Civilinė byla Nr. e2A-370-921/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02742-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.4; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 3.1.7.6; 3.2.3.8; 3.3.1.14
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovui A. G. A. dėl žalos regreso tvarka priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija ,,Righetto studio“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė akcinė draudimo bendrovė ,,Gjensidige“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. G. A. (toliau – atsakovas) 2 900 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio „T. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2022 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadinta tvora. Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas, vairavęs transporto priemonę „T. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Remdamasi žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, ieškovė išmokėjo 2 900 Eur draudimo išmoką. Ieškovė pažymėjo, kad dėl patirtos žalos atlyginimo ji kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Ieškovės nuomone, atsakovo pateikta eksperto sudaryta sąmata yra netiksli, todėl ja remtis nėra pagrindo. Teismo eksperto sąmata suvesta rankiniu būdų ir neatitinka darbo kodų įkainių. Nėra aišku, kuo remiantis atsakovo pasamdytas ekspertas sudarė šią sąmatą. Eksperto surašytoje sąmatoje trūksta įvairių papildomų darbų, tokių kaip: medžiagų ir šiukšlių transportavimo ir utilizavimo, naujo segmento gaminimo, aplinkui esančių struktūrų permontavimo. Remonto darbų išlaidos vien dėl šių papildomų darbų būtų ženkliai didesnės, nei nurodo ekspertas. Be to, pažymėjo, kad panašios tvoros rinkos kaina už kv. m siekia 187,85 Eur. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju reikia pakeisti 6,75 kv. m tvoros, vien už tvoros segmentus būtų sumokėta 6,75x187,85=1 267,99 Eur. Todėl, ieškovės vertinimu, yra akivaizdu, kad eksperto sąmata neatitinka realiai patirtos žalos dydžio. Ieškovė ėmėsi visų reikiamų veiksmų žalos dydžiui nustatyti, kreipėsi į du rangovus (uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Skubi paslauga“ ir individualiai dirbantį meistrą), iš jų gavus skirtingus pasiūlymus, išsirinko ekonomiškai tikslingiausią.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2022 m. sausio 6 d. jis, vairuodamas automobilį, pavažiavo į priekį ir netyčia atsirėmė į trečiajam asmeniui mažajai bendrijai (toliau – MB) ,,Righetto studio“ (toliau – trečiasis asmuo) priklausančią tvorą. Tačiau jokio smūgio atsakovas nejuto, jokių tvoros ar automobilio apgadinimų nepastebėjo. Nepaisant to, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-431-1129/2022 atsakovas neneigė ir dėl to gailėjosi, tačiau nesutiko su nustatytu žalos dydžiu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnio dalies kvalifikacija, todėl administracinio nusižengimo byloje buvo nustatinėjamas realus žalos dydis. Atsakovo teigimu, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 2 900 Eur žalą. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-431-1129/2022 nustatė realų žalos dydį, kuris yra 523,57 Eur (be PVM). Siekdamas tinkamai nustatyti realų žalos dydį, 2022 m. gegužės 24 d. atsakovas kreipėsi į teismo ekspertą, kuris pateikė teismo eksperto konsultacinę išvadą dėl pažeistos tvoros defektų ir defektų atstatymo kaštų Nr. K1 21-63. Teismo ekspertas suskaičiavo, jog defektų pašalinimo kaina 523,57 Eur (be PVM). Atsižvelgiant į tai, atsakovo teigimu, žalos dydis jau yra nustatytas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl ieškinys negali būti patenkintas. Atsakovas nurodė, kad trečiasis asmuo, patyręs žalą, yra PVM mokėtojas. Atsakovo teigimu, priteisus žalą su PVM, susidarytų nepagrįsto praturtėjimo situacija, todėl PVM neturėtų būti laikomas žala žalos atlyginimo bylose ir negali būti priteista.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 2 291 Eur; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 405,03 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovui iš ieškovės 315 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo 10,49 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 13 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – ir draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta automobilio „T. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Vadovaujantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 22 d. pažyma, teismas nustatė, kad 2022 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadinta trečiajam asmeniui priklausanti tvora. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas, vairavęs transporto priemonę „T. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-431-1129/2022 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsakovas pripažintas kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Dėl eismo įvykio trečiajam asmeniui išmokėta 2 900 Eur išmoka. Ieškovė pateikė atsakingam už žalos atsiradimą asmeniui – atsakovui, pretenziją dėl žalos atlygimo. Atsakovui nesutiko grąžinti išmokėtos draudimo išmokos (atlyginti žalos). Todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo (žalos atlyginimo).
