Civilinė byla Nr. e2A-186-577/2026

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00338-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.10.2.4.1; 2.7.6 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 14 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Mikuckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atvira karta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atvira karta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo „Dekbera Communications S.L.“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Atvira karta“ 282 738,02 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2016 m. balandžio 26 d. su atsakove sudarė programinės įrangos, reikalingos Greitosios medicinos pagalbos kvietimo administravimo informacinės sistemos (toliau – GMP sistema) paslaugoms teikti, nuomos sutartį Nr. AK-16-04-00 (toliau – ir nuomos sutartis). Atsakovė 2020 m. kovo 3 d. raštu be teisėto pagrindo nutraukė nuomos sutartį nuo 2020 m. balandžio 3 d. Atsakovė nuomos sutartį nutraukė Lietuvoje paskelbto karantino dėl pandemijos metu, apie nutraukimą pranešusi prieš vieną mėnesį. Atsakovei nutraukus nuomos sutartį, ieškovė negalėjo toliau naudotis atsakovės programine įranga „Colibri“ ir ja nesinaudojo, o buvo priversta GMP sistemos naudotojams įdiegti kitą programinę įrangą – „INES4U“ (įdiegti, pritaikyti ir integruoti su GMP sistema). Sklandžiam GMP sistemos veikimui užtikrinti ieškovė nedelsdama privalėjo nupirkti ir sveikatos priežiūros įstaigoms laikinam naudojimui perduoti pritaikytą kompiuterinę įrangą (planšetes) bei apmokyti sveikatos priežiūros įstaigų specialistus naudotis atnaujintu programiniu funkcionalumu.

3.       Be to, po nuomos sutarties nutraukimo atsakovė skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovės vykdomą komercinę veiklą, apie tai pasisakydama Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje, pateikdama tokią informaciją Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai. Tokiais veiksmais atsakovė pakenkė ieškovės dalykinei reputacijai, tuo padarydama neturtinę žalą, kurią ieškovė įvertino 50 000 Eur.

4.       Atsakovė UAB „Atvira karta“ nesutiko su ieškiniu ir pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 125 004,50 Eur, kuriuos sudaro: 10 173,24 Eur už ieškovei suteiktas paslaugas nuo 2020 m. kovo 1 d. iki balandžio 3 d.; 45 317,16 Eur už naudojimąsi atsakovės teiktomis paslaugomis nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.; 69 514,10 Eur žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., atlyginimą. Atsakovė taip pat prašė priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5.       Atsakovė nurodė, kad yra programinės įrangos „Colibri“ kūrėja. „Colibri“ programinė įranga skirta naudoti greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelių valdymo, administravimo, sisteminimo ir jų elektroninio pateikimo srityje. Šią programinę įrangą atsakovė kuria nuo 2012 metų. Iki 2020 m. balandžio mėn. tai buvo vienintelė programinė įranga iškvietimo kortelių valdymo srityje, kurią naudojo perkančiosios organizacijos – greitosios medicinos pagalbos stotys (GMP stotys arba GMPS) ir dispečerinės. Ieškovė šį produktą iš atsakovės nupirkdavo ir perparduodavo sveikatos priežiūros įstaigoms.

6.       Ieškovė nuo 2020 m. balandžio mėn. GMP stotims ir dispečerinėms pasiūlė analogišką „Colibri“ programinę įrangą – „INES4U“, kurią ir jos optimizavimą, kaip teigia ieškovė, pirko iš „Dekbera Communications, S.L.“ (toliau – ir trečiasis asmuo). Ši įmonė priklauso tiems patiems akcininkams (UAB ,,Dekbera“ tinklalapyje: http://www.dekbera.lt/lt/about-us/, nurodyta, kad ji yra dukterinė įmonė, įsteigta Ispanijoje, abiejų įmonių vadovas ir galutinis naudos gavėjas A. D.). Ieškovė ir trečiasis asmuo glaudžiai bendradarbiauja,  kuria susijusius produktus. Abi bendrovės veikia toje pačioje programinės įrangos sveikatos priežiūros paslaugos teikimo rinkoje – trečiasis asmuo teikia ryšio paslaugas, o ieškovė šį ryšį apdoroja, naudodamasi specifine ryšio valdymo programine įranga CAD. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiomis paslaugomis sveikatos priežiūros įstaigoms yra reikalinga ir sveikatos priežiūros įstaigų iškvietimo kortelių programinė įranga, ieškovė, nusprendusi nesutikti su atsakovės pasiūlyta nauja programinės įrangos kaina ir netęsti bendradarbiavimo, ėmėsi veiksmų „Colibri“ analogiško produkto imitavimui ir sukūrimui.

7.       Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė ją informavo, jog neapmokės 9 248,40 Eur už 2020 m. kovo mėn. suteiktas paslaugas, nes vienašališkai išskaitė šią sumą iš neva atsakovės padarytų nuostolių. Pasak atsakovės, toks vienašalis įskaitymas yra neteisėtas, nes jis atliktas išskaitant iš ieškovės tariamai patirtų nuostolių, su kuriais atsakovė nesutinka. Nuginčijus įskaitymą, iš ieškovės turi būti priteisti 10 173,24 Eur, kuriuos sudaro 9 248,40 Eur skola už atsakovės paslaugas, suteiktas 2020 m. kovo mėn., ir 924,84 Eur skola už paslaugas, suteiktas 2020 m. balandžio 1–3 d.

8.       Atsakovės teigimu, po sutarties nutraukimo (2020 m. balandžio 3 d.) ieškovė naudojosi atsakovės teiktomis paslaugomis, jungėsi prie atsakovės informacinių sistemų, todėl ieškovė už pasinaudojimą paslaugomis laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. turi mokėti ne mažesnę kainą nei buvo suderinta nuomos sutartyje, iš viso – 45 317,16 Eur.

9.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. panaudojo žinias, gautas analizuojant atsakovei priklausančią komerciškai svarbią informaciją (programinės įrangos struktūrą, jos sandarą bei sudėtines dalis), suteikė tretiesiems asmenims prieigą prie atsakovės programinės įrangos, turint tikslą sukurti įrangą, analogišką atsakovės programinei įrangai, nors tai buvo draudžiama pagal nuomos sutarties 5.1.4 papunktį. Dėl atsakovės verslui jautrios informacijos neteisėto panaudojimo, kai konkurencinė veikla vykdoma toje pačioje rinkoje, esant ribotai paslaugų paklausai, atsakovė neteko galimybės plėtoti verslo santykius. Pasak atsakovės, kitas asmuo, neteisėtai pasinaudojęs atsakovės komercine paslaptimi, todėl nepatyręs reikšmingų sąnaudų programinei įrangai sukurti, įgijo prieš atsakovę konkurencinį pranašumą. Per trumpą laiką (nepilną mėnesį) buvo sukurta programinė įranga „INES4U“, pakeitusi GMP sistemoje naudotą atsakovės programinę įrangą. Akivaizdūs įrangos vizualiniai panašumai ir analogiškas įrangos veikimas suponuoja išvadą, kad toks sudėtingas gaminys negalėjo būti naujai sukurtas per tokį trumpą laiką. Pasitelkusi partnerę UAB „Dekbera“, ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, sutaupė pinigų, mokėtinų atsakovei už įrangos naudojimą pagal jos pateiktą pasiūlymą (19 367,73 Eur be PVM arba 23 434,95 Eur su PVM per mėnesį), todėl išaugo ieškovės bendrasis pelnas. Pasak atsakovės, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki rugpjūčio 31 d. ieškovė, gaudama naudos dėl nesąžiningos konkurencijos, padarė 69 514,10 Eur žalą atsakovei.

10.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės atsakovei 10 173,24 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 173,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą priešieškinio dalį teismas atmetė. Atlikęs šalims atlygintinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 6 856 Eur bylinėjimosi išlaidas, o trečiajam asmeniui „Dekbera Communications S. L.“ 2 148 Eur bylinėjimosi išlaidas.

11.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas ieškovei dėl 69 514,10 Eur žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo priteisimo, taip pat panaikino sprendimo dalį dėl byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Šiaulių apygardos teismas 2026 m. sausio 28 d. sprendimu nusprendė:

12.1.                      atsakovės priešieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais konkurencijos veiksmais, atlyginimo atmesti;

12.2.                      priteisti ieškovei UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ iš atsakovės UAB „Atvira karta“ 40 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovei – 35 013,17 Eur;

12.3.                      priteisti iš atsakovės UAB „Atvira karta“ trečiajam asmeniui „Dekbera Communications S.L.“ 5 268 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13.       Teismas nurodė, kad atsakovė, siekdama įrodyti ieškovės neteisėtus veiksmus, į bylą pateikė išvadą dėl „Colibri“ ir „INES4U“ informacinių sistemų (programinės įrangos) vertinimo, kurią parengė dr. O. V.. Teismas, susipažinęs su šia išvada, pažymėjo, kad nors specialistas konstatavo, jog toks tapatumas leido ieškovei nepagrįstai sumažinti kūrimo kaštus, tačiau, teismo vertinimu, ši analizė buvo atlikta iš esmės tik vizualiniu būdu, o specialisto galimybę pateikti objektyvų vertinimą dėl kodo nukopijavimo paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

14.       Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė, kurią atliko ekspertas V. V., tačiau nustatyta, jog atsakovei uždraudus naudotis tiriamąja medžiaga, ekspertas neturėjo galimybės atlikti visapusiško tyrimo dėl „INES4U“ programinės įrangos nukopijavimo nuo „Colibri“ programinės įrangos. Teismas nurodė, kad tokių duomenų neturėjo ir specialistas dr. O. V., todėl padarė išvadą, jog, atlikdamas abiejų programų palyginimą, jis įvertino programas tik vizualiai.

15.       Teismas nurodė, kad ekspertas V. V. ekspertizės akte nurodė, jog abiejų programinių įrangų vartotojo sąsajos elementų išdėstymo panašumas interneto naršyklės lange nereiškia programinės įrangos kūrėjo siekio kažką imituoti, o charakterizuoja panaudotas technines realizavimo priemones. Abiejų programinių įrangų panašumas naršyklės lange galimai nulemtas to, kad šiuolaikiniai programavimo karkasai, panaudoti jas kuriant, vartotojo sąsajos elementų išdėstymą automatizuodami pagal pasirinktus šablonus, funkcionuoja analogiškai. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad vien vizualinis programų panašumas (atsižvelgiant į funkcinius, grafinius požymius, vykdymo scenarijų) nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog programa yra nukopijuota viena nuo kitos.

16.       Teismas, vertindamas atsakovės į bylą pateiktos specialistės prof. dr. E. R. nuomonę, konstatavo, kad nors specialistė pagrįstai nurodė oficialios ekspertizės trūkumus (medžiagos trūkumą ir abejotiną lingvistinį kodo lyginimo metodą), tačiau jos pateikta nuomonė liko deklaratyvi ir teisiškai nepakankama ekspertizės išvadoms paneigti. Teismo vertinimu, specialistė tik sukritikavo naudotus metodus, tačiau pati nenurodė alternatyvių, moksliškai pagrįstų metodikų, kaip turėjo būti atlikta funkcinė ar architektūrinė sistemų analizė, todėl jos išvadas teismas pripažino nepakankamai informatyviomis, kad teismas galėtų jomis vadovautis.

17.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės prašymu 2024 m. spalio 30 d. nutartimi byloje buvo paskirta pakartotinė informacinių technologijų teismo ekspertizė. Teismas atmetė trečiojo asmens argumentus, kad pateiktų išvadų negalima laikyti ekspertizės aktais dėl to, jog S. R. ir R. M. nėra įtraukti į ekspertų sąrašą, be to, jie pateikė savo išvadas ir tyrimus atliko atskirai. Teismas konstatavo, kad pakartotinei ekspertizei atlikti paskirti asmenys nebūtinai privalo būti įtraukti į oficialų teismo ekspertų sąrašą, jeigu jie turi reikiamą kvalifikaciją, o tokia praktika yra suderinama su kasacinio teismo išaiškinimais bei proceso šalių teise siūlyti savo kandidatus. Taip pat pabrėžė, kad pagal civilinio proceso taisykles kelių ekspertų pateiktos atskiros išvados, kai jų nuomonės nesutampa, yra teisėtos ir laikytinos tinkamais ekspertizės aktais.

18.       Teismas atmetė šalių argumentus dėl ekspertų šališkumo, konstatuodamas, kad subjektyvios prielaidos nepaneigia ekspertizės išvadų objektyvumo: eksperto R. M. ankstesnis bendradarbiavimas su ieškovės verslo partneriais kitoje byloje bei ekspertės S. R. sutikimas atlikti tyrimą nemokamai (siejant tai su profesine patirtimi) savaime neįrodo jų suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismas pabrėžė, kad ekspertai pasirašė priesaikas bei buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, o įrodymų apie neleistiną jų bendravimą su šalimis nepateikta.

19.       Teismas pažymėjo, kad ekspertų R. M. ir V. V. išvados sutampa: jie pripažįsta vizualinį bei funkcinį sistemų panašumą, tačiau konstatuoja, jog sistemos nėra tapačios, o panašumai kyla iš tapačios paskirties ir technologinių standartų. Ekspertė S. R. laikėsi priešingos pozicijos: ji nustatė itin aukštą sutapties procentą ir, įvertinusi tai, kad ieškovė turėjo prieigą prie „Colibri“ sistemos bei nepateikė pilnų specifikacijų, padarė išvadą, jog ieškovė turėjo sąlygas žymiai pagreitinti „INES4U“ sistemos kūrimą, sumažinti jos kūrimo kaštus ir rinkai siūlyti būtent tokią „INES4U“ sistemą, kokia ji yra.

20.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad programinės įrangos „INES4U“ vizualinis ir funkcinis panašumas į „Colibri“ sistemą savaime neįrodo neteisėto kopijavimo fakto, nes šiuos sutapimus objektyviai lemia tapačių funkcijų įgyvendinimas, specifinė sistemų paskirtis bei galimi užsakovo pageidavimai. Teismas taip pat pabrėžė, kad ekspertė S. R. teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti nukopijavimo fakto ir neatmetė galimybės, kad galėjo būti ir kitų faktorių įtaka. Dėl išdėstytų argumentų, teismas padarė išvadą, kad byloje nepateikta įrodymų, jog programinė įranga „INES4U“ buvo nukopijuota nuo programinės įrangos „Colibri“, o jų panašumą galėjo lemti ne tik tapačios funkcijos, bet ir kiti faktoriai. Atsakovei neįrodžius ieškovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės veiksmai sukėlė žalą atsakovei ir žala priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovės neteisėtais veiksmais. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo.

21.       Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), teismas paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas: ieškovei iš atsakovės priteisė 40 000 Eur, trečiajam asmeniui iš atsakovės – 5 268 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 35 013,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Atvira karta“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinio dalį dėl 69 514,10 Eur žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., atlyginimo priteisimo patenkinti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti papildomus įrodymus ir tokiu atveju bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.                      Teismas neatskleidė bylos esmės, nes tiek akivaizdūs įrangos panašumai, tiek analogiškas įrangos veikimas buvo patvirtinti įrodymais: ekspertės prof. S. R. ekspertizės aktu, ekspertine prof. dr. O. V. bei specialistės prof. dr. E. R. nuomone, antstolio Sauliaus Užkuraičio 2024 m. balandžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (toliau – ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Šie įrodymai patvirtina, kad, ieškovei kuriant programinę įrangą „INES4U“, neteisėtai pasinaudota atsakovės konfidencialia informacija, esančia programinėje įrangoje „Colibri“, tuo padarant atsakovei žalą. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia neteisėtus ieškovės veiksmus, kurie buvo atlikti pasitelkiant trečiąjį asmenį. Be to, nors faktinių aplinkybių konstatavimo protokole išdėstytos aplinkybės buvo tiriamos pirmosios instancijos teisme posėdžio metu ir šalys dėl jo teikė paaiškinimus, teismas nusprendė šio įrodymo nevertinti ir jo neanalizuoti.

22.2.                      Antstolio užfiksuota sveikatos priežiūros specialistės faktinių aplinkybių konstatavimo išvada, kurioje teigiama, kad programinės įrangos „Colibri“ ir „INES4U“ yra identiškos. Specialistės liudijimas, pagrįstas darbo patirtimi su abiem sistemomis; specialistė nurodo, kad perėjimas prie „INES4U“ nereikalavo papildomo mokymosi dėl jos visiško funkcinio tapatumo „Colibri“ įrangai, o tai patvirtina, jog kuriant naująją programą buvo neteisėtai pasinaudota konfidencialia pirmosios sistemos veikimo logika ir sistemine informacija.

22.3.                      Teismas, atsisakydamas pakartotinai išreikalauti dokumentus iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Inovacijų agentūros apie ieškovės ir trečiojo asmens įgyvendinamą ES (Europos Sąjungos) lėšomis finansuojamą projektą, buvo nepakankamai aktyvus ir pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Apeliantės nuomone, šiame projekte sukurtas produktas yra tiesiogiai susijęs su ginčo sistema „INES4U“, o išreikalauta informacija būtų patvirtinusi, kad ieškovė, pasinaudodama konfidencialiomis žiniomis apie „Colibri“, siekdama sukurti konkuruojančią programinę įrangą, koordinavo veiksmus su partneriais ir taip vykdė nesąžiningą konkurenciją.

22.4.                      Teismas nepagrįstai nesivadovavo specialistės prof. dr. E. R. nuomone. Specialistė kritikavo Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą, kurį parengė ekspertas V. V.; teigė, kad jis atlieka tik pagalbinę aprašomąją funkciją ir yra moksliškai nepagrįstas. Specialistė pabrėžė, kad ekspertizėje daug klaidų, o jos forma prieštarauja turiniui, taip pat kritikuojamas tyrimui pasirinktas lingvistinis metodas, kuris nėra žinomas nei mokslinėje literatūroje, nei praktikoje, todėl Lietuvos teismo ekspertizės centro akte pateiktos išvados negali būti laikomos pagrįstomis ar objektyviomis.

22.5.                      Teismas taip pat nepagrįstai nesivadovavo specialisto dr. O. V. nuomone, kurioje konstatuotas esminis sistemų tapatumas. Specialisto nustatyti funkciniai, grafiniai ir veikimo scenarijų sutapimai įrodo, kad „INES4U“ kūrėjai neteisėtai naudojosi konfidencialia „Colibri“ veikimo logika, be kurios tokio lygio sąsajos ir funkcionalumo atkartojimas nebūtų įmanomas. Be to, teismo posėdžio metu ekspertas V. V. nesugebėjo atsakyti nė į vieną jam užduotą klausimą bei paaiškinti akte esančių trūkumų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė uždraudė ekspertui naudoti pateiktus duomenis. Atsakovė pažymėjo apie tokių duomenų konfidencialumo svarbą, o ne uždraudė juos naudoti atliekant ekspertizę. Atsakovės nuomone, eksperto V. V. paaiškinimų nenuoseklumas ir tyrimo neišsamumas patvirtina, kad teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis nepagrįstomis ekspertizės išvadomis.

22.6.                      Atsakovės reikalavimo pagrįstumą patvirtina ir ekspertės S. R. ekspertizės akte padarytos išvados. Iš ekspertizės išvadų matyti, kad ieškovė pasinaudojo konfidencialia „Colibri“ struktūra bei sandara ir suteikė prieigą tretiesiems asmenims analogiškai įrangai sukurti. Ekspertė nustatė, kad abi sistemos generuoja kone identiškas ataskaitas, kurios, nors ir atitinka teisės aktų reikalaujamus duomenis, naudoja specifinę, modifikuotą ir tarpusavyje sutampančią duomenų pateikimo formą, o tai leidžia padaryti išvadą apie sąmoningą svetimos intelektinės nuosavybės ir veikimo logikos atkartojimą. Pažymi, kad tik ekspertės S. R. ekspertizės aktuose išsamiai aprašyti atlikti ekspertiniai tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, nuosekliai nurodyti gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas, išvadose suformuluoti pagrįsti atsakymai į visus teismo iškeltus klausimus. Pasak atsakovės, eksperto R. M. ekspertizė atlikta netinkamai ir turi panašių trūkumų, kaip ir eksperto V. V., o joje pateiktos išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Be to, egzistuoja pagrindas abejoti eksperto R. M. nešališkumu, nes byloje nustatytas jo ryšys su ieškove, todėl jis gali turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

22.7.                      Teismas sprendimą motyvavo nepatikimais įrodymais, neįvertino įrodymų, esančių byloje visumos, nepašalino prieštaravimų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

22.8.                      Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei bei trečiajam asmeniui, neteisingai įvertinęs šių išlaidų paskirstymo taisykles.

23.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1.                      Teismas įvertino visas bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, o atsakovė nepateikė objektyvių motyvų, kurie leistų teigti priešingai. Byloje nagrinėjamo ginčo specifika lemia, kad jos tinkamam išsprendimui buvo būtinos kvalifikuotų ir atitinkamas žinias turinčių ekspertų išvados, todėl akivaizdu, jog šios išvados ir turėjo esminę reikšmę galutiniam teismo sprendimui. Į bylą pateiktos penkių ekspertų (specialistų) išvados leido teismui padaryti išvadą, kad programinės įrangos „Colibri“ ir „INES4U“ nėra tapačios ir „INES4U“ nebuvo nukopijuota nuo „Colibri“.

23.2.                      Teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visų byloje pateiktų ekspertinių išvadų turinį, jų tarpusavio santykį bei ekspertų paaiškinimus. Priešingai nei siekia įrodyti atsakovė, sprendimas buvo priimtas teismui įvertinus ne tik teismo eksperto V. V. ir pakartotinę ekspertizę atlikusio eksperto R. M. išvadas, bet ir atsakovės pasitelktų ekspertų, t. y. O. V., E. R. ir S. R. pateiktas išvadas ir paaiškinimus. Sprendime padaryta išvada, kad programinės įrangos „Colibri“ ir „INES4U“ nėra tapačios, o „INES4U“ nebuvo nukopijuota nuo „Colibri“, yra pagrįsta byloje esančiais objektyviais įrodymais. Vien tai, kad bylos baigtis netenkina atsakovės, nereiškia, jog teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas bei nesudaro pagrindo jo keisti ar naikinti.

23.3.                      Neegzistuoja pagrindas Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto V. V. ir eksperto R. M. atliktų ekspertizių vertinimų laikyti neišsamiais, neobjektyviais ar turinčiais kitokių trūkumų, leidžiančių dvejoti jų patikimumu. Vien tai, kad atsakovė nepritaria šių ekspertų atlikto ekspertinio vertinimo išvadoms, nesuteikia jai teisės kvestionuoti šių ekspertų profesionalumo, kompetencijos ir gebėjimo savarankiškai priimti sprendimą dėl to, kokį tyrimo metodą taikyti tam, kad būtų galima objektyviai ir tinkamai atlikti jiems pavestą ekspertizę. Minėti ekspertai tinkamai įvertino visas esminę reikšmę turinčias aplinkybes ir dokumentus, atsižvelgiant į vertinamų programinių įrangų specifiką, joms keliamus techninius reikalavimus ir gerąją praktiką greitosios pagalbos srityje, taikydami visuotinai pripažintus, patikimus ir akredituotus tyrimo metodus.

23.4.                      Nėra pagrindo taikyti ieškovei civilinę atsakomybę. Teismas sprendime išsamiai ir visapusiškai įvertino bylos medžiagą bei teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad programinių įrangų „Colibri“ ir „INES4U“ elementams nesant tapatiems, byloje nesant įrodymų, jog programinė įranga „INES4U“ buvo nukopijuota nuo programinės įrangos „Colibri“, nėra ieškovės neteisėtų veiksmų.

23.5.                      Atsakovės argumentai dėl teismo sprendimo motyvų netinkamumo yra išimtinai deklaratyvaus pobūdžio, todėl nėra pagrindo juos laikyti teisiškai pagrįstais.

23.6.                      Ieškovei byloje priteistos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai buvo realios, protingos ir pagrįstos bei neviršijančios maksimalių rekomendacijose numatytų dydžių, ypač atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir penkerius metus trukusį bylos nagrinėjimą. Nėra pagrindo kvestionuoti ar keisti teismo sprendimo dalį dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

23.7.                      Atsakovės apeliaciniame skunde pareikštas prašymas išreikalauti papildomus įrodymus iš VšĮ Inovacijų agentūros ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra nepagrįstas, deklaratyvus ir vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą. Nurodyti įrodymai jau buvo prašyti ir išreikalauti pirmosios instancijos teisme, o kompetentinga institucija pateikė išsamų atsakymą, patvirtinantį, kad reikšmingų ginčui dokumentų neturi; atsakovė nepateikė konkrečių argumentų, kokie papildomi dokumentai turėtų būti pateikti ir kokią reikšmę jie turėtų bylai.

2.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo „Dekbera Communications S.L.“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

24.1.                      Teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, pašalino ekspertinių išvadų prieštaravimus, dėl kurių bylos dalis anksčiau buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

24.2.                      Byloje atliktų ekspertinių tyrimų visuma patvirtina, kad programinės įrangos „Colibri“ ir „INES4U“ nėra tapačios, o jų funkciniai ir vizualiniai panašumai paaiškinami bendra paskirtimi, tapačiomis funkcijomis ir techniniais sprendimais, bet ne kopijavimu. Byloje nėra įrodymų, kad „INES4U“ buvo nukopijuota nuo „Colibri“ ar sukurta pasinaudojant „Colibri“ konfidencialiais duomenimis.

24.3.                      Atsakovės argumentai, kuriais ginčijamos teismo eksperto V. V. ir eksperto R. M. išvados, yra deklaratyvūs ir nesudaro teisinio pagrindo abejoti šių ekspertinių išvadų patikimumu, išsamumu ar objektyvumu.

24.4.                      Ekspertės S. R. išvada negali paneigti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, nes teismas pagrįstai vertino ne vien jos raštu pateiktą aktą, bet ir ekspertės teismo posėdžiuose duotus paaiškinimus, iš kurių matyti, kad ji pati negalėjo kategoriškai patvirtinti „INES4U“ nukopijavimo nuo „Colibri“ fakto ir neatmetė kitų panašumų atsiradimo priežasčių.

24.5.                      Nesant nustatytų neteisėtų ieškovės ar trečiojo asmens veiksmų, neegzistuoja ir teisinis pagrindas konstatuoti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, žalos padarymą ar civilinę atsakomybę. Ši atsakovės apeliacinio skundo dalis yra nepagrįsta.

24.6.                      Atsakovės prašymai apeliacinės instancijos teisme pakartotinai išreikalauti papildomus dokumentus iš VšĮ Inovacijų agentūros ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra nepagrįsti bei prieštarauja CPK 314 straipsnio nuostatoms ir vertintini kaip bandymas be pagrindo vilkinti procesą.

24.7.                      Teismo sprendimo dalis dėl trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją pakeisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

4.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. balandžio 29 d. sudarė programinės įrangos nuomos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo už sutartą užmokestį ieškovei išnuomoti prieigą (licenciją) prie atsakovei nuosavybės teise priklausančios programinės įrangos „Colibri“ (sutarties 2.1 papunktis). Sutarties 3.1 papunktyje nustatyta, kad licencijos nuomos kaina yra 8 513 Eur su PVM per vieną mėnesį už 1 160 programos aktyvių vartotojų; viršijus maksimalią galimų programos vartotojų ribą, nauji programos vartotojai kuriami papildant sutartį raštišku susitarimu, papildomo vartotojo kaina 7,34 Eur per mėnesį. Sutarties 1 priede buvo nurodytas 18 greitosios medicinos pagalbos stočių, kurioms ieškovė gali suteikti teisę naudotis atsakovės programine įranga, sąrašas. 2016 m. gruodžio 1 d. sutartis buvo pakeista, nustatant, kad leidžiama sukurti ne daugiau kaip 1 260 aktyvių programos vartotojų, kurie užsakovės nuožiūra gali būti paskirstyti tarp galutinių vartotojų, nustatyta licencijos nuomos kaina 9 248,40 Eur su PVM per vieną mėnesį už 1 260 aktyvių vartotojų, nurodyta, kad viršijus maksimalią galimų programos vartotojų ribą, nauji programos vartotojai kuriami papildant šią sutartį raštišku susitarimu, papildomo vartotojo kaina 7,34 Eur; nurodyta, kad licencijos nuomos laikotarpiu užsakovė gali suteikti teisę naudotis paslauga devyniolikai įstaigų – GMPS ir PSPC. Nuomos sutartis galioja iki 2019 m. vasario 28 d. (sutarties 11.2 papunktis).

5.                      Sutarties 5.1.4 papunkčiu ieškovė įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu ir jam pasibaigus nesiimti veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų pažeisti atsakovės autorines teises. Šio įsipareigojimo nevykdymas laikomas esminiu nuomos sutarties pažeidimu, suteikiančiu atsakovei teisę nutraukti sutartį dėl ieškovės kaltės. Pagal sutarties 5.2.6 papunktį atsakovė licencijos nuomos laikotarpiu įsipareigojo atlikti programos bei serverių priežiūros ir paslaugos palaikymo darbus, kaip tai numatyta sutarties priede Nr. 2. Sutarties 8.1 papunktis numatė, kad sutarties sąlygos, visa informacija, duomenys ir dokumentai, susiję su šia sutartimi, yra laikomi komercine paslaptimi ir negali būti jokiu būdu atskleisti tretiesiems asmenims be išankstinio rašytinio kitos šalies sutikimo, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus.

6.                      Atsakovė UAB „Atvira karta“ 2020 m. kovo 3 d. raštu pranešė ieškovei apie paslaugų teikimo nutraukimą nuo 2020 m. balandžio 4 d. Pranešime nurodė, kad ne kartą kreipėsi į ieškovę su siūlymu sudaryti naują sutartį, kurioje būtų numatytos kitos, atsakovei priimtinos, paslaugų teikimo sąlygos, tačiau ieškovė į tokį siūlymą nereagavo. Atsakovė taip pat pareikalavo sumokėti už 2019 m. gruodžio, 2020 m. sausio ir vasario mėn. teiktas paslaugas. Nurodė, kad turi informacijos, jog ieškovė tikėtinai vykdė nesąžiningos konkurencijos veiksmus, atskleisdama atsakovės komercines paslaptis (programinės įrangos struktūrą, jos sandarą ir sudėtines dalis) trečiosioms šalims (suteikiant joms prieigą prie programos), siekiant joms padėti sukurti panašią į atsakovės kitą programinę įrangą, nors pagal nuomos sutarties 5.1.4 papunktį tokie veiksmai buvo draudžiami. Pareikalavo nedelsiant nutraukti daromą pažeidimą.

7.                      Atsakydama į atsakovės pranešimą apie paslaugų teikimo nutraukimą, ieškovė 2020 m. kovo 16 d. rašte nurodė, kad sutarties, kuri tapo neterminuota, nutraukimas galimas tik įspėjus prieš protingą terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.199 straipsnis); toks terminas galėtų būti bent 3 mėnesiai. Pareikalavo, kad atsakovė iš savo serverių į ieškovės serverius grąžintų visą programinės įrangos duomenų bazę ir sunaikintų visas atsakovės padarytas duomenų kopijas. Ieškovė paneigė, kad ji tretiesiems asmenims suteikė prieigą prie „Colibri“ programinės įrangos, tvirtino, jog nenaudoja atsakovei priklausančios konfidencialios informacijos. Ieškovė taip pat pranešė, kad ji užsakė naujos programinės įrangos sukūrimo darbus pagal ieškovės specialiai sukurtas specifikacijas, kuriose nėra atsakovei priklausančios konfidencialios informacijos, nesuteikdama tretiesiems asmenims prieigos prie atsakovės programinės įrangos.

8.                      Atsakovė ieškovei ir kitiems programinės įrangos galutiniams naudotojams (GMPS, PSPC) iki 2020 m. rugpjūčio mėn. nepanaikino prieigos prie „Colibri“ programinės įrangos, iki to laikotarpio atsakovės teikiama paslauga buvo prieinama vartotojams.

9.                      Ieškovė UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Atvira karta“ 282 738,02 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad, atsakovei nutraukus nuomos sutartį, ji negalėjo toliau naudotis atsakovės programine įranga „Colibri“, buvo priversta GMP sistemos naudotojams įdiegti kitą programinę įrangą – „INES4U“. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 125 004,50 Eur, kuriuos sudaro: 10 173,24 Eur už ieškovei suteiktas paslaugas nuo 2020 m. kovo 1 d. iki balandžio 3 d.; 45 317,16 Eur už naudojimąsi atsakovės teiktomis paslaugomis nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.; 69 514,10 Eur nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimą nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.

10.                      Atsakovė priešieškinį grindė Dr. O. V. parengta ekspertine išvada dėl „Colibri“ ir „INES4U“ informacinių sistemų (programinės įrangos) vertinimo. Joje padaryta išvada, kad kuriant „INES4U“ buvo remtasi „Colibri“ sistemos naudojama sistemine, funkcine bei veikimo informacija, taip pat buvo analizuojama tokia informacija, kaip programos veikimo logika, kuri yra konfidenciali, o „INES4U“ programinė įranga nebūtų sukurta ir negalėtų turėti tokių sąsajų (interfeisų) bei funkcionuoti taip, kaip šiuo metu, jeigu „INES4U“ autoriai nebūtų turėję prieigos prie „Colibri“ sistemos. Šių programų funkciniai, grafiniai ir vykdymo scenarijų veikimo elementai yra tapatūs arba neatskiriamai panašūs. Abi programų sistemos veikimo požiūriu yra neatskiriamai panašios, o „INES4U“ programinės įrangos autoriai, pasinaudodami „Colibri“ programine įranga, turėjo galimybę reikšmingai sumažinti „INES4U“ programinės įrangos kūrimo išlaidas.

11.                      Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi paskirta informacinių technologijų teismo ekspertizė, 2021 m. spalio 1 d. nutartimi ją pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Šio centro ekspertas V. V. atliko ekspertizę ir 2023 m. birželio 8 d. ekspertizės akte Nr. 11-2403 (21) nurodė, kad abiejų programinių įrangų vartotojo sąsajos elementų išdėstymo panašumas interneto naršyklės lange nereiškia programinės įrangos kūrėjo siekio kažką imituoti, o charakterizuoja panaudotas technines realizavimo priemones. Abiejų programinių įrangų naršyklės lange panašumą galimai nulėmė tai, kad šiuolaikiniai programavimo karkasai, panaudoti jas kuriant, vartotojo sąsajos elementų išdėstymą automatizuodami pagal pasirinktus šablonus, funkcionuoja analogiškai. „Colibri“ ir „INES4U“ programinės įrangos vartotojo sąsajose unikalių sutampančių pranešimų (užrašų) skaičius yra 144 vnt., o tai sudaro 7 proc. „Colibry“ arba 15 proc. „INES4U“ programinių įrangų vartotojo sąsajos unikalių pranešimų (užrašų) skaičiaus, todėl teigti, kad kuriant „INES4U“ programinę įrangą galėjo būti pasinaudota „Colibri“ programine įranga bei jos sisteminiais ir konfidencialiais duomenimis, vizualine „Colibri“ pateikiama informacija, jos procesais ir funkcijomis nėra pagrindo. Tą patvirtina ir 35 vnt. rašybos klaidų, kurios nėra kopijavimo būdu eksportuotos į „INES4U“ programinę įrangą iš „Colibri“ programinės įrangos vartotojo sąsajos pranešimų (užrašų). Ekspertas V. V. ekspertizės akto išvadose taip pat nurodė, kad „Colibri“ programinės įrangos, 1.5.8 versijos 29 pavadinimo plėtinių 2541 vnt. failų kūrimui naudotas „Java“ programavimo kalbos karkaso „Apache Tapestry“ 5.3.8 versija, išleista 2014 m. lapkričio 20 d., licencijos tipas ,,Apache License 2.0‘‘. „INES4U“ programinės įrangos, 2020-04 versijos 100 vnt. „Js“ ir „map“ plėtinių failų sukūrimui panaudotas programavimo kalbos „javaScript“ kodų rinktuvas „webpack 3“ ir 980 vnt. išorinių išteklių – pirminių, „JavaScript“ ir „Type“ kalbomis parašytų ar automatiškai sugeneruotų išeities kodo failų su plėtiniais „js“, „ts“, „tsx“ bei panaudotas programavimo karkaso „ReactJS“, 2019 m. rugpjūčio 9 d. išleista 16.9.0 versija, licencijos tipas ,,MIT Licence“. Ekspertizės akte nurodyta, kad efektyvūs šiuolaikiniai programų sistemos inžinerijos modeliai (galimai iteracinis-inkrementinis ar sparčių prototipų) ir modernios techninio realizavimo priemonės (kodų rinktuvas „Webpack 3“ ir vienas geriausių ir populiariausių programavimo karkasų „ReactJS 16.9“ ir kt.) įgalino per labai trumpą laiką sukurti „INES4U“ programinės įrangos testinę 2020-04 versiją ir įdiegti testinėje aplinkoje.

12.                      Atsakovės pateiktoje dr. E. R. ekspertinėje nuomonėje dėl atliktos teismo ekspertizės akto, nurodyta, kad ekspertizės aktas tinkamai atlieka aprašomąją funkciją (aprašo aplinkybes) bei patvirtina šalių pateiktą medžiagą (jos apimtį) ekspertizei, bet ekspertizės akte yra fakto klaidų, jo forma aiškiai prieštarauja turiniui. Nors ekspertizės akte yra aprašomoji, tiriamoji ir išvadų dalys, tačiau ekspertizės metu nebuvo atliktas moksliškai pagrįstas ekspertinis tyrimas (išskyrus lingvistinį, apie kurio taikymą ir naudojimą praktikoje ir mokslinėje literatūroje nėra žinoma), kuris leistų daryti pagrįstomis ekspertizės akto išvadų dalyje nurodytas išvadas dėl ekspertizės akte keliamų klausimų.

13.                      Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pirmą kartą, 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės atsakovei 10 173,24 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 173,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą priešieškinio dalį teismas atmetė.

14.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas ieškovei dėl 69 514,10 Eur žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo priteisimo, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir neaptarė (sprendime neatskleidė) byloje teiktų argumentų dėl teismo ekspertizės akto trūkumų ir ekspertinių išvadų ydingumo, jų nevertino, nelygino su kitais byloje esančiais įrodymais; sprendime liko nepašalinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iškelti prieštaravimai tarp pirmiau nurodytų šių rašytinių įrodymų, nepaneigtos abejonės dėl šių įrodymų vertinamosios reikšmės. Teisėjų kolegija nurodė, kad skundžiamo sprendimo dalis atmesti aptariamą priešieškinio reikalavimą priimta neatskleidus bylos esmės.

15.                      Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą (jos dalį), apklausė 2023 m. birželio 8 d. ekspertizės aktą Nr. 11-2403 parengusį ekspertą V. V., taip pat 2024 m. spalio 30 d. nutartimi paskyrė pakartotinę informacinių technologijų teismo ekspertizę, ją atlikti pavesdamas ekspertams S. R., kurios kandidatūrą pasiūlė atsakovė, ir R. M., kurio kandidatūrą pasiūlė ieškovė.

16.                      Ekspertė S. R. 2025 m. rugpjūčio 26 d. ekspertizės akte ir 2025 m. gruodžio 14 d. patikslintame akte nurodė, kad nustatytas itin aukštas „INES4U“ ir „Colibri“ sistemų sutapties procentas negali būti atsitiktinis ar nulemtas vien teisės aktų reikalavimų, todėl sistemas pripažino neatsiejamai panašiomis struktūriniu bei funkciniu naudotojo sąsajos požiūriu. „Colibri“ ir „INES4U“ sistemos atlieka tokias pačias funkcijas bei sprendžia tuos pačius uždavinius tokiu pačiu arba neatskiriamai vizualiai panašiu būdu, kaip ir „Colibri“ programinė įranga. „INES4U“ kūrėjų ekspertinės žinios, kuriant „INES4U“ programinę įrangą, buvo pagrįstos žiniomis ir duomenimis, įgytais dirbant su „Colibri“ programine įranga. Ekspertė, atsižvelgdama į tai, kad „INES4U“ kūrėjai turėjo tiesioginę prieigą prie „Colibri“ sistemos ir nepateikė kritinių kūrimo įrodymų (GIT žurnalų ar architektūros specifikacijų), padarė išvadą, jog ieškovė turėjo sąlygas žymiai pagreitinti „INES4U“ sistemos kūrimą, sumažinti jos kūrimo kaštus ir rinkai siūlyti būtent tokią „INES4U“ sistemą, kokia ji yra. Taip pat išvadoje nurodė, kad iš prieinamų duomenų galima teigti, jog naudojamos technologijos nėra visiškai tapačios, bet dalis kodo galėjo būti panaudojama. Papildytoje ekspertizės išvadoje pažymėta, kad teiginys, jog sistemų tarpusavio panašumas yra nulemtas tų pačių reikalavimų sistemai, negali būti patvirtinamas remiantis sutarčių duomenimis, nes jose reikalavimai yra pakankamai abstraktūs, leidžiantys itin didelį lankstumą programuotojams, nors „Colibri“ ir „INES4U“ sistemų tarpusavio panašumas yra itin didelis naudojimo požiūriu.

17.                      Ekspertas R. M. 2025 m. rugsėjo 24 d. ekspertizės akte nurodė, kad „INES4U“ ir „Colibri“ programinės įrangos sistemos turi vizualinių ir funkcinių panašumų, kurie susiję su šių sistemų taikymo sritimi ir paskirtimi, tačiau jų programinės įrangos elementai nėra tapatūs arba neatskiriamai panašūs. „INES4U“ ir „Colibri“ programinės įrangos sistemų funkciniai ir vizualiniai panašumai yra nulemti tapačios funkcijos, susijusios su GMP formos pildymu ir perdavimu į SVEIDRA IS informacinę sistemą bei programinių įrangų kūrimui panaudotų šiuolaikinių programavimo karkasų, kuriuose pasirinkti šablonai automatizuoja naudotojų sąsajos elementų išdėstymą ir lemia funkcionavimo panašumą. Ekspertas išvadose nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog, kuriant „INES4U“ programinę įrangą galėjo būti pasinaudota „Colibri“ programine įranga bei jos unikaliais, sisteminiais ir konfidencialiais duomenimis, vizualine „Colibri“ informacija, jos procesais ir funkcijomis. Kuriant „INES4U“ ir „Colibri“ programinės įrangos sistemas buvo panaudotos skirtingos technologijos visų svarbiausių sistemos komponentų kūrimui – kliento sąsajos dalies, serverinės dalies bei duomenų bazės; dėl šių technologinių skirtumų tiek programinis kodas, tiek saugomų duomenų struktūros žymiai skiriasi.

18.                      Šiaulių apygardos teismas 2026 m. sausio 28 d. sprendimu atmetė atsakovės priešieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais konkurencijos veiksmais, atlyginimo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą.

Dėl įrodymų išreikalavimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

19.                      Atsakovė prašo išreikalauti iš VšĮ Inovacijų agentūros visą informaciją ir dokumentus apie ieškovės įgyvendinamą projektą „Dirbtiniu intelektu grįsto klinikinių patarimų modulio elektroninei greitosios medicinos pagalbos kortelei sukūrimas“ Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0257, finansuojamą ES struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo) lėšomis (įskaitant informaciją: kokios sistemos sukūrimas buvo užsakytas, kokie UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ ir UAB „Dekbera“ darbai buvo finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis, kokios nurodytų fondų lėšos galėjo būti panaudotos 110/a formos apdorojimo įrangos („INES4U“) kūrimui (kopijavimui)). Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šių dokumentų neišreikalavo, o UAB „Atvira karta“ kitokiu būdu negali jų gauti. Apeliantės teigimu, projekto metu sukurtas produktas, t. y. eLP integracija į GMP paciento kortelę ir DI taikymai galimai susijusi su E-kortelės ir 110A formos pildymo ir statistinių duomenų modulio („INES4U“) programine įranga. Pasak apeliantės, minėto projekto tikslas buvo sukurti elektroninio formato GMP lauko protokolų (eLP) paketą, integruotą į dinaminę (adaptyvią) GMP paciento kortelę, o tai reiškia, kad UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ ir UAB „Dekbera“ vykdomas projektas buvo tiesiogiai ir glaudžiai susijęs su ieškovės 110/a formos (GMP paciento kortelės) apdorojimo sistema „INES4U“. Pažymi, kad pagal projekto įgyvendinimo taisyklių 21.3 papunktį, turi būti pagrįstas projekto reikalingumas pareiškėjo verslo vizijai įgyvendinti. Apeliantė nurodo, kad tai yra tiesiogiai susiję su vienintelio konkurento – atsakovės UAB „Atvira karta“ programinės įrangos „Colibri“ naudojimu ir ieškovės bei trečiojo asmens UAB „Dekbera“ veiksmų koordinavimu prieš atsakovę. Šie duomenys ir informacija turėjo patvirtinti, kad atsakovės interesai buvo pažeidžiami prieš ją vykdant nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Teismas neturėjo galimybės įvertinti šių svarbių bylai duomenų ir pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, kadangi, išklausęs ieškovės atstovo prieštaravimus, nusprendė neįgyvendinti savo anksčiau priimtos protokolinės nutarties dėl įrodymų išreikalavimo.

20.                      Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti byloje reikšmingas aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

21.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė analogišką prašymą buvo pareiškusi bylą apeliacine tvarka nagrinėjant pirmą kartą. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-151-330/2024 šis atsakovės prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad informaciniai duomenys, jog projektas finansuojamas ES lėšomis, jog šiame projekte ieškovė bendradarbiauja su UAB „Dekbera“, nesusiję su byloje aiškintinomis aplinkybėmis apie programinės įrangos „INES4U“ sukūrimo aplinkybes, jais pernelyg išplečiamos nagrinėjamos bylos ribos. 

22.                      Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylos dalį iš naujo, 2024 m. birželio 13 d. protokoline nutartimi patenkino atsakovės prašymą išreikalauti visą informaciją ir dokumentus, susijusius su UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ projektu Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0257. VšĮ Inovacijų agentūra 2024 m. liepos 3 d. pateikė atsakymą, kuriame pateikė atitinkamą informaciją apie projektą, taip pat nurodė, kad jokie su projektu susiję pirkimai nebuvo projekto vykdytojos (ieškovės) planuoti įsigyti ar įsigyti iš teismo rašte minimos įmonės UAB „Atvira karta“, teismo rašte nurodyta įranga „INES4U“ projekte tiesiogiai neminima, tačiau projekto metu sukurtas produktas, t. y. eLP integracija į GMP paciento kortelę ir DI taikymai galimai susiję su E-kortelės ir 110A formos pildymo bei statistinių duomenų modulio („INES4U“) programine įranga.

23.                      Taigi, VšĮ Inovacijų agentūra pateikė prašomą informaciją, kuri susijusi su ginčo dalyku. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrindė, kad prašomi išreikalauti dokumentai yra susiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču būtent dėl 69 514,10 Eur žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais konkrečiu laikotarpiu, atlyginimo; be to, iš esmės neatskleidė galimo „Colibri“ programinės įrangos naudojimo mechanizmo nurodytame projekte, o teiginiai bei prielaidos savaime nepatvirtina tokių aplinkybių. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija atmeta atsakovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo.

24.                      CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28–29 punktai; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 46 punktas).

25.                      Atsakovė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka sieja su poreikiu išnagrinėti bylą iš esmės, jeigu papildomi įrodymai būtų išreikalauti, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. Teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde keliami klausimai gali būti išnagrinėti ir tinkamai įvertinti remiantis tiek rašytine bylos medžiaga, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžių metu pateiktais žodiniais paaiškinimais, todėl teisėjų kolegija nusprendžia netenkinti apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl apeliacinio skundo

26.                      Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų, nurodo, jog S. R. pateiktos ekspertizės išvados kartu su kitais byloje esančiais įrodymais patvirtina, kad ieškovė atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. panaudojo žinias, gautas analizuojant atsakovei priklausančią komerciškai svarbią informaciją (programinės įrangos struktūrą, jos sandarą bei sudėtines dalis), suteikė tretiesiems asmenims prieigą prie atsakovės programinės įrangos, turint tikslą sukurti įrangą, pasinaudojant atsakovės programine įranga, nors tai buvo draudžiama pagal nuomos sutarties 5.1.4 papunktį. Dėl atsakovės verslui jautrios informacijos neteisėto panaudojimo, kai konkurencinė veikla vykdoma toje pat rinkoje, esant ribotai paslaugų paklausai, atsakovė neteko galimybės plėtoti verslo santykių, o ieškovė, neteisėtai pasinaudojusi atsakovės komercine paslaptimi, nepatyrusi reikšmingų sąnaudų kitai programinei įrangai sukurti, įgijo prieš atsakovę konkurencinį pranašumą. Per trumpą laiko tarpą buvo sukurta programinė įranga „INES4U“, pakeitusi GMP sistemoje naudotą atsakovės programinę įrangą „Colibri“.

27.                      Atkreiptinas dėmesys, kad, nors atsakovė procesiniuose dokumentuose paminėjo programinės įrangos „Colibri“ nuomos sutarties 5.1.4 papunktį (numatantį ieškovės pareigą sutarties galiojimo laikotarpiu ir jam pasibaigus nesiimti veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų pažeisti tiekėjo autorines teises), tačiau priešieškinio reikalavimus grindė konkurenciją reguliuojančiomis teisės normomis. 2022 m. gruodžio 20 d. prašyme teismui (prašymas susijęs su reikiamų duomenų ekspertams pateikimu) atsakovė nurodė, kad ekspertas prof. O. V. atliko ekspertizę atsižvelgdamas į tai, kad byloje tarp šalių nėra ginčo ir nesiekiama nustatyti autorių teisių pažeidimo (kaip pavyzdžiui, išvesties kodo plagijavimo), tačiau siekiama įvertinti, ar ieškovė neimitavo „Colibri“ programinės įrangos, pažeisdama konfidencialumo pareigą ir, tokiu būdu, sukeldama UAB „Atvira karta“ žalą.

28.                      Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis, reglamentuojantis nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimą, kaip vieną iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų tiesiogiai įvardija informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29.                      CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties sąvoka ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip komercinė paslaptis. Informacija laikoma komercine paslaptimi, jeigu atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, t. y. ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.

30.                      CK 1.116 straipsnio 2 dalyje pateiktas informacijos, kuri nelaikoma komercine paslaptimi, sąrašas. Pagal šią teisės normą, komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; 5) kita įstatymų nustatyta informacija.

31.                      Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022). Paprastai informacijos komercinė vertė – tai komercinės paslapties turėtojui dėl informacijos turėjimo, naudojimo suteikiamas konkurencinis pranašumas lyginant su jo konkurentais, kurio komercinės paslapties turėtojas netektų, jeigu konkurentai žinotų komercinę paslaptį sudarančią informaciją. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-378/2018, 46–47 punktai). Komercinę paslaptį sudaranti informacija turi būti slapta, saugoma protingomis jos turėtojo pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 42 punktas; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 64 punktas; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-916/2024).

32.                      Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 1.116 straipsnyje nurodyti komercinės paslapties požymiai yra suformuluoti taip, jog į komercinės paslapties sąvoką patektų platus spektras bendrovės interesų. Aptarti formalieji teisės kriterijai beveik neriboja informacijos, kuri galėtų būti laikoma komercine paslaptimi, pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014), t. y. komercine paslaptimi gali būti pripažinta ne tik praktinė patirtis ir technologinė informacija, bet ir verslo informacija (taip pat ir su klientais susijusi informacija), jeigu ji atitinka komercinei paslapčiai taikomus slaptumo, vertingumo ir protingos apsaugos reikalavimus. Tai, ar konkreti informacija šiuos reikalavimus atitinka, yra fakto klausimas, nagrinėtinas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 57 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 48 punktas; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-916/2024).

33.                      Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 50–51 punktai, 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-378/2023, 41 punktas).

34.                      Minėta, kad pagal programinės įrangos nuomos sutarties Nr. Ak-16-04-001 8.1 papunktį, šios sutarties sąlygos, visa informacija, duomenys ir dokumentai, susiję su šia sutartimi, yra laikomi komercine paslaptimi ir negali būti jokiu būdu atskleisti tretiesiems asmenims be išankstinio rašytinio kitos šalies sutikimo, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus. Taigi, sutartyje komercinės paslapties turinys atskleistas labai abstrakčiai.

35.                      Pažymėtina, kad Lietuvos  apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje pasisakė dėl poreikio šioje byloje nustatyti, kokios kokybinės investicijos buvo panaudotos kuriant „INES4U“ programinę įrangą.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

36.                      Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatskleidė bylos esmės. Pasak apeliantės, teismas pasisakė tik dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, kurie teismo vertinimu, apeliantės buvo įrodinėjami „Colibri“ ir „INES4U“ informacinių sistemų (programinės įrangos) vertinimo ekspertine išvada, specialistės nuomone, viena iš teismo nutartimi paskirtų, atliktų ekspertizių aktu, tačiau nevertino antstolio Sauliaus Užkuraičio 2024 m. balandžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų aplinkybių, šalių paaiškinimų, nebuvo aktyvus, neatsižvelgė į tai, kad VšĮ Inovacijų agentūros atsisakymas pateikti teismui reikalaujamus įrodymus, susijusius su susijusius su UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ projektu Nr. 01.2.1 LVPA-K-856-01-0257, yra neteisėtas, atsisakė pakartotinai nustatyti įpareigojimą agentūrai. Mano, kad tai sutrukdė tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei teisingą sprendimą.

37.                      CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

38.                      Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas; 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-701/2025, 32 punktas).

39.                      Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018, 37 punktas). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008).

40.                      Nagrinėjamu atveju, šios nutarties 45 punkte pasisakyta dėl atsakovės prašomų (prašytų) išreikalauti įrodymų, t. y., kad jie nėra susiję su nagrinėjamu ginču dėl 69 514,10 Eur žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., atlyginimo, įrangos „INES4U“ sukūrimo aplinkybėmis. Agentūros atsakymas, kad projekto metu sukurtas produktas, t. y. eLP integracija į GMP paciento kortelę ir DI taikymai galimai susiję su E-kortelės ir 110A formos pildymo ir statistinių duomenų modulio („INES4U“) programine įranga, nėra duomenys apie „INES4U“ kūrimo procesą bei panaudojimą ieškinyje nurodytu laikotarpiu. Atitinkamų projekto įgyvendinimo taisyklių nuostatų citatos, nepagrindus jų ryšio su konkrečiomis šiai bylai reikšmingomis aplinkybėmis, bendro pobūdžio teiginiai, kad tai tiesiogiai susiję su atsakovės UAB „Atvira karta“ programinės įrangos „Colibri“ naudojimu ir ieškovės bei trečiojo asmens UAB „Dekbera“ veiksmų koordinavimu prieš atsakovę, neatskleidžia ryšio su nagrinėjamu ginču. Atsakovė nagrinėjamoje byloje reikalavimo dėl žalos atlyginimo nesieja su vėlesniu (ir kitu būdu) programinės įrangos panaudojimu. Be to, byloje pateiktas atsakovei skirtas 2024 m. liepos 31 d. VšĮ Inovacijų agentūros atsakymas, kad darbo grupėje buvo nuspręsta neteikti duomenų ir dokumentų, kurie, agentūros vertinimu, nėra susiję su teisminio ginčo dalyku, ir kurių pateikimas (atskleidimas) galėtų pažeisti projekto vykdytojo teises ir teisėtus interesus; pažymėjo, kad yra pasiruošusi pateikti daugiau informacijos, jeigu teismas manytų, jog pateikta informacija nėra pakankama, tačiau tuo metu įvertino, kad agentūra pateikė visą turimą informaciją, kiek tai susiję su paklausimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei papildomai nepagrindus minėto projekto dokumentų reikšmės nagrinėjamam ginčui, nėra pagrindo sutikti, kad teismas, neišreikalavęs prašomų dokumentų ir jų neįvertinęs, neatskleidė bylos esmės.

41.                      Taip pat atsakovė teigia, kad antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes, buvo atliktas programų vaizdo pristatymas, kurio metu Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centre vyriausiosios slaugytojos, administratorės pareigas ėjusi, o nuo 2023 m. liepos 1 d. GMP einanti skubios pagalbos slaugos specialistės pareigas, I. L., paprašyta nurodyti demonstruojamų vaizdo įraše programinių įrangų panašumus bei skirtumus, pabrėžė, jog, jos nuomone, programinės įrangos „Colibri“ ir „INES4U“ yra identiškos, o jų funkcijos ir savybės vienodos; naudotis programine įranga „INES4U“ nebuvo sudėtinga, kadangi viskas buvo pažįstama iš „Colibri“ įrangos; nuo programinės įrangos „INES4U“ naudojimosi pradžios įranga nepasikeitė.

42.                      Pažymėtina, kad atsakovė pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tyrė faktinių aplinkybių konstatavimo protokole išdėstytas aplinkybes, o vien tai, kad atsakovės minimo įrodymo teismas neaptarė teismo sprendime, nereiškia, kad jo neįvertino kitų įrodymų visumoje. Be to, šios sveikatos priežiūros specialistės paaiškinimai yra susiję su programų panašumo jų naudojimo procese, tačiau ne sukūrimo, galimo duomenų perdavimo aplinkybių, kaštų, kuriant programines įrangas, skirtumo ir pan., vertinimu. Ieškovė buvo pateikusi VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų A. V. (A. V.) ir I. L. atsakymus, kuriuose taip pat nurodyta, jog programinės įrangos savo esme yra panašios, tačiau įvardyti ir kai kurie skirtumai (pvz., kad „INES4U“ programinėje įrangoje automatizuotas laikų pildymas, jos vartotojo sąsaja veikia greičiau ir patogiau, sumažėjo sutrikimų skaičius). Šie įrodymai apskųstame teismo sprendime taip pat neaptarti.

43.                      Nagrinėjamu atveju ginčo pobūdis lemia, kad, siekiant nustatyti bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, reikalingos specialios mokslo ir technikos žinios. Tai buvo pažymėta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje (74 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, pagrįstai esminę reikšmę suteikė ekspertinio pobūdžio įrodymams.

Dėl teismo paskirtų ekspertizių ir atsakovės pateiktų ekspertinių išvadų vertinimo

44.                      Atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai laikė patikimomis Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto pateiktas išvadas, kurias neva patvirtino ekspertas R. M., nevertino atsakovės nurodytų argumentų, kuriais buvo grindžiamas šių ekspertizių neišsamumas, netinkamas atlikimas ir išvadų nepatikimumas. Mano, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. 

45.                      Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, kai reikia išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo, medicinos, meno technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

46.                      Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

47.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2011).

48.                      Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas).

49.                      Vadovaujantis CPK 217 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu. Eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti ekspertui gali būti pateikiami klausimai (CPK 217 straipsnio 3–4 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad eksperto apklausa žodiniame teismo posėdyje dėl eksperto išvados yra viena iš esminių tokio įrodymo tyrimo priemonių, vertinant jo objektyvumą ir patikimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 37 punktas; 2024 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-381/2024, 53 punktas). 

50.                      CPK 219 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę. Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis).

51.                      Minėta, nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas apklausė 2023 m. birželio 8 d. ekspertizės aktą Nr. 11-2403 parengusį ekspertą V. V., taip pat 2024 m. spalio 30 d. nutartimi paskyrė pakartotinę informacinių technologijų teismo ekspertizę.

52.                      Pirmosios instancijos teismas, antrą kartą išnagrinėjęs civilinės bylos dalį, apskųstame sprendime nurodė, kad iš esmės eksperto R. M. ekspertizės išvados atitinka eksperto V. V. ekspertizės akte padarytas išvadas (nors pripažįstamas faktas, kad ekspertas neturėjo visų reikalingų duomenų tyrimui), jog abi sistemos turi vizualinių ir funkcinių panašumų, kurie susiję su šių sistemų taikymo sritimi ir paskirtimi, tačiau jų programinės įrangos elementai nėra tapatūs, o sistemų funkciniai ir vizualiniai panašumai yra nulemti tapačios funkcijos. Vertindamas ekspertės S. R. ekspertizės išvados reikšmę, teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu, aiškinantis priežastis, kurios galėjo nulemti tokį abiejų sistemų panašumą, ekspertė negalėjo patvirtinti sistemos „INES4U“ nukopijavimo nuo sistemos „Colibri“ fakto, o aiškinantis, kokios aplinkybės galėjo lemti tokių pakankamai aukšto lygio panašumų atsiradimą, ekspertė neatmetė galimybės, kad jas galėjo lemti, pvz., užsakovo žodiniai pageidavimai kuriant sistemą, kurie nepriklauso nuo sistemą kuriančio subjekto. Teismas padarė išvadą, kad abi sistemos turi vizualinių ir funkcinių panašumų, kurie susiję su šių sistemų taikymo sritimi ir paskirtimi, tačiau jų programinės įrangos elementai nėra tapatūs, o sistemų funkciniai ir vizualiniai panašumai yra nulemti tapačios funkcijos. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad programinė įranga „INES4U“ buvo nukopijuota nuo programinės įrangos „Colibri“, o jų panašumą galėjo lemti ne tik tapačios funkcijos, bet ir kiti faktoriai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo nepritarti tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

53.                      Visų pirma, apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai itin daug dėmesio skiria kiekvienos ekspertizės išvados izoliuotam vertinimui, aptaria ekspertų pasirinktus tyrimo metodus ir pan. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktų ekspertizės aktų (ekspertinių išvadų) įrodomąją reikšmę bei patikimumą, atsižvelgė į tai, kad ekspertas V. V. neneigė, jog dėl tiriamosios medžiagos trūkumo, jis neturėjo galimybės atlikti visapusiško tyrimo. Teismas svarbia aplinkybe laikė eksperto R. M. ekspertizės išvadų atitikimą eksperto V. V. ekspertizės akte padarytoms išvadoms, kad abi sistemos („INES4U“ ir „Colibri“) turi vizualinių ir funkcinių panašumų, kurie susiję su šių sistemų taikymo sritimi ir paskirtimi, tačiau jų programinės įrangos elementai nėra tapatūs, o sistemų funkciniai ir vizualiniai panašumai yra nulemti tapačios funkcijos. Apeliantės argumentai dėl to, kad ekspertas V. V. teismo posėdyje nepakomentavo prof. dr. O. V. ekspertinėje išvadoje pateikto „Colibri“ ir „INES4U“ informacinių sistemų (programinės įrangos) vertinimo, neturi įtakos teismo eksperto atliktos ekspertizės vertinimui. CPK 217 straipsnio nuostatos įtvirtinta paties eksperto pateiktos išvados, o ne kitų ekspertų išvadų išaiškinimo galimybę. Nors apeliantė akcentuoja ekspertės S. R. ekspertizės išvadų reikšmę, atkreiptinas dėmesys, kad ši ekspertė pradiniame tyrime neįvertino visų duomenų (viešojo pirkimo dokumentų, techninės specifikacijos), dėl to vėliau papildė savo išvadą. Nesutikimą su teismo atliktu specialisto O. V. išvados vertinimu, apeliantė grindžia ne paneigdama teismo išvadą, tačiau byloje esančių įrodymų, įskaitant ekspertės S. R. ekspertizės išvados, visuma. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dr. E. R. ekspertinė nuomonė pateikta ne dėl ginčo šioje byloje objekto, o dėl kito eksperto išvados, daro išvadą, kad byloje iš esmės reikšminga įvertinti tris (ekspertų V. V., S. R. ir R. M.) ekspertizės išvadas.

54.                      Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo argumentus dėl eksperto R. M. šališkumo. Pažymėtina, kad teismo skiriamas ekspertas turi, be kita ko, atitikti objektyvumo ir nešališkumo reikalavimus. Šie reikalavimai užtikrinami sudarant galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims siūlyti ekspertus ir išreikšti savo nuomonę dėl pasiūlytų kandidatūrų (CPK 212 straipsnio 1 dalis), taip pat per nušalinimo institutą. Pagrindai ekspertui nušalinti yra tokie patys kaip teisėjui, be to, jis negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jei yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų arba jeigu jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti (CPK 67 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 122 punktas).

55.                      CPK 65, 67 straipsniuose nustatytas eksperto nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis – pagal CPK 64 straipsnį, teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Teismo išvada dėl kitokių aplinkybių negu CPK tiesiogiai nurodyti eksperto nušalinimo pagrindai turi būti motyvuota ir pagrįsta vertinimu, kad tarp konkrečių aplinkybių ir galimo eksperto šališkumo egzistuoja loginis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-469/2025, 58–59 punktai).

56.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei atsakovės argumentus, nusprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, jog ekspertas galimai buvo šališkas. Apeliantė teigia, kad ekspertas už atlygį UAB „Dekbera“ parengė 2020 m. gruodžio 11 d. ekspertinio vertinimo aktą (vertinimas buvo susijęs su kitoje byloje nagrinėjama informacine sistema „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo formos Nr. 110/a elektroninės formos informacinės sistemos nuomos bei jos priežiūros paslaugų pirkimas“), kuris buvo pateiktas į Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. e2A-434-302/2021; minėtoje byloje UAB „Dekbera“ argumentavo, kad pirkimo sąlygos yra parengtos neteisėtai, proteguojant konkrečius ūkio subjektus – UAB „Atvira karta“. Tačiau apeliantė nepagrindžia, kaip nurodytos aplinkybės lemia eksperto išankstinį nusistatymą ar juolab teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje. Tokios išvados nepatvirtina apeliantės paminėtas faktas, kad UAB „Dekbera“ 2019 metais gruodžio mėnesį buvo pateikusi pretenzijas dėl „Colibri“ programinės įrangos pirkimo, – šių aplinkybių nesieja loginis ryšys. Pažymėtina, kad paprastai ekspertų paslaugos yra mokamos, todėl vien tai, kad ekspertas su įrangos „INES4U“ kūrėja susijusiai bendrovei anksčiau yra suteikęs paslaugas, savaime nereiškia, jog jo išvadas lėmė suinteresuotumas. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkybė, jog ekspertas yra pateikęs išvadą pagal UAB ,,Dekbera“ prašymą kitoje civilinėje byloje, o UAB ,,Dekbera“ ir ieškovė yra verslo partneriai, nesudaro pagrindo daryti išvados apie eksperto šališkumą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinio skundo motyvai dėl eksperto R. M. šališkumo atmetami kaip nepagrįsti.

57.                      Apeliantės teiginiai, kad ekspertas nenaudojo moksliškai pagrįstų informacinių technologijų tyrimo metodų, tai pat stokoja pagrįstumo. Šiuo atveju ekspertas R. M. ekspertizės akte nurodė, kad sistemų funkcionalumą, vizualinius ir technologinius panašumus bei skirtumus ištyrė naudodamas lyginamuosius analizės metodus ir analizuodamas gautą medžiagą. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teismo eksperto teisė savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus.

58.                      Pažymėtina, kad teismo paskirtų ekspertizės aktų turinys, taip pat teismo posėdžiuose apklaustų ekspertų paaiškinimai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad programinė įranga nebuvo nukopijuota. Eksperto R. M. parengtame ekspertizės akte paminėta, kad dėl naudojamų skirtingų technologijų nėra galimybės tiesiogiai kopijuoti sistemų elementų, funkcionalumų iš vienos sistemos į kitą, nes skiriasi reikalaujama sintaksė, struktūra, naudojamų funkcijų pavadinimai, logika ir t. t. Norint perkelti tą patį funkcionalumą iš vienos sistemos į kitą, programinės įrangos kodas turėtų būti perrašomas iš naujo, todėl, net turint prieigą prie išeities tekstų, funkcionalumo kopijavimas būtų komplikuotas ir reikalaujantis daug papildomo darbo.

59.                      Ekspertė S. R. ekspertizės akte pažymėjo, kad iš prieinamų duomenų galima teigti, jog naudojamos technologijos nėra visiškai tapačios, bet dalis kodo galėjo būti panaudojama. Teismo posėdžio metu ekspertė S. R. pripažino, kad dėl skirtingų technologijų tiesioginio kopijavimo nebuvo (2025 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 52 min. 10 sek. – 1 val. 52 min. 26 sek.); atsakydama į klausimą, ar logiška, ketinant kopijuoti kitą sistemą, o ne sukurti, tai atlikti ant kitų technologijų, ekspertė atkreipė dėmesį, kad kai kuriamos sudėtingos sistemos, didžiąją dalį sudaro ne programavimas (2025 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 50 sek. – 38 min. 35 sek.); vėliau, pateikdama įvarius palyginimus, pažymėjo, kad kopija yra techninis veiksmas, tačiau turint pavyzdžius, kurti yra paprasčiau, todėl skiriasi vertinimas, jeigu vertinamas tik programavimas ar visiškai veikianti sistema (2025 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 50 sek. – 51 min. 50 sek.).

60.                      Eksperto R. M. nuomone, vizualūs panašumai nėra reikšmingi, nes abi programinės įrangos kurtos ir naudojamos vieno užsakovo; jos sukurtos automatizuoti tuos pačius procesus, naudoja tuos pačius duomenis; technologiniai skirtumai tikrai žymūs ir dideli (2025 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 53 min. 38 sek. – 1 val. 55 min.). Atkreipė dėmesį, kad ekspertė S. R. dėmesį koncentruoja į grafinį elementų išdėstymą; pateikdamas pavyzdį dėl brigados ataskaitos, pažymėjo, jog išdėstymą lemia logika bei ribotas laukų kiekis (nurodė, kad nebus pirmiausia rezultato laukas, o tik vėliau laikas ir pan.), taip pat pabrėžė tai, jog užsakovas yra tas pats (2025 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 30 sek. – 2 val. 1 min. 55 sek.). Jeigu kas nors kopijuotų, kopijuotų technologinę dalį, o vartotojo sąsają labai lengva pakeisti; laukelių išdėstymo pakeitimas užtruktų apie porą dienų, tai neesminiai pakeitimai, jie lengvai padaromi (2025 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 07 min. 14 sek. – 2 val. 07 min. 55 sek.). Ekspertas pabrėžė, kad šiuo atveju yra vienas užsakovas, kuris naudojo programinę įrangą, yra konkretūs reikalavimai greitosios medicinos pagalbos procesui (duomenys, funkcijos, reikiamos ataskaitos); pažymėjo, kad yra techninės specifikacijos (2025 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 12 min. 34 sek. – 2 val. 13 min. 30 sek.).

61.                      Ekspertė S. R. pabrėžė, kad (12 lentelėje) komponentų struktūra, jų išdėstymas sutampa 100 proc.; pažymėjo, kad pvz. funkcija „prisijungimas“ yra būtina, bet dėl kitų, nežinant tos srities, galimi įvairūs variantai; reikalavimai turi būti generuojami pagal tai, kaip procesai vyksta įmonėje, kaip nurodė užsakovas (2025 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 06 min. 40 sek. – 1 val. 09 min. 35 sek.).

62.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu aiškinantis, kokios aplinkybės galėjo lemti tokių pakankamai aukšto lygio panašumų atsiradimą, ekspertė neatmetė galimybės, jog jas galėjo lemti, pvz., užsakovo žodiniai pageidavimai kuriant sistemą, kurie nepriklauso nuo sistemą kuriančio subjekto.

63.                      Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, jog ekspertė S. R. nevertino, iš kur atsakovė galėjo gauti medicinines žinias, reikalingas programos sukūrimui, nebuvo atsižvelgta, kad ieškovės darbuotojai yra medikai, o atsakovė medikų darbuotojų neturi ir su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais komunikacijos nevykdė. Šios aplinkybės byloje nėra paneigtos. Be to, pirmiau minėtuose VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų A. V. ir I. L. atsakymuose pažymėta, kad jų komandų nariai teikė ieškovei reikalavimus pacientų kortelių valdymo programinei įrangai (funkcionalumo, ataskaitų reikalavimų patikslinimus), atliko bandymus bei teikė pastabas. 

64.                      Ekspertė S. R. 2025 m. gruodžio 14 d. patikslinime papildomai įvertino ieškovės viešųjų pirkimų sutartyse su greitosios medicinos pagalbos stotimis apibrėžtų techninių specifikacijų įtaką bei pakankamumą „INES4U“ sistemos sukūrimui. Ekspertė padarė išvadą, kad teiginys, jog sistemų tarpusavio panašumas yra nulemtas tų pačių reikalavimų sistemai, negali būti patvirtinamas remiantis analizuotų sutarčių duomenimis, nes jose reikalavimai yra pakankamai abstraktūs, leidžiantys itin didelį lankstumą programuotojams, o „Colibri“ ir „INES4U“ sistemų tarpusavio panašumas yra itin didelis naudojimo požiūriu.

65.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad viešųjų pirkimų sutartyse su greitosios medicinos pagalbos stotimis apibrėžtų techninių specifikacijų įtakos nėra pagrindo vertinti atsietai. Programinės įrangos kūrimo metu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-1234 patvirtintos „Kortelės Nr. 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ duomenų sąrašo ir jos pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklės“, kuriose išsamiai aprašyti kortelės duomenys, sąvokos, pildymo seka ir pan. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1K-86 patvirtinta „Greitosios medicinos pagalbos paslaugų ataskaitos forma“. Apeliantė pabrėžia ekspertės S. R. išvadą, kad šių ataskaitų identiška sutaptis ir abiejų sistemų vienoda neatitiktis teisės aktuose, o kartu ir sistemos nuomos sutartyje techninėje specifikacijoje pateikiamiems reikalavimams, praktiškai negali būti atsitiktinė ar vienodų reikalavimų pasekmė, nes techninėse specifikacijose pateikti reikalavimai nukreipia arba į kitaip atrodančią VLK 03ek formą, arba yra tiek abstraktūs, kad niekaip negalėtų būti suvokiami kaip būtent tokia duomenų išvedimo ataskaitos struktūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės savaime nereiškia tapačios informacijos panaudojimo, kadangi nebuvo nustatyta (nustatinėjama), ar atsakovė savo nuožiūra galėjo įterpti lentelę, neatitinkančią teisės aktuose nustatytos pavyzdinės formos, netirta, ar toks reikalavimas galėjo būti nustatytas užsakovės (programinės įrangos naudotojų). 

66.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ekspertė S. R. ekspertizės išvadoje nurodė, jog ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad „INES4U“ sistemos kūrimo metu, jos kūrėjai turėjo prieigą prie „Colibri“ sistemos ir ja naudojosi. Tačiau ekspertizės akte toks tyrimas iš esmės neaprašytas. Nors ekspertė nurodė, kad „Colibri“ sistemos kūrėjai 2025 m. sausio 9 d. teismui pateikė dokumentą „Colibri“ sistemos kopijavimo veiksmai (log įrašai).pdf“, kuriame parodyti su „INES4U“ sistemos kūrėjais susijusių naudotojų veiksmai „Colibri“ sistemoje, iš kurios buvo galima atlikti sistemos funkcionalumo analizę galimam sistemos kopijavimui. Ekspertė nustatė, kad pateiktame dokumente atsispindi „INES4U“ sistemos kūrėjų aktyvūs veiksmai su „Colibri“ sistema, ją testuojant ir peržiūrint nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2020 m. balandžio 8 d., tačiau tokios išvados nedetalizavo, konkrečių asmenų, jų veiksmų neaptarė, sistemos testavimo neapibūdino. 

67.                      Pirmosios instancijos teismas nepaneigė ekspertės S. R. ekspertizės išvados parengimo kokybės, tačiau ją vertino, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu papildomai pateiktus paaiškinimus, šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, atsakovės reikalavimo pagrindą. Teismas įvertino visas į bylą pateiktas ekspertų išvadas.

68.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo nepritarti, kad sistemų vizualiniai ir funkciniai panašumai yra susiję su šių sistemų taikymo sritimi ir paskirtimi bei nulemti tapačios funkcijos. Nenustatyta, kad buvo panaudoti unikalūs atsakovės sukurti duomenys bei informacija, suteikianti konkurencinį pranašumą. Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės taikymas galimas tik nustačius visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieškovės neteisėtų veiksmų, pagrįstai neanalizavo kitų civilinės atsakomybės sąlygų, ir atsakovės reikalavimą dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo atmetė. Apeliantės teiginiai dėl netinkamo teismo sprendimo motyvavimo atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69.                      CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

70.                      CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

71.                      Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

72.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas. Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).

73.                      Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 61 punktas).

74.                      Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu; teigia, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos nuo visos ieškovės pateiktos bylinėjimosi išlaidų sumos, o ne nuo 55 374,15 Eur ir tik po to atliekamas skaičiavimas, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Be to, atsakovės vertinimu, nėra aišku, kodėl, visiškai atmetęs ieškinį, o priešieškinio dalį patenkinęs, teismas nurodė, kad ieškovei priklausytų 55 374,15 Eur. Apeliantė nesutinka su teismo nurodytu bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu. Taip pat mano, kad neteisingai ir nepagrįstai iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui, nes teismas šių išlaidų nedetalizavo ir nenagrinėjo, neatsižvelgė į tai, kad ieškovės ieškinys buvo atmestas (nors trečiasis asmuo palaikė ieškovę ir jos ieškinio reikalavimus), o priešieškinio dalis patenkinta. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka tik iš dalies.

75.                      Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad CPK nenustato specialios taisyklės, kaip turėtų būti sprendžiamas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal bendrąsias taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. pagal CPK 93 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024, 35, 38 punktai; 2026 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2026, 79 punktas).

76.                      Pažymėtina, kad, pateikdama ieškinį, ieškovė trečiojo asmens nebuvo įtraukusi dalyvaujančiu byloje asmeniu, trečiojo asmens dalyvavimas byloje yra susijęs su priešieškiniu pareikštais reikalavimais, kurie apskųstu sprendimu atmesti. Taigi, apeliantė nepagrįstai teigia, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovės. Tačiau iš dalies sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

77.                      Ieškovė 2026 m. sausio 8 d. pateikė teismui prašymą priteisti 47 832,58 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias teismas įvertino, kaip išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pakartotinai (įskaitant išlaidas ekspertui). Iš šio prašymo turinio nustatyta, kad pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė patyrė 10 118,64 Eur bylinėjimosi išlaidų; be to, ieškovė nurodė byloje patyrusi 10 000 Eur už eksperto V. V. ekspertizės atlikimą, 750 Eur už eksperto R. M. atvykimą į teismą, 59 372,88 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai pirminio bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė, nurodžiusi, kad 29 686,44 Eur šių išlaidų buvo patirta dėl atsakovės pareikšto priešieškinio, į galutinę reikalaujamą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą neįtraukė išlaidų, susijusių su ieškinio (kuris atmestas) pareiškimu bei nagrinėjimu. Taigi, iš viso ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 83 375,52 Eur (įskaitant 3 134 Eur žyminio mokesčio išlaidas), o apeliacinės instancijos teisme (nagrinėjant pirmą kartą) – 13 173,13 Eur (96 548,65 Eur).

78.                      Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. e2-51-883/2023 (kurio dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra panaikinta), apskaičiavo, kad maksimalus užmokesčio dydis už ieškovei suteiktas atstovavimo paslaugas galėjo būti 39 520 Eur ir ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas sumažino iki nurodyto dydžio. Ieškovė apeliaciniame skunde šios teismo sprendimo dalies nekvestionavo. Apskųstame sprendime, sumažindamas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, t. y. nustatydamas kitokį priteistinų sumažintų išlaidų dydį, argumentų teismas iš esmės nenurodė. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apeliantės pastebėjimui, kad bylinėjimosi išlaidų dydžio vertinimas turėjo būti atliekamas iki paskirstymo šalims pagal proporciją. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pagrįstomis ieškovės bylinėjimosi išlaidomis laikytina 76 695,77 Eur išlaidų suma (39 520 Eur + 10 118,64 Eur + 10 000 Eur + 750 Eur + 3 134 Eur + 13 173,13 Eur).

79.                      Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis iš dalies patenkintas; apeliantė neįvertina, kad patenkinta tik 8 proc. priešieškinio, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalis dėl priešieškinio sudaro 92 proc. (t. y. tokia dalis atsakovės priešieškinio yra atmesta). Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 35 280,05 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 35 013,17 Eur.       

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

80.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje kilusį ginčą pagal priešieškinyje pareikštą reikalavimą dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo, teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė faktines aplinkybes, pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualiais teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, tačiau suklydo paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant jo dalį dėl ieškovei iš atsakovės priteisiamų bylinėjimosi išlaidų, t. y. priteisiant – 35 280,05 Eur.

81.                      Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

82.                      Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 7 037,66 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, pridėjo 2026 m. balandžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija HUB 202604 Nr. 219_LL, taip pat įrodymus, patvirtinančius, kad pagal šią sąskaitą sumokėjo 3 537,66 Eur. Nurodo, kad kitą sąskaitos dalį, t. y. 3 500 Eur su atstovu sudaryto susitarimo pagrindu yra įsipareigojusi apmokėti ateityje.

83.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties.

84.                      Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Pagal aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2025 m. IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 284,84 Eur (2 526,80 Eur x 1,3). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nenurodė argumentų, kuriais galėtų būti pateisinamas žymiai didesnis išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą dydis, o teismas tokio pagrindo nenustatė (advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jam yra žinomos, parengto procesinio dokumento apimtis nelaikytina išskirtinai didele), ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisia 3 284,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

85.                      Trečiasis asmuo „Dekbera Communications, S. L.“ prašo priteisti iš atsakovės 660 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pridėjo šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, trečiojo asmens prašymas tenkinamas, jam iš atsakovės priteisiant 660 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimo dalį dėl ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“‘ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Atvira karta“ priteistų bylinėjimosi išlaidų ir antrąją teismo sprendimo pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ (juridinio asmens kodas 302571901) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Atvira karta“ (juridinio asmens kodas 301300587) 35 280,05 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų 5 centus) bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovei – 35 013,17 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius trylika eurų 17 ct).“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ (juridinio asmens kodas 302571901) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Atvira karta“ (juridinio asmens kodas 301300587) 3 284,84 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 84 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Atvira karta‘‘ trečiajam asmeniui Ispanijos bendrovei „Dekbera Communications S.L.“ 660 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                         Rūta Latvelė

                                                                                                         Jadvyga Mardosevič

                                                                                                 Vilija Mikuckienė