PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Lietstata“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21489-845/2021 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Lietstata“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stratgera“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Lietstata“ (toliau – ir ieškovė, ir rangovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Stratgera“ (toliau – ir atsakovė, ir užsakovė) 6 732,19 Eur skolą, 8 proc. metinių palūkanų nuo atsakovės nesumokėtos sumos nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki ieškinio padavimo dienos (t. y. 855,50 Eur), 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo spendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. spalio 23 d. tarp UAB „Stratgera“ (užsakovė) ir MB „Lietstata“ (rangovė) buvo pasirašyta Statybos rangos sutartis dėl statybos darbų atlikimo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis, ir rangos sutartis). Pagal tarpusavio susitarimą ieškovė atliko statybos ir mūrijimo darbus atsakovės nurodytame objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Šalys buvo sutariusios, kad rangovė atliks statybos ir mūrijimo darbus, o užsakovė už atliktus darbus po atliktų darbų akto pasirašymo dienos pagal pateiktą sąskaitą faktūrą sumokės rangovei. Pažymėjo, kad ieškovė atliko statybos ir mūrijimo darbus ne tik prie ieškinio pridėtoje  2017 m. spalio 23 d. statybos rangos sutartyje numatytame objekte, tačiau ir pagal papildomą  žodinį susitarimą su atsakove ir kituose jos nurodytuose objektuose.

2.       Ieškovė paaiškino, jog teikia teismui statybos rangos sutartį kaip papildomą įrodymą, liudijantį, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos santykiai ir, kad ieškovė pasitikėjo atsakove, abi šalis siejo tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai, dėl to dėl darbų kituose ieškovės nurodytuose objektuose atskirai rangos sutartis nebuvo pasirašyta. Taigi atsakovės prievolė sumokėti skolą yra grindžiama pateiktais, abiejų šalių pasirašytais dokumentais: pažymomis apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų priėmimo perdavimo aktais, atsakovės pasirašytomis ir priimtomis PVM sąskaitomis-faktūromis. Taip pat teigė, kad pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ir terminų ieškovė negavo.

3.       Atsakovė UAB „Stratgera“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė pateikė trečią kartą ieškinį tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Pažymėjo, kad ieškovė iniciavo civilinę bylą Nr. 2-4630-909/2019, tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl teismas ieškinį paliko nenagrinėtą. Antrą kartą ieškovė iniciavo civilinę bylą Nr. e2-761-466/2021, kurioje teismas taip pat ieškinį paliko nenagrinėtą. Teigė, kad atsakovei nėra aišku, iš kokios PVM sąskaitos – faktūros, kokio darbų atlikimo akto ir pažymos ieškovė kildina savo reikalavimą. Taip pat nėra aišku, kurią dieną buvo priduoti darbai ir kokiame objekte, nepateikti statybos darbų žurnalas ir darbų priėmimo – perdavimo aktas. Pažymėjo, kad atsakovė pretenzijų nėra gavusi ir pagal kokybiškai atliktus darbus yra pilnai atsiskaičiusi, todėl šiai dienai nėra skolinga ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. 

5.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pripažino, kad tarp šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai žodinio susitarimo pagrindu.

6.       Nors ieškovė teigė, kad pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų priėmimo perdavimo aktai, PVM sąskaitos-faktūros, patvirtina atsakovės skolą, teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šių įrodymų turinį, sprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, jog šie duomenys patvirtina 6 732,19 Eur skolą, nes atliktų darbų aktai surašyti dėl darbų, atliktų objekte (duomenys neskelbtini), o ieškovė prašo priteisti skolą už darbus, atliktus objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Konstatavo, kad atliktų darbų aktai visiškai nesusiję su atliktais darbais objekte (duomenys neskelbtini), dalis pažymų apie atliktų darbų vertę išrašytos dėl darbų pagal 2017 m. spalio 23 d. Sutartį, atliktų objekte (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Dėl to ieškovės pateiktus įrodymus vertintino kaip neturinčius sąsajumo su ieškovės pareikštais reikalavimais.

7.       Teismas taip pat nurodė, kad nors ieškovė pateikė kliento apyvartos duomenis, įplaukų operacijas, tačiau sprendė, kad iš jų teismas objektyviai neturi galimybės nustatyti, už kokius konkrečiai darbus, jų kiekius ir kokiame objekte, atsakovė liko neatsiskaičiusi. Ieškovė nepateikė baigiamojo darbų priėmimo - perdavimo akto ar kito darbų priėmimo - perdavimo akto, iš kurio būtų matyti ginčytinos šalių pozicijos, taip pat kokia dalis darbų buvo priimta. Teismas pažymėjo, kad ieškovė įrodinėjo rangos teisinių santykių faktą tiek 2017 m. spalio 23 d. Sutartimi, tiek tarpusavio pasitikėjimu paremtu žodiniu susitarimu. Sutarties 7.4 punktu šalys apibrėžė rangovės (ieškovės) pareigą – atsiskaitymo dokumentus už atliktus darbus (PVM sąskaitos – faktūros, atliktų darbų aktai, pažymos) parengti taip, kad paskaičiavimus būtų galima patikrinti, tačiau ieškovė nepateikė tokio pobūdžio įrodymų.

8.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra įmonė, užsiimanti ūkine komercine veikla daugiau kaip penkerius metus, ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, todėl laikė, kad ji žinojo arba privalėjo žinoti, jog, nesant galutinio atliktų darbų akto, taip pat pretenzijų dėl konkrečiai neapmokėtų darbų ir jų kiekių atliktų darbų perdavimo aktuose ar pažymose dėl atliktų darbų vertės, jai tenka netinkamų veiksmų ar nepakankamo veikimo pasekmės. Sprendė, kad ta aplinkybė, jog tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai rangos santykiai, savaime neatleidžia ieškovės, kaip rangovės, nuo tinkamo savo pareigų vykdymo, o būtent – pateikti galutinį darbų atlikimo aktą dėl konkrečių darbų, detalizuojant objektą, darbų kiekius, apimtis ir kainą.

9.       Teismas taip pat nurodė, kad negali ignoruoti fakto, jog ieškovė jau trečią kartą, po 4 metų nuo darbų atlikimo, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovė, būdama verslininke, per tokį ilgą laikotarpį nepateikė atsakovei pretenzijų, o juo labiau – nekonkretizavo savo skolos ir nepagrindė jos objektyviais duomenimis. Ieškovė neatskleidė ir aplinkybių teismui, kad du kartus jos ieškinys jau buvo paliktas nenagrinėtas ir tokį ieškovės elgesį teismas vertino kaip nesąžiningo proceso dalyvio.

10.       Galiausiai teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė galutinio atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, taip pat įrodymų, už kokius konkrečiai darbus, jų kiekius ir kokiame objekte atsakovė liko skolinga, nors teismas buvo įpareigojęs atsakovę pateikti detalizaciją dėl galimai neapmokėtų konkrečių darbų ir jų kiekių, taip pat pateikti sąskaitas-faktūras dėl galimos skolos. Nors ieškovė pateikė duomenis apie atsakovės apyvartą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. duomenis, kurioje nurodyta, kad sumokėta suma sudaro 47 566,20 Eur, o suma už darbus – 54 298,36 Eur, tačiau šį įrodymą teismas vertintino kaip abstraktų, iš kurio turinio teismas objektyviai neturi galimybės nustatyti ir įvertinti ieškovės reikalaujamų sumų pagrįstumo (už kokius darbus, kokia apimtimi ir už kokią kainą atsakovė liko skolinga). 

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.1.                      Apeliantė teigia, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui nurodė ir pateikė pakankamus, ieškinį ir ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus – ieškovės sudarytus ir atsakovės priimtus bei pasirašytus darbų priėmimo perdavimo aktus, pažymas apie atliktų darbų vertę ir PVM sąskaitas–faktūras už atliktus darbus, ieškovės ir atsakovės apyvartos ginčo laikotarpiu kopijas.

11.2.                      Teigia, kad ieškovė, atlikusi darbus, atsakovei pateikė visus reikalingus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus bei atliktų darbų verčių pažymas, o atsakovė minėtus dokumentus priėmė ir juos pasirašė. Būtent apeliantės nurodytuose dokumentuose, priešingai negu nurodė sprendime teismas, yra įvardinta kokie darbai buvo atlikti, darbų kiekiai bei darbų kaina.

11.3.                      Pasak apeliantės, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino aplinkybę, kad objektai, kuriuose statybos darbus (mūrijimo) atliko ieškovė, yra perduoti naudojimui  laikantis teisės aktų reikalavimų ir jais yra naudojamasi, tačiau ginčijamą sprendimą priėmęs teismas į tai neatsižvelgė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė ieškovei būtų pareiškusi kokias nors pretenzijas, prašymus ištaisyti defektus, trūkumus dėl darbų, priimtų pagal atliktų darbų aktus.

11.4.                      Mano, kad teismas išimtinai vertino tik atsakovės pateiktus paaiškinimus ir jos gynybinę poziciją, absoliučiai neatsižvelgė ir nevertino visumos apeliantės pateiktų įrodymų.

11.5.                      Pažymi, kad ieškovės pateiktų dokumentų (atliktų darbų priėmimo perdavimo aktų, PVM sąskaitų faktūrų, ieškovės ir atsakovės apyvartos) neginčijo ir pati atsakovė. PVM sąskaitos faktūros yra deklaruotos VMI tiek ieškovės, kaip paslaugas suteikusio asmens, tiek ir atsakovės, šias paslaugas priėmusio asmens. Pati atsakovė iki ieškinio pateikimo niekada neginčijo nei ieškovės atliktų darbų kainos, nei jų apimties. Be to, byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, jog atsakovė apmokėjo ieškovei dalį visų darbų kainos.

11.6.                      Teigia, kad priešingai, negu nurodo sprendime pirmosios instancijos teismas, baigiamasis atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas pagal tarp šalių sudarytą rangos sutartį siejamas su darbų ir jiems panaudotų medžiagų, priemonių bei įrengimų, su jais susijusios dokumentacijos bei kitos medžiagos atsitiktinio sugedimo ar žuvimo rizika, darbų defektų pašalinimu, garantijos atliktiems darbams taikymu, tačiau nesiejamas su atsiskaitymu už jau atliktus ir priimtus darbus (Sutarties 7.5, 7.6, 7.7, 7.8 punktai). Aplinkybė, kad objektas priduotas ir tinkamas naudoti buvo nustatyta paskutinio teismo posėdžio metu tai patvirtinus atsakovės atstovui, o tai reiškia, jog darbai pagal rangos sutartį statytame objekte yra atlikti, o objektas pripažintas tinkamu naudoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl skolos, kylančios iš statybos rangos sutarties, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

14.       Byloje nustatyta, kad šalys 2017 m. spalio 23 d. sudarė Statybos rangos sutartį, pagal kurią darbų atlikimo vieta – žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), darbų pradžia – 2017 m. spalio 24 d., darbų pabaiga – 2018 m. kovo 1 d. (Sutarties 3.2 punktas). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad žodiniu susitarimu, paremtu pasitikėjimu ir prieš tai sudaryta rangos sutartimi, ieškovė atsakovės užsakymu taip pat atliko statybos rangos darbus ir kitame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), už kuriuos ir liko skolinga atsakovė.

15.       Ieškiniui  pagrįsti ieškovė pateikė tokius rašytinius įrodymus: 2017 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 1 ir pažymą apie atliktų darbų bei išlaidų vertę Nr. 1 viso 11 207,20 Eur sumai ir 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LTS000000025 11 207,20 Eur sumai;  2016 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 2 ir pažymą apie atliktų darbų bei išlaidų vertę Nr. 2 11 207,20 Eur sumai bei 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LTS000000026 11 207,20 Eur sumai; 2018 m. sausio mėn. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 3 ir pažymą apie atliktų darbų bei išlaidų vertę Nr. 3 11 109 Eur sumai bei 2018 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LTS000000028 11 109 Eur sumai; 2018 m. vasario mėn. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 4 ir pažymą apie atliktų darbų bei išlaidų vertę Nr. 4 11 903,46 Eur sumai bei 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LTS000000030 11 903, 46 Eur sumai; 2018 m. liepos mėn. pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 1 8 871,50 Eur sumai bei 2018 m. liepos 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LTS000000038 8 871,50 Eur sumai.

16.       Ieškovė į bylą taip pat pateikė kliento apyvartą bei 2018 m. gruodžio 20 d. įplaukų operacijų duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovė ieškovei atliko mokėjimų už 47 566,17 Eur, kitokių ar tokius duomenis paneigiančių įrodymų ar atsikirtimų atsakovė teismui neteikė. 

