Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-337/2022

Proceso Nr. 1-01-1-56778-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 24 d. 

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Danutės  Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant prokurorui Edgarui Baltrimavičiui,

nuteistajam A. P. ir jo gynėjui advokatui Andriejui Melkovui, 

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo A. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 1992 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Priimtas sprendimas konfiskuoti iš A. P. cigaretes: 1850 vnt. pakelių cigarečių „Fest”; 1406 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Superslims”; 170 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold”; 339 vnt. pakelių cigarečių „Queen Menthol”; 140 vnt. pakelių cigarečių „Queen Elegance”; 8 vnt. pakelių cigarečių „Minsk City”, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, saugomas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

nustatė:

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       A. P. nuteistas už tai, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau - Taisyklės) 2 punkto reikalavimus, nustatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 4-312 patvirtinta Taisyklių redakcija), bei 3 punkto reikalavimus, nustatančius, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtinta Taisyklių redakcija), neteisėtai, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto momento iki 2019 m. vasario 15 d., 6.40 val. E. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), garaže Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas), laikė 1850 vnt. pakelių cigarečių „Fest”, 1406 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Superslims”, 170 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold”, 339 vnt. pakelių cigarečių „Queen Menthol”, 140 vnt. pakelių cigarečių „Queen Elegance” ir 8 vnt. pakelių cigarečių „Minsk City”, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 12 260,67 Eur, kuomet kratos metu jos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai, proceso dalyvių paaiškinimai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistojo A. P. gynėjas advokatas A. M. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad nuteistasis A. P. dalyvavo, darant nusikalstamą veiką, arba nuteistojo veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba pakeisti skundžiamą nuosprendį ir nuteistajam paskirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę ar sumažinti paskirtą baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.       Byloje kaltinimas yra abstraktus ir šio trūkumo neištaisė pirmosios instancijos teismas, nors gynyba kėlė šį klausimą 2020 m. vasario 17 d. teismo posėdyje. Paaiškino, kad skundžiamame nuosprendyje neatskleista inkriminuoto nusikaltimo esmė, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kokias faktines aplinkybes nustatė pirmosios instancijos teismas, o būtent: 1) ar kaltinime nurodytos cigaretės buvo atgabentos kontrabandos būdu, pažeidžiant Taisyklių 2 punkto reikalavimus, ar jos buvo atgabentos teisėtai, tačiau pažeidžiant Taisyklių 3 punkto reikalavimus, todėl kaltinime nurodytos šios abi alternatyvos apsunkina gynybai galimybę nuo jo gintis, juolab atsižvelgus į byloje esančius duomenis, kad nuteistasis Lietuvos Respublikos valstybės sieną kerta itin dažnai (t. 2, b. l. 167-171), ką patvirtino ir liudytoju apklaustas pareigūnas E. N.; 2) nėra nustatytas inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pradžios momentas; 3) nėra aišku, kodėl remiamasi kaltinimui palankiomis Taisyklių redakcijomis, t. y. vienur kaltinime remiamasi pirmine Taisyklių redakcija, o kitur vadovaujamasi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtinta Taisyklių redakcija, nors šios redakcijos Taisyklių 3.1.2 punkto nuostata buvo ir pirminėje Taisyklių redakcijoje.  

2.2.       Be to, kaltinimas nėra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. nėra aišku, kiek kartų nuteistasis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kiek atsivežė cigarečių, kada ir koks kiekis jų buvo viršytas įvežimo metu, ar suskaičiavus visus nuteistojo valstybės sienos kirtimo atvejus ir leistinus įsivežti cigarečių kiekius – cigaretės nuteistojo įvežtos į Lietuvos Respubliką teisėtai ar neteisėtai, ar rastas kiekis sudaro aplamai pagrindą baudžiamajai atsakomybei kilti. Tuo tarpu prie apeliacinio skundo pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistojo teisėtai įvežta cigarečių iki 2013 m. rugsėjo 10 d. sudarė 11 970 vnt. pakelių (kuomet buvo leidžiama teisėtai įvežti 10 pakelių cigarečių), o nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. sudarė 656 vnt. cigarečių pakelių (kuomet leidžiama įvežti 2 pakelius). Dėl to bendras teisėtai įvežtų pakelių kiekis sudarytų 12626 vnt. Tai patvirtina ir nuteistojo paaiškinimus, kad jis nuolat vykdavo į Baltarusiją, nes turėjo ten leidimą gyventi, ten jo giminės, o kelionių metu atvežtą leistinų cigarečių kiekį perduodavo tėvui. Kadangi skundžiamame nuosprendyje nenustatyta, kad kaltinime nurodytos cigaretės buvo vežamos kontrabandos būdu, todėl kaltinime nurodytų cigarečių teisėto įgijimo pagrindas negali suponuoti neteisėto jų laikymo.

2.3.       Apeliaciniame skunde nesutinkama dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-56778-18 pradėjimo ir kriminalinės žvalgybos duomenų teisėtumo, todėl prašoma įvertinti byloje esantį pareigūno 2018 m. lapkričio 29 d. tarnybinį pranešimą Nr. 89-R4 (DS)-5548-RN dėl gautos kriminalinės žvalgybos informacijos, kurio apylinkės teismas nevertino ir tokiu būdu apribojo nuteistojo teisę į gynybą. Pažymima, kad šiame pareigūno tarnybiniame pranešime yra tik formaliai remiamasi kriminalinės žvalgybos duomenimis, tačiau nėra nurodyta konkrečių duomenų, kada ir kur galimai buvo nuteistojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 202 straipsnyje. Be to, nors ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-56778-18 minėto tarnybinio pranešimo pagrindu 2018 m. lapkričio 29 d. pradėtas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, tačiau tokie įtarimai nebuvo pareikšti nuteistajam. Taip pat nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. vasario 5 d. nuteistojo atžvilgiu ir toliau buvo taikoma procesinė prievartos priemonė - telefoninių pokalbių klausymasis, tačiau kratos atliktos tik 2020 m. vasario 15 d. Remiantis tuo, mano, kad šiuo atveju buvo piktnaudžiaujama kriminalinės žvalgybos procesu, kadangi ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-56778-18 pradėtas, kriminalinės žvalgybos metu taip ir negavus konkrečių duomenų apie galimai nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką. Juolab pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį tik nuo 2018 m. gruodžio 20 d. kriminalinės žvalgybos atlikimo pagrindų sąraše atsiranda BK 1992 straipsnio 1 dalis, tačiau įstatyme ir toliau buvo nenumatyta galimybė atlikti kriminalinę žvalgybą pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, todėl šiuo atveju kriminalinė žvalgyba atlikta neteisėtai.

