Civilinė byla Nr. e2-24457-545/2022

Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00530-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.1.4;

2.6.1.5; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3;

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.14;

3.1.7.6

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 05 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui

dalyvaujant ieškovės „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, atstovei D. S.

teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB ieškinį atsakovei UAB Mano Būstas Sostinė dėl žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų (19 Eur žyminio mokesčio) priteisimo,-

n u s t a t ė :

ieškovė „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, į. k. 304080146,  kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu (po skolininko prieštaravimų), prašydama priteisti iš atsakovės UAB Mano Būstas Sostinė 530,52 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas- 19 Eur žyminio mokesčio (b.l.6-7, dok-19234).

Ieškinyje (b.l.6-7, dok-19234) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė,

2021-08-03 d. per išorines daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), konstrukcijas, prasiskverbęs vanduo apgadino Draudėjos Butą.

2021-07-16 d. sudarytos Gyventojų turto draudimo sutarties pagrindu ieškovei, kaip Buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą.

Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 530,52 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-12-18 d. įsakymu Nr. 30-3856/18 (2.1.1E-TD2) UAB „Mano būstas Sostinė“ (toliau – atsakovė) iki 2023-12-18 d. yra paskirtas daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, t. y. draudžiamojo įvykio metu buvo atsakingas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 1 p. nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai: bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

Žalos administravimo metu nustatyta, kad apdrausto Buto apliejimas įvyko per daugiabučio namo išorines konstrukcijas (balkoną) prasiskverbus vandeniui.

Taigi atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo, o būtent daugiabučio namo išorinių konstrukcijų, priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis.

Ieškovei atlikus žalos reguliavimą buvo išmokėta 530,52 Eur draudimo išmoka Draudėjos Butui padarytai žalai atlyginti.

Atsakovė UAB Mano Būstas Sostinė, į. k. 121457971, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l.13-15, dok-170671).

Atsiliepime į ieškinį (b.l.13-15, dok-170671) atsakovė nurodė, kad ieškovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti žalą sukėlusio subjekto neteisėtus veiksmus (CK6.246 str.), tokio subjekto kaltę (CK 6.248 str.), padarytą žalą bei tikslų jos dydį (CK 6.249 str.), taip pat priežastinį ryšį tarp Atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei sukeltos žalos atsiradimo (CK 6.249 str.). Atkreipia dėmesys į tai, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas atsakovei visiškai nepagrįstas, nes tam, jog kiltų civilinė atsakomybė, turi būti realizuotos visos keturios CK numatytos sąlygos. Šių sąlygų neįrodžius, atsakovė nėra ir niekaip negali būti laikoma atsakinga už visas daugiabučiame name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, pastato bendraturčių (naudotojų) ar kitų subjektų kaltės. Būtent dėl to iš atsakovės negali būti reikalaujama atlyginti bet kokius su tuo susijusius atsiradusius nuostolius. Pabrėžia, kad vien atsakovės pareiga prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus niekaip nepatvirtina egzistuojant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, dėl to atsakovė negali būti laikomas atsakinga už bet kokią daugiabutyje kilusią žalą, kaip šiuo atveju ieškovės patirtą žalą.

CK 6.246 str. įtvirtinta viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėti veiksmai, kurių ieškovė neįrodė. Ieškovė apsiriboja tik aplinkybių konstatavimu, kad butas buvo aplietas iš bendrojo naudojimo objekto konstrukcijų, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Ieškovė nepateikia nei vieno įrodymo, kad atsakovė teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai.

Sutinkamai su CK 4.84 str. 8 d. bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 p. pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Vykdydamas Nuostatų 3 p. įtvirtintą uždavinį administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (Nuostatų 4.2 p.); vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 p.); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas), apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (Nuostatų 4.4 p.); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą ir teikia jį derinti patalpų savininkams (Nuostatų 4.5 p.); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 p.); su pasirinktais paslaugų teikėjais sudaro paslaugų pirkimo sutartis ir kontroliuoja jų vykdymą (Nuostatų 4.6.1 p.); teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus (Nuostatų 4.9 p.).

Bendrojo naudojimo objektų administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, tam turi pritarti patalpų savininkai (CK 4.85 str., LAT 2017-11-13 nutarties civ.byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 32 p.), išskyrus atvejį jeigu kompetentingi subjektai (pavyzdžiui pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas ar techninis prižiūrėtojas) nustato, jog bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai (Nuostatų 7.7 p., statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 96 p.).