17.       Nors ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose matyti nesutapimų, pvz. pažymose apie atliktus darbus ir atliktų darbų aktuose nurodyta ne ta sutarties data (diena), ne tas objekto adresas ((duomenys neskelbtini)), klaidinga dokumento data (2016 m.) bet  iš esmės visuose juose sutampa sutarties kaina, atliktų darbų vertės su išrašytomis sąskaitomis faktūromis, visi dokumentai pasirašyti abiejų šalių, todėl teismui nekyla abejonių, kad 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LTS000000025, 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LTS000000026, 2018 m. sausio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LTS000000028, 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LTS000000030 išrašytos už statybos (mūrijimo) darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitos-faktūros, remiantis ieškovės pateiktais įrodymais apie atsakovės atliktus mokėjimus, atsakovės apmokėtos, atsakovė kitokių rašytinių įrodymų teismui neteikė, todėl ginčo byloje dėl šio statybos objekto nekilo. Šie rašytiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje yra reikšmingi tiek, kiek patvirtina iš esmės buvus tarp šalių statybos rangos santykius, patvirtina, kad ieškovė atlikinėjo atsakovei mūrijimo darbus, jų atlikimas buvo patvirtinamas abiejų šalių pasirašytais atliktų darbų aktais, pažymomis  apie atliktų darbų vertę ir PVM sąskaitomis – faktūromis,  kuriuos pasirašydavo abi šalys, o už atliktus darbus atsakovė ieškovei mokėjo sąskaitose-faktūrose nurodomas sumas.

18.       Tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos už statybos rangos darbus, atliktus (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad nepateiktas atliktų darbų aktas ir ieškovė nedetalizavo konkrečių atliktų darbų, už kuriuos reikalauja skolos priteisimo. Bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad atliktų darbų aktai buvo surašomi tik dėl darbų atlikimo objekte, dėl kurio šalys buvo sudariusios rašytinę rangos sutartį susitarimą, tačiau objekte (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktas teismui nepateiktas.

Dėl statybos rangos darbų objekte (duomenys neskelbtini)

19.       Pagal bylos duomenis nustatyta, kad šalis siejo statybos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant jų ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms teisės normoms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

20.        CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal CK 6.681 straipsnio 2 dalį statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti pareigos priimti darbą bei už jį apmokėti ir priešingai.

21.       Pažymėtina, kad įstatymas statybos rangos sutarčiai nekelia privalomos rašytinės formos reikalavimo (CK 1.73 straipsnis, 6.644 straipsnis, 6.681 straipsnis). Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 2 dalimi, sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Atsižvelgiant į tai, rašytinės formos sutarties nebuvimas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš statybos rangos sutartinių santykių, tačiau apsunkina tokių santykių įrodinėjimo procesą. Ginčo atveju, nesant rašytinės sutarties, rangos sutartinių santykių ir iš jų kylančių prievolių egzistavimas gali būti įrodinėjami ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui (CPK 12, 178 straipsnis).

22.       Prieš tai nurodyta, kad šalys 2017 m. spalio 23 d. sudarė Statybos rangos sutartį, pagal kurią darbų atlikimo vieta – žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), darbų pradžia – 2017 m. spalio 24 d., darbų pabaiga – 2018 m. kovo 1 d. Ieškovė teigė, kad pastarosios sutarties pagrindu buvo sudarytas ir žodinis susitarimas dėl statybos rangos darbų ginčo objekte, todėl mano, kad šalių ginčui taikytinos 2017 m. spalio 23 d. sudarytos statybos rangos sutarties nuostatos. 

23.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad įstatymas nedraudžia dėl statybos rangos susitarti žodiniu susitarimu, į byloje esančių įrodymų visumą bei šalių elgesį, t. y. kad nepraėjus ilgam laikui po 2017 m. spalio 23 d. rašytinės rangos sutarties sudarymo, šalys žodžiu susitarė dėl statybos darbų kitame objekte (atliktų darbų vertės pažymoje nurodoma susitarimo data – 2018 m. balandžio 20 d.). Nustatyta, kad buvo susitarta iš esmės dėl tų pačių statybos – mūrijimo, darbų, labiau tikėtina, kad šalys 2017 m. spalio 23 d. rašytinės rangos sutarties pagrindu, vedinos pasitikėjimo žodžiu 2018 m. balandžio 20 d. susitarė ir dėl darbų atlikimo kitame objekte (CK 6.193 straipsnio 5 dalyje). Dėl šios priežasties, nagrinėjant šį ginčą, atitinkamiems klausimams taikytinos bendrosios 2017 m. spalio 23 d. rašytinės rangos sutarties nuostatos. Pažymėtina, kad šios sutarties nuostatomis rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, o šalys to neginčija.

