Civilinė byla Nr. e2-3239-1115/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02927-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.4.3; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 30 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,

sekretoriaujant Jurgitai Sapitavičienei,

dalyvaujant ieškovui K. L., jo atstovui advokato padėjėjui Liudvikui Ragauskiui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgaliotam asmeniui Daliai Maleckaitei, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. L. patikslintą ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Sigmos partneris“ dėl užstatymo teisių pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybė.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovas K. L. pateikė patikslintą ieškinį, kurio reikalavimus vėliau patikslino, ir prašė:

1.1.        pripažinti ieškovui K. L., kad 2001 m. liepos 20 d. gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties su atsakove Uždarąja akcine bendrove „Vilniaus Sigmos partneris“, kodas 123219940 pagrindu perėmė neterminuotą daiktinę teisę - užstatymo teisę „superficies“ statiniui gyvenamajam namui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) su užstatymo perimetriniu plotu (tankiu) 113 kv. m, dviejų aukštu su cokoliniu (rūsio) aukštu, bruto plotas 247 kv. m, o taip pat užstatymo plotas pagalbiniams pastato infrastruktūriniams statiniams 105 kv. ir, kuri buvo perėjusi jai pirkimo-pardavimo sandoriu su atsakove TŪB „Energija“, kodas 120202619, kuriai savo ruoštu užstatymo teisė „superficies“ buvo suteikta 1995 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N41/95-1870 tarp jos ir Lietuvos valstybės (kodas 111105555) atstovaujant Vilniaus rajono savivaldybės valdybai;

1.2.        pripažinti, kad ieškovas K. L. naudojasi daiktine teise - užstatymo teise „superficies“ atsakovo Lietuvos Respublika žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) dalyje 666 kv. m pagal 2021 m. birželio 11 d. J. R. individualios įmonės parengtą sklypo naudojimosi tvarką: ieškovas K. L. ir Lietuvos Respublika bendrai naudosis 1265/14400 žemės sklypo dalimis, žemės sklypo plane pažymėtomis indeksu „KELIAS“, kurių ribos apibrėžtos punktyrine linija ir taškais: 38, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 26; ieškovas K. L. atskirai nuo Lietuvos Respublikos žemės sklypo dalių naudosis 605/14400 žemės sklypo dalimi t. y. 0,0605 ha (605 kv. m.), žemės sklypo plane pažymėtų indeksu „A“, kurių ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: 4, 5, 30, 29, 28.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 1995 m. balandžio 7 d. Lietuvos valstybės turto patikėtinė Vilniaus rajono savivaldybė pasirašė rašytinę valstybinės žemės sklypo 1,6 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinė vietovė Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas), nuomos sutartį ne žemės ūkio veiklai Nr. N41/95-1870 (toliau - Sutartis) su atsakove TŪB „ENERGIJA“ (buvusiu pavadinimu V. D. TŪB gamybinė ir statybinė firma „ENERGIJA“), o taip pat pagal tos pačios sutarties 2 punktą buvo suteikta užstatymo teisė „superficies“ - statyti gyvenamuosius namus. Žemės sklypas išnuomotas iki kol bus pastatyti gyvenamieji namai bus parduoti. 2000 m. lapkričio 9 d. atsakovė UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ iš ieškovui nežinomo pardavėjo pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus m. 23-ojo notarų biuro notarės D. Petrauskienės, registro Nr. 6823, įsigijo nebaigtos statybos statinį-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). 2001 m. birželio 15 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir statybos skyrius suderino atsakovės TŪB „Energija“ užsakytą Sklypo detalųjį planą, kur buvo numatyta pastatyti 46 gyvenamosios paskirties statinius. Ieškinio padavimo dienai pastatyti 42 gyvenamosios paskirties statiniai. Viešajame Nekilnojamojo turto registre Sklypo išraše registruoti tik 6 statiniai. Visos nurodytos faktinės aplinkybės ir Sutarties 2 punktas patvirtiną faktą, kad Sutartis nėra pasibaigusi.

