Civilinė byla Nr. e2-157-798/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00872-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3.;
3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų K. T. ir N. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovų prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3538-643/2020 peržiūrėjimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovų K. T. ir N. T. pareiškimo peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3538-643/2020 pagrįstumo ir teisėtumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovų pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3538-643/2020 peržiūrėjimo netenkino ir priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – UAB) MOSTA iš atsakovų K. T. ir N. T. lygiomis dalimis 2 964,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 1 482,25 Eur).
3. Teismas nustatė, kad atsakovai siekia sprendimo už akių, priimto atsakovams per teismo nustatytą terminą nepateikus tripliko, peržiūrėjimo. Atsakovai nurodo, jog tripliko nepateikė dėl objektyvių priežasčių – užtruko ekspertinės nuomonės suformulavimas bei naujai pateikti įrodymai patvirtina, jog teismo sprendime už akių padarytos neteisingos išvados.
4. Teismas visų pirma pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 227 straipsnio 2 dalimi, teismui nustačius pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdą, atsakovui kyla procesinė pareiga (ne teisė) pateikti tripliką. Nevykdanti proceso įstatyme įtvirtintų pareigų proceso šalis prisiima su tuo susijusias teisines procesines pasekmes. CPK 227 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Ši norma koreliuoja su CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostata, kad sprendimas už akių gali būti priimtas inter alia (be kita ko) tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašo priimti sprendimą už akių. Atsižvelgęs į CPK 285 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 4 dalies reglamentavimą, vertindamas šias nuostatas sistemiškai, teismas padarė išvadą, jog egzistuojant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, esant šalies prašymui ir nenustačius pagrindų, dėl kurių teismas privalo netenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 3 dalis), teismo teisė priimti sprendimą kartu suponuoja ir tokią pat teismo pareigą. Tai patvirtina ir CPK 285 straipsnio 4 dalies nuostata, jog atsisakymas priimti sprendimą už akių turi būti motyvuotas. Ieškovė suformulavo prašymą priimti sprendimą už akių atsakovams nepateikus procesinių dokumentų ir teismas nenustatė CPK 285 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų, todėl priimti sprendimą už akių nagrinėjamoje byloje buvo tiek faktinis (atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateikė procesinio paruošiamojo dokumento – tripliko), tiek teisinis pagrindas (CPK 227 straipsnio 3 dalis; 285 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad teismas negalėjo priimti sprendimo už akių kol galutinai neišspręstas klausimas dėl procesinio termino triplikui pateikti pratęsimo kaip nepagrįstus, kadangi klausimas dėl procesinio termino triplikui pateikti pratęsimo yra išspręstas neskundžiama, kaip neužkertančia kelio tolesnei bylos eigai įsiteisėjusia 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3538-643/2020. Apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas atsakovų atskirasis skundas ne dėl 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties nepratęsti procesinio termino procesiniam dokumentui pateikti, bet dėl 2020 m. spalio 1 d. nutarties atsisakyti priimti atsakovų atskirąjį skundą. Iš esmės tais pačiais motyvais teismas atmetė ir atsakovų argumentus, kad sprendimo už akių priimti nebuvo galima dėl to, jog teismas atsisakė įtraukti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos inspekciją dalyvauti procese kaip išvadą teikiančią instituciją. Šis klausimas buvo išspręstas 2020 m. spalio 2 d. teisėjos rezoliucija ir 2020 m. spalio 12 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti atsakovų atskirąjį skundą dėl 2020 m. spalio 2 d. rezoliucijos. Pastarąją nutartį atsakovai atskiruoju skundu apskundė 2020 m. spalio 16 d., t. y. po ginčijamo sprendimo už akių priėmimo ir paskelbimo. Taigi kitas apeliacinis procesas vyksta ne dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos inspekcijos įtraukimo į bylą, o dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą.
6. Apibendrinęs išdėstytą teismas konstatavo, jog atsakovų pasirinktas procesinis elgesys skundžiant atskiraisiais skundais neskundžiamus teismo procesinius sprendimus pareigos pateikti tripliką vykdymo aspektu laikytinas nepateisinamu šalies pasyvumu, nulėmusiu atitinkamas teisines procesines pasekmes – sprendimo už akių priėmimą. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbūs yra ir CPK įtvirtinti bendrieji civilinio proceso principai. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja teismą imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausiančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šiuo atveju atsakovai už jiems atliktus statybos darbus neatsiskaito nuo 2019 m. pradžios, ieškovei negrąžo nepasirašyto Atliktų darbų akto ir teismui su atsiliepimu jokių objektyvių įrodymų savo pozicijai pagrįsti neteikė, o argumentus, kurie jų įsitikinimu juos atleido nuo pareigos atsiskaityti, nuolat keitė. Taigi teisminio proceso metu elgėsi nesąžiningai. Teismas akcentavo ir aplinkybę, jog sprendimą už akių priėmė ne iškart nepratęsęs pakartotinai termino triplikui pateikti, bet po 14 dienų. Tai reiškia, kad atsakovai, kitaip nei ieškovė, kuri dublikui pateikti turėjo tik 14 dienų, turėjo net 32 dienas triplikui pateikti. Priešingai nei pareiškime nurodo atsakovai, jiems jokiu būdu nebuvo užkirstas kelias savalaikiai teikti įrodymus (su pareiškimu pateikti įrodymai: banko sąskaitos išrašas ir Sutartis, realiai galėjo būti pateikti jau su atsiliepimu, o vėliausiai per teismo nustatytą terminą triplikui pateikti), Lokalinę sąmatą atsakovai galėjo teikti teisminio nagrinėjimo metu, pagrįsdami, kodėl tokio įrodymų neturėjo galimybės pateikti anksčiau (iš į bylą pateikto T. M. el. laiško spręstina, kad atsakovai į specialistą kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo pabaigoje, nes su pirmuoju prašymu pratęsti terminą triplikui pateikti apie tai atsakovai neužsiminė, o Atliktų darbų aktas, kurio pagrindu, kaip galima suprasti buvo sudaryta lokalinė sąmata, į bylą pateiktas kartu su 2020 m. liepos 1 d. ieškiniu). Pasirinkdami kitokį procesinį elgesį, ką daryti atsakovams iš esmės leidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, atsakovai prisiėmė ir to nulemtas teisines procesines pasekmes. Atskirųjų skundų teikimas procese nerodo tinkamai aktyvaus atsakovų elgesio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo prasme. Taigi nagrinėjamu atveju nėra CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
7. Įvertinęs atsakovų pareiškimo argumentus, jog priimdamas sprendimą už akių teismas nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti, netyrė ir nevertino į bylą pateiktų įrodymų, teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas teismo atliekamą formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, kai priimamas sprendimas už akių, apibrėžia kaip tokį, kurio metu teismas turi įsitikinti, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Atsakovams su atsiliepimu į ieškinį nepateikus jokių jų deklaratyvius argumentus pagrindžiančių įrodymų teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo išvadai apie egzistuojančius prieštaravimus. Priešingai nei nurodo atsakovai, teismas įvertino visus ieškovo į bylą pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, ją motyvuodamas sprendime už akių, kad jų turiniui pasitvirtinus, ieškinys laikytinas tinkamai pagrįstu, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.
8. Sprendime už akių teismas, be kita ko, pasisakė ir dėl atsakovų argumentų dėl jų kaip vartotojų gynybos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai nei viename procesiniame dokumente taip ir neatskleidė, kokiu gi būdu jų, kaip vartotojų, teisės galimai buvo pažeistos, kokios sutarties sąlygos ir / ar jų neatskleidimas buvo nesąžiningos, ir kas jų kaip vartotojų teises pažeidė – UAB MOSTA ar O. Ž..
9. Peržiūrėti teismo motyvų teisėtumą ir pagrįstumą gali tik apeliacinės instancijos teismas, o ne pats sprendimą priėmęs teismas. Sprendimo už akių peržiūrėjimo institutas skirtas ne pervertinti sprendimo motyvus, o įvertinti ar byloje neištirtos ir proceso šalies šioje stadijoje nurodytos naujos aplinkybės ir pateikti įrodymai galėtų lemti kitokį sprendimą iš esmės. Atsakovų įsitikinimu iš esmės kitokį sprendimą turėtų lemti jų pateikti nauji įrodymai: 2020 m. spalio 29 d. T. M. sudaryta Lokalinė sąmata, K. T. banko sąskaitos išrašas ir 2019 m. kovo 19 d. Sutartis Nr. 2010317.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad siekdami įrodyti, jog nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš esmės turėtų būti kitoks, atsakovai taip ir neatskleidė koks gi tas sprendimas turėtų būti, nes atsiliepime atsakovai laikėsi pozicijos, kad ieškinys turėtų būti visiškai atmestas, tačiau pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo keliamas klausimais tik dėl atliktų darbų kainos.
