Civilinė byla Nr. 2T-90/2014

Teisminio proceso Nr.: 2-60-3-00060-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir O. P. prašymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalis dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš S. Ž. bei pareiškėjo Latvijos Respublikos Jelgavos teismo prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalį dėl proceso išlaidų (išlaidos advokato pagalbai) priteisimo valstybės naudai, suinteresuotas asmuo – S. Ž..

Teismas, išnagrinėjęs prašymą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalis dėl 50 latų nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš suinteresuoto asmens S. Ž..

Pareiškėja O. P. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalį dėl 70 latų nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš S. Ž..

Pareiškėjas Latvijos Respublikos Jelgavos teismas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalį dėl proceso išlaidų – 135 latų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo valstybės naudai  iš S. Ž..

Visi trys pareiškėjai, be prašymų pripažinti atitinkamas Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio dalis Lietuvos Respublikoje, taip pat prašo teismo iš suinteresuoto asmens išieškotas pinigų sumas pervesti į jų nurodomas banko sąskaitas.

Pareiškėjų A. K. ir O. P. Prašymai tenkinami iš dalies, pareiškėjo Latvijos Respublikos Jelgavos teismo prašymas netenkinamas.

Dėl pareiškėjų A. K. ir O. P. prašymų

Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) nustatytą tvarką.

Europos Sąjungos 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – Reglamentas Nr.44/2001) 1 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje šio Europos Sąjungos teisės akto taikymo sritį bei nustatančioje jo siaurai aiškinamas taikymo išimtis, įtvirtinta, kad šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Reglamento taikymo sritis nepriklauso nuo teismo proceso tvarkos, kuria remiantis išspręstas ginčas dėl teisės ar atskiras teisės klausimas. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdį. Ginčas laikomas civiliniu, jeigu jame dalyvauja subjektai, kurie neturi vienas kitam valdinių funkcijų. Jeigu byloje buvo spręsti civilinio teisinio pobūdžio klausimai, nepriklausomai nuo to, ar teismo procesas kitoje ES valstybėje narėje vyko pagal civilinio proceso ar baudžiamojo proceso įstatymus, yra pagrindas atlikti užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo bei leidimo jį vykdyti procedūras pagal Reglamento nuostatas. Taigi, tuo atveju, kai kitos ES valstybės narės teismas baudžiamojoje byloje priima sprendimą, kuriuo išsprendžia ieškinio atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pagrįstumo klausimą, laikoma, kad pagal Reglamentą yra išspręstas civilinis ginčas. Todėl pareiškėjų A. K. ir O. P. prašymų pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje atitinkamas Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio dalis išnagrinėjimui, nepaisant aplinkybės, kad minėtų asmenų prašymai buvo pareikšti ir Lietuvos apeliaciniam teismui perduoti pagal Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos 1992 m. lapkričio 11 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių (toliau tekste – Tarptautinė sutartis, Sutartis) nuostatas, taikomas Reglamentas Nr. 44/2001.

Reglamento Nr. 44/2001 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turi būti pripažintas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso, o Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog ES valstybės narės teismo sprendimas leidžiamas vykdyti, netikrinant ES reglamentuose nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ES valstybės narės teismo sprendimą.

Nagrinėjamu atveju kartu su pareiškėjų A. K. ir O. P. prašymais Lietuvos apeliaciniam teismui pateikta Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio teismo patvirtinta kopija su spaudu apie šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimą kilmės valstybėje, o iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo pripažino pareikštus kaltinimus dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, taip pat pripažino ir pareiškėjų reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo. Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliaciniam teismui nepateikti nei pareiškėjų prašymų, nei kitų dokumentų vertimai į lietuvių kalbą (CPK 11 straipsnis, 113 straipsnio 3 dalis). Į bylą pateikti tik Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio bei kitų dokumentų vertimai į rusų kalbą. Proceso įstatymas į Lietuvos apeliacinį teismą dėl kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti besikreipiantiems asmenims numato pareigą pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui procesinių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjų reikalavimai suinteresuotam asmeniui kilo iš pastarojo atliktos nusikalstamos veikos, aplinkybę, jog pareiškėjams dokumentus parengti padėjo Latvijos Respublikos teismas, taip pat faktą, jog susipažinimas su pareiškėjų teismui pateiktais dokumentais, išverstais į rusų kalbą, teismui nesudaro sunkumų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą bei Konstitucinio Teismo doktrinoje išplėtotą prievolę teismams vykdyti teisingumą ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, teismas konstatuoja, kad prie pareiškėjo prašymų pridedamų dokumentų pakanka nustatyti aplinkybėms, nustatytinoms tokio pobūdžio teismo procese. Todėl teismas konstatuoja, jog šioje konkrečioje byloje galima daryti išvadą, jog pareiškėjų kartu su prašymu pateiktų dokumentų pakanka teismui efektyviai spręsti Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio dalių pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą. Nustačius šias aplinkybes, prašomos pripažinti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio dalys paskelbiamos vykdytinomis Lietuvos Respublikoje, netikrinant Reglamente nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ES valstybės narės teismo sprendimą (Įstatymo 4 straipsnis).

