Civilinė byla Nr. 2-1375-241/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00516-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.2; 3.4.4.9

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti trečiojo asmens paduotą atskirąjį skundą, priimtos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byloje (civilinės bylos Nr. B2-1537-260/2020).

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lietuvos cukrus“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas A. G..

2.       Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi, tenkinęs restruktūrizavimo administratoriaus A. G. prašymą, atstatydino jį iš RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo administratoriaus pareigų ir RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo administratore paskyrė UAB „Eksmokumas“.

3.       Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi: 1) atsakovės RUAB „Lietuvos cukrus“ vadovės (generalinės direktorės) prašymą dėl termino RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo planui pateikti pratęsimo tenkino; atnaujino terminą RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo planui pateikti ir nustatė 2 mėnesių terminą restruktūrizavimo planui RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byloje pateikti teismui, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos; 2) trečiųjų asmenų UAB „Žvalguva“ ir „Swedbank“, AB prašymų nutraukti UAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo bylą ir UAB „Žvalguva“ prašymo šiai įmonei iškelti bankroto bylą netenkino. Teismas nurodė, kad nutartis neskundžiama.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Žvalguva“ 2020 m. liepos 9 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimą dėl RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodė, kad draudimo skųsti nutartį nenumato nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), nutartis užkerta kelią pradėti bankroto procesą ir apginti bendrovės bei jos kreditorių interesus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens UAB „Žvalguva“ atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

6.       Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismo nutartis dėl procesinio termino (nagrinėjamu atveju termino restruktūrizavimo planui pateikti) atnaujinimo ir pratęsimo atskiruoju skundu neskundžiama, nes tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, galimybės skųsti tokią nutartį nenumato ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ), pagal kurį nagrinėjama UAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byla.

III.                       Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Trečiasis asmuo UAB „Žvalguva“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir UAB „Žvalguva“ 2020 m. liepos 8 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas tuo, kad:

7.1.                      Nurodęs, jog restruktūrizavimo byla nagrinėjama pagal ĮRĮ, teismas neteisingai taikė JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų. Kadangi Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis priimta galiojant JANĮ, teisė ją skųsti įgyvendinama JANĮ nustatyta tvarka, jokių išimčių ginčo klausimu, kurios leistų taikyti ĮRĮ, JANĮ 155 straipsnio 1 dalis nenumato. 

7.2.                      Atsisakydamas priimti atskirąjį skundą teismas neteisingai aiškino ir taikė atskirojo skundo priėmimo klausimą reglamentuojančias CPK 334 straipsnio 1 dalies normas. UAB „Žvalguva“ pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria pratęstas terminas bendrovės restruktūrizavimo planui pateikti tvirtinti teismui bei kuria atsisakyta nutraukti bendrovės restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelti bendrovei bankroto bylą.

7.3.                      Teismas pažeidė ne tik teisės aktus, bet ir UAB „Žvalguva“ teises ir teisėtus interesus, kadangi tokiu būdu akivaizdžiai užkirto kelią proceso eigai ir UAB „Žvalguva“ siekiui įgyvendinti savo teises, nes apribojo galimybes apskųsti nepagrįstą nutartį. Kadangi su nemokumu susijusius klausimus reglamentuoja CPK atžvilgiu specialus įstatymas – JANĮ, kurio 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė skųsti visus teismo sprendimus ir (ar) veiksmus (neveikimą) nemokumo proceso metu, CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti atskirojo skundo priėmimo pagrindai nagrinėjamam ginčui nėra aktualūs. Nepaisant to atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties yra priimtinas ir vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kadangi buvo užkirstas kelias prasidėti bendrovės bankroto procesui, kuris yra būtinas siekiant apginti bendrovės ir jos kreditorių teisėtus interesus.

8.       Atsakovės RUAB „Lietuvos cukrus“ nemokumo administratorė UAB „Eksmokumas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo UAB „Žvalguva“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

8.1.                      Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai taikė JANĮ 155 straipsnio pereinamąsias nuostatas, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-726-381/2020 nurodė, kad nagrinėjamu atveju RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo procedūros pradėtos, ginčijami kreditorių susirinkimai vyko bei klausimai dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo pradėti nagrinėti iki JANĮ įsigaliojimo, todėl taikytinos ĮRĮ nuostatos. ĮRĮ nenumatyta nutarties, kuria atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą, ir nutarties dėl procesinio termino (termino restruktūrizavimo planui pateikti) atnaujinimo ir pratęsimo apskundimo galimybė.