Atsakovė, veikdama kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Atsakovė pasirėmė kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad „gyvenamojo namo bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė, centrinio šildymo, vandentiekio ir kitokia įranga, turi užtikrinti, kad name esantys vandentiekio tinklai būtų tinkamai naudojami ir būtų išvengta avarijų. Dėl to už vandentiekio sistemos techninę būklę, jos laiku atliekamą priežiūrą turėjo pasirūpinti taip pat ir atsakovė, būdama daugiabučio namo vandentiekio sistemos įrenginių bendraturte, dėl bute esančių vamzdynų yra atsakinga tik to buto savininkė. Už žalą padarytą užpylimu atsako virš židinio gyvenantys buto savininkai, jei jie neįrodo, kad užpylimas įvyko ne iš jų buto, o dėl kitų priežasčių“ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-30 d.  nutartyje Nr. 3K-3-563-687/2015 yra pažymėjęs, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatu pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju atsakovas neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Todėl Atsakovo įsitikinimu, nėra pagrindo byloje atsakovo atžvilgiu taikyti pagal CK 6.266 str. nuostatas „griežtąją atsakomybę“ – atsakomybę be kaltės. Ieškovės ieškinys grindžiamas iš esmės argumentu, kad atsakovė, turėdama įstatymais jai nustatytą pareigą prižiūrėti visą pastato, bendrojo naudojimo inžinerinę sistemą, šios pareigos nevykdė, todėl yra atsakinga už privačioje nuosavybėje trūkusį vamzdį ir tos avarijos pasekoje atsiradusią žalą.

Pažymi, jog gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.83 str.), o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja (CK 4.84 str.). Pagal CK 4.85 str. 8 d., namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Akivaizdu, jog dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius net neturi faktinių galimybių savo iniciatyva neturi faktinių galimybių vykdyti. Tokia galimybė atsiranda tik gavus butų ir kitų patalpų savininkų, pastato techninių prižiūrėtojų ar kitų subjektų pranešimus apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi, pagal CK 4.83 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Taigi, vien tai, kad, remdamasis CK 4.83 str. 4 d., inter alia namo administratorius gali reikalauti bendraturčio sumokėti atliekant darbus, skirtus pašalinti grėsmę bei kartu privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, patirtas išlaidas, nesudaro pagrindo šios normos laikyti nustatančia pareigą namo administratoriui atlikti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus, jeigu jie nėra privalomieji. Dėl to nepagrįsta teigti, jog dėl įvykusio įvykio kyla atsakovės atsakomybė.

Atsakovė tinkamai ir rūpestingai įgyvendino jai teisės aktais patikėtas funkcijas, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.

Įvertinus ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė tinkamai neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio.

Ieškovas neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto ir kilnojamojo turto nusidėvėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001-09-19 d. nutartyje civ.byloje Nr. 3K-3-763/2001 išaiškino, „jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pakenkimo metu jo esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai yra ekonomiškai pagrįsta, kadangi nusidėvėjusio turto atkūrimo metu, jei panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesniu už buvusį. Pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį, LR CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė“.

Pažymi, jog apgadintas turtas buvo naudojamas, todėl neapskaičiavus turto nusidėvėjimo ir tokią sumą priteisus iš atsakovės, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita, nes turto būklė būtų geresnė nei buvusi iki ginčo įvykio. Pareiga apskaičiuoti ir pritaikyti turto nusidėvėjimą, taip įrodant žalos dydį tenka ieškovei, todėl šiai to neatlikus žalos dydis negalėtų būti laikomas įrodytu, bei nebūtų būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos.

Be to, ieškovė tik išvardina įstatymo nuostatas dėl valdytojo atsakomybės, tačiau net neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovė. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagal CK 6.266 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tik tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už minėtu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246-6.248 straipsniai) (LAT 2009-03-24 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-3-62/2009). Kitoje byloje (LAT 2009-03-17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-123/2009) kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai žala yra nulemta pastato defekto, esančio bendrąja daline pastato savininkų (valdytojų), o ne vieno iš bendraturčių asmenine nuosavybe, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai). Pagal CK 6.248 str. 3 d. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Pažymėtina, jog ieškovė nepateikia įrodymų, kad atsakovė būtų veikusi nerūpestingai ar neapdairiai. Netgi priešingai – atsiliepime nurodytos faktinės aplinkybės bei pateikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovė veikia rūpestingai ir apdairiai, tinkamai ir laiku vykdė visas iš teisės aktų jai kylančias pareigas. Atsiliepime pateikti argumentai patvirtina, kad nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, taigi neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaip nustatyta byloje,  ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir B. A. 2021-07-16 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria laikotarpiui nuo 2021-08-02 iki 2022-08-01 buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutarties šalys susitarė dėl 60 Eur išskaitos (frančizės).

2021-08-03 d. per išorines daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), konstrukcijas, prasiskverbęs vanduo apgadino B. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo draudėjai 530,52 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.

Teisinis bylos įvertinimas

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012-10-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Teismas, svarstydamas ieškovės reikalavimą, atsižvelgia į tai, kad ieškovė, draudimo bendrovė, remiasi CK 6.1015 str. nuostatomis, pagal kurių draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 str. 2 d. numatyta, kad reikalavimo teisė perėjusi draudikui įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nuostato draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Teismas svarstydamas šalių argumentus, atsižvelgia į tai, kad pagal CK 6.263 str. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti atsakingą už žalą padariusį asmenį.

CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą fizinio asmens turtui, turi atlyginti atsakingas asmuo pilnutinai.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.).

Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (CK 6. 246 ) ir kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.).

Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės - buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 str.str.). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima (Vilniaus apygardos teismo 2021-05-20 d. sprendimas civ.byloje Nr. e2A-1144-560/2021; LAT 2018-04-13 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-3-144-915/2018).

Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.) (LAT 2010-04-27 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-189/2010).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (LAT 2020-12-16 nutartis civ.bylojeNr. e3K-3-344-701/2020 bei joje cituojamą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus

Kaip nustatyta byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-12-18 d. įsakymu Nr. 30-3856/18 (2.1.1E-TD2) UAB Mano būstas Sostinė iki 2023-12-18 d. yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, t. y. draudžiamojo įvykio metu buvo atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

Byloje nustatyta, kad draudėja 2021-08-03 d. pranešimu apie žalą turtui pranešė ieškovei, kad „buvo lietus, bute atsirado pūslės salono vienoje sienoje virš lango, balkone lašėjo vanduo, laminatas iškilnotas. Nuėjus pas kaimynus į 9 a. matosi, kad balkonas nėra tvarkingas ir lietaus atveju viskas teka“.

2021-08-03 d. apžiūros aktu draudikas (ieškovė) nustatė, kad buvo apgadintas draudėjos butas, esantis (duomenys neskelbtini), per balkono konstrukcijas, iš viršutinio buto balkono į kliento (draudėjos) balkoną ir svetainę. Pas kaltininką patekti nepavyko. Per balkono lubas lašėjo vanduo, todėl drėgmės matavimų draudėjo atstovas nedarė, tačiau padarė fotofiksavimą (nuotraukas), kurie patvirtina apžiūros akte nurodytas aplinkybes. Taip pat teismui pateiktas draudėjos buto schema.

Atsakovė nurodė, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priskirtas namo administratoriaus pareigas vykdė tinkamai. Teismas nesutinka su atsakovės motyvais.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (LAT 2017-07-05 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų, kad lyjant, vandeniu, prasiskverbusiu iš virš draudėjos buto balkono, buvo užpiltas pastarosios butas ir jam padaryta žala.

Atsakovė yra namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, todėl teismui turi būti pateikti įrodymai, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai.

CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiantis aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtina bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Įrodinėjimo pareiga dėl atsakovės netinkamo pareigų vykdymo tenka ieškovui.

Teismo vertinimu, atsakovė nevykdė CK 2.242 str. įtvirtintos pareigos savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu (neremontavo namo pagrindinių konstrukcijų-balkono).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gyvenamojo namo (jo dalies), esančio (duomenys neskelbtini), kaimynų balkonas virš draudėjos buto Nr. (duomenys neskelbtini), yra nesandarus, lyjant, vanduo bėga per namo išorinę sieną į draudėjos butą ir tuo padaro pastarajai žalą.

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos (tame skaičiuje ir balkonai), bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.). Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d. nuostatose yra numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos (tame skaičiuje ir balkonai), bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

CK 4.83 str. 3 d. numato butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 1 d., 9 d.).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi yra paskirta atsakovė- UAB Mano Būstas Sostinė.

Pagal CK 4.83 str. 3 dalyje numatytą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą bei įstatyme įtvirtintą bendrijos teisinį statusą bei funkcijas būtent (duomenys neskelbtini), atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, tenka pareiga organizuoti ir vykdyti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą bei eksploatavimą taip, kad būtų užtikrintos šių objektų naudojimo pagal paskirtį sąlygos.

Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2015-08-05 Nutarimu Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“, pagrindinis administratoriaus uždavinys yra - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 str. nuostatose nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 p.). Be to, atsakovas, t. y. kaip namo administratorius, vykdydamas savo pareigas bei funkcijas, taip pat vadovaujasi ir kitais teisės aktais – Aplinkos ministro 2016-12- 30 Įsakymu Nr. D1 -971 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, Statybos įstatymu ir kt.

Aplinkos ministro 2002-07-01 d. įsakymu Nr. 351, buvo patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ , kuris nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Pagal šio Reglamento 9 p. nuostatas, gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai yra įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus (9.1 p.), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (9.2 p.) ir nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas (11.1 p.), kurių metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis. 2001-05-23 Įsakymo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ 4.3 p. nuostatose yra numatyta, jog pastato administratorius privalo vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoti namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą.

CK 4.85 str. 5 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija.  Atsakovė savarankiškai (be butų savininkų sprendimų) galėtų spręsti klausimus, susijusius su bendrosios nuosavybės eksploatavimu ir jos remontu, kadangi daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimo metu atsakovė turi atlikti bei atlieka vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimą, fiksuoja pastebėtus defektus, avarijų ar griūties pavojus ir numatomas priemones jiems pašalinti bei tikrina gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinę būklę.

Nagrinėjamu atveju atsakovė šių įstatymo jai deleguotų funkcijų nevykdė, nesušaukė visuotinio susirinkimo bendrojo naudojimo objektų techninei būklei užtikrinti būtinų sprendimų priėmimui, namo pagrindinių konstrukcijų nesandarumo  likvidavimui būtinų statybos darbų neatliko.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad atsakomybė už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų tinkamos būklės užtikrinimą, remonto darbų organizavimą bei jų vykdymo kontrolę tenka ne atskiriems namo patalpų savininkams, o daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, arba namo administratoriui. Namo administratorius yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų, valdymu, naudojimu ir priežiūra. Gyvenamojo namo stogas skirtas visų namo patalpų bendraturčių poreikiams tenkinti (LAT 2019-06-06 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-196-403/2019, Kauno apygardos teismo 2014-09-16 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-8-221/2014).

CK

Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atskirų namo patalpų savininkų neteisėtus veiksmus, t. y. trukdymą namo administratoriui (atsakovei) vykdyti pastato/pagrindinių konstrukcijų  avarinės būklės, trūkumų likvidavimo veiksmus, sušaukti gyventojų susirinkimą. Kaip minėta, namo bendrojo naudojimo objektų tinkamos techninės būklės išsaugojimo ir su tuo susijusių remonto darbų organizavimas yra atsakovės, kaip juridinio asmens, pareiga.

Teismas pažymi, kad CK 1.138 str. 6 p. civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius).

Kaip matyti iš ieškovės teismui pateiktos sąmatos, žalos atlyginimo suma sudarė 590,52 Eur, įskaitant 2 proc. nusidėvėjimą. Taikant 60 Eur sutartimi nustatyta išskaitą (frančizę), draudėjai buvo išmokėta 530,52 Eur (590,32 Eur – 60 Eur) draudimo išmoka.

Atsakovė nesutiko su ieškovės paskaičiuotu ir nurodytu žalos dydžiu, tačiau tai paneigiančių teismui įrodymų nepateikė, todėl neįrodė mažesnio žalos dydžio (CPK 12 str., 178 str.).

Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (LAT 2015-05-29 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-3-322-611/2015).

Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad atsakovė atsikirtimų į ieškinio reikalavimus byloje neįrodė (CPK 12 str., 178 str., b.l. 19, dok-189465), todėl ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės priteistina 530,32 Eur žalos atlyginimo ieškovės naudai.  

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl 6 procentų metinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (LAT 2018-04-12 d. nutartis civ.byloje Nr.e3K-3-147-690/2018).

Pagal CK 6.210 str. 2 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (kai abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys), privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė žalos neatlygino, ieškovei iš atsakovės priteistina 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo priteistos 530,52 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos/teismo įsakymo priėmimo (2022-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies, o CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą ar ruošiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 19 Eur žyminio mokesčio. 

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės priteistina 19 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai (530,52 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė teismui išlaidas, patvirtinančių įrodymų.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.

      Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,-

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB Mano Būstas Sostinė, į. k. 121457971, 530,52 Eur (penkis šimtus trisdešimt Eur 30 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (530,52 Eur) nuo bylos iškėlimo (2022-07-11 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 19 Eur (devyniolika Eur) žyminio mokesčio ieškovės „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, į. k. 304080146, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė