Civilinė byla Nr. 2A-920-436/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10186-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.1.2.4.1.3.; 2.5.15.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Mindaugo Šimonio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15198-429/2015 pagal ieškovės B. T. ieškinį atsakovui A. T., tretiesiems asmenims A. P., notarei V. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.              Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančia 2007 m. kovo 29 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią B. T. padovanojo A. T., jai nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 59 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – ginčo butą grąžinti B. T. asmeninėn nuosavybėn.
2. Ieškinyje nurodė, kad buto dovanojimo sutartį su atsakovu sudarė tam, jog apsaugoti butą nuo atsakovo A. T. IĮ „Schema“ vardu vykdomos statybų projektavimo veiklos rizikos, kadangi ši įmonė buvo registruota ieškovės vardu. Ieškovė buvusi tik formali šios įmonės savininkė ir su šia įmone nieko bendro neturėjusi, nedalyvavusi jos veikloje ir negavusi iš įmonės jokios naudos. Atsakovas įtikino ieškovę, kad gali kilti teisminiai ginčai tarp IĮ „Schema“ ir UAB „Rodena“ dėl sudarytų sutarčių, todėl ieškovė gali būti atsakinga savo turtu už šios įmonės prievoles.
3. Po dovanojimo sutarties sudarymo ieškovė ir toliau liko gyventi ginčo bute, mokėjo už šį butą mokesčius. Ieškovė 2015 m. balandžio pradžioje iš antstolio R. B. rašto sužinojo, kad į atsakovo A. T. turtą yra nukreiptas 102 810 Lt išieškojimas. Ieškovės manymu, dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, kadangi ji sudaryta tik dėl akių, t. y. neketinant sukurti teisinių pasekmių ir prašo taikyti restituciją, butą grąžinti ieškovei.
4. Atsakovas A. T. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko (I t., b. l. 80).
5. Trečiasis asmuo A. P. atsiliepimu į ieškinį pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (I b. l. 112–120). Atsiliepime nurodė, kad ieškovė formaliai ginčija sutartį kaip tariamą sandorį tam, kad atsakovas, sumažindamas savo turimo turto apimtį, išvengtų greito atsiskaitymo su kreditoriumi – trečiuoju asmeniu A. P.. Dovanojama sutartis buvo įvykdyta ir pradėta ginčyti tik praėjus ilgam laikotarpiui, kai kilo išieškojimo iš A. T. grėsmė, todėl negali būti laikoma tariama. Vien faktas, jog ieškovė savo vardu mokėjo mokesčius už buto komunalines ir kitas paslaugas nėra pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia kaip tariamą sandorį.
6. Trečiasis asmuo notarė V. J. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti (I t., b. l. 124), nes sandorio tvirtinimo metu nebuvo jokių nesutarimų tarp sutarties šalių, notarė buvo įsitikinusi, kad jos tvirtinama sutartis atitiko šalių valią bei tikruosius faktus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo A. P. 2006 m. lapkričio 12 d. sudarė projektavimo darbų sutartį su UAB „Schema“ (iki 2007 m. kovo 19 d. IĮ „Schema“), kurios savininkė buvo B. T. (I t., b. 1. 10). Atliktus darbus trečiasis asmuo A. P. perdavė 2007 m. vasario 16 d., tačiau įmonė už darbus neatsiskaitė. Šios aplinkybės yra nustatytos Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8347-475/2015 (I t., b. l. 87-92). Po šio sprendimo priėmimo ieškovė ir atsakovas 2007 m. kovo 29 d. sudarė buto dovanojimo sutartį (I t., b. 1. 8–9).
9. Taip pat vyko ir kitas teisminis ginčas tarp trečiojo asmens A. P. ir atsakovo A. T. (I t., b. 1. 87–100). Trečiajam asmeniui A. P. iš atsakovo buvo priteista 29 775,83 Eur nuostolių, 5 proc. procesinės palūkanos ir bylinėjimo išlaidų atlyginimas. Visą šį laikotarpį ginčo butas buvo atsakovo nuosavybė (I t., b. 1. 40).
