
PANEVĖŽIO
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gegužės 2 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš
kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Rimanto Savicko,
sekretoriaujant Ritai Norkūnienei,
dalyvaujant ieškovui V. F.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovės T. F. apeliacinį skundą
dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. F. ieškinį
atsakovei T. F. ir duodančiai išvadą institucijai
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nutraukimo ir išlaikymo
priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t
ė:
Ieškovas V. F. 2006-07-03 ieškiniu prašė:
1) vaikų M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M., gim.
(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su juo;
2) nutraukti iš jo teikiamą išlaikymą M. ir M., priteistą 2004-05-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymu;
3) priteisti iš atsakovės vaikų išlaikymui po 80 Lt kiekvienam vaikui
kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės;
4) priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad nuo 2000 m. su atsakove gyvena skyrium. Nuo 2006 m. vasario nepilnamečiai vaikai M. ir M. gyvena kartu su tėvu, pilnai prižiūrimi, auklėjami ir
išlaikomi, o atsakovė vaikais nesirūpina, neteikia išlaikymo, nesidomi jų
auklėjimu. Jis dirba Panevėžio muzikiniame teatre, gaunamos pajamos per mėnesį
– 394 Lt yra pakankamos sūnums išlaikyti. Be to, atsakovės gaunamos pajamos taip
pat visiškai pakankamos, kad galėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo.
Priešieškiniu atsakovė T. F. prašė:
1) nustatyti M. ir M. gyvenamąją vietą su ja;
2) pakeisti nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamų periodinių
išmokų dydį padidinant jį nuo 80 Lt iki 200 Lt kiekvienam;
3) priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad sūnus visuomet gyveno su ja, ji vaikais labai rūpinosi ir
vaikai prisirišę prie jos. Ieškovas niekuomet nelankė vaikų, jais nesirūpino, neišlaikė,
nesidomėjo auklėjimu, ugdymu. Jokių papildomų mokėjimų vaikų išlaikymui ar
dovanų ieškovas niekuomet nėra teikęs. Nuo išlaikymo priteisimo – 2004 m. sūnūs
paaugo, jų poreikiai bei išlaidos padidėjo, o ieškovo turtinė padėtis pagerėjo.
Ji yra dirbusi vaikų darželyje auklės asistente, puikiai sutaria su žmonėmis, kuomet
ieškovui būdingas nervingumas, agresyvumas ir todėl mano, kad sūnums žymiai
tinkamesnis būtų jos auklėjimas. Šiuo metu išlaikymo įsiskolinimas 1800 Lt.Mano,
kad ieškiniu siekiama išvengti išlaikymo įsiskolinimo ir ją iškeldinti iš
ieškovo motinos namų. Vaikai nori gyventi su ieškovu tik dėl pinigų.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 18 d. sprendimu ieškovo V. F. ieškinį tenkino pilnai, atsakovės T. F. priešieškinį atmetė.
Nustatė vaikų M. F., gim. (duomenys
neskelbtini), ir M. F., gim. (duomenys neskelbtini),
gyvenamąją vietą su tėvu V. F.
Nutraukė V. F. mokamą išlaikymą M.
F. ir M. F., priteistą 2004 m. gegužės 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymu.
Priteisė iš T. F. sūnų M. ir M. išlaikymui po 80
Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-07-03 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės
nustatyta tvarka ir išlaikymą mokant V. F.
Teismas nustatė, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta 2001-04-11 teismo sprendimu. 2004-05-03 teismo įsakymu iš V. F. jo
vaikų M. ir M. išlaikymui priteista po 80 Lt/mėn. mokamų periodinių išmokų
kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.
Nurodė, jog pagal CK 3.156 str. abiejų tėvų teisės ir pareigos
auklėti vaikus yra lygios. Kilęs tarp šalių ginčas dėl vaikų gyvenamosios
vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis išimtinai vaikų interesais ir
atsižvelgiant į jų norą. Konstatavo, kad M. F. nori
gyventi su tėvu dėl to, kad ir gyvenant su motina jo ryšiai su tėvu nebuvo
nutrūkę, jis normaliai bendrauja su tėvo naująja sutuoktine, sutaria su kitais
tėčio šeimos nariais (mažamečiu broliu ir tėčio sutuoktinės dukra), nori, kad
mama išeitų gyventi kitur. Jam gyvenant su motina, ši kartais be jokio pagrindo
jį su broliu apšaukdavo, grįždavo išgėrusi, jau kuris laikas mama kartu
negyvena, o jis gyvena su tėčiu. M. F. taip pat nori
gyventi su tėvu, likti močiutės name, su tėčiu ir kitais šeimos nariais sutaria
gerai. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad nors vaikai nuo gimimo augo
su motina, tačiau jų ryšiai su tėvu nėra nutrūkę, ieškovas ir vaikai išlaikė
dvasinį bendrumą ir šiltus santykius, gyvendami atskirai vaikai lankydavosi pas
tėvą, jo nepamiršo. Be to, vaikai nuo kūdikystės augo ne tik motinos
prižiūrimi ir auklėjami, bet juos auklėjo ir vaikų močiutė (ieškovo mama) D. E. F., kuri lieka gyventi kartu su ieškovu savo name, todėl
faktiškai vaikams gyvenant su tėvu nereikės keisti labai įprastų gyvenimo ir
buities sąlygų, tuo labiau, jog vaikai yra tokio amžiaus, kad priversti
juos gyventi su atsakove neįmanoma ir tokia prievarta vaikų atžvilgiu tik
sukeltų jiems neigiamas emocines pasekmes ir didžiulę konfliktinę situaciją
šeimoje. Ieškovo sutuoktinė M. F. sutinka, kad jos šeimoje
augtų M. ir M. F., jaučiasi galinti auginti ir auklėti
tiek savo, tiek ieškovo vaikus. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė
netinkamai auklėjo savo vaikus, nenustatyta, kad ieškovas netinkamai
elgtųsi su savo vaikais ar kitaip buityje elgtųsi netinkamai, o ta aplinkybė,
kad ieškovas buvo teistas, nėra pagrindas teigti, kad dėl to jis negali
auklėti ir auginti savo vaikų. Ieškovas yra dirbantis asmuo, gaunantis
pastovias pajamas, charakterizuojamas teigiamai, nuo paleidimo iš laisvės
atėmimo vietos praėjo daugiau kaip treji metai, per tą laikotarpį daugiau
teistas nebuvo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kas rodo, kad
ieškovas grįžo į normalų gyvenimą.
Pažymėjo, kad teisme nagrinėjama civilinė byla pagal D.
E. F. ieškinį atsakovei T. F. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios
patalpos sustabdyta. Šiuo metu T. F. ginčo patalpoje negyvena.
Visa tai rodo, kad T. F. nėra pakankamai apsirūpinusi
būstu, kai tuo tarpu ieškovas gyvena savo motinos būste. Teismas padarė išvadą,
kad atsakovei, be vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimo, ne
mažiau svarbus yra būsto klausimas, vaiko gyvenimą su ja atsakovė laiko
savotišku garantu, kad galėtų ir toliau gyventi iš esmės jai svetimo asmens D. E. F. būste. Tokiu būdu konstatavo, kad vaikų M. ir M.
gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu V. F. atitinka
vaikų norą ir neprieštarauja jų interesams.
Nustatęs vaikų gyvenamą vietą su ieškovu, išlaikymo išieškojimą iš
ieškovo nutraukė. Nurodė, jog ieškovo gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai
sudaro 554 Lt, o atsakovės pajamos – 663,72 Lt. Ieškovas išlaiko dar vieną
nepilnametį vaiką, atsakovė kitų išlaikytinių neturi, yra materialiai pajėgi
teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Ieškovo prašomas išlaikymas vaikams
yra protingas ir atitinka vaikų poreikius bei atsakovės finansines galimybes,
todėl priteisė iš atsakovės po 80 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį.