Pareiškėjai A. K. ir O. P. be prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio dalis dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškė prašymą iš suinteresuoto asmens išieškotas pinigų sumas pervesti į jų nurodytas banko sąskaitas. Atsižvelgiant į šiuos prašymus, pareiškėjams išaiškinama, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria paskelbiamas vykdytinu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimas, įsiteisėja pasibaigus terminui, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą ir prašyti Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, priimtos pagal prašymą dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu, peržiūrėjimo. Šis terminas, priklausomai nuo suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos, yra vienas mėnuo (jei suinteresuotas asmuo gyvena Lietuvos Respublikoje) arba du mėnesiai (jeigu suinteresuotas asmuo gyvena ne Lietuvos Respublikoje) nuo tokios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Pareiškėjams taip pat išaiškinama, kad paskelbtų vykdytinais kitų Europos Sąjungos valstybių teismų sprendimų faktinio vykdymo tvarką reguliuoja vykdymo valstybės (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos) įstatymai. CPK nenumato, kad Lietuvos Respublikos teismai patys galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio valstybių teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.). Šiai Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai įsiteisėjus, siekdami pripažintą ir leistą vykdyti Latvijos Respublikos teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėjai turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdami šios nutarties patvirtintą kopiją, paskelbto vykdytinu Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimo patvirtintą kopiją ir jos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590 str., 775 str.). Antstolių sąrašas ir jų aptarnaujamos teritorijos yra nurodytos interneto svetainėje http://www.antstoliurumai.lt/index.php/pageid/987.

Dėl pareiškėjo Latvijos Respublikos Jelgavos teismo prašymo

Nepaisant to, kad, kaip jau minėta, pareiškėjų A. K. ir O. P. prašymų nagrinėjimui taikytinos Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos, pareiškėjo Latvijos Respublikos Jelgavos teismo prašymo išnagrinėjimui minėto reglamento nuostatos netaikytinos. Valstybės ar jos institucijos, valstybės vardu veikiančio pareigūno dalyvavimas byloje savaime nepaneigia bylos ar atskiro joje išnagrinėto klausimo civilinio ar komercinio pobūdžio, su sąlyga, kad toks subjektas joje dalyvauja kaip lygiavertis teisinių santykių subjektas (t. y. nesinaudoja valstybės suverenitetu, imunitetu, nevykdo valdingų įgalinimų ir kt.). Tokios situacijos gali kilti, pavyzdžiui, iš valstybės ar jos institucijos dalyvavimo sandoryje, valstybės deliktinės atsakomybės ir kt. Nagrinėjamoje byloje, tuo tarpu, susiklostė situacija, kai valstybės naudai priteista pinigų suma yra atlyginimas už suinteresuotam asmeniui valstybei paskirto gynėjo dalyvavimą byloje ir suinteresuoto asmens teisių gynimą teisme. Tai reiškia, jog konkrečiame teisiniame santykyje valstybė naudojasi valdingais įgaliojimais suinteresuoto asmens S. Ž. atžvilgiu. Aptariamas teisinis santykis yra ne privatinės, bet viešosios teisės reguliavimo dalykas, todėl jo pagrindu atsiradęs reikalavimas bei pagal jį valstybei iš suinteresuoto asmens priteista pinigų suma nepatenka į Reglamento Nr. 44/2001 taikymo sritį, nes nėra nei civilinis, nei komercinis.

Iš pareiškėjo Latvijos Respublikos Jelgavos teismo prašymo bei šį prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją perdavusios Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos rašto Nr. 11221148212 turinio matyti, kad šiais dokumentais prašoma Lietuvos apeliacinio teismo spręsti Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio aptariamos dalies pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą pagal Tarptautinės sutarties nuostatas.

