Civilinė byla Nr. e2A-612-790/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00943-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vytrita“ ir atsakovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vytrita“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl skolos priteisimo ir baudos panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vytrita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai pritaikė ieškovei baudas, kurių bendra suma sudaro 55 200 Eur, priteisti ieškovei 55 200 Eur skolos už atliktus darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras VYT06 Nr. 00068, VYT01 Nr. 05086, VYT Nr. 05048, kurių apimtyje atsakovė neteisėtai sumažino mokėtiną sumą pritaikiusi netesybas, lygias 55 200 Eur sumai.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2017 m. liepos 11 d. viešųjų pirkimų būdu sudarė rangos darbų sutartį dėl Skuodo miesto oro linijų Nr. L-600, L-1800, L-1900 iš transformatorinės TR-35 rekonstravimo į 0,4 kilovoltų kabelinę liniją. Rangos darbus atsakovė turėjo atlikti per 150 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo (2017 m. liepos 11 d. sutarties specialiosios dalies 3.8 papunktis). Ieškovė paaiškino, kad darbus atlikti trukdė nepalankios oro sąlygos – iškritęs didelis kritulių kiekis, dėl to buvo neįmanoma atlikti tranšėjos kasimo darbų. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 781 (toliau – Nutarimas Nr. 781) buvo paskelbta valstybinio lygio ekstremali situacija visoje šalyje. Skuodo rajono savivaldybės administracija 2017 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą ieškovei stabdyti kabelių tiesimo darbus Skuodo mieste Vilniaus g. iki 2018 m. sausio 31 d. Ieškovė, atsižvelgusi į šį prašymą, pateikė atsakovei prašymą dėl darbų atlikimo termino pratęsimo. Ieškovė 2018 m. vasario 12 d. informavo atsakovę, kad dėl įšalo negalima atlikti kabelio klojimo darbų, planinių atjungimų, taigi prašė vėl pratęsti darbų atlikimo terminus. Ieškovė darbus baigė 2018 m. vasario 28 d., parengė darbų atlikimo aktą ir išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą už atliktus darbus. Darbai atlikti pilna apimtimi, ginčo dėl to tarp šalių nėra. Atsakovė 2018 m. kovo 8 d. raštu informavo ieškovę, kad darbai turėjo būti baigti 2017 m. gruodžio 8 d., o faktiškai baigti 2018 m. kovo 7 d., tad darbų atlikimo terminas praleistas 88 dienomis. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė gali pateikti prašymą dėl netesybų netaikymo, jei rangovas mano, kad darbų terminas praleistas dėl pagrįstų aplinkybių. Ieškovė pateikė atsakovui paaiškinimą. Atsakovė 2018 m. balandžio 5 d. rašte nurodė, kad sutinka, jog aplinkybės, dėl kurių praleistas darbų atlikimo terminas, yra tinkamai pagrįstos ir nepriklausė nuo rangovo veiksmų ar neveikimo, taip pat patvirtino, kad delspinigiai pagal 2017 m. liepos 11 d. sutarties bendrųjų sąlygų 7.3.3, 7.3.5 ir 14.7 papunkčius nebus skaičiuojami. Vis dėlto, atsakovė 2018 m. balandžio 11 d. pranešimu apskaičiavo 26 400 Eur dydžio baudą, kuria sumažino mokėjimą pagal ieškovės 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą VYT01 Nr. 05048.
3. Ieškovė su atsakove 2017 m. liepos 21 d. viešųjų pirkimų būdu sudarė rangos darbų sutartį dėl Šilalės rajone Traksėdžio k. oro linijų Nr. L-100, L-200, L-300 iš transformatorinės Šl-224 rekonstravimo į 0,4 kilovoltų kabelinę liniją. Rangos darbus ieškovė turėjo atlikti per 200 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo (2017 m. liepos 21 d. sutarties specialiosios dalies 3.8 papunktis). Šilalės rajono savivaldybės administracija 2018 m. sausio 19 d. pateikė prašymą stabdyti darbus dėl netinkamų oro sąlygų, gyventojų nepasitenkinimo, susijusio su sutrikdytu elektros tiekimu šildymo sezono metu, ir dėl esančio įšalo. Atsižvelgusi į šį prašymą, ieškovė pateikė atsakovei prašymą dėl darbų atlikimo termino pratęsimo. Ieškovė 2018 m. kovo 30 d. išrašė sąskaitą atsakovei už atliktus darbus. Atsakovė 2018 m. balandžio 5 d. raštu informavo ieškovę, kad darbai turėjo būti baigti 2018 m. vasario 6 d., tačiau faktiškai baigti 2018 m. balandžio 5 d., darbų atlikimo terminas praleistas 58 dienomis, už kurių praleidimą ieškovei bus skaičiuojami delspinigiai (3 958,50 Eur) ir bauda (17 400 Eur). Ieškovė 2018 m. balandžio 6 d. pateikė atsakovei prašymą dėl netesybų netaikymo. Atsakovė, išnagrinėjusi ieškovės prašymą, 2018 m. gegužės 2 d. raštu informavo ieškovę, kad nebus skaičiuojami delspinigiai pagal sutartį, tačiau bus taikoma 17 400 Eur dydžio bauda. Taikytos baudos dydžiu atsakovė sumažino mokėjimą ieškovei už atliktus darbus.
4. Ieškovė su atsakove 2017 m. liepos 5 d. viešųjų pirkimų būdu sudarė rangos darbų sutartį dėl Širvintų rajone, Kryžlaukos I k., Kryžlaukos II k. oro linijų Nr. L-100, L-200, L-300 iš transformatorinės Ms-215 rekonstravimo į 0,4 kilovoltų kabelinę liniją. Rangos darbus atsakovė turėjo atlikti per 205 kalendorines dienas nuo sutarties įsigaliojimo (2017 m. liepos 5 d. sutarties specialiosios dalies 3.8 papunktis). Žemės sklypų, per kuriuos turėjo būti tiesiama kabelio trasa, savininkė nesutiko pasirašyti sutarties dėl servituto nustatymo, todėl ieškovė 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu informavo atsakovę, kad reikalingos papildomos topografinės nuotraukos ir derinama kita trasos vieta. Ieškovė 2018 m. sausio 17 d. raštu informavo atsakovę, jog nėra galimybės tęsti darbų dėl žemės įšalo. Ieškovė baigė sutartyje numatytus darbus 2018 m. kovo 5 d., 2018 m. kovo 8 d. išrašė sąskaitą faktūrą. Atsakovė 2018 m. balandžio 10 d. raštu informavo ieškovę, kad buvo pažeistas darbų atlikimo terminas, todėl nurodė, kad bus taikoma 11 400 Eur dydžio bauda. Ieškovė 2018 m. balandžio 17 d. pateikė prašymą atsakovei dėl netesybų netaikymo. Atsakovė 2018 m. balandžio 17 d. raštu pripažino, kad aplinkybės dėl darbų atlikimo termino praleidimo yra tinkamai pagrįstos ir nepriklausė nuo rangovo veiksmų ar neveikimo, todėl neskaičiavo delspinigių pagal sutartį. Tačiau atsakovė 2018 m. balandžio 24 d. raštu informavo ieškovę apie 11 400 Eur baudos pritaikymą ir šia suma sumažintą mokėjimą už sutartyje numatytus darbus.
5. Ieškovės teigimu, atsakovė už tą patį veiksmą, t. y. darbų atlikimo terminų praleidimą, vienu metu siekė taikyti dvejopas netesybas – baudas ir delspinigius. Visos baudos ieškovei skirtos net atsakovei pripažinus, kad darbų atlikimo terminai buvo praleisti ne dėl ieškovės veikimo ar neveikimo, ne dėl ieškovės kaltės, o dėl sutarčių bendrųjų sąlygų 7.3.3 – 7.3.5 papunkčiuose nurodytų aplinkybių, kurioms esant sutarčių bendrųjų sąlygų 7 punktas numato darbų vykdymo terminų pratęsimą.