11. Įvertinęs atsakovų pateiktą atsakovo K. T. banko sąskaitos išrašą teismas padarė išvadą, kad jis nei patvirtina atsakovų pozicijos, jog O. Ž. už ginčo statybos darbus atsakovai sumokėjo 30 000 Eur, nei paneigia ieškovės poziciją, kad statybos darbus atliko UAB MOSTA ir už atliktus darbus su ieškove nebuvo atsiskaityta. Išrašai yra itin neinformatyvūs ir neatspindi sąskaitose vykusių operacijų ir jų istorijos. Šie išrašai tik patvirtina pinigų išgryninimą nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., t. y. kad K. T. minėtu laikotarpiu turėjo 21 000 Eur grynaisiais, tačiau jokiu būdu tai nepatvirtina disponavimo jais fakto, ir / arba būdo ir juolab šių grynųjų sąsajumo su nagrinėjamu ginču (jų perdavimo O. Ž.). Iš pateikto išrašo formos (neatskleidus jo sudarymo užklausos (filtro)), nėra galimybės spręsti, ar ir kitais laikotarpiais atsakovui nebuvo būdingas reguliarus pinigų išsigryninimas, taip pat nėra galimybės nustatyti, kad atsakovai disponavo pakankamomis piniginėmis lėšomis, kad atsiskaityti už užsakytus statybos darbus (netgi nesprendžiant, pas ką tie darbai buvo užsakyti – pas UAB MOSTA ar pas O. Ž.). Teigdami, jog galutinį neatsiskaitymą lėmė tik ginčai su O. Ž. dėl darbų kokybės, jokių objektyvių to įrodymų (pvz. pretenzijų) atsakovai į bylą nepateikė. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovai būtų inicijavę teisminį ginčą. Todėl ir atsakovų argumentus apie vykstančius teisinius ginčus tarp jų ir O. Ž. dėl darbų kokybės ir / arba jų kainos, teismas atmetė kaip neįrodytus. Taip pat teismas vertintino kaip išskirtinai deklaratyvius atsakovų argumentus dėl pinigų perdavimo fakto O. Ž. įrodinėjimo liudytojų parodymais. Visų pirma, atsakovai nenurodė kokie liudytojai ir kokias konkrečias aplinkybes galėtų patvirtinti ir / arba paneigti. Kita vertus, atsakovų argumentai dėl pinigų tariamo perdavimo, atsižvelgiant į tai, kad, pasak atsakovų, pinigai buvo perduoti 2018 m. pabaigoje, niekaip nebuvo saistomi laike, t. y. tiek su atsiliepimu, tiek ir per teismo nustatytą terminą pateikdami tripliką atsakovai buvo laisvi naudotis šia įrodinėjimo priemone ir teismas jokiais procesiniais veiksmais jiems to padaryti nekliudė.
12. Dėl atsakovų argumentų, jog byloje ketino reikšti priešieškinį, tačiau teismas, priimdamas byloje sprendimą už akių, iš jų tokią procesinę galimybę nepagrįstai atėmė, teismas pažymėjo, jog iš nenuoseklios atsakovų pozicijos neįmanoma nuspręsti, ar jie pripažįsta, kad UAB MOSTA yra tinkama ieškovė byloje, ar neigia, tuomet atsakovai privalėtų teikti ne priešieškinį, o savarankišką ieškinį O. Ž.. CPK 143 straipsnyje įtvirtinta, kad atsakovas turi teisę pareikšti ieškovui priešieškinį, jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio ir tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingiau išnagrinėti ginčus. Taigi, atsakovams byloje neigiant ieškovės UAB MOSTA tinkamą subjektiškumą ir nepagrindus, argumentai dėl priešieškinio galimybės byloje vertintini kaip niekaip neįrodantys sprendimo už akių akivaizdaus neteisėtumo ir / arba nepagrįstumo. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis atsakovai nėra inicijavę jokio savarankiško teisminio proceso dėl ginčo rangos statybos darbų kainos ir / arba darbų trūkumų.
13. Atsakovų teigimu sprendimo už akių neteisėtumą įrodo jų su nagrinėjamu pareiškimu pateikta 2019 d. kovo 19 d. Sutartis Nr. 20190317, kurios pagrindu R. S. įsipareigojo iki 2019 m. balandžio 10 d. suteikti paslaugas (bituminės dangos prilydymas vieno sluoksnio (662), bituminės dangos prilydymas dviejų sluoksnių (2222), kamino aplydimas du sluoksniai (1), ventiliacijos kaminėlių pastatymas, aplydymas (8) ir senos bituminės dangos nuėmimas (2222)) už 2 472 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš pateiktos Sutarties turinio nėra pagrindo spręsti, kad šia Sutartimi atsakovų užsakyti darbai sietini su statybos darbų kokybe (defektais) ir / arba apimtimi (neatliktais darbais). Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtinas ir nesavalaikis šio įrodymo teikimas. Pagal įrodymų sudarymo datą, jie galėjo pateikti kartu su atsiliepimu (nurodant apie darbų trūkumus atsakovai nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tokių trūkumų nustatymą, fiksavimą, apie statytojui dėl to reikštas pretenzijas), taip pat jie galėjo būti pateikti per teismo nustatytą terminą kartu su tripliku, tačiau dėl nepateisinamų priežasčių atsakovai to nepadarė, taip akivaizdžiai užvilkindami procesą. Aptariamo įrodymo teisinio vertinimo aspektu reiktų vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.662 straipsnio, reglamentuojančio atliktų darbų priėmimą, nuostatomis. Ginčo, kad statybos objektas yra atsakovų (kaip užsakovų) priimtas, šalys byloje nekelia. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (atsakovai, priėmę statybos darbų rezultatą, ieškovo pateikto atliktų darbų akto nepasirašė, nepateikė ir duomenų, jog tokį aktą būtų pasirašę su jų nurodomu rangovu O. Ž., taip pat nepagrindė ir priežasčių, kodėl toks aktas apskritai nebuvo pasirašytas). Jeigu sutartis nenumato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo (CK 6.662 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumo, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.667 straipsnio 1 dalis).
14. Nors atsakovai savo poziciją dėl neatsiskaitymo su rangovu grindžia darbų trūkumais, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų apie rangovui (nei UAB MOSTA, nei O. Ž.) dėl to pareikštas pretenzijas. O į bylą su pareiškimu pateikta Sutartis neįrodo ieškovės atliktų statybos darbų kokybės trūkumų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo pasirašyta 2019 m. kovo 19 d., tai leidžia spręsti, kad atsakovai žinojo apie galimus statybos darbų trūkumus, dėl to yra praleidę ir terminą ginti savo tariamai pažeistas teises teisminiu būdu. Taigi tiek teisės taikymo ir aiškinimo prasme, tiek ir fakto prasme pagrįsta išvada, kad atsakovų pateikta Sutartis nepaneigia ieškinio teisėtumo ir tinkamo pagrįstumo ir nepatvirtina atsakovų pozicijos, kad jie už statybos darbus yra tinkamai atsiskaitę. Tai reiškia, kad ši Sutartis nelemia ir negali lemti kitokių teismo išvadų tenkinant ieškovo reikalavimus, nei buvo padarytos sprendime už akių.
15. Nesutikdami su ieškinio suma (atliktų darbų ir medžiagų kaina) atsakovai į bylą pateikė T. M. sudarytą 2020 m. spalio 29 d. Lokalinę sąmatą, pagal kurią ginčo objekto statyba įvertinta 2018 m. spalio mėn. kainomis (SISTELA programinės įrangos duomenimis įkainota 60 192,66 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau ir – PVM)). Atsakovų teigimu, šis įrodymas pakankamas išvadai, kad sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovai akcentuoja, jog lokalinę sąmatą sudarė ir pasirašė teismo ekspertas, tačiau CPK 216 straipsnio taikymo prasme, ji nelaikytina eksperto išvada ir turi vienodą (ne didesnę) įrodomąją vertę kaip ir kiti byloje esantys ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai. Įvertinus tai, kad tiek ieškovės pateiktame 2018 m. gruodžio mėnesio Atliktų darbų akte Nr. 01 (atsakovams atsisakius pasirašyti, pasirašyto ieškovės vienasmeniškai), tiek ir atsakovų pateiktoje Lokalinėje sąmatoje nurodytos kainos skirtumas sudaro vos 8 180,06 Eur (likusį skirtumą lemia atitinkamai apskaičiuotas PVM) arba 14 proc., todėl darytina išvada šis skirtumas pats savaime neįrodo teismo sprendimo už akių neteisėtumo ir / arba nepagrįstumo. Kadangi Atliktų darbų aktas, be kita ko, yra pagrįstas ir pirminiais dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, Atliktų darbų aktais ir kt.), jam suteiktina didesnė įrodomoji reikšmė nei SISTELA duomenimis sudaryta Lokalinė sąmata, iš kurios negalima nuspręsti, kodėl visi statybos darbai yra vertinti tik 2018 m. spalio mėn. kainomis, kai darbai buvo vykdomi 2018 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesių laikotarpiu. Taip pat teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nesutampa ne tik Atliktų darbų akte ir Lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų kainos, tačiau ir kodai, jų kiekiai ir pan., t. y. Lokalinė sąmata neatskleidžia, kokiu faktiniu pagrindu ji sudaryta. Atsakovai nepateikė jokių nesutikimų dėl Atliktų darbų akte nurodytų darbų ir / arba jų kiekių, todėl net atsakovams ir pateikus Lokalinę sąmatą, kuri yra tik dokumentas apie vidutines rinkos kainas, tačiau nei patvirtina, nei paneigia nei sutartų ir atliktų darbų realios kainos, nei, juolab, jų kokybės, todėl nėra pagrindo nesivadovauti ieškovo pateiktais išsamiais ir objektyviais įrodymais dėl atliktų darbų apimties ir jų kainos. Nors atsakovai turėjo realią galimybę vėliausiai nuo 2020 m. vasario 11 d., kai grąžino ieškovui nepasirašytą Atliktų darbų aktą, ginčyti jame nurodytus duomenis, tačiau to nedarė, kaip, beje, nedaro ir teikdami pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
16. Teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė ir antros sąlygos sprendimo už akių panaikinimui, t. y. atsakovo pareiškime nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai neturi ir negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atsakovų pareiškimo netenkintino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atskirajame skunde atsakovai K. T. ir N. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3538-643/2020 panaikinti, bylos nagrinėjimą atnaujinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai dėl tariamai nenuoseklios atsakovų pozicijos yra neobjektyvūs. Atsakovai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad tripliko teismo nustatytu terminu negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių – atsiliepime į ieškinį atsakovai prašė išreikalauti iš ieškovės statybos techninę dokumentaciją. Ieškovė šiuos dokumentus pateikė 2020 m. rugpjūčio 31 d. su dubliku, o trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. Ž. atsiliepimą į ieškinį pateikė 2020 m. rugsėjo 10 d., dėl to terminas triplikui pateikti buvo pratęstas iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Atsakovai nėra profesionalūs teisininkai ir statybos ekspertai, todėl pateikė teismui paaiškinimus, jog statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai ir ketina reikšti ieškovei priešinius reikalavimus, o tam, kad galėtų tinkamai suformuluoti atsikirtimus, kreipėsi į ekspertą, kuris nurodė, jog išvadą pateiktas ne anksčiau kaip 2020 m. spalio 15 d. Dėl to atsakovai pateikė teismui pakartotinį prašymą pratęsti terminą triplikui pateikti, tačiau teismas atsisakė priimti skundą dėl nutarties, kuria atsakovams nebuvo atnaujintas terminas triplikui pateikti. Taigi, teismas užkirto kelią atsakovams būti išklausytiems.
17.2. Nėra pagrindo abejoti, kad atsakovai pasirengimo bylos nagrinėjimui etape buvo aktyvūs – teikė įrodymus, prašymus išreikalauti papildomus dokumentus, įtraukti išvadą teikiančią instituciją ir t. t. Ieškovė dokumentus pateikė tik teisme, atsakovams jie anksčiau nebuvo pateikti, dokumentai buvo didelės apimties. Teismas nepagrįstai atsakovų elgesį skundžiant teismo nutartis siejo su šalių pasyvumu. Tokiu būdu teismas siekė ne objektyviai išspręsti bylą, o nubausti atsakovus už netinkamai pasirinktą procesinių priemonių naudojimą savo interesų gynybai. Atsakovai nesiėmė jokių veiksmų proceso vilkinimui, o priešingai, siekė objektyvaus, koncentruoto ir ekonomiško proceso, perėjimas į bylos nagrinėjimą iš esmės būtų laikoma proporcingesne priemone nei teismo pasirinktas sprendimas atlikti tik preliminarų duomenų vertinimą. Taigi, teismas nagrinėjamu atveju įvykdė tik formalų teisingumą.
17.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas, kadangi patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovų už atliktus darbus, kuriuos ieškovė grindė ieškovės vienašališkai pasirašytu 2018 m. gruodžio mėn. Atliktų darbų aktu Nr. 01. Pirmosios instancijos teismui atsiliepime į ieškinį buvo pateikta atsakovų pozicija – ieškovė UAB MOSTA ir atsakovai nebuvo sukūrę sutartinių teisinių santykių su ieškove ir su ieškove nebuvo nei tartasi, nei derėtasi, nei bendrauta statybvietėje. Dėl darbų buvo tariamasi su fiziniu asmeniu O. Ž.. Atsakovai neginčija aplinkybės, kad statybos darbai objekte buvo vykdomi. Šie prieštaravimai byloje galėjo būti pašalinti išklausius byloje dalyvaujančius asmenis. Be to, atsakovų susitarimą su trečiuoju asmeniu O. Ž. patvirtina 2018 m. liepos 5 d. Sutartis, dėl kurios teismas nepasisakė, todėl nepagrįstai sprendė, kad ji neįrodo jokių reikšmingų aplinkybių byloje.
17.4. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės pateikta su objekto statybos darbais susijusi techninė dokumentacija neabejotinai paneigė atsakovų dėstomą poziciją. Tačiau priimdamas sprendimą už akių teismas visiškai netyrė ieškovės pateiktų įrodymų turinio. Pavyzdžiui, Statybos darbų žurnalas yra užpildytas nesilaikant statybos techninių reglamentų nuostatų. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai būtų perdavę ieškovei statybos darbų žurnalą. Ieškovės vienašališkai sudarytas Statybos darbų žurnalas yra patvirtintas tik trečiojo asmens, ieškovės darbuotojo. Vadinasi, įrodymų tyrimas byloje nebuvo tinkamai atliktas.
17.5. Teismas sprendime už akių palaikė ieškovės poziciją, kad šalys buvo susitarusios, jog statybos rangos darbų kaina bus nustatoma pagal ieškovės atliktą darbų priėmimo–perdavimo aktą. Teismui nusprendus, kad sutartiniai teisiniai santykiai visgi susiklostė tarp atsakovų ir ieškovės, turėjo būti taikomos vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos, t. y. ieškovė, būdama verslininke, tariamai atliko darbus objekte fiziniams asmenims, jų asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti. Tokiu būdu rangovė privalėjo pateikti užsakovui visą būtiną informaciją iki sutarties sudarymo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė savo pareigą įvykdė. Taigi, teismas netyrė ir nevertino byloje visų pateiktų įrodymų visumos.
17.6. Atsakovai į bylą pateikė įrodymus, kad dėl darbų atlikimo ir jų kainos buvo susitarta su trečiuoju asmeniu O. Ž.. Ieškovės pateiktame vienašališkai pasirašytame Atliktų darbų akte bei 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje MO Nr. 2148 nurodyta, kad darbų kaina sudaro 70 090,53 Eur su PVM. Tačiau pagal T. M. sudarytos Lokalinės sąmatos duomenis, reali, rinkos sąlygas atitinkanti objekte atliktų darbų vertė yra 49 746,00 Eur be PVM (60 192,66 Eur su PVM). Atsakovų nuomone, atsakovų ir trečiojo asmens sutarta darbų kaina objekte negalėjo viršyti 50 000,00 Eur.
17.7. Taip pat atsakovai pateikė į bylą įrodymus, kad įvykdė O. Ž. prašymą atsiskaityti už darbus, t. y. trečiasis asmuo pareikalavo sumokėti 30 000,00 Eur ir nurodyta suma 2018 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais buvo sumokėta (išsigryninus 21 000 Eur ir 9 000 Eur iš atsakovams priklausančios banko sąskaitos). Pinigų perdavimo faktą gali patvirtinti liudytojai. Duomenys apie atsakovų finansinę padėtį, pinigų išgryninimo istoriją yra pertekliniai, juolab šioje teismo stadijoje, nes teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pakanka tik nurodyti argumentus ir pateikti įrodymus, galinčius turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui, tam, kad būtų atnaujintas bylos nagrinėjimas.
17.8. Pirmosios instancijos teismas atmetė visus atsakovų pateiktus įrodymus, nesudaręs galimybės juos išsamiai įvertinti nagrinėjant bylą iš esmės. Neišnagrinėjęs bylos iš esmės pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti apie šių duomenų įrodomąją galią, nei konstatuoti, kad jie neturi įtakos priimtam sprendimui už akių. Atsakovai laikosi pozicijos, kad 2019 m. kovo 19 d. Sutartis Nr. 20190317 bei 2019 m. kovo 29 d. Perdavimo aktas Nr. 25627 patvirtina, kad objekto stogo dangai buvo reikalingi trūkumų šalinimo darbai (stogo dangos tvarkymas), kuriuos netinkamai atliko trečiasis asmuo O. Ž., ir kurie yra nurodyti Atliktų darbų akte. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šie duomenys nesusiję su byla.
18. Atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą ieškovė UAB MOSTA prašo skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus:
18.1. Atsakovai turėjo net 32 dienų terminą triplikui pateikti ir nei pirmojo prašymo metu, nei antrojo prašymo metu pratęsti terminą triplikui pateikti nenurodė jokių svarbių aplinkybių, susijusių su jos negalėjimu pateikti tripliko nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. (kai teismo pranešimas atsakovams pateikti tripliką buvo įteiktas) iki 2020 m. spalio 13 d. (teismo sprendimo už akių priėmimo dienos). Vertinant atsakovų pakartotinį prašymą pratęsti terminą triplikui pateiki iki 2020 m. spalio 23 d., atsakovai nebūtų nustatytu terminu (2020 m. spalio 23 d.) pateikę tripliko, nes eksperto T. M. lokalinė sąmata buvo parengta tik 2020 m. spalio 29 d. Taip pat atsakovų aplaidumas pasireiškia ir tuo, kad jie neįrodė savo aktyvių veiksmų, t. y. iškart po teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. pranešimo dėl tripliko pateikimo, nevilkinant laiko, nesikreipė į T. M. ar kitą ekspertą. Be to, eksperto parengta Lokalinė sąmata nėra vienintelis įrodymas, kurį atsakovai turėjo ir (arba) galėjo pateikti teismui, ginantis nuo ieškinio.
18.2. Skundžiamoje nutartyje teismas įvertino ir konstatavo, atsakovų pateiktas pinigų išgryninimo išrašas per tęstinį 5 mėnesių laikotarpį neįrodo, kad visi ar dalis pinigų buvo panaudoti būtent atsiskaitymui už atliktus darbus objekte su trečiuoju asmeniu ar ieškove, o ne panaudoti kitais atsakovų tikslais. Vien aplinkybė, kad atsakovas grynino pinigus tęstiniu laikotarpiu (per ilgą 5 mėnesių laikotarpį) nepatvirtina, kad tuos pinigus perdavė, o trečiasis asmuo priėmė, ar kad juos kitaip gavo. Toks įrodymas besąlygiškai nepatvirtino akivaizdaus sprendimo už akių neteisėtumo, todėl jis nelaikytinas tinkamu ir akivaizdžiu tiesioginiu įrodymu ar pagrindu naikinti sprendimą už akių ir skundžiamą nutartį. Pinigų išgryninimo išrašas nepagrindžia visiško atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu ar ieškove už atliktus darbus. Taip pat atsakovų pozicija dėl atsiskaitymo yra prieštaringa, nes atsiliepime į ieškinį nurodė, kad už darbus su trečiuoju asmeniu yra visiškai atsiskaitę, kuris atsiskaitymą už darbus priėmė ir jokių pretenzijų atsakovams nereiškė, o pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde teigiama, jog atsakovai sumokėjo trečiajam asmeniui 30 000 Eur, nors darbų kaina negalėjo būti ne didesnė kaip 50 000 Eur. Tokie nenuoseklūs apeliantų argumentai dėl atsiskaitymo ir nesant jokių besąlygiškų (tiesioginių) įrodymų, patvirtinančių visišką atsiskaitymą už atliktus darbus atsakovų žemės sklype, nesudaro pagrindo naikinti sprendimo už akių ir skundžiamos nutarties. Atsakovai neįrodė fakto jiems turėjus likusius 9 000 Eur, kuriuose galėjo pagrįstai rašytinais įrodymais (deklaracijomis ar kt. dokumentais).
18.3. Ieškovė nesutinka su atsakovų argumentais, kad 2019 m. kovo 19 d. Sutartis Nr. 20190317 bei 2019 m. kovo 29 d. Perdavimo aktas Nr. 25627 patvirtina, jog objekto stogo dangai buvo trūkumų šalinimo darbai (stogo dangos tvarkymas), kuriuos netinkamai atliko O. Ž., ir kurie yra nurodyti tariamai ieškovės Atliktų darbų akte. Atsakovo pateikti pinigų priėmimo kvitai neįrodo, kad Sutartyje nurodyti darbai de facto (faktiškai) buvo vykdytojo atlikti tokia apimtimi, kokia jie nurodyti Sutartyje bei atsakovų priimti. Sutartyje nurodyta darbų kaina yra iš viso 2 472 Eur. Mokėtinas avansas 600 Eur (Sutarties 4.2.2. papunktis). Atsakovai iš viso sumokėjo 3 600 Eur (3 000 Eur + 600 Eur ), t. y. 1 128 Eur daugiau, nei Sutartyje nurodyta darbų kaina. Vadinasi, netgi pinigų priėmimo kvitai įrodo, kad Sutartyje nurodyti darbai atlikti ne ieškovės atliktų darbų defektų šalinimui, o galimai buvo atlikti papildomi darbai, už kuriuos atsakovai sumokėjo daugiau, nei Sutartyje nustatyta darbų kaina dėl papildomų darbų atlikimo. Taigi, ši Sutartis paneigia, kad ji buvo sudaryta dėl defektų šalinimo. Sutartis neginčijamai neįrodo defektų buvimo ar jų apimties (dydžio) stogo dangoje.
18.4. Lokalinė darbų sąmata nėra teismo ekspertizė. Eksperto parengta lokalinė sąmata yra su trūkumais: i) remtasi tik 2018 m. spalio mėn. darbų kainomis, paremtomis SISTELA duomenimis, o ne realiomis medžiagų įsigijimą patvirtinančiomis kainomis, neatsižvelgta į tai, kad darbai buvo atliekami nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn., taip pat lokalinėje sąmatoje nėra jokių duomenų apie atsakovų įrodinėjamus buvusius defektus ar kitokių duomenų apie juos; ii) darbų kainos prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (medžiagų įsigijimo dokumentams ir pan.). Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad namo rostverkas, kamino padas ir kiti darbai vertinti ne pagal faktą, o pagal projektą. Vadinasi, Lokalinė sąmata prieštarauja kitiems byloje esantiems raštiniams įrodymams ir atsakovų teiginiams bei neįrodo esant sprendimo už akių neteisėtumui.