Sprendžiant dėl Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio dalies, kuria valstybės naudai iš fizinio asmens priteistos išlaidos už advokato pagalbą baudžiamajame procese, pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, aktualus Tarptautinės sutarties dalykas, t. y. ar Tarptautinė sutartis reglamentuoja (apima) teisinę pagalbą bylose, kylančiose iš tokių teisinių santykių, kai pagal viešosios teisės normas nuspręsta dėl asmens prievolės atlyginti valstybei išlaidas už jam suteikto advokato pagalbą baudžiamajame procese.

Aiškinant ir taikant tarptautines sutartis, tarp jų ir Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos 1992 m. lapkričio 11 d. sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių, privalu vadovautis bendraisiais tarptautinės teisės aiškinimo principais, įtvirtintais 1969 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės (toliau tekste – 1969 m. Vienos konvencija) 31 - 33 straipsniuose. 1969 m. Vienos konvencijos 31 straipsnyje nustatyta, kad: sutartis aiškinama laikantis geros valios principų, atsižvelgiant į joje vartojamų sąvokų įprastinę reikšmę sutarties kontekste ir atsižvelgiant į sutarties objektą bei jos tikslą (1 dalis); aiškinant sutartį, jos kontekstą, be jos teksto, preambulės ir priedų, sudaro: a) visi su ta sutartimi susiję susitarimai, sudaryti visų tos sutarties šalių dėl jos sudarymo; b) visi dokumentai, kuriuos pasirašė viena ar kelios tos sutarties šalys dėl jos sudarymo ir kuriuos kitos tos sutarties šalys priėmė kaip su sutartimi susijusius dokumentus (2 dalis); be sutarties konteksto, dar atsižvelgiama į: a) visus vėlesnius susitarimus, tos sutarties šalių sudarytus dėl jos aiškinimo ar jos nuostatų taikymo; b) visą vėlesnę tos sutarties taikymo praktiką, kuri išreiškia tos sutarties šalių sutarimą dėl sutarties aiškinimo; c) visas šalių tarpusavio santykiams taikytinas atitinkamas tarptautinės teisės normas (3 dalis); atskirai sąvokai gali būti suteikta speciali reikšmė, jei yra nustatyta, kad to pageidauja sutarties šalys. Pagal aptariamos konvencijos 32 straipsnį, jei norima patvirtinti pagal 31 straipsnį nustatytą reikšmę arba jei reikšmė, aiškinama pagal 1969 m. Vienos konvencijos 31 straipsnį, lieka neaiški ar dviprasmiška arba toks aiškinimas duoda akivaizdžiai beprasmišką ar nepagrįstą rezultatą, gali būti naudojamos papildomos sutarties aiškinimo priemonės, įskaitant rengiant sutartį atliktą darbą ir sutarties sudarymo aplinkybes.

Nagrinėjamos bylos kontekste pasisakydamas dėl Tarptautinės sutarties objekto ir jos tikslo (1969 m. Vienos konvencijos 31 straipsnio 1 dalis), teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši Sutartis yra sudaryta siekiant vykdyti bendradarbiavimą teisinės pagalbos ir teisinių santykių srityje (Tarptautinės sutarties preambulė). Šis Tarptautine sutartimi ją sudariusios Susitariančiosios Šalys įsipareigojo dėl teisinės gynybos ribų – vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos Susitariančiosios Šalies piliečiai (1 straipsnio 1 dalis). Tarptautine sutartimi susitarta ir dėl Susitariančiųjų Šalių valstybės institucijų viena kitai teikiamos teisinės pagalbos, jos ribų bei teikimo tvarkos. Pagal Tarptautinės sutarties nuostatas abiejų Susitariančiųjų Šalių teisingumo įstaigos, vadovaudamosi šios Sutarties nuostatais, teikia viena kitai teisinę pagalbą civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (2 straipsnio 1 dalis). Teisinė pagalba, vadovaujantis Sutartimi, apima Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, įstatymuose numatytų procesinių veiksmų atlikimą, kaip antai, šalių, kaltinamųjų, teisiamųjų, liudytojų, ekspertų apklausą, ekspertizių, apžiūros atlikimą, daiktinių įrodymų perdavimą, baudžiamojo persekiojimo pradėjimą ir nusikaltimus padariusių asmenų išdavimą, teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimą ir vykdymą, dokumentų įteikimą ir persiuntimą, pateikimą kitos Šalies prašymu duomenų apie kaltinamųjų teistumą, jų baudžiamojo persekiojimo vykdymą, paieškos paskelbimą baudžiamajame procese ir apie pripažinimą chroniškais alkoholikais, narkomanais arba chroniškais psichiniais ligoniais. Tarptautine sutartimi taip pat sulygta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo (49 straipsnis). Tarptautinės Sutarties antrosios dalies, įtvirtinančios specialiuosius nuostatus, I skyriaus (teisinė pagalba ir teisiniai santykiai civilinėse ir šeimos bylose) normos reglamentuoja teisinę pagalbą ir teisinius santykius civilinėse ir šeimos bylose. Tarptautinės sutarties antrosios dalies I skyrius nuostatomis sureguliuoti tokie klausimai, kaip teismų kompetencija (20 straipsnis), teisnumas ir veiksnumas bei veiksnumo apribojimas arba pripažinimas neveiksniu (21, 22 straipsniai), dokumentų apie asmeninę, šeimos, turtinę padėtį išdavimas (19 straipsnis), pripažinimas nežinia kur esančiu, paskelbimas mirusiu ir mirties fakto nustatymas (24 straipsnis), santuokos sudarymas, sutuoktinių asmeniniai ir turtiniai santykiai, santuokos nutraukimas ir pripažinimas negaliojančia (25-27 straipsniai), Tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai (28 straipsnis), įvaikinimas (32 straipsnis), globa ir rūpyba (34-36 straipsniai), turtiniai teisiniai santykiai (37-39 straipsniai), paveldėjimas (40-48), sprendimų pripažinimas ir vykdymas (49-57 straipsniai).

