Administracinė byla
Nr. II-1839-416/2011.
Proceso Nr. 4-28-3-01573-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2011-11-02
Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui M. M., dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. L., išnagrinėjęs V. L. skundą dėl Marijampolės apskrities VPK KPS vyriausiojo specialisto M. M. 2011-09-20 nutarimo Nr. 64N-1120335-11 administracinio teisės pažeidimo byloje,
NUSTATĖ:
Marijampolės apskrities VPK KPS vyriausiojo specialisto M. M. 2011-09-20 nutarimu V. L. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str.1d. ir paskirta 500 litų bauda, kad jis 2011-08-15 10.00 val. Draugystės gatvėje namo Nr. 18 kieme, vairavo automobilį ir judėdamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai bus saugu, dėl ko partrenkė pėsčiąją, kuriai nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, t.y., pažeidė KET 9 p. ir 119 p. reikalavimus.
Skundą padavęs asmuo V. L. skundu prašo panaikinti 2011-09-20 Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus nutarimą Nr. 64N-1120335-1, kuriuo paskirta 500 litų bauda ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, o nesant teisinio pagrindo bylai nutraukti, prašo pritaikyti jo atžvilgiu LR ATPK 301 str. nuostatas ir paskirti mažesnę baudą nei LR ATPK 127 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali bauda arba neskirti baudos ir paskirti įspėjimą.
Savo reikalavimus grindžia tuo, kad bylos nagrinėjimo metu prašė atsižvelgti į įvykio aplinkybes, nukentėjusiosios veiksmus įvykio metu, tačiau bylą nagrinėjęs pareigūno dėl eismo įvykio buvo pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 127 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Skiriant nuobaudą prašė pritaikyti LR ATPK 301 str. ir paskirti mažesnę arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta LR ATPK 127 str. 1 d. sankcijoje, tačiau Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnas šio prašymo netenkino ir paskyrė minimalią įstatymo numatytą baudą- 500 litų. Skirdamas baudą, jis nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs dėl LR ATPK 301 str. nuostatų taikymo - šis straipsnis taikomas esant išskirtinėms aplinkybėms. O tokios aplinkybės - asmens teigiamas charakterizavimas darbe, asmens nebuvimas priklausomybės ligų centro įskaitoje, asmens išklausymas kurso paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, baudų už ankstesnius pažeidimus sumokėjimas, paskirtos baudos sumokėjimas, nesamas baustumas už KET pažeidimus, nuoširdus pažeidėjo gailėjimasis, jo gyvenamosios vietos geografinė padėtis, transporto priemonės reikalingumas, tam tikros šeimyninės-asmeninės aplinkybės (rūpinimasis vaikais, artimųjų išlaikymas, bloga materialinė padėtis), dirbamo darbo pobūdis - nėra laikomos išskirtinėmis, galinčiomis sąlygoti nuobaudos sumažinimą.
Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyrius, nagrinėdamas šio pažeidimo bylą, neįsigilino į įvykio aplinkybes ir visiškai nekreipė dėmesio į partrenkto pėsčiojo veiksmus šioje situacijoje. Bylos nagrinėjimo metu buvo paaiškinta, kad išeinant iš Draugystės g. 18 namo, kuriame gyvena, prie namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje tuo metu stovėjo daug automobilių ir nebuvo matyti nei vieno žmogaus. Kai atsisėdo į automobilį, prieš pradedant važiuoti atbuline eiga, atidžiai pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, taip pat į šoninio vaizdo veidrodėlius, be to pasuko galvą taip, kad matytų galinį automobilio stiklą, tačiau jokių žmonių nebuvo matyti. Tuomet iš lėto apsuko automobilį ir išvyko į sodą. Apie tai, kad partrenkė pėsčiąją, sužinojo tik tos pačios dienos vakare, kai grįžo iš sodo. Kaip pėsčioji atsidūrė aikštelėje ir ką ji ten veikė, jam nežinoma, nes jos visiškai nesimatė. Važiuodamas atbuline eiga, nepajuto, kad būtų į ką atsitrenkęs, o įvykį matę kaimynai teigė, kad važiavo labai lėtai ir į pėsčiąją atsimušė tik vos vos, t.y., taip kad ji tupėjusi prie automobilių tik