Civilinė byla Nr. 3K-3-589-684/2015

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14688-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11;     

                                                        3.3.3.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Merkys“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merkys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Balticum TV“ dėl valdymo teisės gynimo, įpareigojimo pašalinti šaldymo (vėdinimo) įrenginius bei automobilių stovėjimo aikštelę, atkurti nutrauktą vandens tiekimą, nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiami klausimai dėl kasacinio nagrinėjimo ribų ir teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo.

Ieškovė UAB ,,Merkys“ kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Balticum TV“ pašalinti (išmontuoti) keturis vėdinimo (šaldymo) įrenginius, sumontuotus ant pastato (duomenys neskelbtini), panaikinti automobilių stovėjimo aikštelę, įrengtą pastatų komplekso vidiniame kieme, pajungti (atkurti) savavališkai nutrauktą vandens tiekimą į ieškovei priklausantį pastatą (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės 123 142,63 Lt (35 664,57 Eur) bei kiekvieną mėnesį po 10 952 Lt (3171,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuostoliams atlyginti, 6 proc. metinių palūkanų. Ieškovė nurodė, kad atsakovės ant pastato sienos sumontuoti keturi vėdinimo (šaldymo) įrenginiai, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir savavališkai nutrauktas vandens tiekimas trukdo naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu pastatu ir lemia patiriamus nuostolius. Ieškovė taip pat nurodė, kad buvo išnuomojusi negyvenamąsias patalpas atsakovei, tačiau pastaroji neįvykdė pareigos pasibaigus nuomos sutarties terminui tinkamai grąžinti nuomotą daiktą. Dėl to, ieškovės teigimu, atsakovė privalo atlyginti dėl pavėluoto daikto perdavimo ieškovės patirtus nuostolius (CK 6.499 straipsnio 2 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę UAB „Balticum TV“ pašalinti (išmontuoti) vieną vėdinimo (šaldymo) įrenginį, sumontuotą ant pastato šiaurinės dalies, esantį virš ieškovės UAB „Merkys“ nuomos pagrindais naudojamo ir valdomo žemės sklypo, nestatyti automobilių vidiniame (ūkiniame) kieme palei ieškovei nuosavybės teise priklausantį pastatą, t. y. prie vakarinės pastato sienos, arčiau nei 10 metrų, pajungti (atkurti) savavališkai nutrauktą vandens tiekimą į ieškovei priklausantį pastatą; kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas (parduotuvė) (duomenys neskelbtini). Pastatas yra valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris išnuomotas ieškovei. 2007 m. spalio 1 d. ieškovė UAB ,,Merkys“ ir atsakovė UAB „Balticum TV“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 07-01, kuria ieškovė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis 281,83 kv. m patalpas nurodytame pastate. Atsakovė 2012 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą nutraukti nuomos sutartį pasibaigus jos galiojimo terminui. Ieškovė 2012 m. gruodžio 17 d. raštu pareikalavo pašalinti vėdinimo (šaldymo) įrenginius ir panaikinti pastatų komplekso vidiniame kieme įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau atsakovė šių reikalavimų neįvykdė.

Spręsdamas dėl įpareigojimo pašalinti vėdinimo (šaldymo) įrenginius, teismas nurodė, kad vienas įrenginys sumontuotas tiesiai prieš įėjimą į pastatą, virš žemės sklypo, kurį nuomos pagrindais valdo ir naudoja ieškovė. Atsižvelgdamas į tai, kad įrenginys savo gabaritais yra gana masyvus, teismas pripažino, jog jo sumontavimas pažeidžia ieškovės teises tinkamai naudotis žemės sklypo dalimi ir pastatu, todėl įpareigojo atsakovę pašalinti vieną ant pastato šiaurinės sienos sumontuotą vėdinimo (šaldymo) įrenginį (CK 4.40 straipsnio 2 dalis). Ieškinio dalį dėl kitų trijų įrenginių, sumontuotų virš valstybinės žemės, pašalinimo teismas atmetė, nenustatęs, kad jie trukdytų ieškovei privažiuoti prie jai priklausančio pastato, kitaip apsunkintų galimybę naudotis turtu ar pažeistų ieškovės teises ir teisėtus interesus.

