Civilinė byla Nr. e2A-2438-565/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36609-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
lietuvos respublikos vardu
2021 m. spalio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės benderovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. M.: 2 669,29 Eur negrąžinto vartojimo kredito; 200,10 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. gruodžio 1 d.); 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 669,29 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško vartojimo kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 23 d.); 1 332,05 Eur tarpininkavimo mokesčio; 4,50 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. liepos 24 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. gruodžio 1 d.); 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 669,29 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 23 d.) iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos; 5 proc. metinių procesinių palūkanų.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. spalio 22 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui suteikė 3 100,00 Eur vartojimo kreditą 44 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 443,44 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 22 proc.), 449,79 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų, ieškovė nuo 2020 m. gruodžio 1 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį.
3. Atsakovas R. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 11 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“. Priteisė iš atsakovo R. M. ieškovei AB „NEO Finance“ 2 669,29 Eur negrąžinto kredito, 200,10 Eur palūkanų (iki sutarties nutraukimo dienos), 135,27 Eur tarpininkavimo mokesčio, 260,74 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. birželio 11 d.), 22 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 23 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. birželio 12 d. – 2 120,39 Eur; 2021 m. birželio 23 d. – 2 056 Eur; 2021 m. liepos 23 d. – 1 990,43 Eur; 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 1 923,66 Eur; 2021 m. rugsėjo 23 d. – 1 855,67 Eur; 2021 m. spalio 23 d. – 1 786,43 Eur; 2021 m. lapkričio 23 d. – 1 715,92 Eur; 2021 m. gruodžio 23 d. – 1 644,12 Eur; 2022 m. sausio 23 d. – 1 571 Eur; 2022 m. vasario 23 d. – 1 496,54 Eur; 2022 m. kovo 23 d. – 1 420,72Eur; 2022 m. balandžio 23 d. – 1 343,51 Eur; 2022 m. gegužės 23 d. – 1264,88 Eur; 2022 m. birželio 23 d. – 1184,81 Eur; 2022 m. liepos 23 d. – 1103,27 Eur; 2022 m. rugpjūčio 23 d. – 1020,24Eur; 2022 m. rugsėjo 23 d. – 935,68 Eur; 2022 m. spalio 23 d. – 849,57 Eur; 2022 m. lapkričio 23 d. – 761,88 Eur; 2022 m. gruodžio 23 d. – 672,59 Eur; 2023 m. sausio 23 d. – 581,66 Eur; 2023 m. vasario 23 d. – 489,06 Eur; 2023 m. kovo 23 d. – 394,76 Eur; 2023 m. balandžio 23 d. – 298,74 Eur; 2023 m. gegužės 23 d. – 200,96 Eur; 2023 m. birželio 23 d. – 101,36 Eur); 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 265,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 196,67 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo R. M. į valstybės biudžetą 8,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
4.1. byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 2 669,29 Eur negrąžinto vartojimo kredito;
4.2. ieškovė nurodė, kad atsakovo kreditingumą nustatė, įvertindama duomenis apie atsakovo pajamas už paskutinius 4 mėnesius iki sutarties sudarymo. Ieškovė nustatė, kad atsakovo paskutinių keturių mėnesių pajamų vidurkis yra 845,19 Eur, atsakovas turėjo 114,84 Eur įsipareigojimų kitose finansų įstaigose. Po sutarties su ieškove sudarymo atsakovo įsipareigojimai kiekvieną mėnesį sudarė 68,44 Eur (ieškovės suteiktu kreditu refinansuota dalis kitoje įmonėje turimų kreditų), t. y. sudarė 21,53 proc. atsakovo pajamų. Atsakovo pajamos buvo pakankamos ir tvarios sudaryti sutartį. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį, jo gebėjimus įvykdyti sutartinę prievolę ir grąžinti kreditą, atsakovo įsipareigojimų ir pajamų santykis neviršijo 40 proc., todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnyje nustatytų kreditingumo neįvertinimo pasekmių;
4.3. pagal šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 22 procentų metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2023 m. birželio 23 d. Sutartį nutraukus 2020 m. gruodžio 1 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 200,10 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, toks ieškovės reikalavimas yra pagrįstas;
4.4. ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 332,05 Eur tarpininkavimo mokesčio. Teismas nurodė, jog iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole, ją sudarius. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Vadovaujantis mokėjimo grafiku, iki sutarties nutraukimo (2020 m. gruodžio 1 d.) atsakovo mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 135,27 Eur (132,89 Eur + 10,22 Eur / 30 d. x 7);
4.5. atsakovo mokėtinos mokėjimo (pelno) palūkanos buvo išreikštos fiksuotu dydžiu (1 443,44 Eur), šią palūkanų sumą nurodant sutartyje ir mokėjimo grafike išdėstant jos mokėjimą kas mėnesį mokėtinomis įmokomis, kurias ieškovė tikėjosi gauti iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 23 d.). Ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, todėl ieškovė įrodė negautų pajamų faktą;
4.6. vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teismas nurodė, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 22 proc.) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (2 669,29 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 200,10 Eur, kurių atsakovas neapmokėjo, todėl jos buvo priteistos šiuo sprendimu už akių. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 1 443,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. gruodžio 1 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. birželio 23 d.) sudarytų 1 243,34 Eur (1 443,44 Eur – 200,10 Eur). Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o, pasibaigus sutarties terminui, palūkanos neviršytų būtent nurodytos 1 243,34 Eur sumos. Taigi, tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Be to, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 23 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 22 proc. palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis;
4.7. teismas sprendė, jog yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. birželio 11 d.), kurių suma – 260,74 Eur (44,46 Eur : 30 d. x 21 d.) + 43,39 Eur + 42,29 Eur + 41,17 Eur + 40,03 Eur + 38,87 Eur + (37,69 Eur : 30 d. x 19 d.), taip pat 22 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 23 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio;
