Civilinė byla Nr. 3K-7-6/2007 (S)
Procesinio
sprendimo kategorijos: 75.4;
75.9; 78.2.1; 83.5; 83.6
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. vasario 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko
(kolegijos pirmininkas), Romualdo Čaikos, Janinos Januškienės (pranešėja),
Sigito Gurevičiaus, Zigmo Levickio, Janinos Stripeikienės ir Juozo Šerkšno,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. S. kasacinį skundą
dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d.
sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui G. S. ir atsakovo G. S. priešieškinį
ieškovei G. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko
gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo
vaikui ir sutuoktinei priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo; byloje
dalyvaujanti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos
tarnyba.
Civilinių bylų
skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė 2005 m. gegužės 5 d. kreipėsi į teismą ir ieškinyje bei
patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2003 m. liepos 12 d. Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, buvo sudaryta jos ir atsakovo
santuoka. Ši santuoka 2004 m. vasario 25 d. buvo įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos
skyriuje. Santuokoje (duomenys
neskelbtini) gimė duktė. Ieškovės teigimu, atsakovas nesirūpina šeima,
neteikia materialinės paramos dukteriai ir jai, auginančiai jų vaiką, dažnai
vartoja alkoholį, todėl jų bendras gyvenimas
tapo neįmanomas ir ieškovei teko išsikelti
gyventi pas močiutę. Ieškovė,
remdamasi CK 3.27, 3.60, 3.117,
3.192, 3.196 ir 3.200 straipsniais, prašė teismą: nutraukti santuoką, iširusią dėl atsakovo
kaltės; nustatyti dukters gyvenamąją
vietą su motina; priteisti iš atsakovo
dukteriai išlaikyti po 700 Lt, mokamų kas mėnesį nuo 2005 m. balandžio 14 d. iki jos pilnametystės; nustatyti
atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką;
priteisti iš atsakovo išlaikymą
ieškovei po 400 Lt kas mėnesį nuo 2005 m. balandžio 14 d. iki atostogų vaikui
prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, pabaigos, t. y. iki 2007 m. balandžio 13 d.; padalyti santuokoje įgytą turtą.
Atsakovas priešieškinyje ir
patikslintame priešieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės: ji
yra nelojali, nes paliko šeimą ir persikraustė gyventi kitur; atsakovas siūlė jai sugrįžti, bet
ji nesutiko; be to, ieškovės nelojalumą įrodo ir tai, kad ji nepagrįstai inicijavo ikiteisminį tyrimą,
nurodydama, jog atsakovas klastojo dokumentus. Atsakovas nurodė, kad jis sutinka skirti dukteriai išlaikyti po 500 Lt per mėnesį, o ieškovei išlaikymas nereikalingas, nes jo ir
ieškovės materialinė padėtis yra vienoda ir jos gaunamos pajamos yra pakankamos
save išlaikyti. Atsakovas, remdamasis CK 3.27, 3.60, 3.88, 3.117, 3.118, 3.127 straipsniais,
prašė teismą: nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; nustatyti dukters
gyvenamąją vietą su motina; priteisti
iš atsakovo dukteriai išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį; nustatyti atsakovui
dukters lankymo grafiką; padalyti
santuokoje įgytą turtą.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus
miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškovės
ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, palaimintą 2003 m. liepos 12
d. Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, įtrauktą 2004 m. vasario 25 d. į
apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje; pripažino, kad santuoka nutrūko dėl
abiejų sutuoktinių kaltės; paliko po santuokos nutraukimo šalims pavardes – S. ir K.; nustatė nepilnametės dukters, gimusios (duomenys
neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina; nustatė
dukters bendravimo su tėvu tvarką; priteisė iš atsakovo išlaikymą dukteriai po 700 Lt
kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis,
pradedant nuo 2005 m. lapkričio 1 d., kol duktė sulauks pilnametystės, pavedant
šiomis lėšomis disponuoti ieškovei; priteisė
iš atsakovo išlaikymą buvusiai sutuoktinei ieškovei po 250 Lt kas mėnesį
mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2005 m. balandžio 14 d. iki 2007
m. balandžio 13 d. įskaitytinai, kol dukteriai sueis treji metai; padalijo
santuokoje įgytą turtą; priteisė iš ieškovo
atsakovei 32,78 Lt išlaidų už pažymas, 154 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės
atsakovo naudai – 134,50 Lt žyminio
mokesčio ir 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo
342 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai; sprendimo dalį dėl išlaikymo nukreipė vykdyti skubiai; nustatė, kad įsiteisėjusio
sprendimo nuorašas turi būti nusiųstas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos
skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Teismas
sprendime nurodė, kad sutuoktiniams trūko tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, lojalumo ir pakantumo, jie neketino
spręsti kilusių problemų abipusių nuolaidų būdu ir dėl to jų santuoka iširo. Teismas konstatavo, kad
šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis); kad ieškovės reikalavimas
priteisti iš atsakovo kas mėnesį po 700 Lt dukters išlaikymą yra pagrįstas
ir tenkintinas (CK 3.196 straipsnio 1
dalies 1 punktas). Teismas taip pat
konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo išlaikymą yra
pagrįstas, atsakovas išgali jį mokėti. Nustatydamas šio išlaikymo dydį, teismas
nurodė, kad šalių santuoka truko neilgai, materialinę paramą ieškovei teikia
jos motina, ieškovė gyvena su močiute, todėl teismas priteisė iš atsakovo po 250 Lt ieškovei išlaikyti kas mėnesį mokamomis periodinėmis
išmokomis iki 2007 m. balandžio 13 d.
įskaitytinai, t. y. iki atostogų vaikui prižiūrėti pabaigos (CK 3.72 straipsnio
2 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 2006 m. kovo 10 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, o
ieškovės apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria buvo nutraukta ieškovės ir
atsakovo santuoka, palaiminta 2003 m. liepos 12 d. Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, įtraukta į apskaitą 2004 m.
vasario 25 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.
440), ir pripažinta, kad santuoka nutrūko dėl
abiejų sutuoktinių kaltės, paliktos šalims po santuokos nutraukimo dabartinės
jų pavardės, taip pat nustatyta, kad
įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašas turi būti nusiųstas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos
skyriui, kad būtų įregistruotas santuokos nutraukimo faktas; šią bylos dalį nutraukė kaip nenagrinėtiną
teisme; padidino iš atsakovo ieškovės naudai
priteistą išlaikymą kas mėnesį
mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 250 Lt iki 400 Lt, mokant išlaikymą nuo 2005 m. balandžio 14 d. iki
2007 m. balandžio 13 d. įskaitytinai, kol dukteriai, gimusiai 2004 m. balandžio 13 d., sueis treji
metai; pakeitė sprendimo dalį dėl dukters bendravimo su tėvu tvarkos; padidino
iš atsakovo ieškovės naudai priteistų
išlaidų už advokato pagalbą sumą nuo 1000 Lt iki 1400 Lt, žyminio mokesčio
išlaidų – nuo 154 Lt iki 157 Lt; sumažino iš
ieškovės atsakovo naudai priteistų išlaidų už advokato pagalbą sumą nuo
1000 Lt iki 200 Lt, žyminio mokesčio sumą –
nuo 134 Lt iki 100 Lt; padidino iš atsakovo valstybės naudai priteistą
žyminio mokesčio sumą nuo 342 Lt iki 396 Lt;
kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 600 Lt advokato pagalbos
apeliacinėje instancijoje išlaidų.
Kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka pagal Lietuvos
Respublikoje įregistruotos ir valstybės pripažintos religinės organizacijos kanonų teisės nustatytą procedūrą. Ši santuoka
buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje, ir tai
reiškia, kad valstybė pripažįsta šią santuoką. Kartu kolegija nurodė, kad ta
aplinkybė, jog šalių santuoka, palaiminta bažnyčioje, yra įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos
skyriuje, nereiškia, jog santuoka, sudaryta bažnyčios nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią
gali nutraukti civilinis teismas (CK 3.23, 3.24, 3.304 straipsniai). Teisėjų
kolegija konstatavo, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos
santuokos nutraukimo klausimą gali spręsti tik bažnyčios institucijos, nes bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka teismo sprendimu nenutraukiama (Konstitucijos 6 straipsnis, 38 straipsnio
4 dalis, 43 straipsnio 4 dalis). Kolegija pažymėjo, kad, nutraukus bylos dalį, nevertina atsakovo apeliacinio skundo argumentų dėl šios
bylos dalies.
Kolegija sutiko su ieškovės apeliacinio
skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas išlaikymas
yra nepakankamas. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas
turi teikti laikiną išlaikymą ieškovei, kad užtikrintų ieškovės, auginančios jų
dukterį iki trejų metų, minimalius poreikius (CK 3.72 straipsnio 2, 5 dalys). Kolegija
atmetė apelianto argumentą, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei išlaikymą iki dukteriai sueis treji metai, ir
nurodė, jog ta aplinkybė, kad ieškovė turi teisę pradėti dirbti anksčiau nei dukteriai
sukaks treji metai, nepanaikina atsakovo pareigos teikti laikiną išlaikymą
ieškovei, kol dukteriai sukaks treji metai. Kartu kolegija pažymėjo, kad atsakovas
turi teisę kreiptis įstatymų nustatyta tvarka dėl išlaikymo sutuoktinei nutraukimo, jeigu ji pradės dirbti iki 2007 m.
balandžio 13 d. Teisėjų kolegija konstatavo, kad yra teisinis pagrindas
padidinti iš atsakovo ieškovės naudai priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis nuo 250 Lt iki 400 Lt, nes visuotinai suprantama aplinkybė, jog 400 Lt suma per mėnesį suaugusio
asmens poreikiams tenkinti yra minimali, atitinkanti protingumo, teisingumo
ir sąžiningumo kriterijus. Tai, kad ieškovė gauna materialinės paramos iš motinos ir močiutės, neturi teisinės
reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui.
Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į būtinas vaiko
vystymosi sąlygas, atsakovo gaunamas pajamas, jo turtinę padėtį, taip pat į ieškovės turtinę padėtį, pagrįstai priteisė iš atsakovo po
700 Lt kas mėnesį išlaikymą dukteriai, ir toks išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo kriterijus bei
šalių turtinę padėtį. Kolegija pažymėjo, kad 700 Lt suma yra skiriama vaiko
maisto, vaistų, drabužių, avalynės, būsto ir komunalinių mokesčių, taip pat pramogų bei lavinimo
išlaidoms padengti, ir visuotinai žinoma aplinkybė, kad tėvas, gaunantis didesnes už minimalias
pajamas, gali užtikrinti vaikui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip užtikrinant galimybę vaikui deramai
augti bei tobulėti. Kolegija
taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos
teismas, paskirstydamas bylinėjimosi
išlaidas, netinkamai pritaikė
proporcingumo principą. Teisėjų kolegija, laikydama, kad byla išspręsta iš
esmės ieškovės naudai, padidino ieškovei iš atsakovo priteistas bylinėjimosi
išlaidas ir atitinkamai sumažino atsakovui iš ieškovės priteistas sumas; taip
pat padidino iš atsakovo valstybės naudai priteistą žyminio mokesčio sumą.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, pagal kurią
santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir pripažinti, kad santuoka
nutraukiama dėl ieškovės kaltės; panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo po 400
Lt kas mėnesį priteisimo ieškovei; pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo dukteriai
priteisimo ir sumažinti priteistą išlaikymą nuo 700 Lt iki 600 Lt; panaikinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
kovo 10 d. nutartį; pakeisti teismo išlaidų paskirstymą, priteisiant iš
ieškovės atsakovo naudai jo turėtas teismo išlaidas. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl bažnyčios (konfesijų)
nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo. Pagal CK 3.24 straipsnio 2
dalį santuokos sudarymas bažnyčios nustatyta tvarka sukelia tokias pat
teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos
įstaigoje. Santuoka, sudaryta bažnyčioje, tačiau neįregistruota civiline
tvarka, negalioja, ir tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje A. S. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-107/2005, kuria
išspręstas analogiškas ginčas. Taigi civilinė santuoka turi pirmenybę prieš bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, ir tik civilinės metrikacijos
skyriuje įregistruota bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka
gali sukelti teisines pasekmes. Tai reiškia, kad teisinėje valstybėje teismas
gali ir privalo išregistruoti santuoką, kuri pagal įstatymus pripažįstama
sukeliančia teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai
suprato bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos, kuri yra
labiau dvasinio pobūdžio veiksmas, prasmę, neįvertino to, kad bažnyčioje
sudaryta santuoka, įtraukus ją į apskaitą ir įregistravus civilinės
metrikacijos skyriuje, tampa civiline santuoka (CK 3.24 straipsnio 2 dalis),
todėl be pagrindo atsisakė nutraukti ginčo šalių civilinę santuoką. Priešingas
aiškinimas reikštų, kad kasatorius ateityje negalės sukurti naujos santuokos,
nes civilinės metrikacijos skyriuje jis įrašytas kaip esantis santuokoje. Be
to, teismas, nutraukęs bylos dalį pagal CPK 293 straipsnio 1 dalį, nenurodė, į
kokią instituciją šalys turi kreiptis (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
2. Dėl procesinės teisės normų
pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sutuoktinių kaltės dėl
santuokos iširimo klausimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178–185
straipsniai), todėl nepagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl jų abiejų
kaltės. Teismas rėmėsi tik ieškovės motinos parodymais, kurie yra subjektyvūs,
jais siekiama sumenkinti atsakovo reputaciją. Atsakovas yra karys, todėl jo
sveikata nuolat tikrinama, taip pat tikrinama dėl priklausomybės nuo alkoholio,
narkotinių priemonių. Dėl to teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo
kriterijais, negalėjo remtis šiais parodymais ir konstatuoti atsakovo kaltės.
