinių popierių komisijos paskirta poveikio priemonė – 4 000 Lt (1 158,48 Eur) bauda – UAB „Finansų rizikos valdymas“ už veiklos vykdymą be licencijos buvo skirta esant visiškai kitoms faktinėms aplinkybėms: poveikio priemonė (bauda) buvo paskirta nelicencijuotam subjektui, o ir paskirta bauda buvo sąlyginai nedidelė, nes buvo nustatyta, jog investicinės paslaugos buvo teikiamos tik dėl vienos rūšies specifinių investicinių paslaugų (atpirkimo sandorių sudarymo), didžioji dalis sandorių buvo sudaryta su „Finastos“ grupės įmonėmis, pareigas klientams (taip pat ir informacijos klientams suteikimą) tinkamai vykdė AB FMĮ „Finasta“, klientams žala nepadaryta, o klientų skundų negauta; iki Vertybinių popierių komisijos sprendimo priėmimo UAB „Finansų rizikos valdymas“ buvo nutraukusi neteisėtus veiksmus ir licencijuojamų investicinių paslaugų neteikė. Taigi, esant visiškai skirtingoms aplinkybėms, pareiškėjų argumentai dėl nukrypimo nuo lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų nepagrįsti.
3. Tretieji suinteresuoti asmenys N. B., S. Š. ir UAB „Dekoras“ (toliau kartu – ir tretieji suinteresuoti asmenys) atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1. Bendrovė ir S. Š. 2010 m. liepos 7 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. MCWM-01-20100707-0008 dėl investicinių paslaugų investuotojui teikimo: investavimo rekomendacijų klientui teikimo ir kliento pavedimų dėl finansinių priemonių (akcijų, obligacijų ir kt.) pirkimo ir pardavimo priėmimo ir perdavimo. Kliento vardu pavedimus (finansinių priemonių pirkimui ar pardavimui) Bendrovė perduodavo vykdyti finansų maklerio paslaugas teikiančiai AB bankas „Finasta“, kuri įgydavo S. Š. nuosavybėn pavedimuose nurodytas finansines priemones arba jas parduodavo. 2010 m. liepos 7 d. su Bendrove identišką sutartį (tuo pačiu numeriu) dėl tų pačių investavimo paslaugų teikimo sudarė N. B. bei UAB „Dekoras“ (sutarties Nr. MCWM-01-201000707-0007), kurios akcininkai buvo N. B. ir S. Š. Kiekvieną iš trijų investuotojų Bendrovė minėtose sutartyse priskyrė neprofesionalaus investuotojo kategorijai ir sutartyse patvirtino, kad jie atitiko neprofesionalaus investuotojo kriterijus. Tai, kad jie laikytini neturinčiais pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties pagrįstiems investiciniams sprendimams savarankiškai priimti bei negalinčiais tinkamai įvertinti su tuo susijusios rizikos, patvirtino ir kiekvieno iš jų užpildyta Asmens (investuotojo) anketa. Bendrovės anketoje visi trys investuotojai pasirinko „investicijų vertės didinimo“ tikslą, investavimo laikotarpis – 1–5 metai, didžiausias investicijų vertės sumažėjimas: N. B. – 6–13 proc., S. Š. – 14–24 proc., UAB „Dekoras“ – 6–13 proc. (nuo 2012 m. liepos 17 d. – 14–24 proc.).
2. Bendrovė veikė neteisėtai, nes, suklaidindama neprofesionalius investuotojus, jiems teikė investicines paslaugas tokiu būdu, kuris faktiškai reiškė investicinio portfelio valdymą, kuriam Bendrovė neturėjo licencijos. Bendrovė pati investuotojams parinkdavo finansines priemones ir jų pirkimo / pardavimo laiką, savarankiškai investuodavo jų lėšas, prieš tai jiems nesuteikdama jokios informacijos nei apie konkrečias finansines priemones, nei apie riziką ir galimus nuostolius, prieš investavimą neteikė investuotojams jokių investavimo rekomendacijų, pavedimus pirkti / parduoti finansines priemones perduodavo vykdymui be jų žinios. Veikdama pagal investuotojų išduotus įgaliojimus ir faktiškai valdydama jų investicinius portfelius, Bendrovė nepaisė investuotojų pasirinkto investavimo tikslo, laikotarpio bei didžiausio jiems priimtino investicijų praradimo dydžio, o įgyvendindavo kitą, investuotojų nepasirinktą didesnės rizikos tikslą – „spekuliaciją“. Bendrovė, turėdama interesų konfliktą tarp savo interesų (kylančių iš bendradarbiavimo su kitais finansų tarpininkais) ir savo klientų (investuotojų) interesų, šio interesų konflikto neatskleidė, klaidino klientus, o investavimo procese prioritetą teikė savo interesams, tuo finansiškai pakenkdama klientams. Visais šiais veiksmais tretiesiems suinteresuotiems asmenims padaryta turtinė žala: S. Š. – 70 214,28 Lt (20 335, 46 Eur), N. B. – 63 675,21 Lt (18 441,61 Eur), UAB „Dekoras“ – 215 586,44 Lt (62 438,14 Eur). 2014 m. birželio 11 d. tretieji suinteresuoti asmenys Bendrovei įteikė 2014 m. birželio 9 d. pranešimus apie vienašališką sutarties nutraukimą. Jie kreipėsi į atsakovą su skundais dėl neteisėtų Bendrovės veiksmų, kurių pagrindu atsakovas atliko Patikrinimą ir priėmė skundžiamą nutarimą. Be to, dėl padarytų nuostolių priteisimo iš Bendrovės tretieji suinteresuoti asmenys kreipėsi į teismus (N. B. ir S. Š. – į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2-23420-433/2015), UAB „Dekoras“ – į Vilniaus apygardos teismą (civilinė byla Nr. 2-2656-881/2015), šios bylos sustabdytos).
3. Bendrovė investuotojams pritaikė tokią investicinių paslaugų teikimo tvarką, kurioje Bendrovė (jos pačios prašymu išduotų įgaliojimų pagrindu), pasinaudodama jų, kaip neprofesionalių investuotojų, žinių ir patirties stoka, faktiškai jų vardu vykdė jų finansinių priemonių portfelio valdymą. Bendrovė, investuotojams net neteikdama jokių investavimo rekomendacijų (tai Bendrovė patvirtino 2014 m. liepos 16 d. elektroniniame laiške) ir iš anksto su jais nederindama, savo nuožiūra priėmė visus investicinius sprendimus ir juos įgyvendinančius pavedimus dėl finansinių priemonių investuotojams pirkimo / pardavimo be investuotojų žinios pateikdavo vykdyti finansų maklerio paslaugas teikiančiai AB „Finasta“, investuotojams apie tai pranešdavo ir gaudavo jų patvirtinimą (parašus) šiems pavedimams tik kartą per ketvirtį, jau po pavedimų pateikimo ir net įvykdymo. Tretieji suinteresuoti asmenys jokių pavedimų ar nurodymų (žodžiu ar raštu) dėl jokio sandorio Bendrovei nė karto nepateikė.
4. Įgaliojimų suteikimas nevyko išimtinai investuotojų iniciatyva, nes Bendrovė jiems pranešė apie įgaliojimų reikalingumą, nurodė, į kurį notarų biurą ir kada atvykti. 2010 m. sausio 12 d. notarų biure išduotų įgaliojimų tekstas beveik identiškas, įgaliojimuose Bendrovei suteikta teisė investuotojų vardu pirkti ar kitaip įsigyti, parduoti, perleisti vertybinius popierius, ar kokiu nors kitu būdu jais disponuoti. Analogiškų įgaliojimų išdavimo Bendrovė prašė ir iš kitų savo klientų (pvz., R. Z.), tai gan akivaizdžiai įrodė Bendrovės plačiai naudojamą investicinių paslaugų (portfelio valdymo) teikimo būdą. Pirmuosius sandorius su trečiųjų suinteresuotų asmenų finansinėmis priemonėmis Bendrovė pradėjo vykdyti pagal minėtus įgaliojimus nuo 2010 m. kovo 31 d., net su jais nesudariusi sutarčių (tai padaryta tik 2010 m. liepos 7 d.). Vėliau investuotojų pareigą išduoti Bendrovei įgaliojimą, „užtikrinantį, kad finansų patarėjas galėtų tinkamai vykdyti kliento pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugą“, Bendrovė įtraukė ir į jos parengtų 2010 m. liepos 7 d. sutarčių tekstą (7.2 p.). Pasibaigus pradinių įgaliojimų 3 m. terminui, Bendrovė jų prašė vėl išduoti tapačius įgaliojimus naujam terminui, tai padaryta 2013 m. sausio mėn.
5. M. Č. elektroninių laiškų turinys nepaliko abejonių, kad Bendrovė savo nuožiūra valdė klientų portfelius. 2009 m. gruodžio 29 d. laiške Bendrovė investuotojams išaiškino savo investicinių paslaugų teikimo procesą (kad susitikimai vyktų kartą per ketvirtį portfelio peržiūrai, aptarimui, reikiamiems veiksmams atlikti, kad M. Č. ir kitas Bendrovės darbuotojas nuolatos stebėtų situaciją ir reaguotų nelaukdami ketvirčio pabaigos). Nuolatinis klientų portfelio stebėjimas (kiekvieną / kas antrą dieną) ir greitas reagavimas (t. y. investicinių sprendimų priėmimas), nelaukiant tik kartą per ketvirtį vykstančių susitikimų su klientu, įrodė sandorių sudarymą Bendrovės iniciatyva ir jos nuožiūra (klientų portfelio valdymą). Minėtame laiške Bendrovė investuotojams nurodė, kad jie turės Bendrovei mokėti sėkmės mokestį, skaičiuojamą kiekvieną ketvirtį. Toks sėkmės mokestis pradžioje (2010 m, I–II ketvirtį) , kol portfelis buvo pelningas, buvo jiems apskaičiuotas, vėliau portfelio balansas visą laiką buvo neigiamas / nuostolingas ir sėkmės mokestis neskaičiuotas. Sėkmės mokesčio skaičiavimas už savo investicines paslaugas patvirtino portfelio valdymo paslaugos teikimą, nes iš dviejų investicinių paslaugų, kurias pagal licenciją Bendrovė turėjo teisę teikti, vienos – investavimo rekomendacijų – ji iš viso niekada tretiesiems suinteresuotiems asmenims neteikė (tai Bendrovė pripažino 2014 m. liepos 16 d. elektroniniame laiške), o sėkmės mokesčio skaičiavimas už kitą paslaugą – klientų pavedimų priėmimą ir perdavimą – būtų nelogiškas, ypač atsižvelgiant į Bendrovės paaiškinimą, kad jokių investicinių sprendimų ji niekada pati nepriiminėjo. Tolesnis susirašinėjimas su Bendrove, vykęs per jos vadovą M. Č., įrodė, kad Bendrovė savo nuožiūra valdė investicinį portfelį, o investuotojus apie tai informuodavo post factum (po fakto) kas ketvirtį siunčiamuose laiškuose, su kuriais persiųsdavo ketvirtinę investicinio portfelio ataskaitą.
6. Tretieji suinteresuoti asmenys iki šiol (net ir post factum) nėra patvirtinę kai kurių Bendrovės perduotų vykdymui ir įvykdytų rinkoje pavedimų dėl finansinių priemonių jiems pirkimo / pardavimo (pvz., kai Bendrovė 2010 m. gruodžio 17 d. savarankiškai, be UAB „Dekoras“ valios, perdavė vykdymui šios bendrovės vardu pavedimą pirkti „Allied Irish Banks Plc“ euroobligacijų už 58 205,37 Lt (16 857,44 Eur), šį pavedimą pasirašė M. Č. (įrašas pavedime: „pagal įgaliojimą M. Č.“, jo parašas)). 2013 m. pabaigoje, tretiesiems suinteresuotiems asmenims pradedant suvokti, kad jų lėšos investuotos netinkamai ir komplikavusis investuotojų ir Bendrovės santykiams, jie nebesusitikdavo pasirašinėti atgaline data. Tai paneigė pareiškėjų argumentus, jog neva visus Bendrovės pagal įgaliojimą perduotus vykdyti investuotojų nepasirašytus pavedimus jie vėliau pasirašė. Pavyzdžiui, S. Š. vardu AB „Finasta“ pateiktas vykdymui 2013 m. vasario 20 d. pavedimas, pagal kurį šiam investuotojui 2013 m. vasario 20 d. už 37 284,95 Lt (10 798,47 Eur) buvo nupirkti 365 vnt. finansinės priemonės „Pro Shares Ultra Silver“ (visiškai netinkamos šiam investuotojui), N. B. vardu perduoti vykdymui ir įvykdyti 2013 m. sausio 2 d., 2013 m. vasario 20 d., 2013 m. rugsėjo 3 d., 2013 m. rugsėjo 10 d., 2013 m. rugsėjo 18 d., 2013 m. rugsėjo 20 d., 2014 m. vasario 18 d. pavedimai dėl finansinių priemonių (visiškai jai netinkamų) pirkimo / pardavimo. Dar vienas įrodymas, kad Bendrovė valdė portfelį – Bendrovės 2015 m. gegužės 7 d. dokumentas „Ilgalaikio turto apyvarta“, kuriame tarp visų turto objektų įtraukta ir kompiuterinė programa „Klientų portfelio valdymas“. Be to, pareiškėjai neįrodė trečiųjų suinteresuotų asmenų pavedimų gavimo ir žodine forma, kas reiškė jog Bendrovė vykdė finansinių priemonių portfelio valdymą.
7. Vertybinių popierių komisija 2010 m. balandžio 1 d. išaiškinime Nr. 13K-3 nurodė, jog valdant portfelį jį sudarančios finansinės priemonės ir piniginės lėšos nuosavybės teise priklauso klientui. Taigi, šios finansinės priemonės turėjo būti parduodamos / perkamos (portfelis valdomas) tik kliento (o ne finansų tarpininko) vardu. Tretieji suinteresuoti asmenys pastebėjo ir tai, jog aplinkybė, kad investuotojai neginčijo Bendrovės iniciatyva jų vardu sudarytų sandorių, nepaneigė, kad ji neteisėtai teikė investicines paslaugas (portfelio valdymą) ir padarė kitus skundžiamame nutarime nurodytus FPRĮ pažeidimus. Investuotojai turėjo teisę patys pasirinkti jiems tinkamus teisių gynimo būdus ir priemones, be kita ko, iš FPRĮ pažeidusios ir netinkamas investicines paslaugas suteikusios Bendrovės reikalauti atlyginti jiems padarytą žalą.
8. Atsakovas skundžiamame Nutarime netinkamomis neprofesionaliems investuotojams, pasirinkusiems investicijų vertės didinimo tikslą ir ribotą 6–13 proc. ar 14–24 proc. priimtiną didžiausią investicijų vertės sumažėjimą, pagrįstai pripažino 3 finansines priemones: „Pro Shares Ultra Silver (AGQ)“, „ETF Leveraged Crude Oil (LOIL)“ ir „iPath S&P 500 Volatility Short Term Futures ETN (VXX)“. Remiantis finansinės priemonės „Pro Shares Ultra Silver (AGQ)“ prospektu, kad investavimas į žaliavas (per šią finansinę priemonę netiesiogiai investuojama į sidabrą) galėjo pasireikšti greitais ir dideliais nuostoliais (Bendrovė 2011 m. lapkričio 3 d. elektroniniame laiške pripažino, kad sidabro kaina „smarkiai svyruoja“, o investavimą į sidabrą pati laikė spekuliacija (Bendrovės tinklalapyje paskelbtas M. Č. straipsnis)), kad kasdienių kainos svyravimų visuma ilgesnio laiko prasme galėjo itin neigiamai paveikti investavimo rezultatus (pasireikšti visišku investicijos praradimu: jeigu per 1 dieną sidabro kaina nukristų 50 proc., investicija dėl jos dvigubo sverto panaudojimo būtų prarasta visu 100 proc.), kad investuotojas privalėjo kasdien aktyviai valdyti ir prižiūrėti savo investiciją į šią finansinę priemonę ir būti pasiruošęs periodiškai pertvarkyti savo investicinį portfelį. Remiantis finansinės priemonės „iPath S&P 500 Volatility Short-Term Futures ETN (VXX)“ prospektu, tai su trumpalaikiais ateities sandoriais susiję išvestiniai vertybiniai popieriai, ši finansinė priemonė tinkama investuotojams, siekiantiems trumpalaikio investavimo (dieninio, savaitinio) tikslų, ETN – išvestinės finansinės priemonės, kurios buvo rizikingesnės už įprastus skolos vertybinius popierius ir negarantavo investicijos grąžinimo, o investuotojas galėjo prarasti visą investuotą sumą. Remiantis išvestinės finansinės priemonės „ETF Leveraged Crude Oil (LOIL)“ prospektu, jos kaina dvigubu finansiniu svertu susieta su žaliavos – naftos – ateities sandorių kainas atspindinčio indekso (Dow Jones Commodity Index) reikšme, t. y. indekso kainos kritimas nulemia dvigubai didesnius (200 proc.) šios finansinės priemonės nuostolius; tai didele rizika (gresiančiu visišku investicijos praradimu) pasižyminti, kasdienei aktyviai prekybai, trumpalaikiam investavimui (t. y. spekuliavimui) skirta finansinė priemonė; rizikai daro įtaką plataus masto žaliavų kainų (šiuo atveju – naftos) svyravimai; šios finansinės priemonės emitentas pripažino, jog per gana trumpą laiką žaliavos kaina galėjo nukristi iki 50 proc., kas (dėl naudojamo sverto fenomeno) reikštų visišką investicijos praradimą; šis produktas skirtas tik trumpalaikiam spekuliavimui; Bendrovė investavimą į naftą laikė spekuliacija (Bendrovės tinklalapyje paskelbtas M. Č. straipsnis). Visas šias finansines priemones Bendrovė tretiesiems suinteresuotiems asmenims parinko ir pagal savo sukurtus pavedimus nupirko, nepaisant to, kad, jiems teikdama investicines paslaugas, ji privalėjo jų lėšas investuoti į jų anketos duomenis atitinkančias (jiems tinkamas) finansines priemones.
9. Tretieji suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjais, jog teisės aktai ir investavimo teorija neapibrėžė, koks investavimas atitiko investicijų vertės didinimo tikslą, tad šis kriterijus neturėjo tapti lemiamu vertinant, ar finansinė priemonė tinkama investuotojui. Pirma, atsakovas skundžiamame nutarime finansinių priemonių netinkamumą investuotojams grindė ne vien jų neatitikimu investuotojų pasirinktam investavimo tikslui, bet ir neatitikimu investuotojų žinioms, rizikos tolerancijai ir kitiems kriterijams. Antra, vertinant investuotojo anketoje pateiktų investavimo tikslų pasirinkimo galimybę, „spekuliacija“ vienareikšmiškai laikytina rizikingiausiu tikslu iš visų, ir jos nė vienas iš trečiųjų suinteresuotų asmenų nepasirinko. Trečia, tai, kad Bendrovė nežinojo ir nesugebėjo paaiškinti jos pačios sukurtoje anketoje investuotojams siūlyto pasirinkti investavimo tikslo („investicijų vertės didinimo“) esmės ir bruožų, patvirtino, kad Bendrovė jų lėšas investavo neapdairiai, net neatlikdama finansinių priemonių tinkamumo investuotojams pagal šį tikslą įvertinimo. Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, kad ji prieš investavimą atliko minėtų finansinių priemonių tinkamumo klientams įvertinimą ir kad jos buvo pripažintos tinkamos tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
10. M. Č. padarė FPRĮ pažeidimus, jo neteisėti veiksmai visiškai sutapo su Bendrovės neteisėtais veiksmais, nustatytais patikrinimo metu, kadangi jie buvo padaryti būtent M. Č. (tiesiogiai ir asmeniškai). Be to, M. Č. buvo Bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas, jis pats dirbo su visais Bendrovės klientais (išskyrus kredito unijas) ir atstovavo Bendrovei, teikiant klientams investicines paslaugas. Pats M. Č. trečiųjų suinteresuotų asmenų vardu pasirašydavo perduotus vykdyti pavedimus, priimdavo visus investicinius sprendimus. Taigi, poveikio priemonė – finansų maklerio licencijos panaikinimas – M. Č. buvo skirta teisėtai ir pagrįstai. Pažymėtina, kad M. Č. ne pirmą kartą, t. y. piktybiškai, pažeidinėjo finansinių priemonių rinką reguliuojančius teisės aktus. Su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai (VPK 2003 m. vasario 18 d. raštas Nr. 06-178-(11.06-03), 2003 m. kovo 20 d. raštas Nr. 06-334-(11.05-03), 2003 m. vasario 28 d. nutarimas) patvirtino, jog Vertybinių popierių komisija 2003 m. buvo nubaudusi M. Č. už tai, kad jis raštu nepildė klientų vardu priimtų investicinių sprendimų ir skyrė jam neeilinę atestaciją, kadangi kaip finansų makleris jis dirbo ir atstovavo UAB „Alpha Baltic“ tuo metu, kai ji padarė daug sunkių pažeidimų.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Z. atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1. Nutarime nurodyti pareiškėjų tyčiniai neteisėti veiksmai jai tiesiogiai sukėlė 683 547,94 Lt (197 969,16 Eur) nuostolius, pasireiškusius pareiškėjų rekomenduotomis investicijomis į jai visiškai netinkamas finansines priemones – „Axiom Legal Financing Fund“ ir „Tranen Capital Alternative Investment Fund“ investicinius vienetus. Šių fondų prospektai R. Z. nebuvo pateikti, Bendrovė už investicijas iš su nurodytais fondais susijusių asmenų gavo komisinius.
2. R. Z. 2005 m. už parduotas paveldėtas AB „Kauno tiltai“ akcijas gavo daugiau nei 9 mln. Lt (~2,6 mln. Eur) ir nutarė juos investuoti į obligacijas ir akcijas. R. Z. 2011 m. rugpjūčio 10 d. su Bendrove sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. MCWM-01-20110810-0030, kuria Bendrovė įsipareigojo jai teikti investavimo rekomendacijas bei priimti ir perduoti pavedimus dėl finansinių priemonių. Sudarant šią sutartį ir teikiant investicines paslaugas Bendrovės vardu veikė M. Č.. Bendrovės parengtoje anketoje R. Z. nurodė, kad: buvo namų šeimininkė, išlaikė 3 asmenis, iš kurių 2 – nepilnamečiai vaikai; lėšas gyvenimui sudarė palikimas, vertybiniai popieriai ir santaupos; žinios apie finansines priemones buvo silpnos; investavimo tikslas – kapitalo išsaugojimas, pastovios pajamos ir investicijų vertės didinimas; planuojamas investavimo laikotarpis – 5-10 m., priimtina vidutinė metinė investicijų grąža – iki 7 proc., priimtinas didžiausias investicijų vertės sumažėjimas – 6-13 proc. Bendrovė pripažino R. Z. neprofesionaliąja investuotoja.
3. Konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų įmonė UAB „Civitta“, išanalizavusi minėtą informaciją, 2014 m. sausio mėn. investicinio portfelio tinkamumo vertinimo ataskaitoje padarė išvadą, kad R. Z. tolerancija rizikai buvo tarp žemos ir vidutiniškos, bet dauguma kriterijų rodė žemą toleranciją rizikai, o pagrindinis investavimo tikslas – generuoti nuolatinį pajamų srautą. Tuo remdamasi, UAB „Civitta“ sudarė pavyzdinį R. Z. finansinių priemonių portfelį, kuriame iki 5 proc. turėtų sudaryti grynieji pinigai, 60–70 proc. – obligacijos, 20–30 proc. akcijos, 5–15 proc. – alternatyvios priemonės. Iki Sutarties 0030 sudarymo R. Z. finansinių priemonių portfelis, valdytas kitų asmenų, buvo dar konservatyvesnis nei nurodytas pavyzdinis. Bendrovė 2011 m. rugpjūčio 16 d. R. Z. pasiūlė finansinių priemonių portfelio planą, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, visiškai neatitiko jos investavimo tikslų. Pasiūlytame portfelyje 2,1 proc. sudarė grynieji pinigai, 40 proc. – obligacijos, 11,1 proc. – akcijos ir net 46,9 proc. – alternatyvios investicijos. R. Z., turėdama labai silpnas investavimo žinias ir neturėdama jokio pagrindo nepasitikėti Bendrove, planui pritarė. Vėliau dėl Bendrovės veiksmų portfelis tapo dar rizikingesnis ir spekuliatyvesnis: 2011 m. gruodžio 31 d. portfelyje 8 proc. visų turimų finansinių priemonių sudarė obligacijos, 16 proc. – akcijos, 49 proc. – alternatyvios investicijos, 26 proc. – struktūrinės investicijos, o 2012 m. gruodžio 31 d. portfelyje 8 proc. visų turimų finansinių priemonių sudarė piniginės lėšos, 2 proc. – akcijos, 66 proc. – alternatyvios investicijos, 24 proc. – struktūrinės investicijos. Į portfelį investuota 2,8 mln. Lt (~811 tūkst. Eur). Taigi, Bendrovė netinkamai teikė investavimo rekomendacijas, nes suformuotas finansinių priemonių portfelis neatitiko R. Z. investavimo tikslų, galimos prisiimti rizikos ir turimų žinių šioje srityje. Bendrovės netinkamas investavimo rekomendacijų teikimas pasireiškė ir tuo, kad Bendrovė neinformavo R. Z., jog rizikos draudimo fondų vienetai, į kuriuos patarta investuoti, galėjo būti neišperkami arba jų išpirkimas galėjo būti sustabdytas ilgam laikui. Žinodama šią informaciją, R. Z. niekada nebūtų sutikusi investuoti į šias priemones.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjų UAB „MC Wealth Management“ ir M. Č. skundą atmetė.
1. Teismas nustatė, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius 2014 m. liepos 30 d. potvarkyje Nr. V 2014/(21. l-2100)-234-32 „Dėl UAB „MC Wealth Management“ inspektavimo“ (toliau – ir Potvarkis 1) pavedė atlikti Bendrovės tikslinį inspektavimą (pradėti 2014 m. rugpjūčio 4 d. ir baigti iki 2014 m. rugpjūčio 29 d.), kurio tikslas – įvertinti, ar Bendrovės vykdoma veikla nepažeidė finansų patarėjo įmonių teikiamas paslaugas reglamentuojančių teisės aktų, taip pat patvirtino Inspektavimo komisijos UAB „MC Wealth Management“ tiksliniam inspektavimui atlikti (toliau – ir Komisija) sudėtį, o 2014 m. rugsėjo 2 d. potvarkyje Nr. V 2014/(21.1 -2100)-234-43 „Dėl UAB „MC Wealth Management“ inspektavimo pratęsimo“ (toliau – ir Potvarkis 2), be kita ko, atsižvelgdamas į tikslinio inspektavimo metu surinktos informacijos gausą ir sudėtingumą, inspektuojamojo subjekto nesugebėjimą operatyviai pateikti Komisijos reikalaujamus duomenis, pratęsė atliekamo Bendrovės tikslinio inspektavimo pabaigos terminą iki 2014 m. spalio 7 d.
2. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punktu, FPRĮ 81 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos banko valdybos 2014 m. kovo 28 d. nutarime Nr. 03-43 patvirtintų Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių inspektavimo nuostatų 11 ir 13 punktais bei Potvarkiais 1 ir 2, 2014 m. rugpjūčio 4 d. – 2014 m. spalio 7 d. atliko finansų patarėjo įmonės UAB „MC Wealth Management“ neplaninį tikslinį patikrinimą (tikrintas veiklos laikotarpis: 2011 m. sausio 1 d. – 2014 m. spalio 7 d., tikrintos veiklos sritys: Bendrovės teikiamų paslaugų apimtis, finansinių priemonių ir paslaugų tinkamumo ir priimtinumo vertinimas; interesų konfliktų valdymas; pavedimų priėmimas ir perdavimas) ir 2014 m. lapkričio 18 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 289-17 pateikė šias išvadas: Bendrovė teikė finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas ir tuo pažeidė FPRĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, reikalaujančią turėti investicinių paslaugų teikimui reikiamą licenciją (3.1 p.); Bendrovė perduodavo klientų pavedimus kolektyvinio investavimo subjektams, kurie veikė vadovaudamiesi ne valstybių narių teisės aktais, arba jų valdymo įmonėms, ir tuo pažeidė FPRĮ 4 straipsnio 7 dalies 4 punkto reikalavimą (3.2 p.); Bendrovė, rekomenduodama klientams netinkamas – jų investavimo tikslų, rizikos tolerancijos ribų ir patirties bei žinių neatitinkančias – finansines priemones, į kurias jie investavo, pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 6 ir 7 dalių bei FPĮ 63 punkto reikalavimus (3.3 p.); Bendrovė, vykdydama savo veiklą, įgyvendino ir taikė neveiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas neatskleidė klientams interesų konflikto turinio ir tuo pažeidė FPRĮ 13 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (3.4 p.); Bendrovė pavedimų registravimo žurnale registravo ne visus klientų pavedimus ir tuo pažeidė IPT taisyklių 67 punkto reikalavimą (3.5 p.).
3. Teismas taip pat nustatė, kad 2014 m. liepos 17 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba (toliau – ir Priežiūros tarnyba) gavo S. Š. ir N. B. kreipimusis, kuriuose Bendrovės klientai informavo apie jų teisių pažeidimus, t. y. nurodė, kad Bendrovė perduodavo pavedimus vykdymui savavališkai, neturėdama iš kliento gauto rašytinio patvirtinimo tokiai investicijai, ir atgaline data siūlydavo pasirašyti pavedimus; parinkdama investicijoms finansines priemones, nesivadovavo kliento pateiktais duomenimis apie jo investavimo tikslus ir prisiimamą riziką bei parinkdavo klientui nepriimtinai rizikingas investicijas; prieš pateikdama pavedimą vykdymui nesuteikdavo klientui pakankamai informacijos apie finansines priemones, kurios bus įsigyjamos, nepaaiškindavo, kad jos buvo spekuliatyvios ir grėsė staigūs bei dideli nuostoliai, pasireiškiantys esminės investicijos dalies ar jos visišku praradimu. Atsižvelgdama į tai, Priežiūros tarnyba 2014 m. liepos 30 d. nusprendė atlikti Bendrovės patikrinimą. Pradėjus patikrinimą, Priežiūros tarnyba 2014 m. rugsėjo 15 d. gavo Bendrovės kliento UAB „Dekoras“ pranešimą, kuriame skųsti tie patys galbūt neteisėti Bendrovės veiksmai, kaip ir prieš tai pateiktuose klientų kreipimuose, papildomai nurodant, kad buvo pažeisti investuotojo teisėti interesai dėl netinkamo interesų konfliktų valdymo.
4. Vertybinių popierių komisija 2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 2K-330 Bendrovei išdavė finansų patarėjo įmonės licenciją Nr. FP002, kuri suteikė teisę vykdyti šią licencijuojamą veiklą: pavedimų priėmimą ir perdavimą; investavimo rekomendacijų teikimą; įmonių konsultavimą kapitalo struktūros, verslo strategijos ir kitais su tuo susijusiais klausimais, taip pat patarimus ir paslaugas, susijusias su įmonių reorganizavimu ir įsigijimu; investicinius tyrimus, finansinę analizę ar kitas bendro pobūdžio rekomendacijas, susijusias su sandoriais dėl finansinių priemonių; su finansinių priemonių platinimu susijusias paslaugas. Bendrovės profesinė civilinė atsakomybė, kaip to reikalavo FFRPĮ 4 straipsnio 9 dalis, buvo apdrausta UAB „BTA draudimas“. Bendrovėje dirbo 5 darbuotojai: 2 finansų analitikai ir 3 finansų patarėjai, iš kurių 2 turėjo generalines finansų maklerio licencijas (vienas jų – M. Č.) ir 1 maklerio konsultanto licenciją. Bendrovė buvo pasirašiusi sutartis su 42 klientais: 28 su fiziniais asmenimis, 14 – su juridiniais asmenimis; 35 klientai buvo neprofesionalūs investuotojai, 7 kredito unijos laikytos profesionaliaisiais investuotojais. Bendrovės pajamos ir grynasis pelnas nuolat augo, pajamas sudarė periodinis ir (arba) valandinis klientų konsultavimo mokestis, sėkmės mokestis ir iš trečiųjų šalių gaunamos pajamos.
5. Patikrinimo metu nustatyta:
1. Bendrovė klientų vardu priimdavo investicinius sprendimus, t. y. perduodavo vykdymui finansinių priemonių pirkimo ar pardavimo nurodymus, neturėdama pasirašytų klientų pavedimų. Pasirinktinai tikrinant Bendrovės pateiktą klientų sandorių suvestinę, pavedimų registravimo žurnalą ir klientų pavedimus, atkreiptas dėmesys į pavedimus, kuriuose nebuvo klientų parašų. Nustatyta, kad šiuos pavedimus Bendrovė užregistravo pavedimų registravimo žurnale ir perdavė vykdyti tarpininkams, be kita ko: 2013 m. sausio 2 d. N. B. pavedimą Nr. 1999 pirkti 650 vnt. „VelocityShares Daily 2x VIX Short Term ETN (TVIX)“, kuris perduotas vykdymui AB bankui „Finasta“; 2013 m. vasario 20 d. N. B. pavedimą Nr. 2091 pirkti 350 vnt. „ProShares Ultra Silver (AGQ)“, kuris perduotas vykdymui AB bankui „Finasta“.