nuvirto ant šono. Med. ekspertas patvirtino, kad įvykio metu rimtesnių sužalojimų nebuvo, tik nežymiai sutrikdyta sveikata. Be to, pažymėtina, kad pėsčioji įvykio metu buvo neblaivi (jos kraujyje rasta daugiau nei 2 promilės alkoholio). Kelių eismo taisyklių 180 punkte teigiama, kad pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui be reikalo. Šalia Draugystės g. 18 namo esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje įvyko minėtas įvykis, yra pėsčiųjų šaligatvis, kuriuo paprastai ir vaikšto visi pėstieji, todėl šiuo atveju dėl įvykio yra pėsčiosios kaltė, kuri turėdama galimybę praeiti šaligatviu, be jokios priežasties ėjo automobilių stovėjimo aikštele ir joje atsitūpė taip, kad nebuvo galimybės jos pamatyti nei per veidrodėlius, nei pro galinį automobilio stiklą. Automobilio greitis taip pat buvo labai lėtas, t.y., važiavo tokiu greičiu, kad pėstysis, matydamas link jo artėjantį automobilį, būtų spėjęs pasitraukti į šoną, tačiau šiuo atveju pėsčioji dėl tam tikrų priežasčių (didelis neblaivumas, neatsargumas) to nepadarė. Pripažįsta, kad vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga privalo duoti kelią visoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, todėl šioje situacijoje važiuodamas atbuline eiga važiavo labai lėtai ir labai atidžiai žiūrėjo per veidrodėlius ir galinį stiklą, tačiau jokių pėsčiųjų nematė ir net nepagalvojo, kad už automobilio kažkas galėjo tupėti, nes paprastai žmonės automobilių stovėjimo aikštelėse netupi ir vengia link jų atvažiuojančių automobilių, o jei automobilis artėja link jų, paprastai pėstieji pasitraukia į šalį.
Keletą kartų skambino nukentėjusiajai telefonu, taip pat buvo nuėjęs pas ją norėdamas atlyginti žalą už gydymą, kurią ji patyrė dėl minėto įvykio, tačiau arba jos nebūdavo namuose arba ji būdavo labai neblaivi, kad su ja neįmanoma būdavo kalbėtis. Su ja pavyko pasikalbėti vieną kartą telefonu. Jos atsiprašė ir mėgino išsiaiškinti, kokio dydžio žalą ji patyrė gydydamasi dėl įvykio patirtą sveikatos sutrikdymą, bet ji to paaiškinti nesugebėjo, kadangi buvo stipriai neblaivi.
Nurodo, jog yra 57 metų amžiaus, vairavimo stažas yra 40 metų ir per visą vairavimo laiką tai yra pirmasis kelių eismo įvykis. Be to yra pareigingas šeimoje, neturi žalingų įpročių, gerai charakterizuojamas darbe (charakteristika pridedama). Dėl šio įvykio labai nuoširdžiai gailisi ir sutinka atlyginti nukentėjusiajai patirtą nuostolį dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo gydymo. Pats padėjo išsiaiškinti įvykio dalyvius, nesislapstė ir kai tik sužinojo apie įvykį, pats prisistatė į kelių policiją.
Pareiškėjas nurodo, kad būtina atsižvelgti į visas išdėstytas aplinkybes kaip į visumą aplinkybių, vadovautis šioje situacijoje teisingumo ir protingumo kriterijais, atkreipti dėmesį į tai, kad pačios nukentėjusiosios veiksmai nulėmė šį įvykį - juk neįmanoma numatyti, kad kažkas pasielgs neatsargiai ir neapgalvotai, t.y., atsitūps automobilių stovėjimo aikštelėje už automobilio taip, kad jo nebus įmanoma matyti, kai tuo tarpu šalia yra pėsčiųjų šaligatvis.
Institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsiliepime į skundą nurodžiusi, jog nesutinka su V. L. skundu ir mano, kad pareiškėjo L. kaltė dėl nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei kita byloje surinkta medžiaga, o nuobauda už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 1 d., V. L. paskirta teisėtai ir pagrįstai.
V. L. savo skunde, nurodo, kad jam paskirta administracinė nuobauda - 500 litų bauda - yra per giežta ir turi būti sušvelninta. V. L. pats pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, t.y., vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį. V. L. skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima sušvelninti paskirtą nuobaudą, nėra išskirtinės, galinčios sąlygoti nuobaudos sumažinimą, nes administracinės nuobaudos tikslas yra nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas skundą prašė atmesti.