18.5. Atsakovai nurodo, kad Sutartį dėl rangos darbų atlikimo sudarė su O. Ž., o ne su ieškove. Ieškovės nuomone, tikrasis atsakovų siekis yra pakeisti byloje rangovą į fizinį asmenį dėl to, kad išvengti prievolės mokėti PVM už statybos rangos darbus. O. Ž. atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad niekuomet nesitarė su atsakovais dėl darbų savo vardu. Atsakovų pateiktame Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau ir – VTPSI) pranešime apie statybos pradžią, nurodyta, kad O. Ž. yra tik statybų vadovas, o ties rangovo duomenimis nėra įrašų, kad trečiasis asmuo būtų ir rangovas. Tai neginčijamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad faktiškai ieškovė (įgyvendinanti juridinio asmens teises ir pareigas per fizinius asmenis) ir atsakovai buvo susitarę dėl rangos darbų. Todėl jokia papildoma bylos dalyvių apklausa ar pareiškimai (kaip teigia apeliantai atskirajame skunde), neturi jokios reikšmingos įtakos sprendimo už akių ir skundžiamos nutarties teisėtumui ar pagrįstumui. Sutarties su atsakovu pasirašymo metu (2018 m. liepos 11 d.) O. Ž. veikė kaip ieškovės statybų vadovas, o ne rangovas. Faktą, kad rangos darbus atliko ieškovė įrodo Statybos darbų žurnalo įrašai ir ieškovės vadovo įsakymas dėl asmenų paskyrimo į objektą statyboms vykdyti, medžiagų tiekimo dokumentai, kurie išrašyti ieškovei, o juose nurodyta pristatymo vieta – atsakovų gyvenamojo namo vieta. O tas faktas, kad atsakovai prašė įpareigoti teismo būtent ieškovę pateikti statybos techninius dokumentus į bylą tik patvirtina, kad apeliantai sutartinius teisinius santykius sukūrė su ieškove.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
20. Iš LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-3538-643/2020 2020 m. liepos 2 d. gautas ieškovės UAB MOSTA ieškinys atsakovams (sutuoktiniams) Tumilevičiams dėl solidariai 70 090,53 Eur skolos priteisimo pagal 2020 m. sausio 27 d. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, ieškovės surašytą ir vienašališkai pasirašytą, remiantis rangovės (ieškovės) UAB MOSTA ir užsakovų (atsakovų) K. T. bei N. T. 2018 m. liepos mėn. sudarytu žodiniu Susitarimu dėl gyvenamojo namo statybos atsakovams priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini).
21. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 7 d. pranešimu nustatė atsakovams 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui į ieškinį pateikti.
22. 2020 m. liepos 27 d. teisme gautas atsakovų atsiliepimas į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, O. Ž. ir įpareigoti ieškovę pateikti rašytinius įrodymus. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad ieškovė UAB MOSTA nėra tinkama šalis šiame teisminiame procese, kadangi sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai susiklostė ne tarp ieškovės ir atsakovų, o tarp atsakovo K. T. ir fizinio asmens, t. y. atsakovas K. T. dėl statybos rangos darbų žodžiu susitarė asmeniškai su O. Ž. ir už atliktus objekto pamatų, sienų ir stogo darbus atsiskaitė irgi su O. Ž.. Atsakovai su ieškove nebuvo sudarę jokių susitarimų dėl statybos rangos darbų bei nuo 2018 m. nebuvo gavę jokių pranešimų, raginimų dėl atsiskaitymo su ieškove, o apie surašytą Atliktų darbų aktą sužinojo tik iš ieškovės 2020 m. sausio 21 d. pranešimo. Taip pat atsakovai nurodė, jog O. Ž. atlikti statybos rangos darbai turi esminių trūkumų ir dėl jų pašalinimo O. Ž. su atsakovais nebendrauja, ginčas dėl statybos rangos darbų trūkumų neišspręstas.
23. Vilniaus apygardos teismas 2020 m rugpjūčio 17 d. nutartimi: įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, O. Ž. ir pasiūlė jam pateikti atsiliepimą į ieškinį; nustatė pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu; nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo nutarties gavimo pateikti dubliuką ir atsakovams 14 dienų terminą nuo dubliko gavimo pateikti tripliką; išaiškino šalims, kad pasirengimo nagrinėti bylą metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus bei atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, atlikti kitus procesinius veiksmus, reikalingus tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje; įpareigojo ieškovę, be kita ko, pateikti atsiliepime nurodytus duomenis: įrodymus, kada ieškovė teikė atsakovams atliktų darbų aktus, sąskaitas ir kada ragino sumokėti; už objekte atliktus darbus išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei įrodymus, ar / kada jos buvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai bei suvestos į PVM sąskaitų faktūrų registrą (i.SAF); objekto Statybos darbų žurnalą; objekte panaudotų medžiagų įsigijimą patvirtinančius dokumentus; objekte panaudotų medžiagų atitikties sertifikatus, eksploatacinių savybių deklaracijas; objekto pastato ir visų jo konstrukcijų kontrolines geodezines nuotraukas; objekto paslėptų darbų aktus; brėžinius, pagal kuriuos objekte buvo atliekami statybos darbai (pvz. polių išdėstymo, jų ilgio, armavimo ir kt.).
24. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 21 d. pateikė teismui dubliką, kuriame papildomai nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo, dėl statybos rangos darbų atlikimo fakto ir jų apimties. O. Ž. vykdė statybos vadovo funkcijas kaip ieškovės darbuotojas ir ši aplinkybė atsakovams buvo žinoma (tai patvirtina UAB MOSTA įsakymas, kuriuo O. Ž. paskirtas atsakovų objekto statybos vadovu bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai pateiktas atsakovo pranešimas apie objekto statybos pradžią, kuriame nurodyta, kad statinio statybos vadovo funkcijas atlieka O. Ž.; kontaktinėje informacijoje nurodyti ieškovės (bendrovės) kontaktiniai duomenys; statybų vadovas O. Ž. pateikė atsakovui K. T. UAB „Aldeva“ komercinį pasiūlymą (failo pavadinimas 11-2176 Mosta.xlsx), skirtą ieškovei (UAB MOSTA) ir nurodė atsakovui sumokėti už konstrukcijas, kurios buvo skirtos atsakovų žemės sklype vykdomiems statybos darbams). Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad: i) O. Ž. reiškė pretenzijas dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų, ii) už atliktus darbus visiškai atsiskaitė su O. Ž..
25. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. pranešimu įpareigojo atsakovus per 14 dienų terminą nuo šio pranešimo ir paruošiamųjų dokumentų įteikimo dienos pateikti tripliką.
26. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 11 d. gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, O. Ž. atsiliepimas į ieškinį, kuriame ieškinį palaikė ir paaiškino, jog dirba statybų vadovu UAB MOSTA, vykdydamas pareigas bendrauja su ieškovės klientais (užsakovais), veda derybas dėl objektų statybos kartu su ieškovės vadovu arba atskirai. Niekada nesitarė su atsakovais ir jiems nežadėjo, kad pats ar pasitelkiant subrangovus vykdys gyvenamojo namo statybos rangos darbus. Ieškovę, atsakovą K. T. ir O. Ž. siejo pasitikėjimo santykiai, todėl rašytinė statybos rangos darbų sutartis nebuvo šalių pasirašyta (šalys susitarė žodžiu, kad už ieškovės atliktus darbus atsakovai atsiskaitys po darbų atlikimo, pasirašius Atliktų darbų aktą). O. Ž. niekada nebuvo sumokėtos jokios sumos už UAB MOSTA atliktus darbus.
27. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 15 d. gautas atsakovų prašymas 14 dienų (iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) pratęsti terminą triplikui pateikti, kadangi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. Ž. atsiliepimą į ieškinį pateikė 2020 m. rugsėjo 11 d., o ieškovė su dubliku pateikė labai didelį kiekį dokumentų. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. pranešimu tripliko pateikimo terminą pratęsė iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
28. Atsakovai 2020 m. rugsėjo 29 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl termino triplikui pateikti pratęsimo iki 2020 m. spalio 23 d., kuriame nurodė, jog atsakovai gavo iš eksperto T. M. 2020 m. rugsėjo 23 d. el. laišką dėl sutikimo pateikti ekspertinę nuomonę ir konsultacijas ne anksčiau kaip iki 2020 m spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismas 2020 rugsėjo 29 d. nutartimi atsakovų prašymo pratęsti terminą triplikui pateikti iki 2020 m. spalio 23 d. netenkino, nes atsakovai turėjo pakankamai laiko įvertinti ieškovo poziciją bei paruošti atsikirtimus ir / arba galutinai suformuluoti savo argumentus: pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko nuo 2020 m. liepos 13 d., nuo 2020 m. liepos 14 d. atsakovai yra profesionaliai atstovaujami, dublikas su papildomais įrodymais atsakovams įteiktas 2020 m. rugsėjo 2 d., atsakovai triplikui pateikti turėjo beveik mėnesį laiko. Atsakovai 2020 m. spalio 1 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismas 2020 rugsėjo 29 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi atsakovų K. T. ir N. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties atsisakė priimti. Atsakovai 2020 m. spalio 6 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 1 d. nutarties. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1645-370/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai nepasisako dėl atsakovų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovų pakartotinio prašymo dėl termino triplikui pateikti pratęsimo, užkirto kelią atsakovams būti išklausytiems.
29. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 2 d. rezoliucija atsisakė įtraukti į bylą Valstybinę vartotojų teisių apsaugos inspekciją kaip išvadą teikiančią instituciją. Atsakovai pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3538-643/2020 atsakovų K. T. ir N. T. atskirąjį skundą dėl 2020 m. spalio 2 d. teisėjos rezoliucijos atsisakė priimti. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1718-1120/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pakartotinai nepasisako dėl atsakovų argumentų dėl neįtraukimo į bylą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos inspekcijos kaip išvadą teikiančią institucijos pagrįstumo ir teisėtumo.
30. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino, konstatavęs, jog ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad: atsakovas K. T. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. Ž. pasirašė 2018 m. liepos 18 d. Sutartį pagal kurią O. Ž. įsipareigojo vadovauti statinio statybai STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ pagal projektą „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (6.1) (duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) statybos projektas“. UAB MOSTA direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme Nr. 18-08-09/1 „Dėl statinio statybos vadovo paskyrimo statybos objekte“, 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme Nr. 18-08-09/2 „Dėl atsakingo už darbą su kranais ir stropuotojų paskyrimo statybos objekte (duomenys neskelbtini)“ ir UAB MOSTA direktoriaus patvirtintame „Rangovo UAB MOSTA darbuotojų dirbusių statybos objekte sąraše“, brigadiniuose apskaičiavimuose (2018 m. rugpjūčio–spalio mėn.) nurodyti statybos objekte dirbę ieškovės darbuotojai: O. Ž., D. Š., V. B., A. K., A. B., M. M., M. K., J. M., N. K., I. P., V. S., G. K., P. M., J. S., N. Z., V. G., I. V., I. K., G. K. ir M. V. bei apskaitytas jų darbo laikas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovams ir išduotas statybą leidžiantį dokumentas (Nr. LSNS-08-18614-00627) gyvenamajam pastatui statyti. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pranešime apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą, statinio statybos vadovu nurodytas O. Ž., kontaktinė informacija(duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 14 d. elektroniniu laišku O. Ž. informavo K. T. apie pardavėjo UAB „Aldeva“ pirkėjai UAB MOSTA pateiktą komercinį pasiūlymą Nr. KP-11-2176 metalinėms konstrukcijoms ir paprašė pastarąjį pasiūlymą apmokėti. Ieškovė su 2020 m. sausio 27 d. raštu Nr. 1 pateikė atsakovui pasirašyti Atliktų darbų aktą ir pareikalavo apmokėti 70 090,53 Eur už atliktus statybos rangos darbus, taip pat 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. 01 ieškovė informavo atsakovą dėl vienašališko Atliktų darbų akto pasirašymo. UAB MOSTA išrašė 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija MO Nr. 2148 dėl 70 090,53 Eur už 2018 m. gruodžio mėn. atliktus darbus objekte (duomenys neskelbtini) (ši sąskaita registruota mokesčių administratoriaus duomenų bazėje). Statybos darbų apimtys, panaudotos medžiagos ir jų techninės charakteristikos, už konkrečių darbų atlikimą atsakingi asmenys užfiksuoti ieškovės pildytame ir į bylą pateiktame Statybos darbų žurnale Nr. 1 ir išpildomojoje dokumentacijoje. Byloje atsakovai nepateikė jokių duomenų, jog O. Ž. laikytinas verslininku. Nei 2020 m. vasario 11 d. atsakydami į pretenziją, nei atsiliepime atsikirsdami į ieškinį atsakovai nesirėmė darbų kainos neatitikimu realiai atliktiems darbams ir / arba pastarųjų kokybe, ir jokių įrodymų dėl to į bylą neteikė. Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad jie galimai kreipėsi į specialistą dėl darbų įvertinimo, netrukdė atsakovams pateikti į bylą procesinį dokumentą su motyvuotais argumentais ir / arba bylos nagrinėjimo metu reikšti teismui prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, tačiau, per teismo nustatytą terminą atsakovai dėl nepateisinamų priežasčių procesinio dokumento nepateikė.
Dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo
31. CPK 287 straipsnio normos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-235-370/2017).
32. Vadovaujantis CPK 288 straipsniu, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių ir 2) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir (arba) ar pagrįstumui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Taigi, siekdamas sprendimo už akių panaikinimo, atsakovas turi įrodyti egzistuojant abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir / ar nepagrįstumą.
33. Taigi peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu.
34. Kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis).
35. Nagrinėjamu atveju atsakovai pagrįstai naudojosi civilinio proceso įstatymo suteiktomis teisėmis, susijusiomis su pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų revizavimu apeliacine tvarka, tačiau bylos pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje buvo pasyvūs. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad atsakovai turėjo pakankami ilgą terminą (32 d. vietoj 14 d., nes terminas triplikui pateikti buvo pratęstas iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) triplikui ir įrodymams pateikti, tačiau atsakovai nepateikė tripliko, jo dalies arba rašytinių paaiškinimų, atsikirtimų, nuomonės ar pan. procesinių dokumentų dėl: i) ieškovės kartu su dubliku 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateiktų (išreikalautų) dokumentų, ii) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, O. Ž. 2020 m. rugsėjo 11 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų (neigė sudaręs žodinį susitarimą su atsakovui dėl gyvenamojo namo statybos ir neigė pinigų už statybos darbus gavimo iš atsakovo faktą), t. y. atsakovai turėjo ir galėjo aplinkybę dėl žodinio susitarimo ir (arba) atsakovo pinigų už statybos rangos darbus perdavimo 2018 m. pab. O. Ž. įrodinėti liudytojų parodymais, tačiau nepateikė jokio procesinio dokumento, kuriame būtų nenurodę kokie liudytojai ir kokias konkrečias aplinkybes galėtų patvirtinti ir (arba) arba paneigti. Taip pat prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pridėti įrodymai: banko sąskaitos išrašas ir Sutartis galėjo būti pateikti su atsiliepimu į ieškinį ir per teismo nustatytą terminą triplikui pateikti (iki 2020 m. rugsėjo 30 d.), o Lokalinę sąmatą atsakovai galėjo pateikti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nurodę objektyvią šio įrodymo nepateikimo priežastį – kreipėsi į T. M. dėl išvados (Lokalinės sąmatos) gavimo.
36. Toliau spręstina, ar atsakovų pateikti įrodymai besąlygiškai patvirtinta tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018).
37. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB MOSTA prašo priteisti iš už ieškovės atliktus gyvenamojo namo statybos darbus atsakovų nesumokėtą sumą pagal 2020 m. sausio 27 d. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, ieškovės surašytą ir vienašališkai pasirašytą, remiantis rangovės (ieškovės) UAB MOSTA ir užsakovų (atsakovų) K. T. bei N. T. sudaryta žodine Sutartimi. Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė (ir atskirajame skunde laikosi analogiškos pozicijos), jog sutartiniai rangos teisiniai santykiai susiklostė ne tarp ieškovės ir atsakovų, o tarp atsakovo K. T. ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, O. Ž. , t. y. K. T. dėl rangos darbų žodžiu susitarė asmeniškai su O. Ž. ir už atliktus objekto pamatų, sienų ir stogo darbus atsiskaitė (sumokėjo grynais) irgi su O. Ž.. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendime už akių konstatuota, kad atsakovas K. T. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. Ž. sudarė 2018 m. liepos 18 d. Sutartį, pagal kurią O. Ž. įsipareigojo vadovauti statinio statybai STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ pagal projektą „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (6.1) (duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) statybos projektas“.
38. Taigi 2018 m. liepos 18 d. Sutartis sudaryta dėl O. Ž. įsipareigojimo vadovauti atsakovams statyto gyvenamojo namo statybai. Tai patvirtina į bylą pateikti šie įrodymai: i) UAB MOSTA direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas Nr. 18-08-09/1 „Dėl statinio statybos vadovo paskyrimo statybos objekte“; 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas Nr. 18-08-09/2 „Dėl atsakingo už darbą su kranais ir stropuotojų paskyrimo statybos objekte (duomenys neskelbtini)“; ii) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pranešime apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą, statinio statybos vadovu nurodytas O. Ž., kontaktinė informacija (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini). Tai, kad statybos rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės UAB MOSTA ir atsakovų patvirtina šie įrodymai: i) UAB MOSTA direktoriaus patvirtintuose „Rangovo UAB MOSTA darbuotojų dirbusių statybos objekte sąrašas“, brigadiniuose apskaičiavimuose (2018 m. rugpjūčio–spalio mėn.) nurodyti statybos objekte dirbę ieškovės darbuotojai: O. Ž., D. Š., V. B., A. K., A. B., M. M., M. K., J. M., N. K., I. P., V. S., G. K., P. M., J. S., N. Z., V. G., I. V., I. K., G. K. ir M. V. bei apskaitytas jų darbo laikas; ii) 2018 m. lapkričio 14 d. el. laiške O. Ž. informavo K. T. apie pardavėjo UAB „Aldeva“ pirkėjai UAB MOSTA pateiktą komercinį pasiūlymą Nr. KP-11-2176 metalinėms konstrukcijoms ir paprašė pastarąjį pasiūlymą apmokėti; iii) UAB MOSTA su 2020 m. sausio 27 d. raštu Nr. 1 pateikė atsakovui pasirašyti Atliktų darbų aktą ir pareikalavo apmokėti 70 090,53 Eur už atliktus statybos rangos darbus, taip pat 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. 01 ieškovė informavo atsakovą dėl vienašališko Atliktų darbų akto pasirašymo.
39. Taigi faktiniai rangos teisiniai santykiai, susiklostę tarp ieškovės UAB MOSTA (vykdančios ūkinę komercinę statybos rangos veiklą) ir atsakovų dėl gyvenamojo namo jiems priklausiančiame žemės sklype statybos (t. y. su atsakovų verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais), kvalifikuotini kaip vartojimo (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).
40. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nagrine?jamus ginc?ui is?spre?sti aktualius vartojimo rangos teisinius santykius, susijusius su statybos rangos darbų kokybe (darbo rezultatu), vartotojo teisiu? gynimo bu?dais, ju? taikymo sa?lygomis, terminu reikalavimams de?l tru?kumu? pareiks?ti ir pan. reglamentuoja CK normos. Vartotoju? teisiu? gynimo i?statymo nuostatos de?l prekiu? kokybe?s, vartotojo teisiu? gynimo bu?du?, ju? taikymo sa?lygu?, termino reikalavimams de?l preke?s tru?kumu? pareiks?ti ir pan. šioje byloje netaikytinos (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2008 m. gruodz?io 23 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 3K-7-581/2008). Todėl atsakovų argumentai, kad teismas nepagri?stai nei?traukė į bylą Valstybine?s vartotoju? teisiu? apsaugos tarnybos ir be šios Tarnybos išvados negale?jo priimti sprendimo už akiu?, atmetami kaip nepagrįsti.
41. Vartojimo rangos santykiu? reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti uz?sakovui informacija?, reikalinga? sutarc?iai, geriausiai atitinkanc?iai ne tik paties rangovo, bet ir uz?sakovo interesus, sudaryti. Visu? pirma vartojimo rangos atveju rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti uz?sakovui bu?tina? ir teisinga? informacija?, i?galinanc?ia? uz?sakova? pasirinkti jo poreikius atitinkanti? darbo rezultata?: informacija? apie siu?lomus darbus, ju? ru?s?is, kaina?, apmoke?jimo forma?, taip pat, jeigu uz?sakovas papras?o, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis; jeigu pagal darbu? pobu?di? tai yra reiks?minga, rangovas privalo nurodyti uz?sakovui konkretu? asmeni?, kuris atliks sutartyje numatyta? darba? (CK 6.674 straipsnio 1 dalis). I?statyme taip pat i?tvirtinti neigiami rangovui informavimo pareigos nevykdymo padariniai: uz?sakovas turi teise? nutraukti vartojimo rangos sutarti? neapmoke?damas uz? atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei de?l rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darba?, pagal savo savybes neatitinkanti? to, ka? uz?sakovas ture?jo omenyje (CK 6.674 straipsnio 2 dalis).
42. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tuo atveju, kai rangos sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad kai sutartyje kaina ar jos nustatymo tvarka neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.
43. Atsakovai atsiliepime i? ieškinį nenurodė dėl kokios statybos rangos darbų kainos susitarė su trec?iuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, taip pat nedetalizavo (kada, kiek, už ką ir kam) sumoke?tų už atlikus darbus sumų. Pažymėtina, kad tokius duomenis žino būtent atsakovai, o ne ekspertas, galintis nustatyti (apskaičiuoti) atliktų objekte atliktų darbų kiekius, kainas ir (arba) kokybę (trūkumus).
44. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirajame skunde nurodytus teiginius, kad atsakovai su O. Ž. susitarė, kad galutinė darbų kaina pagal 2018 m. liepos 18 d. Sutartį negali viršyti 50 000 Eur ir O. Ž. užtikrino, kad įmanoma atlikti darbų už 50 000 Eur, nes jis nėra PVM mokėtojas, tačiau ieškovė prašo sumokėti už darbus sumą su PVM (70 090, 53 Eur), t. y. daugiau, nei šalys susitarė. Kaip minėta, 2018 m. liepos 18 d. Sutartis sutaryta dėl O. Ž. įsipareigojimo vadovauti statybos darbams ir darbų vienas O. Ž. neatliko, juos vykdė ieškovės UAB MOSTA darbuotojai ir ši aplinkybės atsakovams buvo žinoma arba turėjo būti žinoma. UAB MOSTA yra PVM mokėtoja, todėl ieškovė pagrįstai Atliktų darbų akte ir 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodė sumas su PVM.
45. Atsakovai prašomo peržiūrėti sprendimo už akių nepagrįstumą grindžia: i) 2020 m. spalio 29 d. Lokaline sąmata; ii) 2019 m. kovo 19 d. Sutartimi Nr. 20190317 ir iii) banko sąskaitų išrašais dėl pinigų išgryninimo.
46. Atsakovai atskirajame skunde nurodo, kad pagal Lokalinės sąmatos duomenis, rinkos sąlygas atitinkanti objekte atliktų darbų vertė sudaro 60 192,66 Eur su PVM. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Šiuo atveju nustatyta, kad Atliktų darbų akte Nr. 01 atliktų darbų vertė yra 70 090,53 Eur su PVM ), o Lokalinėje sąmatoje atliktų darbų vertė sudaro 60 192,66 Eur su PVM (9 897,87 Eur skirtumas). Atliktų darbų aktas grindžiamas pirminiais dokumentais: PVM sąskaitomis faktūromis, atliktų darbų aktais ir kt., o Lokalinė sąmata sudaryta remiantis SISTELA programinės įrangos duomenimis ir statybos rangos darbai įvertinti 2018 m. spalio mėn. kainomis, kai derby buvo vykdomi 2018 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesių laikotarpiu. Atsakovai šiuo aspektu paaiškinimų nepateikė. Taip pat nesutampa Atliktų darbų akte ir Lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų kainos, kodai, jų kiekiai ir kt. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad Lokalinė sąmata nėra vienintelis įrodymas, kurį atsakovai turėjo ir (arba) galėjo pateikti teismui, ginantis nuo ieškinio. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Šiuo atveju atsakovai, nesutikdami su Atliktų darbų akte Nr. 01 nurodyta atliktų statybos rangos darbų kaina, nepareiškė prašymo (nuomonės) dėl ekspertizės skyrimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad Lokalinė sąmata apie vidutines statybos rangos darbų rinkos kainas nepatvirtina, kad statybos rangos darbai objekte buvo atlikti nekokybiškai. Atsakovų teiginiai, kad jie nėra profesionalūs teisininkai ir statybos ekspertai, todėl pateikė teismui paaiškinimus, kad statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai, ketino reikšti priešinius reikalavimus atmetami kaip nepagrįsti, kadangi atsakovų interesams atstovauja profesionalus teisininkas (atsiliepimas į ieškinį, prašymai dėl procesinio termino pratęsimo triplikui pateikti, atskirieji skundai parengti advokato I. B.).