2. Patikrinimo metu Bendrovė paprašyta paaiškinti, kokiu būdu klientai išreikšdavo savo valią dėl sandorių, kurie buvo vykdomi jų vardu, neturint jų valią išreiškiančių pavedimų. Bendrovė pateikė S. Š., N. B., kurių vardu Bendrovė pateikinėjo kitiems tarpininkams nurodymus vykdyti sandorius, neturėdama pasirašytų klientų valią išreiškiančių pavedimų, išduotus notaro patvirtintus įgaliojimus. S. Š., N. B. išduotuose įgaliojimuose nurodyta, kad Bendrovei suteikiama teisė pasirašyti ir pateikti pavedimus tiesiogiai ar per tarpininkus pirkti arba parduoti kliento vardu vertybinius popierius, pasirašyti ir vykdyti pardavimo, pirkimo arba atpirkimo sutartis ir / ar jų pakeitimus kliento nuosavybės teisių į vertybinius popierius perleidimo arba jų suvaržymo sutartis, pateikti prašymus atšaukti ar keisti pateiktus pavedimus pirkti arba parduoti vertybinius popierius arba prašymus pervesti vertybinius popierius, pasirašyti preliminarias sutartis, pirkimo–pardavimo sutartis. Įgaliojimas taip pat Bendrovei leido disponuoti piniginėmis lėšomis tiek, kad būtų apmokėti klientų vardu įsigyti vertybiniai popieriai ir atlikti su tuo susiję privalomi mokėjimai bei sumokėti mokesčiai.
3. Bendrovė 2014 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. D123, atsakydama į Komisijos 2014 m. rugsėjo 15 d. paklausime Nr. 5 pateiktą klausimą dėl klientų pavedimų perdavimo vykdymui, neturint pasirašytų klientų pavedimų, nurodė, kad ji klientams, be investicinių ir papildomų paslaugų, taip pat teikė nurodymų dėl finansinių priemonių vykdymo paslaugas įgaliojimo pagrindu; klientai atitinkamus įgaliojimus Bendrovei suteikė siekdami taupyti itin daug laiko sąnaudų reikalaujančius veiksmus, todėl pavedimų teikimas Bendrovei veikiant įgaliojimo pagrindu prieštarautų klientų, pasirinkusių atstovavimo instituto taikymą, interesams; Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustatė draudimo finansų patarėjo įmonėms verstis kita papildoma (ne investicinių paslaugų teikimo) veikla; neretai veiksmai, kuriuos Bendrovė atliko įgaliojimo pagrindu, buvo aptariami ir suderinami telefonu, vėliau juos pasitvirtinant; įvertinus tai, kad Bendrovė, veikdama įgaliojimo pagrindu, neturėjo pareigos susirinkti klientų pavedimų, Bendrovės iniciatyva renkamų klientų pavedimų gavimo laikas neturėjo reikšmės. Šie Bendrovės paaiškinimai patvirtino nurodymų dėl sandorių su finansinėmis priemonėmis perdavimą vykdyti tarpininkams, neturint klientų valią patvirtinančių pavedimų.
4. Kliento išduotas notaro patvirtintas įgaliojimas nepaneigė fakto, kad Bendrovė valdė kliento finansinių priemonių portfelį savo nuožiūra. Bendrovei klientų suteiktų įgaliojimų turinys leido daryti išvadą, kad jos atliktų veiksmų visuma atitiko individualaus kliento finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos turinį. Be to, Bendrovės vadovas 2014 m. spalio 6 d., paklaustas, kokiu būdu klientai pareikšdavo savo valią Bendrovei dėl operacijų su finansinėmis priemonėmis tais atvejais, kai Bendrovei nebūdavo pateikiami rašytiniai pavedimai, nurodė, jog su kiekvienu klientu vyko periodiniai susitikimai, kurių metu aptarti tiek praeities rezultatai, tiek ateities veiksmai, įskaitant, bet neapsiribojant, investavimo strategijos pokyčiai ir pan.; Bendrovė, turėdama kliento įgaliojimą, priimtus sprendimus vėliau įgyvendindavo; bet kuriuo atveju Bendrovė vėliau siekdavo gauti rašytinį kliento valios patvirtinimą, jeigu nebūdavo galimybės tą padaryti iš karto. Atsakydamas į klausimą, ar Bendrovė teikė trečiosioms šalims nurodymus dėl klientų operacijų su finansinėmis priemonėmis be klientų žinios, jis paaiškino, kad be klientų žinios tai yra neįmanoma; visos operacijos klientų vardu vykdomos klientų asmeninėse sąskaitose, klientai apie kiekvieną Bendrovės jų vardu pateiktą pavedimą gaudavo elektroninį patvirtinimą arba galėjo stebėti savo pavedimus elektroninės bankininkystės portaluose savo asmeninėje srityje; suderinimas vyko periodinių susitikimų metu. Atsakydamas į klausimą, kaip Bendrovė apsidraudė nuo to, jog, nesant rašytinių įrodymų dėl sandorių suderinimo, klientas galėjo ginčyti šį veiksmą, jis atsakė, kad Bendrovė neturėjo atsitiktinių klientų, paslaugos teikiamos abipusiu susitarimu; Bendrovė klientams paslaugas teikė abipusio pasitikėjimo ir sutarimo pagrindu.
5. Laikyta, jog, savo veiksmus motyvuodama kaip vykdomus kliento įgaliojimo pagrindu, Bendrovė pripažino, kad de facto (faktiškai, iš tikrųjų) teikė klientų finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą. Atsižvelgiant į tai, kad nurodymų dėl sandorių tarpininkams perdavimas, neturint klientų pasirašytų pavedimų, buvo įprasta Bendrovės praktika, tokie atvejai nebuvo atsitiktiniai ir pavieniai, konstatuota, kad Bendrovė nuolat ir profesionaliai teikė klientams finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą.
6. Bendrovės klientai investavo į „Axiom Legal Financing Fund“, valdomą įmonės „Tangerine Investment Management Limited“. Bendrovė siūlė klientams ir kitiems asmenims investuoti į „Axiom“, tai patvirtino elektroniniu paštu jos išsiųstos žinutės. Bendrovė žodiniuose parodymuose neigė investavimo rekomendacijų dėl „Axiom“ teikimo faktą ir nurodė fiziniams asmenims teikusi tik į lietuvių kalbą išverstą prezentaciją, bendro pobūdžio informaciją apie šią finansinę priemonę. Tai, kad Bendrovė platino nurodytos valdymo įmonės valdomą kolektyvinio investavimo subjektą, patvirtino ir Bendrovei 2012 m. kovo 7 d. „Taylor Moor Investments“ pateiktos Veiklos sąlygos, kuriose nurodyti komisiniai, mokami Bendrovei už „Axiom“ platinimą. 2014 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. D118 Bendrovė nurodė, kad „Taylor Moor Investments“ buvo „Axiom“ pardavimų skatintojas. Be to, Bendrovė už pritrauktas investicijas į „Axiom“ iš „Taylor Moor Investments“ 2012 m. gegužės 8 d. – 2012 m. spalio 2 d. gavo 129 303 Lt (37 448,74 Eur), tai patvirtino AB „Swedbank“ esančios Bendrovės sąskaitos išrašo duomenys. Bendrovės pateiktoje sandorių su „Axiom“ ataskaitoje buvo 14 klientų, kurie investavo į šį fondą, be to, 2014 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. D118 Bendrovė nurodė, kad jos klientai į šį fondą investavo 760 000 Eur, o, pasak Bendrovės, dar 120 000 Eur investavo asmenys, kurie nebuvo Bendrovės klientai, bet kreipėsi į ją dėl informacijos apie šį fondą. Bendrovė ne tik rekomendavo investuoti į „Axiom“, bet teikė pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugą investuojant į šias priemones. Bendrovė raštu paaiškino, kad Bendrovės klientų pasirašytos „Axiom“ vienetų pirkimo paraiškos būdavo pateikiamos (t. y. išsiunčiamos) tiesiogiai „Axiom“ administratoriui „JP Fund Administration“. „Axiom Legal Financing Fund“ atitikties tikrinimo klausimyne nurodyta, kad fondas registruotas Kaimanų salų priežiūros institucijoje ir veikė vadovaudamasis Kaimanų salų teisės aktais. Klientai prarado visas į „Axiom Legal Financing Fund“ investuotas lėšas. Be to, atsižvelgiant į internete paskelbtą informaciją, įtariama, kad šio subjekto veikla buvo panaši į finansinės piramidės veiklos schemą, kurios tikslas – pasisavinti investuotojų lėšas.
7. Analizuojant Bendrovės 2014 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. D111 pateiktą informaciją, nustatyta: pagal „Man AHL Diversified (Guernsey) Class B“ dokumentus, šis fondas registruotas Gernsio salos priežiūros institucijoje ir veikė vadovaudamasis Gernsio salos teisės aktais; pagal „Man BlueCrest Multi-Strategy“ (ISIN BMG5792K1172) dokumentus, šis fondas registruotas Bermudų priežiūros institucijoje ir veikė vadovaudamasis Bermudų teisės aktais; pagal „Pamplona Credit Opportunities Fund“ dokumentus ir „GLG Emerging Currency and Fixed Income“ dokumentus, šie fondai registruoti Kaimanų salų priežiūros institucijoje ir veikė vadovaudamiesi Kaimanų salų teisės aktais; pagal „Tranen Capital Alternative Investment Fund“ dokumentus, šis fondas registruotas Britų Mergelių salų priežiūros institucijoje ir veikė vadovaudamasis Britų Mergelių salų teisės aktais.
8. Bendrovė, paprašyta paaiškinti jos vaidmenį ir veiksmus, klientams įsigyjant minėtų fondų vienetų, paaiškino, kad ji pateikdavo bendrą informaciją apie fondą, iš valdymo įmonės gaudavo sutarties, pirkimo paraiškos pavyzdžius, padėdavo klientui užpildyti pirkimo paraišką, atlikti techninius veiksmus. Bendrovė buvo minima fondų įsigijimo dokumentuose (pirkimo paraiškoje). Išvardytų faktų visuma patvirtino, kad Bendrovė priėmė ir perdavė vykdyti klientų pavedimus subjektams, kurie veikė vadovaudamiesi ne valstybių narių teisės aktais.
9. Pasirinktinai įvertintos klientų, be kita ko, trečiųjų suinteresuotų asmenų N. B., S. Š., R. Z., užpildytos fizinio asmens anketos ir UAB „Dekoras“ juridinio asmens anketa. Šiose anketose klientai nurodė: N. B. savo anketoje nurodė, kad buvo susipažinusi su akcijomis, obligacijomis ir kolektyvinio  investavimo subjektais, jos žinios apie akcijas ir obligacijas buvo silpnos, o apie kitas finansines priemones jų visai neturėjo, priimtinas didžiausias investicijų vertės sumažėjimas – 6-13 proc., investavimo tikslas – investicijų vertės didinimas; S. Š. savo anketoje nurodė, kad buvo susipažinęs su akcijomis, obligacijomis ir kolektyvinio investavimo subjektais, jo žinios apie finansines priemones buvo silpnos, o apie struktūrines obligacijas jų visai neturėjo, priimtinas didžiausias investicijų vertės sumažėjimas – 12-24 proc., investavimo tikslas – investicijų vertės didinimas; R. Z. savo anketoje nurodė, kad buvo susipažinusi su akcijomis, obligacijomis, kolektyvinio investavimo subjektais, struktūrinėms obligacijomis ir apribotos rizikos fondais, jos žinios apie finansines priemones buvo silpnos, priimtinas didžiausias investicijų vertės sumažėjimas – 6-13 proc., investavimo tikslas – kapitalo išsaugojimas, pastovios pajamos, investicijų vertės didinimas; UAB „Dekoras“ atstovas anketoje nurodė, kad buvo susipažinęs su akcijomis, obligacijomis ir kolektyvinio investavimo subjektais, žinios apie finansines priemones buvo silpnos, priimtinas didžiausias investicijų vertės sumažėjimas – 6-13 proc., investavimo tikslas – investicijų vertės didinimas.
10. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad turintys silpnas žinias apie finansines priemones ir su jomis susijusias rizikas ar visai jų neturintys klientai, naudodamiesi Bendrovės paslaugomis, prekiavo sudėtingomis ir rizikingomis, dažniausiai naudojamomis trumpalaikio pelno fiksavimui, pasižyminčiomis didesne rizika, galinčia pasireikšti greitais ir dideliais nuostoliais, finansinėmis priemonėmis. Naudodamiesi Bendrovės paslaugomis, klientai investavo į alternatyvius instrumentus, kurie nelaikytini tinkamomis investicijomis asmenims, neturintiems specialių žinių ir patirties, siekiantiems kapitalo išsaugojimo, pastovių pajamų ir investicijų vertės didinimo: į „Axiom Legal Financing Fund“, „Man Investments AG“, „Tranen Capital Alternative Lnvestment Fund Ltd“, „Pamplona Credit Opportunities Fund“. Konstatuota, kad finansinės priemonės, į kurias investavo minėti klientai, naudodamiesi Bendrovės paslaugomis, o taip pat pavedimų priėmimo ir perdavimo vykdyti paslaugomis dėl alternatyvaus investavimo bei sudėtingų padidintos rizikos finansinių priemonių, neatitiko jų anketose nurodytų investavimo tikslų, rizikos tolerancijos ribų ir žinių bei patirties apie finansines priemones, į kurias jie investavo.
11. Bendrovė buvo sudariusi susitarimus ir gavo pajamas iš finansinių produktų, kuriuos siūlė įsigyti savo klientams, valdytojų, kurių sąrašą pateikė 2014 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. D113. Bendrovė, informuodama klientus apie subjektus, su kuriais sudaryti susitarimai dėl bendradarbiavimo, nurodė sutarties sudarymo datą, subjekto pavadinimą ir bendradarbiavimo pobūdį (pvz., su „Pamplona Capital Management“ – informacijos apie subjekto parduodamus ar platinamus produktus teikimas klientams). Klientams teikta informacija buvo neišsami, joje nenurodyta informacija apie Bendrovės gaunamus mokesčius už finansinių priemonių pardavimą / platinimą klientams, komisinį atlyginimą ar kitokią naudą, jų pobūdį ir dydį arba, jeigu naudos dydis negalėjo būti nustatytas, informacija apie naudos dydžio apskaičiavimo metodą. Bendrovė taip pat buvo sudariusi bendradarbiavimo susitarimus su subjektais, iš kurių gavo skatinimo priemones, tačiau apie šiuos susitarimus neinformuodavo savo klientų (pvz., 2011 m. vasario 11 d. su valdymo įmone „Green Shoots Capital LLC“ sudarytoje sutartyje nurodyta, kad Bendrovė siūlys klientams ir kitiems asmenims investicines priemones, kurios šioje sutartyje siejamos su „Green Shoots Group“ investiciniais produktais ir „Green Shoots Capital LLC“ tinklo investicijų valdytojų, investavimo patarėjų ir kitomis teikiamomis paslaugomis, o „Green Shoots Capital LLC“ įsipareigojo Bendrovei mokėti atlygį už išplatintas priemones, kurį sudarė komisiniai už pritrauktas klientų investicijas ir komisiniai, priklausantys nuo įsigytų finansinių priemonių išlaikymo laikotarpio). Tai, kad Bendrovė bendradarbiavo su nustatytomis valdymo įmonėmis ir platino jų valdomus ar atstovaujamus kolektyvinio investavimo subjektus, patvirtino iš šių subjektų Bendrovės gautos pajamos. Pagal AB „Swedbank“ esančios Bendrovės sąskaitos išrašo duomenis, „Green Shoots Capital LLC“ 2012 m. kovo 9 d. – 2014 m. gegužės 30 d. pervedė į Bendrovės sąskaitą 90 087 Lt (26 091 Eur), UAB „Lords LB Asset Management“ 10 358 Lt (2 999,88 Eur), „Man Investments AG“ 2012 m. vasario 28 d. – 2014 m. birželio 13 d. – 104 292 Lt (30 205,05 Eur), „Pamplona Capital Management LLP“ 2012 m. vasario 13 d. – 2013 m. balandžio 17 d. – 22 011 Lt (6 374,83 Eur), „Portman Associates“ 2013 m. kovo 19 d. – 2013 m. spalio 24 d. – 23 647 Lt (6 848,64 Eur), „Taylor Moor Investments“ 2012 m. gegužės 8 d. – 2012 m. spalio 2 d. – 129 303 Lt (37 448,74 Eur). Pažymėta, kad „Tranen Capital“, „Pamplona Capital Management“, „Taylor Moor Investments“ ir „Man Invesments“ valdomų fondų finansinės priemonės nebuvo tinkamos Bendrovės klientams, todėl Bendrovė nelaikytina veikusia sąžiningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiais kliento interesais. Teikdama klientams investavimo rekomendacijas ir pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugas dėl finansinių priemonių, kurios neatitiko klientų interesų, tačiau jų pardavimas buvo naudingas pačiai Bendrovei, Bendrovė netinkamai valdė interesų konfliktus. Bendrovės direktoriaus 2009 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 001 patvirtintoje Interesų konfliktų vengimo politikoje numatytos interesų konflikto vengimo procedūros ir valdymo priemonės neužtikrino tinkamos interesų konfliktų prevencijos.
12. Bendrovė pateikė pavedimų registravimo žurnalą, kuriame registruoti ne visi klientų pavedimai, kuriuos Bendrovė priėmė ir perdavė vykdymui, pavyzdžiui, Bendrovės klientai buvo įsigiję „GLG Flexible Bond Fund“ ir „Man AHL Diversified Markets EU Tranche A“ finansinių priemonių, tačiau klientų pavedimai dėl sandorių su šiomis finansinėmis priemonėmis Patikrinimo metu nebuvo užregistruoti. Bendrovė, 2014 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. D113 pripažino, jog registravo tik perduotus vykdyti klientų pavedimus, tačiau ėmėsi priemonių, kad būtų pradėti registruoti ne tik perduoti, bet ir iš klientų gauti pavedimai. Pabrėžta, kad klientų pavedimai privalėjo būti įforminti nustatyta tvarka ir registruojami pavedimų registravimo žurnale (IPT taisyklių 67 p.).
13. Bendrovės direktorius M. Č. pats dirbo su visais klientais (išskyrus kredito unijas), paslaugos klientams teikiamos nenutrūkstamai, net jo atostogų arba komandiruočių metu, nes jis pasiekiamas klientams telefonu ir elektroniniu paštu.
6. Lietuvos banko valdyba, 2015 m. balandžio 23 d. posėdyje (dalyvaujant Bendrovės vadovui M. Č. ir advokatams) priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriame, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį (Bendrovė pažeidė pareigą turėti FRPĮ 4 str. 1 d. nustatytą licenciją; Bendrovė, turėdama tik finansų patarėjo įmonės licenciją, teikė investicines paslaugas, kurių ji negalėjo teikti, ir klientams sudarė klaidiną įspūdį, kad investicines paslaugas teikė reikiamą licenciją turintis subjektas; viršydama jai išduotos finansų patarėjo įmonės licencijos suteikiamas teises, perduodavo klientų pavedimus kolektyvinio investavimo subjektams, kurie veikė vadovaudamiesi ne valstybių narių teisės aktais, arba jų valdymo įmonėms ir taip pažeidė FRPĮ 4 str. 7 d. 4 p.; teikė klientams investicines – portfelio valdymo, investavimo rekomendacijų teikimo ir pavedimų priėmimo ir perdavimo – paslaugas dėl klientų investavimo tikslų, rizikos tolerancijos ribų ir klientų žinių bei patirties investavimo srityje neatitinkančių finansinių priemonių, į kurias vėliau investavo klientai, ir taip pažeidė FRPĮ 22 str. 6 ir 7 d. bei FPĮ taisyklių 63 p.; Bendrovė, prieš pradėdama teikti klientams investicines paslaugas, netinkamai atskleidė klientams egzistuojantį interesų konfliktą, kilusį dėl Bendrovės iš trečiųjų asmenų gaunamų skatinimo priemonių, be to, vykdydama savo veiklą, Bendrovė įgyvendino ir taikė neveiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, ir taip pažeidė FRPĮ 13 str. 2 d. ir 21 str. 1 ir 2 d.; pavedimų registracijos žurnale registravo ne visus klientų pavedimus ir taip pažeidė IPT taisyklių 67 p.), į veiklos mastą ir trukmę (Bendrovė teikė paslaugas 42 klientams, 35 iš jų – neprofesionalieji investuotojai; pažeidimai tęsėsi visą tikrintą laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 7 d.), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į tai, kad nustatyta FRPĮ 94 straipsnio 7 dalyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių (Bendrovės veiksmai, kuriais buvo padaryti nustatyti pažeidimai, laikytini tyčiniais, nes pagal savo pobūdį negalėjo būti padaryti dėl neatsargumo; nustatytas padaryto pažeidimo slėpimo faktas (Bendrovė, slėpdama finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos teikimo faktą, atgaline data surinkdavo klientų parašus ant pavedimų)), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 8 straipsnio 6 punktu, 14 straipsnio 3 dalies 6 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 84 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutarė panaikinti UAB „MC Wealth Management“ 2009 m. spalio 29 d. išduotos finansų patarėjo įmonės licencijos Nr. FP002 galiojimą ir M. Č. 1997 m. rugsėjo 26 d. išduotą generalinę finansų maklerio licenciją Nr. A-285.
7. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje ginčas kilo dėl to, kad Bendrovė faktiškai teikė ir finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas, nors tokių paslaugų teikti negalėjo, nes neturėjo licencijos. Šia prasme ji tinkamai neatliko neprofesionalių investuotojų informavimo pareigos, nustatytos FPRĮ 3 straipsnio 5 dalyje, nes faktiškai be pavedimų (juos klientai pasirašydavo vėliau arba iš viso nepasirašydavo) investuodavo jų lėšas savo nuožiūra, be to, neįspėdavo neprofesionalių investuotojų apie galimas pasekmes, investavus jų lėšas į profesionalius fondus. Šios pareigos imperatyvios, nustatytos viešojoje nacionalinėje (be kita ko, FPRĮ) bei Europos Sąjungos (konkrečiai – 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, su vėlesniais pakeitimais ir pildymais) teisėje, todėl jų sutartiniuose įsipareigojimuose pakeisti ar iškreipti negalima (CK 6.157 str. 1 d.). Vadinasi, pareiškėjų argumentai, kad tretieji suinteresuoti asmenys pateikė įgaliojimus Bendrovei, todėl ji veikė tinkamai, nebuvo pagrįsti. Be to, nors Bendrovė konsultavosi su Vertybinių popierių komisija dėl planuojamos vykdyti veiklos įgaliojimo pagrindu, tačiau Vertybinių popierių komisija neišaiškino, kad galima paneigti minėtąsias imperatyviąsias pareigas informuoti ir įspėti neprofesionalius investuotojus.
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog skundžiamame Nutarime nurodyta, kad Bendrovė perduodavo klientų pavedimus kolektyvinio investavimo subjektams, kurie veikia vadovaudamiesi ne valstybių narių teisės aktais (Gernsio salos, Bermudų, Kaimanų salų, Britų Mergelių salų), arba jų valdymo įmonėms, tuo pažeisdama FPRĮ 4 straipsnio 7 dalies 4 punkto reikalavimą. Teismas nesutiko su pareiškėjų paaiškinimais, kad Bendrovė klientams neteikė pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugų. Iniciatyva dėl minėtų fondų vienetų įsigijimo kildavo ne iš klientų, bet iš Bendrovės – tai patvirtino susirašinėjimas tarp Bendrovės ir klientų, kurio metu Bendrovė teikdavo klientams informaciją apie atitinkamus kolektyvinio investavimo subjektus ir jų valdytojus, investavimo sąlygas ir kt. Bendrovė gavo platinimo pajamas (komisinius) iš atitinkamų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų ar jiems atstovaujančių subjektų už tai, kad Bendrovės klientai, tarpininkaujant Bendrovei, įsigijo jų valdomų fondų vienetų, o Bendrovės veiksmai, klientams įsigyjant fondų vienetų, atitiko pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugos turinį – klientai fondų vienetų įsigijo Bendrovei dalyvaujant ir aktyviais veiksmais prie to prisidedant. Taigi, nebuvo pagrindo teigti, kad Bendrovė neteikė pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugos, o tik padėdavo klientams (teikdavo tik techninio pobūdžio pagalbą ir pan.). Klientų pavedimus (paraiškas) dėl minėtų kolektyvinio investavimo subjektų vienetų įsigijimo arba išpirkimo priimdavo ir perduodavo Bendrovė. Kai kuriais atvejais ji net neįvykdė pareigos informuoti savo klientus, t. y. investuodavo savo nuožiūra be pavedimų (arba juos vėliau pateikdama). Pabrėžtina, kad vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties II priedo nuostatomis, Kaimanų salos, Bermudų salos ir Britų Mergelių salos priskiriamos prie „užjūrio šalių ir teritorijų“, o šių teritorijų santykiams taikoma Europos Sąjungos sutarties IV dalies nuostatos, kurias išanalizavus, nelaikytina, kad šios teritorijos buvo Europos Sąjungos valstybių narių teritorijos.
9. Teismas akcentavo, kad skundžiamame Nutarime konstatuota, jog Bendrovė rekomenduodavo klientams netinkamas – jų investavimo tikslų, rizikos tolerancijos ribų ir patirties bei žinių – neatitinkančias finansines priemones, į kurias jie investavo, ir taip pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 6 ir 7 dalių bei FPĮ taisyklių 63 punkto reikalavimus. Byloje nebuvo ginčo dėl to, jog tretieji suinteresuoti asmenys buvo neprofesionalūs investavimo klientai, kad jų lėšos buvo, be kita ko, investuotos ir į profesionaliems investuotojams skirtus fondus ar netinkamas finansines priemones, kartais net jų neinformavus. Bendrovės imperatyvios pareigos informuoti klientus pažeidimai aiškiai konstatuoti (teismo vertinimu, portfelio valdymas be licencijos buvo esminis pažeidimas, kurio konstatavimas rodė šiurkščius Bendrovės teisės aktų pažeidimus). Kita imperatyvi pareiga – įspėti klientus – buvo neatsiejamai susijusi su pareiga informuoti klientus, t. y. neinformavus klientų, pažeista ir pareiga juos įspėti. Dar daugiau, net ir informavus klientus, civiliniai kooperacijos ir bendradarbiavimo principai įpareigojo finansinių paslaugų teikėjus –Bendrovę – įspėti savo klientus apie padidintą riziką. Teismas pripažino, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu Bendrovė to neatliko, tai ypač įrodė ir jos interesų konflikto pažeidimai. Bendrovė, kvestionuodama atsakovo išvadų apie finansinių priemonių netinkamumą klientams pagrįstumą bei išsamumą, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji prieš investavimą atliko minėtų finansinių priemonių tinkamumo klientams įvertinimą ir kad jos buvo pripažintos tinkamomis investuotojams, nors tokį įvertinimą privalėjo atlikti, siekdama suteikti investicines paslaugas geriausiomis klientui sąlygomis, profesionaliai ir sąžiningai.
10. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame nutarime nustatyta, jog Bendrovė, vykdydama veiklą, įgyvendino ir taikė neveiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams; prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas neatskleidė interesų konflikto turinio ir tuo pažeidė FPRĮ 13 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Bendrovė ne tik rekomendavo investuoti į R. Z. visiškai netinkamas finansines priemones (visų pirma, „Axiom“ ir „Tranen“ fondus), bet ir už tokią investiciją iš su nurodytais fondais susijusių asmenų gavo komisinius. Skundžiamame nutarime iš esmės pagrįstai nurodyta, kad interesų konfliktas buvo su „Green Shoots Capital LLC“, „Man Investments AG“, „Taylor Moor Investments“ ir UAB „Lords LB Asset Management“, bet tai nebuvo atskleista klientams.
11. Teismas taip pat sutiko su atsakovo pozicija, kad Bendrovė registravo ne visus klientų pavedimus ir tuo pažeidė IPT taisyklių 67 punktą. Ataskaitoje (39 ir 61 priedai) aiškiai nurodyta, dėl kokių fondų vienetų pateikti klientų pavedimai nebuvo įregistruoti pavedimų registravimo žurnale. Tai 2014 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. D113 pripažino ir Bendrovė.
12. Teismas nusprendė, kad šiurkštūs FPRĮ pažeidimai, kuriuos atliko Bendrovė (ypač pažeidimas, kai neturint licencijos buvo teikiamos finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos), atsakovui suteikė teisinį pagrindą, numatytą FPRĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte, taikyti adekvačią priemonę – panaikinti Bendrovės 2009 m. spalio 29 d. išduotos finansų patarėjo įmonės licencijos Nr. FP002 galiojimą. Tokie šiurkštūs Bendrovės pažeidimai vertintini kaip pažeidę viešąjį interesą, kuomet privatus asmuo, apeidamas viešosios teisės nuostatas, užsiiminėjo veikla, kuria jis be valstybės suteiktos licencijos negalėjo užsiimti.
13. Teismas pastebėjo, kad M. Č., kaip finansų makleris, 2003 m. buvo baustas ATPK nustatyta tvarka. Šiuo konkrečiu aspektu pareiškėjų atstovo prieštaravimai dėl esą nežinomos trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktos medžiagos nebuvo pagrįsti, be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 72 straipsnį, trečiųjų suinteresuotų asmenų pateikta medžiaga gali būti nesiunčiama pareiškėjui. M. Č. buvo ne tik Bendrovės akcininkas, vadovas, bet ir finansų makleris, kuris tiesiogiai vykdė Bendrovės veiklą. Jis turėjo ne tik pats laikytis FPRĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų, bet ir užtikrinti, kad nustatytų reikalavimų laikytųsi jo vadovaujama Bendrovė. Tai, jog Bendrovė, teikdama paslaugas klientams, nesilaikė nustatytų reikalavimų, reiškė, jog Bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas nesiėmė veiksmų ir priemonių, reikalingų jos veiklos teisėtumui užtikrinti, t. y. M. Č. nesilaikė FPRĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimų. Nors finansų maklerio teisinė atsakomybė ir finansų maklerio įmonės (finansų patarėjo įmonės) teisinė atsakomybė bendruoju atveju yra savarankiškos ir paprastai viena kitos nelemiančios, tačiau šiuo atveju M. Č. baudžiamas ne kaip Bendrovės vadovas, bet kaip makleris. Todėl skundžiamame Nutarime pagrįstai nutarta panaikinti jam 1997 m. rugsėjo 26 d. išduotą generalinę finansų maklerio licenciją Nr. A-285.
14. Teismo vertinimu, priimant skundžiamą Nutarimą nebuvo suėjęs senaties terminas nei dėl Bendrovės padarytų tęstinių ir trunkamųjų pažeidimų, nei dėl kitų pažeidimų (epizodų), kurie buvo padaryti po 2013 m. balandžio 23 d., t. y. poveikio priemonės už nustatytus pažeidimus buvo paskirtos nesuėjus 2 metų senaties terminui, todėl tinkamai laikytasi FPRĮ 84 straipsnio 2 dalies nuostatų.
15. Teismas netenkino pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi pareiškėjų skundas nebuvo tenkintas.

III.

6. Pareiškėjai UAB „MC Wealth Management“ ir M. Č., atstovaujami advokato A. P., apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neatliko visapusiško ir objektyvaus aplinkybių vertinimo, t. y. nevertino pareiškėjų pateiktų argumentų, kad Lietuvos bankas ginčijamu nutarimu pritaikė neproporcingas ir lygiateisiškumo principą pažeidžiančias poveikio priemones, neatsižvelgė į Bendrovės išreikštą pasirengimą bendradarbiauti su Lietuvos banku. Teismas nevertino, ar Lietuvos bankas nepadarė akivaizdžios klaidos, ar neperžengė savo diskrecijos ribų, ar buvo laikytasi procedūrinių taisyklių, ar faktinių aplinkybių vertinimas buvo pagrįstas teisės aktų reikalavimais. Taigi, teismas nepatikrino Lietuvos banko nutarimo teisėtumo.
2. Teismo sprendimas yra be motyvų, sprendime nėra atsakyta į visus pareiškėjų pareikštus pagrindinius reikalavimus, nes teismas nevertino ir neatsižvelgė nei į vieną pareiškėjų nurodytą argumentą. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė sprendimo aiškiais, pakankamais ir racionaliais teisiniais argumentais, visiškai neanalizavo pareiškėjų nurodytų argumentų, o apsiribojo Lietuvos banko nutarime pateiktų teiginių atkartojimu. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia teisingumo principą.
3. Teismas išsamiai netyrė ir nevertino nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų reikalavimų, neatsižvelgė į susiklosčiusią Lietuvos teismų praktiką, nagrinėjant panašaus pobūdžio klausimus.
4. Pagal FPRĮ 8 straipsnio 6 dalį, panaikinti licencijos galiojimą galima jei finansų maklerio įmonė šiurkščiai ir nuolat pažeidinėjo šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, o pagal VAĮ 362 straipsnio 1 dalį, ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu. Šių nuostatų buvo nepaisyta. Be to, priežiūros tikslų buvo galima pasiekti ir mažiau varžančiomis priemonėmis. Lietuvos bankas nesuteikė Bendrovei galimybių ištaisyti nustatytus veiklos trūkumus.
5. Pagal FPRĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą, priežiūros institucija turi teisę panaikinti licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą. Tarp pažeidimo ir poveikio priemonės turi būti ryšys. Nagrinėjamu atveju buvo atimta teisė teikti investavimo rekomendacijas bei kitas papildomas paslaugas, nors dėl šių paslaugų Lietuvos bankas neturėjo jokių pastabų. Bendrovės teikiamos pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugos trūkumus buvo galima lengvai ištaisyti, todėl nebuvo būtina iš Bendrovės atimti teisę teikti šias paslaugas. Be to, Bendrovės 2014 m. pajamos, gautos iš paslaugų teikimo kredito unijoms, kurioms Lietuvos bankas neturėjo jokių pastabų, siekė net 97,7 proc. visų Bendrovės pajamų, todėl griežčiausios poveikio priemonės (licencijos teikti visas investicines paslaugas galiojimo panaikinimas) taikymas yra neadekvatus bei pažeidžiantis teisingumo ir protingumo principus.
6. Lietuvos banko Nutarime nurodyti skaičiai dėl 2014 metais turėtų neprofesionalių klientų neatitiko faktinės situacijos, nes turėjo būti įvertintos tik aktyvios sutartys, t. y. tokios sutartys pagal kurias buvo nuolat ir aktyviai teikiamos paslaugos (tokių buvo tik 12, o ne 35 klientai).
7. Lygiateisiškumo principo pažeidimą įrodo aplinkybė, kad 2009 m. gruodžio 15 d. už tokį patį pažeidimą kitai bendrovei buvo skirta tik 4 000 Lt bauda. Minėtu atveju buvo atsižvelgta į tai, kad bendrovė neketino toliau vykdyti veiklos, kuriai reikalinga licencija, o nagrinėjamu atveju Lietuvos bankas į Bendrovės siekį bendradarbiauti visiškai neatsižvelgė. Be to, poveikio priemonės negalėjo būti pritaikytos vien todėl, kad Bendrovė rėmėsi Vertybinių popierių komisijos išduota konsultacija ir laikėsi joje nurodytų reikalavimų, todėl poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, negalėjo būti taikomos.
8. Poveikio priemonės negalėjo būti skirtos, nes buvo suėjęs FPRĮ 84 straipsnio 2 dalyje nustatytas senaties terminas (2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos). Ginčijamas Nutarimas priimtas 2015 m. balandžio 24 d., todėl galėjo būti vertinamos aplinkybės tik nuo 2013 m. balandžio 23 d., o ne nuo 2011 m. sausio 1 d. Siekiant įrodyti, kad pažeidimai buvo tęstiniai kiekvienu konkrečiu atveju privalėjo būti nustatyta eilė tapačių veiksmų, kuri laiko požiūriu nėra nutolę (atsitiktiniai), kad šiuos veiksmus sieja vieninga tyčia (jeigu ji būtų įrodyta), vieningas sumanymas, motyvas ir tikslas. Be to, pačiame Nutarime nurodyta, kad poveikio priemonės yra taikomos ne už tęstinius pažeidimus, o tik už tuos pažeidimus, kuriems nėra suėjęs 2 m. terminas. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių sprendime nepasisakė, lakoniškai pacituodamas Nutarime nurodytą Lietuvos banko poziciją.
9. Teismas sprendime nurodė, kad pozityvioje Lietuvos teisėje nėra normos, kuri įtvirtintų finansų tarpininko pareigą įspėti neprofesionalų klientą investicinės paslaugos teikimo metu, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus informuoti ir įspėti neprofesionalius investuotojus. FPRĮ 22 straipsnio 3 dalis numato tik ikisutartinę informavimo pareigą, kurią Bendrovė tinkamai įvykdė.
10. Bendrovei investuotojų išduoti įgaliojimai buvo patvirtinti notarine tvarka, todėl yra preziumuojamas šių sandorių teisėtumas.
11. Lietuvos bankas pažeidė savo diskrecijos ribas, nesilaikė FPRĮ 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto reikalavimų, nes Nutarime nėra nurodytas nei vienas M. Č., kaip finansų maklerio, padarytas pažeidimas, neanalizuota jo kaltė. Lietuvos bankas, panaikindamas M. Č. išduotą licenciją, rėmėsi ne FPRĮ, o ABĮ nuostatų pažeidimu, nors įstatymai Lietuvos bankui tokių įgaliojimų nenustato. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių sprendime taip pat nevertino. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi M. Č. prieš 13 metų skirta administracine nuobauda.
12. Teismas neanalizavo finansinių priemonių portfelio valdymo specifikos ir požymių, todėl neatsižvelgė į pareiškėjų argumentus, kad Bendrovės faktiškai teiktos paslaugos įgaliojimų pagrindu negali būti prilygintos minėtam finansinių priemonių portfelio valdymui, nors pareiškėjai buvo nurodę šių veiklų skirtumus.
13. Teismas sprendime nurodė, kad Bendrovė turėjo 22 klientų nepasirašytus pavedimus, tačiau neįvertino aplinkybės, kad absoliuti dauguma pavedimų (apie 4 400) buvo pasirašyti. Teismas taip pat neįvertino pareiškėjų pateiktų įrodymų – klientų patvirtinimų, kad visi pavedimai buvo derinti su klientais iš anksto. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjų paaiškinimus, kad el. laiškuose vartojama kalba (pardaviau, nupirkau, uždirbome ir t. t.) turi būti suprantama išimtinai kaip vaizdinė kalbos priemonė ir negali būti atskirta nuo aplinkybių, paneigiančių, kad Bendrovė teikė finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą. Bendrovė neveikė savo nuožiūra, o tik įgyvendindavo iš anksto su klientais suderintus veiksmus.
14. Teismas sprendime pažodžiui pritarė Nutarime nurodytai pozicijai, netyrė faktiškai tarp Bendrovės ir klientų susiklosčiusių santykių ir nevertino pareiškėjų argumentų, kodėl Bendrovės atliktų techninio pobūdžio veiksmų negalima kvalifikuoti kaip pavedimų perdavimo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad tarp Bendrovės ir J. R., G. P., R. S. ir R. B. jokie sutartiniai santykiai apskritai nesusiklostė, todėl Bendrovė jiems net teoriškai negalėjo suteikti pavedimų perdavimo paslaugos. Be to, neaišku, kokiais teisės aktų reikalavimais vadovaudamasis teismas konstatavo, kad R. Z. investavo į visiškai jai netinkamas finansines priemones – Axiom ir Tranen fondus.
15. Nutarime nebuvo vertinta, ar finansinės priemonės atitiko, ar neatitiko investuotojų interesų, nebuvo atliktas nei vienas išsamus konkrečios finansinės priemonės individualiam investuotojui tinkamumo testas, t. y. Lietuvos bankas neįrodė pažeidimo turinio, todėl Nutarimas buvo grįstas tik prielaidomis.
16. Teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl interesų konflikto. Pavyzdžiui, Bendrovė niekada neteikė jokių paslaugų klientams dėl UAB „Lords LB assets Management“, todėl nebuvo net teorinės galimybės kilti interesų konfliktui, o Bendrovės ir Man Investment AG bei Taylor Moor Investment santykiai nebuvo susiję su investicinių ar papildomų paslaugų teikimu investuotojams, todėl šiuo atveju reikalavimas dėl interesų konflikto vengimo pagal FPRĮ 21 straipsnio 1 dalį yra netaikytinas. Be to, ikisutartinės informacijos klientams pavyzdžiai patvirtina, kad informacija investuotojams buvo pateikta laikantis teisės aktų reikalavimų (ikisutartinės informacijos dokumente nurodytas sąrašas subjektų, su kuriais sudaryti susitarimai dėl bendradarbiavimo).
17. Procedūrinis pažeidimas dėl pareigos registruoti visus pavedimus pažeidimo turėjo būti laikomas mažareikšmiu, negalinčiu lemti pačios griežčiausios poveikio priemonės skyrimo.
7. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad palaiko savo argumentus, teiktus pirmosios instancijos teismui. Atsiliepimą grindžia šiais papildomais argumentais:
1. Bendrovė tyčia, valingai ir sąmoningai teikė paslaugas, kurių negalėjo teikti (klientų finansinių priemonių portfelio valdymas), šias ir kitas paslaugas teikė grubiai pažeisdama esminius principus ir reikalavimus, nustatytus FPRĮ bei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose.
2. Sisteminis pareiškėjų neteisėtos veiklos pobūdis buvo nulemtas interesų konflikto, kurį pareiškėjai slėpė ir maskavo.
3. Akivaizdžiai padarytų pažeidimų nepripažinimas patvirtina, kad pareiškėjai nėra linkę laikytis finansų patarėjo įmonės ir finansų maklerio veiklai keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjams pritaikytos poveikio priemonės yra ne tik adekvačios ir proporcingos, tačiau ir vienintelės įmanomos (būtinos ir neišvengiamos). Bendrovė turėdama galimybę veikti teisėtai nuo pat savo veiklos pradžios sąmoningai to nedarė, todėl neegzistuoja jokių pagrįstų prielaidų, leidžiančių tikėtis teisėtos Bendrovė veiklos ateityje. Kai asmuo, turintis ne tik galimybes, bet ir pareigą užtikrinti vadovaujamos įmonės veiklos teisėtumą (įmonės vadovas ir šiuo atveju – vienintelis akcininkas), sąmoningai ir tyčia pasirenka veikti, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, tik pati griežčiausia poveikio priemonė gali pasiekti poveikio priemonei keliamus tikslus. Toks finansų rinkos dalyvis neturi teisės išlikti rinkoje ir toliau griauti invenstuotojų ir kitų rinkos dalyvių pasitikėjimą finansų rinka ir efektyvia jos priežiūra.
4. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo priimtas pareiškėjų naudai, nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.
5. Bendrovės padaryti pažeidimai yra susiję su abiem investicinėm paslaugom, kurias ji turi teisę teikti (investavimo rekomendacijų teikimas ir klientų pavedimų priėmimas ir perdavimas), todėl Nutarimu buvo pagrįstai panaikinta licencija teikti visas investicines ir papildomas paslaugas. Panaikinus licenciją teikti pagrindines paslaugas, tuo pačiu panaikinama teisė teikti ir papildomas paslaugas, nes licencija teikti vien papildomas paslaugas nėra išduodama (FPRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
6. Poveikio priemonė Bendrovei buvo pritaikyta ne už procedūrinius trūkumus, tokius kaip dalies pavedimų neįregistravimą, bet už pažeidimų visumą, t. y. už Bendrovės pasirinktą veiklos modelį, kai piktnaudžiaujant investuotojų (neprofesionalių klientų) pasitikėjimu buvo pelnomasi jų sąskaita, gaunant atlyginimą tiek iš investuotojų, tiek ir skatinimo priemones (komisinius) iš trečiųjų asmenų (fondų valdytojų ir kt.).
7. Bendrovė nepagrįstai teigia, kad turėtų būti vertinamos tik aktyvios sutartys, nes Bendrovė prisiimtų įsipareigojimų turi laikytis visų savo klientų atžvilgiu, o didžiąją Bendrovės klientų dalį (35 iš 42) sudarė būtent neprofesionalieji klientai. Pareiškėjų minimi keturi identiško turinio klientų patvirtinimai apie tai, kad jie yra patenkinti Bendrovės paslaugomis, teisinės reikšmės neturi, nes tai nepašalina Bendrovės atsakomybės už teisės aktų pažeidimus.
8. Pareiškėjų nurodomas Vertybinių popierių komisijos 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimas dėl baudos UAB „Finansų rizikos valdymas“ skyrimo nėra teisiškai reikšmingas, nes buvo priimtas visiškai kitomis sąlygomis.
9. Bandymas perkelti atsakomybę įgaliojimus patvirtinusiam notarui tik dar kartą parodo Bendrovės siekį bet kokia kaina išvengti atsakomybės, nes jokie įgaliojimai negali pakeisti imperatyvių FPRĮ nuostatų.
10. Priežiūros institucija turi teisę tirti ir nagrinėti visus pažeidimus, net ir tuos, už kuriuos poveikio priemonė nebegali būti paskirta dėl suėjusių senaties terminų.
11. Poveikio priemonė Bendrovės vadovui buvo paskirta vadovaujantis FPRĮ 14 straipsnio 3 dalies 6 punktu, o ne ABĮ nuostatomis (kaip nurodo pareiškėjai).
12. Bendrovės veikla buvo įvertinta kaip finansinių priemonių portfelio valdymas nes atitiko šiai paslaugai būdingus požymius (finansinių priemonių ir piniginių lėšų valdymą klientas patiki valdymo įmonei; finansinės priemonės ir piniginės lėšos yra kliento nuosavybė; kliento individualių finansinių priemonių portfelį valdymo įmonė valdo savo nuožiūra, tačiau atsižvelgdamas į kiekvieno kliento individualaus pavedimo ribas). Nustatyta daugiau nei dvi dešimtys atvejų, kai klientai nebuvo pateikę Bendrovei pavedimų, o kai kurių klientų identiško turinio patvirtinimai, gauti Bendrovės iniciatyva ir jau baigus patikrinimą vertintini kritiškai.
13. Klientų pavedimų priėmimo ir perdavimo paslauga iš esmės yra techninio pobūdžio veiksmai, bet tai taip pat yra investicinė paslauga (FPRĮ 3 straipsnio 13 dalies 1 punktas), kuriai taikomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai.
14. Teisės aktai nenumato draudimo gauti pajamas iš subjektų, kurie veikia vadovaudamiesi ne valstybių narių teisės aktais, tačiau tokiu atveju finansų patarėjo įmonė turi aiškiai ir suprantamai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir nurodyti šaltinį, kad klientas galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl investicinės paslaugos ir (arba) papildomos paslaugos dėl kurios kyla interesų konfliktas (FPĮ taisyklių 43 punktas). Nagrinėjamu atveju informacija klientams buvo atskleidžiama tik apie patį Bendrovės bendradarbiavimo faktą su trečiaisiais asmenimis ir užsimenama apie galimybę Bendrovei gauti iš jų skatinimo priemones. Tokia informacija yra nepakankama ir negali būti vertinama kaip išsami, visapusiška ir teisinga informacija apie interesų konfliktą.
15. Nutarime nurodytos finansinės priemonės buvo netinkamos klientams, nes viešai skelbiamuose prospektuose yra įspėjama, kad šios priemonės yra labai sudėtingos ir rizikingos, jas turėtų rinktis šias rizikas suprantantys ir nuolat rinką stebintys asmenys. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju klientai buvo neprofesionalūs. Be to, pagal FPRĮ 22 straipsnio 5–8 dalis, pareiga įrodyti, kad finansinė priemonė yra tinkama klientui ir geriausiai atitinka jo interesus tenka investicines paslaugas teikiančiai bendrovei, o ne priežiūros institucijai, kaip siekia įrodyti pareiškėjai.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Z., atstovaujama advokato E. D., atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Priešingai nei nurodo pareiškėjai, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareiškėjų argumentus, juos vertino ir dėl jų pasisakė skundžiamame sprendime. Teismo posėdis truko apie 6 valandas, todėl pareiškėjams buvo sudarytos visos sąlygos jame pristatyti savo poziciją, teisėjų kolegija posėdžio metu buvo aktyvi ir aiškinosi pareiškėjų iškeltas abejones.
2. Pareiškėjams skirtų poveikių poveikio priemonių pagrįstumui užtenka fakto, kad pareiškėjai neprofesionaliems klientams parinko jų deklaruotų žinių ir investavimo tikslų visiškai neatitinkančias finansines priemones, iš šių priemonių platintojų gaudami atlygį ir apie tai neinformuodami klientų. To nekeičia ir pareiškėjų iš konteksto ištrauktos atskiros Vertybinių popierių komisijos konsultacijos dalys.
3. Axiom ir Tranen fondai R. Z. buvo visiškai netinkami, nes buvo skirti išimtinai profesionaliems investuotojams. R. Z. nebuvo atskleista, kad Bendrovė už šių fondų vienetų platinimą gauna atlygį. Apeliacinio skundo argumentai, kad ši informacija buvo atskleista ikisutartinės informacijos klientams dokumentuose neatitinka tikrovės. Dėl pareiškėjų netinkamai ir neteisėtai teiktų paslaugų (tyčinių veiksmų) neprofesionalioji investuotoja R. Z. patyrė apie 200 000 Eur nuostolių dėl kurių tenka bylinėtis su Bendrove. Antstolis neranda tokios vertės Bendrovės turto, o tai reiškia, kad R. Z. palankus sprendimas gali likti neįvykdytas. Ženklūs nuostoliai buvo padaryti ir kitiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
4. Tikrinimo metu pareiškėjai siekė nuslėpti dalį dokumentų, t. y. trukdė priežiūros institucijai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, padarytų pažeidimų nepripažino ir dėl jų nesigailėjo. Viso to pakanka, kad pareiškėjams būtų skirtos pačios griežčiausios poveikio priemonės, nes finansinių priemonių rinkose negalima palikti tokių jos dalyvių, kurie aiškiai kenkia tiek savo klientams, tiek pačioms rinkoms. Sunku įsivaizduoti, kokie dar sunkesni pažeidimai turėjo būti padaryti, kad priežiūros institucija būtų turėjusi teisę panaikinti pareiškėjų licencijas.
5. Pareiškėjų atžvilgiu po Lietuvos banko patikrinimo atliekami net keli ikiteisminiai tyrimai (dėl neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla ir dėl lėšų plovimo).
9. Tretieji suinteresuoti asmenys N. B., S. Š. ir UAB „Dekoras“, atstovaujami advokato Michailo Gaibelio (Michail Gaibel), atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Bendrovė savo nuožiūra (nesant kliento pateikto pavedimo / investicinio sprendimo, neteikiant klientams jokių investavimo rekomendacijų ir iš anksto su jais nesuderinusi) sprendė, kada ir kokią finansinę priemonę klientams nupirkti ar parduoti, kiek laiko laikyti kliento portfelyje (klientų vardu priėmė investicinius sprendimus). To Bendrovė daryti negalėjo, nes neturėjo tam licencijos. Apie investicinius sprendimus žinių ir patirties neturintiems neprofesionaliems investuotojams buvo pranešama tik kartą į ketvirtį, jau po investicinių sprendimų įvykdymo. Neteisėta veikla buvo slepiama po įgaliojimais, kurių sudarymas buvo inicijuotas Bendrovės, įgaliojimų turinys nebuvo individualiai suderintas su klientais. Portfelio valdymą akivaizdžiai įrodo el. laiškų turinys ir sėkmės mokesčio skaičiavimas. Susikaupę pavedimai buvo pasirašomi jau po pavedimų įvykdymo vieną kartą per ketvirtį (4 kartus per metus). Kitokio bendravimo ar veiksmų derinimo su klientais nebuvo. Dalis pavedimų iki šiol nėra klientų pasirašyti, t. y. aprobuoti, patvirtinant savo išankstinę valios išraišką/sutikimą su jais. Pavyzdžiui, S. Š. niekada nepasirašė Bendrovei pavedimo už 37 284,95 Lt 2013 m. vasario 20 d. nupirkti 365 vnt. finansinės priemonės „ProShares Ultra Silver“. Bendrovė investavimo rekomendacijų tretiesiems suinteresuotiems asmenims neteikė, nes pati valdė jų finansinių priemonių portfelius. Neprofesionalūs investuotojai manė, kad pareiškėjai turi teisę tai daryti.
2. Investuotojų nepriimto pavedimo pareiškėjai savavališkai sukurti ir perduoti vykdyti negalėjo ne tik pagal teisės aktus, bet ir pagal su klientais sudarytų sutarčių 1.1 ir 7.1 punktus. Tretieji suinteresuoti asmenys pareiškėjams jokių žodinių nurodymų niekada nedavė. Įgaliojimų išdavimas nesuteikia teisės vykdyti jame numatytus veiksmus be licencijos, jei tokiai veiklai ji yra būtina. Pats įgaliotinis, o ne notaras, yra atsakingas ir turi pasirūpinti licencijos gavimu prieš pradėdamas veikti pagal įgaliojimą.
3. Investuojai patys pasirinko savo teisių gynimo būdus, jie neginčija Bendrovės jų vardu sudarytų sandorių, tačiau civilinėse bylose reikalauja atlyginti tokiais sandoriais jiems padarytą žalą.
4. Aplinkybė, susijusi su tuo, kiek pareiškėjai dėl neteisėtai teiktų paslaugų pralobo, FPRĮ 4 straipsnio 1 dalies pažeidimo fakto nepašalina.
5. Pareiškėjų argumentai, kad Lietuvos banko išvados yra grindžiamos prielaidomis neatitinka Nutarimo turinio.
6. Pareiškėjai nevykdė konkrečios finansinės priemonės tinkamumo klientams testų, klientų lėšų neinvestavo į finansines priemones, atitinkančias klientų anketos duomenis, o tai patvirtina pažeidimo šiurkštumą ir visišką investuotojų interesų nepaisymą. Finansinės priemonės „ProShares Ultra Silver“, „iPath S&P 500 Volatility Short-Term Futures ETN“, ETFS Leveraged Crude Oil yra aktyviai, agresyviai trumpalaikiai kasdienei prekybai skirtos, didelių ir staigių nuostolių (iki visiško investicijų praradimo) rizikos turinčios, spekuliacinio pobūdžio finansinės priemonės, skirtos tik jas išmanantiems (turinčių specialių investavimo žinių ir patirties) investuotojams, kurios akivaizdžiai neatitiko nei investuotojų žinių, nei investicijų tikslo, nei prisiimtos ribotos rizikos, nei ilgalaikių investavimo tikslų.
7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 62–68 puslapiai patvirtina, kad sprendimas yra detaliai motyvuotas.
8. Patikrinimo metu nustatyti FPRĮ reikalavimų sąmoningi (tyčiniai) pažeidimai visiškai atitiko nuolatinumo ir šiurkštumo esmę, todėl pareiškėjams skirtos poveikio priemonės yra pagrįstos, proporcingos ir adekvačios. Pareiškėjai be paliovos, ilgą laiko tarpą (nuo 2011 m. iki 2014 m.), daugelį kartų (dažnai) ir įvairiais būdais pažeidė įstatymo reikalavimus – padarė net 5 įvairius FPRĮ reikalavimų pažeidimus, visi pažeidimai buvo nukreipti prieš silpniausius finansų rinkų paslaugų vartotojus, kurių teisės turi būti labiausiai saugomos ir kurių interesams pareiškėjai turėjo skirti ypatingą dėmesį. Veiklos vykdymas be licencijos ir neprofesionalių investuotojų lėšų nukreipimas į jiems netinkamas finansines priemones laikytinas šiurkščiu FPRĮ reikalavimų nesilaikymu. Dalis investuotojų dėl to patyrė didelių nuostolių dėl kurių priteisimo nagrinėjamos civilinės bylos. Pažeidimų slėpimas taip pat rodo jų piktybinį pobūdį ir šiurkštumą. Pareiškėjai nepripažino nei vieno nustatyto pažeidimo, dėl jų nesigailėjo ir nesudarė pagrindo Lietuvos bankui patikėti, kad ateityje jie elgsis sąžiningai ir paisys įstatymo reikalavimų. Daugelį rimtų pažeidimų ilgus metus piktybiškai dariusi Bendrovė, nejaučianti dėl to jokios atgailos (nuostolių nepripažinimas ir neketinimas jų atlyginti), privalo būti pašalinta iš finansų rinkos. Pareiškėjų argumentai dėl daug mažesnio Bendrovės pelno iš neprofesionalių investuotojų apskritai yra neetiški. Be to, neprofesionalūs investuotojai sudarė absoliučią daugumą Bendrovės klientų, tad jų interesų pažeidimas atspindi tikrąjį pažeidimo mastą.
9. Dėl pažeidimų, susijusių su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, Nutarimo dieną 2 metų senaties terminas suėjęs nebuvo, nes šių asmenų finansinių priemonių portfelio valdymas tęsėsi iki 2014 m. birželio 17 d., o iki 2014 m. lapkričio 18 d. (iki buvo surašyta Patikrinimo ataskaita) tęsėsi informacijos apie interesų konfliktą neatskleidimas bei pareigos informuoti klientus apie finansinių priemonių jiems netinkamumą nevykdymas.
10. M. Č. atlikti FPRĮ pažeidimai visiškai sutapo su Bendrovės pažeidimais, nes per jį tiesiogiai ir asmeniškai jie buvo padaryti. Atitinkamai, FPRĮ 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu jam galėjo ir turėjo būti panaikinta maklerio licencija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos banko valdybos nutarimo, kuriuo buvo panaikintas Bendrovei išduotos finansų patarėjo įmonės licencijos galiojimas bei Bendrovės vadovui išduota finansų maklerio licencija.