Teismas patenkino reikalavimą įpareigoti atsakovę nestatyti automobilių vidiniame (ūkiniame) kieme palei ieškovei nuosavybės teise priklausantį pastatą, t. y. prie vakarinės pastato sienos, arčiau nei 10 metrų. Teismas nurodė, kad pastatų komplekso vidiniame kieme pagal 2006 m. liepos 27 d. Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. T2-233 patvirtintą detalųjį planą automobilių stovėjimo aikštelė nenurodyta, be to, eismo organizavimo ginčo kieme schema nėra derinta su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuru. Teismas sprendė, kad, atsakovei statant automobilius vidiniame kieme palei ieškovei priklausantį pastatą, apsunkinama ieškovės galimybė privažiuoti transporto priemone ir patekti prie nuosavybės teise priklausančio pastato, sudaromos kliūtys naudotis turtu.

Teismas patenkino ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę atkurti nutrauktą vandens tiekimą į ieškovei priklausantį pastatą. Teismas nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato viduje yra vandentiekio sklendė, pro kurią tiekiamas vanduo ieškovei priklausančiam pastatui. Duomenų, kad ieškovė būtų neteisėtai prisijungusi prie vandentiekio tinklų, nėra, o atsakovė savavališkai ir neturėdama tam teisės nutraukė vandens tiekimą į ieškovei priklausantį pastatą, tokiais veiksmais pažeidė ieškovės teises netrukdomai naudotis turtu.

Teismas atmetė reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą, nurodydamas, kad atsakovei pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį pareiga juos atlyginti nekyla. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad, pasibaigus nuomos terminui, ieškovė atsisakė priimti patalpas, nes atsakovė neįvykdė ieškovės reikalavimų pašalinti vėdinimo (šaldymo) įrenginius bei automobilių stovėjimo aikštelę. Tačiau šalys neginčijo fakto, kad atsakovė nuomojamas patalpas yra atlaisvinusi, raktus ieškovei perdavusi. Be to, nėra duomenų apie tai, kad patalpos būtų blogos būklės, ieškovė gali jomis naudotis ir disponuoti. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai atsakovė faktiškai perdavė ieškovei nuomojamas patalpas, o ieškovė priešingai neįrodė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Merkys“ ir atsakovės UAB „Balticum TV“ apeliacinius skundus, 2015 m. vasario 6 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą pakeitė: panaikino teismo sprendimo dalį dėl atsakovės įpareigojimo nestatyti automobilių vidiniame (ūkiniame) kieme ir šį ieškinio reikalavimą atmetė; kitas teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę nestatyti automobilių vidiniame kieme palei ieškovei priklausantį pastatą, neperžengė ieškinio ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis), nes, iš esmės analizuodamas aikštelės įrengimą, nustatė naudojimosi ja tvarką. Kolegijos teigimu, teismas neįsigilino į bylos esmę šiuo klausimu ir sprendė klausimą, dėl kurio šalys neteikė savo paaiškinimų, t. y. neįrodinėjo naudojimosi kiemu aplinkybių ir neprašė nustatyti naudojimosi juo tvarkos.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę pašalinti vieną vėdinimo įrenginį, nurodydama, jog ieškovė neįrodė, kad kiti trys atsakovei priklausantys vėdinimo (šaldymo) įrenginiai trukdo privažiuoti ieškovei prie nuosavybės teise priklausančio pastato ar kitaip apsunkina galimybę naudotis turtu (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad kiti įrenginiai sumontuoti virš valstybinės žemės, kuria gali naudotis visi, suponuoja išvadą, jog tinkamam pastato naudojimui ieškovei turi pakakti išnuomotos žemės sklypo dalies. Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad teismas pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę atkurti nutrauktą vandens tiekimą. Kolegijos teigimu, atsakovė neturėjo pagrindo savavališkai užsukti sklendę ir nutraukti vandens tiekimą ieškovei.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą, nes ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės veiksmų patyrė ar patiria nuostolių (CPK 178 straipsnis). Kolegija sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog pastaroji patiria nuostolių dėl to, kad negauna pajamų vėl išnuomodama patalpas. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė atlaisvino patalpas, atidavė raktus, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė dėl atsakovės netinkamo patalpų perdavimo patiria nuostolių (CK 6.499 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad atsakovė faktiškai patalpas perdavė tokias, kokias išsinuomojo, ir atmetė ieškovės teiginius, jog atsakovė įrengė automobilių stovėjimo aikštelę ir vėdinimo įrenginius, todėl, pasibaigus nuomos terminui, privalėjo juos pašalinti. Kolegijos teigimu, bylos medžiaga patvirtina, kad vėdinimo įrenginiai buvo sumontuoti dar 2002 metais. Atsakovė patalpas iš ieškovės išsinuomojo tik 2007 metais, t. y. jau esant įrengtiems vėdinimo įrenginiams. Dėl automobilių aikštelės ieškovė taip pat nepatiria nuostolių, nes kiemu, kurio žemės nuosavybės teisė priklauso valstybei, buvo galima naudotis visiems ir iki nuomos sutarties sudarymo. Be to, kolegija nurodė, kad nei vėdinimo įrenginiai, nei automobilių aikštelė nėra nuomos dalykas (nuomos sutartyje nebuvo aptarta). Nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė priimti patalpas dėl kliūčių, kurios išnuomojant patalpas atsakovei jau buvo. Kolegija sprendė, kad ieškovės pateikti duomenys apie sudarytą tarpininkavimo sutartį su UAB „Inreal“ dėl nuomininko paieškos neįrodo ieškovės patiriamų nuostolių dydžio, nes nėra duomenų nei apie realius potencialius nuomininkus, nei apie ketintas gauti iš jų pajamas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė UAB ,,Merkys“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 123 142,63 Lt nuostolių atlyginimo bei 6 proc. metinių palūkanų, ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Kasatorės teigimu, teismai nevykdė pareigos kvalifikuoti šalių santykius ir netinkamai sprendė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, nes nepagrįstai atsakovės civilinės atsakomybės klausimą nagrinėjo pagal CK 6.499 straipsnį, neatsižvelgdami į tai, kad byloje nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245–6.249, 6.251, 6.262 straipsniai). Kasatorės nuomone, buvo įrodytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė sumontavo vėdinimo įrenginius ir įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, kurie trukdo ieškovei privažiuoti prie pastato, be to, atsakovė savavališkai nutraukė vandens tiekimą į ieškovei nuosavybės teise priklausantį pastatą; dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė negali išnuomoti pastato ir patiria žalą. Byloje pateikti įrodymai – šalių sudaryta nuomos sutartis Nr. 07-01, 2013 m. balandžio 24 d. ieškovės ir UAB ,,Inreal“ tarpininkavimo paslaugų, nuomojant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartis Nr. P07516, 2014 m. birželio 30 d. UAB ,,Inreal“ raštas, 2014 m. spalio 7 d. Nekilnojamojo turto agentūros ,,Bendraturtis“ raštas – patvirtina, kad ieškovė ketino pastatą nuomoti, ėmėsi reikalingų veiksmų, tačiau dėl atsakovės veiksmų jų išnuomoti nepavyko, nes interesantai atsisakė nuomotis pastatą, kuriame nėra vandens ir prie kurio nėra galimybės privažiuoti. Kasatorė taip pat nurodė, kad teismai netinkamai vertino įrodymus ir savo išvadų šiuo klausimu nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kasatorės pateikti duomenys apie sudarytą tarpininkavimo sutartį ieškant nuomininko nepagrindžia nuostolių dydžio, nes šiuo įrodymu buvo įrodinėjamas nuostolių faktas, o ne dydis. Nuostolių dydį kasatorė įrodinėjo pateiktais duomenimis apie anksčiau iš pačios atsakovės pagal pastato nuomos sutartį gautą nuomos mokestį. Be to, kasatorės mokami komunaliniai ir kiti mokesčiai už ginčo pastatą patvirtina, kad išlaidos, kurias kasatorė patiria negalėdama nuomoti pastato, taip pat laikytinos jos patiriama žala.

Atsakovė UAB „Balticum TV“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad teismai motyvavo procesinius sprendimus, įrodymus vertino laikydamiesi CPK reikalavimų. Atsakovės nuomone, kasatorė siekia peržengti bylos nagrinėjimo ribas, nes nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ji nuostolių atlyginimo pagrįstumo neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų buvimu, o savo reikalavimus grindė šalių sudarytos nuomos sutarties 9 punktu, CK 6.499 straipsniu, t. y. reikalavimą atlyginti nuostolius kildino iš sutartinių santykių pažeidimo, nurodydama, jog atsakovė laiku neatlaisvino ginčo patalpų. Ieškovė neįrodė patirtų nuostolių, be to, siekia iš naujo interpretuoti teismų nustatytas bylos faktines aplinkybes; nuostolių atsiradimą sieja su aplinkybėmis, kurių nebuvo nurodžiusi ieškinyje ir kurios nebuvo apeliacinio apskundimo objektu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu – laisvu proceso dalyvių disponavimu jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo ribas nustato šalys, o kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Kasacinis teismas nagrinėja bylą neperžengdamas kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl neperžiūri skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalių, dėl kurių nėra nė vienos šalies skundo. Kasacinio skundo ribas teismas turi teisę peržengti tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju šis bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų nustatymo klausimas yra aktualus. Kasatorė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę pašalinti (išmontuoti) keturis vėdinimo (šaldymo) įrenginius, panaikinti automobilių stovėjimo aikštelę, pajungti (atkurti) savavališkai nutrauktą vandens tiekimą į kasatorei priklausantį pastatą ir priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: įpareigojo atsakovę pašalinti (išmontuoti) vieną vėdinimo (šaldymo) įrenginį, nestatyti automobilių vidiniame (ūkiniame) kieme palei kasatorei nuosavybės teise priklausantį pastatą, pajungti (atkurti) savavališkai nutrauktą vandens tiekimą į kasatorei priklausantį pastatą; kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: panaikino teismo sprendimo dalį dėl atsakovės įpareigojimo nestatyti automobilių vidiniame (ūkiniame) kieme ir šį ieškinio reikalavimą atmetė; kitas teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą, ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Taigi kasatorė skundžia tik teismų procesinių sprendimų dalį dėl nuostolių atlyginimo klausimo, o kitų dalių, kuriomis pasisakyta dėl kitų ieškinio reikalavimų, neskundžia. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis), todėl šioje nutartyje teisėjų kolegija vertina ir pasisako dėl teismų procesinių sprendimų nuostolių atlyginimo klausimu teisėtumo, o aplinkybių, teismų konstatuotų sprendžiant dėl kitų byloje nagrinėtų reikalavimų, nepripažįsta ginčo dalyku ir jas laiko nustatytomis.    

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje neginčijamai išspręstas klausimas dėl ieškinio reikalavimo pašalinti vėdinimo (šaldymo) įrenginius ir konstatuota, kad kasatorės teises pažeidžia tik vieno įrenginio buvimas; byloje nenustatyta, jog kasatorės teises pažeistų kiti trys įrenginiai. Taip pat byloje išspręstas klausimas dėl kasatorės reikalavimo panaikinti automobilių stovėjimo aikštelę ir šis reikalavimas atmestas, nekonstatavus neteisėtų atsakovės veiksmų. Byloje pripažintas pagrįstu reikalavimas įpareigoti atsakovę atkurti nutrauktą vandens tiekimą, nes spręsta, kad atsakovė neturėjo pagrindo savavališkai užsukti sklendę ir nutraukti vandens tiekimą kasatorei priklausančiam pastatui.

Dėl nuostolių atlyginimo

Kasatorė, ginčydama pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų dalį, nurodo, kad teismai netinkamai sprendė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir neteisėtai neatsižvelgė į tai, jog kasatorė įrodė visas atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytą žalą ir jų priežastinį ryšį. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinį, kasacinio skundo argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su teismų procesinių sprendimų išvadomis nuostolių atlyginimo klausimu.

Pirma, šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ją nagrinėję teismai pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), todėl laikytina, kad teismai pagrįstai pripažino kasatorę neįrodžius nuostolių buvimo fakto ir jų dydžio. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 185 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. v. UAB ,,Golineta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-341-684/2015; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-394-415/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,SEB lizingas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-436-611/2015; kt.).

Iš skundžiamų teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai, spręsdami dėl kasatorės nurodomų nuostolių fakto ir jų dydžio, įvertino tiek kasatorės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes: kasatorei priklausančių patalpų nuomą ir šalių elgesį pasibaigus nuomos teisiniams santykiams; kasatorės atsisakymą priimti nuomotas patalpas ir tokio atsisakymo motyvus; faktą, jog atsakovė patalpas yra atlaisvinusi ir perdavusi kasatorei; duomenis, susijusius su perduotų patalpų būkle iki ir po šalis siejusių nuomos teisinių santykių; kasatorės galimybes naudotis jai priklausančiomis patalpomis ir kt. Teismai nustatė, kad atsakovė faktiškai perdavė ieškovei patalpas tokias, kokias išsinuomojo, t. y. atsakovė patalpas iš kasatorės išsinuomojo jau esant įrengtiems vėdinimo įrenginiams. Teismai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kad kiemu, kurio žemės nuosavybės teisė priklauso valstybei, buvo galima naudotis visiems ir iki nuomos sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino kasatorės pateiktus duomenis apie sudarytą tarpininkavimo sutartį su UAB „Inreal“ dėl nuomininko paieškos ir šio tarpininko raštą, ir laikė, kad šie įrodymai pernelyg abstraktūs ir nėra pakankami kasatorės patiriamiems nuostoliams pagrįsti, nes juose nėra duomenų nei apie realius potencialius nuomininkus, nei apie ketintas gauti iš jų pajamas. Teismai pasisakė dėl įrodymų tinkamumo bei įrodomosios reikšmės. Įvertinę byloje surinktus faktinius duomenis, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorė neįrodė, jog dėl atsakovės veiksmų negali naudotis pastatu pagal paskirtį ar būtų patyrusi realių nuostolių, be to, teismų vertinimu, kasatorė nepagrindė tokių nuostolių dydžio. Iš teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai įvertino kasatorės pateiktus įrodymus, be to, atsižvelgė į aplinkybes, susijusias su tuo, kad vienas vėdinimo įrenginys trukdė kasatorei patekti prie jai priklausančio pastato, pasisakė dėl situacijos, susijusios su vandens tiekimo nutraukimu, tačiau nenustatė, kad šios aplinkybės būtų lėmusios nuostolių kasatorei atsiradimą, t. y. sprendė, kad kasatorė neįrodė, jog dėl atsakovės veiksmų negali tinkamai naudotis pastatu, negali jo išnuomoti ar pan.

Ieškovė, nesutikdama su teismų pateiktu įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių vertinimu, kasaciniame skunde nepagrindžia teismų padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių, teismų jau įvertintų, įrodymų turinio, tinkamumo ir vertinimo. Kasatorės teigimu, pateikti įrodymai – šalių sudaryta nuomos sutartis, tarpininkavimo paslaugų, nuomojant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartis, UAB ,,Inreal“ raštas, Nekilnojamojo turto agentūros ,,Bendraturtis“ raštas – patvirtina, kad kasatorė ketino pastatą nuomoti, ėmėsi reikalingų veiksmų, tačiau dėl atsakovės veiksmų jų išnuomoti nepavyko. Kasatorės tvirtinimu, pateikti duomenys apie sudarytą tarpininkavimo sutartį ieškant nuomininko pagrindžia nuostolių faktą, o nuostolių dydį įrodo duomenys apie anksčiau iš pačios atsakovės pagal pastato nuomos sutartį gautą nuomos mokestį bei komunaliniai ir kiti mokesčiai už ginčo pastatą. Taigi kasatorė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos su nuostolių buvimu bei jų dydžiu susijusios faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismai. Minėta, kad kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus, todėl kasatorės argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorė nepagrindė savo teiginių, jog teismai įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ar neatskleidė bylos esmės, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismai, konstatuodami esant neįrodytus patirtus kasatorės nuostolius, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, savo išvadas tinkamai motyvavo, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). 

Antra, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo didele dalimi grindžia aplinkybėmis ir argumentais, kurie jau buvo įvertinti ir dėl jų pasisakyta neskundžiamose teismų procesinių sprendimų dalyse. Kasatorė, skunde reikalaudama priteisti nuostolių atlyginimą, be kitų argumentų, teigia, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji sumontavo vėdinimo įrenginius ir įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, kurie trukdo privažiuoti prie pastato. Tačiau iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai tokių neteisėtų veiksmų nekonstatavo, t. y. pripažino nepagrįstais kasatorės reikalavimus pašalinti (išmontuoti) tris ant pastato sumontuotus vėdinimo (šaldymo) įrenginius ir panaikinti pastatų komplekso vidiniame kieme įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę. Taigi aplinkybės, susijusios su trijų vėdinimo įrenginių buvimu ir automobilių aikštele, nepripažintos neteisėtais atsakovės veiksmais, ši teismų išvada neskundžiama, todėl nėra šio kasacinio nagrinėjimo dalykas ir laikytina galutine. Dėl to šie kasatorės argumentai atmestini ir nesudaro pagrindo spręsti nuostolių atlyginimo klausimo.

Trečia, išvados dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų teisėtumo nepaneigia kasatorės teiginiai, kad teismai nevykdė pareigos tinkamai kvalifikuoti šalių santykius, nepritaikė ieškinio faktinį pagrindą atitinkančių deliktinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų ir nepagrįstai nenustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Iš teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai tyrė kasatorės nurodytas reikšmingas aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo teiginius dėl deliktinės atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos, jų priežastinio ryšio. Teismai, ištyrę pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus, sprendė esant neįrodyta, kad kasatorė patyrė nuostolių (žalos) dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Taigi teismai iš esmės bylą išnagrinėjo tokia apimtimi, kokia kasatorė ir reikalavo, dėl to tam tikrų kasatorės nurodomų teisės normų tiesioginis neįvardijimas nedaro esminės įtakos teismų procesinių sprendimų teisėtumui bei pagrįstumui. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. I. v. L. J., bylos Nr. 3K-3-209/2014; kt.). Suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą, o teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nordopt“ v. UAB „Optima trade“, bylos Nr. 3K-3-547/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju kasatorė savo teises pirmiausia pasirinko ginti remdamasi sutartine civiline atsakomybe ir CK 6.499 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Dėl to teismai pagrįstai pasisakė dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo sąlygų ginčo situacijoje. 

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti jų kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl pateiktų papildomų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų kasaciniame teisme

Minėta, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu, o bylos faktinių aplinkybių nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Be to, CPK 355 straipsnyje nenustatyta teisė reikšti rašytinius paaiškinimus kasaciniame procese. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako pridėti prie bylos ir nevertina atsakovės kasaciniam teismui kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą pateiktų papildomų įrodymų bei kasatorės pateiktų rašytinių paaiškinimų dėl atsakovės atsiliepimo į kasacinį skundą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus kasacinį skundą, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, turėtas kasaciniame teisme, nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas patyrė 5,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo ir palikus galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Merkys“ (j. a. k. 240363940) 5,67 Eur (penkis Eur 67 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

                                                                      Virgilijus Grabinskas

                                                                      Vincas Verseckas