Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-163-227-2007].doc
Bylos nr.: 2A-163-227/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pirmosios instancijos teismo teisėja                               Civilinė byla Nr. 2A – 163 – 227 / 2007

Birutė Mėlinauskienė                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                         75.4.2; 78.2.1; 121.15; 121.21

 

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gegužės 2 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Rimanto Savicko,

sekretoriaujant Ritai Norkūnienei,

dalyvaujant ieškovui V. F.,

 

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. F. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. F. ieškinį atsakovei T. F. ir duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nutraukimo ir išlaikymo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovas V. F. 2006-07-03 ieškiniu prašė:

1) vaikų M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su juo;

2) nutraukti iš jo teikiamą išlaikymą M. ir M., priteistą 2004-05-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymu;

3) priteisti iš atsakovės vaikų išlaikymui po 80 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės;

4) priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nuo 2000 m. su atsakove gyvena skyrium. Nuo 2006 m. vasario nepilnamečiai vaikai M. ir M. gyvena kartu su tėvu, pilnai prižiūrimi, auklėjami ir išlaikomi, o atsakovė vaikais nesirūpina, neteikia išlaikymo, nesidomi jų auklėjimu. Jis dirba Panevėžio muzikiniame teatre, gaunamos pajamos per mėnesį – 394 Lt yra pakankamos sūnums išlaikyti. Be to, atsakovės gaunamos pajamos taip pat visiškai pakankamos, kad galėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo.

 

Priešieškiniu atsakovė T. F. prašė:

1) nustatyti M. ir M. gyvenamąją vietą su ja;

2) pakeisti nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydį padidinant jį nuo 80 Lt iki 200 Lt kiekvienam;

3) priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad sūnus visuomet gyveno su ja, ji vaikais labai rūpinosi ir vaikai prisirišę prie jos. Ieškovas niekuomet nelankė vaikų, jais nesirūpino, neišlaikė, nesidomėjo auklėjimu, ugdymu. Jokių papildomų mokėjimų vaikų išlaikymui ar dovanų ieškovas niekuomet nėra teikęs. Nuo išlaikymo priteisimo – 2004 m. sūnūs paaugo, jų poreikiai bei išlaidos padidėjo, o ieškovo turtinė padėtis pagerėjo. Ji yra dirbusi vaikų darželyje auklės asistente, puikiai sutaria su žmonėmis, kuomet ieškovui būdingas nervingumas, agresyvumas ir todėl mano, kad sūnums žymiai tinkamesnis būtų jos auklėjimas. Šiuo metu išlaikymo įsiskolinimas 1800 Lt.Mano, kad ieškiniu siekiama išvengti išlaikymo įsiskolinimo ir ją iškeldinti iš ieškovo motinos namų. Vaikai nori gyventi su ieškovu tik dėl pinigų.

 

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 18 d. sprendimu ieškovo V. F. ieškinį tenkino pilnai, atsakovės T. F. priešieškinį atmetė.

Nustatė vaikų M. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu V. F.

Nutraukė V. F. mokamą išlaikymą M. F. ir M. F., priteistą 2004 m. gegužės 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymu.

Priteisė iš T. F. sūnų M. ir M. išlaikymui po 80 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-07-03 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir išlaikymą mokant V. F.

Teismas nustatė, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta 2001-04-11 teismo sprendimu. 2004-05-03 teismo įsakymu iš V. F. jo vaikų M. ir M. išlaikymui priteista po 80 Lt/mėn. mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