11. Lietuvos bankas Bendrovės klientų S. Š. ir N. B. skundų pagrindu atliko Bendrovės tikslinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad Bendrovė pažeidė: 1) FPRĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, reikalaujančią turėti investicinėms paslaugoms (šiuo atveju – finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos) teikti reikiamą licenciją; 2) FPRĮ 4 straipsnio 7 dalies 4 punkto reikalavimą, nes teikė pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugas bei perduodavo klientų pavedimus trečiųjų šalių (ne valstybių narių) jurisdikcijoje įsteigtiems subjektams; 3) FPRĮ 22 straipsnio 5–7 dalių reikalavimus, nes klientams teikė paslaugas, neatitinkančias jų investavimo tikslų, rizikos tolerancijos ribų, patirties bei žinių; 4) FPRĮ 13 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1–2 dalių reikalavimus, nes klientams neatskleidė interesų konflikto turinio; 5) IPT taisyklių 67 punkto nuostatas, nes pavedimų registracijos žurnale registravo ne visus klientų pavedimus. Dėl šių pažeidimų atsakovas, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, veiklos mastą ir trukmę, nustatytas sunkinančias aplinkybes (pažeidimo slėpimo faktą bei pažeidimų tyčinį pobūdį), NFutarimu panaikino Bendrovės licencijos galiojimą.