3.       Ieškovas nurodė, kad 2001 m. liepos 20 d. kartu su buvusia sutuoktine J. L. bendros jungtinės nuosavybės teise iš atsakovės UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P1-11942 (toliau ir Pirkimo–pardavimo sutartis) įgijo nebaigtos statybos statinį-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir Statinys), atsakovei Lietuvos valstybei priklausančiame nuosavybės teise Sklype. Statinio pardavėjas nebuvo žemės sklypo savininkas ir neperleido jokių teisių į žemės sklypą, o atsakovė Lietuvos valstybė nesuteikė jokių žemės sklypo naudojimo sąlygų. Ieškovas 2021 m. sausio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu Nr. e2YT-1087-1141/2021 įgijo Statinio nuosavybę pilnai. 2021 m. gegužės 25 d. pagal ieškovo užsakymą J. R. įmonės matininkas J. R. parengė Sklypo, kuriame yra ieškovui priklausantis Statinys, schemą, kurioje numatyta būtina žemės sklypo dalis 0,0605 ha (605 kv. m) ieškovui priklausančio Statinio naudojimui. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog 2022 m. kovo 31 d. gavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išaiškinimą Nr. 2D-5931 nurodant, kad jis turi pateikti teisinį pagrindą, kuriuo vadovaujantis jis naudoja ir valdo atsakovės Lietuvos Respublikos nuosavybei priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 24 d. ieškovas padavė prašymą atsakovės Lietuvos valstybės turto patikėtinei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau ir NŽT) dėl sudarymo atskiros rašytinės valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinė vietovė Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutarties, perleidžiant žemės nuomos teisę pagal 1995 m. balandžio 7 d. nuomos sutartimi Nr. N41/95-1870 į žemės sklypo 0,0749 ha dalį iš bankrutavusios TŪB „ENERGIJA“ fiziniam asmeniui K. L.. 2022 m. balandžio 12 d. raštu Nr. Nr. 48SD-5798- (14.48.136E.) NŽT atsisakė duoti sutikimą perleisti nuomos teisę pagal Sutartimi į žemės sklypo 0,0749 ha dalį iš bankrutavusios TŪB „ENERGIJA“. Atsisakymo motyvą nurodė, kad nuomos sutartis yra pasibaigusi.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybė, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog savivaldybė nėra Sutarties, kurią prašo modifikuoti ieškovas, šalis, be to, savivaldybė nebuvo valstybinės žemės patikėtinė, kaip tai klaidingai nurodoma ieškinyje, todėl prašė ją pašalinti iš bylos.

5.       Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

6.       Atsakovė NŽT atsiliepime nurodė, kad 1995 m. balandžio 7 d. pasirašyta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N41/95-1870 tarp Vilniaus rajono valdybos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Petro Kiseliovo ir TŪB „Energija“ generalinio direktoriaus V. D. dėl 1,6 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Žemės sklypas išnuomotas iki pastatyti gyvenamieji namai bus parduoti. NŽT Vilniaus rajono skyrius, vykdydamas pavedimą, 2013 m. birželio 11 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad „<...> žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jau pastatyti gyvenamieji namai, visi gyvenamieji namai yra apgyvendinti. Minėtas žemės sklypas yra gyvenamoji teritorija. Nuomos sutartyje sąlygos įvykdytos: gyvenamieji namai pastatyti ir apgyvendinti. <...>“. Atsižvelgiant į tai, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)- 1380 „Dėl 1995 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N41/95-1870 pasibaigimo“ (toliau - Įsakymas Nr. 1380) 1995 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N41/95-1870 su vėlesniais pakeitimais pripažinta pasibaigusia. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2013 m. birželio 19 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-4480 „Dėl 1995 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N41/95-1870“ informavo TŪB „Energija“ apie priimtą Įsakymą Nr. 1380 bei Sutarties pripažinimą pasibaigusia. Įsakymas Nr. 1380 nebuvo apskųstas ir šiuo metu yra galiojantis.

7.       Atsakovė NŽT atsiliepime pažymėjo, kad Pirkimo–pardavimo sutarties 1.3 papunktyje nurodyta, jog „<...> po kiekvieno gyvenamojo namo pridavimo valstybinei komisijai, atsisako namo savininko naudai 3 arų žemės sklypo (teritorijos Avižienių sen., Vilniaus raj. detaliajame plane pažymėtas 37 - tuoju numeriu) planą iš nuomojamų 1,48 ha, tuo sudarydama sąlygas namo šeimininkui sklypą privatizuoti. Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštarauja, kad būtų parduoti pastatai, esantys valstybinės žemės sklype Miško g. 16, Avižienių kaime, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone. Naujiesiems pastatų savininkams žemės sklypai, jų prašymu, bus išnuomoti arba parduoti kai bus nutraukta aukščiau minėta žemės nuomos sutartis (pagrindas: Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2001 07 16 pažyma Nr. 820). <...>“, taigi aptariamoje sutartyje nebuvo kalbama apie užstatymo teisės perleidimą, o taip pat aiškiai nurodoma, kokio dydžio valstybinės žemės sklypo plotą ieškovas galėtų išsinuomoti arba nusipirkti iš valstybės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ niekada nebuvo tas subjektas, kuris turėjo įgaliojimus disponuoti valstybine žeme ir suteikti ar perleisti kokias nors daiktines teises, taip pat ir užstatymo teisę (superficies), į valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ar jo dalį. Atsakovė taip pat nurodė, jog atremiant ieškovo nuogąstavimus dėl nuosavybės teisių galimo praradimo į pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtina, kad iki CK įsigaliojimo ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi žemės priklausiniais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis), tai buvo apibrėžta ir Sutartyje, todėl realios grėsmės prarasti minėtas teises nenustatyta, ginčo dėl nuosavybės teisių į Statinį nėra.