Nurodė, jog pagal CK 3.156 str. abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios. Kilęs tarp šalių ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis išimtinai vaikų interesais ir atsižvelgiant į jų norą. Konstatavo, kad M. F. nori gyventi su tėvu dėl to, kad ir gyvenant su motina jo ryšiai su tėvu nebuvo nutrūkę, jis normaliai bendrauja su tėvo naująja sutuoktine, sutaria su kitais tėčio šeimos nariais (mažamečiu broliu ir tėčio sutuoktinės dukra), nori, kad mama išeitų gyventi kitur. Jam gyvenant su motina, ši kartais be jokio pagrindo jį su broliu apšaukdavo, grįždavo išgėrusi, jau kuris laikas mama kartu negyvena, o jis gyvena su tėčiu. M. F. taip pat nori gyventi su tėvu, likti močiutės name, su tėčiu ir kitais šeimos nariais sutaria gerai. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad nors vaikai nuo gimimo augo su motina, tačiau jų ryšiai su tėvu nėra nutrūkę, ieškovas ir vaikai išlaikė dvasinį bendrumą ir šiltus santykius, gyvendami atskirai vaikai lankydavosi pas tėvą, jo nepamiršo. Be to, vaikai nuo kūdikystės augo ne tik motinos prižiūrimi ir auklėjami, bet juos auklėjo ir vaikų močiutė (ieškovo mama) D. E. F., kuri lieka gyventi kartu su ieškovu savo name, todėl faktiškai vaikams gyvenant su tėvu nereikės keisti labai įprastų gyvenimo ir buities sąlygų, tuo labiau, jog vaikai yra tokio amžiaus, kad priversti juos gyventi su atsakove neįmanoma ir tokia prievarta vaikų atžvilgiu tik sukeltų jiems neigiamas emocines pasekmes ir didžiulę konfliktinę situaciją šeimoje. Ieškovo sutuoktinė M. F. sutinka, kad jos šeimoje augtų M. ir M. F., jaučiasi galinti auginti ir auklėti tiek savo, tiek ieškovo vaikus. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai auklėjo savo vaikus, nenustatyta, kad ieškovas netinkamai elgtųsi su savo vaikais ar kitaip buityje elgtųsi netinkamai, o ta aplinkybė, kad  ieškovas buvo teistas, nėra pagrindas teigti, kad dėl to jis negali auklėti ir auginti savo vaikų. Ieškovas yra dirbantis asmuo, gaunantis pastovias pajamas, charakterizuojamas teigiamai, nuo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos praėjo daugiau kaip treji metai, per tą laikotarpį daugiau teistas nebuvo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kas rodo, kad ieškovas grįžo į normalų gyvenimą.

Pažymėjo, kad teisme nagrinėjama civilinė byla pagal D. E. F. ieškinį atsakovei T. F. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos sustabdyta. Šiuo metu T. F. ginčo patalpoje negyvena. Visa tai rodo, kad T. F. nėra pakankamai apsirūpinusi būstu, kai tuo tarpu ieškovas gyvena savo motinos būste. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei, be vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimo, ne mažiau svarbus yra būsto klausimas, vaiko gyvenimą su ja atsakovė laiko savotišku garantu, kad galėtų ir toliau gyventi iš esmės jai svetimo asmens D. E. F. būste. Tokiu būdu konstatavo, kad vaikų M. ir M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu V. F. atitinka vaikų norą ir neprieštarauja jų interesams.

Nustatęs vaikų gyvenamą vietą su ieškovu, išlaikymo išieškojimą iš ieškovo nutraukė.  Nurodė, jog ieškovo gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 554 Lt, o atsakovės pajamos – 663,72 Lt. Ieškovas išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, atsakovė kitų išlaikytinių neturi, yra materialiai pajėgi teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Ieškovo prašomas išlaikymas vaikams yra protingas ir atitinka vaikų poreikius bei atsakovės finansines galimybes, todėl priteisė iš atsakovės po 80 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį.

 

Apeliaciniu skundu atsakovė T. F. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti – ieškovo V. F. ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti arba bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad: 1) teismas pakeitė vaikų gyvenamą vietą, nes iki šiol vaikai gyveno su ja; 2) sprendime neteisingai nustatyta faktinė aplinkybė, kad vaikai beveik metus laiko faktiškai gyvena kartu su ieškovu, kadangi ieškovas kartu su nauja šeima sugrįžo gyventi pas savo motiną ir visi kartu gyvena jos name; 3) sprendime neaptarta, kodėl ir kuo dabartinė vaikų gyvenamoji vieta su ja (atsakove) yra bloga ir keistina, nebuvo nustatyta naujų esminių gyvenimo aplinkybių; 4) sprendimu pažeistos įstatymo nuostatos, jog vaikų gyvenamoji vieta turi labiausiai atitikti vaikų interesus, o ne jų nuomonę (CK. 174 str. 2 d.), o bylos aplinkybės patvirtina, kad vaikų interesus labiausiai atitiktų nustačius jų gyvenamąją vietą su ja (atsakove); 5) ieškinys pareikštas ieškovui tikslu išvengti alimentų mokėjimo ir iškeldinti ją iš jo motinai priklausančio namo dalies; 6) nepagrįsta teismo išvada, kad ji  pakankamai neapsirūpinusi būstu, ji nėra saistoma būtent dabar užimamomis gyvenamosiomis patalpomis, o ieškovo apsirūpinimo būstu sąlygos yra dar blogesnės; 7) gyvenamosios vietos nustatymo klausimas sprendžiamas skyrium nuo vaikų auklėjimo ir auginimo klausimų. Nepriklausomai nuo vaikų gyvenamosios vietos, jų tėvai neatleidžiami nuo pareigos auklėti, auginti, rūpintis vaiku; 8) neatsižvelgta ir už kokias nusikalstamas veikas ieškovas nuteistas, ar išnykęs jo teistumas; 9) sprendimo išvados – psichologinio pobūdžio, nepagrįstai atmestas prašymas skirti teismo psichologinę ekspertizę, kuri būtų atsakiusi į klausimus, ar vaikų nuomonę įtakojo ieškovo melagingi pažadai, ar pernelyg akcentuoti materialinio pobūdžio argumentai nėra žalingi jų interesams. Tačiau ne tik nebuvo paskirta atitinkama ekspertizė, bet ir buvo atsisakyta į teismo posėdį jos prašymu iškviesti specialistą – psichologą, kas buvo būtina padaryti, kadangi vaikų nuomonė dėl tarpusavio bendravimo ir gyvenamosios vietos pasirinkimo nebuvo vienareikšmė; 10) neįvertinti vaikų interesai ir dėl to priimtas neteisingas sprendimas, neatsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ išaiškinimą, kad vaiko interesus pirmiausia nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės vystimasis.