12. Nutarime Lietuvos bankas konstatavo, kad reikalavimai, nustatyti finansų patarėjo įmonei, kartu yra privalomi ir įmonę atstovaujantiems asmenims (šiuo atveju – Bendrovės vadovui ir vieninteliam akcininkui M. Č.). Atitinkamai, konstatavo, kad M. Č. grubiai pažeidė investicinių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir panaikino jam išduotą generalinę finansų maklerio licenciją.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą Lietuvos banko valdybos nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Teismas konstatavo, kad šiurkštūs Bendrovės pažeidimai vertintini kaip pažeidę viešąjį interesą, kuomet privatus asmuo, apeidamas viešosios teisės nuostatas, užsiiminėjo veikla, kuria jis be valstybės suteiktos licencijos negalėjo užsiimti. Tai Lietuvos bankui suteikė teisinį pagrindą taikyti poveikio priemonę, numatytą FPRĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Tai, jog Bendrovė, teikdama paslaugas klientams, nesilaikė nustatytų reikalavimų, reiškė, jog UAB "MC Wealth Management" vadovas ir vienintelis akcininkas M. Č. nesiėmė veiksmų ir priemonių, reikalingų jos veiklos teisėtumui užtikrinti, t. y. nesilaikė FPRĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju M. Č. buvo baudžiamas ne kaip Bendrovės vadovas, bet kaip makleris. Teismo vertinimu, poveikio priemonės už nustatytus pažeidimus buvo paskirtos nesuėjus 2 metų senaties terminui.

14. Pareiškėjai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo argumentų, išsamiai netyrė ir nevertino nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų reikalavimų, neatsižvelgė į susiklosčiusią Lietuvos teismų praktiką, nagrinėjant panašaus pobūdžio klausimus, nemotyvavo sprendimo, rėmėsi tik atsakovo (Lietuvos banko) nurodytais argumentais.

15. Pasak pareiškėjų, pagal FPRĮ 8 straipsnio 6 dalį, panaikinti licencijos galiojimą galima jei finansų maklerio įmonė šiurkščiai ir nuolat pažeidinėjo šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, o tai nebuvo įrodyta. Be to, nebuvo vadovaujamasi VAĮ 362 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu. Taip pat buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, o poveikio priemonės pritaikytos suėjus senaties terminui.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. < ... > iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

17. Kaip vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų nurodoma tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, kadangi teismas visiškai neanalizavo svarbiausių ir šiam ginčui esminių pareiškėjų nurodytų argumentų, taip pat išsamiai netyrė ir nevertino nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų reikalavimų, neatsižvelgė į susiklosčiusią Lietuvos teismų praktiką, nagrinėjant panašaus pobūdžio klausimus, o apsiribojo Lietuvos banko valdybos nutarime pateiktų teiginių atkartojimu.

