Civilinė byla Nr. 3K-3-26/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 121.3; 121.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. A., I. A. ir R. A. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. A., I. A. ir R. A. ieškinį atsakovams AB „Žemaitijos pienas“, UAB „Žalvaris“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje yra kilusi apeliacinio skundo priėmimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo problema.
Ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovų AB „Žemaitijos pienas“ ir UAB „Žalvaris“ solidariai neturtinei žalai atlyginti dėl nelaimingo atsitikimo darbe mirus A. A.: sutuoktinei A. A. – 50 000 Lt, o vaikams Remigijui ir Irenai – po 40 000 Lt; ieškovė A. A. prašė priteisti iš abiejų atsakovų solidariai 4800 Lt A. A. laidojimo išlaidoms atlyginti.
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. vasario 3 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priteisė neturtinei žalai atlyginti: ieškovei A. A. iš atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ – 40 000 Lt ir 10 000 Lt – iš atsakovo UAB „Žalvaris“, o ieškovams R. A. ir I. A. po 6000 Lt – iš atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ ir po 1500 Lt – iš atsakovo UAB „Žalvaris“. Teismas atmetė likusią ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
2009 m. kovo 5 d. ieškovai per pašto įstaigą išsiuntė pirmosios instancijos teismui apeliacinį skundą, kuris teisme buvo gautas 2009 m. kovo 10 d.
2009 m. liepos 29 d. ieškovai pateikė apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą su pilna motyvacija.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi grąžino ieškovams 2009 m. liepos 29 d. pateiktą procesinį dokumentą. Teismas laikė, kad 2009 m. liepos 29 d. ieškovai pateikė apeliacinio skundo papildymą. Teismo teigimu, kadangi 2009 m. vasario 3 d. byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tai terminas apeliaciniam skundui, jo pakeitimams ir papildymams paduoti baigėsi 2009 m. kovo 5 d. Tačiau ieškovų atstovas apeliacinio skundo papildymą pateikė 2009 m. liepos 29 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą, todėl pateiktas procesinis dokumentas grąžintinas ieškovams (CPK 75 straipsnis, 307 straipsnio 1 dalis, 310, 315, 323 straipsniai).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, o apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde ieškovai nurodo, kad nesutikdami su Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimu padavė apeliacinį skundą, tačiau jame nenurodė bylos aplinkybių, įrodymų ir teisinių argumentų, kuriais grindžiamas sprendimo dalies neteisėtumas, t. y. apeliaciniame skunde nebuvo nurodytas apeliacinio skundo pagrindas, todėl skundas neatitiko CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų. Ieškovai dėl ilgo bylinėjimosi ir jo metu patiriamos psichologinės būsenos neketino teikti apeliacinio skundo ir tik paskutinę apeliacinio skundo padavimo dieną, t. y. 2009 m. kovo 5-ąją apsisprendė paduoti apeliacinį skundą ir informavo apie tai savo atstovą, todėl tinkamai parengti apeliacinį skundą pritrūko laiko. Ieškovų nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turėjo apeliantams paskirti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė ir bylą nusiuntė apeliacinės instancijos teismui (CPK 306, 311 straipsniai, 315 straipsnio 1 dalis, 316 straipsnio 1 dalis, 317 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Tokiu atveju nutartį dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo turėjo priimti apeliacinės instancijos teismas. Gavus teismo pranešimą apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką paaiškėjo, kad 2009 m. rugpjūčio 18 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje bus nagrinėjamas ieškovų su trūkumais pateiktas apeliacinis skundas, todėl iš anksto, t. y. 20 dienų iki paskirto apeliacinės instancijos teismo posėdžio, teismui buvo įteiktas, o kitiems proceso dalyviams registruota korespondencija su įteikimu išsiųstas apeliacinis skundas, atitinkantis CPK 306, 311 straipsnių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino šį dokumentą kaip apeliacinio skundo papildymą, nes tik šis 2009 m. liepos 29 d. apeliacinis skundas atitinka visus CPK 306 straipsnyje nustatytus reikalavimus (CPK 316 straipsnio 3 dalis). Priešingu atveju susiklosto situacija, kad teismas priėmė nagrinėti apeliacinį skundą, neatitinkantį CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl byloje nėra aiškios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, kurios nustatomos pagal apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindus (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Priėmus ieškovų 2009 m. liepos 29 d. apeliacinį skundą nebūtų pažeistas CPK 7 straipsnio reikalavimas, nes 2009 m. rugpjūčio 18 d. įvykęs teismo posėdis dėl atsakovo UAB „Žalvaris“ atstovės prašymo atidėtas 2010 m. sausio 12 d. ir atsakovai galėjo tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui pagal 2009 m. liepos 29 d. pateiktą apeliacinį skundą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą AB „Žemaitijos pienas“ prašo kasacinį skundą atmesti. Procesiniame dokumente nurodoma, kad CPK 307 straipsnyje nustatytas 30 dienų apeliacinio skundo padavimo terminas ir galimybė šį terminą atnaujinti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal CPK 323 straipsnį apeliacinis skundas gali būti keičiamas (papildomas) tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos. Taigi nesant pareiškėjo pagrįsto prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, teismas neturi teisinio pagrindo priimti apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodė, kokiomis teisės normomis yra grindžiamas jų prašymas, taigi, nors ir skunde nenurodytos konkrečios aplinkybės ar kiti įrodymai, atsakovo nuomone, negalima daryti kategoriškos išvados, kad nėra nurodytas apeliacinio skundo pagrindas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas skundo turiniui yra formalaus pobūdžio, todėl teismui, sprendžiančiam apeliacinio skundo priėmimo klausimą, užtenka įsitikinti, jog skunde nurodytas bent vienas teisinis argumentas, o ar to pakanka apelianto reiškiamiems reikalavimams patenkinti, sprendžia apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas ginčą iš esmės. Be to, ieškovai turi teisę žodinio bylos nagrinėjimo metu duoti detalesnius paaiškinimus dėl, jų nuomone, nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nurodyti faktines aplinkybes bei kitus teisinius pagrindus. Pagal kasacinio skundo argumentus būtent laiko stoka ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovai nepateikė išsamaus apeliacinio skundo. Pripažįstant, kad galima priimti taip pateiktą apeliacinį skundą, būtų suformuotas ydingas precedentas, leidžiantis šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir nesilaikyti koncentracijos ir ekonomiškumo principų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinio skundo priėmimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, yra akcentuojama asmens teisės į tinkamą teismo procesą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, lemia ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. R. V. M., bylos Nr. 3K-3-599/2008).
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. Teismas vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos taikomi apribojimai pirmiausia negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Guerin v. France, judgment of 23 July 198, Reports 1998-v., p. 1867, § 37; kt.). Be kita ko, procesinių asmens teisių suvaržymas turi atitikti teisėtumo reikalavimą, t. y. turi būti atliktas teisės aktų nustatyta tvarka.
Taigi, apibendrinant, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą.
Nagrinėjamoje byloje yra kilusi konkrečios asmens teisės kreiptis apeliacine tvarka į aukštesnės instancijos teismą, kaip sudėtinės konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą, tinkamo įgyvendinimo problema, t. y. būtina nustatyti, ar šiame kontekste buvo laikomasi reglamentuotos procesinės tvarkos, ar ribojimai pateikti apeliacinio skundo argumentus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas pritaikė, nepagrįstai nesuvaržo asmens teisės pateikti motyvuotą apeliacinį skundą, tokiu būdu įgyvendinant savo teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, ir atitinkamai ar nesuvaržo paties apeliacinės instancijos teismo kompetencijos, siekiant ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas byloje sudarytoje teisinėje situacijoje taikė ne tas proceso teisės normas, kurias reikėjo taikyti, todėl nepagrįstai tapo suvaržytos asmenų (kasatorių) teisės į teisingą bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamoje teisinėje situacijoje turėjo būti taikomos CPK normos, nustatančios apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūrą, t. y. viena iš teisiniu reguliavimu įtvirtintų priemonių, užtikrinančių asmens teisės apskųsti teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui tinkamą įgyvendinimą.
Klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo pagal CPK 315 straipsnį sprendžia pirmosios instancijos teismas. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą trūkumams pašalinti, bet to nepadarė, pats priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovų įgalinto atstovo 2009 m. kovo 5 d. įteiktą pašto įstaigai procesinį dokumentą, įvardytą apeliaciniu skundu, gavo 2009 m. kovo 10 d., ir teisėja, nekonstatvusi jo trūkumų, rezoliucija apeliacinį skundą priėmė. Apeliacinės instancijos teismas, gavęs bylą su priimtu ieškovų apeliaciniu skundu, taip pat jokių apeliacinio skundo trūkumų nekonstatavęs, paskyrė bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, o ieškovo atstovo 2009 m. liepos 29 d. pateiktus apeliacinio skundo motyvus traktavo jau priimto apeliacinio skundo papildymu ir 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi grąžino ieškovų atstovui. Tačiau pagal byloje pirmosios instancijos teismo priimtą ieškovų atstovo pateikto apeliacinio skundo formą ir turinį akivaizdu, kad apeliaciniu skundu įvardytas ieškovų atstovo pateiktas procesinis dokumentas iš esmės neatitinka apeliacinio skundo turiniui keliamų pagrindinių reikalavimų, kurių nebuvimas suvaržo apeliacinės instancijos teismo galimybes tinkamai išnagrinėti civilinę bylą laikantis CPK 320 straipsnyje nustatytų jos nagrinėjimo ribų ir atitinkamai suvaržo asmenų teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, t. y. apeliantų teisę pateikti, jų manymu, tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingiausius argumentus bei byloje dalyvaujančių asmenų teisę (o šalių pareigą) pateikti išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą (CPK 305, 318 straipsniai). Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas sudaro bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, o ieškovų pateiktame ir pirmosios instancijos teismo priimtame apeliaciniu skundu įvardytame dokumente visiškai nenurodytas apeliacinio skundo pagrindas (CPK 306 straipsnio 1 dalis 3 punktas), kuris, minėta, suformuoja apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui priėmus CPK 306 straipsnio reikalavimų neatitinkantį ieškovų apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismui nesprendus jo trūkumų pašalinimo klausimo, ieškovų atstovo jų vardu 2009 m. liepos 29 d. pateiktas apeliacinis skundas negalėjo būti laikomas jau 2009 m. kovo 10 d. pirmosios instancijos teisme priimto ieškovų apeliacinio skundo papildymu ir taikomas CPK 323 straipsnyje nustatytas draudimas, nes, minėta, tinkamas, įstatymo reikalavimus atitinkantis apeliacinis skundas, kurio keitimui (papildymui) gali būti taikomas CPK 323 straipsnyje nustatytas draudimas, teismui nebuvo pateiktas.
Taigi nagrinėjamoje teisinėje situacijoje netinkamai aiškintos ir taikytos proceso teisės normos, reglamentuojančios prielaidų tinkamam apeliaciniam procesui sukūrimą, todėl apeliacinės instancijos teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartis naikintina.
Iš atsakovų AB „Žemaitijos pienas“ ir UAB „Žalvaris“ priteistina valstybei po 33,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui.
Priteisti valstybei iš atsakovų AB „Žemaitijos pienas“ ir UAB „Žalvaris“ po 33,45 Lt (trisdešimt tris Lt 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Janina Januškienė
Pranas Žeimys