Baudžiamoji byla Nr. 1-2221-932/2015

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00084-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.9.; 2.10.1.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, padarymu,

n u s t a t ė :

J. K., žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimą privalo V. K. naudai mokėti lėšas sūnaus E. K., gim. 1995-04-06, išlaikymui po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį nuo 2007-01-18 iki sūnaus pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei, galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. nemokėjo pinigų sūnaus išlaikymui nuo 2007-01-18 iki 2013-04-06, išskyrus laikotarpį nuo       2008-04-14 iki 2009-05-18, nuo 2009-08-03 iki 2012-01-30, nuo 2012-01-31 iki 2013-10-21 kai buvo registruotas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje, dėl ko susidarė 1 643,54 eurų įsiskolinimas. Šiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Kaltinamojo J. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis J. K. savo kaltę pilnai pripažino ir parodė, kad gyvenant santuokoje su            V. K. 1995-04-06 gimė sūnus Edvinas. Kokiais metais išsiskyrė, šiuo metu jau nepamena. Pagal teismo sprendimą sūnus Edvinas liko gyventi su motina, o jis sūnaus Edvino išlaikymui turėjo mokėti po 300 Lt kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės. Jokių alimentų nemokėjo, kadangi sūnus po skyrybų iki maždaug 2006 metų labai dažnai ateidavo pas jį, likdavo nakvoti, gyventi savaitgaliais, būdavo, jog gyveno su juo visą vasarą. Kol Edvinas buvo pas jį, jis jį maitino, pirko drabužius (tačiau jokių kvitų neturi), duodavo pinigus grynais. Šiuo metu sūnus gyvena Anglijoje ir jis padeda jam pinigais, siunčia siuntinius. Kadangi padėdavo ir iki šiol padeda išlaikyti sūnų, duodavo jam viską, ko jam reikia, alimentų buvusiai žmonai sąmoningai nemokėjo. Kaltu prisipažįsta pilnai ir sutinka, kad dėl alimentų nemokėjimo yra įsiskolinęs bei pažada šį įsiskolinimą padengti, tačiau tai galės padaryti tik dalimis iš pašalpos, kuria jam moka Darbo birža, nes šiuo metu niekus nedirba. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2007-01-18 dalyvavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje ir žinojo, kad jų santuoka buvo nutraukta, pagal teismo sprendimą sūnus Edvinas liko gyventi su motina ir jis sūnaus išlaikymui turėjo mokėti po 300 Lt, kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės. Jis iškart pasakė alimentų nemokėsiantis, nes, kaip minėjo anksčiau, sūnus dažnai gyvendavo pas jį, jis jį maitino, pirko drabužius, duodavo pinigų, dėl ko sąmoningai nemokėjo alimentų, manydamas, kad minėtus pinigus savo naudai išleis buvusi sutuoktinė. Į teismą dėl to, kad būtų pakeista sūnaus E. K. gyvenamoji vieta ir teismas leistų sūnui gyventi su juo, nesikreipė. Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, automobilių ir kitų vertingų daiktų neturi. Apie tai, kad Vilma kreipėsi į antstolius, sužinojo iš jos, kai pastaroji jam paskambino ir pasakė, kada tai buvo, šiuo metu nepamena. Laikotarpiu nuo 2007-01-18 iki        2013-04-06 dirbdavo labai trumpą laiką, todėl alimentų iš jo atlyginimo neiškaičiodavo. Šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, oficialiai nedirba, gyvena kartu su motina, kuri gauna pensiją. Gyveno iš motinos pensijos ir 81 eurų pašalpos, kurią gauna kaip mažų pajamų gaunantis asmuo. Žino, kad yra skolingas nemažai pinigų, pažada įsiskolinimą gražinti dalimis (b. l. 131-132, 135-136).