24.       Pagal  2017 m. spalio 23 d. rangos sutarties 7.1 punktą, tarpiniai darbai užsakovui priduodami atliktų darbų aktais, o galutiniai darbai – baigiamuoju darbų priėmimo–perdavimo aktu. Sutarties 7.2 punktas numatė, kad užsakovas privalo patvirtinti tinkamai užpildytus atliktų darbų aktus (arba baigiamąjį aktą) ar pareikšti argumentuotą nesutikimą per 5 darbo dienas, o Sutarties 7.5 punkte nurodoma, kad tai, jog  buvo apmokėta už atliktus darbus, nereiškia, kad iki apmokėjimo dienos atlikti darbai buvo tinkamai atlikti, patvirtinti bei priduoti užsakovui. Darbai pagal šį punktą buvo laikomi tinkamai atliktais tiktai patvirtinus baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą, o atliktų darbų akto patvirtinimas neužkerta kelio užsakovui remtis darbų trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai), apie tokius trūkumus užsakovas privalėjo pranešti rangovui iki baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Sutarties 7.7 punkte nurodyta, kad rangovas ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki darbų pabaigos raštu informuoja užsakovą apie darbų užbaigimą, o 7.8 punkte numatyta, kad darbai laikomi užbaigtais, kai tinkamai įvykdyti visi darbai, pašalinti visi nustatyti defektai, užpildytas statybos darbų žurnalas, pateiktos išpildomosios nuotraukos ir skaitmeninės jų kopijos „Autodesk® AutoCad®“ formate (DWG bylų išplėtimas), pateikti medžiagų ir įrengimų sertifikatai ir atitikties deklaracijos, atlikti visi reikalingi bandymai ir pateikti tai patvirtinantys dokumentai, pateiktos įrenginių naudojimo instrukcijos lietuvių kalba, objekto statybos užbaigimui reikalingos pažymos ir kiti dokumentai, darbų užbaigimas įforminamas pasirašant baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą.

25.       Taigi 2017 m. spalio 23 d. rangos sutarties nuostatos aiškiai įvardijo dokumentus ir šalių veiksmus tinkamam darbų užbaigimui ir pridavimui, tačiau šalių faktinis elgesys leidžia teismui spręsti, kad abi šalys tik iš dalies laikėsi rangos sutarties nuostatų, nes šalys nepateikė duomenų nei apie pasirašytą baigiamąjį darbų aktą objekte (duomenys neskelbtini), nei įrodymų, kad buvo įvykdytas Sutarties 7.8 punktas, nors atsakovė už šį objektą atsiskaitė dar 2018 m. ir jokių pranešimų ieškovei apie darbų trūkumus iki šiol neteikė. Spręstina, kad toks atliktų darbų įforminimas iš esmės nesilaikant sutarties nuostatų abi šalis tenkino, kadangi net ir nesant visų reikalingų darbų užbaigimui dokumentų, atsakovė nepareiškė pretenzijų ieškovei ir atliko mokėjimus už darbus.

26.       Kaip galima suprasti iš atsakovės atsikirtimų pagrindo, byloje kyla ginčas dėl atliktų darbų objekte adresu (duomenys neskelbtini), apimties ir jų vertės, atsakovė teigia, kad ieškovė nepateikė į bylą atliktų darbų akto, todėl atsakovei nėra aišku už ką ji turi mokėti.

27.       Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, vien priėmimo-perdavimo akto nebuvimas, dar nerodo, jog darbai pagal rangos sutartį buvo neatlikti ar atlikti netinkamai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus,  yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas). Taigi, rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018, 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28.       Pirmosios instancijos teismo paskutiniame teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. gruodžio 6 d., atsakovės atstovas pripažino, kad objektai, kuriuose darbus atliko ieškovė, priduoti ir eksploatuojami, atsakovė byloje iš esmės neteigė, kad mūro darbų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė niekada neatliko, tik nurodė, kad atsakovei nėra aišku, iš kokios PVM sąskaitos – faktūros, kokio darbų atlikimo akto, pažymos ir statybos objekto ieškovė kildina savo reikalavimą.

29.       Svarbu tai, kad ieškovė į bylą pateikė 2018 m. liepos mėn. pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 1 8 871,50 Eur sumai bei 2018 m. liepos 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LTS000000038 8 871,50 Eur sumai, kurios yra pasirašytos ne tik ieškovės atsakingo asmens, bet ir atsakovės atstovo. 2018 m. liepos mėn. pažymoje apie atliktų darbų vertę Nr. 1 nurodoma, kad atlikti mūrijimo darbai pagal 2018 m. balandžio 20 d. sutartį, darbai atlikti objekte – dvibutis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 18 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LTS000000038 išrašyta už statybos paslaugas dvibučiuose namuose (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, abu dokumentai pasirašyti atsakovės atstovo, o atsakovė šių dokumentų teisme neginčijo bei nepaaiškino, kodėl nesutinka su skola, jei atsakovės atstovas pasirašė minėtus dokumentus, patvirtinančius aplinkybes apie atliktus mūro darbus ir jų vertę. Be to, byloje nėra jokių duomenų, t. y. atsakovė teismui neteikė jokių leistinų įrodymų, kad dėl ne visų darbų atlikimo ar kokybės trūkumų yra ribojamos galimybės naudotis objektu (duomenys neskelbtini) ar kokia nors jo dalimi pagal tą paskirtį, kurios buvo siekiama sudarant rangos sutartį.

30.       2017 m. spalio 23 d. rangos sutarties 7.3 punktas numatė, kad PVM sąskaitos faktūros pagal užsakovo patvirtintus atliktų darbų aktus ir pažymas, rangovo pateikiamos užsakovui po kiekvieno atliktų darbų akto patvirtinimo dienos, <...> į PVM sąskaitą faktūrą gali būti įtraukti tiktai tinkamai atlikti ir užsakovui priduoti darbai, <...> užsakovas patvirtina rangovo pateiktas sąskaitas faktūras arba grąžina jas trūkumams šalinti per 2 darbo dienas nuo PVM sąskaitos - faktūros gavimo dienos. Šios nuostatos leidžia teigti, kad tarp šalių susiklosčiusių statybos rangos santykių metu, PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašomos ir pasirašomos tik po darbų pridavimo.

31.       Atsižvelgus į šias aplinkybes, į pirmiau nurodytas  sutarties nuostatas bei tą aplinkybę, kad atsakovė pasirašė / sutiko su atliktų darbų vertės pažymoje ir PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytais duomenimis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės statybos (mūrijimo) darbų atlikimo faktas objekte adresu (duomenys neskelbtini), yra įrodytas ir šiai aplinkybei pagrįsti visiškai pakanka byloje esančių atsakovės pasirašytų atliktų darbų vertės pažymos bei sąskaitos-faktūros (CPK 176 straipsnis), todėl atsakovės atsisakymas atsiskaityti už atliktus darbus negali būti grindžiamas formaliu atliktų darbų akto ar baigiamojo akto nepasirašymo faktu.

32.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad atsakovė liko skolinga ieškovei pagal minėtą 2018 m. liepos 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LTS000000038 patvirtina ir ieškovės pateiki 2018 m. gruodžio 20 d. sudaryti įplaukų operacijų duomenys, kurių atsakovė neginčijo, iš kurių matyti, kad iki 2018 m. lapkričio 28 d. atsakovė ieškovei pagal sąskaitas-faktūras, išrašytas už objektą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo sumokėjusi 44 300 Eur (be PVM) iš 45 426,86 Eur ir liko skolinga 1126,86 Eur. Tačiau 2018 m. lapkričio 28 d. buvo sumokėti 3 266,17 Eur, iš kurių 1126,86 Eur skirti sąskaitai-faktūrai Nr. LTS000000030 dengti, o likę 2 139,30 Eur skirti padengti sąskaitai-faktūrai Nr. LTS000000038, išrašytai už statybos darbus (duomenys neskelbtini). Visos aukščiau nurodytos sumos, t. y. tiek bendros visų ieškovės atsakovei atliktų statybos rangos darbų vertės (objektuose (duomenys neskelbtini) sk. ir (duomenys neskelbtini) 4.) ir bendros atsakovės ieškovei atliktų mokėjimų sumos skirtumas, tiek 2018 m. liepos 18 d. sąskaitos-faktūros Nr. LTS000000038 ir 2018 m. lapkričio 28 d. mokėjimo už sąskaitą-faktūrą Nr. LTS000000038 skirtumas, patvirtina, kad atsakovė liko skolinga ieškovei už atliktus mūro darbus 6 732,19 Eur.