10. A. P. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-8347-475/2015, kurio pagrindu vykdymo eigoje buvo areštuotas skolininkui A. T. priklausantis ginčo butas (I t., b. 1. 42 ir 101). Kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas – nėra. Areštavus atsakovui A. T. priklausantį butą, ieškovė B. T. Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, net neįtraukdama į procesą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų A. P., kuris būdamas apdairus, pareiškė prašymą teismui jį įtraukti į pradidėjusį procesą (I t., b. l. 3–5).
11. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo nuomone konstatuotinas ieškovės ir atsakovo nesąžiningumas. Toks dovanojimo sutarties nuginčijimas atsakovui padėtų išvengti tinkamo atsiskaitymo su kreditoriumi A. P., nes sumažėtų jo turto apimtis. Teismas darė išvadą, kad buto dovanojimo sutartis buvo realiai įvykdyta, todėl negali būti pripažinta tariamu sandoriu ir dėl to negaliojančiu.
12. Panaudojus tariamo sandorio faktą prieš sąžiningą trečiąjį suinteresuotą asmenį A. P., jis nukentėtų, nes nebūtų atsakovo turto, į kurį būtų galima nukreipti priteistos skolos išieškojimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė B. T. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:
1. Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės nesąžiningumo trečiojo asmens A. P. atžvilgiu. Paties trečiojo asmens reikalavimas, kuriuo jis grindė savo poziciją šiame ginče, su ieškove nesusijęs. Trečiasis asmuo turi reikalavimą išimtinai tik atsakovo atžvilgiu, pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8347-475/2014. Šiuo sprendimu nustatyta, kad atsakovas, būdamas vieninteliu UAB „Schema“ vadovu ir dalyviu nuo 2007 m. balandžio 4 d., trečiojo asmens A. P. atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių UAB „Schema“ negalėjo atsiskaityti su trečiuoju asmeniu. O būtent atsakovas neteisėtais veiksmais pinigus išleido sumokėdamas avansu už darbus įmonei, kuri vėliau bankrutavo (I t. b. I. 92), todėl pati UAB „Schema“ tapo nemoki. Minėtoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia padaryti kategorišką išvadą, kad, jeigu nebūtų minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų, trečiojo asmens reikalavimas UAB „Schema“ atžvilgiu būtų buvęs užtikrintas areštuojant iš UAB „Rodena“ gautas pinigines lėšas ir tokiu būdu visiškai patenkintas iš UAB „Schema“ turto. Todėl ieškovės prašoma pripažinti negaliojančia sutartis (turi būti vertinamos jos sudarymo metu egzistavusios aplinkybės) neturi nieko bendra su trečiuoju asmeniu, jo reikalavimu, ar su ieškovės sąžiningumu jo atžvilgiu. Pažymi, kad pats trečiasis asmuo niekada nereiškė jokių pretenzijų pačiai ieškovei kaip buvusiam UAB „Schema“ dalyviui.
2. Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad sutartis yra reali, kad šalys ją sudarydamos tokių tikslų siekė. Šiuo atveju faktinių civilinių teisių pasikeitimo sudarius ginčo sutartį neįvyko: faktiškai ieškovė (dovanotoja) neperdavė savo buto neatlygintinai dovanos gavėjui (atsakovui), o šis neperėmė jo neatlygintinai nuosavybėn. Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad po dovanojimo sutarties sudarymo ginčo bute toliau gyveno ir jo išlaikymo išlaidas mokėjo bei moka iki šiol tik pati ieškovė, savo vardu (I t. b. I. 43–64). Atsakovas dar prieš ginčo sutartį įgijo savo būstą (I t. 177–181), kuriame gyvena iki šiol. Šios aplinkybės įrodytos nuosekliais šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais. Tikroji ginčo dovanojimo sutarties šalių valia buvo nukreipta į tai, kad formaliai perregistravus butą atsakovo A. T. vardu būtų apsaugotas ieškovės B. T. asmeninis turtas nuo galimos UAB „Rodena“ pretenzijos. Nors atsakovas žadėjo, grėsmei išnykus, anuliuoti tariamą ginčo sutartį, tačiau dėl užsitęsusių teisminių ginčų negalėjo to padaryti. Šias aplinkybes atsakovas nuo ieškovės slėpė, motyvuodamas užimtumu. Ieškovei pagrindo inicijuoti ginčo sutarties naikinimą nebuvo, kadangi ji ir toliau valdė bei naudojosi butu kaip savo.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2013-06-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2452-653/2013. Šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nurodytos bylos iš esmės. Nurodytoje byloje ieškovas net negynė savo daiktinių teisių. Be to, nurodytoje byloj netirta, ar tariamo sandorio sudarymo tikslas buvo pasiektas. Sandorio tikslas turi įtakos restitucijai, bet ne paties tariamo sandorio negaliojimui (CK 1.81 str. 3 d.). Todėl minėtas sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ir negali būti laikomas precedentu šioje byloje.