2.4.       Be to, manoma, kad baudžiamasis persekiojimas dėl akcizinių prekių neteisėto disponavimo nuteistojo atžvilgiu pradėtas, nesant baudžiamosios atsakomybės taikymo ir persekiojimo pagrindo, t. y. ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-56778-18 pradėtas 2018 m. lapkričio 29 d. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, kadangi pagal BK 1992 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią iki 2018 m. gruodžio 31 d.,   atsakomybė buvo numatyta tik už disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 150 MGL, laikymas iš viso tuo metu neužtraukė baudžiamosios atsakomybės. 

2.5.       Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje teismo išvados dėl nuteistojo kaltės nėra motyvuotos, yra paremtos abstrakčiomis frazėmis, jų nepagrindžiant konkrečių duomenų analize. Skundžiamame nuosprendyje išimtinai remiamasi policijos pareigūnų parodymais, kurie yra prieštaringi vieni kitiems, juolab policijos pareigūnai, vykdydami savo funkcijas, gali nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, dėl ko jų parodymai turi būti vertinami itin atidžiai, gretinant su kitais byloje esančiais duomenimis, o pareigūnų, siekiančių pateisinti sėkmingą baudžiamąjį persekiojimą, aiškinimai, kad nuteistasis prisipažino kratos metu – laikytini niekiniais. Be to, pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą liudytojui negali būti užduodami klausimai, į kuriuos atsakius būtų gauti duomenys, galintys būti pagrindas reikšti įtarimus ar kaltinimus jam, todėl įvykio vietoje, nesilaikant šių reikalavimų, nuteistojo, kaip faktiškai įtariamo nusikalstamos veikos padarymu asmens, nurodyti „atviri prisipažinimai“, nesuteikus jam įtariamojo statuso ir neužtikrinus jo procesinių teisių, yra esminis BPK pažeidimas ir tokie nuteistojo parodymai negali būti pripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Taip pat nepagrįstas teismo teiginys, kad nuteistasis „po kratos protokole nenurodė jokių pastabų ar paaiškinimų kaip šios cigaretės atsirado jo valdomame garaže“, kadangi jis tokios pareigos neturėjo, juolab pats nuteistasis norėjo išsiaiškinti su Garažo naudotoju K. Z., kam priklauso rastos cigaretės.

2.6.       Apeliaciniame skunde nurodyta ir daugiau esminių proceso pažeidimų, į kuriuos nebuvo kreipiamas dėmesys skundžiamame nuosprendyje: 1) iš liudytojos Onos L. Ž. parodymų teismo posėdyje po pagarsintų jos neva ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad grasinimas senyvo amžiaus liudininkei „ją patvarkyti“, „šokimas į akis“ apklausos metu ikiteisminio tyrimo procese laikytinas psichinio smurto naudojimu; 2) byloje yra daugiau prieštaringų liudytojų parodymų: pagal liudytojo J. Š. parodymus kratos metu pas nuteistąjį (duomenys neskelbtini), tyrėja R. L. į rūsį, kur buvo sudėtos cigaretės, nusileidusi nebuvo, kas prieštarauja jos pačios parodymams, o jis pats tai pat nebuvo pastate pas nuteistąjį, tačiau kratos protokole fiksuota, kad šie abu liudytojai buvo nuteistojo name ir kartu su kitais pareigūnais darė kratas, ką neigė ir nuteistasis teismo posėdyje dėl šių policijos pareigūnų dalyvavimo kratoje pas jį namuose. 

2.7.       Nuteistasis proceso metu nurodė nežinantis kam priklauso kratos metu rastos neteisėtai laikomos cigaretės, o tiesiog darė prielaidą apie tai, kad galimai rastos cigaretės priklauso K. Z., kuriam buvo perdavęs panaudos pagrindais du savo garažus, t. y. tiek tą, kuriame jis buvo rastas, tiek savo tėvo garažą, kuriame ir buvo rastos neteisėtai laikomos cigaretės. Kadangi 2019 m. vasario 15 d. kratos metu buvo rasta 70 Eur piniginė suma, tai patvirtina nuteistojo paaiškinimus, kad jis su K. Z. dėl garažo panaudos buvo susitarę atlyginti tik jo išlaikymo kaštus. Šiuos nuteistojo paaiškinimus patvirtina prie skundo pateiktas UAB „B.” 2019 m. sausio 19 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 0028850, taip pat ir apklausti liudytojai V. P., V. B., E. Z.. O liudytojas J. Š. patvirtino ir nuteistojo paaiškinimus, kad atvykus daryti kratą jie vyko pas K. Z. ir jo tėvą paimti rakto nuo garažo, kuriame ir buvo rastos neteisėtai laikomos cigaretės.