8.2.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018 išaiškino, kad teismo nutartis, kuria netenkintas kreditoriaus prašymas nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Taip pat CPK nuostatos neįtvirtina galimybės skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą.

8.3.                      Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad nutartis skundžiama JANĮ nustatyta tvarka. Remiantis CPK 1 straipsnio 1 dalimi, jei JANĮ nenustato tam tikrų nemokumo bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos; CPK 334 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti atvejai, kada galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis. Teismas padarė pagrįstą išadą, kad nutartis dėl procesinio termino (nagrinėjamu atveju termino restruktūrizavimo planui pateikti) atnaujinimo ir pratęsimo atskiruoju skundu neskundžiama, nes tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

8.4.                      Nėra pagrindo vadovautis apeliantės nurodomomis nutartimis, kadangi nesutampa bylų ratio decidendi.

9.       Atsakovė RUAB „Lietuvos cukrus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti kreditorės UAB „Žvalguva“ atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 

9.1.                      Atsižvelgiant į JANĮ 155 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, reikalavimai restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei restruktūrizavimo procesuose, prasidėjusiuose iki JANĮ įsigaliojimo, turi būti sprendžiami vadovaujantis ĮRĮ nuostatomis. Vadovaujantis apeliantės logika, t. y. teismui sprendžiant ginčą pagal vieną įstatymą (ĮRĮ), o priimtą sprendimą skundžiant jau pagal kitą įstatymą (JANĮ), būtų sukurtos prielaidos teisiniam neapibrėžtumui ir netikrumui.

9.2.                      CPK nuostatos neįtvirtina galimybės skųsti teismo nutartį, kuria atnaujinami ir (ar) pratęsiami procesiniai terminai. Skundžiama nutartis neatitinka nei vienos iš CPK 334 straipsnyje nurodytų apskundimo sąlygų: jos apskundimo galimybė nenumatyta nei CPK, nei ĮRĮ; nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

9.3.                      Skundžiama nutartimi buvo išspręstas termino restruktūrizavimo planui pateikti atnaujinimo ir pratęsimo klausimas, kas nesuponuoja išvados apie proceso eigos sustabdymą, o juo labiau kokį nors kreditoriaus teisių suvaržymą. Kreditoriaus teisėti interesai nepažeisti ir nesuvaržytos galimybės realizuoti savo teises ir apginti teisėtus interesus, laikantis įstatymiškai reglamentuotos restruktūrizavimo bei bankroto procesų tvarkos bei procedūrų. Atsakovės restruktūrizavimo byla nėra užbaigta, todėl pagal ĮRĮ reglamentuojamų procedūrų eiliškumą, neįsiteisėjus teismo nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, net nebūtų galima spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                       Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti trečiojo asmens atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

11.       Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria teismas atsisakė priimti trečiojo asmens atskirąjį skundą, kaip pateiktą dėl neskundžiamos nutarties, kuria buvo pratęstas terminas restruktūrizavimo planui pateikti ir atmesti prašymai dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantė argumentuoja tuo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė atskirojo skundo priėmimo klausimą reglamentuojančias CPK bei JANĮ normas.

12.       Restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, numatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas restruktūrizavimo bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su restruktūrizavimo procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja JANĮ nuostatoms.

13.       Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

14.       Teisė paduoti atskirąjį skundą reglamentuojama CPK 334 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu dviem atvejais: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi teismo nutarčių, neatitinkančių bent vienos iš nurodytų sąlygų, negalima skųsti. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Atskirasis skundas yra priemonė pradėti apeliacinį procesą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

15.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis.