6. Ieškovė nurodė, kad atsakovė netinkamai aiškina sutarčių nuostatas, reglamentuojančias delspinigių bei baudų taikymą, neteisėtai siekia taikyti dvigubas netesybas – delspinigius kartu su baudomis. Delspinigių skaičiavimas numatytas sutarčių bendrojoje dalyje ir priklauso nuo sutarties vertės, o baudos numatytos sutarčių specialiojoje dalyje. Ieškovės teigimu, pratęsus darbų atlikimo terminus sutarties 7.3 papunktyje numatytais pagrindais ir tokiu atveju netaikant sutarties bendrojoje dalyje numatytų delspinigių, nėra galimas ir sutarties specialiojoje dalyje nustatytų baudų už terminų praleidimą taikymas. Sutarčių 7.3 papunktis taikytinas tiek delspinigių, tiek baudų atveju. Atsakovė nepagrįstai ieškovei skyrė baudas, kadangi ginčo atveju nėra jokių sutartinės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Atsakovė savo raštuose yra pripažinusi, kad darbų atlikimo terminus ieškovė praleido ne dėl savo veiksmų ar neveikimo, o esant sutarties 7.3 papunktyje nurodytiems pagrindams – trečiųjų asmenų veiksmams ar oro sąlygoms. Ieškovei skirtos baudos prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio, 6.73 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.285 straipsnio reikalavimams. Net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad atsakovė netesybas taikė laikydamasi sutarčių nuostatų, atsakovės pritaikytos baudos yra nepagrįstai didelės, lemiančios atsakovės praturtėjimą ieškovės sąskaita.
7. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad šalys pasirašė sutartis, kuriose aptarė netesybų taikymo ir jų dydžio klausimus. Atsakovės teigimu, sutarčių bendrosios dalies 14.3 papunktyje nustatytos netesybos už darbų atlikimo terminų pažeidimą, o sutarčių specialiosios dalies 6.7 – 6.8 papunkčiuose nustatytos netesybos už ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijų pažeidimus. Tai yra skirtingos, viena nuo kitos nepriklausančios, netesybų rūšys. Be to, sutarčių specialiosios dalies 2.1 papunktyje numatyta ir išlyga – jeigu sutarties specialiosios dalies nuostatos numato atitinkamų sutarties nuostatų taikymo alternatyvas, taikomos sutarties specialiosios dalies nuostatos. Be to, sutarčių bendrojoje dalyje numatyti atvejai, kada užsakovas gali neskaičiuoti delspinigių už darbų atlikimo vėlavimą, o sutarčių specialioji dalis jokių išlygų dėl baudų netaikymo už ekonominio naudingumo kriterijų pažeidimus nenumato. Atsakovės teigimu, terminas buvo praleistas dėl ieškovės neapdairumo, kadangi siūlydama projektavimo ir rangos darbų atlikimo terminus, ji galėjo ir turėjo tinkamai įvertinti savo galimybes dalyvauti pirkime. Be to, ieškovė turėjo įvertinti, kad darbai bus atliekami rudenį ir žiemą, tai taip pat sąlygoja kritulių ir įšalo tikimybę. Ieškovė turėjo numatyti, kad bus poreikis derinti kabelių klojimą su svetimų žemės sklypų savininkais, kad bus ardoma trinkelėmis grįsta danga. Tad ginčo atveju negalima konstatuoti, kad egzistavo force majeure (nenugalima jėga) aplinkybės. Dar daugiau, sutarties 14.2 papunktyje šalys pareiškė, kad sutartyje sulygtos netesybos yra protingo dydžio ir sutiko, kad jos nebūtų mažinamos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ ieškovės UAB „Vytrita“ naudai 27 600 Eur skolos už atliktus darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras VYT06 Nr. 00068, VYT01 Nr. 05086, VYT Nr. 05048.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutarčių specialiosios dalies ir sutarčių bendrosios dalies nuostatos tiesiogiai patvirtina, jog tais atvejais, kai pagal sutarčių bendrosios dalies 7.3 papunktį yra pratęsiami darbų atlikimo terminai, ieškovei negali būti taikoma bauda remiantis sutarčių specialiosios dalies 6.7 ir 6.8 papunkčiais dėl praleisto darbų atlikimo termino. Sutarčių specialiosios dalies 2.1 papunktis nustato, kad sutarties specialioji dalis yra neatskiriama nuo sutarties bendrosios dalies ir jos turi būti aiškinamos ir taikomos kartu. Taigi, pratęsus darbų atlikimo terminus sutarties bendrosios dalies 7.3 papunktyje nurodytais pagrindais ir tokiu atveju netaikant sutarties bendrojoje dalyje nustatytų delspinigių už darbų atlikimo termino praleidimą, nėra kartu galimas sutarties specialiojoje dalyje nustatytų baudų už darbų atlikimo terminų praleidimą taikymas. Tokia išvada darytina iš sutarties bendrosios dalies 7.3 papunktyje nurodytų pagrindų, kuriems esant yra pratęsiami darbų atlikimo terminai, pobūdžio. Minėti pagrindai susiję su tais atvejais, kuomet nuo rangovo nepriklausančių veiksmų jis negali atlikti darbų. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nustatė, jog ieškovė praleido sutartyse nurodytus darbų atlikimo terminus dėl sutarčių bendrosios dalies 7.3 papunktyje nurodytų aplinkybių, taigi atsakovė nepagrįstai ieškovei taikė baudas. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovei už pavėluotai atliktus darbus turėjo būti taikomi delspinigiai.
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai už kiekvieną pavėluotą dieną ieškovei taikė 300 Eur dydžio baudą, kuri yra pernelyg didelė. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovė praleido sutarčių įvykdymo terminus, nors iš dalies pateikė vėlavimą pateisinančias priežastis. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė nuostolius. Teismas sprendė, kad pritaikytomis baudomis nėra kompensuojami jokie atsakovės nuostoliai.
11. Teismas, įvertinęs baudų dydį su bendra mokėtina sutarties suma, pažymėjo, kad ieškovei pritaikytos netesybos yra neproporcingos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei šalių interesų pusiausvyrai, todėl sumažino pritaikytas netesybas 50 procentų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vytrita“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir ieškovei priteistą 27 600 Eur dydžio skolą už atliktus darbus pagal išrašytas sąskaitas faktūras VYT06 Nr. 00068, VYT01 Nr. 05086, VYT Nr. 05048 padidinti iki 55 200 Eur, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 1 053 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas ginčijamu sprendimu nepagrįstai pripažino delspinigių ieškovei taikymą, tačiau tai prieštarauja ne tik sutarčių nuostatoms, pačių šalių faktiškai atliktiems veiksmams, bet ir teismo sprendime nurodytiems argumentams dėl sutarčių nuostatų aiškinimo. Atsakovė savo teiktuose raštuose tiesiogiai nurodė, kad delspinigiai nėra taikomi remiantis sutarčių bendrosios dalies 14.7 papunkčio pagrindu. Ieškovei apskritai negalėjo būti taikomos netesybos, kadangi neegzistuoja privalomos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos.
13. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
13.1. Atsakovė sutinka su apeliaciniame skunde dėstomu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo atveju turėjo būti taikomi delspinigiai. Tačiau atsakovė nesutinka su apeliaciniame skunde dėstomomis aplinkybėmis, kad yra pagrindas atleisti ieškovę nuo mokėtinų baudų pagal sutartis.
13.2. Atsakovė niekada nebuvo pratęsusi darbų atlikimo terminų, tik sutiko ieškovę atleisti nuo delspinigių, pripažinusi, kad tokios aplinkybės yra numatytos pačioje sutartyje. Darbų atlikimo terminų pratęsimo procedūra reglamentuota sutarčių bendrosios dalies 7.3 papunktyje, pagal kurią turi būti sudaromas rašytinis susitarimas pripažinus, kad egzistavo sutarties bendrosios dalies 7.3 papunktyje išvardintos aplinkybės, darančios įtaką darbų atlikimui. Rašytinių susitarimų dėl terminų pratęsimo nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta. Sutarčių bendrosios dalies 7.4 papunktis numato, kad šalys įsipareigoja nedelsiant pranešti apie sutarties bendrosios dalies 7.3 papunktyje numatytų aplinkybių atsiradimą. Tokių pranešimų atsakovė gavusi nebuvo. Ieškovė teikė prašymus atsakovei tik jau po darbų terminų pasibaigimo.
13.3. Ieškovė galėjo pasinaudoti teise į darbų atlikimo terminų pratęsimą dėl netinkamų meteorologinių sąlygų tik esant konkrečioms sąlygoms, jeigu darbai vykdomi pagal sutartimi nustatytą darbų atlikimo grafiką, kuriame aiškiai nurodyta, kokiais terminais atliekami konkretūs darbai (įskaitant žemės darbus) ir tik laikotarpiu nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 15 d., ir nepalankios meteorologinės sąlygos lemia konkrečių darbų, numatytų grafike, vykdymą (vadovaujantis kabelių gamintojų reikalavimais ir kabelių tiesimo techniniu reglamentu, kabelius plastiko izoliacija leidžiama tiesti, kai dienos temperatūra yra ne žemesnė kaip – 10o C), nes būtent taip numatyta sutarčių bendrosios dalies 7.3.5 papunktyje.
13.4. Nenugalimos jėgos aplinkybės yra reglamentuotos sutarčių bendrosios dalies 15 skirsnyje, kuris yra bendro pobūdžio ir taikomas tiek delspinigių, tiek baudų skaičiavimui, taip pat ir nuostolių atlyginimui, nes sutarčių bendrosios dalies 15.1 papunktyje aiškiai nurodyta, kad šalis atleidžiama nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl force majeure aplinkybių. Tai reiškia, kad sutarčių bendrosios dalies 14.7 papunktyje numatytas atleidimas nuo delspinigių yra taikomas išimtinai tik delspinigiais sutartyse pavadintų netesybų skaičiavimui. Taigi ieškovės nurodomas atleidimo nuo netesybų mechanizmas ginčo atveju negali būti taikomas baudoms už ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijaus pažeidimus.
13.5. Verslininko atsakomybė atsiranda be kaltės, o neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė sutartinių įsipareigojimų neįvykdymu. Ieškovė prisiėmė visą riziką dėl tinkamo sutarties vykdymo. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės.
13.6. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kad realiai atsiskaitė su advokatu (tiesiogiai ar per tarpininką), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.
14. Apeliaciniame skunde atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo ir įvertino, ar tarp šalių sudarytos sutarčių nuostatos numato galimybę ir sąlygas atleisti nuo baudų už ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tais atvejais, kai pagal sutarčių bendrosios dalies 7.3 papunktį yra pratęsiami darbų atlikimo terminai, ieškovei negali būti taikoma bauda remiantis sutarčių specialiosios dalies 6.8 papunkčiu, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, sutarčių nuostatoms ir jų aiškinimo taisyklėms. Šalys aiškiai susitarė, kad nuo baudos už ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijaus pažeidimą atleidimas būtų galimas tik tuomet, kai terminas pažeidžiamas dėl force majeure aplinkybių (sutarčių 15.1 papunktis).
14.2. Sutarties aiškinimo ir taikymo tikslais šalys nustatė sutarties dokumentų prioritetus, pagal kuriuos būtent sutarties specialiosios dalies sąlygoms yra teikiamas prioritetas, o sutarties bendroji dalis yra tik trečioje sąrašo vietoje. Sutarties bendroji dalis reglamentuoja atleidimą tik nuo delspinigiais sutartyse pavadintų netesybų.
14.3. Sutarties bendrosios dalies 14 skirsnio atskiri punktai aiškiai numato, kokios sąlygos taikomos delspinigių, baudų, nuostolių sumažinimui (sutarčių bendrosios dalies 14.5 papunktis), kokios – netesybų mokėjimui (sutarčių bendrosios dalies 14.6 papunktis), o kokios atleidimui nuo delspinigių (sutarčių bendrosios dalies 14.7 papunktis). Iš to darytina išvada, kad šalys sąmoningai sutartyse nenumatė galimybės atleisti nuo baudų mokėjimo, sutarčių sąlygas suformulavo aiškiai, nepaliekant galimybės aiškinti jas plečiamai, ką nagrinėjamu atveju neteisėtai padarė teismas, iškreipdamas šalių valią.
14.4. Atsakovė, priešingai nei nurodoma ginčijamame sprendime, niekada nebuvo pratęsusi darbų atlikimo terminų. Atsakovė, vadovaudamasi sutarčių bendrosios dalies 7.3.4, 7.3.5 ir 14.7 papunkčiais, tik sutiko netaikyti delspinigių už darbų termino pažeidimą, pripažinusi, kad aplinkybės, dėl kurių ieškovė praleido sutartyse nustatytus darbų atlikimo terminus, atitiko tas, kurios suteikia atsakovei teisę atleisti ieškovę nuo delspinigių mokėjimo (bet ne baudų). Be to, atsakovė ir negalėjo pratęsti terminų, kadangi ieškovė kreipėsi į atsakovę jau suėjus darbų atlikimo terminams.
14.5. Aplinkybės, susijusios su ieškovės nurodomomis meteorologinėmis sąlygomis, dėl kurių ji neva negalėjo vykdyti darbų, galėtų būti sutarčių pratęsimo pagrindu tik tuo atveju, jeigu darbai vykdomi pagal sutartimi nustatytą darbų atlikimo grafiką, kuriame aiškiai nurodyta, kokiais terminais atliekami konkretūs darbai (įskaitant žemės darbus) ir tik laikotarpiu nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 15 d., ir nepalankios meteorologinės sąlygos lemia konkrečių darbų, numatytų grafike, vykdymą (vadovaujantis kabelių gamintojų reikalavimais ir kabelių tiesimo techniniu reglamentu, kabelius leidžiama tiesti, kai dienos temperatūra yra ne žemesnė kaip – 10o C), nes būtent taip numatyta sutarčių bendrųjų sąlygų 7.3.5 papunktyje. Taigi akivaizdu, kad atsakovė iš viso net negalėjo vertinti aplinkybių, susijusių su prastomis meteorologinėmis sąlygomis, nes darbai pagal 2017 m. liepos 11 d. sutartį turėjo būti baigti iki gruodžio 1 d., taigi negalėjo ir pratęsti darbų atlikimo terminų.
14.6. Nei teismas, nei atsakovė nepripažino, kad ginčo atveju egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės. Pažymėtina, kad įšalas ir krituliai bylos faktinių aplinkybių kontekste negali būti laikomi nenugalima jėga, nes jų buvimo faktą rudens ir žiemos laikotarpiu galima protingai numanyti, ir tai yra įprastas reiškinys. Svarbu pabrėžti, kad didelis kritulių kiekis iš tranšėjų gali būti pašalinamas ir darbų vieta nusausinama, tik tam reikia papildomų išlaidų ir technikos, o papildomų išlaidų ir darbų atlikimo pasunkėjimo riziką prisiėmė ieškovė. Sutarčių bendrųjų sąlygų 10.3 papunktyje numatyta, kad rangovas prisiima visą riziką dėl to, kad dėl ne nuo užsakovo priklausančių aplinkybių padidės su sutarties vykdymu susijusios rangovo išlaidos ir rangovui sutarties vykdymas taps sudėtingesnis.
14.7. Ieškinyje nurodytas Nutarimas Nr. 781, kuriuo visoje šalyje paskelbta ekstremali situacija, negali įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybių. Ekstremaliosios situacijos paskelbimas nėra savitikslis dalykas, jis nukreiptas į konkretų ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją (jų likvidavimą) ir skirtas tam tikram subjektų ratui. Šiuo atveju paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl meteorologinių reiškinių jau padarytos žalos žemės ūkio sektoriui. Be to, minėtas teisės aktas skirtas pasekmėms, atsiradusioms iki 2017 m. spalio 4 d., pašalinti ir nėra realią faktinę padėtį nustatantis teisės aktas. Nei pagal teisinio reguliavimo sritį, nei pagal normų adresatą Nutarimas Nr. 781 netaikytinas statybos rangos santykiams, susiklosčiusiems tarp šio ginčo šalių.
14.8. Ieškovė nenugalimos jėgos aplinkybėms patvirtinti nepateikė tinkamų įrodymų, o būtent – Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 11 punkto nustatyta tvarka išduotos nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančios pažymos. Be to, sutarčių bendrosios dalies 15.1 papunktyje šalys suformulavo aiškią taisyklę, kad apie nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimą šalis kitą šalį privalo informuoti per 5 kalendorines dienas nuo sužinojimo (arba turėjimo sužinoti) apie jų atsiradimą. Šalių įsipareigojimų vykdymas atidedamas nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo laikotarpiui.
14.9. Ieškovė sutartimis įsipareigojo darbus atlikti savo rizika (sutarčių bendrosios dalies 3.1 papunktis), taip pat prisiėmė visą riziką dėl to, kad dėl ne nuo užsakovo priklausančių aplinkybių padidės su sutarties vykdymu susijusios rangovo išlaidos ir rangovui sutarties vykdymas taps sudėtingesnis (sutarčių bendrosios dalies 10.3 papunktis). Rangovas, be kita ko, užtikrino, kad įvertino visas projekte numatytas darbų apimtis, įskaitant visas projektines medžiagas bei įrenginius, reikalingus projektui įgyvendinti, išskyrus užsakovo teikiamas medžiagas bei įrenginius. Rangovas taip pat patvirtino, kad prieš pateikdamas pasiūlymą, nuvyko į objekto statybos vietą ir įvertino techninio projekto sprendinių įgyvendinimo galimybes vietovėje ir planuojamu laiku, galimą darbų apimčių pasikeitimo riziką (sutarčių bendrosios dalies 12.7 papunktis). Dar daugiau, aplinkybių, sąlygojančių darbų vėlavimą, atsiradimo riziką prisiėmė būtent ieškovė, pvz., sutarčių specialiosios dalies 5.6.3 papunktyje ieškovė įsipareigojo gauti žemės savininkų, nuomininkų, naudotojų ir / ar valstybinių institucijų sutikimus (pritarimus), suteikiančius teisę atlikti darbus valstybinėje ir / ar privačioje žemėje (teritorijoje). Šių ieškovės pareigų teismas visiškai nevertino, sprendimo šiais klausimai visiškai nemotyvavo, todėl priimtas sprendimas laikytinas nepagrįstu.
14.10. Teismas, pats sau prieštaraudamas, baudų nepanaikino, o jas sumažino 50 procentų (iki 27 600,00 Eur), tačiau sprendimo sumažinti netesybas būtent tokiu dydžiu nemotyvavo. Atsakovė mano, kad teismas neturėjo pagrindo mažinti ieškovei pritaikytų baudų dydžio.
14.11. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kad rangovai, pasiūlydami trumpesnius rangos darbų atlikimo terminus, padidina pačių darbų kainas, tuo kompensuodami atsirandančius nuostolius dėl negalėjimo atlikti darbus laiku (t. y. į darbų kainą įskaičiuoja visas netesybas ir baudas). Akivaizdu, kad vykdant pirkimus mažiausios kainos metodu, kuomet terminai ne tokie svarbūs atsakovei, pačių darbų kaina būna mažesnė.
14.12. Atsakovė pažymėjo, kad dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus neįsisavino 160 325 Eur dydžio investicinių lėšų, skirtų konkretiems kalendoriniams metams, todėl atsiskaitant su ieškove už atliktus darbus, reikėjo naudoti kitų kalendorinių metų investiciniams projektams skirtas sumas, dėl to nukentėjo kiti projektai, o atsakovė negalėjo planuoti naujų viešųjų pirkimų dėl lėšų trūkumo. Neatlikdama tinklų rekonstravimo ir modernizavimo darbų laiku, atsakovė nesilaiko Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje nustatytos pareigos / tikslo keisti nusidėvėjusias elektros skirstomojo tinklo oro linijas (0,4 – 10 kV įtampos oro linijas) kabelinėmis linijomis, automatizuoti elektros tinklą, taikant naujausias išmaniojo elektros energijos tinklo technologijas, kad iki 2020 metų skirstomojo tinklo operatoriaus patikimumo rodikliai gerėtų bent 25 procentais. Nevykdant Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos tikslų bei rodiklių, nukenčia atsakovės reputacija.
15. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
15.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju sutarčių bendrosios dalies ir specialiosios dalies nuostatos patvirtina, jog tais atvejais, kai pagal sutarčių bendrosios dalies 7.3 papunktį yra pratęsiami darbų atlikimo terminai, ieškovei negali būti taikoma bauda remiantis sutarčių specialiosios dalies 6.8 papunkčiu dėl praleisto darbų atlikimo termino. Sutarčių bendrosios dalies 7.3 papunktis nenumato, kad jis taikomas tik delspinigiams ir negali būti taikomas baudoms. Atsižvelgiant į atsakovės raštus, adresuotus ieškovei, atsakovė iki pat teisminio ginčo nagrinėjimo pradžios laikėsi pozicijos, kad sutarčių specialiosios dalies 6.7 – 6.8 papunkčiuose nurodytos netesybos yra netaikytinos esant sutarčių bendrosios dalies 7.3 papunktyje nurodytoms aplinkybėms.
15.2. Baudų taikymas ieškovės atžvilgiu yra civilinės atsakomybės taikymas, kurios privalomas sąlygas, be kita ko, sudaro kaltė ir neteisėti veiksmai. Praleidus sutartyse numatytus darbų atlikimo terminus nesant privalomų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, yra negalimas baudų taikymas, net ir tuo atveju, jeigu neegzistuoja nenugalimos jėgos aplinkybės.
15.3. Sutarčių bendrosios dalies 2.1 papunktis nustato bendrą principą, kad sutarčių nuostatos yra aiškinamos kartu. Tiek sutarčių bendroji dalis, tiek sutarčių specialioji dalis sudaro vientisą sutartį, dalys viena kitą papildo. Tuo tarpu sutarčių nuostatų tarpusavio prioriteto principai yra taikomi tik tuo atveju, jeigu sutartyse būtų tarpusavio prieštaravimų. Nagrinėjamo ginčo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad sutarčių bendrosios dalies ir sutarčių specialiosios dalies nuostatos viena kitai prieštarautų. Ieškovė laiko, kad negalima situacija, jog ieškovė būtų atleista nuo delspinigių už vėlavimą atlikti darbus, tačiau būtų įpareigota sumokėti baudas sutarčių specialiosios dalies 6.7 – 6.8 papunkčiuose numatytais pagrindais. Priešingas sutarčių specialiosios dalies 6.7 – 6.8 papunkčių bei sutarčių bendrosios dalies 7.3 papunkčio aiškinimas galėtų lemti situaciją, kai atsakovė taikytų sutarčių specialiosios dalies 6.7 – 6.8 papunkčiuose nurodytas baudas ieškovei, nors darbai būtų neatliekami dėl pačios atsakovės veiksmų ar papildomų nurodymų, dėl kurių yra neįmanomas darbų vykdymas (sutarčių bendrosios dalies 7.3.1, 7.3.2, 7.3.3 papunkčiai), taip iš esmės sąmoningai siekiant nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita bei piktnaudžiauti sutarčių vykdymu.
15.4. Ieškovė, teikdama pasiūlymą konkursams bei sudarydama sutartis, darbų atlikimo terminus vertino pagal aplinkybes, kurias ji gali kontroliuoti, bei verslo praktiką tokių darbų vykdyme. Atitinkamai, prisijungimo būdu sudarydama sutartis, ieškovė atsižvelgė į sutarčių bendrosios dalies 7.3 papunktį, numatantį darbų atlikimo terminų pratęsimą, kai egzistuoja nuo atsakovės priklausančios aplinkybės ar darbų nustatytais terminais nėra įmanoma atlikti dėl trečiųjų asmenų veiksmų ar gamtinių sąlygų. Kadangi sutartys sudarytos prisijungimo būdu, joms taikytinos ir CK 6.193 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos.
15.5. Atsakovė klaidina teismą nurodydama, kad ieškovė ne laiku kreipėsi į atsakovę dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo. Kaip šį teiginį pagrindžiančią aplinkybę atsakovė nurodo 2017 m. liepos 11 d. sutartį, pagal kurią darbai turėjo būti baigti 2017 m. gruodžio 8 d., o ieškovės prašymas dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo pateiktas tik 2017 m. gruodžio 14 d. Tačiau ieškovė pažymi, kad pati atsakovė raštuose nurodė, jog ieškovės praleistas darbų atlikimo terminas nepriklausė nuo ieškovės veikimo / neveikimo bei buvo sąlygotas 2017 m. liepos 11 d. sutarties bendrosios dalies 7.3.3, 7.3.5 papunkčiuose nurodytų aplinkybių. Be to, pati atsakovė raštuose nurodė, kad darbų atlikimo terminai bus vertinami tik po viso darbų pridavimo pagal visas sutartis.
15.6. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad Nutarimu Nr. 781 paskelbta ekstremali situacija visoje šalyje negali būti pripažinta nenugalimos jėgos aplinkybe ir kad yra skirta žemės ūkio sektoriui. Pastebėtina, kad atskiro nutarimo energetikai ir kabelių klojimui nebūna. Darbai atliekami tose pačiose teritorijose. Ūkininkams negalint įvažiuoti į laukus su savo turima technika, rangos darbų atlikimui technika taip pat negalima tinkamai pasinaudoti. Darbo vieta gali būti nusausinama tik tuo atveju, kai iškrenta nedidelis kritulių kiekis. Tuo atveju, kai visur pilna vandens, pilni grioviai, melioracijos sistemos, įmirkusi žemė, tuomet jo iš tranšėjų neįmanoma pašalinti naudojant siurblius.
15.7. Atmestinas atsakovės argumentas, kad ji patyrė nuostolius. Atsakovės į bylą pateikta analizė yra niekuo nesusijusi su nagrinėjamu ginču ir niekaip bei jokia apimtimi nepatvirtinta atsakovės patirtų nuostolių nagrinėjamos bylos atveju. Minėtoje analizėje lyginamos tarpusavyje iš esmės skirtingos sutartys, skiriasi ne tik objektas, bet ir vykdymo terminai. Be to, atsakovė nepateikė jokių lėšų neįsisavinimą patvirtinančių dokumentų. Nei vienos sutarties vykdymas neturėjo pasibaigti ir apmokėjimas neturėjo būti atliktas iki kalendorinių metų pabaigos. Atitinkamai, remiantis valstybės biudžeto bei įmonės biudžeto formavimo principais, investicinės lėšos yra perkeliamos į kitus kalendorinius metus. Atsakovės reputacijai taip pat nebuvo padaryta jokia žala dėl pagal sutartis atliktų darbų terminų, kadangi ieškovė, vykdydama darbus, atsižvelgė į trečiųjų asmenų (savivaldybių administracijų / sklypų savininkų) prašymus dėl darbų vykdymo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai spręsti aktualių sutarčių sąlygų
17. Byloje nustatyta, kad šalys buvo sudarę tris projektavimo ir rangos darbų sutartis dėl elektros energijos tiekimo oro linijų rekonstravimo į kabelių linijas – 2017 m. liepos 5 d. sutartį dėl darbų atlikimo Širvintų rajone, 2017 m. liepos 11 d. sutartį dėl darbų atlikimo Skuodo mieste ir 2017 m. liepos 21 d. sutartį dėl darbų atlikimo Šilalės rajone. Šios sutartys su ieškove buvo sudarytos kaip su viešųjų pirkimų laimėtoja, be kita ko, atsižvelgiant į ekonominio naudingumo kriterijus – tiekėjo pasiūlytą projektavimo darbų atlikimo terminą bei rangos darbų atlikimo terminą. Šalių sudarytų sutarčių nuostatos buvo išdėstytos tipinės rangos darbų sutarties bendrojoje ir specialiojoje dalyse.
18. Sutarčių bendrosios dalies 14.3 papunktyje buvo numatyta, kad rangovas, neatlikęs darbų per sutartyje nustatytus terminus, moka užsakovui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną.
19. Sutarčių bendrosios dalies 7.3 papunktyje buvo numatyta, kad šalių rašytiniu sutarimu atskirų darbų atlikimo terminai gali būti pratęsti (pakeisti), jeigu rangovas nesibaigus sutartyje nustatytam darbų atlikimo terminui pateikia užsakovui argumentuotą prašymą pratęsti darbų atlikimo terminus ir jame nurodytos aplinkybės yra susijusios su bent viena šių aplinkybių: užsakovas nevykdo arba netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį; užsakovo pateikiami papildomi nurodymai rangovui turi įtakos darbų atlikimo terminams, valstybės ar savivaldos institucijų veiksmai ar bet kokios kitos kliūtys, priskirtinos užsakovui, trukdo rangovui laiku atlikti darbus, vykdant darbus paaiškėja šios sutarties pasirašymo metu nenumatytos aplinkybės (nenumatytas projekto keitimas, trečiųjų asmenų veiksmai, žemės savininkų, kurių sklypuose pagal projektą turi būti tiesiami elektros tinklai, delsimas ar nesutikimas derinti projektą ar nustatyti servitutą, kt.), darbų atlikimo terminus lemia ypač nepalankios meteorologinės sąlygos (tuo atveju, jei darbai vykdomi pagal darbų grafiką, kuriame nurodyta, kokiais terminais atliekami konkretūs darbai, ir tik laikotarpiu nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 15 d., ir nepalankios meteorologinės sąlygos lemia konkrečių darbų vykdymą). Sutarčių bendrosios dalies 7.4 papunktyje buvo numatyta, kad šalys įsipareigoja nedelsiant raštu informuoti viena kitą apie šių aplinkybių atsiradimą.
20. Sutarčių bendrosios dalies 14.7 papunktyje buvo numatyta, kad užsakovas, suėjus sutartyje nurodytam darbų atlikimo terminui, gavęs motyvuotą rangovo prašymą, kuriame nurodytos vėlavimo atlikti darbus priežastys, susijusios su bent viena iš 7.3 papunktyje išvardytų aplinkybių, bei objektyviomis priežastimis pagrįstas pavėluotas kreipimasis, gali nereikalauti mokėti delspinigių už vėlavimą atlikti darbus šių aplinkybių egzistavimo laikotarpiu.
21. Kiekvienos iš šalių sudarytų sutarčių specialiosios dalies 6.7 – 6.8 papunkčiuose buvo numatyta ir kita netesybų rūšis – 300 Eur bauda už kiekvieną pradelstą dieną rangovui pažeidus pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus T1 (projektavimo darbų atlikimo laikas) bei T2 (rangos darbų atlikimo laikas).
Dėl sutarčių vykdymo aplinkybių
22. Šalių sudarytos 2017 m. liepos 5 d. sutarties dėl darbų atlikimo Širvintų rajone specialiojoje dalyje buvo numatytas darbų atlikimo terminas – 205 kalendorinės dienos nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. sausio 26 d. Ieškovė sutarties vykdymo metu 2017 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pagal sutarties bendrosios dalies 7.3 ir 7.3.4 papunkčius pratęsti sutartyje numatytą projektavimo darbų atlikimo terminą, kadangi privataus žemės sklypo savininkė nesutiko su kabelio klojimu projektavimo užduotyje numatytoje vietoje, todėl buvo užsakyta nauja topografinė nuotrauka ir reikalinga su sklypo savininke suderinti naują kabelio klojimo vietą (1 t., b. l. 83). Be to, ieškovė 2018 m. sausio 17 d. pateikė atsakovei dar vieną prašymą pratęsti darbų atlikimo terminą, kadangi dėl įšalo negalima vykdyti žemės kasimo darbų (1 t., b. l. 39). Atsakovė 2018 m. balandžio 10 d. raštu ieškovei pranešė, kad darbai buvo atlikti 2018 m. kovo 5 d., pažeidžiant sutartimi sulygtą terminą, nurodė, kad pagal sutarties specialiosios dalies 6.7 ir 6.8 papunkčius gali būti taikoma 11 400 Eur bauda, pasiūlė nesutinkant su netesybų taikymu pateikti nesutikimo motyvus (1 t., b. l. 52). Ieškovė 2018 m. balandžio 17 d. pateikė prieštaravimus dėl netesybų taikymo (1 t., b. l. 78). Atsakovė 2018 m. balandžio 17 d. rašte nurodė, kad sutinka, jog aplinkybės, dėl kurių ieškovė pažeidė sutartyje nustatytus darbų terminus, yra tinkamai pagrįstos ir nepriklausė nuo rangovo veiksmų bei informavo, kad, vadovaujantis sutarties bendrosios dalies 7.3.4, 7.3.5 ir 14.7 papunkčiais, rangovui nebus taikomi delspinigiai už darbų termino pažeidimą nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. kovo 5 d. (1 t., b. l. 69). Tačiau atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl baudos taikymo pagal sutartį, kuriame nurodė, kad ieškovei pažeidus ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus T1 ir T2, pagal sutarties specialiosios dalies 6.7 ir 6.8 papunkčius ieškovei taikoma 11 400 Eur bauda.