18. Vertinant ginčijamo sprendimo motyvuojamąją dalį sutiktina su anksčiau nurodytu apeliacinio skundo argumentu. Šioje dalyje iš esmės atkartotas ginčijamo Lietuvos banko valdybos nutarimo turinys. Sprendimo pabaigoje suformuluotos šiek tiek apibendrinančio pobūdžio išvados, pagrįstos atsakovo priimtais teisės aktais. Visumoje teismas perrašė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2014 m. lapkričio 18 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 289-17 bei minėto Lietuvos banko valdybos nutarimo argumentus, vienpusiškai tik jiems pritardamas. Pareiškėjų skundo motyvų pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir jų savo sprendime neaptarė. Tai reiškia, kad teismas jokio savarankiško tyrimo neatliko, nustatytų pažeidimų ir juos pagrindžiančių įrodymų nevertino. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Toks bylos išnagrinėjimas nelaikytinas teisingumo vykdymu Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasmėmis.

19. Kaip matyti iš bylos medžiagos UAB "MC Wealth Management" ir M. Č. pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas pakankamai didelės apimties (sudaro apie 31 puslapis) ir išsamiai argumentuotas. Nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių pareiškėjo prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administracniam aktui/sprendimui, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spresdamas kilusį ginčą, net pareiškėjo skundo esminių argumentų visiškai netyrė ir nevertino, nors pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalį, teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Remdamasi šiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjų UAB "MC Wealth Management" ir M. Č. skunde išdėstyti pagrindiniai motyvai dėl atsakovo priimto administracinio sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo visiškai neanalizuoti ir nevertinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo neištirtų esminių bylos aplinkybių apimtį, pobūdį ir reikšmę teisingam ginčo išsprendimui bei apeliacinio skundo argumentus dėl padarytų pirmosios instancijos teismo procesinių pažeidimų, vertina apeliacinio skundo argumentus kaip pagrįstus ir sudarančius pagrindą pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą administracinio proceso teisės požiūriu defektyviu. 

20. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo reikėtų atkreipti dėmesį, papildomai išanalizuoti ir įvertinti šiuos esminius ginčo aspektus:

Dėl finansinių priemonių portfelio valdymo.

21. FPRĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad  nuolat ir profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali tik finansų maklerio įmonės, turinčios priežiūros institucijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios priežiūros institucijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją.

22. Atsakovas patikrinimo metu nustatė, jog UAB "MC Wealth Management" teikė klientams finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą, nors tokios investicinės paslaugos visai negalėjo teikti. Nutarime nurodyta, jog Įmonės veiksmai, teikiant klientų vardu pavedimus pirkti arba parduoti finansines priemones, nebuvo inicijuoti Įmonės klientų, o nurodymų dėl sandroių tarpininkams perdavimas, neturint klientų pasirašytų ar nerašytine forma pateiktų pavedimų, buvo atsitiktiniai ir pavieniai, o tai buvo įprasta Įmonės praktika, todėl konstatuotina, kad Įmonė vertėsi licencijuojama veikla be licencijos – Įmonė nuolat teikė klientams finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, reikalaujančią turėti investicinėms paslaugoms teikti reikiamą licenciją.

23. Pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, finansinių priemonių portfelio valdymas apibrėžiamas kaip klientų portfelių, į kurių sudėtį įeina viena ar daugiau finansinių priemonių, valdymas savo nuožiūra pagal individualų kiekvieno kliento pavedimą. Minėtoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta definityvinė/definicinė norma, kuri nusako šiame teiės akte vartojamo juridinio termino prasmę ir esmę, nurodant specifinius požymius, kurie leidžia tam tikrus reiškinius atriboti tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, iš įstatyme pateikto finansinių priemonių portfelio valdymo apibrėžimo galima išskirti šiuos portfelio valdymo požymius: portfelį sudaro viena ar daugiau finansinių priemonių (1); portfelį sudarančios finansinės priemonės yra kliento nuosavybė (2); portfelis valdomas savo nuožiūra, t. y. sprendimus priima subjektas, kuriam klientas patikėjo valdymą (3); portfelis valdomas pagal kliento individualų pavedimą (4).

24. Aiškindama FPRĮ 3 straipsnio 5 dalį, Vertybinių popierių komisija 2010 m. balandžio 1 d. išaiškinime Nr. 13K-3 "Dėl valdymo įmonės teisės valdyti individualius klientų finansinių priemonių portfelius turinio" išskiria šiuos pagrindinius individualaus finansinių priemonių portfelio valdymo elementus: 1) finansinių priemonių ir piniginių lėšų valdymą klientas patiki valdymo įmonei; 2) kliento individualų finansinių priemonių portfelį sudarančios finansinės priemonės ir piniginės lėšos yra kliento nuosavybė; 3) kliento individualių finansinių priemonių portfelį valdytojas (valdymo įmonė ar kt.) valdo savo nuožiūra, tačiau atsižvelgdama į kiekvieno kliento individualaus pavedimo ribas (sutartis). 

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2014 aiškindamas  Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 28 dalyje pateiktą savoką "finansinių priemonių portfelio valdymas" pažymėjo, jog finansinių priemonių portfelio valdymo esmė yra ta, kad klientas paveda savo turtą (lėšas ir finansines priemones) valdyti finansų tarpininkui savo nuožiūra.

26. Reikia pripažinti, kad atribojant finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą nuo kitų investicinių paslaugų esminę reikšmę turi jį charakterizuojančio požymio – valdymas savo nuožiūra – nustatytmas. Pažymėtina, jog FPRĮ 3 straipsnio 13 dalyje reglamentuojamos investicinės paslaugos yra nevienodos pagal savo turinį, valdymo įmonės vaidmenį priimant sprendimus dėl kliento investicijų. Atliekant vienas paslaugas valdymo įmonė nėra aktyvi (pvz., FPRĮ 3 straipsnio 13 dalies 1 punkte nurodyta pavedimų priėmimo ir perdavimo paslauga), kitose (pvz., FPRĮ 3 straipsnio 13 dalies 4 punkte nurodytas finansinių priemonių portfelio valdymas) valdymo įmonės aktyvus vaidmuo yra būtinas. Taigi vertinant finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar valdymo įmonės vaidmuo teikiant šią paslaugą pasireiškė aktyviais veiksmais ir būtent kokiais (pvz., finansinių priemonių parinkimu, pirkimu, pardavimu, rinkų stebėjimu ir vertinimu, siekiant geresnės investicijų grąžos, t. y. valdymo įmonė planavo, organizavo bei kontroliavo visą procesą ir pan.). Tuo tarpu atsakovas finansinių priemonių portfelio valdymą išimtinai sieja su ta aplinkybe, jog Įmonė nepateikė klientų išreikštos valios sudaryti atitinkamus sandorius įrodymų (pasirašytų pavedimų), surinktų ir užfiksuotų prieš perduodant pavedimą finansų tarpininkams sudaryti sandorį. Vien tik nustatymas, kad UAB "MC Wealth Management" perduodavo tarpininkams nurodymus dėl operacijų su klientams priklausančiomis finansinėmis priemonėmis neturėdama pasirašytų pavedimų ar kitokių jų valią patvirtinančių įrodymų dėl operacijų su finansinėmis priemonėmis, vargu ar patvirtina faktą apie finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos teikimą.

27. Finansinių priemonių portfelio valdymas taip pat yra analizuojamas nagrinėjant santykius, susiklostančius tarp kliento ir valdymo įmonės. Pastebėtina, jog jokiame teisės akte nėra aiškiai nustatyta, koks civilinės teisės institutas yra pagrindas santykių, susiklostančių teikiant portfelio valdymo paslaugas. Tokio vienareikšmiško išaiškinimo nėra pateikusi ir finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas vykdanti priežiūros institucija. Vertybinių popierių komisijos 2010 m. balandžio 1 d. išaiškinime Nr. 13K-3 "Dėl valdymo įmonės teisės valdyti individualius klientų finansinių priemonių portfelius turinio" nurodoma,  < ... jog tarp kliento ir investicijų valdytojo susiklostantys santykiai pagal savo prigimtį yra artimiausi turto patikėjimo teisės normų reguliuojamems teisiniams santykiams. < ... atkreipia dėmesį, kad šis išaiškinimas neužkerta kelio individualaus finansinių priemonių portfelio valdymo santykiams taikyti kitus pagal savo esmę panašius civilinės teisės institutus, pavyzdžiui, atstovavimo, pavedimo sutarties ir pan. Komisija pabrėžia, kad rinkos dalyviai visais atvejais privalo taikyti optimalias klientų turto apsaugos priemones, padedančias sumažinti rizikas bei griežtai laikytis teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių reiklavimų. Laikydamiesi šių esminių reikalavimų, rinkos dalyviai gali laisvai rinktis, kaip taikyti jų veiklos pobūdį ir esmę atitinkančias teisės normas. UAB "MC Wealth Management" adresuotame Vertybinių popierių komisijos 2010 m. vasario 12 d. rašte Nr. 06-149-(11.20-05) teigiama, kad Vertybinių popierių komisija < ... > nemato teisinių kliūčių finansų patarėjo įmonei atstovavimo instituto pagrindais disponuoti kliento piniginių lėšų ir (ar) finansinių priemonių sąskaitomis ir pagal kliento duotą įgaliojimą atlikti pavestas operacijas. Šiame rašte taip pat pabrėžiama, kad < ... disponavimas kliento sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis ir finansinėmis priemonėmis pagal kliento įgaliojimą neturėtų sudaryti prielaidų manyti, jog teikiama finansinių priemonių portfelio valdymo ar kita investicinė paslauga, kurios finansų patarėjo įmonė teikti negali. Taigi iš vienos pusės pripažįstama, kad valdymo įmonė, teikdama investicines paslaugas, gali atstovavimo instituto pagrindais atstovauti kliento interesus, tačiau kartu nurodoma, jog toks atstovavimas negalėtų sudaryti prielaidų, kad yra teikiama finansinių priemonių portfelio valdymo ar kita investicinė paslauga.

28. Ginčijamame Nutarime atsakovas pažymi, kad Įmonei suteiktų įgaliojimų turinys leidžia daryti išvadą, jog Įmonės atliekamų veiksmų visuma atitinka individualaus kliento finansinių primonių valdymo paslaugos turinį, bei pripažįsta turinio viršenybės prieš formą principą. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad anksčiau minėtame Vertybinių popierių komisijos 2010 m. vasario 12 d. rašte Nr. 06-149-(11.20-05) nematoma jokių kliūčių atstovavimo instituto pagrindais disponuoti kliento piniginių lėšų ir (ar) finansinių priemonių sąskaitomis ir pagal kliento duotą įgaliojimą atlikti pavestas operacijas, tačiau Įmonei išduotose notaro patvirtintuose įgaliojimuose atlikti analogiškus veiksmus vertina kaip finansinių priemonių portfelio valdymą. Šiuo atveju kyla klausimas, ar toks atsakovo situacijos vertinimas neprieštarauja minėtame Vertybinių popierių komisjos rašte pateiktai nuomonei (nemato jokių teisinių kliūčių finansų patarėjo įmonei veikti atstovavimo instituto pagrindais) bei kokie požymiai (konkretūs įgaliojimai atlikti veiksmus) leidžia daryti išvadą, kad Įmonei organizuojant veiklą (atstovaujant kliento interesus) pagal notaro išduotus įgaliojimus teikiama finansinių priemonių portfelio valdymo paslauga (kaip nustatyti ribą).    

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalį, įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 81 straipsnio, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Teismas gali pakartotinai arba papildomai tirti pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, jeigu pripažįsta, kad tai būtina.

30. Nutarime nurodoma, kad finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos teikimą patvirtina Įmonės klientams S. Š., N. B. ir UAB "Dekoras" elektroniniu paštu išsiųstos žinutės. Visų pirma pažymėtina, kad iš S. Š. ir N. B. siųstų žinučių sunku indentifikuoti, ar prašoma pasirašyti pavedimus dėl jau įvykdytų operacijų. Antra, S. Š., N. B. ir UAB "Dekoras" siųsta informacija apie investavimo rezultatus ir vartojama terminologija ("<... su Sauliaus portfeliu jokių veiksmų nedariau ...>, "<... atstatinėti portfelio vertę ...>") taip pat neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog Įmonė veikė išimtinai savo nuožiūra ir atliko finansinių priemonių portfelio valdymo funkcijas. Be to, šie įrodymai dėl jų įrodomosios reikšmės nelaikytini tiesioginiais, o atlieka daugiau antraeilį vaidmenį (laikytini netiesioginiais). Vertinant bylos aplinkybes įrodymų teorijos suformuluotų kriterijų (įrodymų šaltinio patikimumo, jų pakankamumo) kontekste akivaizdu, kad jų nepakanka objektyvaus, pagrįsto ir teisingo sprendimo priėmimui. Apart nepasirašytų pavedimų, kurie gali būti vertinami dviprasmiškai (tiek netinkamai vykdė klientų pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugą, tiek teikė finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą) ir elektroniniu paštu siųstų žinučių, atsakovas jokių kitų įrodymų, kurie pašalintų bet kokias abejones dėl pažeidimo (finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos teikimo), nenurodo.

31. Finansinių priemonių portfelio portfelio valdymo atveju klientų investicijas jų vardu (paprastai patikėjimo teise) valdo investicinė įmonė, o klientai pasitiki įmonės priimamais sprendimais bei investicijų parinkimu. Tokiu atveju įmonė neinformuoja klientų apie kiekvieną jo vardu priimtą ir įvykdytą investicinį sprendimą. Nustatyta tvarka investicinė įmonė privalo reguliariai informuoti tik apie kilento vardu vykdytą investicinę veiklą. Tuo tarpu kaip rodo ginčo Nutarime pateiktų žinučių turinys, Įmonė klientus informuodavo apie kiekvieną jų vardu priimtą investicinį sprendimą, kas nėra būdinga finansinių priemonių portfelio valdymo teikimo paslaugai. Be to, paprastai individualaus finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos pagal savo funkcinę paskirtį turėtų tęstis ilgą laiko tarpą (pvz., daugiau kaip dešimtmetį), todėl jos atskirtinos nuo kitų FPRĮ numatytų investicinių paslaugų, kurios yra vienkartinio pobūdžio ir pasibaigia netrukus po jų suteikimo.

32. Kaip jau buvo minėta anksčiau, atlikęs patikrinimą, atsakovas išvadą, kad pareiškėjas teikė klientams finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas, grindžia vienintele aplinkybe – Įmonė perduodavo tarpininkams nurodymus dėl operacijų su klientams priklausančiomis finansinėmis priemonėmis, neturėdama pasirašytų klientų pavedimų ar kitokių jų valią patvirtinančių įrodymų dėl operacijų su finansinėmis priemonėmis. Tai reiškia, jog atsakovas finansinių priemonių valdymo paslaugos teikimą nustato pagal vieną aplinkybę, t. y. pagal tai, kad UAB "MC Wealth Management" nepateikė klientų pasirašytų pavedimų ar kitokių jų valią patvirtinančių įrodymų dėl operacijų su finansinėmis priemonėmis. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad finansinių priemonių portfelio valdymas yra kompleksinė paslauga ir visumoje apima visą eilę požymių/elementų, todėl nustačius tik vieną požymį/elementą, vargu ar imanoma konstatuoti, kad yra teikiama ginčijama paslauga. Teisėjų kolegijos vertinimu, neatlikus finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos teikimo kompleksinio vertinimo, lygiai taip pat galima daryti išvadą, jog netinkamai buvo teikiama klientų pavedimų priėmimo ir perdavimo paslauga. Tai reiškia, kad atsakovo nustatytos aplinkybės (pavedimų nepasirašymas ar nebuvimas kitokio jų valią išreiškiančio veiksmo) nepakanka konstatuojant valdymo įmonės veiksmus kaip finansinių priemonių portfelio valdymą. 

33. Apibendrinant darytina išvada, jog atsakovas neatliko išsamios ir visapusiškos finansinių priemonių portfelio valdymo savo nuožiūra tyrimo analizės. Šį ginčo aspektą būtina įvertinti pirmosios instabcijos teismui iš naujo ir spręsti, ar atsakovo priimtas administracinis aktas šioje dalyje atitinka tokio pobūdžio aktams keliamus reikalavimus (atlikti kompleksinį finansinių priemonių portfelio valdymo turinio tyrimą). 

Dėl klientams teiktų investicinių paslaugų dėl finansinių priemonių, dėl kurių ji investicinių paslaugų teikti negalėjo. 

34. Iš esmės revizuotinas ginčijamo Nutarimo 3.2 punktas. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad finansų patarėjo įmonė turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytas investicines paslaugas dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių ir kolektyvinio investavimo subjektų vertybinių popierių, jeigu įmonė nesaugo klientų lėšų ir finansinių priemonių ir dėl to negali tapti klientų skolininke, o klientų pavedimus gali perduoti tik: 1) valstybėje narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms; 2) valstybėje narėje licencijuotoms kredito įstaigoms; 3) trečiosiose šalyse įsteigtiems finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų filialams, kuriems taikomi ne mažiau griežti reikalavimai, negu nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose; 4) kolektyvinio investavimo subjektams, kurie, vadovaujantis jų buveinės valstybės narės teisės aktais, turi teisę viešai platinti kolektyvinio investavimo subjekto vertybinius popierius, taip pat jų valdytojams; 5) nekintamojo kapitalo investicinėms bendrovėms, kaip jos apibrėžtos 1976 m. gruodžio 13 d. Antrosios Tarybos direktyvos 77/91/EEB 15 straipsnio 4 dalyje, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje.

35. Anksčiau minėtame punkte nurodoma, kad įmonė bendradarbiavo su kolektyviniais investavimo subjektais (arba jų valdymo įmonėmis), kurie veikė vadovaudamiesi ne valstybių narių teisės aktais, taip pat Įmonė buvo sudariusi įvairių susitarimų dėl kolektyvinio investavimo subjektų, kurie yra registruoti trečiųjų šalių (ne valstybių narių) jurisdikcijose, platinimo ir už tai gavo pajamų iš įvairių ūkio subjektų (valdymo įmonių arba pardavimų skatintojų). Abejotina, ar vien tik tokie Įmonės veiksmai kaip bendradarbiavimas, įvairių susitarimų sudarymas dėl kolektyvinio investavimo subjektų kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 4 straipsnio 7 dalį (esminis požymis - pavedimų perdavimas).

