Civilinė byla
Nr. 2-999/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 99.4.
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos
teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarties, kuria prašymas dėl atleidimo iš dalies nuo
žyminio mokesčio už priešieškinį buvo patenkintas iš dalies, priimtos civilinėje
byloje Nr. 2-2107-431/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank
lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Didmiesčio
projektai“, A. K. , V. K. , K. M. , L.
M. , J. M. ir
uždarajai akcinei bendrovei „Statybų verslas“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n
u s t a t ė:
Vilniaus
apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla UAB
„Swedbank lizingas“ v. UAB „Didmiesčio projektai“ ir kt. dėl skolos
priteisimo.
2009 m.
lapkričio 25 d. atsakovas K. M. pareiškė
priešieškinį (t. 2, b. l. 2-7) ieškovui UAB „Swedbank lizingas“, prašydamas
2008 m. kovo 18 d. laidavimo sutartį Nr. LT070392/L-2 už pagrindinį pagal
lizingo sutartį skolininką UAB „Didmiesčio projektai“ (suma - 2 855 666,30 EUR,
ekvivalentas nacionaline valiuta - 9 860 000 Lt) pripažinti negaliojančia. Už
priešieškinį atsakovas sumokėjo 131 Lt žyminio mokesčio, t. y. kaip už
neturtinį reikalavimą (t. 2, b. l. 1).
Vilniaus
apygardos teismas 2009 m. lapkričio 25 d. nutartimi (t. 2, b. l. 10-11)
įpareigojo atsakovą sumokėti žyminio mokesčio likutį - 39 109 Lt (39 240 Lt –
131 Lt).
Lietuvos
apeliacinis teismas 2010 m. kovo 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009
m. lapkričio 25 d. nutartį paliko nepakeistą, pripažinęs, kad atsakovo K. M. reikalavimas yra
turtinis (t. 2, b. l. 25-27).
Atsakovas K. M. 2010 m. kovo 29 d. kreipėsi
į pirmosios instancijos teismą, prašydamas atleisti nuo likusios mokėti žyminio
mokesčio už priešieškinį dalies, t. y. 39 109 Lt, o jei teismas manytų, kad
nėra pagrindo atleisti nuo visos likusios žyminio mokesčio dalies, sumažinti
primokėtino žyminio mokesčio dalį iki protingo dydžio sumos, kurią atsakovas,
atsižvelgiant į itin sunkią jo turtinę padėtį, būtų pajėgus sumokėti (t.2, b.
l. 31-35). Prašymą atsakovas grindžia tuo, kad jis 2009 m. II pusmetį dirbo
trijų įmonių: UAB „32 statyba“, UAB „Magnet films“ ir UAB „City solutions“,
vadovu (t. 2, b. l. 38-46). Iš pirmųjų dviejų įmonių atsakovas darbo užmokesčio
faktiškai negauna, nes įmonės stokoja lėšų (t. 2, b. l. 36-37, 47-49). Atsakovo
nuolatines, su darbo santykiais susijusias pajamas sudaro tik 182 Lt/mėn. (t. 2,
b. l. 50). Kitų pajamų, pvz., dividendų, autorinių atlyginimų, socialinių
išmokų, atsakovas negauna; kreditorinių reikalavimų, santaupų ar indėlių taip
pat neturi. Atsakovo banko sąskaitos tuščios, asmeninės skolos kreditoriams
(bankams) sudaro beveik 5 mln. Lt, todėl jei į jo banko sąskaitą patektų lėšų,
jos būtų iškart areštuotos (t. 2, b. l. 65-82). Atsakovas nevedęs (t. 2, b. l.
52), gyvena iš artimųjų finansinės paramos ir/ar paskolintų pinigų. Nors atsakovui
nuosavybės teise priklauso 3 žemės sklypai, bet jie įkeisti ir areštuoti (t. 2,
b. l. 53-62, 83-93, 100-102). Kito nekilnojamojo turto ar likvidaus kilnojamojo
turto atsakovas neturi; yra be nuolatinės gyvenamosios vietos, laikinai
apsistoja pas draugus. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1981 m. gamybos automobilis
Audi 80 (t. 2, b. l. 63). Transporto priemonės ieško policija (buvo pagrobta),
be to, jai irgi uždėtas areštas (t. 2, b. l. 64). Atsakovas turi UAB „Minsko
projektai“ ir UAB „22 grupė“ akcijų. Prasidėjus ekonominei krizei, minėtų įmonių
ūkinė-komercinė veikla sustojo, įmonių turimo turto (taigi ir akcijų) vertė
smuko, visas įmonių nekilnojamasis turtas įkeistas ir areštuotas, įmonių skolos
siekia arti 10 mln. Lt.
Vilniaus apygardos
teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartimi (t. 2, b. l. 104-105) atsakovo prašymą
tenkino iš dalies: atleido jį nuo pareigos mokėti 29 420 Lt žyminio mokesčio ir
įpareigojo iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. sumokėti 9 869 Lt žyminio mokesčio dalį.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo
momentu yra pakankamai sunki, todėl iš dalies riboja jo galimybes ginti savo
interesus teisme. Bet įvertinęs, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi
šeimos ir vaikų, teismas atleido atsakovą nuo kone 75 % žyminio mokesčio dalies
ir nustatė 4 mėn. terminą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 9 869 Lt.
Atsakovas K. M. atskiruoju skundu (t. 2,
b. l. 109-110) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d.
nutarties dalį, pagal kurią jis yra įpareigotas iki 2010 m. rugpjūčio 1 d.
sumokėti 9 869 Lt žyminio mokesčio, ir šią nutarties dalį pakeisti taip, kad
atsakovas būtų visiškai atleistas nuo likusios žyminio mokesčio dalies (9 869
Lt), arba sumažinti mokėtiną žyminio mokesčio dalį iki protingo dydžio sumos,
kurią atsakovas realiai būtų pajėgus sumokėti per atitinkamą terminą ir kuri neribotų
jo teisės kreiptis į teismą. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad pirmosios
instancijos teismo argumentai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi
šeimos, vaikų, nesudaro pagrindo išvadai, kad per ateinančius 4 mėn. jis galėtų
surinkti 9 869 Lt sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, kai visos jo pajamos
tėra 182 Lt/mėn. darbo užmokestis. Lietuvoje nedarbo lygis yra apie 14 %, todėl
vargu ar atsakovui greitu laiku pavyks susirasti kitą darbą ir gauti 2 500 Lt/mėn.
(9 869 Lt ÷ 4 mėn.) darbo užmokestį (neto).
Netgi tuo atveju, jei taip iš tikrųjų nutiktų, į atsakovo pajamas būtų
nukreiptas išieškojimas pagal antstolių patvarkymus. Tad įvertinus atsakovo
nuolatines pajamas, turimą turtą, turtui taikomus suvaržymus ir jų mastą bei
padėtį darbo rinkoje, bendrą šalies ekonominę situaciją, atsakovas neturi
objektyvių galimybių sumokėti beveik 10 000 Lt dydžio žyminio mokesčio.
Atskirasis
skundas atmestinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis
pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties)
negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos
teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies,
analizuodamas atskirajame skunde, jei priimtas, atsiliepime į jį nurodytus
motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių
nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK
329 str., 338 str.).
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus,
sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto
turtinę padėtį, todėl atleisti jį nuo didesnės žyminio mokesčio dalies arba
padidinti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą nėra pagrindo.
Europos
žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13
straipsniuose, LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės
gynybos prieinamumo principas. Jis reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam,
kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai buvo pažeisti, garantuojama teisė
kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK,
atskirais atvejais – kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo
kreipimosi į teismą sąlygų susijusi žyminio mokesčio sumokėjimu. Žyminis
mokestis - įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam
tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.).
Įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigą mokėti žyminį mokestį, siekė kelių
viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems
reikalavimams, padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų išlaikyti teismus,
dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir t. t. CPK
imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimo, atleidimo iš
dalies nuo žyminio mokesčio, žyminio mokesčio atidėjimo sąlygas ir tvarką, kuri
visiems, nepriklausomai nuo turtinės, procesinės ar kitokios padėties,
užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
CPK 83
straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę asmens prašymu, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, iš dalies atleisti
nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Šios nuostatos tikslas - palengvinti
asmeniui vieną iš kreipimosi į teismą sąlygų tada, kai jis dėl sunkios turtinės
padėties kreipimosi į teismą metu nėra pajėgus sumokėti visą įstatymo
reikalaujamo dydžio žyminį mokestį. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio
mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį. Žyminis mokestis turėtų būti
mažintinas tiek, kad, viena vertus, neribotų asmens galimybės kreiptis į teismą
ir ginti savo pažeistus interesus, antra vertus, saugotų kitą bylos šalį nuo
piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Apeliacine
tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas
įpareigojo apeliantą sumokėti per didelę žyminio mokesčio dalį ir tai padaryti
nurodė per pernelyg trumpą laiką.