2.8.       Gynyba ėmėsi veiksmų patikrinti liudytojo K. Z. paaiškinimus apie atsitiktinai sodų bendrijoje „Vyšnia“ Šaškėse prie Drūkščių ežero rastas cigaretes, priklausančias galimai „M.“, ir 2020 m. vasario 13 d. gavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos informaciją apie tai, kad nustatyti 2 atvejai, kai buvo rastos akcizinės prekės, kurių savininkai nenustatyti ir paimtos cigaretės „Premjer”, „NZ Gold”, „Fest”, t. y. tokios pat kaip kratos metu. Taip pat baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-334/2018 V. M. buvo teisiamas dėl disponavimo akcizinėmis prekėmis, kurios buvo gabenamos per Drūkščių ežerą. Dėl to, liudytojo K. Z. pasakojimas turėjo pagrindą, tačiau byloje šis asmuo apklaustas nebuvo. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė prašymą iškviesti į teismo posėdį liudytoją M. S., kuris galėtų patvirtinti, kad matė pas nuteistąjį Garaže K. Z., tuo pažeidžiant procesinio rungimosi principą. Be to, nuteistasis tėvo E. P. Garaže, kuriame buvo rastos neteisėtai laikomos cigaretės, aptiko svetimus daiktus – batus, kombinezoną, megztinį, kuriuos 2019 m. spalio 11 d. pateikė tyrimui, tačiau tyrėja, atlikusi jų apžiūrą, net po 5 dienų jose aptiko 1 cigarečių pakelį „LM” su Baltarusijos banderole bato viduje ir nesiėmė priemonių ištirti piršto antspaudus ar DNR žymas ant rasto cigarečių pakelio.

2.9.       Skundžiamame nuosprendyje nutylėta dėl daiktų apžiūros metu rastų visai kitos rūšies cigarečių „LM“, t. y. pakete, kuriame buvo rastos cigaretės „LM“, kartu buvo ir kitos cigaretės, kas buvo nustatyta ir 2020 m. birželio 3 d. teismo posėdyje, nurodant, kad maiše Nr. 1 yra 144 vnt. pakelių cigarečių „LM“, 23 vnt. pakelių cigarečių „Minsk superslim“, 3 vnt. pakelių cigarečių „Winston“, 160 vnt. pakelių cigarečių „NZ GOLD“, cigarečių „Fest“. Tuo tarpu iš 2019 m. vasario 15 d. kratos Garaže protokolo matyti, kad ten jokių cigarečių „LM“ nebuvo. Būtent kratos metu garaže Nr. 3, adresu - Taikos g. 43, Visaginas, kuri buvo pripažinta Panevėžio apygardos teismo nutartimi neteisėta, buvo rastas maišas, kuriame yra 144 vnt. pakelių cigarečių „LM“, 320 vnt. pakelių cigarečių „NZ GOLD“, 23 vnt. pakelių cigarečių „Minsk superslim“, 3 vnt. pakelių cigarečių „Winston“, 160 vnt. pakelių cigarečių „NZ GOLD“ (t. 1, b. l. 123-126). Juolab pastarosios kratos duomenyse nurodoma skirtinga informacija dėl rastų cigarečių kiekio, t. y. kratos protokole nurodoma viso 464 vnt. pakelių cigarečių, o skaičiuojant pagal protokolą – viso 493 vnt. pakelių cigarečių, tuo tarpu kratos protokolo apyraše - viso 653 vnt. pakelių cigarečių. Todėl realiai susipažįstant su bylos medžiaga, paaiškėjo tai, kad šioje byloje esančiuose paketuose buvo rasti neteisėtos kratos metu paimtų cigarečių likučiai.

2.10.       Kreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaltinime nurodytų cigarečių kiekis ir daiktinių įrodymų byloje kiekis nesutampa, kadangi iš byloje esančių protokolų duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 27 d. po objektų apžiūros, rasto cigaretės supakuotos ir užantspauduotos šiose pakuotėse: 1) maiše  Nr. 1: 323 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, 160 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, 144 vnt. pakelių cigarečių „LM“, 23 vnt. pakelių cigarečių „Minsk super slim“, 3 vnt. pakelių cigarečių „Winston“, tačiau faktiškai byloje pakete Nr. 2769.1: 750 vnt. pakelių cigarečių „Fest“; 2) maiše Nr. 2: 750 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, tačiau byloje pakete Nr. 2976.2: 190 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, 370 vnt. pakelių cigarečių „Minsk super slim“, o cigarečių „FEST“ nėra; 3) maiše  Nr. 3: 750 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, tačiau faktiškai byloje pakete Nr. 2796.3: 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk superslim“; 4) maiše Nr. 4: 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk superslim“, tačiau faktiškai byloje pakete Nr. 2769.4: 6 vnt. pakelių cigarečių „Minsk superlim“, 10 vnt. pakelių cigarečių „Nz Gold“, 339 vnt. pakelių cigarečių „Qeen Menthol“, 140 vnt. pakelių cigarečių „Qeen Elegance“, 8 vnt. pakelių cigarečių „Minsk City“); 5) maiše Nr. 6: 400 vnt. pakelių cigarečių „Minsk superslim“, 160 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, tačiau faktiškai byloje pakete Nr.  2976.6: 350 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ ir 11 vnt. pakelių cigarečių „LM“; 6) maiše Nr. 7: 360 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, tačiau faktiškai byloje pakete Nr. 2769.7: 750 vnt. pakelių cigarečių „Fest“; 7) maiše Nr. 8: 339 vnt. pakelių cigarečių „Qeen Menthol“, 140 vnt. pakelių cigarečių „Qeen elegance“, 10 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, 8 vnt. pakelių cigarečių „Minsk City“, 6 vnt. pakelių cigarečių „Minsk super slim“, tačiau šio paketo byloje nėra.

2.11.       Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su paskirtos baudos dydžiu ir nurodyta, kad tokia bausmė yra neproporcinga ir neadekvati, kadangi akcizinės prekės išplatintos nebuvo, todėl žala nusikalstama veika nedaryta. Prašo vertinti tai, kad nuteistasis yra išsituokęs, augina mažamečius vaikus, moka išlaikymą, gauna minimalias pajamas iš individualios veiklos, neturi jokio nekilnojamojo turto, išskyrus automobilį reikalingą individualiai veiklai vykdyti.

3.       Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Edgaras Baltrimavičius pateiktu atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:  

3.1.       Mano, kad apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti, o dalis jų iš viso nėra susiję su A. P. pareikštu kaltinimu. Tuo tarpu teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, jokių esminių BPK pažeidimų nepadarė, o nuteistojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžių metu patikrintais duomenimis. Teismas savo teiginius tinkamai argumentavo byloje surinktais įrodymais, kurie pilnai paneigė nuteistojo iškeltas melagingas versijas apie kratos metu rastų ir paimtų cigarečių priklausomybę.

3.2.       Kaltinime nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kurie pažeisti A. P. Garaže neteisėtai laikant kratos metu rastas ir paimtas cigaretes, paženklintas Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kada ir kokiu būdu buvo įgytos kratos metu rastos ir paimtos cigaretės, todėl A. P. buvo inkriminuotas tik šių cigarečių neteisėtas laikymas. Tuo tarpu net ir darant prielaidą, kad jis įgijo ir atsigabeno kaltinime nurodytas cigaretes, atsiveždamas leistiną jų kiekį iš Baltarusijos Respublikos, tuo negali būti pateisinamas didesnio nei Taisyklėse numatyto kiekio cigarečių laikymas.

3.3.       Pažymima, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-56778-18 buvo pradėtas, gavus kriminalinės žvalgybos duomenų apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir tik vėlesnėje tyrimo stadijoje, surinkus daugiau duomenų, įtariama nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 1992 straipsnio 1 dalį. Vertinant apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, būtina atsižvelgti į tai, kad pirminė informacija apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką nebuvo gauta, vykdant kokius nors sankcionuotinus kriminalinės žvalgybos veiksmus, kuriais būtų slaptai renkama informacija apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką ir kokiais nors būdais apribojant žmogaus tiesę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Be to, šia pirmine kriminalinės žvalgybos informacija, kurios pagrindu tik buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-56778-18, jokios bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės nėra įrodinėjamos ir šiais duomenimis nėra grindžiamas kaltinimas. Juolab, kaip matyti iš atliktų kratų rezultatų, pirminė informacija dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis pasitvirtino.

3.4.       Vertinant skundo teiginius dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų kratų vykdymo laiko, pažymėtina, kad BPK nėra numatytas įpareigojimas kratas atlikti nedelsiant po to, kai yra gautos teismo nutartys kratoms atlikti. Ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, atsižvelgdamas į situaciją ikiteisminiame tyrime, surinktus duomenis, turimas pajėgas bei atsižvelgdamas į tyrimo taktikos ypatumus, yra laisvas pasirinkti jo manymu tinkamiausią momentą kratoms atlikti.

3.5.       Tuo tarpu dėl liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų vertinimo nurodoma, kad apylinkės teismas juos įvertino tinkamai, o jų parodymai apie kratos metu A. P. savo laisva valia išsakytus teiginius dėl kaltinime nurodytų cigarečių priklausomybės, naudojimosi garažu aplinkybių ir kitą susijusią informaciją negali būti traktuojami kaip duomenys, gauti atlikus tariamai neteisėtą įtariamojo A. P. apklausą. Policijos pareigūnai parodymuose tik išdėstė, ką kratos atlikimo metu konkrečiai matė ir girdėjo iš A. P., todėl teismas, vertindamas ir remdamasis policijos pareigūnų duotais parodymais, jokio BPK pažeidimo nepadarė.

3.6.       Nuteistojo gynėjo pateikti duomenys apie A. P. Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimus bei skaičiavimai, kiek pakelių cigarečių šių kelionių metu A. P. legaliai galėjo įsivežti į Lietuvos Respubliką – šie duomenys tik patvirtina, kad kratos metu rastos ir paimtos cigaretės priklauso A. P.. Šie duomenys ir apylinkės teismo patikrintos įvykio aplinkybės bei surinkti įrodymai paneigia A. P. ir jo gynėjo pateiktą versiją dėl cigarečių priklausomybės K. Z.. Taip pat kratos, kurią Panevėžio apygardos teismas pripažino neteisėta, gautais duomenimis A. P. kaltė nebuvo įrodinėjama, o cigarečių „LM“ neteisėtas laikymas A. P. nebuvo inkriminuotas. 

4.       Nuteistasis A. P. teismo posėdyje parodė, kad negali nurodyti kaltinime nurodytų cigarečių tikslios kilmės, t. y. ar jos priklausė K. Z., ar tai tos cigaretės, kurias jis pats įvežė teisėtai į Lietuvą, lankydamasis pas gimines Baltarusijoje, ir jas atidavė rūkančiam tėvui. Nuo 2008 metų iki nuteistojo sulaikymo jis buvo spėjęs į Lietuvą teisėtai įvežti 12 626 pakelius cigarečių, tačiau ir nuteistojo tėvai taip pat važiuodavo į Baltarusiją aplankyti giminių, tokiu būdu parsivežant cigarečių į Lietuvą, kurias garaže laikė tėvas. Kaltinime nurodyta didelė cigarečių įvairovė, kadangi nuteistojo tėvui nebuvo jokio skirtumo kokias cigaretes rūkyti. Mano, kad policijos pareigūnai jį apkalbėjo dėl jo prisipažinimo, kad rastos kratos metu cigaretės yra jo, o ir raktų nuo garažo, kuriame rastos neteisėtai laikomos cigaretės, buvo pas tėvą.

5.       Teismo posėdžio metu nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas A. M. pateiktą apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, o prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6.       Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu nuteistojo A. P. gynėjas advokatas A. M. prašo panaikinti apkaltinamąjį skundžiamą nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu, konstatavus, kad nuteistasis nedalyvavo, darant nusikalstamą veiką, ar jo veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, prašant nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę.  Taigi, būtent šiais apeliacinio skundo keliamais klausimais apygardos teismas ir pasisako šiame procesiniame sprendime.  

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį taikymo ir įrodymų vertinimo

7.       Apeliaciniame skunde nuteistojo A. P. gynėjas iš esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigiama, kad neatskleista nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo esmė, netinkamai įvertinti nuteistojo paaiškinimai dėl kratos metų rastų cigarečių priklausomybės, yra nemažai baudžiamojo procesinių pažeidimų, o nuteistojo kaltė grindžiama abstrakčiomis frazėmis, juolab byloje yra nemažai prieštaringų liudytojų parodymų bei niekiniais įrodymais laikytinų duomenų, ko pagrindu, anot apeliacinio skundo. Vis dėlto, teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, byloje esančiais įrodymais bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentais, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais dėl įrodinėjimo proceso pažeidimų ir tinkamai neįrodytos nuteistojo A. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje.

8.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Pažymėtina tai, kad įrodinėjimo procese gali būti remiamasi tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais ir jie neturi pranašumo vieni prieš kitus. Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

9.       Teisėjų kolegija, įvertusi byloje surinktus įrodymus, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vadovavosi nepatikimais įrodymais, juos vertino netinkamai, neišsamiai, ignoruodamas kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Šioje byloje nuteistajam A. P. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 1992 straipsnio 1 dalyje, požymius pirmos instancijos teismas nustatė tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymu. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė pagrindinius bylos duomenis, kurie patvirtina nuteistojo A. P. kaltę, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai, taip pat ir jų visumą, nė vienai įrodymų grupei nesuteikdamas pirmenybės prieš kitus bylos įrodymus, taip teisingai nustatydamas jų patikimumą bei įrodomąją vertę ir tokio vertinimo pagrindu darė atitinkamas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nesutikti su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

10.       Apeliaciniame skunde kategoriškai neigiama, kad nuteistasis A. P. atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Vis dėlto, nuteistojo kaltę patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, kurią aptarė pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, t. y. net keturi kratos garaže metu dalyvavę policijos pareigūnai E. N., R. L., A. L. ir J. Š., apklausti liudytojais, teismui vienareikšmiai parodė tai, kad nuteistasis A. P. atliktos kratos metu parodė neteisėtai laikomas cigaretes bei patvirtino kaltinime nurodytų rastų cigarečių priklausomybę jam. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais  policijos pareigūnų liudijimais apie tiesiogiai užfiksuotas nusikalstamos veikos aplinkybes, kadangi jie esminėmis aplinkybės nuosekliai sutampa tarpusavyje bei atitinka kitą rašytinę bylos medžiagą, t. y. kratos protokole ir kratos metų paimtų daiktų apžiūros protokole bei jų prieduose užfiksuotais duomenims. Juolab byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie galimą policijos pareigūnų suinteresuotumą duoti melagingus parodymus teisme, o ir apeliacinio skundo reikalavimas tokius duomenis laikyti niekiniais tėra grindžiamas deklaratyviu teiginiu apie tariamą šių liudytojų siekį pateisinti sėkmingą nuteistojo baudžiamąjį persekiojimą, nors bylos duomenys aiškiai patvirtina rezultatyvią atliktos kratos pas nuteistąjį pabaigą. Taip pat minėtų liudytojų parodymų nėra pagrindo laikyti niekiniais ir dėl apeliaciniame skunde nurodyto tariamai pažeisto  BPK 80 straipsnio 1 punkto draudimo apklausti liudytojais asmenis, kurie gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, kadangi nagrinėjamu atveju kratos metu nebuvo atliktas procesinis veiksmas – A. P. kaip liudytojo apklausa, kurios tvarka reglamentuota BPK 183 straipsnyje. Byloje esančiais minėtų liudytojų parodymais yra tik fiksuojami tiesiogiai stebėtos nagrinėjamo nusikaltimo aplinkybės, įskaitant ir kratos metu nuteistojo A. P. laisva valia išdėstytą poziciją dėl rastų neteisėtai laikytų cigarečių priklausomybės ir jo elgesį kratos metu. Remiantis tuo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo reikalavimą minėtų policijos pareigūnų, apklaustų liudytojais, parodymus laikyti niekiniais ir nesivadovauti jais byloje.  

11.       Pirmos instancijos teismo ištirti ir skundžiamame nuosprendyje įvardintų bylos įrodymų visuma, jų turinio aptarimas bei vertinimas paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad nuteistojo A. P. kaltė ir jo dalyvavimas jam inkriminuotame nusikaltime yra grindžiamas tik prielaidomis, abstrakčiomis frazėmis, jų nepagrindžiant konkrečių duomenų analize ar netinkamai įvertintais duomenimis. Nesutikti su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir apeliantas, gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino bylos duomenų visumos kontekste ir ne taip kaip to norėta apeliaciniame skunde, neduoda pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija pastebi, kad būtent apeliaciniame skunde yra tik selektyviai aptariami atskiri bylos įrodymai ir nurodomas subjektyvus jų vertinimas ir tariami jų trūkumai nuteistajam A. P. palankia linkme, pažymint apie liudytojai O. L. Ž. darytą neteisėtą spaudimą, kurios parodymai nebuvo vertinti skundžiamame nuosprendyje, prieštaravimus tarp liudytojų J. Š. ir R. L. parodymų dėl neesminių atliktos kratos pas nuteistąjį aplinkybių bei neapklaustą liudytoją  M. S., kurio liudijimas nesuteiktų informacijos, patvirtinančios ar paneigiančios bylai svarbias aplinkybes. Vis dėlto, apeliaciniame skunde visiškai nėra kreipiamas dėmesys į prieš tai aptartų įrodymų visumą, nors skundžiamame nuosprendyje aptarti duomenys sudaro vientisą įrodymų grandinę, pagrindžiančią nuteistojo A. P. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, kas ir buvo padaryta skundžiamame nuosprendyje. Tokiu pat būdu atmestini ir kiti apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama pagrįsti tariamus trūkumus ir nenuoseklumą tarp bylos duomenų, susijusių su kratos metu rastomis nuteistojo A. P. neteistai laikytomis cigaretėmis: 1) skunde nurodoma apie kratos garaže protokole neužfiksuotas cigaretes „LM“, nors šio pavadinimo cigaretės nėra nurodytos kaltinime ir jų neteisėtas laikymas nebuvo inkriminuotas nuteistajam; 2) nurodomi neatitikimai dėl kratos garaže metu rastų cigarečių kiekio kratos protokole ir jo apyraše, kaip ir kaltinime bei daiktiniuose įrodymuose, tokiu būdu siekiant pagrįsti galimai kitos neteisėta pripažintos kratos metu rastų ir paimtų cigarečių likučių įtraukimą į kaltinimą, tačiau teismo posėdžio metu pirmos instancijos teismas tiesiogiai apžiūrėjo šiuos daiktinius įrodymus ir apžiūros metu nustatė tik 10 pakelių neatitikimą nuo kratos protokolo ir daiktinių įrodymų apžiūros protokolo duomenų, kurie teismo sprendimu buvo pašalinti iš kaltinimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiuo apylinkės teismo atliktu tiesioginiu įrodymų tyrimu ir jo rezultatais, o ir pats nuteistasis ar jo gynėjas be apeliaciniame skunde formaliai keliamų abejonių dėl neatitinkančių duomenų apie kratos metu rastų cigarečių kiekius neprašė teisėjų kolegijos posėdyje atnaujinti įrodymų tyrimą šiuo pagrindu ir pakartotinai ištirti šiuos duomenis apeliacinio proceso metu. Remiantis tuo, atmestinos kaip nepagrįstos apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl galimų įrodinėjimo proceso trūkumų ir pažeidimų, priimant skundžiamą nuosprendį.  

12.       Be to, apeliaciniame skunde kritikuojama kaltinimo formuluotė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinimo formuluotė yra aiški, atitinka byloje esančius įrodymus ir, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pakankamai atskleidžia nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo esmę. Dėl to, atmestini apeliaciniame skunde nurodyti tariami kaltinimo netikslumai ir trūkumai, susiję su nedetalizuotomis aplinkybėmis apie tai, kaip kaltinime nurodytos cigaretės atsidūrė garaže ar koks inkriminuoto nusikaltimo padarymo pradžios momentas, kadangi nusikalstamos veikos apibrėžtis kaltinime yra tiesiogiai grindžiama ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis ir ji pakankama A. P. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu dėl apeliaciniame skunde keliamų abejonių, susijusių su netinkamos Taisyklių redakcijos nurodymu kaltinime, pažymėtina, kad inkriminuojant trunkamąją nusikalstamą veiką, tokia veika kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos pasibaigimo metu. Dėl to, nuteistajam E. P. padarius trunkamojo pobūdžio nusikaltimą nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto momento iki 2019 m. vasario 15 d., nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtinta Taisyklių redakcija. O tai, kad kaltiniame palikta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 4-312 patvirtintos Taisyklių redakcijos 2 punkto nuostata, kuri nesikeitė per visą šį laiką iki aktualios Taisyklių redakcijos – toks formalus netikslumas neturi įtakos kvalifikacijai ir neapsunkina kaltinimo esmės supratimo. Taigi, kaltinimo formuluotė yra tinkama ir pakankamai atskleidžia nuteistojo A. P. padarytos nusikalstamos veikos esmę ir jokiu būdu neapriboja jo teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde.

13.       Taip pat apeliaciniame skunde plačiai išdėstytos kelios skirtingos nuteistojo versijos dėl kaltinime nurodytų cigarečių atsiradimo aplinkybių, kurias patvirtino ir pats nuteistasis A. P. teismo posėdyje, t. y., nuteistojo teigimu, kaltinime nurodytos cigaretės priklausė K. Z. arba tai tos pačios cigaretės, kurias jis pats teisėtai įvežė į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos ir jas atidavė tėvui. Vis dėlto, teisėjų kolegija kritiškai vertina tokius nuteistojo paaiškinimus. Visų pirma, kreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinio proceso metu papildomai pateiktais dokumentais, patvirtinančiais nuolatinį nuteistojo A. P. valstybinės sienos su Baltarusijos Respublika kirtimą nuo 2008 metų iki jo sulaikymo, siekiama įrodyti, kad jis kaltinime nurodytas cigaretes galėjo teisėtai įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Vis dėlto, šios aplinkybės neįeina į bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas kaltinime, pagal kurį A. P. inkriminuotas būtent neteisėtas kaltinime nurodytų cigarečių laikymas, o ne jų gabenimas, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos tikslios kaltinime nurodytų cigarečių įgijimo aplinkybės. Dėl to, apeliacinio skundo reikalavimas vertinti aplinkybes, kurios nesudaro įrodinėjimo dalyko, yra nepagrįstas, nes jos negali turėti įtakos kaltinimo teisingumo ir pagrįstumo vertinimui, kuris, kaip jau minėta prieš tai, pasitvirtino bylos įrodymų visumos pagrindu. Vis dėlto, net ir sutinkant įvertinti šiuos apeliacinio skundo teiginius, jie yra visiškai netinkami ir pagal nuteistojo gynėjo poziciją nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kasacinėje byloje Nr. 2K-117-689/2019 suformuluota praktika kaip precedentas, kurioje tiek nusikaltimo dalykas, tiek ir specialūs apribojimai nusikaltimo dalyką sudarančių objektų laikymui esmingai skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos. Juolab esami Taisyklių numatyti imperatyvūs apribojimai, taikytini cigarečių, įvežtų iš kitų valstybių nei Europos Sąjungos valstybių narių, laikymui ir gabenimui, jokiu būdu nesuponuoja apeliacinio skundo subjektyvių tvirtinimų, kad leidžiama laikyti didesnį nei Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d.) 3 punkte numatytą kiekį cigarečių, nurodytų kaltinime, kurios sukauptos atsigabenant iš Baltarusijos Respublikos teisėtus jų kiekius. Būtent toks apeliaciniame skunde išdėstytas aiškinimas prieštarautų Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d.) 3.1.2 punkto numatytam imperatyviam reguliavimui, nenumatančiam tokios išimties, kuria siūloma vadovautis apeliaciniame skunde. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyta kita nuteistojo gynybinė versija dėl kaltinime nurodytų cigarečių priklausymo K. Z. ne tik prieštarauja minėtiems liudytojais apklaustų policijos pareigūnų E. N., R. L., A. L. ir J. Š. parodymams, bet ir skundžiamame nuosprendyje įvertintų kitų liudytojų G. G., V. P., E. Z. ir A. S. parodymams, kurie nuosekliai patvirtino tas pačias aplinkybes, kad miręs K. Z. vedė asocialų gyvenimo būdą, jokių pajamų neturėjo, prašydavo cigarečių iš žmonių, ką patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys apie K. Z. turtą, pajamas ir darbinę veiklą. Remiantis būtent šiomis aplinkybėmis atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo tvirtinimas, kad 2019 m. vasario 15 d. kratos metu rasta 70 Eur piniginė suma palikta K. Z. už naudojimąsi nuteistojo garažais, kadangi ši piniginė suma pagal pateiktą UAB „B.“ 2019 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą atitinka tik vieno nuteistojo nuomojamo garažo išlaidas, nors, nuteistojo teigimu, K. Z. leista naudotis keliais garažais, juolab nuteistojo nurodytas sprendimas dėl garažų atlygintino naudojimosi su K. Z., kuris vedė asocialų gyvenimą ir neturėjo piniginių lėšų, yra visiškai neracionalus. Pirmos instancijos teisme nuteistasis tvirtino, kad 2019 m. vasario 15 d. ryte pakeliui į darbą buvo užsukęs į garažą paimti šių pinigų, kur jį atsitiktinai ir rado policijos pareigūnai, tačiau šios aplinkybės prieštarauja minėtų liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymams apie nuteistojo elgesį ir jo paaiškinimus. Tuo tarpu dėl K. Z. galimai rastų cigarečių sodų bendrijoje „Vyšnia“ Šaškėse prie Drūkščių ežero pažymėtina, kad net liudytojai E. Z. ir A. S., kurie buvo artimiausi K. Z. rato žmonės, neigė žinoję apie tariamai šio asmens rastas cigaretes. Juolab yra visiškai nepagrįsta apeliaciniame skunde išdėstyta versija dėl kaltinime nurodytų cigarečių priklausomybės K. Z., kuris, anot nuteistojo, jas laikė garaže, tačiau pats gyveno asocialiai, neturėjo su savimi cigarečių ir nėra buvęs baustas už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių disponavimą. Taip pat gynyba plačiai remiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktais duomenimis apie laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. vasario 15 d. nustatytus du atvejus, kuomet buvo rastos akcizinės prekės, kurių savininkai nenustatyti. Vis dėlto, šie abstraktūs statistiniai duomenys, apimantys visą Ignalinos rajoną, o ne Visagino savivaldybę, jokiu būdu nepagrindžia minėtos nuteistojo gynybinės versijos ir konkretaus fakto, kad K. Z. galėjo sodų bendrijoje „Vyšnia“ prie Drūkšių ežero, Visagine, rasti cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Juolab šio fakto nepatvirtina ir objektyviai negali patvirtinti kita baudžiamoji byla Nr. 1-57-334/2018, kurioje visiškai kitas asmuo buvo teisiamas dėl disponavimo akcizinėmis prekėmis, gabentomis per Drūkščių ežerą visiškai kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su K. Z.. Remiantis išdėstytu atmestinos kaip nepagrįstos apeliaciniame skunde išdėstytos gynybinės versijos apie kaltinime nurodytų cigarečių priklausomybę, juolab byloje esančių įrodymų visuma tiesiogiai pagrindžia nuteistojo A. P. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

14.       Be to, likusiais apeliacinio skundo argumentais yra kvestionuojamas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-56778-18 pradėjimo teisėtumas, manant, kad buvo piktnaudžiauta kriminalinės žvalgybos procesu nuteistojo A. P. atžvilgiu ir tyrimas pradėtas, kriminalinės žvalgybos metu taip ir negavus konkrečių duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, taip pat nesant teisinio pagrindo. Vis dėlto, teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo teiginiais ir pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kriminalinės žvalgybos duomenys buvo panaudoti tik kaip vada pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai jiems netaikomas reikalavimas patikrinti teisinį (ir faktinį) kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą. Tokie reikalavimai yra taikomi, kai kriminalinės žvalgybos duomenys „perkeliami“ į baudžiamąją bylą ir jais kaip įrodymais grindžiamos byloje įrodinėtinos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-129-976/2019, 2K-77-1073/2020). O nagrinėjamu atveju tokia situacija ir susidarė, t. y. pagal pareigūno 2018 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 89-R4 (DS)-5548-RN išdėstytą informaciją įgaliotas asmuo – to paties skyriaus viršininkas BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-56778-18 pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BPK 171 straipsnio 1 dalimi, tą pačią dieną apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešta prokurorui. Taigi, nagrinėjamu atveju šis ikiteisminis tyrimas pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnui pačiam nustačius nusikalstamos veikos požymius, o informacija, surinkta kriminalinės žvalgybos metu, buvo panaudota tik kaip vada pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toliau ikiteisminio tyrimo metu duomenys buvo renkami ir fiksuojami BPK nustatyta tvarka, o byloje esantys įrodymai, kaip teisingai nurodoma prokuroro atsiliepime, nėra gauti kriminalinės žvalgybos proceso metu, todėl nėra ir pagrindo vertinti kriminalinės žvalgybos proceso nuteistojo A. P. atžvilgiu teisėtumo klausimo, kurio išsprendimas šiuo atveju objektyviai negali turėti įtakos byloje surinktų įrodymų teisėtumui. Tokiu pat būdu atmestini ir skundo svarstymai dėl nepagrįstai pradėto šio ikiteisminio tyrimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį bei dėl kratos garaže atlikimo po 2018 m. gruodžio 31 d., kai pasikeitė BK 1992 straipsnio 1 dalies redakcija, kadangi savarankiškas prokuroro statusas užtikrina, kad ikiteisminiame tyrime jis procesinius sprendimus priima savo nuožiūra, vadovaudamasis tik įstatymais. O tai reiškia, kad būtent prokuroras priima sprendimus dėl tyrimo krypties, sprendžia, kokie konkrečiai tyrimo veiksmai turi būti atlikti, siekiant išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamą veiką, taip pat sprendžia tiriamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus (BPK 164 straipsnio 1 dalis, 170 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas tinkamai, nepažeidžiant imperatyvių BPK reikalavimų. 

15.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas tinkamai nustatė ir pagrindė nuteistojo A. P. kaltę bei jo dalyvavimą jam inkriminuotame nusikaltime, o nagrinėjant apeliacinį skundą, nenustatyta įrodinėjimo proceso trūkumų.  Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį šioje dalyje apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam A. P. paskirtos bausmės

16.       Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį ir dėl nuteistajam A. P. paskirtos bausmės, jam paskiriant švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę ar sumažinant paskirtą baudą. Dėl to, nagrinėjamu keliamu klausimu yra aktualios BK numatytos bausmės ir skyrimo nuostatos ir būtent šiuo klausimu teisėjų kolegija sekančiai ir pasisako šioje nutartyje.

17.       Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas kaltininkui bausmę, turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

18.       Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamu nuosprendžiu už BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nuteistajam A. P. paskyrė švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir jos dydį parinko artimą baudžiamojo įstatymo numatytam šios bausmės minimumui, t. y. pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė 300 MGL dydžio baudą. Teisėjų kolegija su tokia nuteistajam paskirta bausme neturi pagrindo nesutikti. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visus turinčius reikšmės bausmės skyrimui bylos duomenis, apibūdinančius tiek nuteistojo asmenybę, tiek jos padarytą nusikaltimą, bei jam skiriamą bausmę pakankamai motyvavo, t. y. skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą, taip pat nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, t. y. jis teisiamas pirmą kartą, verčiasi individualia veikla. Remiantis visu tuo, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. P. pagrįstai paskirta baudos bausmė, artima jos minimumui ir dar nustatytas ilgesnis jos sumokėjimo terminas. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visus šiuos aptartus bylos duomenis apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, jog nuteistajam paskirta baudos bausmė ir parinktas jos dydis yra adekvatus jo padarytam nusikaltimui, atitinka jo asmenybę, bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Kartu, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad kaltinime nurodytos cigaretės nebuvo išplatintos, tokiu būdu nepadarius niekam žalos, kadangi BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. šio nusikaltimo kvalifikacija nereikalauja jokių teisinę reikšminę turinčių padarinių, todėl vien tai, kad nuteistasis nespėjo išplatinti neteisėtai laikomas cigaretes, nedaro šio nusikaltimo mažiau pavojingu. Taip pat atmestini ir apeliacinio skundo vertinimai dėl sudėtingos nuteistojo A. P. materialinės padėties, kadangi ši aplinkybė nėra pagrįsta konkrečiais duomenimis, t. y. apeliaciniame skunde nurodomi tik bendri duomenys apie nuteistojo auginamus mažamečius vaikus, mokamą išlaikymą, gaunamas minimalias pajamas bei nekilnojamojo turto neturėjimą. Remiantis tuo, atsižvelgus į prieš tai išdėstytus argumentus dėl teisingai paskirtos bausmės bei įvertinus kaltinime nurodytų neteisėtai laikytų cigarečių vertę, skundžiamu nuosprendžiu priimtą nuteistajam palankų sprendimą nustatyti ilgesnį terminą sumokėti paskirtą baudą, tai savaime paneigia apeliacinio skundo teiginius dėl sunkiai nuteistajam pakeliamos paskirtos baudos. Be to, pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Be to, pagal minėtus bylos duomenis nenustatyta ir kitų pagrindų išimtiniais atvejais, skiriant bausmę, išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų, t. y. iš nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių matyti, kad nėra būtinų sąlygų skirti nuteistajam švelnesnę bausmę BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalį, kadangi skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė aiškiai neprieštarauja teisingumo principui, o nagrinėjama situacija nėra išskirtinė šio straipsnio taikymui 

19.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas tinkamai individualizavo nuteistajam A. P. paskirtą bausmę ir nagrinėjant apeliacinį skundą nenustatyta kitų pagrindų švelninti bausmę.  Skundžiamas nuosprendis ir šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. P. gynėjui advokato A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                         Danutė  Švitinienė 

Daina Vaidachavičienė

Evaldas Vanagas