36. Be to, Nutarime teigiama, kad Įmonė teikė savo klientams investavimo rekomendacijas dėl Axiom Legal Financing Fund ir Man AHL Diversified (Guernsey) Class B vertybinių popierių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVAT 2011 m. balandžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-48/2011 konstatuota, jog kiekvienu atveju, siekiant nustatyti, ar FMĮ savo klientams teikė investavimo konsultacijas, turi būti nustatyti keli elementai: pirma, tokia rekomendacija gali būti teikiama ir įmonės, ir kliento iniciatyva; antra, tai turi būti personalizuota, konkrečiam asmeniui skirta ir neviešai teikiama rekomendacija; trečia, tai informacija/rekomendacija apie konkrečias finansines priemones ir potencialiam klientui siūloma atlikti konkrečius veiksmus (pirkti, parduoti ar pan.); ketvirta, rekomendacija teikiama kaip tinkama klientui arba teikiama įvertinus kliento asmenines savybes. Tik konkrečiu atveju nustačius šių elementų visumą, galima konstatuoti esant investavimo rekomendaciją. Tokiu investavimo rekomendacijos apibrėžimu, be kita ko, siekiama ją atriboti nuo bendros informacijos, kurią reklamos ar kitais tikslais gali viešai platinti finansų maklerio įmonė. Taigi, tik konstatavus šių keturių elementų visumą, galima teigti, kad FMĮ teikta savo klientams informacija buvo investavimo rekomendacija. Jei bent vieno iš šių elementų nėra, vadinasi, negalime konstatuoti ir investavimo rekomendacijos teikimo fakto. Šiame kontekste negalima pripažinti, jog Įmonė teikė savo klientams investavimo rekomendacijas ir siūlė atlikti konkrečius investavimo veiksmus (pirkti, parduoti ir pan.) dėl Axiom Legal Financing Fund ir Man AHL Diversified (Guernsey) Class B vertybinių popierių, siųsdama klientams žinutes elektroniniu paštu, nes šių turinys neatitinka LVAT praktikoje rekomendacijoms nustatytų kriterijų (pateikiama daugiau bendro pobūdžio informacija apie investavimo galimybes ir pan., o nesiūloma įsigyti konkrečius investicinius produktus).

37. Skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos banko valdybos priimtame nutarime klaidingai nurodyta, jog Įmonė teikė klientams pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugas bei perduodavo klientų pavedimus kolektyvinio investavimo subjektams, kurie įsteigti trečiųjų šalių (ne valstybių narių) jurisdikcijose ir todėl veikia ne pagal valstybių narių teisės aktų reikalavimus. Atsakovo teigimu Įmonė pateikdavo klientams kolektyvinio investavimo subjektų vienetų įsigijimo arba išpirkimo paraiškas, padėdavo jas užpildyti ir išsiųsdavo kolektyvinio investavimo subjektui, jo valdymo įmonei arba jos atstovui, o tai savo esme atitinka pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugos turinį. Tai reiškia, kad atsakovas tokius Įmonės veiksmus tapatina su nurodytos investicinės paslaugos klientams teikimu, nors išsamiai ir aiškiai tokio prilyginimo nepagrindžia. Taip pat tokie faktai, kaip tikslus įvardijimas konkrečių sumų, kurios sutarčių ir susitarimų pagrindu buvo gautos iš kolektyvinio investavimo subjektų už investicinių vienetų platinimą niekaip nepatvirtina pažeidimo padarymo fakto.

38. Galiausiai Nutarime konstatuota, kad Įmonės veiksmai priimant ir perduodant klientų pavedimus dėl finansinių priemonių, dėl kurių Įmonė negalėjo teikti paslaugų, nelaikytini nei tęstiniais, nei trunkamaisiais, dėl to jų atžvilgiu dviejų metų senaties terminas skaičiuojamas nuo atitinkamų klientų pavedimų priėmimo momento ir šiuo nutarimu skiriamos poveikio priemonės tik už tuos šio pobūdžio pažeidimus, nuo kurio padarymo šio nutarimo dieną nėra suėjęs dviejų metų senaties terminas. Nagrinėjamu atveju iš Nutarimo 3.2 punkto neįmanoma nustatyti, kada Įmonė inkriminuojamus veiksmus atliko, todėl toks atsakovo vertinimas pripažintinas ydingu. Šiame punkte pateikiama bendro pobūdžio informacija, iš kurios nėra galimybių nustatyti, kada vieno ar kito kliento konkretus pavedimas buvo priimtas/perduotas vykdyti (pavyzdžiui, nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2012 m. vasario 29 d. Įmonė perdavė vykdyti 3 klientų 10 pavedimų dėl GLG Emerging Currency and Fixed Income vertybinių popierių įsigijimo ir išpirkimo ir pan.) bei tokiu būdu nustatyti senaties termino eigos pradžią (nenustatyta pažeidimų padarymo kalendorinė data, neįvardijami klientai, kurių pavedimai buvo priimti/perduoti vykdyti). Tai reiškia, kad Nutarimas šioje dalyje nėra tinkamai pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, kas kartu suponuoja ir jo neatitiktį administracinio akto turinio keliamiems reikalavimams (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis).     

Dėl netinkamų investicinių paslaugų teikimo.

39. Apibendrindamas Nutarimo 3.3 punkte nustatytas aplinkybes, atsakovas konstatavo, kad Įmonė, teikdama klientams finansinių priemonių portfelio valdymo, investavimo rekomendacijų ir pavedimų priėmimo bei perdavimo paslaugas dėl klientams netinkamų – jų investavimo tikslų, rizikos tolerancijos ribų ir patirties žinių neatitinkančių finansinių priemonių, pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių bei FPĮ taisyklių 63 punkto reikalavimus.

40. FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento: 1) žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis; 2) finansinę padėtį; 3) tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Ginčo byloje dėlto, jog klientai pildė anketas ir pateikdavo minėto straipsnio dalyje reikalaujamą informaciją, nėra. Ginčijamo Nutarimo 3.3 punkte nėra teigiama, kad anketos nebuvo pildomos ir FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje privaloma surinkti informacija apie klientą ar potencialų klientą nebuvo surenkama. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo išvadai, kad UAB "MC Wealth Management" pažeidė anksčiau nurodyto straipsnio 5 dalies reikalavimus.

41. Be to, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad anksčiau minėtas FPRĮ 22 straipsnio 5 dalies pažeidimas nebuvo fiksuotas ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2014 m. lapkričio 18 patikrinimo ataskaitoje Nr. 289-17.

42. Pagal FPRĮ 22 straipsnio 6 dalį, finansų maklerio įmonė, surinkusi ir įvertinusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, turi rekomenduoti klientui ar potencialiam klientui konkrečias investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų kliento interesus.

43. FPRĮ 22 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines paslaugas, kitas negu nurodytos šio straipsnio 5 ir 10 dalyse, turi pasiūlyti klientui ar potencialiam klientui pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, kurias siūlo finansų maklerio įmonė arba dėl kurių kreipiasi pats klientas ar potencialus klientas. Atsižvelgdama į gautą informaciją, finansų maklerio įmonė turi įvertinti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos klientui. Šiuo atveju visiškai neaišku, kaip ši įstatymo nuostata koreliuojasi su Nutarimo 3.3 punkto turiniu, todėl šis juridinis pagrindas šalintas iš Nutarimo (teisėjų kolegijos vertinimu netaikomas finansų maklerio įmonei teikiant rekomendacijas, finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas ir pavedimų vykdymą klientų sąskaita ir (arba) pavedimų priėmimą ir perdavimą).  

44. Atsakovas patikrinimo metu nustatė, kad sudėtingomis ir rizikingomis, dažniausiai naudojamomis trumpalaikiam pelnui fiksuoti, pasižyminčiomis didesne rizika, galinčia pasireikšti greitais ir dideliais nuostoliais, investicijomis laikytinos finansinės priemonės, dėl kurių Įmonė teikė portfelio valdymo paslaugas (ProShares Ultra Silver (AGO) fondo, ETFS Leveraged Crude Oil (LOIL) ir iPath S&P 500 Volatility Short-Term Futures ETN (VXX)) bei pažymėjo, kad visų trijų minėtų kolektyvinio investavimo subjektų viešai skelbiamuose potencialiems investuotojams skirtuose prospektuose yra įspėjama, jog šios priemonės yra labai sudėtingos ir rizikingos, todėl gali lemti dalies ar visų investicijų praradimą. Be to, tai nėra ilgalaikio investavimo priemonės, jos turėtų būti naudojamos trumpalaikiam pelnui fiksuoti, o jas rinktis turėtų su šiomis priemonėmis susijusias rizikas suprantantys, aktyviai prekiaujantys ir nuolat rinką stebintys asmenys.

45. Išvadą, kad Įmonei teikiant finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas klientų vardu buvo įsigyjamos netinkamos finansinės priemonės, kurios jiems yra netinkamos, daroma remiantis klientų anketose pateikiama informacija (žinios apie akcijas ir obligacijas yra silpnos, o apie kitas finansines priemones jų visai neturi, priimtinas didžiausias investicijų vertės sumažėjimas yra 6–13 arba 14–24 proc., investavimo tikslas – investicijų vertės didinimas).

46. Taip pat nustatė, jog tai, kad Įmonei teikiant pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugas klientai investavo į jiems netinkamas fianansines priemones, patvirtina ir tas faktas, kad specialių žinių bei patirties neturintys klientai, kurie siekia kapitalo išsaugojimo, pastovių pajamų ir investicijų vertės didinimo, investavo į alternatyvias ar profesionaliems investuotojams skirtas priemones, tokias kaip, į Axiom Legal Financing Fund, į Tranen Capital Alternative Investment Fund ir į Pamplona Credit Opportunities Fund.

47. FPĮ taisyklių 63 punkte reglamentuota, kad finansų patarėjo įmonė, įvertinusi apie klientą surinktą informaciją ir klientui teikiamos paslaugos pobūdį ir mastą, privalo turėti pagrindą manyti, kad konkretus sandoris, kurį siūloma sudaryti arba kuris yra sudaromas teikiant investavimo rekomendacijų paslaugą, atitinka šiuos kriterijus: sandoris atitinka šio kliento investavimo tikslus (63.1 punktas); klientas yra finansiškai pajėgus prisiimti su jo investavimo tikslus atitinkančio sandorio sudarymu susijusią riziką (63.2 punktas); klientas turi pakankamai reikiamų žinių ir patirties, kad suprastų riziką, būdingą sudarant sandorį ir valdant jo portfelį (63.3 punktas).

48. Teikiant ivesticines paslaugas yra atliekamas taip vadinamas finansinių priemonių tinkamumo testas, kuris apima investavimo tikslus (investuojamos sumos dydis, investavimo laikotarpis, priimtina rizika ir jos pobūdis), finansinę padėtį (bendra informacija apie turtą, informacija apie skolas ir nuolatinius įsipareigojimus, reguliariai gaunamų pajamų dydis šaltiniai ir kt.) ir investavimo žinias bei patirtį (žinios apie finansų rinkas ir investavimo patirtis) (panašūs kriterijai įtvirtinti FPĮ taisyklių 63 punkte, tik išdėstyti abstraktesne (bendresne) forma). Tai reiškia, kad parenkant finansinę priemonę yra atliekamas investuotojo kompleksinis įvairių duomenų vertinimas, kuriuos išanalizavus daroma išvada, ar ta priemonė yra tinkama, t. y. patikrinamas investicinio produkto tinkamumas.

49. Kaip minėta, atsakovas pareiškėją pažeidusiu FPRĮ 22 straipsnio 6 ir 7 dalies bei FPĮ taisyklių 63 punkto reikalavimus pripažino konstatavęs, kad Įmonė klientams teikė investicines paslaugas dėl jiems netinkamų finansinių priemonių. Atsakovas Įmonės teiktas investicines paslaugas dėl finansinių priemonių parinkimo pripažino netinkamomis, kadangi jos buvo susijusios su padidėjusia investavimo rizika. Tokia išvada iš esmės padaryta įvertinus klientų anketų duomenis, kolektyvinio investavimo subjektų viešai skelbiamuose potencialiems investuotojams skirtuose prospektuose pateiktą informaciją bei tai, kad buvo investuojama į alternatyvias ar profesionaliems investuotojams skirtas finansines priemones.

50. Surinkusi ir įvertinusi FPRĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, finansų maklerio įmonė turi rekomenduoti klientui konkrečias investicines paslaugas ar finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų kliento interesus. Pripažįstama, jog neprofesionaliųjų investuotojų kategorijai priskiriami asmenys taip pat skiriasi savo gabumais, žiniomis, išsilavinimu, finansiniu išprusimu ir patirtimi ir t. t., todėl investuotojų interesų apsaugos nuostatos kiekvieno iš jų atžvilgiu taikomos skirtinga apimtimi. Išsamiai neįvertinus konkrečiam klientui teiktų paslaugų šiais aspektais, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamai sudėtinga spręsti apie finansinio produkto tinkamumą vienam ar kitam klientui.

51. Konstatuodamas netinkamų finansinių priemonių parinkimo faktą, atsakovas nurodo S. Š., N. B., UAB "Dekoras", R. Z. ir V. G. anketose pateiktą informaciją. Neatlikęs jokios išsamesnės minėtų klientų anketinių duomenų analizės, vadovaudamasis kolektyvinio investavimo subjektų viešai skelbiamuose prospektuose išdėstyta informacija, daro išvadą, jog šiems asmenims teiktos netinkamos portfelio valdymo paslaugos (nenurodoma nei kada ir kokia paslauga suteikta, nei kokie tinkamumo kriterijai ir kodėl pažeisti ar nekvalifikuotai įvertinti ir pan.). Be to, kyla klausimas, ar toks finansinės priemonės kvalifikavimas sudėtinga ir rizikinga yra pakankamas. Akcentuojamas laikotarpis (nuo 2012 m. sausio 12 d. iki 2014 m. liepos 11 d. ir kt.) arba kiekybinis aspektas (295 sandorius sudarė 19 Įmonės klientų, 135 sandrius sudarė 12 klientų, 134 sandotrius sudarė 19 Įmonės klientų) taip pat niekaip nepatvirtina pažeidimo padarymo fakto.

52. Kitas faktas, patvirtinantis, kad Įmonei teikiant pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugas klientai investavo į netinkamas finansines priemones, nustatytas tas, jog specialių žinių bei patirties neturintys klientai, kurie siekia kapitalo išsaugojimo, pastobvių pajamų ir investicijų vertės didinimo, investavo į alternatyvias ar profesionaliesiems investuotojams skirtas priemones, ir kaip pavyzdys pateikiamas R. Z. atvejis. Visų pirma, pastebėtina, jog iš R. Z. anketos nėra galimybės padaryti vienareikšmišką išvadą, kad ji neturi patirties arba specialių žinių tiek investavimo apskritai, tiek atitinkamo investicinio produkto srityje (apie patirtį visiškai nenurodyta, tačiau teigia, jog yra susipažinusi su akcijomis, obligacijomis, kolektyvinio investavimo subjektais, struktūrinėmis obligacijomis ir apribotos rizikos fondais ir pan.). Taip pat nepakankami atskleista, kodėl netinkamomis pripažintos investicijos į alternatyvias ar profesionaliesiems investuotojams skirtas priemones.     

53. Kalbant apie konkrečias finansinių priemonių portfelio išskaidymo strategijas, reikia pažymėti, jog paprastai dalis investicijų nukreipiama į saugias priemones, o dalis - į rizikingas investavimo priemones, taip siekiant sumažinti bendrą portfelio riziką (subalansuotas portfelis). Todėl nevertinant investicijų portfelio išskaidymo strategijos – saugių ir rizikingų investicijų santykio  – taip pat objektyviai neįmanoma spręsti apie vienos ar kitos teiktos investicinės paslaugos tinkamumą.

54. Nutarime pažymėta, kad Įmonės veiksmai priimant ir perduodant klientų pavedimus dėl finansinių priemonių, kurios buvo netinkamos klientams atsižvelgiant į jų žinias, patirtį investavimo srityje ir tikslus, kurių jie siekia naudodamiesi investicinėmis paslaugomis, nelaikytini nei tęstiniais, nei trunkamaisiais, dėl to jų atžvilgiu dviejų metų senaties terminas skaičiuojamas nuo atitinkamų klientų pavedimų priėmimo momento ir šiuo nutarimu skiriamos poveikio priemonės tik už tuos šio pobūdžio pažeidimus, nuo kurio padarymo šio nutarimo dieną nėra suėjęs dviejų metų senaties terminas. Nagrinėjamu atveju iš Nutarimo 3.3 punkto tiksliai neįmanoma nustatyti, kada Įmonė inkriminuojamus veiksmus atliko, todėl toks atsakovo vertinimas pripažintinas nepakankamu. Šiame punkte pateikiama bendro pobūdžio informacija, iš kurios nėra galimybių nustatyti, kada vieno ar kito kliento konkretus pavedimas buvo priimtas/perduotas vykdyti (pavyzdžiui, nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. sausio 24 d. 135 sandorius sudarė 12 klientų ir pan.) bei tokiu būdu nustatyti senaties termino eigos pradžią (nenustatyta pažeidimų padarymo data, neįvardijami klientai, kurių pavedimai buvo priimti/perduoti vykdyti).

55. Kaip jau minėta anksčiau šiame Nutarimo punkte kaip vienas iš pažeidimų nurodyta tai, jog Įmonei teikiant pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugas klientai investavo į netinkamas finansines priemones, t. y. specialių žinių bei patirties neturintys klientai, kurie siekia kapitalo išsaugojimo, pastovių pajamų ir investicijų vertės didinimo, investavo į alternatyvias ar profesionaliesiems investuotojams skirtas priemones, ir nurodomi atvejai. Pastebėtina, kad investavimo į alternatyvias ar profesionaliesiems investuotojams skirtas priemones, tokias kaip Axiom Legal Financing Fund, Tranen Capital Alternative Investment Fund Ltd ir Pamplona Credit Opportunites Fund, akivaizdžiai suėję poveikio priemonių skyrimo senaties terminai, todėl už juos taikyti atsakomybę nėra juridinio pagrindo.

56. Iš išdėstyto seka, kad Nutarimo 3.3 punkte pateikiama apibendrinančio pobūdžio informacija, kuriai trūksta išsamumo ir konkretumo. Nesant aiškaus pagrindimo ir vertinimo, kodėl viena ar kita finansinė priemonė klientui nėra tinkama (neatliktas individualus vertinimas, o vadovaujamsi prospektuose pateikta informacija), negalima teigti, kad pareiškėjas netinkamai atliko siūlomo investicinio produkto tinkamumo įvertinimą. Taip pat nenurodžius aiškiai ir konkrečiai pareišėkjo padarytų pažeidimų ir jų padarymo kalendorinių datų, už kuriuos taikoma atsakomybė, darytina išvada, kad Nutarimas šioje dalyje nėra tinkamai pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, kas kartu suponuoja ir jo neatitiktį administracinio akto turinio keliamiems reikalavimams (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis) bei eliminuoja poveikio priemonės taikymą.   

Dėl interesų konflikto valdymo.

57. Pagal FPRĮ 13 straipsnio 2 dalį, finansų maklerio įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus.

58. Finansų maklerio įmonė privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, agentų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, kai interesų konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas arba jų derinį (FPRĮ 21 straipsnio 1 dalis). Jeigu priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos užtikrinti žalos klientų interesams prevenciją, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir šaltinį (FPRĮ 21 straipsnio 2 dalis).