23. Šalių sudarytos 2017 m. liepos 11 d. sutarties dėl darbų atlikimo Skuodo mieste specialiojoje dalyje buvo numatytas darbų atlikimo terminas – 150 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. darbai turėjo būti atlikti iki 2017 m. gruodžio 8 d. Ieškovė 2017 m. gruodžio 14 d. raštu informavo atsakovę, kad gavo 2017 m. gruodžio 13 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos prašymą stabdyti kabelių klojimo darbus Skuodo miesto Vilniaus gatvėje iki 2018 m. sausio 31 d., dėl tos priežasties ieškovė prašė pratęsti rangos užduoties terminą (1 t., b. l. 16). Be to, ieškovė 2018 m. vasario 12 d. raštu informavo atsakovę, kad dėl grunto įšalo ir žemos temperatūros negali atlikti kabelio klojimo darbų, prašė pratęsti rangos užduoties terminą (1 t., b. l. 11). Atsakovė 2018 m. kovo 8 d. raštu pranešė ieškovei, kad pagal sutartį ieškovė įsipareigojo darbus atlikti iki 2017 m. gruodžio 8 d., tačiau faktiškai darbai baigti 2018 m. kovo 7 d., pradelsus 88 dienomis. Atsakovė šiame rašte nurodė, kad už pavėluotai atliktus darbus apskaičiavo 5 456 Eur delspinigių ir 26 400 Eur baudą, taip pat nurodė, kad ieškovė turi teisę nurodyti pagrįstas aplinkybes dėl netesybų netaikymo (1 t., b. l. 12). Ieškovė 2018 m. kovo 14 d. pateikė prašymą dėl netesybų netaikymo, kuriame nurodė, kad teritorija, kurioje turėjo būti klojamos kabelių linijos, buvo apsemta vandeniu, dėl nepalankių meteorologinių oro sąlygų ir iškritusio didelio vandens kiekio Nutarimu buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, be to, iš Skuodo savivaldybės administracijos buvo gautas prašymas sustabdyti darbus, taip pat esant permirkusiam dirvožemiui bei vyraujant neigiamai temperatūrai susidarė dirvožemio, asfalto bei trinkelių dangos įšalas, taip pat esant neigiamai temperatūrai nevykdomi planiniai atjungimai (1 t., b. l. 13–14). Atsakovė 2018 m. balandžio 5 d. raštu nurodė, kad sutinka, jog aplinkybės, dėl kurių ieškovė pažeidė sutartyje nustatytus darbų terminus, yra tinkamai pagrįstos ir nepriklausė nuo rangovo veiksmų (neveikimo), todėl, vadovaujantis sutarties bendrosios dalies 7.3.3, 7.3.5 ir 14.7 papunkčiais, rangovui nebus taikomi delspinigiai už darbų termino pažeidimą nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. kovo 7 d. (1 t., b. l. 15). Tačiau atsakovė 2018 m. balandžio 10 d. raštu pranešė, kad vadovaudamasi sutarties specialiosios dalies 6.8 papunkčiu, už pavėluotus darbus ieškovei apskaičiavo 26 400 Eur baudą, kuria bus sumažintas mokėjimas pagal ieškovės 2018 m. vasario 28 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą VYT01 Nr. 05048 (1 t., b. l. 20).
24. Šalių sudarytos 2017 m. liepos 21 d. sutarties dėl darbų atlikimo Šilalės rajone specialiojoje dalyje buvo numatytas darbų atlikimo terminas – 200 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. vasario 6 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Traksėdžio seniūnija 2018 m. sausio 19 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama stabdyti darbus, kuriuos vykdo ieškovė, nes yra netinkamos oro sąlygos darbų vykdymui, iš gyventojų kyla nepasitenkinimas dėl sutrikdyto elektros tiekimo šildymo sezono metu, dėl esančio įšalo neleidžiama ardyti dangų konstrukcijų (2 t., b. l. 37). Ieškovė 2018 m. vasario 6 d. pranešimu informavo atsakovę, kad gavo seniūnijos raštą ir prašo pratęsti rangos užduoties terminą (2 t., b. l. 38). Atsakovė 2018 m. vasario 20 d. raštu informavo ieškovę, kad dėl netesybų taikymo spręs tik tuomet, kai darbai bus įvykdyti ir rezultatas perduotas užsakovui (2 t., b. l. 40). Atsakovė 2018 m. balandžio 5 d. raštu informavo ieškovę, kad pagal sutartį darbai turėjo būti baigti iki 2018 m. vasario 6 d., tačiau faktiškai buvo baigti 2018 m. balandžio 5 d., pradelsus 58 dienas. Atsakovė nurodė ieškovei, kad apskaičiavo 3 958,50 Eur dydžio delspinigius ir 17 400 Eur dydžio baudą bei paaiškino, jog rangovas turi teisę teikti prašymą dėl netesybų netaikymo (2 t., b. l. 41). Ieškovė 2018 m. balandžio 6 d. pateikė prašymą dėl netesybų netaikymo, kuriame nurodė aplinkybes dėl buvusių nepalankių oro sąlygų (dangų įšalo) bei dėl seniūnijos gauto rašto (2 t., b. l. 42–43). Tačiau atsakovė pranešė ieškovei, kad pagal sutarties specialiosios dalies 6.8 papunktį apskaičiavo 17 400 Eur baudą, kurios dydžiu bus sumažintas mokėjimas pagal ieškovės 2018 m. kovo 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą VYT01 Nr. 05086 (2 t., b. l. 48).
Dėl atsakovės teisės taikyti baudas
25. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės teisės taikyti baudas pagal šalių sudarytų sutarčių specialiųjų dalių 6.7 – 6.8 papunkčius, kai ji ieškovės nurodytas aplinkybes, dėl kurių nebuvo laiku įvykdyti darbai, pagal sutarčių bendrųjų dalių 7.3 ir 14.7 papunkčius pripažino sudarančiomis pagrindą netaikyti kitos netesybų rūšies – delspinigių. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tais atvejais, kai pagal sutarčių bendrosios dalies 7.3 papunktį yra pratęsiami darbų atlikimo terminai, ieškovei negali būti taikoma bauda remiantis sutarčių specialiosios dalies 6.7 ir 6.8 papunkčiais dėl praleisto darbų atlikimo termino. Atsakovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdama, kad pagal bendrosios dalies nuostatas rangovas gali būti atleidžiamas tik nuo delspinigių mokėjimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytų sutarčių sąlygas, byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių argumentus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl šio ginčo aspekto.
26. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) ir viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
27. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, pagal jas sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai. Aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-703/2013).
29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013).
30. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutartys susideda iš bendrosios ir specialiosios dalių. Sutarčių specialiųjų dalių 2.1 papunkčiuose nustatyta, kad specialiosios dalys turi būti aiškinamos ir taikomos kartu su bendrąja dalimi. Jeigu specialiosios dalies nuostatos nustato atitinkamų sutarties nuostatų alternatyvas, taikomos specialiosios dalies nuostatos. Jeigu sutarties specialiojoje dalyje tiesiogiai nurodyta, kokie sutarties bendrosios dalies punktai nėra taikomi, vadovaujamasi specialiosios dalies nuostatomis.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarčių specialiosiose dalyse nėra įtvirtinta jokių nuostatų, kitaip, negu sutarčių bendroji dalis, reglamentuojančių darbų atlikimo terminų pratęsimą, taip pat nėra numatyta, jog šiems klausimams spręsti sutarčių bendrosios dalies nuostatos netaikomos. Vadinasi, sutarčių bendrosios dalies 7.3 – 7.4 papunkčiuose įtvirtintos darbų atlikimo terminų pratęsimo sąlygos nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams turi būti taikomos. Teisėjų kolegija pažymi, kad kadangi sutartys buvo sudarytos viešųjų pirkimų būdu, o sutarčių projektai buvo pirkimų sąlygų sudedamoji dalis, tai pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai, teikdami pasiūlymus pirkimuose ir siūlydami darbų atlikimo terminus (ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2), įvertino, kokioms aplinkybėms esant šie terminai bus pratęsti, ir pagal šias sąlygas prisiėmė riziką dėl siūlomų darbų atlikimo terminų.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi sutarčių bendrojoje dalyje buvo iš anksto numatytos aplinkybės, nepriklausančios nuo rangovo veiksmų, kurioms esant darbų atlikimo terminai gali būti pratęsti (pakeisti), tai šiuo pagrindu darbų atlikimo terminus pratęsus (pakeitus), negali būti laikoma, kad rangovas pažeidė prievolę laiku įvykdyti darbus. Kaip minėta, netesybos yra viena iš civilinės atsakomybės formų, todėl rangovui nepažeidus sutartinių įsipareigojimų, civilinės atsakomybės (netesybų forma) taikymas rangovo atžvilgiu nėra galimas, nepriklausomai nuo konkrečios netesybų rūšies. Taigi, tokiu atveju negalimas ne tik sutarčių bendrojoje dalyje numatytų delspinigių, bet ir sutarčių specialiosiose dalyse nustatytų baudų už ekonominio naudingumo kriterijų T1 ir T2 pažeidimus, taikymas, nes jų taikymo pagrindas tas pats – prievolės laiku įvykdyti darbus pažeidimas.
33. Teisėjų kolegijos manymu, atsakovės aiškinimas, kad net ir esant sutarties bendrosios dalies 7.3 papunktyje numatytoms aplinkybėms, baudos vis tiek turėtų būti taikomos, nes sutartyje, priešingai nei delspinigių atžvilgiu, baudų netaikymo mechanizmas nėra numatytas, yra nepagrįstas. Toks aiškinimas remiasi siauru sutarčių specialiojoje dalyje įtvirtintų sąlygų interpretavimu, tačiau jis nėra paremtas sutarties sąlygų, išdėstytų tiek bendrojoje, tiek specialiojoje dalyje, visuma, jų tarpusavio ryšiu, jis neatitinka netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, teisinės prigimties. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks sutarties sąlygų aiškinimas lemtų akivaizdų nesąžiningumą rangovo atžvilgiu, nes iš jo, nepriklausomai nuo to, kad darbų vėlavimą lėmė šalių iš anksto aptartos bei nuo jo nepriklausę aplinkybės (pavyzdžiui, užsakovo papildomi nurodymai, valstybės ar savivaldos institucijų veiksmai), vis tiek būtų reikalaujama sumokėti baudą. Toks sutarties nuostatų aiškinimas nebūtų sąžiningas rangovo atžvilgiu dar ir dėl to, kad, jis, dalyvaudamas pirkime, ekonominio naudingumo kriterijus (darbų atlikimo terminus), kaip minėta, siūlė atsižvelgdamas į tai, kokios aplinkybės pagal sutartį bus laikomos pagrindu pratęsti (pakeisti) sutarties vykdymo terminus. Vadinasi, jis sutartyje nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindą pratęsti (pakeisti) darbų įvykdymo terminą, vertino kaip tokias, dėl kurių jam nebus taikomos neigiamo poveikio priemonės.
34. Teisėjų kolegijos nuomone, baudų, numatytų sutarčių specialiosiose dalyse už ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1 ir T2 pažeidimus, taikymo tais atvejais, kai egzistuoja sutarties bendrosios dalies 7.3 papunktyje numatytos aplinkybės, nepateisina ir atsakovės siekis laikytis viešųjų pirkimų principų. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad racionalų lėšų panaudojimą užtikrina ne tik laimėtojo parinkimas, bet ir kruopštus bei dėmesingas viešojo pirkimo sutarties vykdymas ir jo priežiūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017 30 punktą). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, tais atvejais, kai tiekėjas išrenkamas pirkimo laimėtoju dėl tam tikro savo turimo pranašumo, šis pranašumas turi būti materializuojamas (naudojamas, taikomas) ir vykdant viešojo pirkimo sutartį, nes priešingu atveju, kyla esminio sutarties pakeitimo grėsmė, nepriklausomai nuo išankstinio šalių susitarimo keisti sutartines nuostatas (žr. ESTT 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo byloje Wall AG 39 punktą). Pagal kasacinio teismo praktiką, tiekėjams kylanti pareiga laikytis pirkimo procedūrų metu deklaruotų ekonominio naudingumo kriterijų gali būti nustatyta tiek į sutartį įtraukiant atitinkamus tiekėjų įsipareigojimus, tiek nurodant, kad tiekėjas privalės laikytis prie sutarties pridėtuose dokumentuose nurodytų įsipareigojimų, tiek taikant abiejų šių būdų derinį (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 56–57 punktus).
35. Šiuo atveju tiekėjų pasiūlyti darbų atlikimo terminai (ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1 ir T2) buvo įtraukti į sutarties sąlygas, o sutarčių specialiųjų dalių 6.7 – 6.8 papunkčiuose numatytomis baudomis už ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų pažeidimus atsakovė siekė nustatyti efektyvų mechanizmą, užtikrinantį tiekėjo deklaruotų darbų atlikimo terminų, kurių pagrindu tiekėjo pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu, laikymąsi. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių baudų netaikymas, kai darbų atlikimo vėlavimą lėmė sutartyse nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pratęsti (pakeisti) darbų įvykdymo terminą, nepažeidžia viešųjų pirkimų principų, nes tokios aplinkybės buvo išviešintos pirkimų metu, jos buvo žinomos visiems pirkime dalyvavusiems tiekėjams ir bet kuris kitas tiekėjas, vykdydamas darbus, dėl šių objektyvaus pobūdžio aplinkybių būtų atsidūręs analogiškoje situacijoje.
36. Apibendrindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių, darydamas išvadą, kad tais atvejais, kai pagal sutarčių bendrosios dalies 7.3 papunktį yra pratęsiami darbų atlikimo terminai, negali būti taikoma bauda remiantis sutarčių specialiosios dalies 6.7 ir 6.8 papunkčiais dėl praleisto darbų atlikimo termino. Atitinkamai atsakovės argumentai, kad rangovą nuo baudos už ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijų pažeidimus galima atleisti tik tuomet, kai terminas pažeidžiamas dėl force majeure aplinkybių, vertintini kaip nepagrįsti, neatitinkantys aptariamų sutarčių nuostatų. Todėl ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais ji siekia įrodyti, kad vykdant sutartis neegzistavo force majeure aplinkybės, iš esmės neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui.
37. Šios nutarties 22 – 24 punktuose aptartos faktinės sutarčių vykdymo aplinkybės patvirtina, kad ieškovė taip, kaip numato sutarčių bendrosios dalies 7.4 papunktis, informavo atsakovę apie sutarčių bendrosios dalies 7.3 papunktyje numatytas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą pratęsti (pakeisti) darbų atlikimo terminus. Iš aptartų sutarčių vykdymo aplinkybių matyti, kad atsakovė, gavusi tokius ieškovės pranešimus, darbų atlikimo metu ieškovei nenurodydavo savo pozicijos dėl to, ar ji šias aplinkybes vertina kaip sudarančias pagrindą pratęsti (pakeisti) sutarčių specialiosiose dalyse nustatytus darbų atlikimo terminus. Dėl šios priežasties šalys nesudarydavo susitarimų dėl sutartyse numatytų terminų pratęsimo (pakeitimo). Tačiau atsakovė, ieškovei atlikus darbus, pagal sutarčių bendrosios dalies 14.7 papunktį spręsdama dėl ieškovės prašymų netaikyti netesybų, konstatuodavo (sutikdavo), jog aplinkybės, dėl kurių ieškovė pažeidė sutartyse nustatytus darbų terminus, yra tinkamai pagrįstos ir nepriklausė nuo rangovo veiksmų bei atitiko sutarties bendrosios dalies 7.3 papunktyje numatytus atvejus, todėl pranešdavo ieškovei apie delspinigių netaikymą.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė pripažino (sutiko), jog ieškovė darbų laiku neatliko dėl sutarties bendrosios dalies 7.3 papunktyje šalių aptartų ir nepriklausiusių nuo ieškovės aplinkybių, dėl kurių darbų atlikimo terminai gali būti pratęsti (pakeisti). Kitaip tariant, tuo atsakovė pripažino, kad ieškovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, o darbų vėlavimą lėmė iš anksto sutartyse numatytos nuo ieškovės veiksmų nepriklausiusios aplinkybės. Tai reiškia, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo ieškovei taikyti sutarčių specialiosios dalies 6.7 ir 6.8 papunkčiuose numatytų baudų.
39. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja, kad ji niekada nebuvo pratęsusi darbų atlikimo terminų. Atsakovė nurodo, kad ji, vadovaudamasi sutarčių bendrosios dalies 7.3 ir 14.7 papunkčiais, tik sutiko netaikyti delspinigių už darbų termino pažeidimą, pripažinusi, kad aplinkybės, dėl kurių ieškovė praleido sutartyse nustatytus darbų atlikimo terminus, atitiko tas, kurios suteikia atsakovei teisę atleisti ieškovę nuo delspinigių (bet ne baudų) mokėjimo. Tačiau tokie atsakovės argumentai teisėjų kolegijos vertinami kaip nepagrįsti. Šios nutarties 22 – 24 punktuose aptartos faktinės sutarčių vykdymo aplinkybės patvirtina, kad ieškovė darbų atlikimo metu informuodavo atsakovę apie sutarčių bendrosios dalies 7.3 papunktyje numatytas aplinkybes, tačiau atsakovė ignoruodavo tokius ieškovės pranešimus, į juos neatsakydavo, ir tik vieną kartą dėl darbų atlikimo Šilalės rajone 2018 m. vasario 20 d. raštu ieškovei pranešė, kad netesybų taikymo spręs tik tuomet, kai darbai bus įvykdyti ir rezultatas perduotas užsakovui. Tai reiškia, kad atsakovė sutarčių vykdymo metu nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nepranešė, ar ji ieškovės nurodytas kliūtis laiko sutarčių bendrosios dalies 7.3 papunktyje numatytomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pratęsti darbų atlikimo terminus. Teisėjų kolegija vertina, kad būtent dėl atsakovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo šalys nesudarė rašytinių susitarimų dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo. Vis dėlto, atsakovė retrospektyviai (ieškovei jau atlikus darbus) pripažino (sutiko), kad ieškovė darbų laiku neatliko dėl sutarties bendrosios dalies 7.3 papunktyje šalių aptartų ir nepriklausiusių nuo ieškovės aplinkybių. Todėl, nežiūrint į tai, kad šalys dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo nebuvo sudarę rašytinių susitarimų, darbų vykdymo metu egzistavo aplinkybės, sudariusios pagrindą pratęsti (pakeisti) darbų atlikimo terminus. Vadinasi, atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad ji niekada nebuvo pratęsusi darbų atlikimo terminų, neįrodo ieškovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
40. Atsakovė akcentuoja, kad aplinkybės, susijusios su ieškovės nurodomomis meteorologinėmis sąlygomis, dėl kurių ji negalėjo vykdyti 2017 m. liepos 11 d. sutartyje numatytų darbų Skuodo mieste, negalėjo būti darbų atlikimo termino pratęsimo pagrindu, nes jos neatitiko sutarties bendrųjų sąlygų 7.3.5 papunkčio. Tačiau tokie atsakovės argumentai prieštarauja jos pačios 2018 m. balandžio 5 d. raštui, kuriame ji nurodė, kad sutinka, jog aplinkybės, dėl kurių ieškovė pažeidė sutartyje nustatytus darbų terminus, yra tinkamai pagrįstos ir nepriklausė nuo rangovo veiksmų (neveikimo) bei kvalifikuotinos pagal sutarties bendrosios dalies 7.3.3 ir 7.3.5 papunkčius. Teisėjų kolegija plačiau nevertina atsakovės argumentų, kuriais ji siekia paneigti savo pačios anksčiau patvirtintas aplinkybes, tik pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, jog darbai pagal šią sutartį turėjo būti baigti iki 2017 m. gruodžio 1 d. – kaip minėta šios nutarties 23 punkte, darbai pagal šią sutartį turėjo būti baigti iki 2017 m. gruodžio 8 d., taigi pagal sutarties bendrųjų sąlygų 7.3.5 papunktį nepalankios meteorologinės sąlygos galėjo būti vertinamos kaip sudariusios pagrindą pratęsti darbų atlikimo terminus. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė darbų vykdymo pagal šią sutartį metu atsakovę informavo ir apie kitas sutartį įvykdyti kliudančias aplinkybes – Skuodo rajono savivaldybės administracijos prašymą stabdyti kabelių klojimo darbus.
Dėl baudų mažinimo
41. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai ieškovei taikė baudas. Pirmosios instancijos teismo manymu, šiuo atveju ieškovei už pavėluotai atlikus darbus turėjo būti taikomi delspinigiai. Be to, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovei buvo nepagrįstai taikomos baudos, kartu vertino, jog baudos yra pernelyg didelės ir jas pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir CK 6.258 straipsnio 3 dalį sumažino 50 procentų.
42. Teisėjų kolegija vertina, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra prieštaringos. Nors pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, teisingai sprendė, kad atsakovė ieškovei baudas pritaikė nepagrįstai, tačiau teismas ieškinio visa apimtimi netenkino ir atsakovės nepagrįstai taikytas baudas tik sumažino kaip pernelyg dideles bei ieškovei iš atsakovės priteisė tik dalį skolos už atliktus darbus.
43. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo vertino, kad šiuo atveju atsakovė turėjo taikyti ieškovei delspinigius. Kaip jau aptarta šioje nutartyje, sutarčių vykdymo faktinės aplinkybės pagrindžia, kad ieškovė darbų laiku neatliko dėl sutarties bendrosios dalies 7.3 papunktyje šalių aptartų ir nepriklausiusių nuo ieškovės aplinkybių, dėl kurių darbų atlikimo terminai gali būti pratęsti (pakeisti). Atsakovė aplinkybes, kad ieškovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, pripažino, delspinigių ieškovei netaikė. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei už pavėluotai atliktus darbus turėjo būti taikomi delspinigiai, padaryta nepagrįstai, neatsižvelgus į tai, kad byloje nebuvo nustatytas netinkamas ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas, be to, neįvertinus to, kad pati atsakovė sutiko ieškovei delspinigių netaikyti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
44. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas sutarčių aiškinimo taisyklių, aiškino šalių sudarytų sutarčių nuostatas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė nepagrįstai ieškovei pritaikė baudas. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovei galėjo būti skaičiuojami delspinigiai. Be to, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė nepagrįstai pritaikė ieškovei baudas, nepagrįstai svarstė klausimą dėl šių baudų sumažinimo bei ieškovės pažeistų teisių visa apimtimi neapgynė. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, ieškinio reikalavimus tenkinant visiškai ir pripažįstant, kad atsakovė nepagrįstai taikė ieškovei baudas, kurių bendra suma sudaro 55 200 Eur, bei priteisiant ieškovei iš atsakovės 55 200 Eur skolą už atliktus darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras VYT06 Nr. 00068, VYT01 Nr. 05086, VYT01 Nr. 05048, kurios apimtyje atsakovė neteisėtai sumažino mokėtiną sumą pritaikiusi netesybas.
45. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus bei ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).
46. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 1 053 Eur (1 t., b. l. 75, 77), už apeliacinį skundą – 621 Eur žyminio mokesčio (2 t., b. l. 180). Ieškovė pirmosios instancijos teismui 2018 m. spalio 31 d. pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 5 332,07 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą (2 t., b. l. 122–127). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju ieškovė, teikdama 2018 m. spalio 31 d. prašymą, tik pridėjo sąskaitas faktūras dėl teisinių paslaugų teikimo, taip pat teisinių paslaugų specifikacijas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė duomenų apie tai, kad sumokėjo sąskaitose nurodytas sumas, t. y. kad šias bylinėjimosi išlaidas faktiškai patyrė. Jokių duomenų, kada ir kokiais mokėjimais ieškovė apmokėjo minėtas sąskaitas, teismui pateiktuose dokumentuose nenurodyta. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti ieškovės 2018 m. spalio 31 d. prašymo ir priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas pirmosios instancijos teisme. Ieškovė duomenų apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinėje instancijoje, nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vytrita“ ieškinį patenkinti.
Pripažinti, kad atsakovė akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ nepagrįstai pritaikė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vytrita“ baudas, kurių bendra suma sudaro 55 200 Eur.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vytrita“ iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ 55 200 Eur skolą už atliktus darbus pagal išrašytas pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras VYT06 Nr. 00068, VYT01 Nr. 05086 ir VYT01 Nr. 05048.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vytrita“ iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ 1 053 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vytrita“ iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ 621 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Teisėjai Marius Bajoras
Gintaras Pečiulis
Aldona Tilindienė