16.       Nagrinėjamu atveju, nors UAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo procesas inicijuotas vadovaujantis ĮRĮ nuostatomis, ir kaip nurodyta šioje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje klausimai dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo turėtų būti ir toliau sprendžiami vadovaujantis ĮRĮ nustatytu reglamentavimu (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2 dalis), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas iškilo įsigaliojus JANĮ, jis spręstinas vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis JANĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pratęstas terminas restruktūrizavimo planui pateikti bei netenkinti prašymai nutraukti RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą apskundimo klausimui aktualios tiek ĮRĮ, tiek JANĮ normos.

17.       ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalies nuostata numatė galimybę teismui pratęsti terminą restruktūrizavimo plano projektui pateikti. Tokia galimybė numatyta ir JANĮ 110 straipsnio 2 dalyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokie atvejai turėtų būti vertinami kaip išskirtiniai, o termino pateikti restruktūrizavimo planą pratęsimas turi būti pateisinamas objektyviomis aplinkybėmis ir atitikti restruktūrizavimo proceso tikslą bei principus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018). Termino restruktūrizavimo planui pateikti pratęsimo klausimo apskundimo galimybės nei ĮRĮ, nei JANĮ nenumato, taip pat nėra teisinio pagrindo vertinti, kad toks termino pratęsimas užkirstų galimybę tolesnei restruktūrizavimo bylos eigai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi išspręstas klausimas dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti pratęsimo ir nustatytas dviejų mėnesių terminas nuo šios nutarties priėmimo dienos RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo planui pateikti, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d., nėra skundžiamas atskiruoju skundu.

18.       Bylos duomenimis, nutraukti RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo bylą tiek apeliantė, tiek „Swedbank“, AB prašė JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kai nustatytu terminu nepateikiamas restruktūrizavimo planas, o apeliantės prašymas iškelti atsakovės bankroto bylą yra išvestinis ir siejamas su restruktūrizavimo bylos nutraukimu (JANĮ 114 straipsnio 3 dalis). Analogiškas restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindas numatytas ir ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl nagrinėjamam ginčui aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo     4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018 pateikti išaiškinimai, kad CPK nuostatos neįtvirtina galimybės skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą; kad tokia nutartis nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį, kai atskirai nuo teismo sprendimo atskiraisiais skundais gali būti skundžiamos teismo nutartys. Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad teismo nutartis dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jei ji nutraukiama esant vienai iš ĮRĮ 28 straipsnyje nurodytų sąlygų, yra skundžiama remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes ji užkerta galimybę tolesnei restruktūrizavimo bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550-687/2015; ir kt.). Tuo tarpu teismo nutarties, kuria atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą, apskundimo galimybė ĮRĮ nenumatyta. Tokia galimybė nenumatyta ir JANĮ. Nustačius, jog įstatymo leidėjas nutarties, kuria atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą, apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai, konkrečiai apibrėžta) neįvardijo nei CPK, nei ĮRĮ, nei JANĮ, turi būti vertinama, ar tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Teismo nutartis, kuria netenkintas kreditoriaus prašymas nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (žr. minėtos kasacinio teismo nutarties 45 punktą). Vadovaujantis išdėstytais išaiškinimais, Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis vertintina kaip neatitinkanti ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto kriterijaus.

19.       Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju terminas restruktūrizavimo planą pateikti teismui nėra pasibaigęs (iki 2020 m. rugpjūčio 30 d.). Nemokumo administratoriui arba juridinio asmens vadovui (JANĮ 110 straipsnio 1 dalis) per teismo nustatytą (pratęstą) terminą nepateikus restruktūrizavimo plano teismui tvirtinti, restruktūrizavimo byla turės būti nutraukta (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o tai yra vienas iš kreditoriaus teisių gynimo būdų.

Dėl bylos procesinės baigties

20.       Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisingai atsisakė priimti trečiojo asmens UAB „Žvalguva“ atskirąjį skundą, nes nei ĮRĮ ir JANĮ straipsnių nuostatos, nei CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, nenumato galimybės apskųsti atskiruoju skundu nutartį, kuria buvo pratęstas terminas restruktūrizavimo planui pateikti bei netenkinti prašymai nutraukti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, bei tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados negu padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21.       Prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikta, todėl šis klausimas nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                Danutė Gasiūnienė