Civilinė byla Nr. 2S-1179-480/2019
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00986-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3049-329/2019 pagal pareiškėjo K. K. skundą dėl antstolės A. L. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas V. U. ir antstolė A. L.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. K. prašo panaikinti antstolės A. L. pritaikytus apribojimus pareiškėjo sąskaitose esančioms lėšoms. Nurodė, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į lėšų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA).
2. Antstolė A. L. patvarkyme Nr. S-1068 dėl 2019 m. kovo 15 d. pareiškėjo skundo nurodo, kad skunde keliami reikalavimai nepagrįsti. Pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, kad pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos patenka į kategoriją lėšų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį yra negalimas, jog šios lėšos priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms lėšoms. Patvarkymai Nr. S-584 ir S-583 yra priimti, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir naujai suformuota teismų praktika. Antstolė priimtais patvarkymais nėra apribojusi įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, nurodant iš skolininko išskaitant 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, taip pat atitinka galiojančius teisės aktus bei kasacinio teismo praktiką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
4. Konstatavo, kad nors pareiškėjas teigia, jog išieškojimai yra vykdomi iš jo darbo užmokesčio, tačiau nepateikė duomenų apie dirbamą darbą Marijampolės pataisos namuose bei gaunamą darbo užmokestį, t. y. niekaip nepagrindė, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į kategoriją lėšų, iš kurių yra negalimas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį. Nepateikė duomenų ir apie tai, kad antstolės priimtuose patvarkymuose nustatyti išskaitų dydžiai prieštarautų CPK 736 ir 739 straipsniams.
5. Sprendė, kad antstolės priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kuriais išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas, kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, yra teisėti, atitinkantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumų. Pažymėjo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. K. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį ir antstolės A. L. patvarkymą panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šio straipsnio nepritaikė.
6.2. Kai pareiškėjas pradės dirbti, tada bus galima iš jo darbo užmokesčio vykdyti išieškojimą. Šiuo metu pareiškėjo mėnesio išmokos sudaro 4,50 Eur, kurią skiria Marijampolės pataisos namai. Tuo tarpu iš artimųjų pareiškėjas gauna ne daugiau nei 10 Eur.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, nenustačius vykdymo proceso metu antstolės padarytų CPK pažeidimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.
10. Pažymėtina, kad antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (LR antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
11. Apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė A. L. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0140/06/02116, užvestą pagal 2006 m. liepos 14 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-148-305/2006 dėl 1013,67 Eur išieškojimo trečios eilės išieškotojui V. U. Nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę Marijampolės apylinkės pataisos namuose, antstolė 2013 m. gruodžio 16 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir išsiuntė išskaitymams vykdyti. Antstolė 2019 m. vasario 22 d. priėmė patvarkymą Nr. S-583 dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjui priklausančių lėšų, išskaičiuojant 50 procentų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA bei patvarkymą Nr. S-584 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 814,71 Eur skolos ir 356,60 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų.
12. Pareiškėjas nesutikdamas su priimtais antstolės patvarkymais, 2019 m. kovo 15 d. pateikė antstolei skundą, prašydamas panaikinti patvarkymus, kuriais apribota jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių prekių įkalinimo įstaigos parduotuvėje bei leisti skolininkui naudotis vienos MMA dydžio suma per mėnesį.
13. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų netenkino, nenustatęs vykdymo proceso metu antstolės padarytų pažeidimų. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į kategoriją lėšų, iš kurių yra negalimas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį ir, kad šios lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms lėšoms. Pareiškėjui lėšos priklauso nuosavybės teise, o įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.
15. LR CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog antstolės priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kuriais išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, yra teisėti ir, atitinkantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumų. Taigi antstolė, nukreipdama išieškojimą į apelianto pajams, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų, kadangi iš apelianto neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
17. Pažymėtina, kad apelianto minimos CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai turėtų būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Nagrinėjamoje byloje išieškojimo atvejų, nesilaikant įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų tokios rūšies turto, nenustatyta. Tokių įrodymų nepateikė ir pats apeliantas, todėl atmestini apelianto argumentai dėl netinkamo CPK 668 straipsnio 1 dalies normos taikymo.
18. Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, vadovaujantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui konstatuoti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Albina Rimdeikaitė