4.8. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 22 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 2 669,29 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 4,50 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. liepos 24 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 1 d. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos. Šiuo atveju netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 258,25 Eur ((2 669,29 Eur + 200,10 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 22 procentų kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 258,25 Eur sumą. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytai atsakovo atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį, esant neproporcingai didelei, yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis, 6.2284 straipsnio 8 dalis). Įvertinęs tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, teismas konstatavo, kad Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte esanti sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja;
4.9. teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą 3 265,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4.10. ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 295 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 95 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Teismas nurodė, jog iš šešių materialiųjų reikalavimų iš esmės patenkinti keturi, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteisė 196,67 Eur (295 Eur / 6 x 4) bylinėjimosi išlaidas. Teismas iš atsakovo taip pat priteisė 8,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Ieškovė AB „NEO Finance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimą už akių: dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 332,05 Eur tarpininkavimo mokesčio; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 295 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovo 27 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, bei 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
5.1. pagal sutarties 1.8 punktą bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas pagal sutarties 1.29, 5.3, 5.3.1, 5.3.2, 5.4 ir 5.11 punktus;
5.2. pagal sutarties 1.29 punktą tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat, tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Kredito davėjas iš anksto negali numatyti, kokius vartojimo kredito sutarties priežiūros veiksmus gali reikėti atlikti ateityje, kadangi, sudarant sutartį, iš anksto nėra aišku, ar kredito gavėjas tinkamai vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ar įmokas atliks laiku, ar atliks įmokas nesilaikydamas grafiko, ar įmokas atliks dalimis per kelis kartus (pvz., kas dieną ar savaitę), ar jam reikės siųsti informacinius pranešimus dėl vėluojamų apmokėti įmokų ir pan. Tarpininkavimo mokesčio suma yra padalinama kiekvienai mėnesinei įmokai visam sutarties laikotarpiui. Priteisiant tarpininkavimo mokestį tik iki sutarties nutraukimo, apeliantė neatgauna net savo jau patirtų išlaidų, susijusių su teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ir pan. Sutarties priežiūra, įmokų surinkimas ir paskirstymas plačiąja prasme nesibaigia nutraukus sutartį ir teismui priėmus sprendimą. Skolininkui nesumokėjus skolos bylos nagrinėjimo teisme stadijoje arba per sprendimo įsiteisėjimo terminą, kreditorius privalo kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Priverstinio skolos išieškojimo proceso trukmės bei iš antstolio gaunamų išskaitymų dydžio ir dažnumo neįmanoma numatyti iš anksto, todėl net ir šioje stadijoje vykdoma intensyvi sutarties priežiūra, įmokų surinkimas bei paskirstymas. Kredito davėjas patiria kaštus ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir po sutarties nutraukimo ir net vykdymo procese;
5.3. sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 9,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1 punktas) ir kad jis apskaičiuojamas 5.3.2 punkte nustatyta tvarka. Sutarties specialiosiose sąlygose taip pat yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida tvirta suma yra 449,79 Eur, kuri yra įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą bei atsakovui buvo suprantama, kad jis šią sumą turės grąžinti. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta konkreti tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma (449,79 Eur) sudarant vartojimo kredito sutartį buvo įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą, kuri neviršijo bendros vartojimo kredito sumos bei buvo išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai kredito gavėjo patogumui. Vien tas faktas, jog kredito gavėjas šios sumos nepadengė sudarant vartojimo kredito sutartį ar kartu su pirma įmoka, o konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, kaip atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas, buvo išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai kredito gavėjo patogumui, neturėtų būti pagrindas tarpininkavimo mokesčio tvirtą sumą, išdalintą dalimis kiekvienai mėnesinei įmokai, priteisti tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo;
5.4. šalys susitarė, kad sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 1 636,91 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra 1 187,12 Eur. Taigi, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 449,79 Eur. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu. Šiame punkte numatyta, jog bet kokios nuolaidos yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, t. y., kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai klientams, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Pažeidus šį reikalavimą ir vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam sutarties laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį visa apimtimi;
5.5. sutarties sąlygos, reglamentuojančios tarpininkavimo mokesčio taikymą, šio mokesčio paskirtį, jo skaičiavimo tvarką ir mokėjimo sąlygas yra aiškios, šalys sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo pasirašė laisva valia, atsakovas nebuvo klaidinamas, jam buvo pateikta informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, taip pat ir apie tarpininkavimo mokestį bei jo apskaičiavimą;
5.6. nustačius, jog ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat turėtų būti pakeista, priteisiant ieškovei visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidos, tai yra 295 Eur.
6. Atsakovas R. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas R. M. 2019 m. spalio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kredito sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 3 100,00 Eur vartojimo kreditą 44 mėnesių terminui su 22 proc. metinėmis mokėjimo (pelno) palūkanomis, o atsakovas įsipareigojo periodinėmis įmokomis grąžinti suteiktą kreditą, sumokėti 1 443,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas ir kitus su Kredito sutartimi susijusius mokesčius. Atsakovas šių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. lapkričio 25 d. pranešimu vienašališkai nuo 2020 m. gruodžio 1 d. nutraukė Kredito sutartį.
11. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas priteisti tarpininkavimo mokestį, tai yra ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovei priteista 135,27 Eur tarpininkavimo mokesčio, ir priteisti iš atsakovo visą Kredito sutartyje numatytą tarpininkavimo mokestį.
12. Pagal Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktą tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra.
13. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas); 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų (5.3.2 punktas).
14. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu.
15. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte numatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
16. Nustatyta, jog Kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra išskirti du tarpininkavimo mokesčio dydžiai: mokestis su nuolaida (449,79 Eur) ir mokestis be nuolaidos (1 636,91 Eur). Ieškovės vertinimu, tarpininkavimo mokesčio suma su atsakovu buvo suderinta individualiai, todėl, nutraukus Kredito sutartį dėl tos priežasties, jog atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė įgijo teisę reikalauti viso Kredito sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio, ir tarpininkavimo mokesčio nuolaida atsakovui negali būti taikoma. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.
17. Įvertinus Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.11 punktus, matyti, jog tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių, taigi ji iš esmės pasireiškia nubaudimo forma, kas atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą (CK 6.71 straipsnis). Aplinkybė, kad netesybos šiuo atveju pavadintos tarpininkavimo mokesčiu, nekeičia jų esmės.
18. Konkrečiu atveju Kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 449,79 Eur, yra aiški, apibrėžta ir atsakovui turėjo būti suprantama, kad būtent šį mokestį jam reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Tokia išvada darytina įvertinus ieškovės pateiktą atsakovo mokėjimų detalizaciją, iš kurios matyti, jog į bendrą kasmėnesinę atsakovo mokėtiną įmokos sumą (113,48 Eur ~ 113,49 Eur) įeina būtent tarpininkavimo mokesčio sumos su nuolaida dalis (10,22 Eur ~ 10,23 Eur). Be to, būtent tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida įeina į Kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito sumą, kurią, pasirašydamas sutartį, įsipareigojo sumokėti atsakovas, tai yra 4 993,23 Eur (3 100 Eur kreditas + 1 443,44 Eur mokėjimo palūkanos + 449,79 Eur tarpininkavimo mokestis).
19. Tačiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju apeliantė turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio su nuolaida, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu Kredito sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki Kredito sutarties nutraukimo (2020 m. gruodžio 1 d.).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ieškovės pateikta sumų, kurias atsakovas turėjo mokėti kiekvieną mėnesį, detalizacija (mokėjimo grafiku), pagrįstai nustatė, jog iki Kredito sutarties nutraukimo (2020 m. gruodžio 1 d.) atsakovo mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 135,27 Eur (132,89 Eur + 10,22 Eur / 30 d. x 7) ir būtent šią sumą sprendimu už akių priteisė iš atsakovo.
21. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
23. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškinio patenkinimo daliai proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės apeliacinio skundo materialūs reikalavimai netenkintini, taip pat nėra pagrindo perskirstyti ir bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas bei įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovė neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Teisėjos Rūta Burdulienė
Rosita Patackienė
Neringa Švedienė