Administracinė byla Nr. I-1642-463/2018 |
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04011-2015-7 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 25.8; 55.1.3 (S) |

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,
dalyvaujant pareiškėjai A. K. ir jos atstovei E. L. S,
atsakovės Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovui G. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovei Elektrėnų savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (1 t.,
b. l. 1–3, 194–196), prašydama įpareigoti atsakovę Elektrėnų savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) įvykdyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. V-1179 „Dėl Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos A. K. apeliacijos“ (toliau – ir Ministro įsakymas), t. y. panaikinti Administracijos 2015 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 03V-569 „Dėl Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos 2015 m. birželio 26 d. protokolo Nr. 09-2A-3 nutarimo dėl A. K., Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui, kvalifikacinės kategorijos tvirtinimo“ (toliau – ir Administracijos įsakymas), suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją.
Skunde nurodyta, kad pareiškėja nesutinka nei su Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos (toliau – ir Atestacijos komisija) 2015 m. birželio 26 d. protokolo Nr. 09-2A-3 nutarimu (toliau – ir Nutarimas), nei su Administracijos įsakymu. Laikosi pozicijos, kad Administracija neatsižvelgė į pareiškėjos darbo rezultatus, Atestacijos komisijos ekspertai, kurie vertino jos darbą, formaliai atliko savo pareigas, nebendradarbiavo su ja dėl jos kvalifikacijos, neteikė jai informacijos, laiku nenurodė rekomendacijų. Skunde nurodyta, kad pareiškėjai nėra žinoma, kokios aplinkybės nulėmė Administracijos įsakymo priėmimą, kadangi jame pačiame nėra nurodyti jokie motyvai, Atestacijos komisijos Nutarimo turinys pareiškėjai nėra žinomas. Pažymi, kad Administracija neištyrė, ar Atestacijos komisijos siūlymas spręsti dėl pareiškėjos tinkamumo eiti pareigas yra pagrįstas. Teigia, kad ji, atsižvelgus į jos patirtį, yra tinkama eiti Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui pareigas, turi įgijusi tam tinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją.
Teisme gauti 2018 m. vasario 14 d. rašytiniai paaiškinimai (2 t., b. l. 134–136), kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad: pirma, Administracija nenurodė, kokiomis konkrečiomis veiklomis buvo papildyta 2015 m. rugsėjo 30 d. ataskaita ir, ar šios veiklos turėjo esminę reikšmę vertinant jos kvalifikaciją ir priimant Administracijos įsakymą, bei kokie konkrečiai pareiškėjos veiklos pagrindimo dokumentai neatitinka protokoluose esančio turinio; antra, į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Mokyklų vadovų atestacijos apeliacinės komisijos (toliau – ir Apeliacinė komisija) buvo kreiptasi dėl to, kad Atestacijos komisija netinkamai įvertino pareiškėjos kvalifikaciją ir padarė eilę procedūrinių pažeidimų, susijusių su pareiškėjos kvalifikacijos vertinimu, t. y. nors pareiškėja prašymą atestuotis pateikė 2014 m. rugsėjo viduryje, tačiau apie tai, kad ji gali atestuotis sužinojo tik 2015 m. gegužės mėnesį, vos likus kelioms dienoms iki atestacijos, o kadangi laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. pareiškėja atostogavo ir apie tai Administracija žinojo, ji realiai turėjo tik 6 dienas pasiruošti atestacijai ir parengti dokumentus; pareiškėjos laikas ir pristatymas buvo nurodytas telefonu; pareiškėjai buvo nurodyta, kad pristatymas vyks po darbo valandų, t. y. 1730 val. ir kad pareiškėja turi pakviesti ne tik mokyklos bendruomenę, bet ir kitus socialinius partnerius, o tai vertintina kaip papildomos kliūtys, kuriomis siekiama sutrukdyti pareiškėjai atestuotis ir įgyti antrąją vadybinę kvalifikacinę klasę; trečia, priešingai nei Atestacijos komisija, Apeliacinė komisija bendradarbiavo su pareiškėja, teikė rekomendacijas ir pasiūlymus, dėl ko ir buvo papildyta 2015 m. rugsėjo 30 d. ataskaita, pagrindžiant pareiškėjos kvalifikaciją ir tokie veiksmai yra teisėti bei pagrįsti Nuostatų 38 punkto prasme; ketvirta, faktą, kad Atestacijos komisija nebendradarbiavo ir tyčia siekė, kad pareiškėjai nebūtų suteikta kvalifikacinė kategorija patvirtina tai, kad pareiškėjai nebuvo laiku pateiktos Atestacijos komisijos išvados, kurias pareiškėja gavo tik 2015 m. liepos 1 d., o Atestacijos komisijos posėdis dėl pareiškėjos atestacijos ir veiklos ir kompetencijos atitikties turimai kvalifikacijos kategorijai kelti, įvyko 2015 m. birželio 26 d., todėl pareiškėja neturėjo jokios galimybės pasinaudoti apeliacijos dėl kvalifikacijos vertinimo teise, įtvirtinta Nuostatų 52 punkte; penkta, iki 2018 m. vasario 15 d. pareiškėjai nėra žinomas Atestacijos komisijos 2015 m. birželio 26 d. protokolo Nr. 09-2A-3 nutarimo turinys; šešta, Atestacijos komisija nesudarė galimybės pareiškėjai paaiškinti bei papildyti jos pateiktų dokumentų, kas pagal teisės aktus yra leidžiama; septinta, aplinkybę, kad Atestacijos komisija buvo nekompetentinga ir netinkamai vertino pareiškėjos kvalifikaciją patvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015 m. lapkričio 24 d. raštas bei faktas, kad pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybę paaiškinti bei papildyti Atestacijos komisijai pateiktų dokumentų turinio, atsisakant teikti konsultacijas dėl atestacijos; aštunta, pareiškėjos atestacijos metu Atestacijos komisijos narių nuotaikos buvo neigiamos, buvo išankstinė nuostata, kad dokumentai suskirstyti nesistemiškai, nors visi segtuvai buvo sunumeruoti pagal veiklos sritis; devinta, Atestacijos komisija tik žodžiu nurodė pareiškėjai rekomendacijas veiklai tobulinti, o susipažinusi su 2015 m. gegužės 29 d. atestacijos pažymos turiniu pareiškėjai tapo aišku, kad jai buvo nurodyta skirtinga informacija ir tai patvirtina, kad ji buvo tyčia klaidinama tam, kad negalėtų gauti kvalifikacinės kategorijos; dešimta, tuo metu, kai buvo nagrinėjama pareiškėjos apeliacija, pareiškėjai buvo leista ištaisyti dokumentuose padarytas rašytines klaidas ir pateikti papildomus dokumentus, nes atestacijos metu tai yra galima, todėl 2015 m. rugsėjo 30 d. ataskaita yra papildyta papildomais dokumentais, pagrindžiančiais pareiškėjos kvalifikaciją; vienuolikta, tiek Atestacijos komisija, tiek Apeliacinė komisija vertino tuos pačius pareiškėjos pateiktus dokumentus, pareiškėja jokių dokumentų neklastojo.
