Civilinė byla Nr. 2-12144-897/2013
(Proceso Nr. 2-06-3-10243-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija: 128.17.
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. rugsėjo 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Rakštelytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo 2013-09-06 gautą prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo,
n u s t a t ė:
pareiškėjas antstolis Aleksandras Selezniovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydamas išaiškinti, ar antstoliui pilnai įvykdžius 2009-07-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties Nr. 235-2N/2009 rezoliucinę dalį, išieškotojo prašymo pagrindu gali būti tęsiamas skolos išieškojimas iš kito skolininkui priklausančio turto.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nepakeisdamas jo turinio. Taigi poreikis aiškinti teismo sprendimą atsiranda, kai jis yra neaiškus, pvz. sprendime nenurodyti daikto, iš kurio vertės siekiama išieškoti, individualūs požymiai, neaptarta, kokia valiuta turi būti įvykdyta prievolė, nekonkretinama, nuo kurios dienos skolininkas yra laikytinas praleidusiu terminą piniginei prievolei įvykdyti ir privalo mokėti palūkanas ir pan. Vadovaujantis aukščiau paminėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsnio nuostatomis teismas gali papildomai išaiškinti tiek faktinius, tiek teisinius sprendimo motyvų aspektus, tačiau aiškindamas sprendimą teismas negali keisti jo turinio ir esmės, analizuoti sprendime neaptartų klausimų.
Susipažinus su pateikto prašymo turiniu, nustatyta, kad 2009-07-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties Nr. 235-2N/2009 pagrindu išduotu vykdomuoju dokumentu buvo nuspręsta už skolą iš varžytinių parduoti įkeistą daiktą – butą, bendras plotas 47,44 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise A. J. ir T. J.. Vykdomajame dokumente – 2009-07-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje Nr. 235-2N/2009 yra aiškiai nurodyta ir išieškotina suma, ir už skolą iš varžytynių parduotinas turtas. Taigi teismo sprendimas laikytinas tiksliu ir aiškiu.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (LR CPK 558 straipsnio 2 dalis, 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnis). Vykdydamas hipotekos teisėjo nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, antstolis atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą. Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus LR CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto.
Esant nepakeistoms paminėtoms LR CPK ir LR CK nuostatoms ir tokiam Lietuvos Aukščiausiojo teismo paminėtų teisės normų išaiškinimui, antstolis privalo šiuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje pateiktu išaiškinimu vadovautis, todėl aiškus Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta sprendimo vykdymo tvarka pakartotinai antstoliui neaiškintina.
Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2013-09-09 antstolis A. Selezniovas su analogiško pobūdžio prašymais dėl teismo sprendimų išaiškinimo į Klaipėdos miesto apylinkės teismą kreipėsi net keturiasdešimt kartų, t.y. civilinėse bylose Nr. 2-11091-792/2013, Nr. 2-10714-792/2013, Nr. 2-10569-792/2013, Nr. 2-10487-512/2013, Nr. 2-10482-642/2013, Nr. 2-10111-897/2013, Nr. 2-9900-897/2013, Nr. 2-8734-897/2013, Nr. 2-8733-897/2013, Nr. 2-8220-897/2013, Nr. 2-8167-897/2013, Nr. 2-8078-613/2013, Nr. 2-8038-639/2013, Nr. 2-7816-642/2013, Nr.2-7815-777/2013, Nr. 2-5159-897/2013, Nr. 2-5158-897/2013, Nr. 2-4991-897/2013, Nr. 2-4921-897/2013, Nr. 2-4078-897/2013, Nr. 2-5159-897/2013, Nr.2-3933-777/2013, Nr. 2-3106-897/2013, Nr. 2-2682-676/2013, Nr. 2-2681-792/2013, Nr. 2-2645-897/2013, Nr. 2-1821-897/2013, Nr. 2-1798-897/2013, Nr. 2-1797-897/2013, Nr. 2-1703-897/2013, Nr. 2-6657-897/2013, Nr. 2-6301-897/2013, Nr. 2-6300-897/2013, Nr. 2-5947-897/2013, Nr. 2-5852-897/2013, Nr. 2-7329-897/2013, Nr. 2-7328-897/2013, Nr. 2-6900-897/2013, Nr. 2-6899-897/2013, Nr. 2-6898-897/2013. Visose šiose bylose antstolio prašymai buvo atmesti, motyvuojant tuo, kad antstolis privalo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 pateiktu išaiškinimu, tačiau antstolis A. Selezniovas, nepaisydamas ne tik Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyse išdėstytų motyvų, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikto išaiškinimo ir toliau reiškia prašymus dėl teismų sprendimų aiškinimo, nors ir skirtingose vykdomosiose bylose, prašydamas išaiškinti, ar antstoliui pilnai įvykdžius teismo nutarčių rezoliucines dalis, išieškotojo prašymo pagrindu, gali būti tęsiamas skolos išieškojimas iš kito skolininkui priklausančio turto. Teismo vertinimu tokie antstolio A. Selezniovo veiksmai traktuotini kaip piktnaudžiavimas civiliniu procesu.
Protingas ir sąžiningas naudojimasis įstatyme numatyta antstolio teise paduoti prašymus dėl teismo sprendimų išaiškinimo nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis, tačiau šiuo atveju antstoliui, kaip kvalifikuotam teisininkui, yra arba bent jau turi būti žinomas galiojantis teisinis reglamentavimas bei teisminėje praktikoje egzistuojantys išaiškinimai, susiję su vykdymo procesu, todėl toks antstolio daugkartinis kreipimasis į teismą su analogiško pobūdžio prašymais, esant iš esmės tapačioms aplinkybėms, nors ir skirtingoms vykdymo proceso šalims, yra vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu, juolab, kad antstoliui yra įteiktos visos Klaipėdos miesto apylinkės teismo, išnagrinėjusio keturiasdešimt civilinių bylų, iškeltų antstolio prašymų dėl teismo sprendimo išaiškinimo pagrindu, nutartys, kuriose atkartoti analogiški motyvai minėtu klausimu. Tokie piktavališki antstolio veiksmai sąlygoja nepagrįstai didesnį teismo darbo krūvį, padidėjusias teismo darbuotojų darbo laiko sąnaudas, nepagrįstą teismo lėšų eikvojamą. Todėl antstoliui už daugkartinį nepagrįstą naudojimąsi įstatymo numatyta teismo sprendimų išaiškinimo teise, nuolat teikiant Klaipėdos miesto apylinkės teismui iš esmės tapačius prašymus dėl teismo sprendimo išaiškinimo skirtina 1000,00 Lt bauda (CPK 95 str. 2 d.).
Vadovaudamasis LR CPK 95 str. 2 d., 107 str., 278 str., 290 str., 291 str., teismas
n u t a r i a:
pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo netenkinti.
Pareiškėjui antstoliui Aleksandrui Selezniovui skirti 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, sumokant šią baudą į valstybės biudžetą.
Asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti.
Nutartis dalyje dėl teismo sprendimo išaiškinimo per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu per šį teismą Klaipėdos apygardos teismui.
Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.
Teisėja Lina Rakštelytė