59. Ginčo santykius taip pat reguliuoja FPĮ taisyklių 41, 42, 47.5, 55, 57 ir 58 punktai.

60. Pastebėtina, jog ši atsakovo priimto Nutarimo dalis grindžiama bendro pobūdžio ir prieštaringais teiginiais, jai trūksta konkretumo atskleidžiant pareiškėjo padarytų interesų konflikto valdymo pažeidimus. Pavyzdžiui, teigiama, kad Įmonė, prieš pradėdama teikti investavimo rekomendacijų teikimo ir pavedimų priėmimo bei perdavimo paslaugas, netinkamai atskleidė klientams interesų konflikto turinį, tačiau aiškiai nenurodoma, kokie turinio elemetai buvo neatskleisti (Nutarimo 22 puslapis). Tame pačiame Nutarimo puslapyje (kitas sakinys) konstatuojama, kad Įmonė buvo sudariusi bendradarbiavimo susitarimus ir gaudavo pajamas už kolektyvinio investavimo subjektų platinimą, tačiau klientų apie tai neinformuodavo, nors vėliau jau daroma priešinga išvada (informuodavo apie susitarimus ir gaunamas pajamas). Nagrinėjamoje Nutarimo dalyje (3.4 punktas) neįvardytas nė vienas konkretus klientas, kurio atžvilgiu netinkamai atskleistas interesų konflikto turinys ar atskiri jo elementai. Tokiu atveju kyla pagrįstas klausimas, ar tokiais laikytini visi UAB "MC Wealth Management" klientai?

61. Vertinant šią Nutarimo dalį, atkreiptinas dėmesys į nuoseklumo tarp atskirų jo dalių nebuvimą. Ginčijamame Lietuvos banko valdybos nutarime tam tikra prasme pateikiamos prieštaringos išvados: vienoje vietoje teigiama, kad neinformuodavo klientų apie bendradarbiavimo susitarimus ir gaunamas pajamas už kolektyvinio investavimo subjektų platinimą, kitoje ­– jog klientai buvo informuojami apie bendradarbiavimo susitarimus ir gaunamas pajamas. Pavyzdžiui (Nutarimo 22 puslapis, antra pastaripa nuo apačios), nurodyta, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Įmonė buvo sudariusi bendradarbiavimo susitarimus ir gaudavo pajamas už kolektyvinio investavimo subjektų platinimą, tačiau klientų apie tai neinformuodavo. Kitame Nutarimo puslapje (24 puslapis, ketvirta pastraipa nuo viršaus) jau atkreipiamas dėmesys į tai, kad, informuodama apie egzistuojantį interesų konfliktą, Įmonė klientams teikė informaciją apie subjektus, su kuriais yra sudaryti susitarimai dėl bendradarbiavimo ir kad iš minėtų subjektų gauna pajamų už informacijos apie kolektyvinio investavimo subjektą teikimą, taip nuslėpdama nuo savo klientų, kad yra materialai suinteresuota minėtų finansinių priemonių išplatinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai akivaizdžiai vienas kitam prieštaraujantys teiginiai.

62. Pareiškėjas nurodo, kad ikisutartinėje informacijoje pateikdavo duomenis apie skatinimo priemones ir subjektus, su kuriais sudaryti bendradarbiavimo susitarimai, taip pagal teisės aktus atskleisdama potencialaus interesų kilimo faktą. Įmonė teigia, kad informacija ikisutartinėje informacijoje buvo nurodyta santraukos forma, kaip tai nustato teisės faktai. Šiuo aspektu pastebėtina, jog atsakovo ikisutartinė informacija nebuvo analizuota ir konkrečiai neįvardyti jos trūkumai.     

63. Apibendrindamas šią Nutarimo dalį, atsakovas daro išvadą, jog Įmonė vykdydama savo veiklą, įgyvendino ir taikė neveiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, nes, prieš pradėdama teikti investavimo rekomendacijų teikimo ir pavedimų priėmimo paslaugas, neatskleidė klientams interesų konflikto turinio ir taip pažeidė Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.   

64. Kaip jau buvo minėta, aptariant šią Nutarimo dalį pažymėtina, jog pažeidimą atsakovas iš esmės grindžia bendro pobūdžio, prieštaringais ir nevisiškai aiškiais argumentais. Nors akcentuojamos pareiškėjo įgyvendintos ir taikytos neveiksmingos organizacinės ir administracinės priemonės, tačiau nėra visiškai aiškiai nurodoma, kokias minėtas priemones atsakovas laiko netinkamomis. Be to, analizuojamoje Nutarimo dalyje neįvardyti klientai, kurių atžvilgiu tos priemonės taikytos, dėl ko sunku spręsti apie padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą. Tai reiškia, kad atsakovo deklaruojami pažeidimai nėra tinkamai identifikuoti ir aiškiai apibrėžti (išskirti) ginčo individualiame administraciniame akte. Kitaip tariant, Nutarime nėra nurodomi jokie konkretūs duomenys, leidžiantys teigti apie FPRĮ 13 straipsnio 2 dalies bei 21 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimus. Pats FPRĮ nuostatų (reikalavimų) pažeidimo faktas šiuo atveju savaime negali suponuoti išvados apie aptariamų trūkumų buvimą ar nebuvimą. Teisėjų kolegijos manymu, aptarti nagrinėjamą kaltinimą pagrindžiančių motyvų trūkumai sudaro pakankamą pagrindą ginčijamą Nutarimą šioje dalyje pripažinti neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų turinio reikalavimų.

Dėl pavedimų registravimo.

65. Pagal IPT taisyklių 67 punktą, visi finansų maklerio įmonei perduoti klientų pavedimai turi būti registruojami finansų maklerio įmonės pavedimų registravimo žurnale.

66. Nutarime tvirtinama, kad įmonė registracijos žurnale registravo ne visus klientų pavedimus. Jame nebuvo užregistruoti priimti ir perduoti klientų pavedimai (paraiškos) dėl sandorių su GLG Flexible Bond Fund, Man AHL Diversified Markets EU Tranche A, Man AHL Diversified (Guernsey) Class B shares EU Tranche A, Axiom Legal Financing Fund finansinėmis priemonėmis.

67. Atsižvelgiant į šio pažeidimo specifiką (iš esmės susijęs su Nutarimo 3.2 punktu), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nėra jokio pagrindo ji laikyti savarankišku ir iššskirti kaip atskirą, taip didinant pažeidimų skaičių, todėl jis šalintinas.

Dėl Įmonės vadovo ir finansų maklerio M. Č. atsakomybės.

68. Ginčijamu Nutarimo nutariamosios dalies 2 punktu panaikinta 1997 m. rugsėjo 26 d. M. Č. išduota generalinio maklerio licencija Nr. A-285, o panaikinimo juridiniu pagrindu nurodomas FPRĮ 14 straipsnio 3 dalies 6 punktas.

69. Minėto FPRĮ 14 straispnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija turi teisę panaikinti maklerio licencijos galiojimą, jeigu makleris nesilaiko šio įstatymo ar priežiūros institucijos priimtų teisės aktų. Šios nuostatos juridinės struktūros analizė leidžia teigti, jog elgesio taisyklės (dispozicijos) taikymą (maklerio licencijos galiojimo panaikinimą) suponuoja vienos iš dviejų sąlygų buvimas: makleris nesilaiko šio įstatymo (1) ar priežiūros institucijos priimtų teisės aktų (2). Būtent subjektinė teisė, nustatyta teisės normoje (FPRĮ 14 straipsnio 3 dalis), įgyjama paaiškėjus vienoms arba kitoms aplinkybėms (sąlygoms), kurių buvimas (atsiradimas) yra šios normos įgyvendinimo sąlyga. Objektyviai nesant tokių sąlygų (taip vadinamos faktinės sudėties (juridinių faktų)), kai jos tiesiogiai nurodytos teisės normoje, pastarojoje suformuluotos elgesio taisyklės taikymas yra negalimas ir neįmanomas. Tai reiškia, kad bet kokia teisės norma (elgesio taisyklė, t. y. dispozicija) gali būti taikoma konkrečių teisinių santykių subjektų atžvilgiu tik esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms/sąlygoms, nurodytoms jos hipotezėje.

70. Jau minėta, jog taikant FPRĮ 14 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą elgesio taisyklę būtina nustatyti vieną iš dviejų sąlygų: arba makleris nesilaikio šio įstatymo (1) arba priežiūros institucijos priimtų teisės aktų (2). Bet kurios vienos sąlygos buvimas yra pakankamas pagrindas maklerio licencijai panaikinti. Kita vertus, šiuo atveju teisės normoje nustatytos taikymo sąlygos nėra aiškios (įtvirtinta santykinai apibrėžta hipotezė), todėl kiekvienu atveju jas taikydamas turi konkretizuoti kompetentingas viešojo administravimo subjektas. Šiuo atveju nepakanka vien tik konstatuoti, kad tokios sąlygos arba faktinės aplinkybės atsirado (kilo), bet jas būtina aiškiai ir konkrečiai įvardyti. Šios pareigos atsakovas neatliko.   

71. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad pareiškėjas M. Č. kaip bendrovės vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas (37 straipsnio 7, 8 ir 12 dalys) faktinių aplinkybių juridinės kvalifikacijos FPRĮ 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto prasme yra visiškai nereikšmingos. Pastarojoje normoje nustatytos elgesio taisyklės taikymą gali įtakoti tik FPRĮ ar priežiūros institucijų priimtų teisės aktų nesilaikymo (pažeidimų) atvejai. Tenka pastebėti, jog pareiškėjo kaip maklerio atžvilgiu atsakovas jokių FPRĮ ar priežiūros institucijos priimtų teisės aktų pažeidimų visiškai nenurodo.

72. Atsakovas Nutarime teigia, kad finansų patarėjo įmonei (juridiniam asmeniui), vykdančiai licencijuojamą veiklą ir teikiančiai investicines ar papildomas paslaugas, atstovauja įmonės organai (vadovas) ar kiti įgalioti asmenys (finansų makleriai), reikalavimai elgtis sąžiningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, nustatyti finansų patarėjo įmonei, kartu yra privalomi ir realiai jai atstovaujantiems asmenims. Visų pirma, pastebėtina, jog atsakovas šiam savo teiginiui pagrįsti nenurodo jokio juridinio pagrindo. Antra, nagrinėjamu atveju taikoma viena iš grieščiausių atsakomybės priemonių, todėl jai taikomi visi bendreiji teisinės atsakomybės principai, o ne vadovaujamasi laisva interpretacija. Trečia, Nutarime konstatuoti pažeidimai išimtinai yra siejami su FPRĮ ir priežiūros institucijos priimtų teisės aktų nuostatomis, kurios reglamentuoja finansų maklerio įmonės, o ne maklerio, pareigas. Ketvirta, nuobauda labiau skiriama kaip vadovui, o ne kaip finansų makleriui (neatribojamos funkcijos (pareigos) ir atsakomybė).

73. Atsižvelgdamas į patikrinimo metu Įmonėje nustatytus pažeidimus, atsakovas konstatavo, kad Įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas M. Č. ne tik neužtikrino, kad jo vadovaujama Įmonė laikytųsi veiklai keliamų reikalavimų, tačiau pats Įmonės vadovas, Įmonės vardu teikdamas investicines paslaugas klientams (išskyrus kredito unijas), nesilaikė investicinbių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir grubiai pažeidė finansų patarėjo įmonių veiklai keliamus teisės aktų reikalavimus. Tai bendro pobūdžio, nekonkretizuotas kaltinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl poveikio priemonės teisėtumo ir pagrįstumo, ar atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra konkretaus pažeidimo padarymo faktas (-ai), pažeidimo sudėties elementai, pateikiamas nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo apimtis, t. y. kad veika būtų pripažinta pažeidimu, reikia įvertinti visus su jos padarymu susijusius aspektus. Nagrinėjamu atveju aiškiai ir konkrečiai nenustatyta, kokas veikas padarė M. Č. kaip finansų makleris, kokios FPRĮ ar priežiūros institucijos teisės aktų nuostatos pažeistos, taip pat tyrimo metu nesurinkta jokių duomenų, patvirtinačių pažeidimus, t. y. neatliktas joks tariamo pažeidimo tyrimas. Šiame kontekste visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. Č. buvo baudžiamas ne kaip Bendrovės vadovas, bet kaip makleris.

74. Skiriant FPRĮ nustatytas poveikio priemones taikytinos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnyje (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) nustatytos taisyklės, kuriomis reguliuojamas poveikio priemonių ūkio subjektams taikymas, inter alia tai, kad ūkio subjektui turi būti pranešta apie galimą ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, jam turi būti aiškiai, nedviprasmiškai suformuluota galimo pažeidimo esmė (2 dalis); ūkio subjektas turi teisę galimo pažeidimo nagrinėjimo metu susipažinti su surinkta medžiaga, pateikti įrodymus, duoti paaiškinimus raštu ar žodžiu, teikti prašymus (3 dalis); sprendimas, priimtas ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje, grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti bylos nagrinėjimo metu ir su kuriais turėjo galimybę susipažinti ūkio subjektas (4 dalis).

75. Primintina ir tai, kad tokie sprendimai, kaip ginčijamas šioje byloje, turi būti motyvuojami taip, kad teisės subjektai, kuriuos liečia ekonominio, baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonės, galėtų suprasti tokiame administraciniame akte apibrėžtą savo teisių ir pareigų apimtį. Viešojo administravimo subjektas, kokiu nagrinėjamu atveju laikytinas atsakovas, privalo aiškiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai formuluoti savo poziciją ir kaltinimus ūkio subjektams. Priešingu atveju apsunkinama ne tik asmenų teisė žinoti, kuo jie iš tikrųjų yra kaltinami, bet ir teisingumo vykdymo procesas teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011).

76. Anksčiau paminėtos aplinkybės nagrinėjamu atveju sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą atsakovo Nutarimo dalį, kuria pareiškėjas M. Č., kaip Įmonę atstovaujantis asmuo (vadovas), buvo pripažintas pažeidusiu neaišku kokias FPRĮ nuostatas ir už šį pažeidimą jam buvo skirta ekonominio pobūdžio sankcija, pripažinti nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėjui M. Č. kaip finansų makleriui taikyta poveikio priemonė – 1997 m. rugsėjo 26 d. išduotos generalinio finansų maklerio licencijos panaikinimas – naikintina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77. FPRĮ 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytas vienos iš grieščiausių poveikio priemonių taikymo juridinis pagrindas nėra aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas, paliekant plačią diskrecijos teisę priežiūros institucijai. Svarstytina, ar nėra tikslinga patikrinti šios nuostatos atitiktį konstituciniams principams.

Dėl poveikio priemonių taikymo finansų maklerio Įmonei UAB "Wealth Management".

78. Pareiškėjui UAB "MC Wealth Management" poveikio priemonės buvo pritaikytos už Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 7 dalies 4 punkto, 13 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1 bei 2 dalių, 22 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių, FPĮ taisyklių 63 ir IPT 67 punktų reikalavimų pažeidimus.

79. Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos (FPRĮ 84 straipsnio 2 dalis).

80. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad priežiūros institucija, skirdama poveikio priemonę, atsižvelgia į šias aplinkybes: 1) pažeidimu padarytos žalos dydį; 2) pažeidimo trukmę; 3) asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos dydį ar į kitą iš pažeidimo gautą naudą; 4) atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

81. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda priežiūros institucijai tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas čia nenurodytas aplinkybes (FPRĮ 94 straipsnio 6 dalis).

82. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo pažeidimą padaro tyčia, nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė. Į šioje dalyje nurodytas sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės (FPRĮ 94 straipsnio 7 dalis).

83. Analogiški taikomų poveikio priemonių individualizavimo kriterijai reglamentuoti ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2010 m. birželio 22 d. redakcija) 368 straipsnio (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) 1 dalyje, pagal kurią poveikio priemonės ūkio subjektui skiriamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes

84. Skiriant poveikio priemonę, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad Įmonės veiksmai, kuriais buvo nustatyti pažeidimai, laikytini tyčiniais ir patikrinimo metu buvo nustatytas padaryto pažeidimo slėpimo faktas, t. y. atgaline data surinkdavo klientų parašus ant pavedimų.

85. Pirmosios instancijos teismui vertinant Lietuvos banko valdybos 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 03-58 "Dėl UAB "MC Wealth Management" patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo" vertintina, ar visi atsakovo Nutarime nurodyti pažeidimai buvo padaryti (patikrinti juridinį pagrindą), ar nėra suėję poveikio priemonių skyrimo senaties terminai, ar visumoje tinkamai buvo individualizuotos taikytinos poveikio priemonės. Pirmiausia pastebėtina, jog individualizuojant poveikio priemones įvertintos ne visos aplinkybės, nustatytos Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnio 5 dalyje. Nors atsakovas Nutarime nurodo, kad padaryti pažeidimai laikytini tyčiniais, tačiau tokia išvada dėl kaltės formos svarstytina (ar atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, jie nelaikytini padarytais dėl nepakankamo atidumo ir rūpestingumo). Taip pat, ar dėl Nutarimo riboto motyvuotumo (abstraktaus pobūdžio), poveikio priemonių skyrimo senaties terminų, nesiaurėja pareiškėjui inkriminuojamų pažeidimų spektras.  

86. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) 6 dalis). Taikomas poveikio priemones būtina ne tik tinkamai individualizuoti, bet ir atsižvelgti į konstitucinį proporcingumo principą, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų.

Dėl specialių žinių poreikio.

87. Vertinant bylos aplinkybes įrodymų teorijos suformuluotų kriterijų kontekste akivaizdu, kad jų nepakanka objektyvaus, pagrįsto ir teisingo sprendimo priėmimui. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tam tikros srities specialistas kviečiamas tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialiųjų žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti ir įvertinti.

88. Dėl specialisto dalyvavimo ir paaiškinimų būtinybės spręstina kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, reiškiamų reikalavimų ir ginčijamų sprendimų turinį. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo įrodymui ir bylos išnagrinėjimui specialisto paaiškinimai yra būtini, nes sprendžiami byloje klausimai, kuriems išimtinai reikalingos specialios (šiuo atveju finansinio pobūdžio) žinios (reikia gerai išmanyti finansinių priemonių rinką ir joje vykstančius procesus). Ypatingai toks poreikis kyla dėl ginčijamo Nutarimo 3.1 punkte nustatytų aplinkybių vertinimo.

89. Vienu iš pagrindiniu teisės normų taikymo veiklos subjektu yra teisminės valdžios institucijos. Todėl teismas kaip svarbiausias teisės normų taikymo veiklos subjektas, nagrinėdamas konkrečią bylą, t. y. vykdydamas teisingumą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas teisės aktais nustatytų asmenų subjektinių teisių įgyvendinimas bei priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

90. Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas bylos tinkamai neišnagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „MC Wealth Management“ ir M. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Audrius Bakaveckas

                                                                                                                 Arūnas Dirvonas

                                                                                                                 Veslava Ruskan