Teismo posėdyje pareiškėja ir pareiškėjos atstovė palaikė skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir prašė jais tenkinti pareiškėjos skundą. Pildydama rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kokius procedūrinius pažeidimus Atestacijos komisija atliko, nurodė, kad Administracija nenorėjo priimti jos prašymo atestuotis, pareiškėja buvo paprašyta pateikti kalbos pažymėjimus, kurių reikalavimas yra perteklinis.
Administracija atsiliepimais į pareiškėjos skundą (1 t., b. l. 16–18; 2 t., b. l. 1–4) nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 24 d. gavo Ministro įsakymą, kuriuo pareiškėjos ginčijamas Administracijos įsakymas buvo pripažintas nepagrįstu ir kuriuo buvo siūloma jį keisti, suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją. Siekiant objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti Ministro įsakymu pateiktą pasiūlymą ir priimti optimalų sprendimą, Administracija paprašė Ministerijos pateikti ataskaitą, kurią pareiškėja pateikė Apeliacinei komisijai. Nors buvo paprašyta taip pat pateikti ir dokumentus, įrodančius Atestacijos komisijos padarytus pažeidimus ir subjektyvumą pareiškėjos atestacijos metu, tačiau tokių dokumentų Ministerija nepateikė. Išnagrinėjus pateiktą 2015 m. rugsėjo 30 d. ataskaitą, nustatyta, kad ji iš esmės skiriasi nuo Atestacijos komisijai pateiktos ir jos vertintos 2015 m. gegužės 18 d. ataskaitos, t. y. pateikta skirtinga informacija apie pareiškėjos veiklą, todėl pareiškėjos veikla buvo įvertinta skirtingai. Administracijos vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad 2015 m. gegužės 18 d. ataskaitoje nurodyti pareiškėjos atlikti darbai yra pagrįsti pridėtais protokolų išrašais. Pažymėta, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. ataskaitoje yra įtrauktos pareiškėjos veiklos, kurios negalėjo būti įtrauktos į 2015 m. gegužės 18 d. ataskaitą ir kurių dėl šios priežasties įvertinti negalėjo Atestacijos komisija, kadangi tokios veiklos buvo įvykdytos vėliau. Todėl, Administracijos teigimu, pareiškėja Atestacijos komisijai pateikė neišsamią ir klastotą informaciją apie savo veiklą, todėl Atestacijos komisija visiškai pagrįstai priėmė Nutarimą nesuteikti pareiškėjai vadybinės kvalifikacinės kategorijos bei pripažinti, kad ji netinka eiti Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigų. Atitinkamai, pagrįstas ir teisėtas Administracijos įsakymas, kuriuo minėtas Nutarimas buvo patvirtintas. Pažymėjo, kad Administracija nepasinaudojo Ministro įsakyme pateiktu pasiūlymu, kadangi, kaip nurodyta, Atestacijos komisijai pateikta informacija neišsami ir klastota, o Ministerijos 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. ISAK-1521 patvirtinti Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai) nenumato Administracijos pareigos naudotis Ministro pasiūlymu. Be to, Ministro įsakymu pateiktas pasiūlymas nėra objektyvus, nes kaip buvo nustatyta ir nurodyta, pareiškėja Apeliacijos komisijai pateikė iš esmės kitokią informaciją apie savo veiklą, nei pateikė Atestacijos komisijai.
Administracija, susipažinusi su Ministerijos atsiliepimu, pateikė teismui prašymą (2 t., b. l. 148) ir papildomos įrodymus (2 t., b. l. 149–151), paneigiančius Ministerijos teiginius, kad Apeliacinė komisija prieš priimant sprendimą dėl pareiškėjos atestacijos buvo susitikusi su Elektrėnų savivaldybės Švietimo paslaugų centro darbuotojais.
Administracija, susipažinusi su pareiškėjos 2018 m. vasario 14 d. paaiškinimais, pateikė 2018 m. balandžio 9 d. paaiškinimus (2 t., b. l. 160–163) ir įrodymus (2 t., b. l. 164–194), paneigiančius pareiškėjos teiginius. Paaiškinimuose Administracija nurodė, kad nei Ministerija nei Administracijai, nei teismui nepateikė duomenų, įrodančių Atestacijos komisijos padarytus pažeidimus ir subjektyvumą pareiškėjos atestacijos metu. Pareiškėja tik paaiškinimuose teismui įvardijo tariamus Atestacijos komisijos ir ekspertų padarytus pažeidimus, tačiau nenurodė, kokias konkrečias teisės normas, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu Administracija pažeidė ir kuo pasireiškė pareiškėjos nurodyti pažeidimai. Paaiškinimuose nurodyta, kad: pirma, pareiškėjai jau 2014 m. rugpjūčio 28 d. organizuotame pasitarime buvo pranešta, kad organizuojama atestacija, pareiškėja prašymą atestuotis pateikė 2014 m. rugpjūčio 28 d., kuris 2018 m. rugsėjo 12 d. buvo persiųstas Atestacijos komisijai; antra, pareiškėja pati el. paštu išreiškė norą atestuotis vasario gale ar kovo mėn., su ja suderinus nustatyta, kad pareiškėjos atestacija bus vykdoma 2015 m. balandžio 27–30 d. ir taip buvo sudaryta galimybė kokybiškiau pasirengti atestacijai; trečia, švietimo skyriaus darbuotojai pagal kuruojamas sritis supažindinami tik su informacija apie įstaigų direktorių atostogas; ketvirta, atestacijos laikas buvo nustatytas informuojant ir derinant jį su bendruomenės nariais; penkta, pareiškėja turėjo galimybę kreiptis į Atestacijos komisiją ir gauti reikiamų apeliacijai pateikti dokumentų kopijas; šešta, Atestacijos komisijos Nutarimo turinys buvo pagarsintas komisijos posėdžio metu, po komisijos narių balsavimo, dalyvaujant pareiškėjai ir yra išdėstytas Administracijos įsakyme, kurį pareiškėja yra gavusi; septinta, su pačia pareiškėja buvo suderintas atestacijos laiko nukėlimas; aštunta, Atestacijos komisija laikėsi Nuostatų 8 punkte išdėstytų principų ir kitų reikalavimų, atestacijos pažymoje yra išdėstytos rekomendacijos veiklai tobulinti, pareiškėja yra jas įtraukusi į savo veiklos ir kompetencijos tobulinimo planą. Pareiškėjos teiginių nepagrįstumą ir Administracijos nurodytus teiginius patvirtina pridedami dokumentai.
Teismo posėdyje Administracijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Apeliacinė komisija įvertino pareiškėjos atestaciją ne apeliacine tvarka, o vertindama ją iš naujo, kas nėra numatyta teisės aktuose.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime (2 t., b. l. 64–69) prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti. Paaiškino, kad Apeliacinės komisijos posėdyje buvo sudaryta ekspertų grupė, kuriai buvo paskirta atlikti išsamų pareiškėjos vadybinės veiklos vertinimą. Ekspertų grupė, išnagrinėjusi pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 30 d. ataskaitoje pateiktus duomenis pagal pareiškėjos pateiktus veiklos pagrindimo dokumentus, nenustatė jokių neatitikimų. Teisės aktai nenustato pareigos Apeliacinei komisijai lyginti Atestacijos komisijai pateiktos 2015 m. gegužės 18 d. ataskaitos su ta, kuri teikiama Apeliacinei komisijai, todėl Apeliacinė komisija vertino su apeliacija pateiktus dokumentus, t. y. 2015 m. rugsėjo 30 d. ataskaitą ir ją pagrindžiančius dokumentus. Be to, pareiškėjos pateikti duomenys Atestacijos komisijai ir Apeliacinei komisijai galėjo ir nesutapti, nes pareiškėja, teikdama duomenis Apeliacinei komisijai, galėjo nurodyti ir papildomas veikas, vykdytas iki apeliacijos nagrinėjimo pradžios. Pareiškėjos veiklos ir kompetencijos atitiktį įvertinus iš naujo buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas Ministro įsakymas, kurį Administracija turėjo įvertinti ir suteikti pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją. Visgi, nusprendusi nesutikti su Ministro įsakymu, Administracija privalėjo pateikti nesutikimą pagrindžiančius argumentus, tačiau jie nėra pateikti ir nurodyti.
Ministerija 2018 m. kovo 19 d. raštu Nr. (23.1-08)T1-8 (2 t., b. l. 146) prašė teismo administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje Ministerijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (2 t., b. l. 159).
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
byloje ginčas kilo dėl Administracijos įsakymo, patvirtinusio Atestacijos komisijos Nutarimą, kuriuo nutarta nesuteikti pareiškėjai antrosios vadybinės kvalifikacinės kategorijos, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės mokyklos Vievio meno mokyklos direktorę su 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymu (2 t., b. l. 167) dėl vadovo atestacijos, kuriuo prašė leisti atestuotis siekiant įgyti antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją.
Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 03V-825 „Dėl Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos sudarymo“ (1 t., b. l. 19) sudaryta Atestacijos komisija, susidedanti iš R. V. S., G. I., E. J., E. K. ir L. V..
Vievio meno mokyklos 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. D2-68 „Dėl A. K. atestacijos“ (2 t., b. l. 166) pasiūlyta pareiškėjui įgyti antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją.
Atestacijos komisijos posėdžio 2015 m. kovo 17 d. protokolu Nr. 09-2A-1 (2 t., b. l. 170) nutarta patvirtinti Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos grafiką 2015 m. antrajam ketvirčiui ir Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos grafiką 2015 m. antrajam ketvirčiui (2 t., 171, 172).
Administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 03V-274 „Dėl vadybos ekspertų grupės tvirtinimo“ (1 t., b. l. 20) patvirtinti vadybos ekspertų grupės nariai pareiškėjai, pretenduojančiai įgyti antrąją kvalifikacinę kategoriją, atestuoti, t. y. B. M., G. I. ir E. K..
Administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 03V-268 „Dėl Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos grafiko 2015 m. antrajam ketvirčiui tvirtinimo“ (1 t., b. l. 21) patvirtintas Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos grafikas 2015 m. antrajam ketvirčiui, pagal kurį nustatyta, kad pareiškėjos planuojama atestacija vyks 2015 m. balandžio mėnesį (1 t., b. l. 22).
Atsižvelgdamas į pareiškėjos 2015 m. balandžio 24 d. prašymą „Dėl atestacijos datos nukėlimo“ (2 t., b. l. 191), Administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. įsakymu
Nr. 03V-378 (1 t., b. l. 23) nustatyta, kad ekspertų grupė darbą turi organizuoti iki 2015 m. birželio 1 d.
Administracijos Švietimo skyrius 2015 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 09-3R-66 „Dėl atestacijos“ (2 t., b. l. 194) informavo Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktorių, kad pareiškėjos atestacija bus vykdoma 2015 m. gegužės 18–20 d., prašant informuoti pareiškėją apie numatytą atestacijos datą.
Pareiškėja Atestacijos komisijai pateikė 2015 m. gegužės 18 d. Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kompetencijos pagrindimo ataskaitą (1 t., b. l. 24–61) ir 2015 m. gegužės 18 d. Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kompetencijos tobulinimo planą (1 t., b. l. 62–63).
Vadybos ekspertų grupė pareiškėjai, pretenduojančiai įgyti antrąją kvalifikacinę kategoriją, parengė pagal Nuostatų 5 priedo formą 2015 m. gegužės 29 d. Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos pažymą (1 t., b. l. 64–66), kuria pateiktos rekomendacijos nesuteikti antrosios kvalifikacinės kategorijos, o neįvykdžius privalomų kvalifikacinės kategorijos kriterijų, rekomenduotina nesuteikti ir žemesnės trečiosios kvalifikacinės kategorijos, pateiktos rekomendacijos veiklai tobulinti.
2015 m. birželio 26 d. įvyko Atestacijos komisijos posėdis, atitinkamai iš Atestacijos komisijos Nutarimo išrašo (1 t., b. l. 67–68) matyti, kad posėdžio metu, be kita ko: Atestacijos komisijos pirmininkės paprašyta vadybos ekspertų grupės pareiškėjai, pretenduojančiais įgyti antrąja kvalifikacinę kategoriją, pirmininkė B. M. pakomentavo, kad pareiškėja nepateikė visų dokumentų, pagrindžiančių vadovo ir mokyklos veiklos rezultatus, kai kuriuose kriterijuose buvo nepakankamai faktų; posėdžio metu pareiškėja pristatė 5 metų veiklos tobulinimo planą, paaiškino, kad ji buvo padariusi nemažai darbų, tačiau neturėjo jokių įrodymų ir pagrindimų, kad tai jos indėlis; paklausta dėl veiklos įsivertinimo ir duomenų panaudojimo, pareiškėja atsakė, kad veikla yra įsivertinama, tačiau duomenys nėra fiksuojami; E. K. pakomentavo, kad mokykloje yra gražių erdvių, mokiniai kultūringi, indėlis nemažas, tačiau reikia sutvarkyti dokumentaciją, susisteminti, kad būtų mokyklos veikla ir dokumentai nukreipti į mokinių pažangą ir ugdymą; G. I. pakomentavo, kad mokykloje yra puikiai dirbančių mokytojų, o mokyklos vadovai turėtų kokybiškiau vykdyti vadybinę veiklą; G. I. informavo, kad ekspertų grupei buvo pateikti klaidinantys savivaldos institucijų protokolai ir jų išrašai, apie tai informuota mokyklos direktorė (1 t., b. l. 128–146); ekspertų grupės ekspertams nusišalinus, buvo nubalsuota nesuteikti pareiškėjai vadybinės kvalifikacinės kategorijos, pripažinti, kad pareiškėja netinka eiti pareigų.