6. Bylos šalims neginčijant atsakovo kaltės dėl minėto eismo įvykio, teismas padarė išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Atsakovui, kaip transporto priemonės valdytojui, dėl minėto autoįvykio atsirado civilinė atsakomybė. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas, būdamas draudėju, naudojosi didesnio pavojaus šaltiniu, pažeidžiant draudimo sutarties sąlygas ir įstatymuose nurodytus imperatyvus. Teismas sprendė, kad yra priežastinis ryšys tarp žalos, reikalaujamos priteisti regreso tvarka, ir atsakovo veiksmų.
7. Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, nustatė, kad atsakovas nesutinka su ieškovės prašomu priteisti žalos dydžiu, t. y. 2 900 Eur išmokėta draudimo išmoka, teigė, kad žalos dydis jau yra nustatytas Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-431-1129/2022. Atsakovas teigė, kad administracinėje byloje nustatytas žalos dydis yra prejudicinis faktas ir iš naujo negali būti nustatinėjamas.
8. Iš Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties, priimtos administracinio nusižengimo byloje Nr. II-431-1129/2022, teismas nustatė, kad šioje administracinėje byloje žalos dydis buvo nustatinėjamas siekiant pagal ANK 426 straipsnį tinkamai kvalifikuoti atsakovo administracinį nusižengimą, t. y. įvertinti, ar žalos dydis viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, ar ne. Todėl teismas padarė išvadą, kad minėtoje byloje priimta nutartimi nebuvo konstatuotas prejudicinis faktas, jog atsakovas padarė būtent 633,52 Eur (su PVM) dydžio žalą, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė administracinio nusižengimo byloje nebuvo nukentėjusysis asmuo (ANK 575 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnis), t. y. ieškovė neturėjo galimybės pasinaudoti ANK 664–665 straipsnio nuostatomis, kurios leidžia išspręsti turtinės žalos, padarytos nukentėjusiajam asmeniui, atlyginimo klausimą administracinio nusižengimo byloje. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį vertino kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė, nustatydama žalos ir mokėtinos draudimo išmokos dydį, kreipėsi į du rangovus (UAB „Skubi paslauga“ ir individualiai dirbantį meistrą). Taigi, ieškovė rėmėsi iš esmės dviejų rangovų pateiktais pasiūlymais ir išsirinko ekonomiškai tikslingiausią. UAB „Skubi paslauga“ ir individualiai dirbančio meistro nurodytos tvoros remonto sumos iš esmės sutampa. UAB „Skubi paslauga“ sąmatos sudarymo aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 13 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą. UAB „Skubi paslauga“ sąmata sudaryta remiantis vietoje atliktos apžiūros metu surinkta informacija, atlikta fotofiksacija ir apžiūrą atlikusio eksperto komentarais. Todėl teismas padarė išvadą, kad teigti, jog UAB „Skubi paslauga“ neturėjo teisės jos sudaryti, nepateikiant jokių tai pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikta į bylą lokalinė sąmata, teikiama kartu su teismo eksperto S. K. konsultacine išvada, parengta taip pat asmens, apie kurio kvalifikaciją ir specialias žinias byloje duomenų nėra. Atsakovas neginčijo konkrečių darbų ir medžiagų kainų, tačiau iš esmės ginčijo žalos dydį. Atsakovas, ginčydamas žalos dydį, nenurodė, koks, jo manymu, buvo sugadintas tvoros ilgis, tik nurodė, kad ieškovė mini skirtingus tvoros matus (tvoros plotas, ilgis, segmentų vienetai). Ieškovė remiasi sąmata, kurioje fiksuotas 6 metrų tvoros remontas. Be to, turto apžiūros akte, kurį sudarė žalos nustatymo specialistai UAB „Smart claims“, taip pat fiksuotas 6 metrų sugadintos tvoros ilgis. Todėl teismas darė išvadą, kad kvestionuoti, jog buvo sugadinta 6 metrai tvoros, nėra pagrindo. Atsakovo pateiktoje teismo eksperto S. K. 2022 m. gegužės 24 d. konsultacinėje išvadoje privalomų atstatymo darbų atlikimo kaštų suma nurodyta 633,52 Eur (su PVM). Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovo pateiktoje sąmatoje nurodytos nepagrįstai mažos reikalingų medžiagų kainos, be to, į sąmatą neįtraukti visi reikalingi tvoros remonto darbai. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad atsakovo pateikta sąmata nėra pagrįsta. Be to, teismas pažymėjo, kad pateikta teismo eksperto S. K. konsultacinė išvada negali būti vertinama kaip patikimesnis įrodymas, kadangi išvada parengta atsakovo užsakymu, todėl negali būti vertinama kaip teismo eksperto išvada. Todėl konsultacinę išvadą teismas byloje vertino kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
10. Atsakovas įrodinėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis galėtų būti mažinamas. Atsakovas nurodė, kad tvora nebuvo tinkamai sumontuota, jo manymu, tai patvirtina teismo eksperto S. K. administracinėje byloje duoti paaiškinimai, kad apžiūros metu buvo nustatytas tvoros montavimo defektai. Jei tvora būtų tinkamai sumontuota, eismo įvykio metu nebūtų pažeista ir žala nebūtų atsiradusi. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas, teigdamas, jog tvora buvo su defektais, iš esmės rėmėsi tik savo pasikviesto eksperto paaiškinimais, kurie byloje nėra niekaip pagrįsti. Teismas, neturėdamas kitų įrodymų, kurie pagrįstų tokius atsakovo teiginius, šioje byloje ir administracinėje byloje nustačius, kad atsakovas eismo įvykio metu apgadino trečiojo asmens tvorą, nenustatė pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį.
11. Teismas sutiko su atsakovo argumentais dėl reikalavimo, susijusio su PVM mokesčio įskaitymu į padarytą žalą, nepagrįstumo, todėl sprendė, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 2 291 Eur išmokėtą draudimo išmoką bei 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
12. Ieškinį patenkinus iš dalies, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 405,03 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui iš ieškovės 315 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovo valstybei priteisė 10,49 Eur išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovui iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
14.1. Teismas nepagrįstai Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje vertino kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad minėta nutartimi nėra nustatytas žalos dydis bei nutartis negali būti laikoma prejudiciniu faktus. Apelianto nuomone, administracinio nusižengimo byloje buvo nustatinėjamas bei esmine reikšme turėjo padarytos žalos dydis, nes nuo nustatyto žalos dydžio tiesiogiai priklausė tiek padaryto pažeidimo kvalifikavimas, tiek baudos dydis. Teismui nustačius realų žalos dydį, t. y. 523,57 Eur (be PVM), teismas priėmė nutartį atsakovo veiką perkvalifikuoti į švelnesnį straipsnį. Todėl teismas nagrinėjamoje byloje, priimdamas sprendimą, negalėjo iš naujo nustatinėti žalos dydžio, o tai darydamas ne tik pažeidė proceso teisės normas, bet ir nuosekliai formuojamą bei išplėtotą kasacinio teismo praktiką.
14.2. Sprendimas prieštaringas, kadangi teismas nurodė, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatytas konkretus žalos dydis, o buvo nustatytos jo ribos iki 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (iki 750 Eur), tačiau sprendimu priteisė iš atsakovo 2 291 Eur, o tai daug daugiau nei sprendime minimos administracinio nusižengimo byloje nustatytos žalos ribos. Teismas analizavo bei vadovavosi UAB „Skubi paslauga“ sąmata, tačiau priteisė iš atsakovo meistro T. SMS žinutėje nurodytą sumą. Tokia teismo pozicija ne tik nenuosekli, bet ir prieštaringa. Jeigu teismas vadovavosi UAB „Skubi paslauga“ sąmata, tai neturėjo priteisti sumos, kurią SMS žinutėje nurodė meistras T..
