Civilinė byla Nr. e2-10941-1052/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05639-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.3.4.6; 3.2.6.1; 2.3.5.2.1. (N)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 22 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Bundonė,
sekretoriaujant J. T., J. Š.,
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. I.,
atsakovei L. S., jos atstovei advokatei G. M.,
trečiojo asmens Kauno savivaldybės vaikų globos namu atstovui K. B.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. S., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo Kauno savivaldybės vaikų globos namai.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujama (toliau – ir ieškovė) Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir skyrius, tarnyba, Kauno VTAS) ieškiniu ir jos atstovas teismo posėdyje prašė: 1) neterminuotai apriboti L. S. motinos valdžią, į sūnų L. B. (toliau – ir vaikas); 2) priteisti iš atsakovės L. S. jos sūnaus L. B. išlaikymą po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) nustatyti L. B. nuolatinę globą ir gyvenamąją vietą Kauno savivaldybės vaikų globos namuose ir paskirti juos vaiko lėšų tvarkytoju.
Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad 2019 m. spalio 14 d. Kauno VTAS gavo pranešimą iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, jog nepilnametis L. B. yra atėjęs pas savo draugą, kuriam pasakė, jog yra sumuštas savo tėvų, bijo grįžti į namus. Su greitosios medicininės pagalbos automobiliu vaikinas buvo nuvežtas apžiūrai į Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų, Skubios pagalbos skyrių. Ant vaikino rankų ir kojų buvo matyti mėlynės, taip pat ir sumušimas veide. Nepilnamečiui vaikui L. B. buvo nustatytas 2 grėsmės lygis, vaikas laikinai apgyvendintas vaikų gerovės centre (toliau – ir VGC) „Pastogė.“ 2019 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas leidimas paimti vaiką L. B. iš jo motinos L. S. .Tą pačią dieną, 2019 m. spalio 14 d. Kauno VTAS budėtojai apsilankė šeimos namuose norint įvertinti kitų nepilnamečių vaikų A. B. ir M. S. situaciją. Namuose rasti abu vaikai, kurie dar nemiegojo, žiūrėjo televizorių, nors buvo 00 val. 30 min. Vaiko teisių skyriaus budėtojai norėjo pasikalbėti su vaikais. Vaikų motina, atsakovė L. S. prieš specialistams pasikalbant su nepilnamečiais vaikais, vaikams liepė sakyti – „taip, kaip buvo kalbėta.“ Mantas ir Augustas nurodė, jog namuose jų niekas neskriaudžia, jiems viskas gerai, o kaip buvo mušamas brolis, jie nematė ir nemano, kad brolis buvo mušamas. M. S. ir A. B. buvo vertintas vaiko grėsmės lygis, tačiau jis nenustatytas. L. B. patėvis E. S. buvo sulaikytas ir išvežtas į areštinę dėl smurto prieš nepilnametį L. B.. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie tyrimo eigą Kauno VTAS informacijos neturi. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta L. B. laikinoji globa ir globėju paskirta VGC „Pastogė“, vėliau 2020 m. kovo 27 d. globa pakeista ir globėju paskirti Kauno savivaldybės vaikų globos namai. Kauno savivaldybės globos namai sutinka būti paskirti teismo L. B. nuolatiniais globėjais. L. B. nuo (duomenys neskelbtini) gyveno VGC „Pastogė“ šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos kurio buvo neefektyvios kadangi motina L. S. bei šeimoje augantys broliai nesutinka, kad L grįžtų į šeimą. L. B. gyvenant VGC „Pastogė“ buvo nustatyta sveikatos sutrikimai, gydytojų teigimu vaikui šeimoje buvo netenkinami sveikatos poreikiai, buvo pastebėtas ir socialinis apleistumas. Yra tvarkomi vaiko dokumentai dėl negalios nustatymo. Socialinis darbas su L. S. šeima buvo visiškai neefektyvus, kadangi šeima nerodo motyvacijos, kad L. B. grįžtų į šeimą. L. S. nenori prisiimti atsakomybės už L. B. bei objektyviai neįvertina savo šeimos narių daromų elgesio pasekmių vaiko atžvilgiu. Šeimoje yra nuomonė, kad tik L. B. turi keistis ir keisti savo elgesį. L. S. į išsakytas socialinio darbuotojo rekomendacijas dėl šeimos santykių gerinimo su L. B., neatsižvelgė. Nepasinaudojo teikta informacija apie organizuotas tėvystės įgūdžių ugdymo grupes bei informacija apie galimybę gauti visai šeimai nemokamas psichologo konsultacijas Kauno mieste. Individualių konsultacijų metu L. S. į aptartas temas ar skatinimusi dėl bendravimo su sūnumi, neatsižvilgė į pasiūlytas psichologo konsultacijas VGC „Pastogė“ moteris buvo atvykusi tik 3 kartus iš 9. Duomenų, kad kiti šeimos nariai būtų lankę psichologo konsultacijas ar abu tėvai lankę pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupes, nėra. L. B. esantį laikinojoje globoje atsakovė lankė retai, tik 6 kartus per visą laikinosios globos laikotarpį, iniciatyvos domėtis sūnumi ji nerodė. Bendravimas ir bendradarbiavimas su šeima vyko daugiau socialinio darbuotojo iniciatyva nuo 2019 m. gruodžio 3 d. šeimos gyvenamuoju adresu buvo apsilankyta 12 kartų, 6 kartus moteris rasta namuose, į Centrą konsultacijai atvykusi buvo 1 kartą, telefonu bendrauta su L. S. 25 kartus, 1 kartą su E. S., dažnai moteris į telefono skambučius neatsakydavo, neperskambindavo. L. S. 2019 m. lapkričio 18 d. parašė sutikimą, kad jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia į sūnų L. B..
Papildomai ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad socialinio darbo su atsakovės šeima metu matyti, kad situacija keičiasi, motina bendrauja su vaiku, lanko tėvystės užsiėmimus, vaikas nori grįžti namo ir gyventi savo motinos šeimoje. Atsižvelgiant į pagerėjusią situaciją vaikas laikinai buvo išleidžiamas gyventi pas motina, tačiau jam būnant namuose jis daro nusikaltimus, ką patvirtina byloje pateikti pranešimai apie atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl vagysčių, kai jis vagia tiek iš parduotuvių, tiek ir iš savo šeimos narių. Taip pat jis buvo išvarytas ir bendrabučio, kuriame jis buvo apgyvendintas, kadangi ten išdaužė langus ir sugadino kitą inventorių. Tikėtina, kad ir vaiko noras grįžti namo iš dalies nulemtas tuo, kad namuose jį mažiau kontroliuoja, namuose jis turi daugiau laisvės. Taip pat nurodė, kad nors situacija šeimoje pagerėjo, vis dėl to atsakovė šiuo metu nėra pajėgi tinkamai ir visapusiškai pasirūpinti savo sūnumi, taip pat pačiam vaikui yra reikalinga socialinė pagalbą ir elgesio pokyčiai, todėl nėra pagrindo keisti reikalavimo ir ieškovės atstovas palaiko ieškinyje išreikštus reikalavimus. Teismui, išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus ir nusprendus, kad tikslinga apriboti atsakovės motinos teisės tik laikinai, ieškovė tokiam teismo sprendimui taip pat neprieštarautų.
Atsakovė teismo posėdžių metu pareiškė, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies, nesutinka, kad jos motinos teisės būtų apribotos neterminuotai, tačiau pripažįsta, kad jai ir L dar yra reikalinga pagalba, todėl neprieštarautų dėl laikino tėvystės teisių apribojimo. Nurodė, jog šiuo metu situacija šeimoje yra pasikeitusi, ji nuolatos stengiasi bendrauti ir lankyti savo sūnų L. B.. Pas L būna kartą per savaitę, taip pat bendrauja nuotoliniu būdu. Šiuo metu nedirba, kadangi dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino negali dirbti ten, kur dirbo iki šiol, ieško kito darbo. Gyvena nuomojamame trijų kambarių bute keturiese, t. y. ji, jos dabartinis vyras ir du nepilnamečiai vaikai iš kurių vienam 12, o kitam 14 metų. Visos sąlygos gyventi vaikams yra užtikrintos. L ir jo patėvio E. S. santykiai yra geri, jie bendrauja ir šiuo metu. E. S. kartu su ja lanko šeimos psichologus ir einą į tėvystės įgūdžių gerinimo kursus. Vaiko elgesys nėra geras, ji turi problemų su teisėsaugos institucijomis, dėl padarytų nusikalstamų veikų. Tiek ji, tiek ir L. B. pas psichologus lankosi atskirai, ateityje yra numatyti bendri apsilankymai pas psichologus. Šeimoje yra noras, kad L grįžtų į šeimą, tačiau yra abejonių dėl jo elgesio, kadangi vieno iš apsilankymų namuose metu L iš savo brolio pavogė telefoną. Apie savo nusižengimus L nepasakoja, netgi paklausus, apie viską ji sužino iš socialinių darbuotojų. Po L gyvenimo vaikų namuose su juo tapo sunkiau susikalbėti, jis nejaučia atsakomybės už savo veiksmus. Stengiasi tvarkytis su L netinkamu elgesiu kalbėdama, aiškindama, kad jo elgesys nėra geras ir taip daryti nedera, atkreipdama dėmesį į kitų brolių gerą elgesį. L supranta, kad jis daro negerai, tačiau vis tiek taip elgiasi. Sutiko, kad ji turi skirti lėšų L išlaikymui, bet galėtų skirti tik apie 50,00 – 60,00 Eur, kadangi šiuo metu nedirba ir jos pajamos yra mažos. Kitus du vaikus išlaiko dirbantis vyras.
Atsakovės atstovė advokatė G. M. teismo posėdžio metu palaikė atsakovės nuomonę, nurodė, kad ieškinys negali būti tenkinamas visiškai, kadangi atsakovė stengiasi, keičia savo elgesį, priima ir pagal paskirtį naudoja jai teikiamas socialines paslaugas, stengiasi tinkamai rūpintis ir auklėti savo sūnų L. B.. Sutiko, kad ieškinys būtų tenkinamas iš dalies, atsakovės motinos teises sūnaus L. B. atžvilgiu apribojant laikinai, bet ne neterminuotai, suteikiant galimybę pagerinti santykius šeimoje ir susigrąžinti vaiką į šeimą. Dėl laikinos gyvenamosios vietos vaikų globos namuose prieštaravimų nėra. Pareikštas reikalavimas dėl 180,00 Eur išlaikymo turėtų būti tenkinamas tik iš dalies, kadangi tokios sumos atsakovė teikti negali, šiuo metu ji yra nedirbanti, be to, turi dar du kitus vaikus, kuriuos jai reikia išlaikyti.
Trečiojo asmens Kauno savivaldybės vaikų globos namų (toliau – ir trečiasis asmuo) atstovas atsiliepime pareiškė, kad su ieškiniu sutinka, nurodė, kad L. B. buvo paimtas iš tėvų esant smurtui artimoje aplinkoje, prieš vaiką buvo naudotas fizinis smurtas, motina visiškai nesistengia ir nesiruošia susigrąžinti vaiko į šeimą, nesiruošia juo rūpintis, auklėti bei išlaikyti. Teismo posėdžio metu, trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad nuo to laiko, kai buvo pateiktas atsiliepimas, situacija yra kardinaliai pasikeitusi, kadangi atsakovė pradėjo rūpintis savo vaiku, lanko jį, bendrauja kiekvieną dieną nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsakovė užsiregistravo į tėvystės įgūdžių tobulinimo kursus, lankė ir lanko šeimos santykių konsultacijas. Kartu su vaiku vyko pas vaikų centro psichiatrą. Deda realias pastangas ir rodo realų norą susigrąžinti vaiką į šeimą. Pats L. B. yra papildomo dėmesio reikalaujantis vaikas, jis turi sveikatos problemų. Be to, L. B. išreiškė norą sugrįžti gyventi į šeimą, nuolatos teiraujasi, kada galės grįžti namo. Įvertinus pasikeitusią situaciją atsakovės šeimoje, prašė nesivadovauti anksčiau pateiktu atsiliepimu bei jame išreikšta nuomone ir išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo kreiptasi dėl neterminuotos motinos teisių apribojimo, tikslinga ieškinio dalyje dėl neterminuoto motinystės teisių apribojimo netenkinti, o suteikti atsakovei papildomą socialinę pagalbą ir stengtis grąžinti vaiką į šeimą.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovės atstovo, atsakovės ir jos atstovės paaiškinimų, trečiojo asmens atstovo paaiškinimų, nustatyta, kad L. B., gimęs (duomenys neskelbtini) yra atsakovės L. S. (B) sūnus, vaiko tėvystė nenustatyta. Be L. B. atsakovės šeimoje auga kiti du nepilnamečiai vaikai A. B., gimęs (duomenys neskelbtini)., kurio tėvystė nenustatyta, ir (duomenys neskelbtini), kurio tėvas yra atsakovės dabartinis vyras E. S.. L. S. šeima 2006 m. buvo įrašyta į Kauno rajono savivaldybės administracijos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl vaikų nepriežiūros. 2010 m. socialinės paslaugos nutrauktos išnykus įrašymo į apskaitą priežastims. 2019 m. spalio 14 d. Kauno VTAS gavo pranešimą, jog nepilnametis L. B. yra atėjęs pas savo draugą, kuriam pasakė, jog yra sumuštas savo tėvų, dėl ko bijo grįžti į namus. L. B. atžvilgiu buvo nustatytas 2 grėsmės lygis ir (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo leista paimti vaiką – L. B. iš jo motinos L. S.. Dėl smurto L. B. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini), kuriuo pagrindu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, buvo užvesta ir išnagrinėta priimant nuosprendį baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). B. buvo nustatyta laikinoji globa ir globėju paskirtas VGC „Pastogė“, vėliau (duomenys neskelbtini) globa pakeista ir globėju paskirti Kauno savivaldybės vaikų globos namai. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto socialinių paslaugų centras parengė pagalbos atsakovės šeimai planą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė vykdė. Nuo 2020 m. vasaros tiek atsakovė, tiek ir jos esamas sutuoktinis E. S. pradėjo lankyti tėvystės įgūdžių tobulinimo kursus, lankėsi ir tebelanko psichologų konsultacijas. Atsakovė pastoviai palaiko ryši su savo sūnumi L. B., kiekvieną savaitę atvyksta jo aplankyti į jo gyvenamąją vietą vaikų globos namuose, nuolatos bendrauja su sūnumi elektroninio ryšio priemonėmis. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto socialinių paslaugų centras parengė pagalbos atsakovės šeimai planą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė vykdė. (duomenys neskelbtini). Kauno miesto socialinių paslaugų centras parengė pagalbos atsakovės šeimai planą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė vykdė ir vykdo šiuo metu. Nepilnametis L. B. turi specialių poreikių, elgesio problemų, yra padaręs nusikalstamas veikas, dėl ko buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių, tame tarpe ir iš savo šeimos narių (brolio), taip pat jis buvo užfiksuotas vartojant alkoholį ir narkotines medžiagas. Buvo pasišalinęs iš savo gyvenamosios vietos vaikų globos namuose, dėl ko buvo paskelbta jo paieška. Mokosi Kauno A. P. gimnazijos pagrindinio ugdymo skyriuje, per pamokas pasyvus, dirba nenoriai, neturi mokymosi motyvacijos, nors mokytis gali, yra vidutinių gabumų, jo vidurkis yra 5 (penki). A. L. B. psichologinį tyrimą nustatyta, kad jo žinių lygis yra labai žemas, nepakankami amžiui mintinio aritmetinio skaičiavimo gebėjimai. Labai žemas apibendrinimo lygis sąvokų palyginime. Mąstymas konkretus, loginio nuoseklumo samprata neatitinka amžiaus. Silpna operatyvinė atmintis, labai žemas atsparumas trukdžiams. Negeba taikyti taisyklių, trūksta savarankiško darbo įgūdžių, negeba sukaupti dėmesio, būdingas destruktyvus elgesys.
Dėl motinos valdžios apribojimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis).
CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus yra pagrindas spręsti, jog atsakovė L. S. nors ir stengiasi pakeisti esamą situaciją šeimoje, tačiau, kaip ir pati pripažįsta, šiuo metu, jai trūksta socialinių ir tėvystės įgūdžių, atsakovė nėra pasiruošusi ir negali tinkamai pasirūpinti savo sūnaus L. B., auklėjimu, ugdymu, moralinių vertybių sistemos formavimu, tinkamų sąlygų jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi sudarymu. Kaip matyti iš L. B. charakterizuojančios medžiagos, jis yra specialių poreikių vaikas, turintis elgesio problemų. Nors atsakovė ir deda pastangas auklėti, ugdyti ir formuoti vaiko moralinių vertybių sistemą, tačiau jos gebėjimų nepakanka ir kaip pripažįsta pati atsakovė – jai dar yra reikalinga, tiek socialinių darbuotojų, tiek ir psichologų pagalba. Ieškovė reiškia reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią jos sūnaus atžvilgiu, tačiau teismui įvertinus byloje surinktą medžiagą matyti, kad atsakovė deda realias pastangas pakeisti susiklosčiusią situaciją, dėl ko yra pagrindas manyti, kad ateityje situacija atsakovės šeimoje pagerės ir L. B. galės grįžti į atsakovės šeimą, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą iš dalies ir laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus L. B. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Atsakovei laikinai apribojus motinos valdžią nepilnamečio sūnaus L. B. atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su sūnumi, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis)
. Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 496 straipsnio 1 dalis).
Atsakovei išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi motinos valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovei pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, ji gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).
Dėl nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo
Nuolatinė globa nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad vaikams, neturintiems 14 metų, nustatoma globa, rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnis). CK 3.183 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą įstatyminę nuostatą, į tai, kad nepilnamečio L. B. motinai – atsakovei L. S. apribojama tėvų valdžia į sūnų, vaiko tėvystė nenustatyta, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) L. B. nustatyta laikinoji globa naikinama, nepilnamečiui L. B. nustatytina nuolatinė globa.
Byloje nustatyta, kad vaiką laikinai globoja Kauno savivaldybės vaikų globos namai, kurie pateikė sutikimą būti nuolatiniu nepilnamečio L. B. globėju ir teismo posėdžio metu tai patvirtino žodžiu jų atstovas. Kitų asmenų galinčių ir pageidaujančių globoti nepilnametį nėra nustatyta. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog nepilnametis L. B. laikinojo globėjo yra globojamas tinkamai, globa kokybiška, todėl, darytina išvada, jog aplinkybių kliudančių Kauno savivaldybės vaikų globos namus skirti globėju nenustatyta.
Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nesant kitų asmenų, galinčių ir išreiškusių norą globoti nepilnametį L. B., jo nuolatiniu globėju skirtini Kauno savivaldybės vaikų globos namai, o nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina nuolatinio globėjo buveinės vietoje (CK 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 1 punktas, 3.257 straipsnio 6 punktas, 3.259 straipsnis, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 1 punktas, CPK 407 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo vaiką nepaisant aplinkybės, kad motinos valdžia apribota (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus L. B. išlaikymui periodines išmokas po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Atsakovė sutiko, kad turi teikti savo nepilnamečiui sūnui išlaikymą, tačiau nurodė, kad jos pajamos yra mažos, ji šiuo metu yra bedarbė ir augina kitus du vaikus, galėtų skirti nuo 50,00 iki 60,00 Eur išlaikymą savo sūnui L. B..
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011).
Įvertinęs teismo išvardintą kasacinio teismo praktiką, vaiko amžių, apibūdintus vaiko poreikius tai, kad pagal pačios atsakovės paaiškinimus ir viešų registrų duomenis atsakovė nedirba, jos per mėnesį gaunamos pajamos yra apie 300,00 Eur, augina dar du nepilnamečius vaikus, yra darbingo amžiaus, turi galimybę dirbti, šiuo metu ieško darbo, teismas sprendžia, jog 180,00 Eur išlaikymo suma neatitinka atsakovės esamą turtinę padėtį ir galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, todėl išlaikymo dydis turėtų būti mažinamas. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės tenkinamas iš dalies iš atsakovės, jos nepilnamečio sūnaus L. B. išlaikymui, priteistinas išlaikymas po 110,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
G. L. B. išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaikų globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise paskirtinas nepilnamečio L. B. globėjas – Kauno savivaldybės vaikų globos namai (CK 3.275, 3.185 straipsniai).
Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyta laikiną globą.
Nustatyti nepilnamečiui L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, jo nuolatiniu globėju paskirti Kauno savivaldybės vaikų globos namus, juridinio asmens kodas 191830124.
Nustatyti nepilnamečio L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą Kauno savivaldybės vaikų globos namuose, juridinio asmens kodas 191830124.
Priteisti iš L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 0 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 7 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant Kauno savivaldybės vaikų globos namus, juridinio asmens kodas 191830124.
Sprendimo dalį dėl laikinos motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui L. B. priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Asta Bundonė