            Atsiliepimu į atsakovės T. F. apeliacinį skundą ieškovas V. F. prašo apeliacinį skundą atmesti, apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

            Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šios kategorijos byloje esminę reikšmę turi vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, net tėvai vaiko interesus supranta skirtingai, priklausomai nuo jų pačių. Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos,  tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius,    psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitokius poreikius. Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas vystytis, kad jis užaugtų sveika, intelektuali,  dorovinga  bei   tvirta asmenybė. Teismas negali remtis vienu iš vaiko interesų turinio elementų, o turi įvertinti jų visumą, tai pažymėdamas sprendime. Vaiko išreikšta nuomonė ir norai taip pat turi būti įvertinami jo interesų atžvilgiu.         

Panevėžio miesto apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, byloje esančius  įrodymus įvertino tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, kurių pagrindu  padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo (CPK 176, 185 str.), todėl sprendimą naikinti pagal apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, nurodomas aplinkybes nėra pagrindo. Sprendime išvardinti visi reikšmingi įrodymai ir nustatytos konkrečios faktinės bylos aplinkybės, patvirtinančios ieškinio pagrįstumą, su kuo kolegija sutinka ir jų nekartoja. Taip apylinkės teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, išsamiai išsiaiškino ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes vaikų teisėtų interesų, vaikų išreikštos valios ir tėvų galimybių užtikrinti pagrindines vaikų teises, aspektu.

Apeliacinio skundo teiginys, jog sprendimu nebuvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, o tik pakeista – nepagrįstas, nes iki ieškinio pateikimo dienos ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nebuvo, vaikai gyveno su atsakove ieškovo motinai priklausančiame name, ir toks klausimas nebuvo sprendžiamas.