14.3. Teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje pateikta konsultacine išvada teismo eksperto, kuris įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, buvo įvykio vietoje. Pažymėtina, kad UAB „Skubi paslauga“ atstovas buvo apklaustas administracinio nusižengimo byloje ir pats pripažino, kad jokių pažymėjimų ar atestatų UAB „Skubi paslauga“ ir jos vienintelis darbuotojas neturi, jog įvykio vietoje nėra buvęs, o pateikta sąmata nėra tvoros remonto darbų sąmata bei ši sąmata padaryta vadovaujantis prielaidomis.
14.4. Teismas sprendime abstrakčiai nurodė, kad nėra pagrindo vadovautis teismo eksperto konsultacine išvada, nes joje nurodytos nepagrįstai mažos reikalingų medžiagų kainos, be to, į sąmatą neįtraukti visi reikalingi tvoros remonto darbai, todėl laikė, kad atsakovo pateikta sąmata nėra pagrįsta. Tačiau sprendime teismas konkrečiai nenurodė kokių medžiagų kainos per mažos bei neįvardino kokie reikalingi tvoros remonto darbai neįtraukti į sąmatą.
14.5. Teismas teisingai sprendime nurodė, kad PVM šioje byloje ieškovei negali būti priteistas, tačiau PVM sumą skaičiavo nuo netinkamos sumos, t. y. nuo 2 900 Eur, nors sprendime vertino UAB „Skubi paslauga“ sąmatą (sąmatos suma 2 854,34 Eur), ir jos pagrindu tenkino ieškinį. Todėl darytina išvada, kad teismas neatskleidė bylos esmės.
14.6. Sprendime teismas padarė nelogišką išvadą, kad atsakovas neginčijo konkrečių darbų ir medžiagų kainų, tačiau iš esmės ginčijo žalos dydį. Siekiant įrodyti, kokių konkrečiai darbų bei medžiagų reikia norint atstatyti tvorą iki įvykio buvusią būklę, atsakovas kreipėsi į teismo ekspertą, kuris pateikė pagrįstą bei kvalifikuotą konsultacinę išvadą dėl defektų šalinimo. Teismo ekspertas buvo įvykio vietoje, pats nustatė apgadinimus ir surašė konsultacinę išvadą dėl pažeistos tvoros defektų ir defektų atstatymo kaštų bei pateikė sąmatą, kurią patvirtino savo antspaudu ir parašu skirtingai nei UAB „Skubi paslauga“. Darbų kainos turi būti skaičiuojamos įvykio dienos kainomis. Šią aplinkybę teismas ignoravo, o UAB „Skubi paslauga“ sąmatoje net nevertino. Teismas neįvertino, kad senosios tvoros metalo laužas turi vertę ir turėtų mažinti žalos dydį. UAB „Skubi paslauga“ sąmatoje yra numatytas naujo tvoros segmento gaminimas, kas sąmatos kainą gerokai padidina. Tokie darbai siekiu sutvarkyti tvorą nėra reikalingi.
14.7. Teismas nepagrįstai nesutiko su atsakovo teiginiais, kad tvora buvo su defektais, bei nenurodė dėl kokios priežasties atsisakė taikyti CK 6.282 straipsnį. Atsižvelgiant į kvalifikuoto teismo eksperto paaiškinimus, jeigu MB „Rigeto studija“ tvora butų tinkamai sumontuota, šio įvykio metu apskritai nebūtų pažeista ir žala nebūtų atsiradusi. Todėl tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio. Teismas nenurodė jokių motyvų dėl esamo priežastinio ryšio, todėl bylą išnagrinėjo neišsamiai ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
2. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo: atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
15.1. Teismas teisingai konstatavo, jog Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nėra nustatytas konkretus žalos dydis (prejudicinis faktas). Šioje civilinėje byloje ir administracinio nusižengimo byloje Nr. II-431-1129/2022 įrodinėjimo dalykas yra skirtingas, o žalos dydis administracinėje byloje net nebuvo išsamiai ir tiksliai nustatytas. Pats teismas pripažino, kad nebuvo galima nustatyti tikslios žalos dydžio sumos. Todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis pagrįstai vertinta kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Pažymi, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-431-1129/2022, kaip proceso šalis nedalyvavo ieškovė, todėl kaip draudikas negalėjo tinkamai teikti įrodymų, atlikti atitinkamas ekspertizes, vertinimus ir pan., kas būtų įtakoję bylos išsprendimą iš esmės bei patį aplinkybių vertinimą. Tai reiškia, jog ieškovė neturėjo galimybės pasinaudoti ANK 664–665 straipsnio nuostatomis, kurios leidžia išspręsti turtinės žalos, padarytos nukentėjusiajam asmeniui, atlyginimo klausimą administracinio nusižengimo byloje.
