Administracinė byla Nr. eA-3506-756/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00917-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 21.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. S. dėl sprendimų bei įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas B. S. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti 2015 m. spalio 28 d. konkurso protokolą Nr. 4D-2972; 2) panaikinti 2015 m. spalio 28 d. konkurso protokolą Nr. 4D-2973? 3) panaikinti 2016 m. vasario 3 d. konkurso protokolą Nr. 8P-3; 4) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) viršininko 2016 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. 1P-39; 5) įpareigoti atsakovą 2015 m. spalio 28 d. ir 2016 m. vasario 3 d. vykusių konkursų eigas sugrąžinti į stadijas iki pažeidimų padarymo, t. y. konkursus tęsti nuo konkursų komisijos narių klausimų pateikimo iš naujo pretendentams, įpareigojant dalyvauti Valstybės tarnybos departamento atstovą.
Pareiškėjas nurodė, kad, vykdant konkursus į Inspekcijos specialistų pareigas, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2013 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 478 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) reikalavimai, nes komisijos nariai uždavė pareiškėjui klausimus, nesusijusius su pareigybės aprašymuose nustatytomis funkcijomis. Inspekcijos tikslai yra užtikrinti, kad statyba būtų vykdoma teisėtai, o pareigybės aprašymuose valstybės tarnautojams nustatytos net 37 funkcijos, kurių dauguma siejamos su statybos teisėtumo patikrinimu. Nepaisant to, pareiškėjui buvo užduoti du su statybos teisėtumo patikrinimu nesusiję klausimai.
Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad per konkursus į Inspekcijos valstybės tarnautojo pareigas jam buvo užduoti su pareigybės aprašymuose nustatytomis funkcijomis nesusiję klausimai.
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su skundu nesutiko ir atsiliepime prašė pareiškėjo skundo bei patikslinto skundo netenkinti.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo vienintelis kandidatas, dalyvavęs 2015 m. spalio 28 d. vykusiuose konkursuose į valstybės tarnautojo pareigas, o 2016 m. vasario 3 d. vykusiame konkurse dalyvavo du pretendentai. Per 2015 m. spalio 28 d. konkursą į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto (A lygio, 9 kategorijos) pareigas (toliau – ir Konkursas Nr. 1) pareiškėjui buvo užduoti klausimai atitinkantys Inspekcijos viršininko 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1P-58 patvirtinto Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.3, 7.4 ir 7.9 punkte nustatytas funkcijas, taip pat buvo užduoti klausimai, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas išmano teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, statybą, statybos valstybinę priežiūrą, geba tinkamai planuoti laiką, bendrauti su interesantais, yra susipažinęs su valstybės tarnautojams taikomais veiklos ir elgesio principais. Be to, pasak atsakovo, ir per 2015 m. spalio 28 d. konkursą į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto (A lygio, 9 kategorijos) pareigas (toliau – ir Konkursas Nr. 2) pareiškėjui buvo užduoti klausimai, atitinkantys Inspekcijos viršininko 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1P-58 patvirtinto Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.3, 7.1, 7.4, 7.5 ir 7.9 punktuose nustatytas funkcijas, taip pat buvo užduoti klausimai, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas išmano teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, statybą, statybos valstybinę priežiūrą, žino kaip derinti viešus ir privačius interesus, geba dirbti komandoje, valdyti sudėtingą situaciją. Per 2016 m. vasario 3 d. vykusį konkursą į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto (A lygio, 10 kategorijos) pareigas (toliau – ir Konkursas Nr. 3) pareiškėjui buvo užduoti klausimai, atitinkantys Inspekcijos viršininko 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1P-58 patvirtinto Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.3, 7.1 ir 7.9 punktuose nustatytas funkcijas, taip pat buvo užduoti klausimai, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas išmano teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, statybą, statybos valstybinę priežiūrą, geba dirbti komandoje, sąžiningai ir teisingai įvertinti savo kompetenciją, valdyti konfliktinę situaciją. Pagal teismų praktiką, vertinant konkursų į valstybės tarnybą teisėtumą, vertinama tik, ar nebuvo pažeista konkurso organizavimo tvarka. Diskreciją nuspręsti, ar pretendentas tinkamai atsakė į jam pateiktus klausimus, turi klausimą uždavęs komisijos narys. Pareiškėjo tinkamumą užimti valstybės tarnautojo pareigas vertino sudaryta komisija, kurios nariai užpildė individualias vertimo lenteles, visiems konkurso dalyviams buvo užduoti lygiaverčiai klausimai, tačiau pareiškėjas nebuvo pripažintas konkurso laimėtoju.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo B. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas yra keliamas dėl Inspekcijos 2015 m. spalio 28 d. ir 2016 m. vasario 3 d. vykdytų konkursų į valstybės tarnautojo pareigas, kuriuose dalyvavo pareiškėjas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 28 d. dalyvavo konkurse į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto, A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas (skelbimo Nr. 30497), tačiau nesurinko reikiamo balų skaičiaus, todėl nebuvo pripažintas konkurso laimėtoju. Pareiškėjas 2015 m. spalio 28 d. taip pat dalyvavo konkurse į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto, A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo (skelbimo Nr. 30498) pareigas, tačiau nesurinko reikiamo balų skaičiaus, todėl nebuvo pripažintas konkurso laimėtoju. Pareiškėjas kartu su kitu pretendentu 2016 m. vasario 3 d. dalyvavo konkurse į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto, A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo (skelbimo Nr. 31212) pareigas, tačiau konkurso laimėtoja pagal surinktus balus buvo pripažinta I. S., kuri Inspekcijos viršininko 2016 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 1P-39 priimta į valstybės tarnautojo pareigas. Nesutikdamas su nurodytų konkursų rezultatais, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti vykdytų konkursų protokolus bei įsakymą, kuriuo I. S. priimta į valstybės tarnautojo pareigas.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 10 straipsnio 9 dalį, priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato šis įstatymas, statutai, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas ir Vyriausybės patvirtintas konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas. VTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konkurse į valstybės tarnautojo pareigas gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas.
Konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 2.5 punkte nustatyta, kad konkursas – pokalbis konkursą organizuojančioje įstaigoje, per kurį patikrinamas pretendento tinkamumas eiti konkrečias valstybės tarnautojo pareigas. Aprašo 61 punkte nustatyta, kad konkurso metu pretendentams pateikiami lygiaverčiai klausimai. Pagal Aprašo 63 punktą konkurso metu kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, komisijos nariai pildo konkurso individualaus vertinimo lentelę. Komisijos narių užpildytos ir pasirašytos konkurso individualaus vertinimo lentelės pridedamos prie protokolo (Aprašo 65 p.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje pažymėta, kad kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas. Egzaminas turi būti tikslingas, orientuotas į žinių ir gebėjimų, reikalingų kiekvienam valstybės tarnautojui, taip pat į konkrečių žinių ir gebėjimų, reikalingų valstybės tarnautojo pareigybės, į kurią asmuo pretenduoja, aprašyme nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, patikrinimą ir įvertinimą. Pagal konkurse į tam tikras valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusių pretendentų egzamino rezultatus nustatomas konkurso laimėtojas – asmuo, atliksiantis konkrečias valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme apibrėžtas funkcijas, todėl egzamino klausimai (užduotys) pirmiausia turi būti siejami su būtent tomis pareigomis valstybės tarnyboje, į kurias pretenduojama (vyksta konkursas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas).