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ginti ieškovės teises, motyvuodamas jos tariamu nesąžiningumu, jos žinojimu apie skolą trečiajam asmeniui sutarties sudarymo metu. Trečiasis asmuo niekada nereiškė pretenzijų ieškovei, kaip IĮ „Schema“ savininkei, net neįtraukė jos į procesą, kaip subsidiariai atsakingo asmens Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-67- 527/2012, kurioje trečiajam asmeniui buvo priteistas skola iš UAB „Schema“. Trečiojo asmens reikalavimas yra išimtinai atsakovui, dėl būtent jo neteisėtų veiksmų.
5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.86 straipsnio nuostatas dėl trečiojo asmens teisių gynimo. Sutartis, kaip tariamas sandoris, neturėjo tikslo pažeisti ir nepažeidė trečiojo asmens teisių. Pagal sutartį trečiasis asmuo jokių teisių neįgijo ir nepretendavo jų įgyti. Jis šiuo sandėriu nesirėmė, nesirinko savo teisių gynimo būdo sutinkamai su šio sandorio faktu. Kaip ir minėta, trečiojo asmens reikalavimas į atsakovą atsirado dėl išimtinai atsakovo neteisėtų veiksmų, su kuriais ieškovė niekaip nesusijusi. Todėl ieškovė, neskolinga trečiajam asmeniui, neatlikusi jo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, turi teisę ginčyti sutartį ir reikalauti restitucijos.
6. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė neva žinojo apie Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 8347-475/2014, nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Faktas, kad ji laikotarpyje iki minėto sprendimo įsiteisėjimo neginčijo sutarties neturėtų jokios esminės reikšmės ginčo ar, kaip teismas padarė išvadą, ieškovės sąžiningumui. Ieškovei sutartį atsirado būtinybė ginčyti tik sužinojus apie savo teisių pažeidimą, t. y. susipažinus su antstolio raštu 2015 m. balandį. Kad ieškovė būtų žinojusi apie UAB „Schema“ ar atsakovo ginčus su trečiuoju asmeniu, byloje jokių duomenų nėra.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Priešingai nei nurodo ieškovė (apeliantė), prašoma pripažinti negaliojančia sutartis turi konkrečias ir tiesiogines sąsajas su trečiuoju asmeniu ir su ieškovės bei atsakovo sąžiningumu jo atžvilgiu. Kaip ir buvo nustatyta 2014-10-22 sprendimu civ. byloje Nr. 2-8347- 475/2015 (b.l.87-92), pagal projektavimo darbų sutartį UAB „Schema“ įsipareigojo A. P. sumokėti 97000 Lt per 10 darbo dienų nuo darbų perdavimo - kadangi trečiasis asmuo A. P. UAB „Schema“ darbus perdavė 2007-02-16, apmokėjimas už darbus turėjo būti atliktas iki 2007-03-02. Tačiau vietoj apmokėjimo, ieškovei ir atsakovui jau žinant apie įsiskolinimą trečiajam asmeniui A. P., siekiant išvengti išieškojimo galimumo, ir buvo sudaryta buto dovanojimo sutartis (t. I, b. 1. 8-9). Taigi, akivaizdu, kad ieškovė ir atsakovas jau žinojo būsimą kreditorių A. P., todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog dovanojimo sutartis (t. I, b. 1. 8-9) neturi nieko bendra su įsipareigojimais trečiajam asmeniui. Pažymi, kad, tiek ieškovė (apeliantė) tiek atsakovas ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu siekia išvengti atsakovo atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu A. P..