3. Dėl materialinių teisės
normų, nustatančių išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį. Teismai,
priteisdami išlaikymą nepilnametei dukteriai, neteisingai nustatė atsakovo
gaunamas pajamas. Teismas nesivadovavo Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d.
nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo
užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ 5.4, 5.5, 5.6 punktų
nuostatomis. Akivaizdu, kad maistpinigiai ir butpinigiai yra tikslinės išmokos,
kurios negali būti priskiriamos prie pajamų.
4. Dėl sutuoktinės teisės į
išlaikymą. Teismas, nenutraukęs ginčo šalių santuokos, neturėjo jokio
teisinio pagrindo priteisti išlaikymo ieškovei, nes pagal CK 3.72 straipsnio 1
dalį išlaikymas gali būti priteisiamas tik buvusiam sutuoktiniui, t. y. tik
nutraukus santuoką.
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės
instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Teismas
pagrįstai nurodė, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka,
įregistruota civilinės metrikacijos skyriuje, netampa civiline santuoka: ji
tampa įteisinta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka su
visomis teisinėmis pasekmėmis. Šią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A.
S. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-107/2005). Taigi teismas pagrįstai nurodė, kad bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo klausimą gali
spręsti tik bažnyčios institucijos, ir tik pagal šių institucijų išduotą
atitinkamą pažymą tokios santuokos nutraukimo faktas gali būti įregistruotas
civilinės metrikacijos skyriuje.
Pažymėtina,
kad vienašališkas ilgalaikis kasatoriaus atsisakymas įteisinti bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, įregistruojant ją civilinės
metrikacijos skyriuje, sukėlė lemiamą santykių krizę, nes tuo metu
besilaukianti ieškovė buvo teisiškai neapsaugota ir jai grėsė vienišos motinos
statusas.
2. Teismas
byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas CPK 178–185 straipsnių nuostatų
ir padarė pagrįstas išvadas dėl ginčo šalių santuokos iširimo priežasčių.
3. Teismai,
spręsdami išlaikymo priteisimo klausimą, tinkamai įvertino atsakovo turtinę
padėtį ir pagrįstai atsižvelgė į visų rūšių gaunamas pajamas, priskirdami prie
jų taip pat atsakovo gaunamus maistpinigius ir butpinigius.
4. Nors ginčo
šalių santuoka nenutraukta, tačiau teismas pagrįstai priteisė išlaikymą
ieškovei: CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga materialiai vienas
kitą remti.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
Šalys 2003 m. liepos 12 d. Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, sudarė
vidaus (kanonų) teisės nustatyta tvarka santuoką, kuri buvo įtraukta į apskaitą
Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje 2004 m. vasario 25 d.
Apylinkės teismas, nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ją
nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs tai, kad santuoka,
sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir įtraukta į apskaitą civilinės
metrikacijos įstaigoje, netampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti
civilinis teismas, bylos dalį dėl santuokos nutraukimo nutraukė kaip
nenagrinėtiną teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos
teismas nurodė, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka,
įtraukta į apskaitą, sukelia civilines teisines pasekmes, šios santuokos
pabaigos klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos, nes tokia santuoka teismo
sprendimu nenutraukiama. Teismai, atsižvelgdami į šalių turtinę padėtį ir į
tai, kad šalių nepilnamečio vaiko motina yra vaiko auginimo atostogose (kol jam
sueis treji metai), priteisė išlaikymą sutuoktinei ir vaikui. Ginčas yra
sprendžiamas dėl santuokos, sudarytos Romos katalikų bažnyčioje.