Nei VTĮ, nei Apraše nėra detalizuota konkurso tvarka, o yra nustatyti tokio egzaminavimo tikslai ir uždaviniai, kurių turi būti laikomasi nustatant konkretaus egzaminavimo tvarką. Teisės aktuose nustatyti konkurso tikslai yra bendrojo pobūdžio, tačiau jie yra reikšmingi kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl konkurso dalyviui užduodamų klausimų vertinimo ta prasme, ar jie nebuvo nukreipti į kitas, su egzaminavimo tikslais nesusietas, aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-3241/2011, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A492-2667/2012; 2012 m. rugsėjo 30 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-1334/2012).
Teismo kompetencijai, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas (LVAT 2013 m. spalio 10 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-1163/2013). Komisijos nariai turi diskreciją spręsdami, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą. Toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (LVAT adm. byla Nr. A858-1623/2012).
Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, aiškindamas aptariamų teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Vadinasi, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, teismas turi įvertinti tik tai, ar organizuojant ir vykdant konkursą buvo atsižvelgta į jo tikslus, t. y. nustatyti pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, taip pat, ar pretendentams buvo užduoti klausimai, atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas ir susiję su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis. Pažymėtina, kad vykusių konkursų neteisėtumą pareiškėjas iš esmės ir grindžia tuo, kad jam buvo užduoti su valstybės tarnautojo funkcijomis nesusiję klausimai, nes konkurso metu turėjo būti užduoti klausimai, iš kurių gali būti nustatyta, ar pretendentas žino, kas yra neteisėta statyba ir gali nustatyti jos faktą.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo konkursuose į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos pareigas (Konkursas Nr. 1 ir Konkursas Nr. 2) bei į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos (Konkursas Nr. 3) pareigas.
Konkurso Nr. 1 metu pareiškėjui buvo užduoti sekantys klausimai: 1) komisijos pirmininkas A. V. uždavė pareiškėjui klausimą – „Kas yra geležinkelio paprastasis remontas ir kokie statybos darbai priskiriami geležinkelio statinio paprastajam remontui?“; 2) komisijos narė L. S. uždavė klausimą – „Prašome nurodyti kas yra mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kokius veiksmus pareigūnas atlieka nustatęs teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktą, kuris vertinamas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas?“; 3) komisijos narė A. M. pareiškėjo paprašė išvardinti Inspekcijos veiklos tikslus; 4) komisijos narė D. B. pareiškėjui uždavė situacijos klausimą – „Inspekcijos pareigūnas atlieka statybos patikrinimą ir surašo statybos patikrinimo aktą; nustačius, kad statytojas nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar statinio projekto sprendimų (išskyrus savavališkos statybos atveju), kokius veiksmus inspektorius privalo atlikti bei pagrįskite kodėl?“; 5) komisijos narė A. M. pareiškėjui taip pat uždavė balais nevertinamus klausimus: „įsivaizduokite situaciją, kad liko 5 darbo dienos iki terminų pabaigos, neatsakyta į 3–4 raštus, iš kurių pajėgsite atsakyti tik į 1 arba 2 raštus. Kaip elgiatės?“, „kaip vertintume save galėjimą susitvarkyti konfliktinėse situacijose“.
Inspekcijos viršininko 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1P-58 patvirtintame Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos pareigybės aprašyme (toliau – ir Pareigybės aprašymas Nr. 1) nurodyta, kad ši pareigybė skirta vykdyti statybos valstybinę priežiūrą Klaipėdos apskrities teritorijoje. Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos įtvirtintos pareigybės aprašymo 7 punkte. Pagal Pareigybės aprašymą, valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, atlieka ūkio subjektų (statybos dalyvių) veiklos priežiūrą (patikrinimus) ir kt. (7.4 p.), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių ir „Karštosios linijos“ nuostatų nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus, pranešimus ir prašymus, susijusius su statybos procesu (7.9 p.).
Nustatyta, kad komisijos pirmininko A. V. ir komisijos narių L. S. bei D. B. užduoti klausimai yra tiesiogiai susiję su Pareigybės aprašyme Nr. 1 7.4. ir 7.9. punktuose nustatytomis valstybės tarnautojo funkcijomis, nes vykdydamas statybos valstybinę priežiūrą ir atlikdamas statybos dalyvių veiklos priežiūrą bei patikrinimus, nagrinėdamas asmenų skundus ir prašymus, valstybės tarnautojas privalo žinoti, kokie darbai yra priskiriami geležinkelio paprastajam remontui, ar ūkio subjektų atliekami darbai gali būti kvalifikuojami kaip geležinkelio paprastasis remontas, koks teisės aktų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktas, gali būti traktuojamas kaip mažareikšmis pažeidimas ir kokie dėl to atliekami veiksmai bei priimami sprendimai, kokias pasekmes sukelia mažareikšmis pažeidimas, taip pat privalo žinoti, kokius veiksmus Inspekcijos pareigūnas turi atlikti, nustatęs kad statytojas nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar statinio projekto sprendimų.
Pareigybės aprašymo Nr. 1 6.3 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialius reikalavimus – būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės tarnybą, viešąjį administravimą, vietos savivaldą, civilinę ir administracinę teisę, dokumentų rengimo taisykles. Gerai išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, statybą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, nuostatas. Komisijos narės A. M. klausimas – išvardyti Inspekcijos veiklos tikslus, kurie nurodyti Inspekcijos nuostatuose, yra tiesiogiai susijęs su nurodytu Pareigybės parašymo Nr. 1 reikalavimu bei jo tinkamumu užimti pareigas.
Vadovaujantis Valstybės tarnybos departamento rekomendacijomis ir siekiant įvertinti pareiškėjo asmenines savybes bei žinias, susijusias su valstybės tarnybos principais bei valstybės tarnautojui taikomais etikos reikalavimais, pareiškėjui buvo užduoti ir balais nevertinami klausimai, kurie įtakos konkurso rezultatams neturėjo, todėl teismas papildomai dėl jų nepasisakys.