8.       Atsakovė NŽT taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau ir Žemės įstatymas) nenumato galimybės sudaryti valstybinės žemės užstatymo teisės sandorio, t. y. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė negali būti užstatymo teisės objektu. Taigi užstatymo teisės nustatymas viešai nuosavybei yra draudžiamas įstatymų nuostatomis. Be to, pažymėjo, kad Sklypui buvo parengtas detalusis planas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 720 „Dėl TŪB gamybinės-statybinės firmos „Energija“ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) detalaus plano korektūros patvirtinimo supaprastinta tvarka“ (toliau ir Detalusis planas), kuriame pažymėti bendrojo naudojimo teritorija, inžinerinės infrastruktūros koridorių zona bei kitos paskirties žemė - gyvenamoji teritorija. Įvertinus Detaliojo plano sprendinius, nustatyta, kad po ieškovui nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Detaliajame plane yra pažymėtas 208,8 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 37, o pagal žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:2000, parengtą J. R. individualios įmonės matininko J. R. 2021 m. birželio 11 d. (toliau ir Planas), ieškovas ketina naudotis indeksu A pažymėta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi (605 kv. m) ir keliu (61 kv. m), t. y. 457,2 kv. m didesne ploto dalimi, nei pažymėta Detaliojo plano sprendiniuose. Atitinkamai Plane siekiamo naudotis daiktine teise - užstatymo teise „superficies“ žemės sklypo ribos patenka į Detaliajame plane pažymėtą bendrojo naudojimo teritoriją. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Planas neatitinka šio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijų planavimo dokumento sprendinių - Detaliojo plano, kadangi Plane nėra išskirtos kiekvienam Sklype esančiam statiniui eksploatuoti reikalingos dalys ir nėra nustatytas šių dalių plotas pagal Detalųjį planą, Plane neteisingai, t. y. nesivadovaujant galiojančiu Detaliuoju planu, nustatytas ieškovo siekiamos naudotis daiktine teise - užstatymo teise „superficies“ Sklypo dalies plotas bei ribos. Pripažinus, jog ieškovas naudojasi daiktine teise - užstatymo teise „superficies“ žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 666 kv. m dalyje pagal 2021 m. birželio 11 d. J. R. individualios įmonės parengtą sklypo naudojimosi tvarką, būtų pažeisti galiojančio Detaliojo plano sprendiniai, o kartu ir kitų asmenų interesai.

9.       Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo reikalavimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl užstatymo teisės pripažinimo

10.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.160 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užstatymo teisė (superficies) – teisė naudotis kitam asmeniui priklausančia žeme statiniams statyti ar įsigyti bei valdyti nuosavybės teise ar žemės gelmėms naudoti. Pagal CK 4.162 straipsnio 3 dalį, užstatymo teisė gali būti terminuota ar neterminuota. CK 4.163 straipsnyje nurodyta, kad užstatymo teisė nustatoma žemės savininko ir užstatymo teisės turėtoju tampančio asmens susitarimu arba žemės savininko testamentu.

11.       CK 6.156 straipsnio 1 dalis numato, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti, kad Sutarties bei Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu jis perėmė neterminuotą daiktinę teisę - užstatymo teisę bei kad ieškovas naudojasi užstatymo teise atsakovės Lietuvos Respublikos Sklypo dalyje 666 kv. m pagal 2021 m. birželio 11 d. J. R. individualios įmonės parengtą sklypo naudojimosi tvarką, taip pat kad ieškovas atskirai nuo Lietuvos Respublikos Sklypo dalių naudosis 605/14400 žemės sklypo dalimi t. y. 0,0605 ha (605 kv. m).

13.       Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutinka ir nurodo, kad patenkinus ieškovo reikalavimus būtų pažeisti galiojančio Detaliojo plano sprendiniai, o kartu ir kitų asmenų interesai.

14.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 1995 m. balandžio 7 d. buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N41/95-1870 tarp Vilniaus rajono valdybos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Petro Kiseliovo ir tikrosios ūkinės bendrijos gamybinės statybinės firmos „Energija“ generalinio direktoriaus V. D. dėl 1,6 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Žemės sklypas išnuomotas iki pastatyti gyvenamieji namai bus parduoti (Sutarties 2 punktas). Vėliau Sutartis buvo tikslinama atitinkamais susitarimais dėl žemės ploto, nominalios žemės kainos bei leidimo gyvenamųjų namų savininkams prieiti, privažiuoti, tiekti elektrą ir kt. Bylos duomenimis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)- 1380 „Dėl 1995 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N41/95-1870 pasibaigimo“, 1995 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N41/95-1870 su vėlesniais pakeitimais pripažinta pasibaigusia. Įsakyme Nr. 1380 pažymėta, kad Sutartis pripažinta pasibaigusia be kita ko atsižvelgus į Sutarties 2 punktą.