Teismas, išanalizavęs Tarptautinės sutarties nuostatas, pažymi, kad vienos Susitariančiosios Valstybės teismų procesinių sprendimų baudžiamosiose bylose, išskyrus jose išspręstus klausimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiesiems, pripažinimo ir leidimo vykdyti kitose Susitariančiosiose Šalyse (49 straipsnis) galimybės Tarptautinė sutartis nenumato apskritai.

Dėl jurisdikcijos ir taikytinos teisės spendžiant Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio dalies, kuria priteistos proceso išlaidos, pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo Latvijos Respublikos Jelgavos teismo prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalį dėl proceso išlaidų atlyginimo priėmimo klausimą, 2014 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė priimti šį prašymą kaip nenagrinėtiną Lietuvos apeliaciniame teisme civilinio proceso tvarka, pažymėdamas, jog nei pareiškėjas, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, neišsiaiškinę, koks teismas yra kompetentingas nagrinėti pareiškėjo prašymą, perdavė šį baudžiamosios justicijos tvarka nagrinėtiną klausimą Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti civilinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, kad Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalies dėl pinigų sumos priteisimo klausimą, atitinkantį 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau tekste - Pamatinis sprendimas) tikslus, kompetentingas spręsti fizinio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas.

Latvijos Respublikos teisingumo ministerija, pakartotinai perdavusi Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškėjo prašymą, įrodinėja, jog tokio pobūdžio teismo sprendimas negali būti pripažįstamas pagal Pamatinio sprendimo nuostatas, nes, Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos teigimu, sprendimo dėl žalos atlyginimo pripažinimas ir vykdymas Pamatinio sprendimo pagrindu yra galimas tuomet, kai žalos atlyginimas yra paskiriamas toje pačioje byloje, kuria numatoma prievolė sumokėti sprendime nustatytą pinigų sumą. Kadangi S. Ž. žalos atlyginimas paskirtas Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, o ne prievolė sumokėti sprendime nustatytą pinigų sumą, Pamatinis sprendimas šiuo atveju, ministerijos teigimu, negali būti taikomas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pasisako dėl šio teisės akto teisinės prigimties bei taikymo taisyklių.

Europos Sąjungos sutarties redakcijoje, galiojusioje iki Lisabonos sutarties, VI antraštinės dalies 34 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, jog Taryba imasi priemonių ir skatina bendradarbiavimą taikydama deramą formą ir tvarką, kaip nustatyta šioje antraštinėje dalyje, kad padėtų siekti Sąjungos tikslų. Dėl to bet kurios valstybės narės arba Komisijos iniciatyva Taryba gali vieningai: <...> b) priimti pamatinius sprendimus siekiant suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus. Pamatiniai sprendimai valstybėms narėms yra privalomi rezultatų, kuriuos reikia pasiekti, atžvilgiu, bet palieka nacionalinėms valdžios institucijoms galimybę pasirinkti jų įgyvendinimo formą ir būdus. Jie nėra tiesiogiai veikiantys.