Konkurso Nr. 2 metu pareiškėjui buvo užduoti sekantys klausimai: 1) komisijos pirmininkas A. V. uždavė pareiškėjui situacijos klausimą: „Esate investuotojas arba žemės sklypo savininkas ir norite statyti ypatingą statinį arba ypatingų statinių grupę – konkrečiai vėjo jėgainių parką. Kokios sąlygos turi būti išpildytos, kad Jūs šį parką galėtumėt pastatyti (ką privalu turėti, kokius veiksmus privalu atlikti)?“; 2) komisijos narė L. S. pareiškėjo paklausė: „Inspekcijoje veikia „Karštoji linija“, kurios paskirtis ir tikslai reglamentuoti nuostatuose, patvirtintuose Inspekcijos viršininko įsakymu. Nurodykite Inspekcijos „Karštosios linijos“ paskirtį ir tikslą.“; 3) komisijos narė A. M. pareiškėjui uždavė klausimą: „Kokie draudimo apsaugos terminai yra rangovui, techniniam prižiūrėtojui, projektuotojui, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovui? Kokiuose teisės aktuose tai yra reglamentuota?“; 4) komisijos narė D. B. uždavė pareiškėjui klausimą: „Kas laikoma mažareikšmiais teisės pažeidimais?“; 5) komisijos narė A. M. taip pat pareiškėjui uždavė balais nevertinamus klausimus: ,,Sužinote, kad kitą darbo dieną Jums asmeniniais klausimais ne mažiau nei porai valandų reikia išvykti. Kaip elgiatės?“, ,,nežinote kaip išspręsti ginčo situaciją nagrinėjamą raštiškame skunde. Kaip elgiatės?“.
Inspekcijos viršininko 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1P-58 patvirtintame Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos pareigybės aprašyme (toliau – ir Pareigybės aprašymas Nr. 2) nurodyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas: pagal rizikos valdymo informacinės sistemos sudarytą sąrašą tikrina statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą (7.1. p.), atlieka ūkio subjektų (statybos dalyvių) veiklos priežiūrą (patikrinimus) ir kt. (7.4. p.), tikrina, ar statybos dalyvių veikla atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (7.5. p.), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių ir „Karštosios linijos“ nuostatų nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus, pranešimus ir prašymus, susijusius su statybos procesu. Teismo vertinimu, komisijos pirmininko A. V. ir komisijos narių L. S. bei D. B. užduoti klausimai yra tiesiogiai susiję su Pareigybės aprašyme Nr. 2 7.1.1 punkte, 7.4. punkte, 7.5. punkte ir 7.9. punkte nustatytomis valstybės tarnautojo funkcijomis, nes vykdydamas statybos valstybinę priežiūrą, tikrindamas išduotų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą, atlikdamas statybos dalyvių veiklos priežiūrą bei patikrinimus, nagrinėdamas asmenų skundus ir prašymus, valstybės tarnautojas privalo žinoti, kokioms sąlygoms esant gali būti išduoti statybą leidžiantys dokumentai, kokie turi būti pateikti dokumentai, kokie teisės aktų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktai, gali būti traktuojami kaip mažareikšmiai pažeidimai, kokie draudimai nustatyti statybos dalyviams ir ar jie šių draudimų laikosi. Pareigybės aprašymo Nr. 2 6.3. punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialius reikalavimus – būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės tarnybą, viešąjį administravimą, vietos savivaldą, civilinę ir administracinę teisę, dokumentų rengimo taisykles, gerai išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, statybą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, nuostatas. Komisijos narės L. S. klausimas – nurodyti Inspekcijos „Karštosios linijos“ paskirtį ir tikslą – yra tiesiogiai susijęs su nurodytu Pareigybės aprašymo Nr. 2 reikalavimu bei jo tinkamumu užimti pareigas.
Kaip ir anksčiau aptarto konkurso metu pareiškėjui buvo užduoti balais nevertinami klausimai, kurie įtakos konkurso rezultatams neturėjo, todėl teismo papildomai nevertintini.
Per Konkursą Nr. 3 pareiškėjui buvo užduoti šie klausimai: 1) komisijos narė D. B. uždavė klausimą: „2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo nuostatos dėl privalomo statinių registravimo Nekilnojamojo turto registre. Per kiek laiko ir kokiu pagrindu Nekilnojamojo turto registre privalo būti registruotas baigtas statyti statinys ir nebaigtas statyti statinys. Kaip dažnai turi būti tikslinami nebaigtų statyti statinių duomenys nekilnojamojo turto registre?; 2) komisijos narė A. M. uždavė klausimą: „Koks yra Nekilnojamojo turto registro duomenų teisinis statusas?“; 3) komisijos pirmininkas A. V. uždavė pareiškėjui situacijos klausimą: „Vienas iš pareiškėjų besikreipiančių su raštu į Inspekciją yra žemės sklypo, kuris yra, pvz., Neringoje, dalies nuomininkas ir pagal pasirašytą valstybinės žemės nuomos sutartį turi teisę rekonstruoti arba statyti statinį. Šitame sklype yra ir kitų nuomininkų. Pareiškėjas klausia, ar jam privalu gauti kitų žemės sklypo nuomininkų sutikimą norint vykdyti minėtus darbus?“; 4) taip pat komisijos narė A. M. uždavė pareiškėjui balais nevertinamus klausimus: ,,Įsivaizduokite situaciją, kad kreipėmės į Jūsų ankstesnius darbdavius. Kaip manote ar gautumėm apie Jus teigiamas rekomendacijas ir kodėl?; kaip pats save vertinate kaip darbuotoją ir kodėl?; būdamas statybos inspektoriumi bendraujant su išorės klientu atsiduriate ypatingai konfliktiškoje situacijoje – kaip suvaldytumėt konfliktą ir kokių priemonių imtumėtės?“.
Inspekcijos viršininko 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1P-58 patvirtintame Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto, A lygio 10 kategorijos, pareigybės aprašyme (toliau – ir Pareigybės aprašymas Nr. 3) nurodyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas: pagal rizikos valdymo informacinės sistemos sudarytą sąrašą tikrina statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą (7.1. p.), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių ir „Karštosios linijos“ nuostatų nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus, pranešimus ir prašymus, susijusius su statybos procesu. Teismo vertinimu, konkurso metu komisijos narių užduoti klausimai yra tiesiogiai susiję su Pareigybės aprašyme Nr. 3 7.1. ir 7.9. punktuose nustatytomis funkcijomis, nes tikrindamas statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą bei nagrinėdamas asmenų skundus bei prašymus, valstybės tarnautojas privalo vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, todėl turi žinoti per kokius terminus turi būti įregistruoti statybos objektai ir kaip dažnai tikslinami šių objektų duomenys, taip pat žinoti, koks yra teisinis Nekilnojamojo turto registro duomenų statusas, taip pat turi žinoti, ar valstybinio žemės sklypo bendranuomininkas, siekdamas statyti statinį ar jį rekonstruoti, turi gauti kitų nuomininkų sutikimus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. nuostatos). Konkurso metu užduoti klausimai, susiję su Nekilnojamojo turto registru, tiesiogiai kildinami iš Statybos įstatymo nuostatų, todėl vykdydamas valstybinę statybų priežiūrą, pareiškėjas turi vadovautis ne tik Statybos įstatymu, bet ir žinoti jame nurodytuose teisės aktuose įtvirtintą reguliavimą, tiesiogiai susijusį su vykdomomis funkcijomis.
