Nuorašas

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-22 nutarimo, kuriuo T. K. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir taikant LR ATPK 33 str., nubaustas 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

n u s t a t ė :

T. K. nubaustas už tai, kad 2011-04-17, apie 7.28 val., Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į du šviesoforus bei juos apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET 234 p. reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-22 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad teismo nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi prieštarauja LR ATPK 7, 9, 256, 257, 284 str. 1 d. nuostatoms.

Nurodo, kad už LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą atsakomybė yra numatyta vairuotojui. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pripažino jį kaltu dėl minėtų pažeidimų, netinkamai įvertinęs įrodymus ir neteisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes.

Apeliantas mano, kad skundžiamame nutarime pateikti iškraipyti Č. Č. bei policijos pareigūno R. Gasperavičiaus teisminio nagrinėjimo metu nurodyti duomenys. Teigia, jog teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad turi, pasak Č. Č., automobilį eismo įvykio metu vairavusio vaikino G. telefono numerį, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio ir nepaklausė jo. Mano, kad nepagrįstas teismo nutarimo teiginys, kad nei jis, nei Č. Č. negalėjo konkrečiai paaiškinti, kokiu būdu automobilis pateko nepažįstamo asmens vardu G. žinion. Teigia, jog šių aplinkybių negalėjo nurodyti, nes šio fakto nematė ir nežinojo, o Č. Č. teisminio nagrinėjimo metu šias aplinkybes paaiškino.

Apeliantas nurodo, kad atsakomybę Č. Č. prisiėmė pats, nes būtent jis, kaip pats aiškino, davė raktelius kitam asmeniui. Apie automobilio praradimą nebuvo kalbama nei policijoje tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu. Antrą paaiškinimą, kuriame apeliantas pats prisiėmė kaltę, pastarasis parašęs tam, kad galėtų greičiau atsiimti automobilį iš stovėjimo aikštelės, ką, apelianto nuomone, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir policijos pareigūnas R. Gasperavičius.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Č. Č. teisminio nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai, kad neva jis pasielgė taip, norėdamas greičiau užbaigti bylą, priskiriami apeliantui. Pažymima, kad teismas nesiaiškino, kodėl Č. Č. kaitalioja parodymus. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Č. Č. teisminio nagrinėjimo metu pakeitė parodymus, nes sankcijoje numatyta transporto priemonės konfiskacija, paremta prielaidomis, kurios nepatvirtintos jokiais objektyviais duomenimis.

Apelianto nuomone, bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, iškraipė policijos pareigūno R. Gasperavičiaus parodymus, nepagrįstai interpretavo, jog pastarasis patvirtino, kad policijos įstaigoje buvo kalbama apie galimą automobilio konfiskavimą, kai tuo tarpu R. Gasperavičius paaiškino, kad automobilio negrąžins dėl LR ATPK numatytos administracinių bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymo.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jis ir Č. Č. yra draugai ir tiriant autoįvykį derino savo parodymus. Nurodo, kad su Č. Č. niekada nebuvo draugais, jis yra jo draugo pažįstamas, per kurį jiedu susipažino. Apeliantas mano, kad pareigūno R. Gasperavičiaus nurodyta aplinkybė, jog aiškinantis įvykio aplinkybes Č. Č. buvo nuoseklesnis ir tiksliau paaiškino visas įvykio aplinkybes, iš dalies patvirtina, kad įvykio metu jis, t.y. T. K., automobilio nevairavo, tuo tarpu bylą nagrinėjęs teismas šios aplinkybės nutarime neaptarė ir dėl jos nepasisakė.

Skunde pažymima, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas T. K. atžvilgiu surašytas remiantis pareigūno prielaidomis, byloje nesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių T. K. kaltę. Tai, pasak apelianto, patvirtina paties pareigūno paaiškinimai, kad jokių kitų įrodymų byloje nebuvo gauta. Tuo tarpu, įvertinęs galimas administracinės atsakomybės taikymo pasekmes, apeliantas daro išvadą, kad būtent Č. Č. turėjo motyvą keisti savo parodymus, siekdamas išvengti jam gresiančių neigiamų pasekmių. Apelianto nuomone, teismo išvada, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo jis, paremta Č. Č. parodymais, kurių patikimumas kelią pagrįstų abejonių dėl jų nenuoseklumo. Nurodo, jog nenustatęs, kuri iš Č. Č. pateiktų versijų objektyviai atspindi tikrovę, teismas nepagrįstai konstatavo, jog Č. Č. nevairavo automobilio, o pastarojo nurodytos aplinkybės, jog jis neturi vairuotojo pažymėjimo bei įvykio metu buvo neblaivus, nepaneigia, jog Č. Č. automobilį vairavo.

Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, tinkamai neįvertinęs faktinių įvykio aplinkybių, ir rėmėsi byloje esančiais prieštaringais įrodymais, o įrodinėjimo naštą perkėlė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Apelianto nuomone, administracinėn atsakomybėn jis yra patrauktas nepagrįstai, neįrodžius jo kaltės, kas sudaro pagrindą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą pagal LR ATPK 127 ir 130 straipsnius, jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepimu prašoma T. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.  

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu T. K. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Kaip matyti iš bylos medžiagos bei apeliacinio skundo argumentų, ginčo dėl paties 2011-04-17 buvusio eismo įvykio, kurio metu L. K. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu BMW 530 buvo apgadinti šviesoforai, nėra, tačiau apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl administracinės atsakomybės subjekto, nurodydamas, kad automobilio eismo įvykio metu nevairavo. Tokius apelianto teiginius paneigia bylos medžiagoje nustatytų aplinkybių visuma.

Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą jo atžvilgiu, iškraipė byloje surinktus duomenis ir rėmėsi prielaidomis, nepagrįstai jo atžvilgiu taikė administracinę atsakomybę, neįrodžius jo kaltės, tokie jo argumentai atmestini. Įvertinus byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai įvertino faktines įvykio aplinkybes patvirtinančių įrodymų visumą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą dėl T. K. kaltės, padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad 2011-04-19 T. K. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-861786-11, kuriuo konstatuoti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. (b.l. 2). Protokolo pagrindu T. K. buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones (b.l. 15). Abu dokumentus T. K. pasirašė, jokių pastabų dėl dokumentuose išdėstytų duomenų ar jų surašymo aplinkybių nenurodė, tokiais savo veiksmais patvirtino jo paties papildomai surašytame paaiškinime išdėstytas aplinkybes, t.y. kad jis 2011-04-17  apie 7 val. Geležinio Vilko ir Ukmergės g. sankryžoje nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant gatves skiriančios salelės, po ko nuvažiavo į šalia esančią gatvę ir ten palikęs automobilį parėjo namo (b.l. 3). Pasak liudytoju apklausto administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno R. Gasperavičiaus, antrą paaiškinimą T. K. nutarė surašyti po to, kai pareigūnas paaiškino, jog automobilio, kuris priklauso jo motinai L. K., negrąžins (b.l. 49). Iš paaiškinimo, kurio pagrindu T. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, matyti, kad iš pradžių apeliantas kaltės nepripažino, bijodamas prarasti vairuotojo pažymėjimą, teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga vykdant darbines funkcijas, todėl pasinaudojo Č. Č. pasiūlymu prisiimti atsakomybę, kartu su juo atėjo į policijos komisariatą (b.l. 3), atvykęs į policijos komisariatą surašė paaiškinimą, jame nurodydamas aplinkybes, liudijančias, jog jis pats automobilio BMW 530, kuriuo nuolat naudojasi, eismo įvykio metu nevairavo (b.l. 4).