Vadovaujantis Nuostatų 17 punktu, Atestacijos komisijos Nutarimu, buvo priimtas skundžiamas Administracijos įsakymas (1 t., b. l. 11), kuriuo nutarta tvirtinti Atestacijos komisijos Nutarimą nesuteikti pareiškėjai, Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojai ugdymui, vadybinės kvalifikacinės kategorijos ir pripažinti, kad pareiškėja, Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojai ugdymui, netinka eiti pareigų.
Nesutikdama su Atestacijos komisijos Nutarimu, pareiškėja pateikė 2015 m. liepos 20 d. apeliacinį skundą (1 t., b. l. 4–10), kuriuo prašė panaikinti Atestacijos komisijos Nutarimą ir pakartotinai svarstyti pareiškėjos atestacijos klausimą, pakartotinai ekspertuoti pareiškėją bei įvertinti vadybos grupės ekspertų kompetenciją ir, priėmus neigiamą sprendimą, siūlyti švietimo ir mokslo ministrui stabdyti jų įgaliojimus.
Ministro 2015 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-1023 „Dėl apeliacijos nagrinėjimo grupės sudarymo“ (1 t., b. l. 171) sudaryta ekspertų grupė pareiškėjos apeliacijai nagrinėti, t. y. R. V., A. S. ir V. B..
Vykdydami šį įsakymą ir išnagrinėję pareiškėjos atestacijos apeliacijos dokumentus (vadovo kompetencijos pagrindimo ataskaitą, vadovo veiklos ir kompetencijos tobulinimo planą, apeliacinį skundą, Administracijos įsakymą), ekspertų grupė priėmė pažymą dėl pareiškėjos atestacijos apeliacijos (1 t., b. l. 171–173), kuria rekomendavo pareiškėjai suteikti antrąją kvalifikacinę kategoriją ir pasiūlė pareiškėjai pakoreguoti Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kompetencijos pagrindimo ataskaitos turinį, nes išanalizavus veiklos faktus mokykloje išaiškėjo, kad ataskaitoje pateikti ne visi vadovo ir mokyklos veiklos įrodymai bei rekomenduota pareiškėjos veiklą tobulinti – organizuojant mokyklos veiklos įsivertinimą bei darbuotojų funkcijų reglamentavimą.
Pareiškėja pateikė 2015 m. rugsėjo 30 d. Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kompetencijos pagrindimo ataskaitą (2 t., b. l. 84–133).
Ekspertų grupė pagal Nuostatų 5 priedo formą priėmė 2015 m. spalio 1 d. Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos pažymą (1 t., b. l. 174–176), kuria rekomenduota pareiškėjai suteikti antrąją kvalifikacinę kategoriją, kartu pateikiant rekomendacijas tobulinti veiklą.
Apeliacinės komisijos 2015 m. spalio 23 d. posėdžio protokole Nr. PR5-2 (2 t., b. l. 71–73), be kita ko, nurodyta, kad Apeliacinės komisijos nariai atkreipė dėmesį į nepakankamai skaidriai vykdytas atestacijos procedūras ir nepakankamai argumentuotą kategorijos nesuteikimą, todėl padiskutavus bendru sutarimu buvo pritarta ekspertų grupės narių pasiūlytam sprendimui pagal Nuostatų 55.3 papunktį. Apeliacinės komisijos nariai nurodė Atestacijos komisijai atkreipti dėmesį į pažymoje (1 t., b. l. 171–173) nurodytus faktus. Aptariamo protokolo 3 punktu Apeliacinė komisija nutarė pripažinti Administracijos įsakymą nepagrįstu ir siūlyti jį keisti, suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją.
Vadovaujantis Nuostatų 57 punktu ir atsižvelgus į Apeliacinės komisijos nutarimą, įformintą 2015 m. spalio 23 d. protokolo Nr. PR5-2 3 punktu, priimtas Ministro įsakymas (1 t., b. l. 75), kuriuo pripažinta, kad Administracijos įsakymas nepagrįstas ir siūloma jį keisti, suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją.
Ministerija 2015 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. SR-5437 „Dėl A. K. apeliacijos nagrinėjimo“ (1 t., b. l. 169–170) informavo Administraciją, kad Apeliacinė komisija, pasitelkusi išorės ekspertus, kurie analizavo situaciją įstaigoje, padėjo išsiaiškinti papildomas aplinkybes, susitiko su pareiškėja, meno mokyklos bendruomenės nariais, iš naujo įvertino pareiškėjos veiklos ir kompetencijų atitiktį antrajai vadybinei kvalifikacinei kategorijai ir išnagrinėjusi pareiškėjos apeliaciją, įsitikino, kad vykdant pareiškėjos atestacijos procedūras ir patį vertinimą buvo padaryta nemažai pažeidimų, nesunkiai įrodomo subjektyvumo vertinant veiklą ir atitiktį. Todėl Apeliacinė komisija pozityviai įvertino nepriklausomų ekspertų pakartotinai atliktą pareiškėjos veiklos ir kompetencijų atitikties vertinimą ir vienbalsiai nutarė pasiūlyti švietimo ir mokslo ministrei tenkinti pareiškėjos prašymą. Rašte nurodyta, kad švietimo ir mokslo ministrė, susipažinusi su Apeliacinės komisijos pateikta informacija ir siūlymu, patvirtino Apeliacinės komisijos nutarimą. Pakartotinai nurodyta, kad Administracijai siūlytina atsižvelgti į pateiktą informaciją ir priimti švietimo ir mokslo ministrės siūlomą sprendimą, t. y. pakeisti Administracijos įsakymą, suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją.
Administracija, siekdama objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti šį Ministerijos raštą ir priimti optimalų sprendimą dėl pareiškėjos vadybinės kvalifikacinės kategorijos tvirtinimo, prašė 2015 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 03.2-09-1581 „Dėl A. K. atestacijos“ (1 t., b. l. 76) kreipėsi į Ministeriją, prašydama pateikti Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kompetencijos pagrindimo ataskaitą, kurią pareiškėja pateikė Apeliacinei komisijai ir dokumentus, įrodančius Atestacijos komisijos ir ekspertų padarytus pažeidimus ir subjektyvumą pareiškėjos atestacijos metu.
Ministerija, 2016 m. sausio 11 d. raštu Nr. SR-111 „Dėl A. K. atestacijos“
(1 t., b. l. 77) atsakydama į šį Administracijos prašymą pateikė dokumentus ir papildomai, be kita ko, paaiškino, kad Apeliacinė komisija ir jos pasitelkta ekspertų grupė, vertindama pareiškėjos veiklą ir jos atitiktį antrajai vadybinei kvalifikacinei kategorijai, nagrinėjo papildytą ir oficialiai ekspertams pateiktą pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 30 d. Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kompetencijos pagrindimo ataskaitą (1 t., b. l. 78–127).
Administracija, įvertinusi pateiktus dokumentus, Ministro įsakymo neįvykdė ir Administracijos įsakymo, kuriuo patvirtintas Nutarimas, kuriuo nuspręsta pareiškėjai nesuteikti antrosios vadybinės kvalifikacinės kategorijos, atsižvelgusi į tai, kad: pareiškėja Atestacijos komisijai pateikė neišsamią informaciją apie savo veiklą, todėl Atestacijos komisija pagrįstai priėmė Nutarimą, kuris pagrįstai patvirtintas Administracijos įsakymu; Administracijai teisės aktuose nėra numatyta pareiga vykdyti visus švietimo ir mokslo ministro įsakymus; Ministro įsakymas nėra objektyvus; Administracijai nebuvo pateikta jokių duomenų, įrodančių Atestacijos komisijos ir ekspertų padarytus pažeidimus ir subjektyvumą; Ministerijos pateikta medžiaga rodo, kad pareiškėja Apeliacinei komisijai iš esmės pateikė kitokią informaciją apie savo veiklą nei tą, kurią vertino Atestacijos komisija (1 t., b. l. 187–188).
Pirmiausia pažymėtina, kad administracinė byla pagal pareiškėjos skundą jau buvo iš esmės išnagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – ir VAAT) priėmus 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą (2 t., b. l. 12–16), kuriuo pareiškėjos skundas buvo patenkintas visiškai. Nurodytu sprendimu Administracija buvo įpareigota vykdyti Ministro įsakymą, t. y. pakeisti Administracijos įsakymą, suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal Administracijos apeliacinį skundą (2 t., b. l. 19–25) ir nustatęs, kad VAAT teisiškai nevertino byloje esančių Administracijos pateiktų argumentų ir įrodymų dėl Administracijos įsakymo pagrįstumo ir Ministro įsakymo neteisėtumo, o juos atmetė vien tuo pagrindu, kad Administracija Ministro įsakymo neskundė, padarė išvadą, kad, neatlikęs teisinio tyrimo dėl nurodytų argumentų ir įrodymų, VAAT negalėjo spręsti dėl įpareigojimo Administracijai vykdyti Ministro įsakymą. Todėl 2018 m. sausio 19 d. nutartimi (2 t., b. l. 46–54) Administracijos apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies – VAAT 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota VAAT nagrinėti iš naujo.
Įvertinus pareiškėjos skundo turinį matyti, kad pareiškėja kelia ginčą dėl Administracijos neveikimo, kuris pasireiškė tuo, kad Administracija nevykdė Ministro įsakymo, kuriuo pripažįstama, kad Administracijos įsakymas nepagrįstas ir siūloma jį keisti, suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją. Grįsdama nesutikimą su Administracijos įsakymu, pareiškėja argumentuoja, kad Administracijos įsakymas yra nemotyvuotas, todėl nepagrįstas, jai nėra žinomi jo priėmimo motyvai ir argumentai, Atestacijos komisija netinkamai įvertino jos kvalifikaciją ir padarė eilę procedūrinių pažeidimų, nurodytų pareiškėjos 2018 m. vasario 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu. Administracija laikosi priešingos pozicijos, pagal kurią Administracijos įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o Ministro įsakymas nėra objektyvus, nes Apeliacinė komisija vertino iš esmės kitokią informaciją apie pareiškėjos veiklą, nei buvo pateikta Atestacijos komisijai. Teismo posėdžio metu Administracijos atstovas atkreipė dėmesį, kad Apeliacinė komisija atliko atestacijos procedūrą ir iš esmės iš naujo įvertino pareiškėjos kvalifikaciją. Visgi trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija laikosi pozicijos, kad Ministro įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o Administracija, nusprendusi nesutikti ir nevykdyti Ministro įsakymo, turėjo pateikti tai pagrindžiančius argumentus, kurie nagrinėjamu atveju nėra pateikti, todėl Administracija neveikė taip, kaip turėjo veikti.
Atsižvelgusi į ginčo pobūdį ir apeliacinės instancijos teismo pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant išspręsti ginčą iš esmės ir nustatyti, ar nagrinėjamu atveju iš tikrųjų Administracija nepagrįstai nevykdė Ministro įsakymo ir skundžiamu Administracijos įsakymu, patvirtinusi Atestacijos komisijos Nutarimą, nesuteikė pareiškėjai antrosios vadybinės kvalifikacinės kategorijos, visų pirma turi būti įvertintas Ministro įsakymo, kuriuo pripažįstama, kad Administracijos įsakymas nepagrįstas ir siūloma jį keisti, suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją, teisėtumas ir pagrįstumas. Tik įvertinus Ministro įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą galima teismine tvarka patikrinti Administracijos įsakymo pagrįstumą ir nustatyti, ar pagrįstas Administracijos neveikimas.
Dėl Ministro įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (aktuali ginčui redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 56 straipsnyje yra nustatyti Ministerijos įgaliojimai, inter alia (lot. be kita ko) susiję su mokyklų vadovaujančių darbuotojų atestacija. Ministerija yra įgaliota atsakyti už švietimo kokybę (Įstatymo 56 straipsnio 2 punktas); vykdyti mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją (Įstatymo 56 straipsnio 10 punktas); tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus <...> (Įstatymo 56 straipsnio 14 punktas).
Įstatymo 58 straipsnyje nustatyti savivaldybės atstovaujamosios institucijos įgaliojimai, inter alia (lot. be kita ko) susiję su mokyklų vadovaujančių darbuotojų atestacija. Savivaldybės atstovaujamoji institucija vykdo savivaldybės mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka (Įstatymo 58 straipsnio 5 punktas); organizuoja savivaldybės mokyklų mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka (Įstatymo 58 straipsnio 6 punktas).
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl Ministro įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, aktualus teisinis reguliavimas nustatytas valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos tikslus ir principus, atestacijos turinį ir vertinimo kriterijus, atestacijos komisijų ir vadybos ekspertų veiklą, vadybinių kvalifikacinių kategorijų suteikimą, vadovų veiklos ir kompetencijos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai nustatymą bei apeliacijų teikimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuojančiuose Nuostatuose (aktuali ginčui redakcija, galiojanti nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d.).
Nuostatų 13 punkte nustatyta, kad vadovų atestaciją vykdo: 13.1 valstybinių mokyklų – biudžetinių įstaigų vadovų atestaciją vykdo mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sudarytos mokyklų vadovų atestacijos komisijos; 13.2 savivaldybių mokyklų – biudžetinių įstaigų vadovų atestaciją vykdo savivaldybių vykdomųjų institucijų sudarytos atestacijos komisijos; 13.3 valstybinių ir savivaldybių mokyklų – viešųjų įstaigų vadovų atestaciją vykdo visuotinio dalininkų susirinkimo sudaryta atestacijos komisija. Aptartos komisijos, be kita ko, priima nutarimus dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo (Nuostatų 16.3 papunktis). Tokius nutarimus per 10 darbo dienų nuo jų priėmimo dienos tvirtina atitinkamai savivaldybės vykdomoji institucija; patvirtinti atestacijos komisijos nutarimai įsigalioja nuo jų priėmimo dienos, išskyrus nutarimus dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo, kurių įsigaliojimo data nurodyta nutarime (Nuostatų 17 punktas). Atestacijos komisija gali pripažinti, kad vadovas netinka eiti pareigų, ir siūlyti savivaldybės vykdomajai institucijai spręsti klausimą dėl vadovo tolesnio darbo einant šias pareigas (Nuostatų 39.4 papunktis).
Nuostatų VIII skirsnyje reglamentuota apeliacijų teikimo ir nagrinėjimo tvarka. Atitinkamai Nuostatų 51 punkte įtvirtinta, kad vadovų atestacijos apeliacijas nagrinėja: 1) atestacijos komisijos, 2) švietimo ir mokslo ministro sudaryta Mokyklų vadovų atestacijos apeliacinė komisija (nagrinėjamu atveju – Apeliacinė komisija). Nuostatų 55 punkte nustatyta, kad apeliacinė komisija, gavusi apeliaciją, nutarimu paskiria komisijos narius ar / ir kitus ekspertus apeliacijai nagrinėti; paskirti komisijos nariai ar / ir kiti ekspertai išnagrinėja pateiktus dokumentus, išklauso paaiškinimus ir prireikus vyksta į mokyklą ekspertuoti vadovo vadybinę veiklą; apeliacijos nagrinėjimo išvados pateikiamos apeliacinei komisijai, kuri priima atitinkamą nutarimą: 55.1 pritarti atestacijos komisijos nutarimui ir / ar <...> savivaldybės vykdomosios institucijos <...> sprendimui; 55.2 siūlyti panaikinti atestacijos komisijos nutarimą ir pakartotinai svarstyti vadovo atestacijos klausimą, prireikus siūlyti pakartotinai ekspertuoti, įtraukiant vieną apeliacinės komisijos pasiūlytą ekspertą į vadybos ekspertų grupę; 55.3 pripažinti <...> savivaldybės vykdomosios institucijos <...> sprendimą dėl vadovo atestacijos nepagrįstu ir siūlyti jį keisti; 55.4 pripažinti vadybos ekspertų (-o) kompetencijos stoką ir siūlyti švietimo ir mokslo ministrui sustabdyti jų (jo) įgaliojimus. Apeliacinės komisijos nutarimus tvirtina švietimo ir mokslo ministras (Nuostatų 57 punktas).
Be kita ko, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010 ir kt.). Iš to seka, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas (žr. 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–964/2007 ir kt.). Individualaus administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas kiekvienu atveju vertinamas atsižvelgiant ir į faktinių aplinkybių ir atitinkamus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekstą.
Aktualu, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimus, turi vadovautis ne tik VAĮ 8 straipsnyje nustatytais jų sprendimams keliamais reikalavimais, bet ir turi remtis gero administravimo principu, iš kurio išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinė procedūra būtų vykdoma nešališkai ir objektyviai, laikantis visų teisės aktų nuostatų.
Nagrinėjamu atveju vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu ir LVAT išaiškinimu dėl taikytinų teisės aktų nagrinėjamoje byloje ir jų privalomosios galios, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ministerija įpareigota vykdyti ne savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją (šiuo nagrinėjimo atveju – Elektrėnų savivaldybės Vievio menų mokyklos), o mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją (Įstatymo 56 straipsnio 10 punktas). Nurodytą savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją pagal Įstatymo 58 straipsnio 6 punktą įgaliota vykdyti savivaldybės atstovaujamoji institucija. Pagal aktualų teisinį reguliavimą, Ministerijos kompetencija savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos kontekste pasireiškia tuo, kad švietimo ir mokslo ministro tvarka sudaryta apeliacinė komisija nagrinėja savivaldybių mokyklų vadovų atestacijos apeliacijas, kurių metu turi teisę priimti Nuostatų 55.1–55.4 papunkčiuose nurodytus nutarimus, kuriuos pagal Nuostatų 57 punktą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja atestavosi pakartotinai. Pareiškėja Atestacinei komisijai pateikė 2015 m. gegužės 18 d. Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kompetencijos pagrindimo ataskaitą (1 t., b. l. 24–61) ir 2015 m. gegužės 18 d. Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kompetencijos tobulinimo planą (1 t., b. l. 62–63), o ekspertų grupei, kuri buvo sudaryta nagrinėti pareiškėjos apeliaciją, pareiškėja nors iš pradžių ir buvo pateikusi Atestacinei komisijai pateiktus dokumentus, tačiau vėliau, ekspertų grupei priėmus pažymą (1 t., b. l. 171–173), kurioje tiesiogiai nurodyta pareiškėjai pakoreguoti ataskaitos turinį, nes joje pateikti ne visi vadovo ir mokyklos veiklos įrodymai, pareiškėja apeliacijos metu pateikė 2015 m. rugsėjo 30 d. Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kompetencijos pagrindimo ataskaitą (2 t., b. l. 84–133), kurią įvertinusi ekspertų grupė ir priėmė pažymą (1 t., b. l. 174–176), kuria rekomenduota pareiškėjai suteikti antrąją kvalifikacinę kategoriją, kartu pateikiant rekomendacijas tobulinti veiklą. Atitinkamai Apeliacinės komisijos 2015 m. spalio 23 d. posėdžio metu (protokolas Nr. PR5-2 (2 t., b. l. 71–73)) buvo pritarta ekspertų grupės pasiūlymui, kuris buvo patvirtintas Ministro įsakymu priimant sprendimą pripažinti, kad Administracijos įsakymas nepagrįstas ir siūlyti jį keisti, suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją.
Pagal aptartą teisinį reguliavimą, Apeliacinė komisija turi įgaliojimus vertinti apeliacijas, tačiau, kaip jau buvo nustatyta, savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją vykdo atitinkamas subjektas, nurodytas Įstatymo 58 straipsnio 6 punkte – šiuo nagrinėjamu atveju Atestacijos komisija. Vadinasi, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos negali vykdyti Apeliacinė komisija. Vadovaujantis Nuostatų 55.1–55.4 papunkčiais, apeliacinė komisija, įvertinusi apeliaciją, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, išklausiusi paaiškinimus, gali arba sutikti su atestacijos komisijos nutarimui, arba siūlyti panaikinti atestacijos komisijos nutarimą ir pakartotinai svarstyti vadovo atestacijos klausimą (prireikus siūlyti pakartotinai ekspertuoti, įtraukiant vieną apeliacinės komisijos pasiūlytą ekspertą į vadybos ekspertų grupę), arba pripažinti savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimą dėl vadovo atestacijos nepagrįstu ir siūlyti jį keisti, arba pripažinti vadybos ekspertų (-o) kompetencijos stoką ir siūlyti švietimo ir mokslo ministrui sustabdyti jų (jo) įgaliojimus. Vadinasi, apeliacinės komisijos paskirti ekspertai, vertindama apeliacijas, neturi teisės siūlyti kaip nors koreguoti pateiktus dokumentus tam, kad galėtų įrodyti atitinkamo savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimo dėl vadovo atestacijos nepagrįstumą.
Įvertinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad pareiškėjai pateikus apeliaciją Nuostatų nustatyta tvarka jos apeliacija buvo išnagrinėta Apeliacinės komisijos, tačiau ne apeliacine tvarka, o iš naujo atlikus pareiškėjos atestacijos vertinimą. Išvadą, kad Apeliacinė komisija išnagrinėjo pareiškėjos apeliaciją ne apeliacine tvarka, o iš naujo vertindama pareiškėjos veiklos ir kompetencijų atitiktį antrajai vadybinei kvalifikacinei kategorijai, patvirtina ir pati Ministerija, tą nurodydama savo 2015 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. SR-5437 „Dėl A. K. apeliacijos nagrinėjimo“ (1 t.,
b. l. 169–170) Administracijai.
Vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimais ir laikantis gero administravimo principo, vertinant Administracijos įsakymo pagrįstumą turėjo būti vertinami dokumentai, kurie buvo vertinti priimant Administracijos įsakymą. Įvertinusi byloje pateiktas ataskaitas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jos viena nuo kitos skiriasi ne tik laikotarpiu, bet ir turiniu bei apimtimi. Vadinasi, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad tiek Atestacijos komisija, tiek Apeliacinė komisija vertino tuos pačius jos pateiktus dokumentus.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Apeliacinės komisijos paskirti ekspertai, nagrinėdami pareiškėjos apeliaciją, neturėjo teisės siūlyti pakoreguoti, po to priimti ir įvertinti naujai parengtą pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 30 d. Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kompetencijos pagrindimo ataskaitą ir jos pagrindu pripažinti, kad Administracijos įsakymas yra nepagrįstas. Atitinkamai teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 30 d. Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kompetencijos pagrindimo ataskaita, joje pateikti duomenys ir ją pagrindžiantys dokumentai nėra tinkami įrodymai, pagrindžiantys Administracijos įsakymo nepagrįstumą.
Administracijos įsakymo nepagrįstumą pagrindžiantys argumentai nurodyti ir pažymoje (1 t., b. l. 171–173), kuria remiantis buvo priimtas Ministro įsakymas. Toje pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad: 1) pareiškėja savo vadybinės veiklos faktus siejo su mokyklos faktais ir pagrindė dokumentais; 2) pareiškėja nuolat kėlė kvalifikaciją, subūrė darbo grupes ir vadovavo joms, rengiant mokyklos strategiją bei metinius veiklos planus, kurie parengti atsižvelgiant į mokyklos veiklos įsivertinimo išvadas, dera su šalies ir savivaldybės švietimo prioritetais, tenkina mokyklos bendruomenės poreikius; 3) meno mokyklos vertybių sistema atsispindi bukletuose, stenduose, leidiniuose apie mokyklą, fiksuojami mokyklos istorijos faktai, švenčiami mokyklos jubiliejai; prieš du metus renovuotas mokyklos pastatas, naujai sutvarkytos erdvės; kultūros plėtroje dalyvauja visa mokyklos bendruomenė; užtikrintos sąlygos ugdymo procesui realizuoti; 4) aktyviai bendradarbiaujama su Elektrėnų savivaldybės paslaugų centru, suteiktas apdovanojimas už tradicijų puoselėjimą; 5) pareiškėja rengia ugdymo planus, diferencijuoja ir koreguoja ugdymo programas; 6) mokykloje užtikrinama tvarka; formuojamas palankus mikroklimatas, užtikrinamas mokinių saugumas ir lygios galimybės; pareiškėja pakoregavo vidaus darbo taisykles ir mokinių elgesio taisykles, mokytojai skatinami už kokybišką darbą; 7) sudarytos geros sąlygos mokytojų kvalifikacijai tobulinti, pareiškėja organizuoja metodines dienas, rengia kvalifikacijos tobulinimo programas, suteikta 2013 m. spalio 3 d. padėka už aktyvią metodinę veiklą ir pagalbą organizuojant renginius; 8) pareiškėjos iniciatyva organizuojami renginiai tėvų informavimui ir švietimui, vyksta atvirų durų dienos, tradicinės amatų ir muzikavimo dienos, edukaciniai užsiėmimai tėvams, konsultacijos; 9) pareiškėja aktyviai organizuoja pilietines akcijas, šventes, koncertus; 9) mokiniai pasiekia puikių rezultatų tarptautiniuose, respublikiniuose, savivaldybės konkursuose, festivaliuose; 10) pareiškėja inicijuoja ir organizuoja papildomų lėšų pritraukimą mokyklos veiklos plėtojimui; rėmėjų lėšomis organizuojami konkursai, rengiamos parodos, spausdinami katalogai, bukletai.
Nurodyti faktai, kuriais grindžiamas Administracijos įsakymo nepagrįstumas, vertinami kritiškai. Visų pirma, nors pažymoje konstatuojama, kad pareiškėja savo veiklą pagrindė dokumentais, tačiau ta pačia pažyma pasiūlyta pareiškėjai pakoreguoti kompetencijos pagrindimo ataskaitą, nes nustatyta, kad joje pateikti ne visi vadovo ir mokyklos veiklos įrodymai. Antra, nors Apeliacinės komisijos posėdžio metu buvo konstatuota, kad pareiškėjos atestacija vyko nepakankamai skaidriai ir nebuvo pakankamai argumentuotas kategorijos nesuteikimas, tačiau nei minėto posėdžio metu, nei aptartoje pažymoje nebuvo nurodyti konkretūs pažeidimai, kurie nulėmė pareiškėjos atestacijos procedūros neskaidrumą, t. y. nėra duomenų, kokios teisės normos buvo pažeistos, taip pat nėra paaiškinta, kuo pasireiškė subjektyvumas vertinant pareiškėjos veiklą ir kvalifikaciją atestacijos metu. Trečia, nei Apeliacinės komisijos posėdyje, nei pažymoje nėra nurodyti konkretūs Nuostatų punktai, kuriuos pažeidus buvo netinkamai įvertinta pareiškėjos kvalifikacija atliekant jos kompetencijos ir vadybinės veiklos vertinimą, kurių pagrindu būtų galima pripažinta, kad Administracija įsakymu neturėjo tvirtinti Atestacijos komisijos nutarimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, argumentai, kuriais grindžiamas Administracijos įsakymo nepagrįstumas, yra paremti subjektyviu vertinimu, o ne objektyviais duomenimis.
Administracijos įsakymo nepagrįstumas Ministro įsakymu taip pat kildinamas ir iš to, kad vykdant pareiškėjos atestacijos procedūras ir patį vertinimą buvo padaryta nemažai procedūrinių pažeidimų, buvo nesunkiai įrodomo subjektyvumo vertinant veiklą ir atitiktį. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, deklaruoti procedūriniai pažeidimai ir subjektyvumas vertinant pareiškėjos veiklą ir atitiktį irgi nėra įrodyti jokiais objektyviais įrodymais. Tai, kad Ministro įsakymo pagrindžiančių objektyvių duomenų nėra patvirtina ir tai, kad kai Administracija pati kreipėsi į Ministeriją su prašymu pateikti dokumentus, kurių pagrindu padarytos išvados, kad vykdant pareiškėjos atestaciją buvo atlikti procedūriniai pažeidimai ir pareiškėjos atestacija vykdyta subjektyviai, pati Ministerija atsisakė pateikti bet kokius kitus dokumentus, išskyrus pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 30 d. Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kompetencijos pagrindimo ataskaitą (1 t., b. l. 77).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš Ministro įsakymo, kuriuo Administracijos įsakymas pripažįstamas nepagrįstu ir siūlomą jį keisti, suteikiant pareiškėjai antrąją vadybinę kvalifikacinę kategoriją, negalima suprasti visuomeninių santykių esmės ir jų teisinio įvertinimo.
Atitinkamai konstatuotina, kad Ministro įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, gero administravimo principo, yra nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant Įstatymo ir Nuostatų nuostatas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Dėl Administracijos įsakymo pagrįstumo
Nagrinėjamu atveju pareiškėja laikosi pozicijos, kad Administracijos įsakymas yra nemotyvuotas, jos atestacijos vertinimo metu eilė procedūrinių pažeidimų, kuriuos iš esmės nurodė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikusi teismui 2018 m. vasario 14 d. rašytinius paaiškinimus ir kurių Administracija neįvertino priimdama Administracijos įsakymą.
Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių išvadą, kad Atestacinės komisijos paskirti ekspertai netinkamai užpildė Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos pažymą. Iš esmės pareiškėja laikosi pozicijos, kad Administracijos įsakymas yra nemotyvuotas ir vykdant atestaciją buvo atlikti procedūriniai pažeidimai.
Šioje vietoje pažymėtina, kad pagal suformuotą LVAT jurisprudenciją, jei atitinkamas administracinis aktas yra priimamas ankstesnio procedūrinio dokumento pagrindu, tokiu atveju administraciniame akte nėra būtina pakartoti tame dokumente nustatytas aplinkybes. Tokiais atvejais administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tą procedūrinį dokumentą, kurio pagrindu priimtas administracinis aktas, ir jį pridėti prie priimto administracinio akto. Administracinio akto įžanginėje dalyje nurodytas procedūrinis dokumentas, kurio pagrindu priimtas atitinkamas administracinis aktas, administracinių teismų praktikoje traktuojami kaip to akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr. 2015 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. A-327-146/2015; 2014 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014 ir kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos argumentas, kad jai nebuvo žinomi Administracijos įsakymo priėmimo motyvai, yra nepagrįstas įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, iš kurių matyti, kad pareiškėja pati dalyvavo Atestacinės komisijos posėdyje, kurio metu buvo pateikti visi argumentai dėl pareiškėjos atestacijos ir kurių pagrindu buvo nubalsuota nesuteikti pareiškėjai antrosios vadybinės klasifikacinės kategorijos. Atitinkamai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad Administracija netyrė Atestacinės komisijos įvykdytos atestacijos. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Administracija, vadovaudamasi Nuostatų 17 punktu ir įvertinusi Atestacinės komisijos posėdžio metu, kuriame dalyvavo ir pati pareiškėja, priimtu Nutarimu patvirtino Atestacinės komisijos Nutarimą. Administracijai nesuteikta įgaliojimų atlikti įvykdytos atestacijos reviziją, tokius įgaliojimus turi apeliacinės komisijos, kurios nagrinėja apeliacijas. Kaip žinoma, pareiškėja pasinaudojo galimybe apskųsti Administracijos įsakymą, savo teisę į apeliaciją realizavo Nuostatų nustatyta tvarka.
Kaip minėta pareiškėja savo paaiškinimuose nurodo eilę procedūrinių pažeidimų, kurie buvo atlikti vykdant jos atestaciją. Šioje vietoje pažymėtina, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas tada, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija, remdamasi suformuota administracinių teismų praktika, sprendžia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr. LVAT 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-128-10, 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2519-11 ir kt.).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjos nurodytais procedūriniais pažeidimais ir įvertinusi juos nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, konstatuoja, kad pareiškėjos atestacijos vertinimo metu nebuvo atlikti procedūriniai pažeidimai, kuriais būtų pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Priešingai, nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjos atestacija buvo įvertinta tinkamai, laikantis nustatytų procedūrinių taisyklių, įtvirtintų Nuostatuose ir Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 03V-913 patvirtintame Elektrėnų savivaldybės mokyklų vadovų atestacijos komisijos darbo reglamente (2 t., b. l. 179–181).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti pareiškėjos skundo argumentais, kad Administracijos įsakymas yra nepagrįstas.
Dėl Administracijos neveikimo
Kaip nustatyta, Administracija privalo vykdyti tik tokį švietimo ir mokslo ministro įsakymą, kuris priimtas laikantis teisės normų reikalavimų, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Pripažinus, kad Ministro įsakymas yra nepagrįstas, o Administracijos įsakymo nepagrįstumas nėra įrodytas, darytina išvada, kad Administracija pagrįstai nevykdė Ministro įsakymo. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su Administracija, kad ji nėra įpareigota vykdyti kiekvieną švietimo ir mokslo ministro įsakymą. Ministerijos argumentas, kad Administracija, atsisakiusi vykdyti Ministro įsakymą, turėjo priimti atitinkamą sprendimą ir pateikti jo pagrindimo argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas. Nuostatuose expressi verbis (lot. tiesiogiai) tai nėra nustatyta, todėl pripažinti Administracijos neveikimą šiuo pagrindu nėra teisinio pagrindo.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai | Jolanta Malijauskienė |
| Rūta Miliuvienė |
| Henrikas Sadauskas |