Per 2016 m. vasario 3 d. vykusį konkursą pareiškėjui taip pat buvo užduoti balais nevertinami klausimai, dėl kurių teismas papildomai nepasisako.
Įvertinusi konkursuose užduotus klausimus, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad komisijos nariai peržengė turimos vertinimo laisvės ribas. Klausimai atitiko valstybės tarnybos sritį, į kurią konkursai buvo organizuojami ir buvo skirti patikrinti pretendentų gebėjimus atlikti pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas bei šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimą, profesinius įgūdžius ir asmenines dalykines savybes. Priešingai nei nurodė pareiškėjas, visi užduoti klausimai buvo tiesiogiai susiję su statybos valstybinės priežiūros vykdymu, o tai atitiko pareigybių, į kurias pareiškėjas pretendavo, funkcijas. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo išdėstyti argumentai buvo grindžiami tik jo subjektyviu įsitikinimu, bet ne objektyviais duomenimis.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Inspekcijoje organizuoti konkursai į valstybės tarnybą, kuriuose pareiškėjas dalyvavo, vyko laikantis VTĮ ir Apraše nustatytos tvarkos, pretendentams užduoti klausimai tiesiogiai susiję su Inspekcijos vykdomos veiklos sritimi, skirti patikrinti pretendentų gebėjimus atlikti pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas. Pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas B. S. patikslintu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje nustatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
2. Pareiškėjo manymu, 2015 m. spalio 28 d. ir 2016 m. vasario 3 d. konkursų metu komisijos nariai pažeidė Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatas, kadangi nepatikrino pretendentų gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme numatytų pagrindinių, esminių statybos valstybinės priežiūros funkcijų. Minėtų konkursų metu dauguma pretendentams pateiktų klausimų buvo susiję su viena iš 37 pareigybės aprašymuose numatytų funkcijų – prašymų nagrinėjimu, nors tą funkciją vykdo bet kuri viešojo administravimo įstaiga.
Pasisakydamas dėl 2016 m. vasario 3 d. konkurso, pareiškėjas nurodė, kad Statybos įstatymo 12 straipsnyje išvardintos statybos techninės veiklos pagrindinės sritys (statybiniai tyrinėjimai, statinio projektavimas ir statinio projektavimo vykdymo priežiūra, statinio projekto ekspertizė, statinio ekspertizė, statybos darbai, statinio statybos techninė priežiūra), o Inspekcijos nuostatų 10.2 papunktyje yra suformuluotas Inspekcijos veiklos tikslas – užtikrinti, kad statyba būtų vykdoma teisėtai, t. y. užtikrinti, kad statybos techninės veiklos pagrindinės sritys būtų vykdomos įstatymų numatyta tvarka. Nė vienas iš minėto konkurso metu Komisijos narių užduotų klausimų nebuvo susijęs nė su viena statybos techninės veiklos pagrindine sritimi.
Šiuo aspektu pareiškėjas pažymi, kad atsivertus Inspekcijos internetinį puslapį, skyrių „Klausimai ir atsakymai“, matyti, jog per 7 metus Inspekcijoje buvo gauta apie tūkstantį prašymų (klausimų), susijusių su statybos valstybine priežiūra. Tik vieno komisijos nario konkurso metu užduotas klausimas apie statinio įregistravimą Nekilnojamojo turto registre dalinai atitiko vieną iš tūkstančio prašymų, kuriais į Inspekciją kreipėsi klientai statybos proceso klausimais. Pareiškėjas, turintis darbo statybose patirtį ir teisę būti ypatingo statinio statybos vadovu bei ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovu, posėdyje išgirdo Inspekcijos atstovų samprotavimą apie mažareikšmius klausimus. Pareiškėjo teigimu, minėto konkurso komisija, vykdydama pretendentų atranką į valstybės tarnautojo pareigas, žinodama pateikiamų klausimų menkavertiškumą ir užduodama juos, pažeidė CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, t. y. elgėsi neprotingai ir nesąžiningai; tuo pačiu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes siekė kitų negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta tikslų. Apeliantas teigia, kad mąstantis ir sąžiningas pretendentas, ruošdamasis konkursui, tokio mažo aktualumo klausimams daug dėmesio neskirs. Pareiškėjas šias aplinkybes išdėstė pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau teismas į jas neatžvelgė.
Apelianto teigimu, paradoksalu yra tai, kad minėto konkurso metu užduoti klausimai yra susiję tik su asmenų prašymų ar skundų nagrinėjimu, tačiau pačios Inspekcijos požiūris į šios funkcijos vykdymą yra kitoks: į vieną pareiškėjo prašymą, po daugkartinio kreipimosi, Inspekcija atsakė tik po 3 mėnesių, o į kitą – praėjus daugiau nei metams, iki šiol dar neatsakyta. Toks Inspekcijos požiūris įtakoja ir konkursų į valstybės tarnautojo pareigas, pažeidžiant teisės normas, organizavimą. Be to, pareiškėjas pažymi, kad ginčijamų konkursų byla pradėta iš esmės nagrinėti praėjus daugiau nei 13 mėnesių po prašymo pateikimo, o tai nesuinteresavo atsakovą vykdyti konkursus, nepažeidžiant pagrindinių teisės principų. Per tą laiką pareiškėjas dalyvavo dar dviejuose Inspekcijos organizuotuose konkursuose: viename nuo konkurso laimėtojo atsiliko 0,1 balo, o kitame, kai tebuvo vieninteliu pretendentu – iki 6 balų pritruko 0,1 balo, nes tik 6 balus surinkęs pretendentas pripažįstamas konkurso laimėtoju. Keturių analogiškų konkursų pasekmes dar teko patirti iki šių konkursų apskundimo.