15.2. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tiek UAB „Skubi paslauga” sąmata, tiek meistro SMS žinute. Teismas pagrįstai rėmėsi šiais įrodymais, kurie pagrindžia atsakovo sukeltos žalos dydį. Šie įrodymai nepaneigia vienas kito, o sistemiškai dera ir patvirtina ieškovės pateiktą reikalavimą.
15.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „Skubi paslauga“ darbuotojai, sudarę sąmatą, tiek meistras, neturi eksperto, vertintojo statuso, kvalifikacijos. Pažymi, kad komerciniai pasiūlymai, kuriais vadovaudamasis draudikas apskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui, buvo parengti teisėtai ir ilgą laiką rinkoje veikiančių rangovų, turinčių specialistų, kurie turi sugebėjimus atlikti tokius remonto darbus, atitinkamai ir rengti tokių remonto darbų sąmatas. Todėl aplinkybė, kad asmuo, apskaičiavęs remonto išlaidas, neturi vertintojo, eksperto statuso, savaime nepatvirtina, kad toks asmuo neturi reikiamų sugebėjimų apskaičiuoti remonto išlaidas.
15.4. Priešingai nei nurodo atsakovas, jo pateiktos specialisto sąmatos analizė nepaneigia UAB „Skubi paslauga“ sąmatos pagrįstumo. Išvadoje nurodoma, kad sąmata sudaryta nesant pradinių duomenų, neturint defektinio akto ir palyginimui nesant kito komercinio pasiūlymo iš kito rangovo, tačiau šie teiginiai neatitinka tikrovės. Tarp byloje esančių įrodymų yra tiek turto apžiūros aktas, su jame įvardintais turto defektais, tiek sugadinto turto nuotraukos, tiek kito rangovo pateiktas pasiūlymas. „UAB Skubi paslauga“ sąmata buvo sudaryta atsižvelgiant į visą reikšmingą turimą informaciją. Pritaikytas remonto išlaidų skaičiavimo metodas atitinka teismų praktikoje įtvirtintą teisingo žalos atlyginimo principą ir CK įtvirtintą reikalavimą prievoles ir sutartis vykdyti kuo ekonomiškesniu būdu.
15.5. Atsakovo pateikta eksperto sudaryta sąmata yra netiksli, todėl ja remtis nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Sąmatą sudarė ne teismo ekspertas, o S. U., o jo kvalifikacija nėra pateikta. Atsakovo pateikta sąmata neatitinka realiai patirtos žalos dydžio, o šias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Be to, teismo ekspertas faktiškai neatlieka remonto darbų, todėl jo išvada savaime neturi didesnės įrodomosios galios nei faktiškai tokius remonto darbus atliekančių rangovų įsipareigojimas atkurti turtą į iki įvykio buvusią padėtį. Todėl teismas pagrįstai nesirėmė atsakovo pateikta išvada.
15.6. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad tvora jau iki įvykio buvo netinkamai sumontuota, todėl nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Atsakovas šiuos faktus nurodo remiantis savo pasikviesto eksperto paaiškinimais, kurie nėra niekaip pagrįsti ar įrodyti. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad žala tvorai kilo būtent dėl atsakovo neteisėto ir neapdairaus veikimo, kuriuo jis nesuvaldęs automobilio įvažiavo į tvorą ir taip ją apgadino. Atsakovo veiksmai įtakojo žalos atsiradimą, kas sudaro pagrindą išvadai, kad yra priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.
15.7. Atsakovo teiginiai dėl žalos sumos sumažinimo yra visiškai nepagrįsti. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad tvora buvo netinkamai sumontuota iki įvykio. Atsakovas klaidingai nurodo, kad eismo įvykiui kilti reikšmės turėjo neatsargus nukentėjusiojo elgesys, todėl mokėtina žalos suma turėtų būti sumažinta jo atžvilgiu. Nukentėjusysis niekaip neįtakojo eismo įvykio metu kilusios žalos, todėl šie atsakovo argumentai atmestini.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
4. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys iš dalies dėl žalos regreso tvarka priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. liepos 13 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio „T. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2022 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadinta trečiajam asmeniui priklausanti tvora. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas, vairavęs transporto priemonę „T. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-431-1129/2022 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsakovas pripažintas kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Dėl eismo įvykio trečiajam asmeniui išmokėta 2 900 Eur išmoka, kurią ieškovė prašė ieškiniu priteisti iš atsakovo.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės šių pirmosios instancijos teismo išvadų neginčija.
7. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su skundžiamu sprendimu nustatytu žalos dydžiu, t. y. 2 291 Eur suma.
8. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad žalos dydis (523,57 Eur (be PVM)) jau nustatytas Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-431-1129/2022, kuris laikytinas prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje ir iš naujo negali būti nustatinėjamas.
9. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
10. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; ir kt.). Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
11. Taigi, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023).
12. Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-431-1129/2022 žalos dydis buvo nustatinėjamas siekiant pagal ANK 426 straipsnį tinkamai kvalifikuoti atsakovo administracinį nusižengimą, t. y. buvo vertinama, ar žalos dydis viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, ar ne. Taigi, minėtoje byloje nebuvo nustatytas konkretus žalos dydis kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK. Žalos dydis administracinio nusižengimo byloje buvo vertinamas ANK taikymo aspektu, o šioje civilinėje byloje žalos dydis vertinamas pagal CK reikalavimus. Taigi, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje žalos dydžio nustatymas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas civilinės atsakomybės taikymo aspektu. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė administracinio nusižengimo byloje nedalyvavo, nebuvo nukentėjusysis asmuo (ANK 575 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnis), t. y. ieškovė neturėjo galimybės pasinaudoti ANK 664–665 straipsnio nuostatomis, kurios leidžia išspręsti turtinės žalos, padarytos nukentėjusiajam asmeniui, atlyginimo klausimą administracinio nusižengimo byloje.
14. Nustačiusi minėtas aplinkybes bei vadovaujantis kasacinio teismo suformuotais išaiškinimais dėl prejudicinę reikšmę byloje turinčių faktų buvimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-431-1129/2022 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatyti faktai neturi prejudicinės reikmės nagrinėjamoje byloje nustatant žalos dydį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-431-1129/2022 vertino tik kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Tuo pačiu pagrindu pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, nustatydamas žalos dydį, neprivalėjo vadovautis administracinio nusižengimo byloje apibrėžtomis žalos ribomis.
15. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jo pateikta konsultacine išvada, kuri parengta teismo eksperto, įtraukto į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, o vadovavosi nežinomo meistro nežinomos kompetencijos SMS žinute ir jos pagrindu patenkino ieškinį. Be to, apeliantas pažymi, kad teismas analizavo bei vadovavosi UAB „Skubi paslauga“ sąmata (sąmatos suma 2 854,34 Eur), tačiau priteisė iš atsakovo meistro T. SMS žinutėje nurodytą sumą – 2 900 Eur.
16. Taisyklių 13 punkte nurodyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, nustatydama žalos ir mokėtinos draudimo išmokos dydį, kreipėsi į du rangovus (UAB „Skubi paslauga“ ir individualiai dirbantį meistrą). Taigi, ieškovė rėmėsi iš esmės dviejų rangovų pateiktais pasiūlymais. UAB „Skubi paslauga“ sąmatos suma – 2 854,34 Eur, individualiai dirbančio meistro nurodyta darbų suma – 2 900 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad individualiai dirbančio meistro nurodyta suma yra be sąmatos, bet iš esmės sutampanti su UAB „Skubi pagalba“ sąmata, toliau analizavo pastarosios rangovės sąmatos turinį pagrįstumo aspektu. UAB „Skubi paslauga“ sąmata sudaryta remiantis vietoje atliktos apžiūros metu surinkta informacija, nuotraukomis bei vadovaujantis UAB „Smart claims“ turto apžiūros aktu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Skubi paslauga“ sąmatos sudarymo aplinkybės atitinka Taisyklių 13 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą.
18. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad nėra pagrindo vadovautis ieškovės pateikta sąmata, kadangi UAB „Skubi paslauga“ darbuotojai, sudarę sąmatą, neturi eksperto, vertintojo statuso, kvalifikacijos. Taisyklių 13 punkte, kaip minėta anksčiau, numatyta, kad draudikas žalos dydį gali paskaičiuoti vadovaudamasis įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą ir kt. Taigi, vien tai, kad asmuo, apskaičiavęs remonto išlaidas, neturi vertintojo, eksperto statuso, savaime nepatvirtina, kad toks asmuo neturi teisęs apskaičiuoti remonto išlaidas, kurių pagrindu draudikas apskaičiuoja mokėtinos žalos dydį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo į bylą pateikta lokalinė sąmata, teikiama kartu su teismo eksperto S. K. konsultacine išvada, kuria jis prašo vadovautis, nustatant žalos dydį, taip pat parengta asmens apie kurio kvalifikaciją ir specialias žinias byloje duomenų nėra.
19. Iš byloje pateikto žalos nustatymo specialistų UAB „Smart claims“ sudaryto turto apžiūros akto matyti, kad buvo nustatyti tokie tvoros apgadinimai: apgadinta tvora, kuri sudaryta iš metalinių tuščiavidurių stulpelių (4 cm x 8 cm x 1,4; nulenkta apytiksliai 32 vienetai stulpelių, visas apgadintas segmentas apytiksliai 6 m). Apžiūros metu buvo nustatyta, kad stulpeliai pritvirtinti prie metalinio profilio apatinėje dalyje ir dar sutvirtinti metaline juosta apatinės dalies galinėje pusėje. Nurodyta, kad tikėtina, jog tvora yra pritvirtinta prie betoninių polių.
20. UAB „Skubi paslauga“ 2022 m. balandžio 12 d. sudarytoje sąmatoje aptarti nurodytų tvoros apgadinimų pašalinimo darbai: skaldos dangų ardymo ir atstatymo darbai, bordiūro permontavimas, tvoros segmento permontavimas, 6 metrų tvoros segmento remontas–pažeisto stulpelio atpjovimas, gamyba ir pritvirtinimas, medžiagų komplektavimas, transportas, atliekų transportavimas ir utilizavimas. Tuo tarpu atsakovo pateiktoje sąmatoje nurodyti žalos atstatymo darbai: skaldos sluoksnio nukasimas rankiniu būdu, aptvėrimo demontavimas, aptvėrimo sumontavimas, kitas plienas, aptvėrimo apačios užpylimas skalda rankiniu būdu.
21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad didžiąją dalį atsakovo pateiktos sąmatos, kurioje darbų atlikimo kaštų suma nurodyta 633,52 Eur (su PVM), sudaro darbo užmokestis, o išlaidos medžiagoms sudaro vos 66,04 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendime atkreipė dėmesį ir į tai, kad administracinio nusižengimo byloje apklaustas UAB „Skubi paslauga“ atstovas R. K. nurodė, kad kovo mėnesį buvo pakilusi metalo kaina ir vienas toks metalinis tvoros stulpas kainavo apie 200 Eur. Turto apžiūros akte, kurį sudarė žalos nustatymo specialistai UAB „Smart claims“, buvo konstatuotas 32 stulpelių sugadinimas. Iš ieškovės į bylą pateikto Turto žalų skyriaus vyriausiojo eksperto susirašinėjimo su ieškovės atstovu nustatyta, kad tvoros remonto atveju, keičiant juostą, reikėtų demontuoti visus stulpelius ir juos atgal pritvirtinti bei apdirbti. Toks darbas nebūtų ekonomiškas, pigiau būtų pagaminti ar nupirkti ir sumontuoti naujus segmentus. Aplinkybės, kad sugadintos tvoros dalies (segmentų) nereikia keisti naujais, atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčijo ir neįrodinėjo. Tik apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismo eksperto konsultacinės išvadoje tokia darbai nenumatyti. Tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad tokie darbai nėra reikalingi ir nebūtų ekonomiškiau pakeisti sugadintus tvoros segmentus naujais, nei juos rekonstruoti.
22. Apelianto nuomone, teismas neįvertino, kad senosios tvoros metalo laužas turi vertę ir turėtų mažinti žalos dydį, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Nors apeliantas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodyti reikiami atlikti darbai neatitinka rinkos kainų, tačiau taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).
23. UAB „Skubi paslauga“ sąmatoje nurodyta, kad tvoros segmento remontas–pažeisto stulpelio atpjovimas, gamyba ir pritvirtinimas, skaičiuojant tik medžiagų kainą, būtų 544 Eur. Nustačius minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 66,04 Eur suma už medžiagas, kurią nurodo atsakovas, norint atstatyti tvorą į pradinę (iki eismo įvykio) padėtį, yra neprotingai maža. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, atliekant tvoros remonto darbus, bus reikalingas ir medžiagų atvežimas, atliekų transportavimas ir utilizavimas, o šie darbai į atsakovo nurodytą sąmatą taip pat neįtraukti. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovo pateiktoje sąmatoje nėra įvertinti visi reikiami atlikti darbai, todėl ja vadovautis, nustatant remonto kaštus (žalą), nėra pagrindo.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas darbų apimtis ir žalos sumą, pagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta UAB „Skubi paslauga“ sąmata.
25. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad PVM šioje byloje ieškovei negali būti priteistas, tačiau PVM sumą skaičiavo nuo netinkamos sumos, t. y. nuo 2 900 Eur, nors sprendime vertino UAB „Skubi paslauga“ sąmatą, kurios suma 2 854,34 Eur, ir jos pagrindu tenkino ieškinį. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais iš esmės sutinka.
26. Pirmosios instancijos teismas, nustatant darbų apimtis ir žalos sumą, vadovavosi ieškovės pateikta UAB „Skubi paslauga“ sąmata ir ją laikė pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent joje nurodytą sumą t. y. 2 854,34 Eur, teismas turėjo pagrindą pripažinti žalos suma, ir nuo šios sumos išskaičiuoti PVM. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistinas žalos dydis turėjo būti ne 2 291 Eur, kaip nurodyta sprendime, bet 2 254,93 Eur (2 854,34 Eur – 599,41 Eur (PVM)). Šios išvados nepaneigia faktas, kad ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo 2 900 Eur draudimo išmoką.
27. Atsakovas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde įrodinėja CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis, jo teigimu, galėtų būti mažinamas. Atsakovo teigimu, tvora nebuvo tinkamai sumontuota, ką patvirtina teismo eksperto S. K. administracinio nusižengimo byloje duoti paaiškinimai. Jei tvora būtų tinkamai sumontuota, eismo įvykio metu nebūtų pažeista ir žala nebūtų atsiradusi.
28. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, teigdamas, jog tvora buvo sumontuota netinkamai, iš esmės rėmėsi tik savo pasikviesto eksperto paaiškinimais, kuriems pagrįsti nėra pateikta jokių kitų įrodymų. Byloje taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, kad eismo įvykiui kilti reikšmės turėjo neatsargus nukentėjusiojo elgesys. Nustačius, kad būtent atsakovo vairuojamu automobiliu eismo įvykio metu buvo apgadinta trečiajam asmeniui priklausanti tvora, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį.
Dėl kitų argumentų
30. Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės baigties
31. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkindamas iš dalies, nepagrįstai pripažino pagrįsta 2 292 Eur žalos sumą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, sumažinat priteistą žalos sumą nuo 2 292 Eur iki 2 254,93 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
32. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
33. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
34. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 512,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 447,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 65 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 250 Eur išlaidų už eksperto atliktą išvadą surašymo.
35. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (77,76 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 398,68 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o atsakovui iš ieškovės 333,60 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
36. Teismas šioje byloje patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Iš atsakovo priteistinos 10,33 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (proporcingai atmestų reikalavimų daliai) (CPK 96 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
37. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 387,20 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 657 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 52 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 605 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių patirtos išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio.
38. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies (1,58 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina 10,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o ieškovei iš atsakovo, – 381,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige”, juridinio asmens kodas 110057869, iš atsakovo A. G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 254,93 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 93 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 398,68 Eur (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovui A. G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige”, juridinio asmens kodas 110057869, 333,60 (tris šimtus trisdešimt tris eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,33 Eur (dešimt eurų 33 centų) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.“
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige”, juridinio asmens kodas 110057869, iš atsakovo A. G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 381,12 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 12 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovui A. G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige”, juridinio asmens kodas 110057869, 10,35 Eur (dešimt eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė