Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-487/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08175-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.4.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Vitalijos Norkūnaitės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui,

nuteistajam T. B., jo gynėjams advokatams Mažvydui Misiūnui, Domantui Skebui,

ekspertui M. Juodakiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. gynėjų advokatų Mažvydo Misiūno ir Domanto Skebo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 67, 72 straipsniais, T. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš T. B. konfiskuojant 70 Eur valstybei.

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu E. B. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteista laisvės apribojimu dvejiems metams. Jos atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I.                      Bylos esmė

1.       T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas su E. B. bendrininku grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų:

1.1.       jis ir E. B., veikdami kartu, turėdami tikslą parduoti narkotinę medžiagą, 2020 m. kovo mėn., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku T. B. Vilniaus mieste, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, į skolą už 5000 eurų neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 0,0659114 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ne mažiau kaip 0,784 g narkotinės medžiagos – metadono bei ne mažiau kaip 0,399 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurias neteisėtai nugabeno į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur E. B. dalį minėtos narkotinės medžiagos supakavo į 872 folijos lankstinukus ir laikė iki 2020 m. balandžio 19 d., kai tos pačios dienos vakare, T. B. 50 folijos lankstinukų, kuriuose buvo ne mažiau kaip 0,0005914 g narkotines medžiagos – karfentanilio, ne mažiau kaip 0,002 g narkotinės medžiagos – metadono, bei narkotinės medžiagos kokaino pėdsakų, savo automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai nugabeno į Panevėžio rajono, (duomenys neskelbtini) apylinkes, kur tiksliai nenustatytoje vietoje į skolą už 250 eurų neteisėtai pardavė A. K.;

1.2.       Vėliau E. B., T. B., tęsdami nusikalstamą veiką, T. B. 2020 m. balandžio 22 d. 13.52 val. susitikimo, vykusio (duomenys neskelbtini), metu susitarus su A. K., veikiančiu pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, dėl narkotinių medžiagų pardavimo į skolą už 1000 eurų, E. B. tą pačią dieną apie 16.23 val. neteisėtai atgabeno dalį narkotinių medžiagų šalia degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai pardavė A. K. 200 lankstinukų, kuriuose buvo narkotinių medžiagų – karfentanilio, kurio masė 0,00352 g, metadono, kurio masė 0,063 g, bei kokaino, kurio masė 0,035 g. Likusią dalį, labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, karfentanilio kurio masė yra 0,0618 g, metadono, kurio masė yra 0,719 g bei kokaino, kurio masė yra 0,364 g, (622 lankstinukų) neteisėtai laikė name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tos pačios dienos 21.40 val., kol kratos metu policijos pareigūnai paėmė šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.       Nuteistojo T. B. gynėjų advokatų Domanto Skebo ir Mažvydo Misiūno apeliaciniame skunde prašoma baudžiamojoje byloje atnaujinti įrodymų tyrimą, pakartotinai paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę nuteistojo T. B. psichinės sveikatos būklės įvertinimui (nustatant tikslų nuteistojo (psichikos sutrikimo) lygį ir nepakaltinamumo laipsnį), bei panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendį, pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 403 straipsnyje numatytą nutartį.

2.1.       Apeliaciniame skunde gynėjai nurodo, kad teismas neteisingai įvertino nuteistojo T. B. psichikos būklę, jo gebėjimą įvertinti daromos veikos pobūdį ir pavojingumą. Be to, nepagrįstai sprendė, kad nusikalstamą veiką imituojančio modelio (toliau – NVIM) atlikimo metu nuteistasis nebuvo provokuojamas nusikalsti; kad pareigūnai tinkamai įformino narkotinių medžiagų paėmimą iš A. K.; kad pas A. K. Vilniuje rastos narkotinės medžiagos yra būtent tos, kurias šis asmuo gavo iš nuteistojo.

2.2.       Pasak gynybos, 2022 m. gegužės 3 d. buvo gauta papildoma medžiaga, kuri patvirtina, kad T. B. dar 2016 m. gruodžio 27 d. buvo nustatyta psichinė liga, kurios diagnozė pagal TLK-10-AM – kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Psichikos liga). Užklausus gydymo įstaigą ((duomenys neskelbtini)) prašant patikslinti dabartinę T. B. psichinės ligos diagnozę bei jam paskirtą gydymą, 2022 m. gegužės 6 d. gautas atsakymas, kad T. B. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje lankosi nuo 2006 m. Neįgalumą turi nuo vaikystės, dėl diagnozės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo); jam paskirtas ypač stipriai nervų sistemą veikiančių vaistų preparatų medikamentis gydymas ((duomenys neskelbtini)). Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir, kad dėl diagnozuotos Psichikos ligos, (duomenys neskelbtini), didelio vystymosi atsilikimo vaikystėje T. B. neįgijo visiško savarankiškumo ir sugebėjimų pasirūpinti savimi, adekvačiai bendrauti ir mąstyti, todėl vertinama, kad nuosprendyje išvardintų veikų padarymo metu T. B. negalėjo tinkamai suprasti savo veiksmų esmės ir tinkamai juos valdyti.

2.3.       Apeliacinio skundo autorių teigimu, bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis yra arba nepakaltinamas (BK 17 straipsnis), arba ribotai pakaltinamas (padaręs atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką, nurodytą BK 18 straipsnio 2 dalyje) arba kad jam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis nebegali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai to neįvertino, netaikė BPK 17 ir 18 straipsnio nuostatų, nors bylos proceso metu toks klausimas ir buvo keliamas, prašant papilomai ištirti nuteistojo psichikos būklę, išreikalaujant aktualius dokumentus apie nuteistojo diagnozes. Nuteistojo gynyba vertina, kad konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas, iki galo neištyrė klausimo dėl nuteistojo psichikos sveikatos, nors to buvo prašoma, ir taip padarė esminį BPK pažeidimą.

2.4.       Nuteistojo gynėjai skunde nurodo ir kad teismas neįvertino, jog reikšmingas nuteistojo (psichikos sutrikimas), nulėmė, kad toks asmuo yra lengvai pasiduodantis kitų įtakai, taigi ir A. K., dėl ko šis žinodamas apie pastarojo psichinius trūkumus, galėjo juo manipuliuoti vykdant NVIM. Pirmosios instancijos teismas netyrė NVIM taikymo aplinkybių įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje nustatytomis taisyklėmis. Byloje nepaneigti gynybos argumentai ir kelti klausimai apie tai, kad A. K. buvo iš anksto sugalvojęs planą, kaip, įkliuvus pareigūnams ir su jais bendradarbiaujant, pačiam išvengti arešto ir ilgo įkalinimo bausmės. Dar 2021 m. kovo mėn. šis T. B. pats siūlė pirkti narkotines medžiagas dideliais kiekiais. Be to, A. K., kaip daug metų patirtį turintis, narkotines medžiagas vartojantis ir platinantis asmuo, pareigūnams būtent savo parodymuose, kaip vienintelį šaltinį iš kurio pirko narkotines medžiagas nurodė T. B., nors su šiuo nuteistuoju buvo pažįstamas tik kelias savaites, o narkotines medžiagas A. K. vartojo jau daugelį metų.

2.5.       Apeliaciniame skunde aptariant BK 17 straipsnio normą, jos taikymą, pagrindą pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą, apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad T. B. turi (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kaip kad nurodė skundžiamame nuosprendyje.

2.6.       2020 m. liepos 17 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė A. S. pateikė išvadą, kad T. B. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje dėl ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės nustatyta, kad T. B. turi neįgalumą, nuo 2006 metų jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 30 d. VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninės ekspertizėje teikiama išvada, kad bendras IQ formaliai atitiktų (duomenys neskelbtini) (intervalas 42-51, t. y. labai žemas). Verbalinis IQ nevertintinas šiuo testu. Neverbalinis IQ formaliai atitiktų – (duomenys neskelbtini) (intervalas 42-55 intelektinis funkcionavimas labai žemas). Atsižvelgus į tikėtiną tiriamojo agravaciją, galimai tikslingą simuliacinį elgesį dėl įtariamų antrinių motyvų, negalima testo rezultatų laikyti patikimais. Be to, T. B. diagnozuotas ne laikinas, o lėtinis (psichikos sutrikimas). Todėl, nuteistasis, atsižvelgus į jo diagnozę, yra lengvai pasiduodantis kitų įtaigai, taigi ir A. K. įtaigai, dėl ko šis, žinodamas ir apie nukentėjusiojo psichinius trūkumus, galėjo juo manipuliuoti.

2.7.       Išdėstydami Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), kasacinio teismo praktiką dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, duomenų apie asmens psichikos sveikatos būklę tinkamo ištyrimo ir įvertinimo, taip pat aptariant T. B. atliktą ekspertizę, jos metu gautus rezultatus pažymima ir, kad byloje esant prieštaringai gydytojo R. P., ekspertizės ir kitai pateiktai medicininei medžiagai, apeliantai teigia, kad teismas turėjo skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau to nepadarė.

2.8.       Pasak nuteistojo gynėjų, nuosprendyje atsispindi teismo vertinimas apie tai, kad T. B. vadovavo A. K., davė jam įsakmius nurodymus, kad T. B. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo pagrindinis, kad šis nuteistasis neturi reikšmingo (psichikos sutrikimo), todėl suvokė neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (objektyvusis veikos požymis) bei disponuotos narkotinės medžiagos kiekį (subjektyvusis veikos požymis). Tačiau tokį vertinimą nelaiko teisingu, nes byloje buvo neišsamiai atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, kuri nėra teismui privalomas bylos įrodymas. Aiškinama, kad teismas neįvertino medicinos dokumentuose užfiksuotus tam tikrus nuteistojo intelekto, protinio išsivystymo ypatumus, kurie sutrukdė nuteistajam tinkamai vertinti savo veiksmų neigiamą pobūdį ir kurie nulėmė šio asmens įtraukimą į nusikalstamą veiką.

2.9.       Taip pat gynybos teigiama, kad ekspertas pateikęs ekspertizės aktą, elgėsi neprofesionaliai, pasidavė emocijoms, kerštaudamas nuteistajam už mėginimus simuliuoti, surašė išvadą, kad nuteistojo protinė negalia yra ne vidutinio lygio, kaip kad nurodyta medicinos dokumentuose, o lengvo. Gynybos vertinimu, teisme apklausiamas ekspertas elgėsi arogantiškai, bukai gynė savo poziciją, be to, pripažino, kad išvadą dėl (psichikos sutrikimo) laipsnio sumažinimo jis padarė neatlikęs išsamių tyrimų, testų. Nurodo ir, kad iš ekspertizės akto turinio matyti, jog ekspertas vertinęs garso įrašą ir įžvelgęs nuteistojo konspiracinius planus, bravūrą, sumažino (psichikos sutrikimo) laipsnį. Ekspertui vertinant protokoluose užfiksuotų nuteistojo parodymų kalbos rišlumą, kalbos stilių, nuoseklumą, neatsižvelgta ir, kad tokiais atvejais protokolus tvarko jį rašantis tyrėjas.

2.10.       Iš T. B. pokalbio su A. K. įrašo, gali susidaryti įspūdis, kad nuteistasis į nusikalstamą veiklą žiūri iššaukiančiai, nurodinėja A. K., didžiuojasi savo šaunumu. Tačiau gynėjai atkreipia dėmesį, jog garso įraše A. K. išsakytas frazes, tokias kaip „nebuk durnas, būk protingas“ pasakė asmuo, kuris pats turi rimtą įgimtą (psichikos sutrikimą). Todėl tokie įrašai nepagrįstai vertinti kaip vieni įrodymų šaltiniai, kad nuteistasis gerai suvokia nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą. Priešingai, šie duomenys rodo, kad nuteistasis nesugeba įvertinti savo daromos veikos pavojingumo, žalingumo ir kodėl būtent tokia veika yra neteisėta. Teismas ignoravo ir nuteistajam nustatytus sutrikimus – (duomenys neskelbtini) – tarsi šie nebūtų įtakoję jo įtraukimo į nusikalstamą veiką. Todėl nuteistojo gynėjai vertina, kad teismo paskirta bausmė yra ne ta priemonė, kuri užtikrintų, jog ateityje psichiškai ligotas nuteistasis nepasiduotų juo pasinaudojančių asmenų įtakai ir keistų požiūrį į esamus socialinius dalykus, gydytųsi.

2.11.       Apeliaciniame skunde gynėjai taip pat pažymi, kad NVIM taikymas gali būti atliekamas tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų, nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistieji ankščiau prieš NVIM būtų platinę narkotines medžiagas ar atlikę kitus neteisėtus veiksmus. Taip pat apeliantai laiko nepaneigta, kad A. K. buvo iš anksto sugalvojęs planą, pats prašė iš T. B. pirkti narkotines medžiagas. Be to, A. K., kaip ilgų metų patirtį turintis, narkotines medžiagas vartojantis ir platinantis asmuo, pareigūnams būtent savo parodymuose, kaip vienintelį šaltinį iš kurio pirko narkotines medžiagas nurodė T. B., nors su juo buvo pažįstamas tik kelias savaites, o narkotines medžiagas jis vartojo jau daugelį metų. Dėl to, teismo išvadą laiko neparemta jokiais įrodymais ir nelogiška. Toks galimas A. K. planas buvo realizuotas, jam pakliuvus pareigūnams su dideliu narkotiniu medžiagų kiekiu, jau nuo kovo mėnesio vykdant šio paiešką dėl kitų nusikaltimų. Už A. K. bendradarbiavimą, mainais buvo pasiūlyta jo nesuimti ir neįkalinti. Be to, remiantis vien tik nuo narkotikų priklausomo asmens (A. K.) parodymais suformuluota kaltinimo ir nuosprendžio dalis, kad 50 lankstinukų, kuriuose buvo ne mažiau kaip 0,0005914 g karfentanilio, nuteistieji 2020 m. balandžio 19 d. per T. B. perdavė A. K..

2.12.       Apeliantai atkreipia dėmesį, jog bylos duomenimis A. K. yra ar bent jau buvo narkomanas, o tokie asmenys yra itin nepatikimi, savo parodymuose jie nuolat laviruoja tarp savo interesų. Sulaikymo metu tokie asmenys visais būdais stengiasi išvengti suėmimo, neturi moralinių stabdžių meluoti. Pasak nuteistojo gynėjų, A. K. kaip ir kiekvienas sulaikytas narkomanas, paniškai bijojo suėmimo, dėl to gresiančios abstinencijos, todėl turėjo pareigūnams nurodyti kokį nors asmenį, iš kurio jis gavo narkotines medžiagas. Šiuo atveju, jis nurodė T. B., po ko, jis pats buvo paleistas iš sulaikymo ir nesuimtas. Abejojama, ar T. B. galėjo būti vienintelis A. K. narkotikų tiekėjas. Tuo labiau, kad jokių duomenų, jog T. B. anksčiau būtų užsiminėjęs tokia neteisėta veikla, nėra, kaip pats A. K. jau gana ilgą laiką buvo narkomanas, todėl neabejojama, kad šis turėjo ir kitų tiekėjų, kurių atskleisti nenorėjo. Byloje, išskyrus A. K. parodymus, taip pat nėra jokių kitų duomenų, kas patvirtintu, jog pas A. K. rasti lankstinukai su karfentaniliu, buvo perduoti T. B. arba kad jie yra tie patys, kuriuos perdavė T. B. (ant tų lankstinukų nėra jokių identifikacinių požymių). Todėl aplinkybė, jog minėti 50 lankstinukų anksčiau buvo kaltinamųjų dispozicijoje, šių narkotinių medžiagų laikymas ir perdavimas, turi būti šalinama iš kaltinimo.

2.13.       Gynybos vertinimu, turėjo būti patikrinta ir tai, ar T. B. nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, patikrinta, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ar duomenis gautus atliekant operatyvinį tyrimą patvirtina duomenys gauti BPK numatytais veiksmais. Tokių duomenų byloje nėra. Byloje nėra pateikta jokios objektyvios, teisminiu būdu patikrintos informacijos, rodančios, kad valstybės institucijos turėjo pakankamą pagrindą įtarti nuteistuosius prekiaujant psichotropinėmis medžiagomis arba esant linkusį padaryti tokią nusikalstamą veiką prieš NVIM dalyviui A. K. užmezgant su T. B. kontaktą; nepateikta jokių įrodymų dėl T. B. ankstesnio dalyvavimo neteisėtoje psichotropinių medžiagų prekyboje. Nagrinėjant bylą teisme reikšmingi įrodymai nebuvo viešai pateikti bylą nagrinėjusiam teismui ar patikrinti vadovaujantis rungimosi principu, nes NVIM, ypač kiek tai susiję su tariamais įtarimais dėl ankstesnio T. B. elgesio, nebuvo visiškai atskleistas. Juo labiau, kad būtent A. K. ėmėsi iniciatyvos, kai jis pirmą kartą užmezgė kontaktą su T. B., klausdamas, ar gali padėti neteisėtai įsigyti psichotropinių medžiagų.

2.14.        Gynybos nuomone, vykdant sandorį, T. B. galimai buvo pasiūlyta didelė pinigų suma – paimti „į 5000 Eur skolą“ didelį psichotropinių medžiagų kiekį. Jis, dėl savo psichinės sveikatos negalintis susirasti darbo ir pragyvenimo šaltinio, akivaizdžiai buvo skatinimas perparduoti psichotropines medžiagas. O būtent A. K. ir ketino pirkti iš T. B. didelį kiekį narkotinių medžiagų. Taigi pareigūnai, įtraukę A. K. į NVIM, neapsiribojo iš esmės pasyviu T. B. nusikalstamos veiklos tyrimu, bet sudarė tokį poveikį, kad paskatintų nusikalstamos veikos padarymą. Apeliantų tvirtinimu, A. K., NVIM metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų karfentanilio, todėl buvo neadekvatus ir neprognozuojamas, o toks NVIM negali būti laikomas teisėtu. Be to, nėra jokių duomenų (tik A. K., norinčio išvengti suėmimo, parodymai), kad T. B. anksčiau būtų padaręs kokių nors nusikalstamų veikų, taip pat ir susijusių su narkotinių medžiagų disponavimu. Visi T. B. susitikimai su A. K. vyko tik pastarojo (A. K.) iniciatyva. Pasinaudodamas T. B. (psichikos sutrikimu), A. K. akivaizdžiai ragino T. B. padaryti nusikalstamus veiksmus. Byloje nepagrįstai vertinta, kad nuteistasis savo iniciatyva perdavė A. K. narkotines medžiagas, kad nebuvo provokuojamas, kad pats reikalavo iš A. K., kad šis susitiktų. Tačiau tokius teiginius, pasak gynybos, paneigia bylos medžiaga. Sulaikymo metu A. K. turėjo 50 lankstinukų su karfentaniliu ir neturėjo pinigų. Taigi pas šį asmenį nebuvo poreikio įsigyti dar narkotinių medžiagų ir jis tuo laikotarpiu nebūtų kreipęsis į T. B., jei ne pareigūnų nurodymas. Apklausti policijos pareigūnai irgi neneigė, kad iniciatyva A. K. kreiptis į T. B. dėl narkotikų įsigijimo buvo būtent iš policijos.

2.15.       Telefoninių pokalbių metu taip pat nebuvo užfiksuota jokių nuteistojo siūlymų A. K. įsigyti narkotines medžiagas. Pokalbių įrašuose atsispindi vienintelis nuteistųjų tikslas susitikti su A. K. – sužinoti A. K. sulaikymo detales ir ką A. K. atskleidė policijai. Jokio tarimosi dėl papildomo narkotikų kiekio perdavimo pokalbiuose nėra fiksuota. Be kita ko atkreipiamas dėmesys ir, kad pareigūnų surašytuose tarnybiniuose pranešimuose ir protokole dėl slaptų veiksmų atlikimo (modelio) nors ir yra aprašyti nuteistųjų pokalbiai su A. K., tačiau pokalbio turinys rodo, kad pateiktas garso įrašas, kuris buvo išklausytas ir teisme, prasideda ne nuo realiai vykusio pokalbio pradžios, t. y. įprastinės pokalbio pradžios (pasisveikinimo ir pan.) nėra. T. B. parodė, kad pokalbis prasidėjo ne nuo A. K. keiksmų dėl jo sulaikymo, o pasisveikinimo. Vertindami pareigūnų nuoseklias pastangas nuslėpti provokaciją, gynėjai daro išvadą, kad garso įrašo pradžia yra nukirpta, jog nebūtų duomenų iš kurių matyti, kad A. K. prašo T. B. perduoti jam narkotikų. Pasak jų, tai atsispindi ir išlikusioje įrašo dalyje, kuomet A. K. prašymas T. B. perduoti narkotikus motyvuojamas bloga savijauta, jų reikalingumu, ir būtent todėl, T. B. sutinka juos (200 vnt.) jam perduoti. T. B. patvirtino, kad pagailėjo A. K., todėl nusileido jo prašymui duoti jam narkotikų. Iki tol, narkotikų jam perduoti neketino, žinojo dėl A. K. sulaikymo.

2.16.       Apeliaciniame skunde keliama abejonė ir dėl garso įrašo patikimumo, teigiant, jog jis yra menkas, trūkstant duomenų apie jo atsiradimo šaltinį. Jokių duomenų apie jo padarymą – kokia įranga jis buvo padarytas, kaip ta įranga kam buvo perduota, kokie yra įrašo techniniai parametrai, originali trukmė ir pan., nėra. Tokių duomenų nepateikė ir teisme apklausti pareigūnai neaiškiai parodydami, kad įranga buvo policijos. Tačiau jokių duomenų apie policijos įrangos naudojimą, garso įrašo prastos kokybės, tikėtina, kad šis įrašas galėjo būti padarytas nebent A. K. telefonu.

2.17.       Taip pat, gynybos teigimu, kaltinime minimų 200 lankstinukų, kuriuos nuteistieji neva pardavė A. K., atsiradimo byloje mechanizmas yra neaiškus, nėra duomenų, kas patvirtintų, kad prie bylos buvo prijungti būtent tie patys lankstinukai, ta pati narkotinė medžiaga. Vienintelis dokumentas, kuriuo mėginta įforminti 200 vnt. lankstinukų prijungimą prie bylos – savanoriško daiktų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 183). Šiuo aspektu pažymima ir kad protokole pažymėta, kad protokolas buvo surašytas 2020 m. balandžio 22 d. 16.50 val. Anykščiuose, nors A. K. teisme tvirtino, kad šis protokolas buvo surašytas ir jo pasirašytas tik kitą dieną Vilniuje, policijos patalpose. Kas tikėtina, nes šis procesinis dokumentas atspausdintas lazeriniu spausdintuvu. Apklausti pareigūnai, dėl šios aplinkybės, teisme nieko konkretaus parodyti taip ir nesugebėjo.

2.18.       Esminiu pareigūnų organizuoto NVIM trūkumu gynyba laiko, kad dėl jų nemokšiškumo ar aplaidumo, nėra užtikrinta narkotinės medžiagos, kuri galimai buvo perduota A. K. ir tos medžiagos, kuri buvo perduota ekspertams tirti, tapatumas. Savanoriško daiktų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 183) nėra jokio įrašo apie tai, kaip, į kokią pakuotę, kokiu numeriu, buvo supakuoti 200 vnt. lankstinukų. Nė vienas iš apklaustų pareigūnų neprisiminė arba nenorėjo prisiminti aplinkybių kaip buvo supakuotos A. K. perduotos medžiagos. Ir tik skiriant užduotį specialistui, byloje atsiranda duomenys apie pakuotę su numeriu. Taigi nuo pat šių medžiagų paėmimo iš A. K. iki pat užduoties ekspertui (specialistui) skyrimo, šios narkotinės medžiagos buvo neaišku kur, neaišku kieno žinioje, neaišku kokioje pakuotėje (jei iš viso supakuotos), kol tyrėja, neaišku kaip ir iš ko gavusi 200 vnt. lankstinukų, supakavo juos į voką ir suteikė pakuotei numerį. Teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė.

2.19.       Apeliantų tvirtinimu, teismas neįvertino ir nesutapimų dėl lankstinukų kiekio – A. K. teisme parodė, kad pareigūnai 2020 m. balandžio 25 d. surašydami protokolą, priekaištavo jam, kad trūksta lankstinukų. Įvertinus, kad A. K. buvo narkomanas, net neabejotina, kad jis galėjo pasilikti ir policijai neatiduoti dalies narkotikų, o policija iš garso įrašo tikėjosi būtent 200 vnt. Apklaustas T. B. taip pat teigė, kad jis neperdavė A. K. 200 vnt., kad jis žadėjo jam duoti ne daugiau 200 vnt. bet realiai davė tik 197 vnt. Tokiu būdu, pasak nuteistojo gynėjų, atsiradus nesutapimui dėl lankstinukų skaičiaus, galimai atsirado pagunda pareigūnams šį trūkumą neteisėtai pašalinti. Taip pat neatmetama ir klaidos tikimybė, apeliuojant į bylų kiekį pareigūnams, dėl to galimo netvarkos šių tarnybiniuose kabinetuose ir daiktinių įrodymų supainiojimą. Todėl gynybos teigimu, byloje negalima daryti išvados, kad kaltinamieji turėjo ir perdavė A. K. minėtus 200 vnt. lankstinukų su specialisto išvadoje nurodytomis narkotinėmis medžiagomis.

2.20.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nuosprendį grįsdamas T. B. parodymais duotais ikiteisminiame tyrime neįvertino, kad šie parodymai buvo nenuoširdūs, įtakoti tuometinio gynėjo, kuris siūlė kaltinamajam sutikti su kaltinimu, nors nuteistasis nenorėjo to daryti. Buvo siūloma prisiimti kaltę ir papasakoti aplinkybes netgi kurių nebuvo, nes tai neva nuteistiesiems padės išvengti didesnio laisvės įkalinimo. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas negali būti įrodinėjamas remiantis vien tik kaltininko parodymais, nevertinant jų bendrame bylos kontekste ir bylos faktinių aplinkybių. Gynyba yra įsitikinusi, kad pirmos instancijos teismas klydo vertindamas byloje surinktus įrodymus, jų nevertino kritiškai, todėl priėmė nepagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl naikintiną nuosprendį.

3.       Teismo posėdžio metu nuteistasis T. B. ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. B. gynėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4.       Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas kartu su E. B., neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, apygardos teismas teisingai nustatė T. B. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei jo nusikalstamus veiksmus iš esmės tinkamai kvalifikavo. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apygardos teismo vertinimu dėl T. B. psichikos būklės, jo gebėjimo įvertinti daromos veikos pobūdį ir pavojingumą. Taip pat grindžiama, kad nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (toliau – NVIV) atlikimo metu nuteistasis T. B. buvo A. K. provokuojamas nusikalsti. Be to, ginčijamas pareigūnų atliktų procesinių veiksmų tinkamumas (narkotinių medžiagų įforminimo trūkumai). Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo naikinti apygardos teismo nuosprendžio ir spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. B.. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl T. B. provokavimo nusikalsti, atliekant NVIV bei pareigūnų veiksmų tinkamumo atliekant savo funkcijas. Visgi apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apeliacinio skundo argumentaciją dėl vieno iš nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nustatymo nepagrįstumo ir baudžiamosios atsakomybės individualizavimo.

5.       Apeliaciniame skunde ir baigiamosiose kalbose T. B. gynėjai išsakė poziciją, kad nuteistajam iš kaltinimo turėtų būti pašalintas objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis – narkotinių medžiagų įgijimas nenustatytomis aplinkybėmis.

5.1.       Įgijimas BK 260 straipsnio prasme – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Taigi narkotinių medžiagų įgijimas negali būti preziumuojamas ir turi būti tinkamai įrodytas.

5.2.       Nagrinėjamoje byloje T. B. inkriminuotas labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimas nurodant, kad jis 2020 m. kovo mėn., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku Vilniaus mieste, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, į skolą už 5000 eurų neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Kaltinime nenurodytos jokios konkrečios narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės – vieta, kurioje buvo įgyta narkotinė medžiaga, nėra detalizuota ir apsiribojama Vilniaus miesto teritorijos nurodymu, medžiagų įgijimo laikotarpis apibrėžiamas mėnesio tikslumu, neatskleista, iš ko nuteistasis įgijo narkotines medžiagas. Tokio pobūdžio kaltinimas nėra tikslus ar pakankamai aiškus, todėl nepagrįstai apsunkina galimybę nuteistajam gintis nuo tokio kaltinimo. Taigi apygardos teismas nepagrįstai T. B. pripažino kaltu dėl narkotinių medžiagų įgijimo, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių T. B. kaltę, įgyjant narkotines medžiagas, patvirtinančių įrodymų, todėl nuteistajam iš nusikaltimo faktinių aplinkybių šalintinos kaip nenustatytos aplinkybės dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo (aplinkybė dėl narkotinių medžiagų įgijimo šalintina ir iš E. B. nusikaltimo faktinių aplinkybių). T. B. (ir E. B.) buvo nuteistas ir dėl narkotinių medžiagų laikymo, gabenimo ir pardavimo, todėl vieno iš nusikalstamų veiksmų (įgijimo) pašalinimas iš nustatytų nusikaltimo faktinių aplinkybių įtakos T. B. (ir E. B.) baudžiamajai atsakomybei neturi. BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl ši nusikalstama veika laikoma baigta, padarius bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų. Pozicijai dėl narkotinių medžiagų įgijimo faktinės aplinkybės šalinimo baigiamųjų kalbų metu pritarė ir prokuroras.

5.3.       Pašalinus iš nuosprendžio nustatomosios dalies nusikalstamus veiksmus dėl narkotinių medžiagų įgijimo, T. B. yra nuteistas už tai, kad veikdamas su E. B. bendrininku grupe, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų: jis ir E. B., veikdami kartu, turėdami tikslą parduoti narkotinę medžiagą, neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 0,0659114 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ne mažiau kaip 0,784 g narkotinės medžiagos – metadono bei ne mažiau kaip 0,399 g narkotinės medžiagos – kokaino, savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur E. B. dalį minėtos narkotinės medžiagos supakavo į 872 folijos lankstinukus ir laikė iki 2020 m. balandžio 19 d., kai tos pačios dienos vakare, T. B. 50 folijos lankstinukų, kuriuose buvo ne mažiau kaip 0,0005914 g narkotines medžiagos – karfentanilio, ne mažiau kaip 0,002 g narkotinės medžiagos – metadono bei narkotinės medžiagos kokaino pėdsakų, savo automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai nugabeno į (duomenys neskelbtini) apylinkes, kur tiksliai nenustatytoje vietoje į skolą už 250 eurų neteisėtai pardavė A. K.;

Vėliau E. B., T. B., tęsdami nusikalstamą veiką, T. B. 2020 m. balandžio 22 d. 13.52 val. susitikimo, vykusio (duomenys neskelbtini), metu susitarus su A. K., veikiančiu pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, dėl narkotinių medžiagų pardavimo į skolą už 1000 eurų, E. B. tą pačią dieną apie 16.23 val. neteisėtai atgabeno dalį narkotinių medžiagų šalia degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai pardavė A. K. 200 lankstinukų, kuriuose buvo narkotinių medžiagų – karfentanilio, kurio masė 0,00352 g, metadono, kurio masė 0,063 g, bei kokaino, kurio masė 0,035 g. Likusią dalį, labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, karfentanilio kurio masė yra 0,0618 g, metadono, kurio masė yra 0,719 g bei kokaino, kurio masė yra 0,364 g, (622 lankstinukų) neteisėtai laikė name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tos pačios dienos 21.40 val., kol kratos metu policijos pareigūnai paėmė šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

6.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismas neatsižvelgė ir nevertino medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad T. B. turi vidutinį protinį atsilikimą, o ne lengvą protinį atsilikimą. Šis skundo argumentas nepagrįstas, nes apygardos teismas, vertindamas T. B. suvokimą disponuojant narkotinėmis medžiagomis bei žinojimą apie disponuotos narkotinės medžiagos kiekį, rėmėsi rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų visuma, o ne tik atskirais skunde nurodytais dokumentais, kurie patvirtina tik gynybos poziciją. Teismas vadovavosi Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 163–167), taip pat eksperto M. Juodakio paaiškinimais teismo posėdžio metu, kuriais nustatyta, kad T. B. konstatuojamas (psichikos sutrikimas). Taip pat teismas atsižvelgė į (duomenys neskelbtini) psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2022 m. kovo 4 d. raštą, kuriame teigiama, kad T. B. 2021 m. birželio 21 d. – 30 d. gydytas ir tirtas (duomenys neskelbtini), o pateikta diagnozė (psichikos sutrikimas) (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 159).

7.       Skunde tvirtinama, kad 2022 m. gegužės 3 d. buvo gauta papildoma medžiaga, kuri patvirtina, kad T. B. dar 2016 m. gruodžio 27 d. buvo nustatyta psichinė liga, kurios diagnozė pagal TLK-10-AM – kodas (duomenys neskelbtini), (psichikos sutrikimas) (t. 6, b. l. 8). Teisėjų kolegija pažymi, kad ši informacija nėra nauja, nes darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas 2016 m. gruodžio 27 d. Gynybos pateikta darbingumo lygio pažyma su 2016 m. duomenimis nepaneigia Ekspertizės akto išvados dėl T. B. būklės. Ekspertizės akto išvadą atitinka ir (duomenys neskelbtini) psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2022 m. gegužės 6 d. rašte nurodyti duomenys, kad T. B. (duomenys neskelbtini) skyriuje lankosi nuo 2006 m. Neįgalumą turi nuo vaikystės, dėl diagnozės (duomenys neskelbtini) ((psichikos sutrikimas)). Vieną kartą nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. birželio 30 d. gydytas ir tirtas (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriuje. Diagnozė: (psichikos sutrikimas) reikalaujantis dėmesio ar gydymo ((duomenys neskelbtini)) (t. 6, b. l. 9). Iš šiame rašte nurodytos informacijos matyti, kad T. B. nuo vaikystės buvo diagnozuotas (psichikos sutrikimas), tačiau, kai buvo tirtas ir gydytas 2021 m. birželio mėnesį – jau po nusikalstamos veikos padarymo ir po Ekspertizės akto pateikimo – jam buvo nustatytas (psichikos sutrikimas). Šis gydymas T. B. buvo atliktas po 2021 m. birželio 11 d. siuntimo, kuriame nurodyta, kad asmuo siunčiamas į II lygio psichiatrijos skyrių. Diagnozė (duomenys neskelbtini). Paciento savijauta, pasak tėvo, blogėjanti, greit susierzina, daužo daiktus, neklauso artimųjų, atsisako gerti vaistus, mušasi, keikiasi. Tikslinga papildoma konsultacija dėl gydymo stacionare galimybės (t. 5, b. l. 33). Pagal šį siuntimą buvo atliktas minėtas T. B. tyrimas ir gydymas 2021 m. birželio 21 – 30 dienomis (duomenys neskelbtini) skyriuje ir nustatytas lengvas (psichikos sutrikimas). Gynyba rėmėsi ir 2020 m. liepos 17 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistės A. S. išvada, kad T. B. diagnozuotas vidutinis (psichikos sutrikimas) (t. 4, b. l. 145). Teisėjų kolegija pažymi, kad šia išvada T. B. sveikatos būklė nebuvo nustatinėjama, o vertinami tik ankstesni medicininiai duomenys (2006 m. ir 2016 m.) ir sprendžiamas klausimas dėl ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės tikslingumo, todėl šia išvada nepateikta naujų duomenų dėl T. B. būklės. Kitų papildomų duomenų, kad T. B. nustatytas vidutinis (psichikos sutrikimas), byloje nėra.

8.       Skunde ginčijamas ekspertizės akte nurodytos išvados patikimumas. Teigiama, kad išvada yra prieštaringa, neišsami, o ekspertas, pateikęs ekspertizės aktą, elgėsi neprofesionaliai, pasidavė emocijoms, kerštaudamas nuteistajam už mėginimus simuliuoti, surašė išvadą, kad nuteistojo (psichikos sutrikimas) negalia yra ne vidutinio, kaip kad nurodyta medicinos dokumentuose, o lengvo lygio. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Ekspertizės akte nurodyta, kad buvo vertinami medicininiai dokumentai nuo 2006 m. Atsižvelgta, kad paskutinį kartą neįgalumas vertintas 2016 m. Eksperto išvadoje nurodoma, kad tiriamojo psichikos būklėje lėtiniams progresuojantiems psichikos sutrikimams būdingų požymių nestebėta, vyrauja konkretus mąstymas, stebimas agravacinis elgesys – sąmoninga simuliacija, tiriamojo pasakojimai visiškai neatitinka byloje pateiktų paties tiriamojo bei liudytojų parodymų ir garso įrašuose užfiksuotos informacijos. Iš pateiktų garso įrašų galima spręsti, kad tiriamasis nusikalstamos veikos padarymo metu gerai orientavosi situacijoje, kontroliavo situaciją ir konstruktyviai veikė savo naudai. Išvadoje dėstoma, kad psichologinio įvertinimo metu gautais rezultatais tiriamojo intelektinis pajėgumas labai menkas, siekiantis išreikšto defekto lygį ((psichikos sutrikimą)), tačiau atsižvelgus į tiriamojo elgseną (nemotyvuotas tyrimui, dirba pabrėžtinai sunkiai, akivaizdžiai atmestinai) rezultatai vertinti kaip nepatikimi. Elgsena prieštarauja kitiems bylos duomenims ir leidžia įtarti sąmoningą tiriamojo siekimą pabloginti tyrimo rezultatus. Ekspertizės akte nurodoma, kad buvo remtasi bylos medžiagos duomenų bei tiriamojo elgesio byloje nagrinėjamų įvykių analize ir nustatyta, jog tiriamojo intelektinis pajėgumas ir jo socialinis supratingumas, turimos žinios netrukdė jam teisingai suvokti situacines aplinkybes, savo veiksmų pobūdį bei reikšmę, atitinkamai organizuoti ir reguliuoti savo veiklą. Ekspertizės akte T. B. konstatuotas (psichikos sutrikimas), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo ((duomenys neskelbtini)). Pagal savo psichikos būklę jis tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

9.       Savo išvadą ekspertas M. Juodakis patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra (psichikos sutrikimas), kuriam esant gali kilti abejonės dėl asmens sugebėjimo suprasti savo veiksmus, o esant (duomenys neskelbtini) (psichikos sutrikimui) nėra situacijų, kad asmuo nesugebėtų suprasti savo veiksmų ir negebėtų jų valdyti. Pažymėjo, kad T. B. jau anksčiau buvo nustatytas (psichikos sutrikimas), buvo duomenys jau nuo 2008 m., kad galima simuliacija. Asmuo linkęs pabloginti savo psichikos būklę. Ekspertas nurodė, kad tyrimo metu įvertino visus pateiktus medicininius dokumentus, atliko psichologinį tyrimą, atsižvelgė į svarbią bylos medžiagą (pokalbių įrašus, kuriuose atsispindi tiriamojo išsakytos mintys, mąstymas) iš kurios matėsi tam tikri psichologinės būklės ypatumai ir nustatė, kad tiriamojo (psichikos sutrikimas) nėra tiek išreikštas ir nesiekia vidutinio (psichikos sutrikimo), todėl konstatavo lengvą (psichikos sutrikimą) su agravacija (simuliacijos rūšis, kai asmuo turi sutrikimus, bet juos tendencingai pasunkina). Taigi, ekspertinis tyrimas buvo atliktas ir ekspertizės išvada duota, įvertinus kompleksinę aplinkybių visumą. Apygardos teismas neturėjo pagrindo abejoti ekspertizės išvados rezultatais, jais neabejoja ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Gynybos įsitikinimas, jog ekspertas kerštavo T. B. dėl jo elgesio tyrimo metu yra paremtas tik subjektyviu vertinimu. Atsižvelgtina į tai, kad T. B. elgesį ekspertas nuodugniai įvertino ir išdėstė jo reikšmę santykyje su kitais duomenimis, ekspertizę rengė keli ekspertai, kurie priėjo bendrą atitinkamą išvadą dėl tiriamojo sveikatos būklės, todėl manyti, kad išvados rezultatas yra fiktyvus ir buvo nulemtas eksperto asmeninių interesų (keršto) nėra pagrindo.

10.       Byloje nesant duomenų, kad būtų netinkamai ištirta T. B. psichinės sveikatos būklė ir nustatytas netinkamo laipsnio (psichikos sutrikimas), nėra pagrindo spręsti klausimą dėl nuteistojo nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo nuteistajam.

11.       Nuteistojo gynėjai skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino, jog reikšmingas nuteistojo (psichikos sutrikimas) nulėmė, kad toks asmuo yra lengvai pasiduodantis kitų įtakai, taigi ir A. K., dėl to jis, žinodamas apie nuteistojo psichinius trūkumus, galėjo juo manipuliuoti vykdant NVIV. Šie skundo argumentai yra paremti prielaida, kad T. B. lengvai pasiduoda kitų įtakai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. iniciatyva buvo atliekami kokie nors neteisėti veiksmai ir jis darė įtaką ar manipuliavo T. B.. Plačiau T. B. ir A. K. santykis vykdant nusikalstamą veiką ir tarpusavio bendravimo aspektai bus aptariami analizuojant skundo argumentus dėl galimos provokacijos atliekant NVIV.

12.       Gynėjų apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad NVIV atlikimo metu nuteistasis T. B. buvo provokuojamas nusikalsti. Teigiama, kad garso įrašuose užfiksuoti pokalbiai nepagrįstai vertinti kaip įrodymų šaltinis išvadai, kad nuteistasis gerai suvokia nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, patvirtinti. Gynybos nuomone, priešingai, šie duomenys rodo, kad nuteistasis nesugeba įvertinti savo daromos veikos pavojingumo, žalingumo ir kodėl būtent tokia veika yra neteisėta. Su šiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Tikrinant, ar kaltininkas nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį; c) kaltininkui taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Ramanauskas prieš Lietuvą, Milinienė prieš Lietuvą, Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę, Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Vanyan prieš Rusiją, Sequeira prieš Portugaliją, Pyrgiotakis prieš Graikiją ir kitose bylose). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išnagrinėjo A. K. veiksmus provokavimo aspektu ir nerado pagrindo išvadai, kad nuteistojo veiksmai buvo išprovokuoti; teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad A. K. būtų įtikinėjęs, skatinęs ar kitokiais aktyviais veiksmais kurstęs nuteistąjį T. B. nusikalsti. Jokių A. K. veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip provokuojantys, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Baudžiamojoje byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių ir atliekant NVIV padarytų garso įrašų turinys patvirtina, kad T. B. buvo neteisėtų veiksmų iniciatorius, o A. K. veikė pasyviai ir jokių provokacinių veiksmų neatliko.

13.       Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės fiksavimo ir kaupimo protokole pateiktose telefoninių pokalbių stenogramose užfiksuota, jog 2020 m. balandžio 20 d. T. B. skambina A. K. ir teiraujasi, kodėl klientai nepatenkinti jų produkto kokybe, ką reikėtų pakeisti, pažada pagerinti kokybę ir kad viskas pasikeis. Vėlesnio pokalbio metu T. B. skambina A. K. ir prašo atvažiuoti, kad galėtų aptarti narkotinių medžiagų kokybės problemas, A. K. skatina nekalbėti telefonu, paaiškina, kaip pasikeitė dozių kokybė. 2020 m. balandžio 21 d. T. B. skambina A. K. ir klausia, kas atsitiko, kodėl A. K. sulaikė policija, klausia, kada jis ketina atvažiuoti. A. K. pažada atvažiuoti dar vakare. Vėlesnio pokalbio metu T. B. paskambina A. K., kuris klausia patarimo, kad vakare gal geriau nebevažiuoti, nes jį gali sekti policijos pareigūnai, T. B. jam pritaria ir siūlo pasikeisti automobilį, pažada jam nupirkti naują automobilį. T. B. vėliau (už 10 minučių) vėl paskambina A. K. ir klausia, ar jis galėtų dar šiandien atvažiuoti, A. K. atsisako, nes teigia, kad yra išgėręs, nenori prarasti teisės vairuoti. T. B. klausia, ar A. K. pakeitė telefono numerį/kortelę, o jam atsakius neigiamai, jį kritikuoja. T. B. nurodo A. K. klausyti įdėmiai ir liepia atvažiuoti sekančios dienos 6 ryto ir A. K. duos savo automobilį Lexus, o po to nupirks Audi. Klausia, kodėl A. K. policijos pareigūnai paleido. A. K. paaiškinus, sutaria, kad pasikeis telefonų numerius ir susitiks vėliau. T. B. siūlo daryti pertrauką nuo veiksmų bent savaitei. Vėliau T. B. dar kartą skambina A. K. ir kritikuoja jį, kad šis jo neklauso, A. K. nurodo, kad stengiasi dėl T. B.. Susitaria susitikti kitą dieną (t. 1, b. l. 82-99).

14.       Byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 22 d., 11 val. A. K. paskambino T. B. ir nurodė atvykti į (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 27 d. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad susitikę asmenys (T. B. ir A. K.) kalbasi apie vakarykštes A. K. sulaikymo aplinkybes. Po to T. B. klausia A. K., ką šis planuoja daryti, o A. K. nurodo, kad norėtų dirbti (platinti narkotikus) jeigu įmanoma, nes trūksta pinigų. T. B. klausia, ar A. K. teisėsaugos pareigūnai neinkriminavo prekybos narkotinėmis medžiagomis. T. B. teiraujasi A. K., ką jis siūlo daryti toliau („Ne tai tu sakyk“), A. K. atsako, kad jam reikia toliau platinti narkotines medžiagas, nes yra sunku, neturi pinigų („Man tai reikia, man tai reikia, man chujova supranti, neturiu pinigų“). T. B. sako, kad jam nesvarbu kokie bus tolesni veiksmai, svarbu, kad A. K. toliau veiktų protingai, nebūtų kvailas, nes yra atsakingas už svarbų reikalą. T. B. klausia, kaip A. K. sulaikė policija. A. K. paaiškina, kad prie parduotuvės sustojo parduoti narkotinių medžiagų ir policija jį sulaikė („ten kur IKI atsistojau žinai duot vieną ir policija“). T. B. kritikuoja A. K. ir nurodo, kaip reikėtų atsargiai elgtis pardavinėjant narkotines medžiagas („prie parduotuvės tinkiesi, tau turėtų būti paprasčiausia, vienas surinko, pinigus paėmei, kad būtum visą laiką ant gazo“). Tuomet T. B. nurodo A. K. būti Panevėžyje iki 20 val. vakaro. Teigia, kad pirks jam naują automobilį Golf ir A. K. už trijų dienų galės prekiauti narkotikais („padarai biški pinigus man, bet darai žmogiškai“) ir liepia pakeisti telefoną, nes per telefoną jo gali pasiklausyti policijos pareigūnai. Nurodo, kad narkotikų kokybė bus tokia kaip visada („biški gali būti, kad pasikeitė, bet dabar bus tokia pati kaip visą laiką“). T. B. pasako A. K., kad dabar veiks nebendraudami iš anksto žinodami perdavimo vietas („klausyk aš tau sakau nesusiskambinam nieko, padarai pinigus atvažiuoji iki vietos, vietą žinosi jau, supranti, vietą žinosi ir tą vietą jau gulės“). A. K. pasiūlo nedėti daug narkotinių medžiagų („bet nedėk daug, ten daug, po biški dėk“) T. B. patikina, kad daugiausiai įdės 200 (lankstinukų) ir jiems nereikės susitikinėti, nes jie visą laiką keis vietas. T. B. pažada A. K. narkotines medžiagas suorganizuoti anksčiau nei iki 20 val. vakaro („nebus gal chujovai, gal greičiau pareguliuosiu“). Taip pat T. B. siūlo A. K. nuolatos keisti transporto priemones ir esant galimybei pasinaudoti automobilio nuomos paslaugomis, nepardavinėti narkotinių medžiagų bet kam, o atsirinkti tik patikimus klientus („pasirink kokius penkis numerius normaliai, kitus pasiųsk, nebūk debilas, papulsi vaikas“) (t. 1, b. l. 194-199). Šių pokalbių turinys patvirtina, kad visų neteisėtų veiksmų iniciatoriumi buvo T. B.. A. K. ne tik kad neprovokuoja nuteistojo daryti kažkokias nusikalstamas veikas, bet netgi jį riboja siūlydamas neduoti jam daug narkotinių medžiagų. Be to, užfiksuoto įrašo turinys parodo, kad viso pokalbio metu A. K. bendrauja labai lakoniškai, tik atsakinėja į T. B. užduodamus klausimus ar išsako pritariamąsias frazes „aha, uhu“, o pagrindinėmis idėjomis dėl tolesnio narkotinių medžiagų platinimo modelio dalinasi pats T. B.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju NVIV įvykdyti tinkamai, išvadai dėl nuteistojo T. B. provokavimo NVIV vykdymo metu nėra jokio pagrindo.

15.       Skunde dėstomos aplinkybės, kad T. B. narkotines medžiagas A. K. perdavė iš gailesčio, dėl A. K. blogos savijautos esant narkotikų priklausomybei, yra klaidinančios ir neparemtos bylos duomenimis. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole tiksliai neužfiksuota, ką atsako A. K. sužinojęs, kad narkotinių medžiagų reikės laukti iki 20 val. ir nurodoma, kad jis „neaiškiai kalba“, į ką T. B. atsako, kad nebus gal blogai (išsireikšdamas necenzūriniu žodžiu „chujova“). Tačiau gynėjų selektyviai panaudotas tik pokalbio fragmentas nepakankamas provokavimo faktui pagrįsti, nes, kaip jau buvo minėta, pokalbio visuma patvirtina, jog T. B., dar prieš sužinodamas apie galimai blogą A. K. savijautą, savo iniciatyva davė nurodymus A. K. dėl narkotinių medžiagų perdavimo (laukti Panevėžyje), nurodė perduotinų narkotinių medžiagų dozių kiekį ir aptarė kitus būtinus veiksmus.

16.       Apeliaciniame skunde gynėjai, argumentuodami netinkamą NVIV vykdymą T. B. atžvilgiu, pažymi, kad NVIV taikymas gali būti atliekamas tik prieš asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jau turima duomenų, nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie prisijungimą prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Su šiuo skundo argumentu sutikti nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai buvo pradėti jau turint duomenų apie T. B. galimai vykdomą nusikalstamą veiką, tokiu būdu prie jos prisijungiant, o veika buvo pradėta ir tęsiama be teisėsaugos institucijų įsikišimo, netaikant T. B. provokacinio poveikio. Teisėsaugos institucijos turėjo pakankamą pagrindą įtarti T. B. prekiaujant psichotropinėmis medžiagomis, nes, atliekant A. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo veiksmus kitame A. K. atžvilgiu vykdomame ikiteisminiame tyrime dėl pagrobto ginklo, buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp A. K. ir T. B. dėl galimo narkotinių medžiagų platinimo. A. K. ir paties T. B. parodymuose užfiksuota, kad T. B. narkotines medžiagas platino 2020 m. balandžio 19 d., t. y. 50 lankstinukų, kuriuose buvo ne mažiau kaip 0,0005914 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ne mažiau kaip 0,002 g metadono ir kokaino pėdsakų, pardavė (duomenys neskelbtini) A. K.. A. K. su policijos pareigūnų žinia ėmė veikti ne anksčiau nei 2020 m. balandžio 21 d., t. y. po to, kai buvo gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl leidimo atlikti slaptus veiksmus. Skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis ankščiau prieš NVIV būtų platinęs narkotines medžiagas ar atlikęs kitus neteisėtus veiksmus. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuota, kad T. B. teiraujasi A. K. dėl narkotinių medžiagų kokybės tinkamumo, prašo nurodyti, kas pasikeitė nuo anksčiau perduotų narkotinių medžiagų kokybės. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad narkotinėmis medžiagomis buvo prekiaujama ir iki NVIV atlikimo. Be to, susitikimą, kurio metu buvo atliekamas NVIV, inicijavo pats T. B., narkotinių medžiagų perdavimo veiksmus taip pat suplanavo ir pasiūlė nuteistasis, todėl NVIV neatlikimas nebūtų turėjęs įtakos T. B. ir A. K. susitikimui ir narkotinių medžiagų perdavimui bei nebūtų nulėmęs, kad šie veiksmai nebūtų atlikti.

17.       Skunde nepagrįstai teigiama, kad NVIV atlikimo metu A. K. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl toks nusikalstamų veiksmų imitavimo veiksmas neteisėtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog A. K. NVIV metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Šią aplinkybę apklausiamas teisme paneigė ir pats liudytojas A. K., ir jo veiksmus kontroliavę pareigūnai.

18.       Skunde pateikiamas deklaratyvaus pobūdžio vertinimas, kad A. K., sulaikytas policijos pareigūnų, turėjo planą įduoti T. B., nes galimai turėjo ne vieną narkotinių medžiagų tiekėją ir siekė sušvelninti savo teisinę padėtį. Gynybos pateikiamos prielaidos paremtos nuteistojo T. B. parodymuose dėstoma pozicija, kad jis dalyvavo A. K. ir kito nenustatyto asmens narkotinių medžiagų platinimo schemoje, tačiau nieko apie ją nežinojo. Tokius nuteistojo parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai, užfiksuoti garso įrašai. Aplinkybės, dėl kokių priežasčių A. K. bendradarbiavo su policijos pareigūnais, nemenkina A. K. parodymų įrodomosios reikšmės ir nepaneigia T. B. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip pat skunde tvirtinama, kad NVIV atlikimo metu padarytas garso įrašas nėra vientisas, yra iškarpyta ir išimta pokalbio dalis, kai A. K. prašo T. B. perduoti jam narkotines medžiagas. Tokie skundo argumentai nėra paremti jokiais bylos duomenimis. Kaip jau buvo minėta, garso įrašo turinio analizė patvirtina, kad iniciatyvą perduoti narkotines medžiagas A. K. išreiškė T. B.. Tai, kad garso įraše nėra užfiksuotas T. B. ir A. K. pasisveikinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad pokalbio dalis dėl narkotinių medžiagų perdavimo yra nevientisa. Byloje pateikto pokalbio garso įrašas ir stenograma patvirtina, kad bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su narkotinių medžiagų platinimo veiksmų atskleidimu, yra užfiksuotos tinkamai. Įrodomosios reikšmės neturinčios garso įrašo pradžios ir pabaigos (kai asmenys išsiskirstė, įrašas buvo daromas toliau, nes teisme apklausti policijos pareigūnai nurodė, jog A. K. nemokėjo naudotis įrašymo įrenginiu ir negalėjo pats sustabdyti įrašo) pašalinimas nesumenkina garso įraše užfiksuotų aplinkybių patikimumo.

19.       Skunde tvirtinama, kad byloje išskyrus A. K. parodymus nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pas A. K. rasti lankstinukai su karfentaniliu, buvo perduoti T. B. arba kad jie yra tie patys, kuriuos perdavė T. B.. Gynybos vertinimu, aplinkybė, jog minėti 50 lankstinukų anksčiau buvo T. B. dispozicijoje, šių narkotinių medžiagų laikymas ir perdavimas, turi būti šalinama iš kaltinimo. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtu argumentu ir pažymi, kad T. B. inkriminuotas įvykis dėl 50 lankstinukų pardavimo A. K. paremtas ne tik pastarojo parodymais, bet ir paties T. B. teisme duotais parodymais. Apklausiamas teisme T. B. nepatvirtino, kad narkotikai, kurie buvo rasti pas A. K. gali būti jo, tačiau kito teismo posėdžio metu klausant tyrimo metu padarytus garso įrašus ir prašant pakomentuoti jų turinį T. B. nurodė, kad prieš susitikimą Panevėžyje (kai buvo atliktas NVIV) A. K. buvo jam skolingas 200 Eur. Į gynėjo advokato D. Skebo klausimą „ką reiškia „nešk pinigus“, už ką tie pinigai?“ nuteistasis atsakė, kad taip A. K. sakė dėl tų likusių lankstinukų, kur A. K. pagavo pareigūnai prieš tai, kur (duomenys neskelbtini) susitiko ir perdavė. Patikslino, kad A. K. buvo skolingas 200 Eur už tuos lankstinukus, kur (duomenys neskelbtini) jam davė. Taigi T. B. prisipažino, kad (duomenys neskelbtini) perduoti lankstinukai buvo tokie patys kaip tie, kuriuos iš A. K. sulaikymo metu paėmė policijos pareigūnai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad narkotinės medžiagos, perduotos A. K. 2020 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) ir rastos kratos nuteistojo namuose metu, buvo įgytos iš vieno šaltinio. Šią aplinkybę patvirtino specialistų išvados apie rastų narkotinių medžiagų sudėtį, t. y. tiek kratos metu gyvenamojoje vietoje, tiek abiem atvejais ((duomenys neskelbtini)) A. K. perduotų lankstinukų sudėtyje yra sumaišytos tos pačios rūšies narkotinės medžiagos, o būtent: (duomenys neskelbtini) perduotos A. K. medžiagos sudėtyje yra rasta karfentanilio, metadono, o (duomenys neskelbtini) A. K. perduotoje ir (duomenys neskelbtini) kratos metu rastoje narkotinių medžiagų sudėtyje nustatytos analogiškos medžiagos – karfentanilis, metadonas, kokainas. Atsižvelgiant į šiuos duomenis šalinti aplinkybę dėl 50 lankstinukų pardavimo A. K. iš nustatytų T. B. nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nėra pagrindo.

20.       Skunde ginčijamos aplinkybės ir dėl 200 lankstinukų perdavimo A. K.. Teigiama, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog prie bylos buvo prijungti būtent tie patys lankstinukai, kurie buvo perduoti A. K.. Šis skundo argumentas nepagrįstas. 2020 m. balandžio 22 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. K. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), savanoriškai pateikė polietileninį maišelį, kuriame yra 200 folijos lankstinukų su milteliais viduje (t. 1, b. l. 183-185). Šiame dokumente nenurodyta, kad 200 folijos lankstinukų buvo supakuoti, nepateiktas pakuotės numeris ir tai laikytina šio dokumento trūkumu, tačiau šis trūkumas nesudaro pagrindo išvadai, jog prie bylos buvo prijungtos kitos narkotinės medžiagos. Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. K. paaiškino, kad A. K., gavęs iš E. B. narkotines medžiagas, perdavė jas policijos pareigūnams. A. K. nurodė užsiėmęs narkotinių medžiagų pakavimu, perduotus lankstinukus apiformino daiktų perdavimo aktu; turėjo narkotines medžiagas supakuoti į policijos paketą; perdavė tyrėjai narkotines medžiagas. Abejoti liudytojo policijos pareigūno A. K. parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti bylos duomenys. 2020 m. liepos 3 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. gegužės 18 d. gauti baltos spalvos milteliai, supakuoti į 200 vnt. folijos lankstinukų, esančių bespalviame plastikiniame maišelyje, paketas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 8-11). 2020 m. balandžio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo patikimumo nemažina tai, kad jis galėjo būti surašytas ne įvykio vietoje, o policijos įstaigoje.

21.       Skunde remiamasi prielaidomis, kad dėl aplaidaus pareigūnų darbo, netinkamai supakavus narkotines medžiagas (ar jų visai nesupakavus), nėra užtikrintas ekspertams perduotų narkotinių medžiagų tapatumas, nes tinkamai nesupakuotos narkotinės medžiagos galėjo susimaišyti su kitais narkotikais. Tokie gynybos motyvai niekuo nepagrįsti. Teismui nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl tinkamo policijos pareigūnų darbinių funkcijų atlikimo. Kaip minėta, byloje nustačius, kad narkotinės medžiagos buvo supakuotos ir vėliau perduotos ekspertams, supakavimo fakto neįrašymas protokole laikytinas trūkumu, kuriuo nebuvo paneigta pareigūnų atliktų veiksmų apimtis. Be to, jau minėta, kad medžiagos perduotos A. K. 2020 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) ir rastos kratos metu T. B. ir E. B. namuose buvo įgytos iš vieno šaltinio, tai patvirtino specialistų išvados – (duomenys neskelbtini) A. K. perduotoje ir (duomenys neskelbtini) kratos metu rastoje narkotinių medžiagų sudėtyje nustatytos analogiškos medžiagos – karfentanilis, metadonas, kokainas.

22.       Skundo argumentai, kad A. K. buvo perduoti ne 200 vnt. lankstinukų, o 197 (kaip tvirtino T. B.) ar 195 (kaip teigė A. K.) lankstinukai, nėra pagrįsti. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad perduotų lankstinukų skaičius sudarė 200 vnt. Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas R. P. taip pat patvirtino, kad A. K. pareigūnui perdavė 200 lankstinukų, jie juos perskaičiavo. Skundo argumentai, kad pareigūnai, nustatę, jog lankstinukų kiekis yra ne 200 vnt., jų dar papildomai pridėjo, yra paremti prielaidomis. Kaip minėta, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. K., veikdamas pagal NVIV, jam E. B. perduotus lankstinukus įvykio vietoje atidavė NVI veiksmus kontroliavusiems policijos pareigūnams. Pažymėtina ir tai, kad veikos kvalifikavimui pagal bendrą perduotų narkotinių medžiagų kiekį, gynėjų akcentuojamas lankstinukų kiekio skirtumo aplinkybė neturi esminės įtakos, todėl jų abejonės dėl pareigūnų darbo kokybės yra ne tik nepagrįstos, bet ir nelogiškos.

23.       Taigi, apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad A. K. iš E. B. gavo 200 vnt. lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis ir perdavė jas jo veiksmus kontroliavusiems policijos pareigūnams. Tenkinti gynybos prašymą ir šalinti aplinkybę dėl 200 vnt. lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis perdavimo A. K. iš nustatytų T. B. nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nėra jokio pagrindo.

24.       Skunde pabrėžiama, kad teismo paskirta bausmė yra netinkama priemonė, kuri užtikrintų, jog ateityje psichiškai ligotas nuteistasis nepasiduotų juo pasinaudojančių asmenų įtakai ir keistų požiūrį į esamus socialinius dalykus, gydytųsi. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka, kad apygardos teismo paskirta bausmė yra netinkamai individualizuota ir neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo, todėl T. B. paskirta bausmė keičiama, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.

25.       Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sušvelnina ar pagriežtina tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

26.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų – bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo – išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra tai, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Visgi konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Dėl to bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, numatanti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K- 64-303/2018).

27.       BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. Tokiu būdu, aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą.

28.       Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas visų pirma suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K- 249- 895/2017).

29.       BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė. Teisminėje praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui. Teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.

30.       Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį BK 62 straipsnio nuostatų taikymas susijęs su šiame straipsnyje nurodytų konkrečių sąlygų buvimu. Šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos.

31.       Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad T. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę (nuo 10 iki 15 metų) ir alternatyvių laisvės atėmimui bausmių nenumato. Byloje teismas nenustatė T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalto, veikdamas bendrininku grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)). Teismas atsižvelgė į T. B. asmenybę – kad T. B. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, yra vedęs, augina tris mažamečius vaikus, niekur nedirba, yra neįgalus, (duomenys neskelbtini) psichoterapijos ir psichoanalizės centre registruotas nuo (duomenys neskelbtini). Skirdamas bausmę T. B. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes, tačiau neįžvelgė pagrindo taikyti įstatymo išimtį ir skirti nuteistajam mažesnę bausmę. Nurodė, kad T. B. vaidmuo šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pagrindinis, padarytas labai sunkus nusikaltimas, disponuota labai dideliu kiekiu itin pavojingos narkotinės medžiagos, todėl švelnesnio įstatymo taikymas T. B. nepasieks tų tikslų, kuriuos kelia baudžiamasis įstatymas. Teismas, įvertinęs T. B. neįgalumą, padarė išvadą, kad jam skirtina minimali BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

32.       Su šia teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybę dėl T. B. asmenybės – jo neįgalumo ir santykio su paskirta bausme. Bylos duomenys patvirtina, kad jam nustatytas neįgalumas, darbingumo lygis sudaro 35 procentus (t. 6, b. l. 8). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2022 m. gegužės 6 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos, T. B. (duomenys neskelbtini) skyriuje lankosi nuo (duomenys neskelbtini) metų, neįgalumą turi nuo vaikystės, 2021 m. birželio 21 iki 2021 m. birželio 30 d. buvo gydytas ir tirtas (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriuje, paskutinis apsilankymas centre fiksuotas 2022 m. kovo 29 d., skirtas medikamentinis gydymas (t.6, b. l. 9). Nors minėti duomenys, kaip minėta, neduoda pagrindo išvadai dėl T. B. negalėjimo iš dalies ar visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, t. y. kelti klausimą dėl nuteistojo nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo, į juos atsižvelgtina, vertinant jo santykį su paskirta bausme.

33.       Vertinant T. B. asmenybės pavojingumą, teisėjų kolegijos vertinimu, ji yra gerokai mažesnė už tipinį tokias nusikalstamas veikas padarančių asmenų pavojingumą, atsižvelgiant į nuteistojo negalią – (duomenys neskelbtini) ir jam nustatytą reikšmingą elgesio sutrikimą, reikalaujantį dėmesio ar gydymo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įstatyme numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė itin neigiamai paveiktų T. B. gydymosi perspektyvas, tolesnes socialinės resocializacijos ir integracijos galimybes. Byloje nustatyta, kad nuteistuoju dėl jo sveikatos būklės iš dalies rūpinasi tėvai, žmona. Nuteistajam skirtas medikamentinis gydymas, būtinas jo psichinei būklei kontroliuoti. Nagrinėjamu atveju skiriama bausmė turi įgyvendinti ne tik nubaudimo funkciją, bet svarbi ir bausmės prevencinė, socialinė paskirtis. Kolegijos nuomone, (psichikos sutrikimą) turinčio nuteistojo ilgalaikis atskyrimas nuo šeimos nėra teisingas ar proporcingas jo asmenybės pavojingumui. Sumažinta laisvės atėmimo bausmė tinkamai ir pakankamai paveiks nuteistąjį ir padės jam apsispręsti ateityje nedaryti nusikaltimų, gydytis ir rūpintis savo bei šeimos gerove. Šie motyvai leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo T. B. paskirta įstatymo sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir neteisinga. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. B. taikytina BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata ir skirtina švelnesnė nei įstatymo numatyta minimali bausmė – pusės BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžio bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nuosprendį pakeisti.

T. B., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                Jolanta Čepukėnienė

Evaldas Gražys

Vitalija Norkūnaitė