2. Pažymi, kad jeigu dovanojimo sutartis iš tiesų būtų buvusi tariama, o jos tikslas – tik apsaugoti butą nuo išieškojimo, tai manytina, kad atsakovas, įsiteisėjus sprendimui dėl skolos išieškojimo iš UAB „Schema“, būtų perleidęs buto nuosavybės teisę ieškovei, t. y. grąžinęs butą arba ieškovė būtų pareiškusi reikalavimus dėl dovanojimo sutarties negaliojimo, tačiau tai nebuvo padaryta. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimu (I t., b.1.87–92) iš atsakovo A. T. trečiojo asmens A. P. naudai buvo priteistas 29 775,83 Eur nuostolių atlyginimas, byla tęsėsi iki 2015 m. kovo 24 d., kuomet apeliacinės instancijos teismas (I t., b. 1. 93–100) paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, per visą šį laikotarpį ieškovė nereiškė ieškinio dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Šių faktų visuma patvirtina išvadą, jog ieškovė ir atsakovas, siekdami išvengti esamų ir būsimų prievolių kreditoriams įgyvendinimo sudarė buto dovanojimo sutartį. Kai ginčo nekilnojamasis turtas – butas, buvo areštuotas vykdymo procese, ieškovė ir atsakovas ir toliau siekė išvengti prievolių įvykdymo, šioje civilinėje byloje pareiškiant ieškinį dėl jau sudaryto buto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, net neįtraukdami į procesą kreditoriaus (trečiojo asmens A. P.), nors žinojo apie jį.
3. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2452-653/2013 pagrįstai, kadangi pirmosios instancijos teismo nurodytoje cituojamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš esmės yra tapačios išnagrinėtai civilinei bylai.
4. Dėl ieškovės veiksmų sąžiningumo pažymi, kad nuo 2008 m. birželio iki 2015 m. kovo mėn. tarp trečiojo asmens ir UAB „Schema“ vyko teisminis ginčas dėl skolos. Kitas teisminis ginčas vyko tarp trečiojo asmens A. P. ir atsakovo A. T. (b. 1. 87-100), kurie baigėsi tuo, jog trečiajam asmeniui A. P. iš atsakovo buvo prileista 29.775,83 EUR nuostolių, 5 proc. procesinės palūkanos ir bylinėjimo išlaidų atlyginimas. Visą šį laikotarpį butas buvo atsakovo nuosavybė. Vietoj apmokėjimo, ieškovei ir atsakovui jau žinant apie įsiskolinimą A. P., siekiant išvengti išieškojimo galimumo, buvo sudaryta buto dovanojimo sutartis. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė ir atsakovas jau žinojo būsimą kreditorių A. P., todėl darytina išvada, jog buvo aktyviai siekta ir iki šios dienos aktyviai siekiama išvengti atsiskaitymo ir su trečiuoju asmeniu A. P..
5. Net, jei ir laikyti, kad ieškovė ir atsakovas sudarė tariamą sandorį, tačiau jis negali būti panaudotas prieš sąžiningą trečiąjį asmenį – A. P.. Pastarajam ieškovės ir atsakovo sudarytas sandoris yra naudingas, kadangi jo pagrindu buto nuosavybės teisė priklauso atsakovui ir taip yra galimas priteistų nuostolių išieškojimas trečiojo asmens A. P. naudai. Laikant, jog sutartis yra reali ir galiojanti, atsakovui priklausantis butas pradėjus vykdymo procesą buvo areštuotas antstolio (I t., b. 1. 101), o atėjus CPK nustatytai eilei, būtų realizuotas. Tačiau, priešingu atveju, panaudojus tariamo sandorio faktą prieš sąžiningą trečiąjį asmenį A. P., jis nukentėtų, nes nebūtų atsakovo turto, į kurį būtų galima nukreipti priteistos skolos išieškojimą.
6. Pagal CK 1.86 straipsnio nuostatas pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui. Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) neįrodė, jog sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, priešingai – šioje civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei faktinės aplinkybės suponuoja prielaidą dėl ieškovės (apeliantės) ir atsakovo nesąžiningumo, kadangi nuginčijus sudarytą nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį trečiasis asmuo A. P. netektų teisės į atsakovo įsiskolinimo išieškojimą iš ginčijamojo nekilnojamojo turto. Taigi, apeliacinio skundo motyvai šioje dalyje laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestinais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties kaip tariamo sandorio nuginčijimo.
17. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos (CK 1.86 str. 2 d.).
18. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. K. ir kt. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-339/2012; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).
19. Apeliantė B. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamu sandoriu sutarties dalyviai neįgijo sutartyje numatytų civilinių teisių ir pareigų, nes apeliantė tik formaliai padovanojo atsakovui butą, toliau šiame bute liko gyventi, mokėjo mokesčius. Pasak apeliantės, tikroji ginčo dovanojimo sutarties šalių valia buvo nukreipta į tai, kad formaliai perregistravus butą atsakovo A. T. vardu būtų apsaugotas ieškovės B. T. asmeninis turtas nuo galimos UAB „Rodena“ pretenzijos.
20. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė B. T. 2008 m. kovo 29 d. dovanojimo sutartimi atsakovui savo sūnui A. T. padovanojo jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 8–9). Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į ginčo butą atsakovo vardu įregistruotos nuo 2007 m. gegužės 8 d. (I t., b. l. 40). Byloje esantys sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 29 d. iki 2015 m. kovo 29 d. mokėjo mokesčius už ginčo butui suteiktus komunalinius patarnavimus (I t., b. l. 43–62).
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Mažoji svajonė“ v. BUAB „Svajonių pilis“, bylos Nr. 3K-3-210/2014; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006).
22. Nagrinėjamoje byloje atsakovas – ieškovės sūnus palaiko ieškovės ieškinį jame nurodytais argumentais ir prašo ginčo buto dovanojimo sandorį kaip tariamą pripažinti negaliojančiu. Su ieškiniu nesutinka trečiasis asmuo A. P., kuris šioje byloje pareiškė savarankišką reikalavimą ir prašo netenkinti ieškovės reikalavimo, nes turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą A. T..
23. Kaip jau buvo minėta apeliantė nurodo, kad sandorį sudarė tikslu apsaugoti ieškovės B. T. asmeninį turtą nuo galimos UAB „Rodena“ pretenzijos, todėl prašoma pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartis nieko bendro neturi su trečiojo asmens reikalavimu atsakovo atžvilgiu. Trečiojo asmens A. A. P. reikalavimas nors ir kilo iš IĮ „Schema“ veiklos, tačiau liko nepatenkintas dėl gerokai vėlesnių atsakovo A. T. neteisėtų veiksmų.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo A. P. su UAB „Schema (buvusi IĮ „Schema“, kurios savininkė buvo ieškovė B. T., vadovas – atsakovas A. T.) 2006 m. lapkričio 2 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 32.4-1106, pagal kurią A. P. atliko darbus, o UAB „Schema“ darbus priėmė ir įsipareigojo sumokėti 97 000 Lt, tačiau nesumokėjo. Dėl to A. P. kreipėsi su ieškiniu į teismą. Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-527/2012 ieškinį patenkino ir iš UAB „Schema“ A. P. priteisė 97 000 Lt skolą už atliktus projektavimo darbus. Įsiteisėjus šiam sprendimui, teismas 2013 m. liepos 25 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei R. S., tačiau jis grąžintas išieškotojui su išieškojimo negalimumo aktu.
25. Dar prieš minėtos sutarties sudarymą UAB „Schema“ (buvusi – IĮ „Schema“) 2006 m. rugpjūčio 17 d. su UAB „Rodena“ buvo sudariusi kitą projektavimo darbų sutartį Nr. 32-0806, pagal kurią užsakovas UAB „Rodena“ užsakė atlikti projektavimo darbus, o UAB „Schema“ įsipareigojo juos atlikti. Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad projektavimo darbų užsakovas buvo UAB „Rodena“, rangovas – UAB „Schema“, o trečiasis asmuo A. P. subrangovas, kuris atliko dalį projektavimo darbų.
26. UAB „Rodena“ gera valia su UAB „Schema“ neatsiskaitė, dėl ko tarp jų vyko teisminis ginčas, kuris galutinai buvo išspręstas tik 2012 m. birželio 7 d. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais iš UAB „Rodena“ buvo priteista 186 013 Lt skola už atliktus projektavimo darbus UAB „Schema“ naudai. UAB „Rodena“ vykdymo procese pervedė į antstolio M. L. sąskaitą 264 722,19 Lt, kuriuos antstolis pervedė UAB „Schema“, tačiau pastaroji pagal prieš tai minėtą įsiteisėjusį teismo sprendimą su A. P. neatsiskaitė.