Apeliaciniu skundu atsakovė T. F. prašo apylinkės
teismo sprendimą panaikinti – ieškovo V. F. ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti arba bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad: 1) teismas pakeitė vaikų gyvenamą vietą, nes iki šiol vaikai gyveno su
ja; 2) sprendime neteisingai nustatyta faktinė
aplinkybė, kad vaikai beveik metus laiko faktiškai gyvena kartu su ieškovu,
kadangi ieškovas kartu su nauja šeima sugrįžo gyventi pas savo motiną ir visi kartu gyvena jos name; 3) sprendime
neaptarta, kodėl ir kuo dabartinė vaikų gyvenamoji
vieta su ja (atsakove) yra bloga ir keistina, nebuvo nustatyta naujų esminių
gyvenimo aplinkybių; 4) sprendimu pažeistos įstatymo
nuostatos, jog vaikų gyvenamoji vieta turi labiausiai atitikti vaikų interesus,
o ne jų nuomonę (CK. 174 str. 2 d.), o bylos aplinkybės patvirtina, kad
vaikų interesus labiausiai atitiktų nustačius jų gyvenamąją vietą su ja
(atsakove); 5) ieškinys pareikštas ieškovui tikslu
išvengti alimentų mokėjimo ir iškeldinti ją iš jo motinai priklausančio namo dalies; 6) nepagrįsta teismo išvada, kad ji pakankamai neapsirūpinusi būstu, ji nėra saistoma būtent dabar užimamomis gyvenamosiomis patalpomis, o
ieškovo apsirūpinimo būstu
sąlygos yra dar blogesnės; 7) gyvenamosios vietos nustatymo klausimas sprendžiamas skyrium nuo vaikų auklėjimo ir auginimo
klausimų. Nepriklausomai nuo vaikų gyvenamosios vietos, jų tėvai neatleidžiami
nuo pareigos auklėti, auginti, rūpintis vaiku; 8) neatsižvelgta ir už kokias
nusikalstamas veikas ieškovas nuteistas, ar išnykęs jo teistumas; 9) sprendimo išvados – psichologinio
pobūdžio, nepagrįstai atmestas prašymas skirti
teismo psichologinę ekspertizę, kuri būtų atsakiusi į klausimus, ar vaikų nuomonę įtakojo ieškovo melagingi pažadai, ar
pernelyg akcentuoti materialinio pobūdžio argumentai nėra žalingi jų
interesams. Tačiau ne tik nebuvo paskirta atitinkama ekspertizė, bet ir buvo
atsisakyta į teismo posėdį jos prašymu iškviesti
specialistą – psichologą, kas buvo būtina padaryti, kadangi vaikų
nuomonė dėl tarpusavio bendravimo ir gyvenamosios vietos pasirinkimo nebuvo vienareikšmė; 10) neįvertinti
vaikų interesai ir dėl to priimtas
neteisingas sprendimas, neatsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.
35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“
išaiškinimą, kad vaiko interesus pirmiausia nulemia teigiamas vaiko, kaip
sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės vystimasis.
Atsiliepimu į atsakovės T. F. apeliacinį skundą ieškovas V. F. prašo apeliacinį skundą atmesti,
apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi
išlaidas.
Apeliacinis
skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Šios kategorijos byloje esminę reikšmę turi vaiko interesai. Vaiko
teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir
visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tokiu
būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir
interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad,
tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus,
kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet
kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų
pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius
kriterijus, net tėvai vaiko interesus supranta skirtingai, priklausomai nuo jų
pačių. Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos,
dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, atsižvelgiant į
jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitokius
poreikius. Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas vystytis, kad jis
užaugtų sveika, intelektuali, dorovinga bei tvirta asmenybė. Teismas negali
remtis vienu iš vaiko interesų turinio elementų, o turi įvertinti jų visumą,
tai pažymėdamas sprendime. Vaiko išreikšta nuomonė ir norai taip pat turi būti
įvertinami jo interesų atžvilgiu.