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas savo skunde kelia du reikalavimus. Visų pirma prašoma panaikinti 2011-09-20 Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus nutarimą Nr. 64N-1120335-1, kuriuo paskirta 500 litų bauda ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Iš teismui pateiktos medžiagos, o taip pat paties pareiškėjo paaiškinimo seka, kad patį paties pažeidimo faktą jis neginčija ir pripažįsta. Jis nurodo, kad pripažįsta pėsčiosios partrenkimo judėjimo atbuline eiga metu faktą ir, kad tai įvyko, nes jis pėsčiosios nepastebėjo. Tokiu būdu akivaizdu, jog pažeisti KET 9 bei 119 punktų reikalavimai. Šio pažeidimo pasekmė yra nežymus pėsčiosios sveikatos sutrikdymas. Akivaizdus priežastinis ryšys tarp padaryto KET pažeidimo ir kilusių pasekmių. Tai, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo neblaivi ir tupėjo už automobilio nepašalina vairuotojo pareigų, jam nustatytų KET 9, 34 ir 119 punktų reikalavimuose. Tokiu būdu neginčytinai nustatyta ir akivaizdi administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str.1d. sudėtis.
LR ATPK 250str. pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukiama: 1) kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties; 2) kai asmeniui, padariusiam priešingą teisei veikimą arba neveikimą nėra sukakę šešiolikos metų amžiaus; 3) kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje; 4) kai asmuo veikė būtinojo reikalingumo arba būtinosios ginties atveju; 5) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracinės nuobaudos skyrimą; 6) kuomet panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas; 7) kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai; 8) kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla; 9) jeigu mirė asmuo, kurio atžvilgiu buvo pradėta bylos teisena. Išanalizavęs pateikta medžiagą, teismas nenustatė nė vienos iš aukščiau paminėtų aplinkybių, todėl laiko, jog pareiškėjo reikalavimas nutraukyti bylą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Antruoju reikalavimu prašoma pareiškėjo atžvilgiu taikyti LR ATPK 301str. nuostatas.
LR ATPK 127 str. 1d. nustato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.
Teismas konstatuoja, jog parinkdama nuobaudos rūšį bei jos dydį, neišeidama iš nuobaudos ribų pažeidimą padariusio asmens naudai, nuobaudą skyrusi institucija teisingai vadovavosi administracinės nuobaudos skyrimo principais. Nuobaudą skyrusi institucija traukiamo administracinėn atsakomybėn veiksmuose pagrįstai konstatavo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – nuoširdų gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti pažeidimą bei nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai pagrįstai buvo parinkta ir paskirta sankcijos minimumą atitinkanti nuobauda – 500 Lt administracinė bauda.
Teismas palaiko, institucijos, priėmusios nutarimą, atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, kad V. L. skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima taikyti LR ATPK 301 str. normas, nėra išskirtinės, galinčios sąlygoti nuobaudos sumažinimą. Nuobaudą skyrusi institucija pagrįstai vadovavosi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad LR ATPK 301 str. nuostatų taikymas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, buvimu. Nuobauda skyrusi institucija pagrįstai vadovavosi LVAT nuostatomis, kad teismas konkrečiose bylose yra nepripažinęs tokių aplinkybių, kaip asmens teigiamas charakterizavimas darbe(administracinės bylos Nr. N16-536/2006, N16-597/2006, N16-949/2006), kad asmuo anksčiau nebaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (adm. byla Nr. N!6-949/2006, NI7-1874/2006), tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi (adm. byla Nr. N3-020/2006), tai, kad transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą (pvz. administracinė byla Nr. N14-2082/2006) pakankamomis LR ATPK 301 str. 1 d. taikymui. LR ATPK 20 straipsnyje pasakyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Kadangi V. L. pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl jis turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Tokie nepalankūs, nemalonūs nubaustajam administracine nuobauda padariniai yra būtina sąlyga. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nuobaudos būtų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
Teismas taip pat konstatuoja, kad pareiškėjo naudai negali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė, jog jis, kaip pats nurodo skunde – „nesislapstė“. Tai yra normalus elgesys visiems įstatymus gerbiantiems ir juos vykdantiems asmenims, nesuteikiantis privilegijų vertinant teisiniu požiūriu jų veiksmus.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nei prielaidų, nei sąlygų, nei jokio juridinio pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir antrąjį reikalavimą paskirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą.
Teismas konstatuoja, kad pareigūnai pagrįstai nustatė V. L. padarytą pažeidimą ir, skirdami administracinę nuobaudą, pagrįstai jam netaikė LR ATPK 301 str. nuostatų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
V. L. skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės apskrities VPK ir V. L..
Teisėjas Laimondas Noreika