Civilinė byla Nr. 2-1619/2013

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00115-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 110.4; 122.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytas Milius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1008-460/2013 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams R. Š., antstolei M. T., trečiasis asmuo akcinė bendrovė Swedbank dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. Š. ir antstolei M. T., prašydama pripažinti negaliojančiu 2012 m. gegužės 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė M. T. iš varžytynių pardavė R. Š. butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini), už 253 380 Lt, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei nuosavybės teise butą su rūsiu, o gautus pinigus už šio buto pardavimą 253 380 Lt sumai įpareigoti grąžinti R. Š., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovės A. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio G. K. žinioje esančiose vykdomosiose bylose Nr. 0154/13/00229 ir Nr. 0154/13/00230 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad vadovaujantis ginčijamu turto pardavimo iš varžytynių aktu yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas už akių, išduotas vykdomasis raštas. Vykdomojo rašto pagrindu antstolio G. K. kontoroje pradėtos vykdomosios bylos. Vykdomojoje byloje Nr. 0154/13/00229 ieškovė raginama išsikelti iš R. Š. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), o vykdomojoje byloje Nr. 0154/13/00229 įteiktas raginimas dėl 1642 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Vertinant ieškovės reikalavimo pagrindo pobūdį, yra pagrindas pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas susijęs su buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise. Pasitvirtinus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas yra negaliojantis, turto sugrąžinimas ieškovei gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovės A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus antstolio G. K. žinioje esančiose vykdomosiose bylose Nr. 0154/13/00229 ir Nr. 0154/13/00230 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų galima manyti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, kadangi suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Pažymėjo, kad teismo sprendimo vykdymas susijęs su buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise. Pasitvirtinus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms ir pripažinus, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas yra negaliojantis, turto sugrąžinimas ieškovei gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas R. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad 2012-05-02 dalyvavo varžytynėse ir teisėtai įsigijo A. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise beveik metus jau priklauso atsakovui, tačiau ieškovė iš jai nebepriklausančio buto geruoju neišsikrausto, dėl ko buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo. Ieškinį teismas tenkino, buvo išduoti vykdomieji dokumentai. Antstolis buvo nustatęs ieškovei maksimalų terminą iki 2013-04-17 išsikelti. Nurodė, kad ieškovė nevykdė prievolės AB Swedbank ir suprato bei žinojo, kokios bus pasekmės, t. y. kad butas bus parduotas iš varžytynių. Ieškovė, gavusi dokumentus apie buto varžytynes, su turto vertinimais sutiko, jų neginčijo, o kai butas buvo parduotas žadėjo geruoju išsikraustyti. Vėliau pradėjo ginčyti procedūrinius pažeidimus, tačiau jos skundai buvo atmesti. Nurodė, kad ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, daro atsakovui žalą. Ieškovė nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, pateikė tik samprotavimus ir išvedžiojimus dėl nustatytos turto vertės.

Ieškovė A. K. pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas išsprendė ginčą iš esmės. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nesutinka su apeliantu, kad nepateikė ieškinio reikalavimus pagrindžiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovei palankus sprendimas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė atskirojo skundo priėmimo klausimą. Atsakovas už atskirąjį skundą privalėjo sumokėti 143 Lt žyminio mokesčio, tačiau prie skundo žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento nėra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti.

Nustatyta, kad ieškovė A. K. pareikštu ieškiniu ginčija 2012 m. gegužės 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo atsakovui R. Š. buvo parduotas ieškovei nuosavybės teise priklausantis ir trečiojo asmens AB Swedbank naudai įkeistas butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat prašo taikyti restitucija, priteisiant jai nuosavybės teise minėtą nekilnojamąjį turtą, o atsakovui grąžinant sumokėtas pinigines lėšas. Kaip matyti iš šalių nurodytų aplinkybių, byloje esančių įrodymų, šiuo metu antstolis G. K. yra pradėjęs vykdymo veiksmus dėl ieškovės iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0154/13/00230 ir vykdomoji byla Nr. 0154/13/00229), pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus (b.l. 69-71). Pažymėtina, jog tuo atveju, kai yra pradėti vykdymo veiksmai dėl iškeldinimo iš buto, tačiau vyksta ginčas dėl minėto buto pardavimo iš varžytinių akto galiojimo bei restitucijos taikymo, laikinoji apsaugos priemonė – vykdymo veiksmų sustabdymas – yra ta priemonė, kuri atitinka CPK 145 str. 2 d. nustatytą ekonomiškumo principą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareikštų reikalavimų pobūdžio ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sąsajumą, galimą grėsmę būsimam teismo sprendimui įvykdyti bei taikydamas minėtą priemonę nepažeidė šiam civilinio proceso institutui keliamų tikslų (CPK 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinęs šalių paaiškinimus ir atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė skundo priėmimo klausimą, kadangi atsakovas privalėjo sumokėti 143 Lt žyminio mokesčio, tuo tarpu prie skundo žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento nėra. CPK 80 str. 2 d. numato, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis, kuris, remiantis CPK 82 str. 1 d., turi būti indeksuojamas. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos kopijos nėra galimybės nustatyti, ar apeliantas sumokėjo žyminį mokestį už atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, tuo atveju, jei žyminis mokestis nėra sumokėtas, tai neužkerta kelio pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus sprendimą jį priteisti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                            Vytas Milius