Panevėžio miesto apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių
nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, byloje esančius įrodymus
įvertino tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir
objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu,
vadovaujantis įstatymais, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio
pagrįstumo (CPK 176, 185 str.), todėl sprendimą naikinti pagal apeliacinio
skundo motyvus ir argumentus, nurodomas aplinkybes nėra pagrindo. Sprendime
išvardinti visi reikšmingi įrodymai ir nustatytos konkrečios faktinės bylos
aplinkybės, patvirtinančios ieškinio pagrįstumą, su kuo kolegija sutinka ir jų
nekartoja. Taip apylinkės teismas,
nustatydamas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, išsamiai išsiaiškino
ir nustatė bylai
reikšmingas aplinkybes vaikų teisėtų interesų, vaikų išreikštos valios ir tėvų
galimybių užtikrinti pagrindines vaikų teises,
aspektu.
Apeliacinio skundo teiginys, jog sprendimu nebuvo
nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, o tik pakeista – nepagrįstas, nes iki ieškinio
pateikimo dienos ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nebuvo, vaikai
gyveno su atsakove ieškovo motinai priklausančiame name, ir toks klausimas
nebuvo sprendžiamas.
Skundo teiginys, kad teismas, apklausiant
vaikus be pagrindo neskyrė ekspertizės,
nekvietė psichologo į teismo posėdį, nepagrįstas ir atmestinas. Kaip matyti iš
bylos medžiagos, nepilnamečiai vaikai buvo
apklausti dalyvaujant vaikų teisių
apsaugos tarnybos atstovui, t. y. specialistui.
Jų apklausoje tėvai nedalyvavo ir negalėjo daryti įtakos jų pareikštai
nuomonei. Vaikai aiškiai, atvirai ir ne kartą išreiškė savo nuomonę
gyventi su tėvu, motyvuotai paaiškino, kas lėmė tokį jų apsisprendimą. Panevėžio
miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba, vykdydama kolegijos 2007-03-05 nutartį – b. l. 105, pakartotinai patikrino vaikų gyvenimo sąlygas, surinko
žinias apie tėvus, jų asmenines ir dorovines savybes, materialinę padėtį,
surinko žinias apie šalių sutuoktinių (sugyventinių) asmenybes, išsiaiškino
vaikų tarpusavio santykį, jų santykius su tėvais, požiūrį, su kuriuo iš tėvų
nori gyventi ir kas sąlygoja tokį norą, vaikų santykius su ieškovo vaikais iš
pirmos santuokos, su ieškovo sutuoktinės dukra, jų tarpusavio bendravimą,
ieškovo sutuoktinės T. F. požiūrį
į vaikus ir kt. (b. l. 109–111). Atsižvelgusi į surinktas žinias, išklausiusi
vaikų nuomonę, Vaikų teisių apsaugos tarnyba pakartotinai pareiškė
neprieštaraujanti, kad vaikų interesais vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta
su tėvu. Taigi, vaikai laikėsi vieningos ir aiškios pozicijos, su kuo norėtų
gyventi. Jie savo pasirinkimo gyventi su tėvu – nekeitė. Atsižvelgiant į
surinktus duomenis, nepilnamečių vaikų
amžių: jiems atitinkamai 15 ir 17 metų, apylinkės teismui nebuvo pagrindo
abejoti vaikų gebėjimu teisingai išreikšti savo apsisprendimą. Todėl, nesant teisinio
pagrindo kviesti psichologą vaikų apklausoje, ir šis apeliacinio skundo motyvas
atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vaikams išreiškus norą gyventi su tėvu ir nenustatęs tam kliūčių,
vaikų interesais ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priėmus tokį sprendimą, iš
esmės vaikų gyvenamoji vieta nekinta. Jie lieka gyventi tėvo – ieškovo motinai
priklausančiame name, kaip iki šiol gyveno. Vaikų teisių apsaugos tarnyba
patvirtino ieškovo teiginį, kad ieškovui su šeima apsigyvenus motinos name,
atsakovė nuo 2006 m. rudens apsigyveno pas sugyventinį A. K.,
o vaikai liko gyventi su ieškovu. Kaip nurodyta vaikų teisių apsaugos tarnybos
išvadoje, vaikams teko gyventi kartu su A. K., tačiau jie
nesutarė, nes, vaikų teigimu, A. K. grįždavo namo išgėręs,
piktas, net buvo susimušęs su M. Be kitų priežasčių, nulėmusių vaikų
apsisprendimą gyventi su tėvu, nulėmė ir tai, jog vaikai nenori, kad motina su
A. K. palaikytų ryšius, nes, kaip galima spręsti iš jų
paaiškinimų, jų manymu, pastarasis daro neigiamą įtaką jų motinai. (b. l. 109).