47. Ieškovė įrodinėja, kad susitarė su atsakovais, jog statybos rangos darbų (t. y. pamatų, sienų ir stogo) kaina nustatoma pagal Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Pagal ieškovės surašytą ir vienašališkai pasirašytą 2020 m. sausio 27 d. Atliktų darbų aktą statybos rangos darbų (ieškinio) kaina sudaro 70 090,53 Eur su PVM. Statybos rangos darbų apimtys, panaudotos medžiagos ir jų techninės charakteristikos nurodytos UAB MOSTA pildytame ir į bylą pateiktame Statybos darbų žurnale Nr. 1 ir išpildomojoje dokumentacijoje. Dėl šių įrodymų Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio14 d. sprendime už akių nepasisakė, kadangi skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims. Kita vertus, pažymėtina, kad iki sprendimo už akių priėmimo atsakovai neteikė jokių paaiškinimų ir įrodymų dėl statybos rangos darbų kiekių, panaudotų medžiagų, UAB MOSTA užpildyto Statybos darbų žurnalo ir kt. dokumentų.
48. Byloje nėra ginčo, kad atsakovams priklausančiame žemės sklype yra atlikti šie gyvenamojo namo statybos darbai: pamatu? (Atliktu? darbu? akto pozicijos Nr. 1-4), sienu? (Atliktu? darbu? akto pozicijos Nr. 5-11) ir stogo (Atliktu? darbu? akto pozicijos Nr. 12-19). Taip pat nėra ginčo de?l pamatu? ir sienu? statybos darbų. Atsakovai kvestionuoja stogo darbus, kaip atliktus su defektais.
49. Pagal 2020 m. sausio 27 d. Atliktu? darbu? aktą stogo darbus sudarė: denginiu? šilumos izoliacija mineraline?s vatos plokšte?mis, neklijuojant (7 009,62 Eur), vieno sluoksnio bitumine? danga (100 kv.m.) (1 929,62 Eur) ir sutapdinto ventiliuojamo stogo parapetu? aptaisymas mineraline?s vatos plokštėmis (606,05 Eur); iš viso 9 545,29 Eur vertės stogo darbų. 2019 m. kovo 19 d. Sutarties objektas yra taip pat gyvenamojo namo stogo dengimo darbai su prilydoma danga (dvieju? sluoksniu? bitumine?s dangos dengimo plotas 222 kv.m., stogo dengimo darbu? kaina yra 2 472 Eur, moke?tinas avansas – 600 Eur). Taigi 2019 m. kovo 19 d. Sutartyje ir Atliktu? darbu? akte nesutampa stogo plotai (222 kv.m. ir 100 kv.m.), panaudotos medžiagos (dviejų sluoksnių ir vieno sluoksnio bitumine? danga), taip pat kainos. 2019 m. kovo 19 d. Sutartyje nėra nuostatų dėl nustatytų ieškovės atliktu? stogo darbu? defektu?, jų taisymo. Taip pat byloje nėra jokių dokumentų (raštų, pretenzijų, aktų ir pan.), susijusių su atsakovų pastebėtais (nustatytais) ir ieškovei nurodytais stogo darbu? defektais. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškina, jog atsakovai pagal 2019 m. kovo 19 d. Sutartį sumokėjo ieškovei iš viso 3 600 Eur (3 000 Eur ir 600 Eur pagal 2019 m. kovo 19 d. ir 2020 m. kovo 27 d. pinigu? priėmimo kvitus) už ieškovės atlikus papildomus darbus, kurie į Atliktu? darbu? aktą neįtraukti. Byloje nėra jokių dokumentų (raštų, pretenzijų, aktų, fotonuotraukų ir pan.), susijusių su atsakovų pastebėtais (nustatytais) ir ieškovei nurodytais stogo darbu? defektais iki 2019 m. kovo 19 d. Sutarties arba iki 2020 m. sausio 27 d. Atliktu? darbu? akto sudarymo ir, kaip minėta, Lokalinė sąmata stogo darbu? defektų neįrodo, nes T. M. faktų dėl darbų kokybės nenustatinėjo. Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovais, kad pagal 2019 m. kovo 19 d. Sutartį Nr. 20190317 bei 2019 m. kovo 29 d. Perdavimo akto Nr. 25627 buvo šalinami 2018 m. atliktų stogo darbų trūkumai.
50. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal 2018 m. liepos 18 d. Sutartį už pamatų, sienų ir stogo darbus atsiskaitė su O. Ž.. Trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. Ž. atsiliepime į ieškinį atskirto, jog jam nebuvo sumokėtos jokios sumos už UAB MOSTA atliktus darbus. Atsakovai laikosi pozicijos, kad 2018 m. rugsėjo–lapkričio mėnesių laikotarpiu iš savo banko sąskaitos išgrynino iš viso 21 000 Eur bei turėjo 9 000 Eur santaupų, iš viso 30 000 Eur, kuriuos sumokėjo grynais pinigais O. Ž. už darbus ir šias aplinkybes gali patvirtinti liudytojai. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovais, kad duomenys apie 21 000 Eur išgryninimo istoriją ir turėtas 9 000 Eur santaupas yra pertekliniai. Teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepakanka tik nurodyti deklaratyvius argumentus, o reikia pateikti įrodymus, tam, kad būtų atnaujintas bylos nagrinėjimas. Antra, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti paaiškinimai kokie liudytojai ir kokias aplinkybes gali patvirtinti bei nėra suformuluotas prašymas dėl tokių liudytojų apklausos (iškvietimo).
51. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovų pateiktos Lokalinė sąmata, 2019 m. kovo 19 d. Sutartis ir atsakovo banko sąskaitų išrašai dėl pinigų išgryninimo besa?lygiškai nei?rodo, jog priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas.
52. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškove, senatis reikalavimui de?l statybos darbu? tru?kumu? atsakovams pareikšti baigėsi 2020 m. kovo 19. d. (terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 19. d. Sutarties sudarymo). Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad atlikti darbai buvo perduoti atsakovams pagal 2020 m. sausio 27 d. Atliktu? darbu? aktą, todėl reikalavimui de?l statybos darbu? tru?kumu? pareikšti sutrumpintas vienerių metu? ieškinio senaties terminas suėjo 2021 m. sausio 27 d. (CK 6.667 straipsnio 1 dalis), o garantiniai terminai nesuėję. Rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jei objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus, 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų (CK 6.698 straipsnio 1 dalis). Garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu) ( CK 6.698 straipsnio 2 dalis). Taigi atsakovams nėra užkirstas kelias savo galimai pažeistas teises ir interesus ginti įstatyme nustatyta tvarka.
Dėl bylos procesinės baigties
53. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
54. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. Atskirasis skundas netenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovams neatlyginamos. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 21 d. gavo ieškovės UAB MOSTA prašymą dėl 847 Eur bylinėjimosi išlaidų pritesimo, grindžiamų 2021 m. sausio 11 d. PVM sąskaita faktūra ir AB SEB bankas 2021 m. sausio 11 d. sąskaitos išrašu.
56. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir – Rekomendacijos) 7 punktą bei 8.16 papunktį nagrinėjamoje byloje maksimali atlygintina advokatui išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą suma sudaro 581,92 Eur (1 454,80 Eur × 0,4).
57. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Šalis, teikdama teismui prašymą atlyginti jos patirtas išlaidas, susijusias su advokato ar padėjėjo pagalba, kurių dydis siekia maksimalų Rekomendacijose įtvirtintą užmokesčio dydį, turėtų nurodyti, kokios svarbios Rekomendacijų 2.1–2.10 papunkčiuose nustatytos aplinkybės egzistuoja nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017).
58. 2021 m. sausio 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra detalizuotos: už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties (nutartis atsisakyti peržiūrėti sprendimą už akių) parengimą (6 val.) 600 Eur (be PVM)ir susipažinimas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi bei atskiruoju skundu (2 val.) 100, 00 Eur (be PVM). Atsakovė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenurodė jokių svarbių (išimtinių) aplinkybių, dėl kurių priteistinas užmokestis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą turi viršyti Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį.
59. Kadangi nėra pagrindo ieškovei priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, apeliacinės instancijos teismas priteisia ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti 581,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinės bendrovei MOSTA (juridinio asmens kodas 302312464) iš atsakovų K. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 581,92 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir devyniasdešimt du centus) (po 290,96 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjas Antanas Rudzinskas