Liudytoja V. K. apklausos metu parodė, kad santuokoje su J. K. gyveno kartu nuo 1994 metų, sunūs E. K. gimė 1995-04-06. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-01-17 sprendimu jų santuoka buvo nutraukta. Sūnaus Edvino gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ja bei iš J. K. buvo priteistas išlaikymas sūnui Edvinui, periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį. Buvo nustatyta išlaikymą pradėti skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2006-08-24 iki sūnaus Edvino pilnametystės. Dar iki santuokos nutraukimo ji su J. K. gyveno atskirai. Kiek žino, sūnus ir ankščiau ir dabar bendrauja su tėvu, jie susitikinėja, bendrauja telefonu, tačiau kažkokios materialinės pagalbos iš Jevgenijaus nebuvo ir nėra. Tik per šventes Jevgenij sūnui dovanojo dovanas, padėdavo organizuoti sūnaus gimtadienius, tačiau oficialiai alimentų per tą laiką nei kartą nepervedė. 2011 metais kreipėsi į antstolę, bet ir tada J. K. jokių alimentų nemokėjo. Po to, kai kreipėsi į antstolę, gaudavo išmokas iš vaikų išlaikymo fondo. Dar pradžioje bendravo su Jevgenijumi, klausė, kodėl pastarasis nemoka alimentų, į ką šis atsakė, kad kam jam mokėti pinigus, jeigu reikės sūnus gali ateiti pas jį ir jis jį pamaitins. Daugiau dėl alimentų nemokėjimo jie nebendravo (b. l. 107-108).

Antstolės V. M. 2015-01-26 patvarkyme nurodoma, kad skolininkas J. K. nesumokėjo ir toliau nemoka vaikui išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimas iki pilnametystės yra                 1 643,54 eurai (b. l. 1).

Pažyma apie išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimą, patvirtina apie tai, kokiais laikotarpiais ir kokios sumos buvo išmokėtos V. K. už sūnaus E. K. išlaikymą. Minėtas išmokas mokėjo vaikų išlaikymo fondo administracija (b. l. 7-8).

Byloje esantys duomenys patvirtina J. K. turimas pinigines lėšas, jam nuosavybės teise priklausančias transporto priemones (b. l. 11-12, 13, 16-17, 21-22, 41-42, 61-62, 66-67, 70-71, 76, 85-95).

Byloje esančios pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą patvirtina tai, kad         V. K. teismo nustatytų alimentų nemokėjo (b. l. 24, 26, 27, 31, 33, 35, 37, 50, 53, 75).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007-01-18 sprendimu  buvo nuspręsta nutraukti J. K. ir V. K. santuoką dėl J. K. kaltės. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta sūnaus E. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. K.. Kartu iš J. K. buvo priteistas išlaikymas sūnui     E. K., mokant periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį (b. l. 110-111).

Byloje esanti pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina J. K. draudiminius bei nedraudiminius laikotarpius, nurodo esamas darbovietes (b. l. 118-119).

Kaltinamasis J. K. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo V. K. parodymai, kuriuos patvirtina antstolės V. M. patvarkymas bei kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis nustatyta, kad J. K. nevykdo teismo sprendimo jam nustatytos vaiko išlaikymo pareigos, nemokėdamas jam alimentų. Kaltinamojo J. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo J. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teismas, skirdamas J. K. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 151-155), administracine tvarka baustas (b. l. 148-150), išsiskyręs, nedirbantis (b. l. 146), darbo biržoje registruotas (b. l. 147), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2013-09-23 iki 2013-09-27, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, priklausomybės nuo alkoholio sindromas (b. l. 157), Priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 158), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 159). 2015-05-25 specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-208/2015 konstatuota nesant duomenų apie J. K. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę arba kokią laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamos veikos metu, todėl dėl alkopriklausos skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 166). Tokios aplinkybės patvirtina, kad J. K. nusikalstamos veikos padarymu metu buvo pakaltinamas.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. J. K. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka dėl prokuroro siūlomos bausmės, tačiau prašo įpareigojimo būti namuose laiką nustatyti nuo 23.00 val., iki 06.00 val. (b. l. 167). Teismas mano, kad toks J. K. prašymas gali būti tenkinamas ir nežymiai vėlesnė įpareigojimo būti namuose laiko pradžia neturės įtakos įgyvendinant bausmės paskirtį.

J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 137, 138), paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,        421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir J. K. paskirti galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. 

J. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti J. K., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per            14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                              Julita Dabulskytė – Raizgienė