27. Apeliantė B. T., būdama IĮ „Schema“ savininkė, 2007 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą individualią įmonę pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę „Schema“ ir atsakovui A. T. toliau suteikė įgaliojimus eiti direktoriaus pareigas (I t., b. l. 10–13). Ieškovė 2007 m. balandžio 19 d. visas savo turimas UAB „Schema“ akcijas perleido savo sūnui – atsakovui A. T. (I t., b. l. 14–16). Trečiojo asmens A. P. vertinimu, individuali įmonė buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę siekiant piktnaudžiauti uždarosios akcinės bendrovės ribota atsakomybe (I t., b. l. 88).
28. Taigi, nustatyta, kad ieškovei, kaip individualios įmonės savininkei, vėliau, kaip uždarosios akcinės bendrovės akcininkei, buvo žinoma apie sudaromas rangos sutartis su trečiaisiais asmenimis, apie jos įmonės turimus įsipareigojimus, nes ji vis dar buvo atsakinga už įmonės skolas (CK 2.104 str. 2 d.) ir, kaip pripažino pati apeliantė, siekdama išvengti galimų UAB „Rodena“ pretenzijų, sudarė ginčijamą dovanojimo sutartį.
29. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ginčijama sutartimi siekta ne tik išvengti ieškovės B. T. asmeninės atsakomybės, bet ir siekta išvengti atsiskaitymo su A. P..
30. Tokia išvada darytina nustačius aplinkybes, kad pradinis teisminis ginčas vyko tarp trečiojo asmens A. P. ir UAB „Schema“, o paaiškėjus, jog UAB „Schema“ yra nemoki, tarp trečiojo asmens A. P. ir atsakovo A. T. (I t., b.1. 87-100). Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. sprendimu A. P. iš atsakovo A. T. priteisė 29 775,83 Eur nuostolių, 5 proc. procesinės palūkanos ir bylinėjimo išlaidų atlyginimas (I t., b. l. 87–92). Šis sprendimas įsiteisėjo 2015 m. kovo 24 d., Kauno apygardos teismui palikus galioti prieš tai minėtą teismo sprendimą (I t., b. l. 93–100).
31. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2015 m. kovo mėn. UAB „Rodena“, IĮ „Schema“, A. P., A. T. ir B. T. siejo sutartiniai santykiai, iš kurių kilo tarpusavio įsipareigojimai. Visą šį laikotarpį ginčo butas buvo atsakovo nuosavybė (I t., b. 1. 40). Ir tik po to, kai 2015 m. kovo 24 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo iš atsakovo A. T. nagrinėjamos bylos trečiajam asmeniui A. P. priteisti skolą pagrindu buvo pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai, konkrečiai – areštuotas ginčo butas ir paskelbtos varžytynės (I t., b. l. 101), ieškovė B. T. kreipėsi į teismą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kadangi šis sandoris, apeliantės teigimu, sudarytas dėl akių (CK 1.86 str.).
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo nurodyti dovanojimo sandorio sudarymo motyvai nėra sąžiningi trečiųjų asmenų atžvilgiu, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas žinojo apie esamą ir būsimą kreditorių – trečiąjį asmenį A. P.. Šią aplinkybę patvirtina įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-8347-475/2014 nustatytos aplinkybės, kad UAB „Schema“ (buvusiai IĮ „Schema“) pareiga pagal 2006 m. lapkričio 2 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 32.4-1106, 97 000 Lt skolą sumokėti atsirado po darbų perdavimo ir 2007 m. vasario 16 d. pateiktos sąskaitos faktūros praėjus 10 dienų (I t., b. l. 91), t. y. iki 2007 m. kovo 2 d., tačiau, kaip jau buvo nustatyta, skola nebuvo sumokėta, vietoje to, buvo inicijuoti minėti teisminiai ginčai. Tai reiškia, kad ginčijamą sandorį šalys sudarė siekdami išvengti tiek esamo kreditoriaus, tiek būsimų kreditorių galimo išieškojimo nukreipimo į apeliantės asmeninį turtą (CK 2.50 str.).
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aukščiu aptartas ieškovės ir atsakovo elgesys neatitinka įstatyme įtvirtinto į teismą pasikreipusio asmens elgesio, įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas standarto, kuris įgalintų teismą ginti tokio asmens pažeistas teises, nes minėti šalių teismui nurodyti sandorio sudarymo argumentai gali būti įvertinti tik kaip piktnaudžiavimas subjektine teise. Esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovės teisės šioje byloje neturi būti ginamos.
34. Pagal CPK 5 ir 6 straipsnių nuostatas, teismas, vykdydamas teisingumą, gina tik teisėtus asmenų interesus. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės nurodytą sandorio sudarymo tikslą ir konstatavusi tiek ieškovės, tiek atsakovo nesąžiningumą, sudarant ginčijamą 2007 m. kovo 29 d. buto dovanojimo sutartį, sprendžia, kad šiuo sandoriu šalys siekė neteisėtų tikslų – sutrukdyti galimą skolų išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka ir taip išvengti savo prievolių vykdymo, todėl ieškovės reikalavimas dėl sandorių nuginčijimo, pripažinus, kad jis buvo sudarytas tik dėl akių, negali būti tenkinamas.
35. Apeliantė nesutinka pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartis yra reali, nes šalys ją sudarydamos tokių tikslų ir siekė. Apeliantės vertinimu, šiuo atveju faktinių civilinių teisių pasikeitimo sudarius ginčo sutartį neįvyko: faktiškai ieškovė (dovanotoja) neperdavė savo buto neatlygintinai dovanos gavėjui (atsakovui), o šis neperėmė jo neatlygintinai nuosavybėn, nes po dovanojimo sutarties sudarymo ginčo bute toliau gyveno ir jo išlaikymo išlaidas mokėjo bei moka iki šiol tik pati ieškovė savo vardu.
36. Apeliacinės instancijos teismas prieš tai jau nustatė, kad ieškovė komunalinius mokesčius moka pati, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad sutartis realiai nebuvo įvykdyta. Priešingai, šalys sandorį sudarė 2007 m. kovo 29 d. laisva valia, jį įregistravo Nekilnojamojo turto registre, o ginčyti jį pradėjo tik 2015 m. gegužės 20 d., kai atsakovo atžvilgiu buvo pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo delsimas kreiptis į teismą dėl sandorio nuginčijimo, nesudaro pagrindo teigti, kad sutartis realiai nebuvo vykdoma.
37. Apeliantė teigia, kad tariamas sandoris sudarytas siekiant išvengti galimo išieškojimo iš jos asmeninio turto, o atsakovo neteisėti veiksmai atlikti gerokai vėliau po ginčijamo sandorio sudarymo ir neturi nieko bendro su dovanojimo sutarties sudarymu. Kaip jau buvo minėta, atsakovo A. T. nesąžiningi veiksmai, siekiant išvengti skolos išieškojimo, buvo konstatuoti prieš tai minėtuose įsiteisėjusiuose procesiniuose teismų sprendimuose, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tęsiasi ir toliau, nes vengiama skolos grąžinimo kreditoriui.
38. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ginčijama buto dovanojimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia kaip tariamas sandoris. Be to, toks faktas negali būti panaudotas prieš sąžiningą trečiąjį asmenį A. P. ir restitucijos taikymas reikštų nesąžiningų sutarties šalių gynimą. Apeliaciniame skunde nepateika pirmosios instancijos įrodymų vertinimą paneigiančių argumentų.
39. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. UAB „Žemprojektas, bylos Nr. 3K-3-536/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).
40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi apeliantei B. T. iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje atidėtas 957,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas (II t., b. l. 87–88). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus apeliantės B. T. apeliacinį skundą atmesti, iš jos valstybės naudai priteistina 957,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 96 str. 2 d.). Taip pat iš ieškovės B. T. priteistina 605,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų trečiojo asmens A. P. naudai (II t., b. l. 69–71, CPK 93 str. 1 d.). 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės B. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus 00 ct) už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme trečiojo asmens A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės B. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 957,00 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – „žyminis mokestis“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                        Arūnas Rudzinskas

                  Mindaugas Šimonis

                  Arvydas Žibas