Administracinė byla Nr. AS-606-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00099-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto merui A. Z. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas M. J. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto merą A. Z. nedelsiant įvykdyti įstatymų nustatytas pareigas pagal pareiškėjo 2014 m. lapkričio 18 d. skundą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti ir pareiškėjas įpareigotas pateikti teismui skundą, kuriame būtų suformuluotas teismo nutartyje pateiktą aiškinimą atitinkantis skundo reikalavimas, tinkamai nurodytos ginčo šalys.

M. J. 2015 m. sausio 27 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė įpareigoti Vilniaus merą A. Z. nedelsiant įvykdyti įstatymų miestų merams nustatytas pareigas – M. J. atsiųsti savo parašu patvirtintą dokumentą apie sprendimą dėl M. J. 2014 m. lapkričio 18 d. skunde išdėstytų prašymų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi M. J. skundą atsisakė priimti.

Teismas iš pateikto skundo turinio nustatė, kad pareiškėjas siekia iškelti ginčą dėl Vilniaus miesto mero A. Z. vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 18 d. skundą ir priimti sprendimą. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo M. J. 2014 m. lapkričio 18 d. skundas buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. A63-51/76(3.2.1-EM4). Remdamasis nurodytais duomenimis teismas darė išvadą, kad ginčas dėl vilkinimo atlikti veiksmus negali būti keliamas, nes pareiškėjo 2014 m. lapkričio 18 d. skundo pagrindu yra priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, M. J. skundą atsisakyta priimti. Vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu, pareiškėjui išaiškinta, kad, manydamas, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. A63-51/76(3.2.1-EM4) priimtas nekompetentingo subjekto, jis turi teisę jį skųsti teismui.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad įstatymas suteikia jam teisę skųsti teismui savivaldybės mero neveikimą, vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Mano, kad teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje vertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. A63-51/76(3.2.1-EM4), kadangi toks vertinimas turi būti atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Be to, pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų ar neveikimo teismui neskundė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. sausio 21 d. sprendimo Golder prieš Jungtinę Karalystę, 34–36 par., Series A, Nr. 18).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia iškelti ginčą dėl Vilniaus miesto mero A. Z. vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 18 d. skundą ir priimti sprendimą. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo M. J. 2014 m. lapkričio 18 d. skundas buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. A63-51/76(3.2.1-EM4). Remdamasis nurodytais duomenimis teismas darė išvadą, kad ginčas dėl vilkinimo atlikti veiksmus negali būti keliamas, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai nepritaria.

Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, reiškiantis, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.) (2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas, tačiau netinkamo atsakovo nurodymas negali būti pagrindu atsisakyti priimti skundą. ABTĮ 54 straipsnis numato, jog, jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu; jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.

Kaip jau minėta, pareiškėjas teismui pateiktame skunde atsakovu įvardino Vilniaus miesto savivaldybės merą, jo reikalavimas buvo adresuotas būtent šiam subjektui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartyje padarytą išvadą, kad savivaldybės meras neturi savarankiško teisinio subjektiškumo, todėl negali būti atsakovu byloje. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, meras yra savivaldybės vadovas, jis vykdo inter alia savivaldybės tarybos veiklos organizavimo, atstovavimo savivaldybei, su savivaldybe susijusių subjektų veiklos kontrolės ir priežiūros funkcijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įstatymų, be kita ko, Lietuvos viešojo administravimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, savo praktikoje laikosi nuostatos, jog savivaldybės meras yra viešojo administravimo sistemos subjektas (pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009; publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, 2009, Nr. 18, 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-745/2013 ir kt.).

Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju pareiškėjas pats turėjo teisę pasirinkti savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, suformuluoti savo materialinį teisinį reikalavimą taip pat pasirinkti atsakovą byloje ir teismas privalėjo spręsti tokio skundo, koks buvo pateiktas teismui priėmimo klausimą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti.

Perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjo M. J. skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai             

Arūnas Dirvonas

                                                                                                                      Dalia Višinskienė

                                                                                                                      Virginija Volskienė