15.       Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise su tuometine sutuoktine 2001 m. liepos 20 d. iš atsakovės UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo gyvenamąjį namą, turintį 169,67 kv. m bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) (pirkimo–pardavimo sutarties 1.1 papunktis). Iš pirkimo–pardavimo sutarties 1.3 papunkčio matyti, jog šalys susitarė, kad TŪB „Energija“ atsisako namo savininko naudai 3 arų žemės sklypo (teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliajame plane pažymėtas 37-uoju numeriu) planą iš nuomojamų 1,48 ha, tuo sudarydama sąlygas namo šeimininkui sklypą privatizuoti.

16.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog Pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas, be kita ko, įgijo ir teisę užstatyti 605 kv. m užstatymo teritoriją. Pažymėjo, kad nors Pirkimo–pardavimo sutartyje tai ir nenurodyta, tačiau atsižvelgiant į aplinkybes, į tai, kad reikalingi inžineriniai tinklai, privažiavimas prie Statinio ir kt., ieškovas suskaičiavo, kad įgijo užstatymo teisę į 605 kv. m teritoriją.

17.       Teismas, vertindamas ieškovo teisės į nurodomo ploto (605 kv. m) užstatymą, pagrįstumą, pažymi, kad jokiame teisės akte ar sutartyse nėra nurodyto tokio dydžio teritorijos. Tiek iš Pirkimo–pardavimo sutarties, tiek iš Detaliojo plano, kuriame pažymėtas 208,8 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 37, matyti, kad ieškovui nepriklauso ir negali priklausyti užstatymo teisė į jo nurodomo dydžio teritoriją. Tai, kad ieškovas pateikė 2021 m. birželio 11 d. J. R. individualios įmonės matininko J. R. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui planą, kuriame nurodyta, jog ieškovui atskirai naudojimuisi reikalinga 605 kv. m teritorija, negali paneigti tiek Detaliojo plano sprendinių, tiek Pirkimo–pardavimo sutartimi sutartų nuostatų.

18.       Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, be kita ko, nurodyta, jog valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

19.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 papunktyje nurodyta, kad  žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

20.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Detaliajame plane yra numatytas po ieškovui nuosavybės teise priklausančiu namu (Statiniu) esantis žemės sklypas Nr. 37, kurio plotas sudaro 208,8 kv. m. Taigi ieškovo pateiktas Planas prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams.

21.       Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimai dėl pagal Planą nurodytos Sklypo naudojimosi tvarkos bei užstatymo teisės į nurodomo dydžio teritoriją pripažinimo, nepagrįsti, todėl atmestini. 

22.       Teismas taip pat pažymi, kad nors ieškovas įrodinėja, jog jis turi galiojančią užstatymo teisę, kuri kilo iš Pirkimo-pardavimo sutarties bei Sutarties, tačiau įvertinus minėtų sutarčių nuostatas, taip pat remiantis teisės aktais, teismas nesutinka, kad ieškovas apskritai turi galiojančią užstatymo teisę ginčo Sklype. Sutarties 2 punkte ir 8.1 papunktyje numatyta užstatymo teisė. Sutarties 2 punkte aiškiai numatyta, kad žemės sklypas išnuomojamas iki pastatyti gyvenamieji namai bus parduoti. Nors Sutartyje tiesiogiai nėra apibrėžtas užstatymo teisės galiojimo laikas, tačiau sistemiškai aiškinant Sutarties nuostatas, darytina išvada, kad užstatymo teisė baigiasi kartu su Sutarties pasibaigimu, kadangi Sutarties dalykas – žemės sklypo nuoma, kuri pagal Sutartį pasibaigia įgyvendinus užstatymo teisę – pastačius gyvenamuosius pastatus ir juos pardavus. Įsakymu Nr. 1380 Sutartis pripažinta pasibaigusia įvertinus, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jau pastatyti gyvenamieji namai, visi gyvenamieji namai yra apgyvendinti, nuomos sutartyje įtvirtintos sąlygos įvykdytos (2013 m. birželio 11 d. NŽT žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-(14.4873)-61). Taigi, Sutartyje numatyta užstatymo teisė buvo visiškai realizuota bei tuo pagrindu Sutartis laikyta pasibaigusia. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas neturi jokios galiojančios užstatymo teisės Sklype.

23.       Remiantis išdėstytu, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

25.       Ieškinį atmetus, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. 

26.       Atsakovės bei trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė.

27.       Teismas byloje patyrė 51,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais,

nusprendė:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 51,41 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 41 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja        [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu]        Indrė Savkinienė