3. Pareiškėjas nurodė, kad pirmojo 2015 m. spalio 28 d. vykusio konkurso metu buvo užduoti šie klausimai: 1) Kas yra geležinkelio paprastasis remontas ir kokie statybos darbai priskiriami geležinkelio statinio paprastajam remontui? 2) Prašome nurodyti kas yra mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kokius veiksmus pareigūnas atlieka nustatęs teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktą, kuris vertinamas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas? 3) Kokie yra Inspekcijos veiklos tikslai? Pasak pareiškėjo, nė vienas klausimas nebuvo susijęs su esmine statybos valstybinės priežiūros funkcija, o tokių žinių nepakanka nustatyti ar statyba vykdoma teisėtai. Sprendime ir atsakovo atsiliepime klaidingai teigiama, kad pirmasis klausimas yra tiesiogiai susijęs su statybos dalyvių veiklos priežiūra (pareigybės aprašo 7.4 papunktis). Nuorodoje „Klausimai ir atsakymai“ nėra nė vieno iš tūkstančio klausimų panašaus į užduotą pirmą klausimą, o tikrinant statybų teisėtumą, minėtas klausimas yra dar neaktualesnis nei nagrinėjant asmenų skundus ar prašymus (7.9 papunktis). Vertinant antro ir trečio klausimo reikšmingumą, nustatant vykdomos statybos teisėtumą galima pasisakyti tik tiek, kad nuorodoje „Klausimai ir atsakymai“ tokių klausimų nerasta, bet jie laikytini susijusiais su asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimu pagal pareigybės aprašo 7.9. papunktį.
4. Pareiškėjas nurodė, kad antrojo 2015 m. spalio 28 d. vykusio konkurso metu buvo užduoti šie klausimai: 1) Esate investuotojas arba žemės sklypo savininkas ir norite statyti ypatingą statinį arba ypatingų statinių grupę – konkrečiai vėjo jėgainių parką. Kokios sąlygos turi būti išpildytos, kad Jūs šį parką galėtumėt pastatyti (ką privalu turėti, kokius veiksmus privalu atlikti)? 2) Kokie draudimo apsaugos terminai yra rangovui, techniniam prižiūrėtojui, projektuotojui, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovui? Kokiuose teisės aktuose tai yra reglamentuota? 3) Kas laikoma mažareikšmiais teisės pažeidimais? Pareiškėjo manymu, visi trys klausimai yra susiję su asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimu pagal pareigybės aprašo 7.9. papunktį. Pirmo klausimo siejimas su pareigybės aprašo 7.1 papunkčiu yra klaidinantis, nes tame papunktyje kalbama apie rizikos valdymo informacinės sistemos sudarytą sąrašą, o kas į jį patenka (neaišku, ar vėjo jėgainės patenka) nežino nei klausimo pateikėjas, nei teismas, priimdamas sprendimą, ir siedamas jį su 7.1 papunkčiu. Minėtas klausimas aktualus vėjo jėgainių projektuotojams ir teritorijų planavimo priežiūros specialistams. Antras klausimas sietinas su pareigybės aprašo 7.5 papunkčiu, bet jis nesusijęs su patikrinimu, ar statyba teisėta. Trečio klausimo sąsajos su pareigybės aprašymu yra aptartos, nes jis kartojosi, t. y. toks pat klausimas tik antruoju pagal eilę buvo pateiktas pirmajame 2015 m. spalio 28 d. konkurse. Pareiškėjas pažymi, kad pirmajame 2015 m. spalio 28 d. konkurse minėtą klausimą uždavė centrinio padalinio Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėja L. S., o antrajame konkurse, kuris vyko iškart, be jokios pertraukos, jį atkartojo jai pavaldi darbuotoja – teritorinio padalinio Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėja D. B., tuo pažeisdama konkursų organizavimo proceso teisę, t. y. žinojo pateikto klausimo atsakymo lygį.
5. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami 2015 m. spalio 28 d. konkursai buvo paskelbti dar 2015 m. gegužės 29 d. (jų buvo 3), bet po mėnesio jie buvo atšaukti. Juos atšaukus, pareiškėjas kreipėsi į Aplinkos ministrą dėl jam pavaldžios Inspekcijos tokios konkursų rengimo praktikos – kai konkursas, nieko nepriimant, rengiamas laisvų etatų išlaikymui, siekiant pakelti darbuotojų darbo užmokestį. Į tai ministras atsakė trumpai, kad Inspekcijos veikloje pažeidimų nenustatyta, bet konkursai, kurie yra ginčo dalyku, 2015 m. spalio 28 d. vėl buvo kartojami. Prieš tai pareiškėjas dalyvavo konkursuose, kuriuose be jo dalyvavo dar po vieną pretendentą – Inspekcijos tarnautoją. Šiuose konkursuose, pareiškėjo manymu, kaip įprasta, Inspekcijos tarnautojai buvo paskelbti nugalėtojais, nors po konkursų jų pareigos ir darbo vieta nesikeisdavo, o pareiškėjas atsilikdavo nuo nugalėtojo viena ar keliomis dešimtosiomis balo. Pretendentas, dalyvavęs tokiuose konkursuose, patiria ne tik didžiulę materialinę žalą dėl pasiruošimo jiems, kelionių, sugaišto laiko, bet ir nematerialinę – dėl pasityčiojimo ir neteisėtų rezultatų.
6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įvykusio konkurso rezultatų teisėtumo, neatsižvelgė į ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nenagrinėjo, ar konkursai, kurie vykdomi pagal tokią žinių patikrą, neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Inspekcija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus, t. y. nevertino konkurso dalyviui užduodamų klausimų ta prasme, ar jie nebuvo nukreipti į kitas, su egzaminavimo tikslais nesusietas, aplinkybes. Apsiribota tik patikrinimu, ar konkursuose pateikti klausimai sietini su pareigybės aprašymuose valstybės tarnautojui numatytomis vykdyti funkcijomis, nors ir posėdžio metu pareiškėjas akcentavo, kad klausimai buvo užduoti ne įvertinti pretendento tinkamumą eiti minėtas pareigas. Taip pat teismas neįvertino atsakovo nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizuojant konkursus, neužtikrino, jog pagal tokią žinių patikrą atsakovo priimtas į pareigas konkurso laimėtojas galės tinkamai atlikti statybos valstybinės priežiūros funkcijas.
Atsakovas Inspekcija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Pasisakydamas dėl apelianto argumentų, susijusių su pirmuoju 2015 m. spalio 28 d. konkursu, atsakovas nurodė, kad tiek atsiliepime pirmosios instancijos teismui, tiek nagrinėjant bylą teisme atsakovas ypatingai akcentavo vykdytų konkursų metu pateiktų klausimų sąsają su asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimu bei ūkio subjektų (statybos dalyvių) veiklos priežiūros (patikrinimų) vykdymu. Minėta aplinkybė yra paaiškinama tiek Inspekcijai priskirtos vienos iš esminių kompetencijų, tiek valstybės tarnautojo, atliekančio statybos valstybinę priežiūrą, funkcijų specifika. Vadovaujantis Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, 11.2.1.4., 11.2.4. ir 11.2.11. papunkčiais, Inspekcija, įgyvendindama 10.2 papunktyje nurodytą tikslą (užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai) pagal kompetenciją tikrina, ar statyba vykdoma teisėtai; nagrinėja asmenų skundus ar pranešimus, susijusius su statybos procesu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat ir Inspekcijos viršininko nustatyta tvarka. Inspekcija skundus ir pranešimus, kiek to nereglamentuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, nagrinėja Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, be to, Inspekcija atlieka teisės aktų pažeidimų, įskaitant savavališkų statybų sritį, prevenciją, kurią sudaro teisės aktų analizė, asmenų konsultavimas teisės aktų taikymo klausimais, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimas ir viešinimas, patikrinimai. Taigi, pagrindinis aktas, apibrėžiantis Inspekcijos tikslus, veiklą ir funkcijas, t. y. Inspekcijos nuostatai, numato, kad Inspekcijai priskirtina vykdant statybos valstybės priežiūrą vykdyti statybos teisėtumo patikrinimus, nagrinėti asmenų skundus ar pranešimus, susijusius su statybos procesu, konsultuoti asmenis teisės aktų taikymo klausimais bei vykdyti kitas teisės aktais jai nustatytas kompetencijas, t. y. Inspekcijos pareigūnai, vykdantys anksčiau minėtus veiksmus, iš esmės vykdo statybos valstybinę priežiūrą (priešingai nei teigia pareiškėjas). Būtent todėl Konkursų metu teikti klausimai buvo taip glaudžiai sieti su Konkurso metų siektomis patikrinti pretendentų kompetencijomis tiek nagrinėti asmenų prašymus, skundus ar pranešimus, tiek vykdyti statybos teisėtumo patikrinimus.
Be to, Inspekcijos internetiniame tinklalapyje, skiltyje „Klausimai ir atsakymai“, skelbiamos publikacijos (t. y. aktualūs klausimai) yra teisės aktais Inspekcijai deleguotos konsultavimo į pateiktus asmenų paklausimus funkcijos, vykdomos Konsultavimo skyriaus darbuotojų, forma, kuri nėra tapati statybos valstybinės priežiūros vykdymui. Vadinasi, pareiškėjo argumentai, susiję su Konkursų metu pateiktų klausimų besąlygišku nesusiejimu su minėtoje rubrikoje publikuojamais atsakymais, yra nepagrįsti ir niekiniai.
Atsakovas pažymi, kad pirmojo 2015 m. spalio 28 d. konkurso metu pateiktais klausimais (tiksliau – pirmuoju klausimu) buvo siekiama patikrinti pretendentų įsigilinimą į statybą ir jos priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus (o ne paviršutiniškas žinias apie šią sritį), gebėjimus kvalifikuoti statybos darbų rūšis – mokėti identifikuoti paprastojo remonto darbus, atskirti juos nuo kapitalinio remonto, žinoti paprastajam remontui taikomus reikalavimus (siekiant tinkamai ir kompetentingai atlikti galimų geležinkelio statybų patikrinimą, atlikti tokių statybos darbų kvalifikavimą, o nagrinėjant Inspekcijai pateiktus prašymus, skundus ir pranešimus – identifikuoti galimus pažeidimus). Komisijos narės L. S. pateiktas klausimas sietinas su pretendento gebėjimų ir žinių statybos valstybinės priežiūros srityje patikrinimu, nes ūkio subjekto patikrinimus atliekantis valstybės tarnautojas, nustatęs teisės aktų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktą, kuris gali būti traktuojamas kaip mažareikšmis pažeidimas, privalo žinoti kokias pasekmes toks pažeidimas ar netinkamas valdymas gali sukelti statybos dalyviams ir kokias poveikio priemones, jis, kaip patikrinimą atliekantis pareigūnas gali taikyti. Šiuos pareiškėjo sugebėjimus ir teisės aktų išmanymą, užduodant šį klausimą ir norėta patikrinti. Komisijos narė A. M. pareiškėjo paprašė išvardinti Inspekcijos veiklos tikslus. Inspekcijos nuostatai yra vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuos privalo žinoti ir išmanyti valstybės tarnautojas, dirbantis šioje įstaigoje ir pretendentas, siekiantis joje įsidarbinti, be to, tai yra ir vienas iš teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą – apibrėžiantis Inspekcijos funkcijas, veiklos sritis, teises bei veiklos organizavimą.
Dėl antrojo 2015 m. spalio 28 d. vykusio konkurso metu komisijos pirmininko A. V. užduoto situacijos klausimo („Esate investuotojas arba žemės sklypo savininkas ir norite statyti ypatingą statinį arba ypatingų statinių grupę – konkrečiai vėjo jėgainių parką; kokios sąlygos turi būti išpildytos, kad Jūs šį parką galėtumėt pastatyti; ką privalu turėti, kokius veiksmus privalu atlikti?“) atsakovas paaiškino, kad juo buvo siekta patikrinti ar pretendentas į statybos valstybinę priežiūrą vykdančio vyriausiojo specialisto pareigas, kuris pagal pareigybės aprašymą, nagrinėja statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą arba skundą, pranešimą ar prašymą dėl vėjo jėgainių parko galimai neteisėtų statybų, žino tokio statybos leidimo išdavimo tvarką, teiktinus dokumentus, teisės aktų reikalavimus, kuriuos privalu atitikti statant vėjo jėgainių parką.
Šiuo aspektu atsakovas pažymėjo, kad pareigūnams, atliekantiems statybos valstybinę priežiūrą, būtent Inspekcijos Klaipėdos teritoriniame padalinyje, šis ir kiti klausimai, susiję su vėjo jėgainėmis, yra itin aktualūs.
Atsakovo teigimu, apeliaciniame skunde minimas rizikos valdymo informacinės sistemos (toliau – ir RVIS) sudarytas sąrašas nėra ir neturi būti priešinamas su Inspekcijos statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų pareigybių aprašymais. Inspekcijai RVIS yra svarbus įrankis planuojant Inspekcijos darbus, juos paskirstant atitinkamiems vykdytojams, t. y. būtent statybos valstybinę priežiūrą atliekantiems pareigūnams, kurie privalo mokėti atlikti kiekvieno iš jam pavesto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą. Taigi antrojo 2015 m. spalio 28 d. vykusio konkurso metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar pretendentas išmano šią specifinę statybos valstybinės priežiūros sritį.
Komisijos narė A. M. paklausė pareiškėjo: ,,Kokie draudimo apsaugos terminai yra rangovui, techniniam prižiūrėtojui, projektuotojui, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovui? Kokiuose teisės aktuose tai yra reglamentuota?“ Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2015 m. spalio 31 d.) 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. Atsižvelgiant į tai, kad Statybos įstatymas numato privalomumą drausti civilinę atsakomybę statinio projektuotojui, statinio statybos techniniam prižiūrėtojui ir rangovui, statybos valstybinę priežiūrą vykdantis pareigūnas, atlikdamas patikrinimus, privalo apie tai žinoti ir patikrinti, ar minėti statybos dalyviai yra apsidraudę ir, ar draudimo polisai yra galiojantys, kas reiškia, kad statybos inspektorius privalo išmanyti draudimo apsaugos terminus. Būtent todėl šios pareiškėjo žinios ir buvo tikrinamos aptariamu klausimu.
Komisijos narė D. B. paprašė pareiškėjo pabaigti jos pradėtą sakinį: „mažareikšmiais teisės pažeidimais laikomi...“. Mažareikšmio pažeidimo sąvokos ir taikymo žinojimo atitikimas konkursui keliamiems reikalavimams buvo aptartas pirmiau, todėl atsakovas pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytos papildomos aplinkybės – to paties klausimo (tik skirtingų komisijos narių) pateikimo pirmojo ir antrojo 2015 m. spalio 28 d. vykusių konkursų metu. Pareiškėjo manymu, tokiais veiksmais buvo pažeista konkursų organizavimo tvarka, nes komisijos nariai žinojo pateikto klausimo atsakymo lygį. Šiuo aspektu atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai, reglamentuojantys konkursų organizavimo tvarką, nenumato draudimo skirtingų konkursų metu kartoti klausimų, teiktų kito, t. y. anksčiau vykusio, konkurso metu. Be to, toks klausimo kartotinumas abiejų konkursų metu tik pabrėžia jo svarbą – komisijos narių manymu, mažareikšmio pažeidimo sąvokos ir taikymo žinojimas statybos valstybinę priežiūrą vykdančiam vyriausiajam specialistui yra būtinas ir, be kita ko, atskleidžiantis pretendento susipažinimą su statybą ir jos valstybinę priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais.
Dėl 2016 m. vasario 3 d. konkurso metu užduotų klausimų atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo akcentuojamas reikalavimas konkurso į statybos valstybinę priežiūrą vykdančio vyriausiojo specialisto poziciją komisijos klausimus sieti su Inspekcijos teikiama konsultavimo funkcija, apskritai nepagrįstas teisės aktuose įtvirtintais konkurso į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos reikalavimais. Be to, statybos valstybinę priežiūrą atliekantis vyriausiasis specialistas, nagrinėjantis statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą arba skundą, pranešimą ar prašymą dėl galimai neteisėtų statybų vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis (pvz., nustatant žemės sklypo paskirtį, savininkus, bendraturčius ir t.t.) ir turi žinoti, kada šie duomenys privalo būti pateikti ir tikslinami, kad savo darbe vadovautųsi teisingais ir išsamiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Šie duomenys teisingais ir išsamiais laikomi nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą momento iki tol, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl minėto konkurso metu komisijos pirmininko A. V. pareiškėjui užduoto situacijos klausimo, ar privalu gauti kitų žemės sklypo nuomininkų sutikimą, norint vykdyti minėtus darbus, atsakovas pažymėjo, kad statybos valstybinę priežiūrą vykdantis vyriausiasis specialistas privalo pateikti argumentuotą atsakymą, nurodant, kad minėtais atvejais teikiami bendraturčių, o ne bendranuomininkų sutikimai.
Atsakovas pažymi, kad LVAT 2016 m. kovo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-416-552/2016 konstatavo, kad teismas konkurso į valstybės tarnybą teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri, vykdant Aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas. Konkrečią konkursų į valstybės tarnautojų pareigas organizavimo tvarką reglamentuoja Aprašas, kurio 3 punktas nustato, kad priėmimas į pareigas apima: 1) bendrųjų gebėjimų testo atlikimą; 2) konkurso paskelbimą; 3) dokumentų priėmimą konkursą organizuojančioje įstaigoje; <...> 4) pretendentų į pareigas konkurso komisijos sudarymą konkursą organizuojančioje įstaigoje; 5) konkursą; 6) valstybės tarnautojus į pareigas priimančio asmens sprendimo dėl priėmimo į pareigas priėmimą. Aprašo nuostatos įgaliojimus įvertinti pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas suteikia pretendentų į pareigas konkurso komisijai. Konkurso metu pretendentams pateikiami lygiaverčiai klausimai (Aprašo 61 punktas). Kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, komisijos nariai pildo konkurso individualaus vertinimo lentelę (Aprašo 6 priedas). Kiekvienam pretendentui skirti balai susumuojami ir dalijami iš dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus. Konkursą laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkęs pretendentas (Aprašo 63, 64 ir 67 punktai). Pažymėtina, kad abiejuose 2015 m. spalio 28 d. konkursuose pareiškėjas buvo vienintelis pretendentas, tačiau nesurinko reikiamo balų (6 balų) skaičiaus, todėl nebuvo pripažintas laimėtoju.
Be to, LVAT aiškindamas Aprašo nuostatas yra nurodęs, kad Apraše nėra nustatyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai; šiuos kriterijus atstoja konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti galbūt būsimos pareigybės (dėl kurios vyksta konkursas) funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo; toks, atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija (LVAT 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-3241/2011). Toks komisijos narių vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą (LVAT 2012 m. birželio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A858-1623/2012). Teismas neturi teisės vykdyti pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją (LVAT 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A492-2667/2012). Remiantis išdėstyta praktika, darytina išvada, kad teismas, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, nevertina klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri, vykdant Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (žr. LVAT 2013 m. spalio 10 d. nutartį adm. byloje Nr. A438-1163/2013). Nagrinėjamu atveju, vykdant aptariamus konkursus, pareiškėjo tinkamumą eiti pareigas įvertino Apraše numatytas subjektas, t. y. pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisija. Šios komisijos nariai konkurse dalyvaujančio pretendento įvertinimą atliko Apraše nustatytu būdu, t. y. kiekvienas užpildydamas individualaus vertinimo lenteles ir pretendento tinkamumą eiti pareigas įvertindamas atitinkamais balais. Be to, 2016 m. vasario 3 d. konkurso metu (kai pretendentų buvo daugiau nei vienas, visiems pretendentams buvo užduoti analogiški klausimai.
Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą konkursų eigas sugrąžinti į stadijas iki pažeidimų padarymo, t. y. konkursus tęsti nuo konkursų komisijos narių klausimų pateikimo iš naujo pretendentams, atsakovas nurodė, kad pagal administracinių teismų praktiką, toks reikalavimas yra priimamas ir nagrinėjamas kartu su reikalavimais panaikinti konkurso rezultatų protokolus bei sprendimus dėl konkurso laimėtojų paskyrimo į pareigas (pvz., LVAT adm. byla Nr. eA-2875-520/2015, Nr. A-85-261/2015, Nr. A438-637/2014). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją iš naujo organizuoti konkursus yra išvestinis iš jo reikalavimo panaikinti sprendimą, toks reikalavimas pripažintinas nepagrįstu.
Dėl ankstesnių konkursų atšaukimo atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, nei teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepasisakė dėl ankstesnių Inspekcijoje organizuojamų konkursų atšaukimo, neginčijo kitų Inspekcijoje vykdytų konkursų teisėtumo. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. S. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad visi trys konkursai į valstybės tarnautojo pareigas įvyko laikantis teisės aktų reikalavimų. Konkursų metu buvo pateikiami klausimai, tiesiogiai susiję su darbo praktika, dirbant Inspekcijoje dažniausiai reikalinga turėti žinių konkrečiose situacijose, mokėti perteikti žinias suinteresuotiems asmenims.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl konkursų, vykusių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, į valstybės tarnautojo pareigas rengimo organizavimo ir vykdymo teisėtumo. Pareiškėjas į teismą kreipėsi su prašymu panaikinti 2015 m. spalio 28 d. konkurso protokolą Nr. 4D-2972, 2015 m. spalio 28 d. konkurso protokolą Nr. 4D-2973 ir 2016 m. vasario 3 d. konkurso protokolą Nr. 8P-3 bei Inspekcijos viršininko 2016 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. 1P-39. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą 2015 m. spalio 28 d. ir 2016 m. vasario 3 d. vykusių konkursų eigas sugrąžinti į stadijas iki pažeidimų padarymo, t. y. konkursus tęsti nuo konkursų komisijos narių klausimų pateikimo iš naujo pretendentams, įpareigojant dalyvauti Valstybės tarnybos departamento atstovą. B. S. tvirtino, kad per vykusius konkursus į Inspekcijos valstybės tarnautojo pareigas jam buvo užduoti su pareigybės aprašymuose nustatytomis funkcijomis nesusiję klausimai.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei nagrinėjamam ginčui taikytų materialinės teisės normų pagrindu padaręs išvadą, kad komisijos narių pateikti klausimai atitiko valstybės tarnybos sritį, į kurią konkursai buvo organizuojami ir buvo skirti patikrinti pretendentų gebėjimus atlikti pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas bei joms atlikti būtinų žinių turėjimą, profesinius įgūdžius ir asmenines dalykines savybes; konkursai vyko laikantis Valstybės tarnybos įstatyme ir Apraše nustatytos tvarkos.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti. Apeliaciniu skundu pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Be to nurodo, jog teismas nenagrinėjo, ar pagal tokią žinių patikrą Inspekcijoje vykdomi konkursai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, kurių atlikimui Inspekcija buvo įsteigta, tuo neatsižvelgdamas į ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą į valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tvarkos aprašas (10 straipsnio 9 d.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra pabrėžęs, kad piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų bei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expresis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. Šiame nutarime pažymėta ir tai, kad konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime aiškindamas aptariamų teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors ,,apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis dalimis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visiškai teisingai pabrėžė, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat žymėta, kad kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas. Egzaminas turi būti tikslingas, orientuotas į žinių ir gebėjimų, reikalingų kiekvienam valstybės tarnautojui, taip pat į konkrečių žinių ir gebėjimų, reikalingų valstybės tarnautojo pareigybės, į kurią asmuo pretenduoja, aprašyme nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, patikrinimą ir įvertinimą. Pagal konkurse į tam tikras valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusių pretendentų egzamino rezultatus nustatomas konkurso laimėtojas – asmuo, atliksiantis konkrečias valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme apibrėžtas funkcijas, todėl egzamino klausimai (užduotys) pirmiausia turi būti siejami su būtent tomis pareigomis valstybės tarnyboje, į kurias pretenduojama (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas).
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio nustatyta tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kurioms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria.
Kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį adm. byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį adm. byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija iš naujo nekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų.
Atsakydama į apeliacinio skundo teiginius, susijusius su komisijos narių jam pateiktų klausimų turiniu, jų sudėtingumo, svarbumo, aktualumo ir panašiais aspektais, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas (žr., pvz., 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875/2015 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo 2015 m. spalio 28 d., 2016 m. vasario 3 d. vykusių konkursų į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas, kuriuose dalyvavo pareiškėjas, metu komisijos narių pateiktų klausimų atitikimą minėto valstybės tarnautojo pareigybės aprašymuose nurodytai veiklos sričiai ir šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijoms. Teismo išvada, kad visi pareiškėjui užduoti kalusimai buvo tiesiogiai susiję su statybos valstybinės priežiūros vykdymu, visiškai pagrįsta.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstytu argumentu, jog Inspekcijos internetiniame tinklalapyje www.vtpsi.lt nuorodoje ,,Klausimai ir atsakymai“ skelbtinos publikacijos (aktualūs kalusimai) yra teisės aktais Inspekcijai deleguotos asmenų konsultavimo į pateiktus paklausimus funkcijos (vykdomos Konsultavimo skyriaus darbuotojų) forma, kuri nėra tapati aktualaus klausimo priskyrimu statybos valstybinės priežiūros vykdymui, todėl pareiškėjo argumentai dėl konkursų metu pateiktų klausimų besąlygišku nesusiejimu su minėtoje rubrikoje publikuojamais, taip pat atmetami kaip nepagrįsti.
Atsakydama į apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įvykusio konkurso rezultatų teisėtumo, neatsižvelgė į ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal minėtą teisės normą nagrinėjamo pobūdžio bylose teismas tik patikrina, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir ar nustatytas tvarkos pažeidimas nesąlygojo asmens teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų 2 punktas). Šiai paskirčiai vykdyti Inspekcijoje įsteigta ir Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybė, į kurią konkurso būdu pretendavo pareiškėjas. Teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, kad iš bylos medžiagos matyti, jog komisijos narių užduoti klausimai iš esmės atitiko tą valstybės tarnybos sritį, į kurią buvo organizuoti 2015 m. spalio 28 d. ir 2016 m. vasario 3 d. konkursai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybių (A lygio 9 kategorijos ir A lygio 10 kategorijos) pareigybių aprašymuose, be kita ko, šias pareigas einantiems tarnautojams keliami specialūs reikalavimai būti susipažinus su Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės tarnybą, viešąjį administravimą, vietos savivaldą, civilinę ir administracinę teisę, dokumentų rengimo taisykles; gerai išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, statybą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, nuostatas (6.3 p.).
Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, kad organizuojant ir vykdant pareiškėjo byloje ginčijamus konkursus buvo pažeisti pretendentų nešališko ir objektyvaus vertinimo principai, nebuvo užtikrintas aiškus konkursų sąlygų taikymas ar netinkamai buvo vadovautasi teisės aktų nuostatomis. Tad pareiškėjo konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto (atitinkamai A lygio 9 kategorijos ir A lygio 10 kategorijos) pareigas pažeista nebuvo.
Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti teisinio pagrindo nėra. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo B. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Artūras Drigotas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė