Byla Nr. T-84-397/2022

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.20.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant J. L.,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Mockevičiui,

Pravieniškių

nuteistajam R. P. (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones),

nuteistojo gynėjui advokatui A. V.,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas atliekančio Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. Ž. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

R. P. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su D. A., iš anksto pasiskirstę vaidmenimis, (duomenys neskelbtini),turėdami tikslą nužudyti L. L. ir užvaldyti jai patikėtą saugojimui turtą, apie 17.30 val. apgaule išviliojo ją su mažamečiais vaikais – M. ir S. L. iš namų. Automobiliu „VW Golf“ D. A. nuvežė L. L. su vaikais prie R. P. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nuvedė ją į šį garažą, kur jau laukė R. P., ir ten pirmas D. A. sudavė alkūne L. L. į veido sritį, po to abu kartu tyčia sudavė ne mažiau kaip 5 kartus rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami jai poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame skruoste, dešinėje blauzdoje, kaktoje, kairio momens ir nugaros minkštuosiuose audiniuose bei smilkininiame raumenyje, odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių kraujosruvas galvos smegeninėje ir veido dalyse. R. P. ir D. A. reikalavo iš L. L. 25 000 JAV dolerių, tai darė grasindami susidoroti su jos mažamečiais vaikais, ir tokiu būdu gavo iš jos 2 000 JAV dolerių. Gavus šiuos pinigus, tą pačią dieną, apie 23 val., abiem nuteistiesiems turint vieningą tikslą ir tyčią, R. P. paduodamas D. A. nešaunamąjį ginklą ‑ kardą, liepė šiam išvežti mažamečius M. L., gimusį (duomenys neskelbtini)., ir S. L., gimusią (duomenys neskelbtini), kuo toliau į mišką ir ten juos žinotinai palikti be pagalbos, pavojingoje gyvybei padėtyje. Vykdant šį paliepimą, D. A. savo automobiliu išvežė mažamečius vaikus – M. L. ir S. L. į mišką, esantį už (duomenys neskelbtini)., už aštuonių kilometrų nuo minėto garažo. Tokiu būdu sudarant pavojingą vaikų gyvybei padėtį, žinotinai paliko be pagalbos vaikus, esančius pavojingoje gyvybei padėtyje, atsižvelgiant į laiko, vietovės, meteorologines sąlygas, ir dėl mažametystės negalinčius imtis savisaugos priemonių. Po to, R. P. ir D. A., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus L. L. atžvilgiu, abu nuteistieji, turėdami vieningą tyčią ir tikslą, surišo ir laikė L. L. surištą tame pačiame garaže iki (duomenys neskelbtini) ryto, tuo sukeldami jai dideles kančias ir skausmą. To paties ryto 5 val., siekiant nužudyti L. L., R. P., D. A. iš anksto įsigytu ir paruoštu 16 000 voltų galingumo elektrošoku, L. L. žalojo kaklo srityje, tuo padarė jai technines elektros poveikio žymes kakle. Po to abu nuteistieji bendrai smaugė L. L. elektros laidu bei rankomis, tuo padarydami stranguliacinę vagą kakle, kraujosruvas kaklo ir liežuvio raumenyse, pažandžio liaukoje, kaklo limfmazgiuose ir dešinės jungo venos aplinkiniuose audiniuose, poliežuvio kaulo ir skydinės kremzlės dešinio viršutinio rago lūžimus, dėl ko L. L. suspaudus kaklą, nukentėjusioji nuo uždusimo mirė. Po to, R. P. ir D. A., siekdami paslėpti nusikaltimą, automobiliu „F. S.“ L. L. lavoną nuvežė į (duomenys neskelbtini) mišką, kur nuėmė nuo jos auksinius papuošalus: keturis žiedus 980 litų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku 500 litų vertės, laikrodį 60 litų vertės, auksinius auskarus 200 litų vertės, auksinę apyrankę, juos užvaldė, nurengė drabužius, nuavė batus, įmetus L. L. lavoną į iškastą duobę, abu pasikeisdami sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių kastuvu į galvą, kitas kūno vietas, tuo padarydami trylika muštinių žaizdų veide bei dešiniame petyje, žandikaulių alveolinių ataugų lūžimus su dantų išnirimu, ir lavoną užkasė. Šiais paminėtais bendrais veiksmais, R. P. kartu su D. A. itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, tyčia nužudė L. L., ir taip pat sudarė pavojingą gyvybei padėtį mažamečiams M. ir S. L., po ko juos žinotinai paliko esančius pavojingoje gyvybei padėtyje ir negalinčius imtis savisaugos priemonių, be pagalbos.

Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu R. P. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 5 ir 8 punktus, 128 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, nuteistas subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso jo turto konfiskavimu.

Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo R. P. veika, numatyta 1961 m. BK 105 straipsnio 5 ir 8 punktuose, buvo perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, veika, numatyta 1961 m. BK 128 straipsnio 2 dalyje, – pagal BK 144 straipsnį, nekeičiant pagal šiuos straipsnius Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu R. P. paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės.

Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teikimo duomenimis, nuteistasis R. P. Į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių atvyko 2008 m. rugpjūčio 6 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Nuteistasis ankščiau neteistas. Atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis adaptacijos laikotarpiu nesugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų, pažeidė nustatytą tvarką. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas, mandagus ir pagarbus. Pataisos namuose, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Teisminio nagrinėjimo metu kaltę dėl įvykdymo nusikaltimo pripažino dalinai. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą. Po vidurinės mokyklos įstojo mokytis į Lietuvos policijos akademiją, tačiau jos nebaigė. Atvykęs į pataisos įtaigą nuteistasis sutiko dirbti pasiūlytą administracijos mokamą darbą, tačiau įdarbintas nebuvo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis reguliariai kreipėsi į įstaigos ir Valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ dėl laisvų darbo vietų, tačiau įdarbintas nebuvo. Nuteistasis savo iniciatyva bendravo su UAB „T.“, kuri sutiko nuteistąjį įdarbinti vertėju, tačiau nuteistasis nebuvo įdarbintas, kadangi pataisos įstaiga nėra sudariusi su minėtu juridiniu asmeniu bendradarbiavimo sutarties. R. P. turi teigiamą nuostatą į darbinę veiklą, tačiau nedirba ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių. Finansiškai remiamas artimųjų. Priteisti civiliniai ieškiniai pilnai padengti. Jokių kitokių finansinių įsipareigojimų nuteistasis neturi. Individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas 2016 m. sausio 5 d., kuriame buvo numatyta  dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, pagal galimybes mokytis arba dirbti. Per plano vykdymo laikotarpį, nuteistasis vieną kartą buvo baustas drausmine nuobauda, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis penkis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, keturis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Šiuo metu nuteistasis R. P. galiojančių drausminių nuobaudų neturi. 2016 m. sausio 6 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką ir nustatyta vidutinė rizika. Pakartotinių įvertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika.  Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, 2022 m. balandžio 19 d.  nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga. Pakartotinio įvertinimo metu buvo nustatyta, kad šiuo metu teisės pažeidėjas aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse - seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose. N. P. pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje užsiima individualia kūrybine veikla - tapymu. Per visą bausmės atlikimo laiką 5 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Per visą bausmės laiką 26 kartus skatintas. Stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika „Išsilavinimas mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ srityje, nes nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, taip pat pataisos namuose įgijo profesiją iki įkalinimo buvo sukaupęs nors ir menką darbo patirtį, bet dirbo, nuostatą į darbą teigiama. „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ nuteistojo teigimu padengė visus priteistus civilinius ieškinius, kitokių įsiskolinimų neturi. Srityje „Mąstymas ir elgesys“ stebima teigiama elgesio dinamika, kadangi nuteistasis lankė užsiėmimus, kurie skirti įgūdžiams ir bendravimui lavinti, taip pat pokalbio metu nestebėtina, kad prarastų savitvardą ar būtų agresyvus. Stebima neigiama nuteistojo elgesio dinamika Piktnaudžiavimas alkoholiu“ ir „Nuostatos“, nes 2021 m. liepos 9 d. nuteistasis baustas už režimo reikalavimų ir vidaus tvarkos pažeidimą - vartojo alkoholinius gėrimus, šiuo metu nuobauda negaliojanti. Po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal OASys metodiką išryškėjo kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija. Dinaminiai veiksniai: buvo įtakojamas asocialios grupės, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių.

Teismo posėdyje prokuroras prašė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą atmesti.  Nuteistasis ir jo gynėjas prašė  teikimą tenkinti.

Pravieniškių

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1671 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Įstatymas įtvirtina galimybę pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka aukščiau nurodytus formalius reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal pataisos proceso metu surinktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Spręsdama šį klausimą, teisėjų kolegija įvertina visas reikšmingas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, asmens pavojingumą, nuteistojo amžių veikos padarymo metu, jo gyvenimo būdą iki nusikaltimo padarymo, elgesį bausmės atlikimo metu, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, galimybę ir norą adaptuotis, resocializuotis ir pastangas laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

R. P. asmens bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis  yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1998 m. gegužės 2 d.). Nuteistasis taip pat pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o bausmę vykdanti institucija kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimą nepakanka – siekiant priimti teisingą sprendimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos (ne)pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, būtina įvertinti ir eilę kitų aplinkybių. 

Sprendžiant dėl nuteistajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia, be kita ko, atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Iš R. P. asmens byloje esančios   2022 m. gegužės 4 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistajam  2016 m. sausio 6 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką ir nustatyta vidutinė rizika. Pakartotinių įvertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika. Atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, 2022 m. balandžio 19 d. nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga. Stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika „Išsilavinimas mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ srityje (nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, taip pat pataisos namuose įgijo profesiją,  nuostatą į darbą teigiama), „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ srityje (nuteistojo teigimu padengti visi priteisti civiliniai ieškiniai, kitokių įsiskolinimų neturi), „Mąstymas ir elgesys“ srityje (lankė užsiėmimus, kurie skirti įgūdžiams ir bendravimui lavinti,  nestebėtina, kad nuteistasis prarastų savitvardą ar būtų agresyvus). Stebima neigiama nuteistojo elgesio dinamika „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ ir „Nuostatos“ (nuteistasis baustas už režimo reikalavimų ir vidaus tvarkos pažeidimą - vartojo alkoholinius gėrimus, šiuo metu nuobauda negaliojanti). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors nagrinėjamu atveju ir fiksuojama mažėjanti nuteistojo R. P. nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, tačiau išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija. Dinaminiai veiksniai: buvo įtakojamas asocialios grupės, negebėjimas atpažinti problemų, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių.  Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokio asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šiuo atveju, įvertinus R. P. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu R. P. taikomas laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas į švelnesnę bausmę būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistojo asmens bylos duomenimis R. P. per visą bausmės atlikimo laiką 5 kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, jo padaryti pažeidimai buvo šiurkštūs. Paskutinį kartą nuteistasis baustas sąlyginai neseniai prieš nepilnus metus, t.y. 2021 m. liepos 9 d. taip pat už šiurkštų rėžimo ir vidaus tvarkos reikalavimų pažeidimą – alkoholinių gėrimų vartojimą, už ką jis 5 paroms buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Nors ši  nuobauda 2021 m. lapkričio 18 d. gautu paskatinimu ir buvo panaikinta prieš laiką ir šiuo metu nuteistasis R. P. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau tai paties pažeidimų fakto nešalina ir yra aplinkybė, nuteistąjį charakterizuojanti neigiamai. Nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo ir rodo R. P. netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi. Šios aplinkybės yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama motyvacija į R. P. siekiamą švelnesnę bausmę.

Įvertinus teismui pateiktą nuteistojo asmens bylos medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais R. P. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo asmens bylos duomenys bei socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad šiuo metu R. P. aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo 2016 m. sausio 5 d. sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse - seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose. Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje užsiima individualia kūrybine veikla - tapymu. Per visą bausmės atlikimo laiką 26 kartus buvo skatintas. Pataisos namuose, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Pataisos įtaigoje nuteistasis sutiko dirbti pasiūlytą administracijos mokamą darbą, tačiau įdarbintas nebuvo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis reguliariai kreipiasi į įstaigos ir Valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ dėl laisvų darbo vietų, tačiau įdarbintas nebuvo ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių. Finansiškai remiamas artimųjų. Palaiko socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais. Priteisti civiliniai ieškiniai pilnai padengti. Jokių kitokių finansinių įsipareigojimų nuteistasis neturi. Tačiau  vien tai, kad R. P. dalyvauja įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose, socialinės reabilitacijos programose, rodoma motyvacija dirbti, aktyvus dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama.  Teisėjų kolegijos vertinimu, toks elgesys ir turėtų būti asmens, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, standartas, jei jis pageidauja, jog būtų pakeista laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos į švelnesnę.  

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nors R. P. anksčiau ir nebuvo teistas, tačiau šiuo metu bausmę atlieka ne tik už nesunkų nusikaltimą, bet ir už  labai sunkų iš anksto suplanuotą, veikiant kartu su bendrininku, nusikaltimą – itin žiaurų nužudymą dėl savanaudiškų paskatų (R. P. kartu su bendrininku, turėdami tikslą užvaldyti nukentėjusiosios turtą ir ją nužudyti, apgaule išviliojo nukentėjusiąją su jos dviem mažamečiais vaikais iš namų, juos nuvežė į garažą, kur reikalaudami iš nukentėjusiosios pinigų, jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir grasino susidoroti su nukentėjusiosios mažamečiais vaikais, laikė nukentėjusiąją surišta, kankino ją elektrošoku, o vėliau pasmaugė; prieš užkasdami nukentėjusiosios lavoną miške, sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių kastuvu į galvą ir kitas kūno vietas, kad niekas negalėtų atpažinti lavono; abu nukentėjusiosios mažamečius vaikus (trijų ir septynerių metų) paliko miške be pagalbos). Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu R. P. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Pažymėtina ir tai, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą, nuteistasis savo kaltę dėl nužudymo pripažino tik iš dalies.

Kaip jau minėta anksčiau, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu (nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja; jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; daug kartų skatintas; jo požiūris į priežiūrą yra teigiamas; palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais), tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę R. P. pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nuskalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam R. P. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsniu,

n u t a r i a :

netenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas atliekančio Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. Ž. teikimo dėl nuteistajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai        Algirdas Remeika

        Gytis Večerskas

        Valdas Vitunskas