Dvidešimt septynių Europos Sąjungos valstybių narių vadovų ar vyriausybių vadovų 2007 m. gruodžio 13 d. pasirašyta Lisabonos sutartis įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 dieną. Šiuo dokumentu buvo pakeistos dvi pagrindinės sutartys – Europos Sąjungos sutartis ir Europos bendrijos steigimo sutartis, kuri po Lisabonos sutarties pasirašymo vadinama Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo. Lisabonos sutartimi, be kita ko, Europos Sąjungoje panaikinta iki tol galiojusi ramsčių sistema, o Europos Sąjungai suteikta nauja institucinė struktūra. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, buvęs Europos Sąjungos trečiasis ramstis – „Teisingumo ir vidaus reikalai“ tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo V antraštinės dalies „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė“ dalimi. Europos Sąjungai siekiant pasirengti perėjimui nuo teisinio reguliavimo bei institucinių nuostatų, taikytų iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, prie minėtoje Sutartyje numatytų reikšmingų pakeitimų, buvo suderintos pereinamojo laikotarpio nuostatos. Minėtos nuostatos išdėstytos Protokole dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų (Nr. 36), pridedamame prie Lisabonos sutarties. Aptariamo protokolo  9 straipsnyje numatyta, jog įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Sąjungos institucijų, organų ir įstaigų aktų, priimtų remiantis Europos Sąjungos sutartimi, teisinė galia išlieka tol, kol įgyvendinant Sutartis šie aktai nepanaikinami, neanuliuojami arba iš dalies nepakeičiami. Teismas pažymi, kad pamatiniai sprendimai buvo priimami Europos Sąjungos sutarties VI antraštinės dalies (Policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose nuostatos) pagrindu.

Pamatinis sprendimas, kaip jau minėta, nėra nei tiesioginio taikymo, nei tiesioginio veikimo teisės aktas – jis sukuria teises ir pareigas ES valstybėms narėms, privalančioms įgyvendinti tokiame teisės akte suformuluotus tikslus. Kaip visuotinai žinoma, konkretūs tokio pobūdžio teisės aktų įgyvendinimo nacionalinėse teisinėse sistemose būdai palikti Europos Sąjungos valstybių narių diskrecijai. Teisinio poveikio aspektu pamatiniai sprendimai panašūs į direktyvas – siekiant juos įgyvendinti, reikalinga priimti nacionalines priemones, kuriomis tokio Europos Sąjungos teisės akto nuostatos perkeliamos į valstybių narių teisinę sistemą. Analogiškos išvados pateikiamos ir teisės mokslo doktrinoje (žr. Edward, D., Lane, R. Edward and Lane on European Union Law. Edward Elgar, Cheltenham, UK, Northhampton, MA, USA, 2013. P. 359).

Kaip jau buvo išaiškinta analogišku klausimu priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, Lietuvos Respublikai įgyvendinant Pamatinį sprendimą, buvo atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) pakeitimai. Į BPK buvo įtraukti 172 ir 3651 straipsniai (atitinkamai Pamatinio sprendimo 1 straipsnio b punktas ir 7 straipsnis), leidžiantys pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybių narių teisingumo įstaigų sprendimus dėl piniginių sankcijų paskyrimo. Vadovaujantis BPK 3651 straipsnio 1 dalimi Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Jeigu nubaustas fizinis asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tada piniginę sankciją pripažįsta turto ar pagrindinės jo dalies, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas, buvimo vietos apylinkės teismas.