33.       Nors atsakovė šioje byloje gynėsi, nurodydama, jog nesupranta už kokius darbus ir pagal kokią sąskaitą faktūrą ieškovė prašo skolos priteisimo, kam iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje esant šalių pasirašytai atliktų darbų vertės pažymai, atsakovės pasirašytai sąskaitai-faktūrai, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų ir juose esančių duomenų patvirtinti tiek rangos darbų (duomenys neskelbtini), atlikimą, tiek atliktus mūro  darbus ir jų vertę 8 871,50 Eur, tiek ir skolos faktą – 6 732,19 Eur, juo labiau kad atsakovė šiuos įrodymus paneigiančių rašytinių įrodymų neteikė ir apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie darbų trūkumus bei neaiškų ieškinio pagrindą.

34.       Teisėjų kolegijai įvertinus visus byloje esančius įrodymus, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visų byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų visuma, darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovė atliko mūrijimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė ( užsakovė) faktiškai atliktus mūrijimo darbus perėmė, objektas su atliktais darbai pradėtas naudoti, tačiau pilnai už darbus neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovei 6 732,19 Eur, kuriuos privalo sumokėti.

Dėl palūkanų priteisimo

35.       Ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti 8 procentų dydžio palūkanas, numatytas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme. Nurodė, kad atsakovė vėlavo atsiskaityti 580 dienų, todėl nuo nesumokėtos skolos jai priklauso 855,50 Eur. Kaip galima suprasti iš ieškovės ieškinio argumentų, ieškovė pašo priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 18 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. LTS000000038 termino suėjimo – 2018 m. rugpjūčio 17 d., iki kreipimosi į teismą su ieškiniu 2020 m. kovo 20 d. civilinėje byloje Nr. e2-761-466/2021, kurioje ieškinys paliktas nenagrinėtas.

36.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

37.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. 

38.       Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad už atsiskaitymo vėlavimą atsakovė privalo sumokėti ieškovei 855,50 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

39.       Ieškinį tenkinant ir ieškovei prašant priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas, šis reikalavimas tenkintinas, priteisiant MB „Lietstata“ iš UAB „Stratgera” 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteisiamos 7 587,69 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

40.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuspręsdamas atmesti ieškovės ieškinį kaip neįrodytą, teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176–185 straipsniai), kadangi byloje esanti įrodymų visuma patvirtina  ieškovės atlikimą statybos rangos darbų, už kuriuos atsakovė liko neatsiskaičiusi. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41.       Patenkinus apeliantės ieškinį bei apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Apeliantės išlaidas sudaro 171 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 700 Eur advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 85 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Šios išlaidos yra pagrįstos,  todėl apeliantei iš ieškovės priteistina 956 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

42.       Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį, turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Teikdama apeliacinį skundą ir skųsdama sprendimą visa apimtimi, ieškovė sumokėjo tik 85 Eur vietoje 171 Eur mokėtino žyminio mokesčio, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas apeliacinį skundą priėmė. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog teikdama apeliacinį skundą ieškovė nesumokėjo 86 Eur žyminio mokesčio, žyminis mokestis, patenkinus ieškinį bei apeliacinį skundą, priteistinas iš atsakovės valstybei.

 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei MB „Lietstata“, į. k. 304415139, iš atsakovės UAB „Stratgera“, į. k. 304126063, 6 732,19 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt dviejų eurų 19 ct) skolą, 855,50 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 50 ct) palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos (7 587,69 Eur ) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 956 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš atsakovės UAB „Stratgera“, į. k. 304126063, valstybei 86 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, akcinė bendrovė, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Teisėjai                                 Eigirdas Činka

                                        Rita Dambrauskaitė

                                        Dalia Pranckienė