Skundo teiginys, kad teismas, apklausiant vaikus be pagrindo neskyrė ekspertizės, nekvietė psichologo į teismo posėdį, nepagrįstas ir atmestinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nepilnamečiai vaikai buvo apklausti dalyvaujant vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovui, t. y. specialistui. Jų apklausoje tėvai nedalyvavo ir negalėjo daryti įtakos jų pareikštai  nuomonei. Vaikai  aiškiai, atvirai ir ne kartą išreiškė savo nuomonę gyventi su tėvu, motyvuotai paaiškino, kas lėmė tokį jų apsisprendimą. Panevėžio miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba, vykdydama kolegijos 2007-03-05 nutartį – b. l. 105, pakartotinai patikrino vaikų gyvenimo sąlygas, surinko žinias apie tėvus, jų asmenines ir dorovines savybes, materialinę padėtį, surinko žinias apie šalių sutuoktinių (sugyventinių) asmenybes, išsiaiškino vaikų tarpusavio santykį, jų santykius su tėvais, požiūrį, su kuriuo iš tėvų nori gyventi ir kas sąlygoja tokį norą, vaikų santykius su ieškovo vaikais iš pirmos santuokos, su ieškovo sutuoktinės dukra, jų tarpusavio bendravimą, ieškovo sutuoktinės T. F. požiūrį į vaikus ir kt. (b. l. 109–111). Atsižvelgusi į surinktas žinias, išklausiusi vaikų nuomonę, Vaikų teisių apsaugos tarnyba pakartotinai pareiškė neprieštaraujanti, kad vaikų interesais vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Taigi, vaikai laikėsi vieningos ir aiškios pozicijos, su kuo norėtų gyventi. Jie savo pasirinkimo gyventi su tėvu – nekeitė. Atsižvelgiant į surinktus duomenis, nepilnamečių vaikų amžių: jiems atitinkamai 15 ir 17 metų, apylinkės teismui nebuvo pagrindo abejoti vaikų gebėjimu teisingai išreikšti savo apsisprendimą. Todėl, nesant teisinio pagrindo kviesti psichologą vaikų apklausoje, ir šis apeliacinio skundo motyvas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vaikams išreiškus norą gyventi su tėvu ir nenustatęs tam kliūčių, vaikų interesais ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priėmus tokį sprendimą, iš esmės vaikų gyvenamoji vieta nekinta. Jie lieka gyventi tėvo – ieškovo motinai priklausančiame name, kaip iki šiol gyveno. Vaikų teisių apsaugos tarnyba patvirtino ieškovo teiginį, kad ieškovui su šeima apsigyvenus motinos name, atsakovė nuo 2006 m. rudens apsigyveno pas sugyventinį A. K., o vaikai liko gyventi su ieškovu. Kaip nurodyta vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadoje, vaikams teko gyventi kartu su A. K., tačiau jie nesutarė, nes, vaikų teigimu, A. K. grįždavo namo išgėręs, piktas, net buvo susimušęs su M. Be kitų priežasčių, nulėmusių vaikų apsisprendimą gyventi su tėvu, nulėmė ir tai, jog vaikai nenori, kad motina  su A. K. palaikytų ryšius, nes, kaip galima spręsti iš jų paaiškinimų, jų manymu, pastarasis daro neigiamą įtaką jų motinai. (b. l. 109). Bylos duomenimis, atsakovė taip pat rūpinosi vaikais: augino, auklėjo juos, lankydavosi mokykloje, vienok, kaip minėta, 2006 m. rudenį jį viena apsigyveno kitur. Vaikai apsisprendimą gyventi su tėvu argumentuoja ne tik santykiais su motina, bet ir tai, jog  tėvas suteikia geresnes gyvenimo sąlygas pragyvenimui, suteikia galimybę jiems lankyti patinkančius būrelius, rūpinasi jų laisvalaikiu, visapusišku ugdymu. Vaikai pusę metų gyveno su tėvu, todėl turėjo galimybę palyginti, su kuriuo iš tėvu jiems geriau gyventi, ir iš to padaryti išvadą. Jų norai neprieštarauja jų interesams.

Sprendžiant ginčą tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo vien  aplinkybės, jog vaikai visą laiką gyveno su motina, nepakanka, vaikų gyvenamos vietos nustatymui su motina. Apylinkės teismas sprendime konstatavo, kad ieškovo santykiai su vaikais niekada nebuvo nutrūkę, net jiems gyvenant atskirai, o nuo  2006 m. rudens jie gyvena kartu.

Sprendimo nepagrįstumą apeliantė grindžia ir ta aplinkybe, kad ieškovas teistas, teistumas neišnykęs ir dėl to, jos teigimu, kriminalinė ieškovo praeitis nėra tinkamas  pavyzdys bręstantiems ir psichologiškai besivystantiems vaikams. Vienok, šio argumento atsakovė anksčiau nekėlė, nedraudė vaikų bendravimui su tėvu, o vaikai jau 7 mėnesius laiko gyvena skyrium nuo motinos, t.y. su tėvu. Tai leidžia daryti išvadą, jog iš esmės atsakovė nemano, kad ieškovas daro neigiamą įtaką vaikų auklėjimui.

Atsižvelgiant į vaikų santykius su motinos sugyventiniu, į vaikų pageidavimą gyventi su tėvu, jų gerus santykius su tėvo sutuoktine, jo vaikais, į tai, jog nustačius vaikų gyvenamą vietą su tėvu, nesikeičia gyvenamoji vieta, mokyklos, bei į kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, kolegija aplinkybių, leidžiančių priimti priešingą išvadą, nenustatė. Kolegija pritaria apylinkės teismo nuomonei, jog nėra pagrindo prievarta vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nes tokio amžiaus vaikams atitinkamas teismo sprendimas sukeltų neigiamas emocines pasekmes, konfliktinę situaciją šeimoje, dėl ko nukentėtų vaikų ugdymo, auklėjimo, lavinimo procesas.

            Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, priimant skundžiamą procesinį sprendimą, pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 57, 64, 65 straipsniai). Apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 3 p.).

 

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326  straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r ė:

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimą palikti  nepakeistą.

Priteisti iš T. F. 6,00 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

 

 

Teisėjai :                                                                                         Margarita Dzelzienė

 

                                                                                                        Laimantas Misiūnas

 

                                                                                                        Rimantas Savickas