Nagrinėjamo eismo įvykio metu automobilį BMW 530 iš pradžių prisipažino vairavęs Č. Č. (b.l. 12, 13). Tačiau teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą T. K. atžvilgiu jis nurodė, jog T. K. yra jo pažįstamas, kuriam teko padėti, t.y. teko prisiimti kaltę dėl sukelto eismo įvykio (b.l. 49). Tokie Č. Č. parodymai patvirtina paties T. K. nurodytą aplinkybę, jog į policijos komisariatą jis atvyko tada, kai jo pažįstamas sutiko prisiimti kaltę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykis, dėl kurio T. K. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn įvyko 2011-04-17 (sekmadienį) apie 7 val. 7 min., po įvykio jį sukėlęs automobilis BMW 530 buvo paliktas netoliese esančioje Linkmenų g., iš kur policijos pareigūnų netrukus buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę (b.l. 6), o T. K., pasak jo paties, automobilio pradėjo ieškoti tik pirmadienį, tuo tarpu į policijos įstaigą jis atvyko tik 2011-04-19, po to, kai, pasak paties T. K., Kėdainiuose rado Č. Č. (b.l. 4). Nurodytų aplinkybių analizė leidžia daryti išvadą, kad T. K. aiškinimas, jog automobilio įvykio dieną jis negalėjo vairuoti, kadangi jį buvo paėmęs kažkas iš šeštadienio į sekmadienį pas jį nakvojusių svečių, vertintinas kritiškai, kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Būdamas pakankamai rūpestingu ir atsakingu vairuotoju, T. K., pastebėjęs, jog nenustatyti asmenys savavališkai paėmė jo vairuojamo automobilio raktelius ir be jo leidimo išvyko nežinoma kryptimi, apie automobilio dingimą policijai galėjo pranešti nedelsdamas, juolab, kad automobilis, kuriuo jis naudojosi, nuosavybės teise priklauso jo motinai L. K. (b.l. 9). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, į policijos pareigūnus T. K. kreipėsi tik praėjus dviem dienoms po nagrinėjamo eismo įvykio, kas leido pastarajam suderinti jo pasirinktą gynybinę poziciją su Č. Č. Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jis ir Č. Č. yra draugai ir tiriant autoįvykį derino savo parodymus, atmestinas, pažymint, kad nei pats T. K., nei Č. Č. neginčijo aplinkybės, jog jiedu yra pažįstami, be to, jie kartu leido laisvalaikį, T. K. Č. Č., kaip ir kitais draugais, pasitikėjo, jį palikdamas savo bute, kol pats su draugais buvo mieste, taip pat atviroje visiems prieinamoje vietoje palikdamas raktelius nuo automobilio (b.l. 4, 50). Priešingu atveju, Č. Č., kuriam, apelianto nuomone, grėsė tikrai griežta sankcija bei materialinė atsakomybė už sugadintą automobilį ir šviesoforus, neturėtų pagrindo kaltę dėl eismo įvykio prisiimti sau, juolab, kad bylą nagrinėjant teisme, t.y. kai administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas T. K., po pastarojo prisipažinimo sukėlus eismo įvykį, Č. Č. savo parodymus pakeitė, iškėlė naują versiją, jog automobilį eismo įvykio metu vairavo bendras jo ir T. K. pažįstamas vardu G. Bylą nagrinėjant teisme T. K. taip pat nurodė, jog neradęs raktelių ir paties automobilio, pradėjo ieškoti Č. Č., kuris jam papasakojo, jog automobilis sukėlė eismo įvykį, kad jį vairavo jų pažįstamas vaikinas G. (b.l. 50). Pažymėtina, jog šios aplinkybės T. K. nebuvo nurodęs nei eismo įvykio tyrimo metu, nei pirmojo teismo posėdžio metu, o parodymus sutiko duoti tik ištyrus visus byloje surinktus įrodymus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nepatikimais ir neatitinkančiais faktinių įvykio aplinkybių T. K. ir Č. Č. parodymus dėl automobilį, neva, vairavusio asmens vardu G., pažymint ir tai, kad teismo posėdžio metu T. K. be to, kad turi minėto asmens telefono numerį, taipogi nurodė, kad numeris yra nenaudojamas (b.l. 6).

Pažymėtina, jog ta aplinkybė, ar liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. Gasperavičius policijos komisariate kalbėjo apie automobilio konfiskavimą, ar apie tai, kad automobilis nebus  grąžintas dėl LR ATPK numatytos administracinių bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymo, teisinės reikšmės T. K. veiksmų kvalifikavimui neturi. Tuo tarpu T. K. parodymų patikimumo vertinimo aspektu esminę reikšmę turi liudytojo R. Gasperavičiaus patvirtinta aplinkybė, jog T. K. informavus, kad automobilis nebus jam atiduotas, šis pagalvojo ir, priešingai nei teismo posėdžio metu teigė apeliantas, niekieno neverčiamas prisipažino 2011-04-17 vairavęs automobilį BMW 530 ir sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino šviesoforus. Remiantis būtent šiuo prisipažinimu policijos pareigūnas R. Gasperavičius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą T. K. atžvilgiu, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis pareigūno prielaidomis, pažymint, kad aplinkybė, jog automobilis BMW 530 priklauso T. K. motinai, taipogi papildo byloje nustatytų T. K. kaltinančių įrodymų visumą, patvirtindama, jog surašydamas papildomą paaiškinimą, T. K. davė teisingus parodymus, kuriais abejoti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas neturėjo pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertinęs T. K. ir Č. Č. parodymų prieštaringumą byloje esančių kitų įrodymų kontekste, pagrįstai nustatė, jog automobilį įvykio metu vairavo T. K., o Č. Č. iškeltą versiją dėl asmens vardu G. įvertino kritiškai, kaip siekį padėti T. K. išvengti dėl administracinės atsakomybės taikymo gresiančios sankcijos, o tai, kad teismas įvertino byloje surinktus duomenis ne taip, kaip to norėtų apeliantas, nereiškia, kad teismas pažeidė LR ATPK 257 str. įtvirtintas nuostatas.   

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-22 nutarimo, kuriuo T. K. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-22 nutarimą palikti nepakeistą, T. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                                              Artūras Šumskas

Nuorašas tikras:

Teisėjas                                                                                                                                               Artūras Šumskas