Teismas pažymi, kad tiesioginio taikymo savybe nepasižyminčio ir tinkamai į nacionalinę Europos Sąjungos valstybės narės teisinę sistemą perkelto Europos Sąjungos antrinės teisės akto poveikis kyla ne iš jo paties, bet iš nacionalinio teisės akto, parengto tokio Bendrijos antrinės teisės akto pagrindu. Todėl Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio dalies pripažinimo procedūros Lietuvos Respublikoje vykdomos ne paties Pamatinio sprendimo nuostatų, o jo pagrindu parengtų nacionalinės proceso teisės normų nustatyta tvarka. Minėti BPK straipsniai, parengti Pamatinio sprendimo pagrindu, sprendžiant dėl kitos valstybės narės teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistos pinigų sumos už proceso išlaidas, pripažinimo ir leidimo vykdyti, nenumato absoliučiai jokių išlygų, kurių buvimą įrodinėja Latvijos Respublikos teisingumo ministerija. Atsižvelgiant į tai, kad galiojantis Lietuvos Respublikai ir Latvijos Respublikai taikomas tarptautinis teisinis reguliavimas teismų procesinių sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimais nenumato galimybės pripažinti tokio pobūdžio nuosprendžio baudžiamojoje byloje dalies, nacionalinių proceso teisės normų, įtvirtinančių tokią galimybę, taikymas ne apriboja pareiškėjo Latvijos Respublikos Jelgavos teismo teises ir teisėtus interesus, o atvirkščiai – didina jų įgyvendinimo galimybes Lietuvos Respublikoje. Palankesnio, nei įrodinėja pareiškėjas, teisinio režimo nustatymas nacionalinėmis teisės normomis atitinka Europos Sąjungos vienu iš esminių tikslų tapusį laisvės saugumo ir teisingumo erdvės kūrimo siekį bei iš jo tiesiogiai išplaukiančią laisvą teismų sprendimų judėjimo Europos Sąjungoje doktriną. Galiausiai teismas pažymi, jog skirtingai, nei nurodoma Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos rašte, pinigų suma už proceso išlaidas bei žalos atlyginimas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui yra skirtingi dalykai. Kitaip, nei Pamatinio sprendimo 1 straipsnio b) punkto ii) ir iv) papunkčiuose numatytais atvejais, prievolė sumokėti pinigų sumą už teismo proceso išlaidas (1 straipsnio b) punkto iii) papunktis) net ir pagal patį Pamatinį sprendimą nekinta priklausomai nuo to, ar finansinė bauda – prievolė sumokėti proceso išlaidas – paskirta tuo pačiu, ar atskiru procesiniu sprendimu, kuriuo paskirta pagrindinė sankcija, taip pat, nediferencijuojama priklausomai nuo to, kokio pobūdžio yra pagrindinė sankcija, paskirta asmeniui už nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš Pamatinio sprendimo 5 straipsnio nuostatų, šis dokumentas apima tokias nusikalstamas veikas kaip reketavimas ir turto prievartavimas, neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais, terorizmas, organizuotas ar ginkluotas apiplėšimas, prekyba žmonėmis, dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, neteisėta prekyba branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis, nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas ir kt. Manytina, jog finansinės sankcijos, kaip pagrindinės sankcijos byloje už atliktą nusikalstamą veiką, paskyrimas už minėtas nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į jų sudėtingumą, būtų itin neįprastas. Ši aplinkybė taip pat liudija, jog galimybė pripažinti ir leisti vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje teismo procesinį sprendimą, kuriuo priteista pinigų suma už proceso išlaidas, nepriklauso nuo pagrindinės bausmės, paskirtos byloje, pobūdžio.

Susiklosčius tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo Latvijos Respublikos Jelgavos teismo prašymas yra nenagrinėtinas Lietuvos apeliaciniame teisme civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas kartu su kitų pareiškėjų procesiniais dokumentais buvo priimtas Lietuvos apeliaciniame teisme, pareiškėjo Latvijos Respublikos Jelgavos teismo prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalį dėl 135 latų proceso išlaidų, paliekamas nenagrinėtas. Šio pareiškėjo prašymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašte nurodomą suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adresą, su priedais perduodamas Joniškio rajono apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 115 straipsnio 6 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, (duomenys neskelbtini)

n u t a r i a:

Paskelbti vykdytina Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalį dėl 50 Latvijos latų nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo A. K. (adresas: (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublika) naudai iš suinteresuoto asmens S. Ž. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublika).

Paskelbti vykdytina Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalį dėl 70 latų nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo O. P. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublika) naudai iš S. Ž. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublika).

Šią nutarties dalį gali būti prašoma peržiūrėti paduodant prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui per vieną mėnesį nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Jeigu šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prašymas dėl nutarties peržiūrėjimo gali būti paduodamas per du mėnesius nuo nutarties kopijos įteikimo minėtai šaliai asmeniškai arba nuo jo pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos.

Ši nutarties dalis įsiteisėja pasibaigus terminui paduoti prašymą dėl nutarties peržiūrėjimo, jeigu toks prašymas nebuvo paduotas.

Pareiškėjo Latvijos Respublikos Jelgavos teismo prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalį dėl 135 latų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo valstybės naudai  iš S. Ž., palikti nenagrinėtą.

Pareiškėjo Jelgavos teismo prašymo su priedais originalus perduoti Joniškio rajono apylinkės teismui, byloje paliekant patvirtintas minėtų dokumentų kopijas.

Teisėja                                                                                                                              Alė Bukavinienė