V.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame
skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą teisės taikymo aspektu keliami teisės
normų, reglamentuojančių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos
santuokos, įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje, pabaigos,
sutuoktinio išlaikymo ir nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo
aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Kasacinis
teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų
sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353
straipsnio 1 dalis).
Dėl bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos ir jos apskaitos
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta: ,,Valstybė
registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę
santuokos registraciją”. Aiškindamas šią konstitucinę normą, Konstitucinis
Teismas 1994 m. balandžio 21 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos santuokos
ir šeimos kodekso 6 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio ir 12 straipsnio 2
dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai” pripažino, kad tiek
valstybinė, tiek bažnytinė santuokos registracija (jei ji atlikta įsigaliojus
Konstitucijai) yra savarankiški juridiniai faktai, sukeliantys analogiškas
teisines pasekmes. Minėtame nutarime taip pat buvo pabrėžta, jog ,,valstybė
turėtų nustatyti aiškią ir nuolatinę bažnytinės santuokos registracijos
oficialios apskaitos, šios santuokos pagrindu atsiradusių teisinių pasekmių
realizavimo, ginčų dėl jų sprendimo tvarką”. Valstybė registruoja juridinį
santuokos sudarymo faktą, siekdama užtikrinti tiek viešąjį, tiek privatų
interesą, todėl konstitucinė nuostata, kad valstybė pripažįsta ir bažnytinę
registraciją, negali būti vertinama kaip absoliuti ir nereikalaujanti jokios
papildomos įgyvendinimo tvarkos. Valstybė gali pripažinti tik tai, kas jai yra
žinoma, todėl tam, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka būtų pripažinta, būtina įvykdyti CK 3.24
straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Tokia nuostata yra
įtvirtinta Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutarties dėl santykių tarp
Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų (ratifikuota 2000 m. liepos 20
d. įstatymu Nr. VIII-1883) 13 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad
kanoninė santuoka nuo pat religinio jos sudarymo momento sukels civilines
pasekmes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, jei yra išlaikyti Lietuvos
Respublikos įstatymų numatyti reikalavimai. Visų pirma valstybė gali pripažinti
tik tokią santuoką, kuri buvo sudaryta nepažeidžiant valstybės nustatytų
materialiųjų santuokos sudarymo sąlygų, įtvirtintų CK 3.12 – 3.17
straipsniuose. Antra, santuoka buvo sudaryta Lietuvos Respublikoje
įregistruotose ir valstybės pripažintose religinėse organizacijose ir pagal
atitinkamos religijos vidaus (kanonų) teisės nustatytą procedūrą (CK 3.24
straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir
bendrijų įstatymo 5 straipsnis, Seimo 2001
m. liepos 12 d. nutarimas Nr. IX-464 „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo
Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai). Trečia, santuokos
sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą
civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.24 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3.25,
3.304 straipsniai). Santuoka į apskaitą yra įtraukiama įrašant santuokos įrašą
ir išduodant santuokos liudijimą (CK 3.304 straipsnio 2 dalis). Taigi CK 3.24
straipsnyje yra nustatytas sąlygų visetas, kurio kiekviena sąlyga yra būtina,
kad santuoka, įregistruota bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, būtų pripažinta
valstybės ir sukeltų tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas
civilinės metrikacijos įstaigoje (valstybės pripažinimo prasme) (CK 3.7
straipsnio 2 dalis, CK 3.24 straipsnio 2 dalis, 3.26 straipsnio 1 dalis).
Byloje yra kilusi teisės normų,
reglamentuojančių santuokos nutraukimą, aiškinimo ir taikymo, sprendžiant santuokos,
sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, pabaigos problema. Minėta,
kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka turi būti
pripažinta valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje,
kad sukeltų tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės
metrikacijos įstaigoje – asmenys taptų sutuoktiniai ir įgytų asmenines
neturtines ir turtines teises ir pareigas (CK 3.7 straipsnis, 3.26 straipsnio 1
dalis). Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymas dėl bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos ir įtrauktos į apskaitą civilinės
metrikacijos skyriuje santuokos civilinių teisinių pasekmių ir kitų su jomis
susijusių klausimų (CK 3.59 straipsnis) nagrinėtinas teisme.
Teismas, tenkindamas prašymą
dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta
tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina
akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos
įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus
klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo,
sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 straipsniai).
Santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo
išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų)
nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio
teismo. Taigi, sutuoktiniams sudarius santuoką bažnyčios (konfesijų) nustatyta
tvarka, jos pabaigai taikoma skirtinga jurisdikcija: civilinė, vykdoma
bendrosios kompetencijos teismų, kai sutuoktiniai yra suinteresuoti nutraukti
civilinį teisinį ryšį su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, ir
bažnytinė, vykdoma atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų)
teisės normomis, kai nutraukiami kanonų teisės normų reglamentuojami
santuokiniai ryšiai. Demokratinės teisės sampratos požiūriu tokia bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo bei jos pripažinimo
negaliojančia klausimų jurisdikcija laikytina ne asmens teisių diskriminavimu
religinės priklausomybės pagrindu, o pagarba sutuoktinių suderintai ir
objektyviai išreikštai asmeninei valiai, nes sutuoktiniai, sudarę bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, atitinkamai pasirenka iš to
išplaukiančius ir bažnyčios vidaus (kanonų) teisėje pripažįstamus santuokos
pabaigos pagrindus bei procedūras. Pažymėtina, kad sutuoktiniams, sudarius bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog
nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik
civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės
normos.
Apeliacinės instancijos
teismas, aiškindamas CK 3.24 straipsnį, nurodė, kad valstybė pripažįsta bažnyčios
(konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą
civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta
bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali
nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta
santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios
institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Išplėstinė teisėjų
kolegija pažymi, kad, remiantis aptartais argumentais, teisės taikymo aspektu
tokia apeliacinės instancijos teismo išvada laikytina pagrįsta. Tačiau apeliacinės
instancijos teismas, aiškindamas CK 3.24 straipsnio 2 dalies ir 3.304
straipsnio nuostatas, neatkreipė dėmesio į tai, kad bažnyčios (konfesijų)
nustatyta tvarka sudaryta santuoka ir įtraukta į apskaitą civilinės
metrikacijos įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines
pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Fakto
pripažinimas reiškia valstybės įsipareigojimą reglamentuoti jo pagrindu
atsirandančius socialinius santykius. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios
kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių
pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos
įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės
metrikacijos įstaigoje. Dėl to negalima sutikti su apeliacinės instancijos
teismo išvada, kad bendrosios kompetencijos teismai nesprendžia dėl civilinių
teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą
santuoką įtraukus į apskaitą. Kasacinio skundo motyvai dėl galimumo bendrosios
kompetencijos teismui spręsti bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos
ir valstybės pripažintos santuokos pagrindu atsiradusias civilines teisines
pasekmes laikytini pagrįstais, tačiau kasacinio skundo argumentai ta apimtimi,
kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti
nutraukta bendrosios kompetencijos teismo, yra nepagrįsti. Darytina išvada, kad
apeliacinės instancijos teismas tiek bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka
sudarytai santuokai, tiek jos apskaitai civilinės metrikacijos įstaigoje taikė
tą pačią jurisdikciją, nors apskaitai turėjo
taikyti CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ normas. Dėl to apeliacinės
instancijos teismo nutarties dalis, kuria byla dėl apskaitos akto įrašo
panaikinimo nutraukta, naikinama ir ši bylos dalis perduodama nagrinėti iš
naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 360 straipsnis).
Šalys, kreipdamosi į teismą,
pareiškė reikalavimą (ieškinį ir priešieškinį) dėl santuokos nutraukimo ir kitų
įstatyme nustatytų klausimų išsprendimo, rėmėsi CK normomis,
reglamentuojančiomis santuokos nutraukimą (CK 3.60 straipsnis) ir santuokos
nutraukimo pasekmių klausimus (CK 3.59 straipsnis), visiškai neatkreipdamos
dėmesio į tai, kad jų santuoka yra sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta
tvarka. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė savo poziciją pakeitė ir nurodė,
kad bendrosios kompetencijos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti bažnyčios
(konfesijos) tvarka sudarytos santuokos pabaigos klausimų. Minėta, jog
apeliacinės instancijos teismas, nevisiškai tinkamai aiškindamas CK 3.24
straipsnio nuostatas, neatkreipė šalių dėmesio į tai, kad tinkamai išspręsti
šalių reikalavimus galima tinkamai apibrėžus teisminio nagrinėjimo dalyką,
kuris formuluojamas ieškinyje (CPK 382 straipsnis). Teismas turi išsiaiškinti
tikrąją kiekvienos šalies poziciją dėl jų sudarytos santuokos civilinių
teisinių pasekmių. Ieškinyje suformuluoti ieškovo reikalavimai ir argumentai
apibrėžia teismo proceso veiklos ribas, t. y. teismas gauna informaciją apie
bylos įrodinėjimo dalyką, ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir ieškovo
reikalavimą bei jo pagrindimą. Be to, nagrinėjamoji byla yra iš šeimos teisinių
santykių; civilinio proceso įstatymuose nustatyta, kad teismo vaidmuo tokio
pobūdžio bylose turi būti aktyvus ir kad teismas turi galimybę peržengti šalių
pareikštų reikalavimų ribas (CPK XIX skyrius). Dėl to, nagrinėdamas bylą iš
naujo, teismas turi pasiūlyti šalims tiksliai suformuluoti savo reikalavimus
(ieškinio dalyką), nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas (atsakovas) grindžia
savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) ir kita (CPK 382 straipsnis). Teismas,
įvertindamas šalių pareikštus reikalavimus, išsakytas pozicijas ir pateiktus
įrodymus, turi įvertinti ir teisiškai kvalifikuoti, ar yra pagrindų, dėl kurių
santuokos apskaitos įrašas galėtų būti panaikinamas. Išplėstinė teisėjų
kolegija taip pat pažymi, kad nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta
santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos
valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos,
taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos
santykiams pagal analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK
normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnis), santuokos
sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnis) nuostatos.
Išplėstinė teisėjų kolegija dėl CK 3.60 ir 3.61 straipsnių
taikymo pažymi, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta kaltės samprata
dėl santuokos iširimo. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo
apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos
- tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško
rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos, įtvirtintos įstatyme (CK
3.26 – 3.30 ir kiti straipsniai). Šių pareigų pažeidimas iš esmės
gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje
įtvirtintas mišrios sutuoktinių kaltės institutas. Kaltės klausimas yra
spręstinas kartu su santuokos apskaitos panaikinimu (CPK 360 straipsnis).
Dėl sutuoktinių
tarpusavio išlaikymo
Kasaciniame
skunde ir atsiliepime į jį yra keliami teisės normų, reglamentuojančių
sutuoktinių tarpusavio išlaikymą, kai santuoka nėra nutraukta, klausimai.
Šeimos
santykių sukūrimas suponuoja sutuoktinių tiek asmeninių neturtinių, tiek
turtinių teisių ir pareigų atsiradimą. Sutuoktinių abipusės pareigos šeimoje
yra įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje. Šios teisės normos taikymas pasižymi tuo,
kad negali būti užtikrinamas šių pareigų priverstinis vykdymas, išskyrus
pareigą materialiai pasirūpinti sutuoktiniu, kuriam tokia parama yra reikalinga
dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis gali būti
pripažįstama sutuoktinio liga, nedarbingumas, vaiko priežiūra, mokymasis ir
panašiai. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė, kol dukteriai sueis
treji metai, nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, o jos gaunamos
pajamos neužtikrina minimalaus gyvenimo lygio, todėl priteisė išlaikymą iš kito
sutuoktinio. Vienas sutuoktinis privalo išlaikyti kitą sutuoktinį, kai kitam
sutuoktiniui parama yra reikalinga dėl objektyvių priežasčių, ir tai nustatyta
CK 3.27 straipsnyje, įtvirtinančiame sutuoktinių pareigą vienas kitą remti. Dėl
to negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad išlaikymas sutuoktiniui
nenutraukus santuokos priteistas be teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos
teismas, spręsdamas dėl išlaikymo sutuoktinei priteisimo, kol dukteriai sueis
treji metai, rėmėsi CK 3.72 straipsniu, o CK 3.27 straipsnio 1 dalies, kaip
teisinio pagrindo, nenurodė, tačiau šis trūkumas nelaikytinas esminiu.
Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo tenkinti
kasacinį skundą dėl šio reikalavimo, todėl apeliacinės instancijos teismo
nutartis dėl šios dalies paliekama galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui
dydžio nustatymo
Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliamas klausimas,
ar butpinigiai ir kitos tikslinės išmokos yra įskaitytinos, nustatant tėvo
(motinos) turtinę padėtį.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų
tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškindamas
ir taikydamas šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams
reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra
suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai
reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę
padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovų D.
G. ir V. G. v. K. G.; bylos Nr. 3K-3-216/2006; kategorija 78.2.1). Išplėstinė
teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi
būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su
darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją,
socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius,
dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį
(automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir
nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.)
turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis
(individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Be
to, CK 3.199 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos pajamos, iš kurių išskaitomas
priteistas išlaikymas vaikui, yra nurodoma, kad priteistas išlaikymas
išskaitomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat
iš visų kitų jo pajamų rūšių. Pažymėtina, kad butpinigiai ir maitinimosi
išlaidų piniginė kompensacija yra laikytinos kitos rūšies papildomomis
pajamomis, nes dėl šių išmokų realios kasatoriaus mėnesinės pajamos padidėja. Kasaciniame
skunde taip pat nurodoma, jog teismai, nustatydami atsakovo turtinę padėtį, netaikė
2003 m. gegužės 27 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės
tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ 5
punkto. Pažymėtina, kad šio nutarimo 5 punkte yra nurodytos pajamos, kurios
neįskaitomos apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, tuo tarpu, minėta, kad
tikslinės išmokos yra laikytinos kitos rūšies pajamomis pagal CK 3. 199
straipsnį, pagal kurį priteistas išlaikymas išieškomas iš darbo užmokesčio ir
visų kitų rūšių pajamų, todėl šis kasatoriaus argumentas vertinamas kaip
nepagrįstas, nes nutarimas, kuriuo jis remiasi, reglamentuoja kitus teisinius
santykius ir šiuo atveju yra netaikytinas. Teismai tinkamai nustatė kasatoriaus
turtinę padėtį ir pagrįstai nurodė, kad butpinigiai ir maitinimosi išlaidų
piniginė kompensacija yra kasatoriaus pajamos, kurios įskaitytinos į bendrąsias
pajamas turtinei padėčiai nustatyti, ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje A.
A. v. G. A.; bylos Nr. 3K-3-251/2003; kategorija 72.2).
Išplėstinė
teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu prioritetinės
vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ir atsižvelgdama į byloje
nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, nenustatė teisinio pagrindo
sumažinti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį iki 600 Lt per mėnesį.
Įvertinant išlaikymo prievolės proporcingą paskirstymą vaiko tėvams ir atsižvelgiant
į aplinkybę, kad tėvų turtinė padėtis šiuo laikotarpiu yra nelygiavertė,
pažymėtina, kad teismai pagrįstai iš atsakovo priteisė didesnę išlaikymo dalį. Taip
pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra
tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo
sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto
pagrindo keisti teismų priimtus sprendimus dėl šio reikalavimo (CPK 346
straipsnio 2 dalis).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios
naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia
iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš
dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo
patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų
ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas
sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79
straipsnis). Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė įrodymus
joms pagrįsti. Kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliacinės instancijos
teismo nutartį iš dalies panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios
instancijos teismui. Kadangi neišsprendus visų reikalavimų, negalima nustatyti
proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims, apeliacinės
instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų
paskirstymo klausimas, yra naikinama ir perduodama nagrinėti pirmosios
instancijos teismui.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija,
vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d.
nutarties dalį, kuria byla dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos
santuokos apskaitos civilinės metrikacijos įstaigoje nutraukta, panaikinti ir
šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d.
nutarties dalis, kuriomis išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas,
panaikinti ir perduoti šį klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.
Kitas Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d.
nutarties dalis palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Česlovas Jokūbauskas
Romualdas
Čaika
Janina Januškienė
Sigitas Gurevičius
Zigmas Levickis
Janina Stripeikienė
Juozas Šerkšnas