Baudžiamoji byla Nr. 2K–285/2013

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00031-2009-1                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                      1.2.14.6.2. (S)

                                                                                              

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. V. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties.

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu D. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 55 MGL (7150 Lt) dydžio bauda ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir 55 MGL (7150 Lt) dydžio bauda. Iš D. V. priteista B. J. 78 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi nuteistosios D. V. apeliacinis skundas atmestas.

 

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

D. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad nuo 2007 m. sausio 16 d. iki 2007 m. vasario 5 d. banko pavedimu ir grynaisiais iš B. J. gavo 130 000 Lt, skirtų žemės sklypui Panevėžio rajone pirkti, tačiau, pirkimo sandoriui neįvykus, pinigų B. J. negrąžino ir taip pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą – B. J. priklausančius 130 000 Lt.

Kasaciniu skundu nuteistoji D. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir bylą nutraukti arba pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę.

Kasatorė teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 183 straipsnį, ji nuteista nepagrįstai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas. Pasak nuteistosios, tarp jos ir nukentėjusiojo susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo priimti procesiniai sprendimai (nutarimai ir nutartys), kuriais ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (pradėtas 2009 m. sausio 28 d.) 2009 m. spalio 16 d. prokuroro nutarimu nutrauktas, o nukentėjusiajam B. J. šį nutarimą apskundus, skundas aukštesniojo prokuroro 2009 m. lapkričio 12 d. nutarimu netenkintas dar kartą konstatavus, kad nukentėjusysis savo interesus gali apginti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiam apskundus šį nutarimą, ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi skundas atmestas ir pranešta prokurorui, kad kasatorė gali būti padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnyje, tačiau 2009 m. gruodžio 10 d. prokuroro nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Nukentėjusiajam apskundus ir šį nutarimą, Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio 7 d. priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad turi būti įvertinta, ar kasatorės veiksmuose nėra BK 183 ir 184 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų požymių. Taip 2010 m. sausio 11 d. vėl pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jau pagal BK 183 straipsnį. Taigi, susiklosčiusi situacija buvo vertinama ne kaip nusikaltimas, arba veikos kvalifikacija keičiama tris kartus, tačiau teismai neįvertino šių ankstesnių ikiteisminio tyrimo duomenų.

Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. lapkričio 5 d. kaltinamajame akte užfiksuota, jog nukentėjusysis nesidomėjo žemės sklypo pirkimo eiga, raštu neaptarė sandorio vykdymo aplinkybių, o tiesiog laukė galutinio rezultato. Teismai neatsižvelgė į kasatorės parodymus, t. y. į tai, kad ji viso proceso metu nuosekliai pripažino gavusi pinigus iš nukentėjusiojo B. J. ir neneigė prievolės juos grąžinti, o dėl to nebuvo pagrindo ja netikėti. Pats nukentėjusysis 2011 m. vasario 18 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog kasatorę pažįsta nuo 1985 m., ne kartą jai yra skolinęs įvairias pinigų sumas, kurias ji visada grąžindavo, taip pat jis ne kartą nurodė, kad atgavęs pinigus pretenzijų kasatorei neturės. Be to, kasatorė pažymi, kad juos ir anksčiau siejo sutartiniai santykiai, susiję su pinigų skolinimu, tačiau šios aplinkybės teismų liko neįvertintos.

Anot kasatorės, byloje nenustatyta ir teismų sprendimuose nepasisakyta dėl subjektyviojo veikos požymio – kad ji veikė tiesiogine tyčia, t. y. siekė pasisavinti B. J. pinigus ir norėjo padaryti jam turtinės žalos; teismo išvados dėl tokios tyčios buvimo nėra pagrįstos įrodymais. Kasaciniame skunde pažymima, kad esminis BK 183 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymis yra patikėto turto pavertimas savo nuosavybe, todėl svarbu nustatyti ne pinigų negrąžinimą, o jų pasisavinimą, tačiau šio baudžiamajai atsakomybei svarbaus momento neaptarė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Dėl to nepagrįsti ir objektyvieji inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai. Taigi civiliniams teisiniams santykiams pritaikyta baudžiamoji atsakomybė neįvertinus esminių bylai reikšmingų aplinkybių.

Kasatorė nurodo apie BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir mano, kad jai paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, neteisinga. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ji turi rūpintis (o be jos nebūtų kam) savo motina, kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Be to, ji anksčiau neteista, niekada neneigė savo skolos nukentėjusiajam, dalį pinigų grąžino, dirba ir planuoja visiškai atsiskaityti. Kasaciniame skunde pažymima, kad ikiteisminis tyrimas nevyko nuosekliai ir operatyviai, nuo pirmojo ikiteisminio tyrimo pradžios (2009 m. sausio 28 d) praėjo beveik ketveri metai ir iki šiol tinkamai neįvertinta, ar byloje yra baudžiamieji, ar civiliniai teisiniai santykiai. Be to, iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto matyti, kad kasatorė serga pirmine arterine hipertenzija, jai nustatyti stuburo degeneraciniai pakitimai, lėtinis tulžies pūslės uždegimas dėl akmenligės, kaklo arterijų aterosklerozė, konstatuotas ir šių ligų paūmėjimas. Vien tai, kad bylos nagrinėjimo metu kasatorė buvo nuteista ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo išvados, kad ji linkusi pažeidinėti įstatymus, nes veikos padarymo metu ji nebuvo teista. Be to, paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kasatorė greičiau grąžintų nukentėjusiajam skolą, nes galėtų dirbti.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pažymima, kad kasatorė ginčija faktines bylos aplinkybes ir sau naudinga linkme aiškina jai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtį. Nors kasatorė teigia, kad tarp jos ir nukentėjusiojo susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, šis kasacinio skundo argumentas vertintinas kritiškai. Iš teismų sprendimų matyti, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos įvertinus pačios nuteistosios, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. J., liudytojų parodymus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje pasisakydamas dėl D. V. apeliacinio skundo argumento dėl galimo jos padarytos veikos perkvalifikavimo, visiškai pagrįstai nurodė, kad nuteistoji apeliaciniame skunde nenurodė, kaip turėtų būti kvalifikuojama jos veika, ir kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė pripažino skolos faktą nukentėjusiam, o esminis jos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvas yra jai paskirtos bausmės griežtumas. Apeliacinės instancijos teismas pateikė logiškus ir bylos medžiaga pagrįstus argumentus, kodėl laikytina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog nuteistoji suvokė neteisėtai ir neatlygintinai besisavinanti jai patikėtus nukentėjusiojo pinigus ir tuo pažeidžia nukentėjusiojo interesus bei daro jam turtinę žalą. Patikėto turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. D. V. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. suvokdama pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatydama, kad dėl jo veikos gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėdama.

Atsiliepime pažymima, kad byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo priimti vienokie ar kitokie procesiniai sprendimai, kurie vėliau įstatymo nustatyta tvarka buvo naikinami kaip nepagrįsti, negali būti pagrindas pripažinti galutinius teismų sprendimus nepagrįstais ar neteisėtais.

Apeliacinės instancijos teismas jokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenustatė. Prokuroro manymu, nesutikti su abiejų instancijų teismų sprendimais nėra pagrindo, juose išsamiai argumentuota, kodėl kasatorės padaryta veika atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Be to, nurodyta, kodėl nuteistajai už šios veikos padarymą skiriama būtent laisvės atėmimo bausmė. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismas, skirdamas bausmę, turi vadovautis ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią yra galimybė paskirti švelnesnę bausmę, jeigu įstatymo sankcijoje nurodyta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o BK 62 straipsnyje numatyta galimybė skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu yra nustatomi šio straipsnio 1 ar 2 dalyse įtvirtinti kriterijai. Atsižvelgiant į tai, kad už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų, kasatorei paskirtos šios rūšies bausmės trukmė prilygintina minimaliai. Paskirti kitokią, nei laisvės atėmimo bausmę, galima būtų tik tuo atveju, jeigu teismas taikytų BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs visas faktines aplinkybes, motyvuotai nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti minėtų baudžiamojo įstatymo nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytus bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, atliko papildomą įrodymų tyrimą – paskyrė teismo medicinos ekspertizę, be kitų, užduodamas ir klausimą, ar nuteistoji serga kokiomis nors nepagydomomis ligomis, dėl kurių jai būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš byloje esančio teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKG 63(196)/12(01), kasatorė gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, todėl šis kasacinio skundo motyvas atmestinas. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad kasatorės teiginiai apie norą atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą yra deklaratyvūs.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusysis B. J. prašo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad teismai pagrįstai kasatorę nuteisė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes ji suvokė, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jai patikėtus pinigus, taip pažeidžia nukentėjusiojo interesus ir daro jam turtinę žalą. Taip pat nukentėjusysis mano, kad kasatorei paskirta bausmė neturėtų būti švelninama, nes ji nors ir turėjo pakankamai laiko grąžinti skolą, tačiau to nepadarė. Be to, kasatorės padarytas BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis), jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

 

Kasacinis skundas atmestinas.

 

Dėl nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pagrįstumo

Kasaciniame skunde pateiktas nuteistosios D. V. prašymas panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti, kaip matyti iš skundo turinio, iš esmės paremtas tuo, kad kasatorė nesutinka su byloje ištirtų įrodymų vertinimu, teigia, kad tarp jos ir nukentėjusiojo B. J. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o dėl to ji pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista nepagrįstai.

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą arba jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savu. Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, o tolesni kaltininko veiksmai su juo šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Dažnai turtas kaltininkui patikimas įvairiomis civilinėmis sutartimis (pvz.; paskolos, panaudos sutartys ir pan.), kurių pagrindu kaltininkui suteikiami teisiškai apibrėžti įgaliojimai. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sąlygoms. Tos sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties vykdymui. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo (turto pasisavinimo) požymius, ar turi būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės perleido savo turtą kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo ir pan.). Sprendžiant, ar kaltininkas elgėsi neteisėtai, svarbiomis aplinkybėmis gali būti sutartyje nurodytų įpareigojimų (įgaliojimų) vykdymo ar nevykdymo aplinkybės.

Kasaciniame skunde nuteistoji D. V. iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, pripažino, kad teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, kad padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių yra pagrįstos ir teisingos. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat motyvuotai pasisakyta dėl nuteistosios veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pagrįstumo. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, į visus esminius apeliacinio skundo argumentus nutartyje, kaip to reikalauja BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatos, yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.

Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu D. V. buvo nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl svetimų nukentėjusiajam B. J. priklausančių lėšų – 130 000 Lt – pasisavinimo. Nustatyta, kad nukentėjusysis B. J. perdavė nukentėjusiajai 130 000 Lt (dalį grynais pinigais, dalį – pervedė per banką) konkrečiam žemės sklypui pirkti. Taigi tarp šalių, t. y. kasatorės ir nukentėjusiojo, egzistavo turtiniai (prievoliniai) santykiai, pagal kuriuos kasatorė įsipareigojo nukentėjusiajam už šio suteiktas pinigines lėšas nupirkti konkretų Panevėžio r. esantį žemės sklypą. Sutikimo pirkti kitą žemės sklypą arba pinigus panaudoti kitoms reikmėms nukentėjusysis kasatorei nebuvo davęs. Be to, konkreti pinigų panaudojimo paskirtis, nurodant minėto sklypo kadastrinį numerį, atsispindi ir banko pavedimuose, kuriais kasatorei nukentėjusysis pervedė dalį pinigų. Tai rodo, kad nukentėjusysis pinigus kasatorei perdavė griežtai ir aiškiai apibrėžtam tikslui – konkrečiam žemės sklypui pirkti ir nebuvo suteikęs teisės jais disponuoti kitu tikslu. Kasatorė pinigus be nukentėjusiojo žinios, jam net nepranešusi ir jo neatsiklaususi, panaudojo kitu tikslu. Tai, kiek nukentėjusysis domėjosi žemės sklypo pirkimo-pardavimo eiga, nepateisina kasatorės veiksmų elgtis su jai nukentėjusiojo patikėtais pinigais savo nuožiūra. Šiame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusysis, kaip nurodyta teismo nuosprendyje, sužinojęs iš kitų šaltinių, jog D. V. sklypo nepirko, 2007 m. pabaigoje pradėjo reikalauti, kad ši grąžintų pinigus, o 2008 m. spalio 21 d. raštu įspėjo kreipsiąsis į teisėsaugos institucijas, jei pinigai nebus grąžinti. Vertinant pinigų negrąžinimo faktą, kuris savaime nedaro veikos nusikalstama, reikšminga aplinkybė yra tai, kad kasatorė teigė negalinti nurodyti, kam perleido nukentėjusiojo jai patikėtus pinigus (pasak kasatorės, ji paskolintus pinigus perdavė asmeniui, kurio nenori įvardyti, kad šis užsienio banke atidarytų sąskaitą, tačiau sąskaitą identifikuojančių duomenų taip pat nenurodė). Tokie kasatorės veiksmai darė neįmanomą nukentėjusiojo pažeistų turtinių teisių gynimą civilinio proceso tvarka, nes kasatorė skolos nukentėjusiajam negrąžinimą sieja su esą ją apgavusiu neįvardytu asmeniu, kuriam neva perdavė pinigus, tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad tokio kasatorės teiginio apie pinigų perdavimą kitam asmeniui ne tik nepatvirtinta kiti byloje surinkti įrodymai, bet jo tikrumo negalima ir patikrinti. Taigi dėl kasatorės veiksmų tapo neįmanoma atkurti nukentėjusiojo pažeistas teises civilinio proceso tvarka (nebuvo į ką nukreipti skolos išieškojimo). Be to, kasatorė dalį pinigų, t. y. 52 000 Lt, nukentėjusiajam grąžino tik šiam kreipusis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo praėjus beveik dvejiems metams, kai neįvykdė sutartos sąlygos pirkti žemės sklypą. Minėtos aplinkybės taip pat rodo, kad kasatorė vengė turtinius santykius spręsti civilinės teisės priemonėmis.

Kasaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo priimti skirtingi procesiniai sprendimai (dėl ikiteisminio tyrimo eigos, veikos kvalifikavimo), kurie vėliau įstatymo nustatyta tvarka buvo naikinami, nėra pagrindas pripažinti teismų sprendimus nepagrįstais ar neteisėtais, nes jie grindžiami bylos įrodymais, įstatymo nustatyta tvarka surinktais atliekant ikiteisminį tyrimą ir ištirtais teisme po bylos perdavimo su kaltinamuoju aktu teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes D. V., neteisėtai pasisavinusiai jai patikėtą nukentėjusiojo B. J. turtą – 130 000 Lt, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį; daryti kitokias išvadas ir bylą nutraukti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

 

Dėl paskirtos bausmės

Kasaciniame skunde nuteistoji prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Šį prašymą kasatorė argumentuoja tuo, jog skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad ji anksčiau neteista, niekada neneigė skolos nukentėjusiajam fakto, dalį pinigų grąžino. Be to, teismai neįvertino jos šeiminės padėties bei sveikatos būklės.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios ir buvo aptartos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, įvertinta jų reikšmė. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta dėl D. V. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio bei, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nurodytas kasaciniame skunde, padarytos motyvuotos išvados dėl baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), tinkamo taikymo. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų kasatorei taikyti BK 62 straipsnį arba 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę.

Taigi kasatorei už sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė yra artima minimaliai ribai, nustatytai BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje (joje numatytas laisvės atėmimas iki dešimties metų). Be to, siekiant išsklaidyti abejones dėl D. V. sveikatos būklės, apeliacinės instancijos teismas atliko papildomą įrodymų tyrimą ir paskyrė teismo medicinos ekspertizę, kurios išvadoje konstatuota, kad jai diagnozuotos lėtinės ligos nėra įtrauktos į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteisti asmenys gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą ir nuteistoji gali atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajai paskirtą bausmę tik tais atvejais, jeigu neteisingos bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmės skyrimą, taikymo klaidų nepadaryta, švelninti paskirtąją bausmę nėra teisinio pagrindo.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų naikinti ar keisti skundžiamus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, šie sprendimai pripažintini teisėtais.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

     Atmesti nuteistosios D. V. kasacinį skundą.

 

Teisėjai                                                                                                        Vytautas Piesliakas

 

Alvydas Pikelis

 

Dalia Bajerčiūtė