Bylos duomenimis, atsakovė taip pat rūpinosi vaikais: augino, auklėjo juos,
lankydavosi mokykloje, vienok, kaip minėta, 2006 m. rudenį jį viena apsigyveno
kitur. Vaikai apsisprendimą gyventi su tėvu argumentuoja ne tik santykiais su
motina, bet ir tai, jog tėvas suteikia geresnes gyvenimo sąlygas pragyvenimui,
suteikia galimybę jiems lankyti patinkančius būrelius, rūpinasi jų
laisvalaikiu, visapusišku ugdymu. Vaikai pusę metų gyveno su tėvu, todėl turėjo
galimybę palyginti, su kuriuo iš tėvu jiems geriau gyventi, ir iš to padaryti
išvadą. Jų norai neprieštarauja jų interesams.
Sprendžiant ginčą tarp
tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo vien aplinkybės, jog vaikai visą
laiką gyveno su motina, nepakanka, vaikų gyvenamos vietos nustatymui su motina.
Apylinkės teismas sprendime konstatavo, kad ieškovo santykiai su vaikais
niekada nebuvo nutrūkę, net jiems gyvenant atskirai, o nuo 2006 m. rudens jie
gyvena kartu.
Sprendimo nepagrįstumą
apeliantė grindžia ir ta aplinkybe, kad ieškovas teistas, teistumas neišnykęs
ir dėl to, jos teigimu, kriminalinė ieškovo praeitis nėra tinkamas pavyzdys
bręstantiems ir psichologiškai besivystantiems vaikams. Vienok, šio argumento
atsakovė anksčiau nekėlė, nedraudė vaikų bendravimui su tėvu, o vaikai jau 7
mėnesius laiko gyvena skyrium nuo motinos, t.y. su tėvu. Tai leidžia daryti
išvadą, jog iš esmės atsakovė nemano, kad ieškovas daro neigiamą įtaką vaikų
auklėjimui.
Atsižvelgiant į vaikų
santykius su motinos sugyventiniu, į vaikų pageidavimą gyventi su tėvu, jų
gerus santykius su tėvo sutuoktine, jo vaikais, į tai, jog nustačius vaikų gyvenamą
vietą su tėvu, nesikeičia gyvenamoji vieta, mokyklos, bei į kitas aukščiau
nurodytas aplinkybes, kolegija aplinkybių, leidžiančių priimti priešingą
išvadą, nenustatė. Kolegija pritaria apylinkės teismo nuomonei, jog nėra
pagrindo prievarta vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nes tokio amžiaus vaikams atitinkamas
teismo sprendimas sukeltų neigiamas emocines pasekmes, konfliktinę situaciją šeimoje, dėl ko nukentėtų
vaikų ugdymo, auklėjimo, lavinimo procesas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, priimant skundžiamą
procesinį sprendimą, pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo
įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 57, 64, 65 straipsniai).
Apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo
procesinį sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš
apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių
dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 3 p.).
Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš T. F. 6,00 Lt teismo turėtų išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Teisėjai
: Margarita
Dzelzienė
Laimantas
Misiūnas
Rimantas Savickas