Pagrįsdamas
savo sunkią turtinę padėtį, apeliantas pateikė įrodymus, kad jis yra (buvo)
trijų įmonių vadovu (t. 2, b. l. 36-46). Iš UAB „32 statyba“, UAB „Magnet
films“ darbo užmokesčio apeliantas negauna, nes įmonėms trūksta apyvartinių
lėšų (t. 2, b. l. 47-49), o jo darbo užmokestis UAB „City solutions“ tesudaro
182 Lt/ mėn. (t. 2, b. l. 50). Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės vadovas yra
tas asmuo, kuris organizuoja kasdieninę įmonės ūkinę komercinę veiklą (ABĮ 37
str. 8 d.), todėl būtent nuo jo valios ir veiksmų didžiąja dalimi priklauso
įmonės ūkinė komercinė veikla, taigi ir įmonės finansiniai rodikliai. Nors
šalyje šiuo metu vyrauja ekonominė krizė, tokios sritys, kaip mokymų, konsultacijų,
įvairių kursų verslas, kuriuo užsiima UAB „City solutions“, ar su garso ir
vaizdo įrašais, telekomunikacijomis, reklama, fotografavimu, kino filmais ir
pan. susijęs verslas, kuriuo užsiima UAB „Magnet films“, nėra tos sritys, kurios
labiausiai nukentėjo dėl ekonominės krizės. Susidaro įspūdis, kad niekur
nedirbdamas ir gaudamas bedarbio pašalpą ar būdamas socialiai remtinas asmuo ir
gaudamas socialinę pašalpą bei kompensacijas apeliantas būtų labiau materialiai
aprūpinęs, nei dirbdamas UAB „City solutions“ ir gaudamas 182 Lt/mėn.
Pasak
apelianto, kreditorinių reikalavimų jis neturi. Teisėjų kolegijos iš
informacinės teismų sistemos LITEKO surinkti duomenys patvirtina priešingai. Pvz.,
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 3 d. galutiniu sprendimu (kuris yra
įsiteisėjęs) pakeitė 2006 m. rugpjūčio 16 d. preliminarų sprendimą ir priteisė
apeliantui (ieškovui) 83 675,00 Lt negrąžintos paskolos (civilinės bylos Nr. 2-44-35/2008) (t. 2, b. l. 116-118). Be to, apeliantas
yra bankrutavusios UAB „Rambetos projektai“ kreditorius. Vilniaus apygardos
teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-1978-450/08)
patvirtino apelianto 8 979,50 Lt pirmos eilės ir 9 560 Lt trečios eilės
finansinius reikalavimus. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d.
nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-2711-450/2010) apelianto pirmos eilės 8 979,50 Lt finansinis reikalavimas sumažintas
iki 6 886,57 Lt (t. 2, b. l. 119-120).
2006 m.
birželio 22 d., 2007 m. vasario 22 d. apeliantas pasirašė dvi kredito linijos
sutartis (t. 2, b. l. 66-67, 72-73), 2006 m. spalio 20 d. - kreditavimo sutartį
(t. 2, b. l.69-70). Kredito linija – finansavimo būdas, kai asmuo, turėdamas
tam tikrą banko nustatytą skolinimosi limitą, gauna šio limito neviršijančią
sumą tada, kai šios sumos prireikia, o grąžina – kai turi lėšų, tačiau ne
vėliau, negu sutartyje numatytas galutinis kredito grąžinimo terminas. Abiejose
kredito linijos sutartyse yra numatyta, kad kredito grąžinimo terminai baigiasi
2008 m. birželio 30 d., t. y. iki prasidedant šalyje ekonominei krizei. Iki
2008 m. birželio 30 d. apeliantas iš sąskaitų Nr. 746170280 ir 974170984,
esančių AB DnB NORD banke, išsiėmė (persivedė) 2,08 mln. Lt ir 191 149,21 EUR
(ekvivalentas nacionaline valiuta – 659 999,99 Lt) kreditus (t. 2, b. l. 65,
71). Kur panaudojo šiuos pinigus ir ar grąžino kreditus, duomenų nėra. Kreditavimo
sutartis tikslinė - suteikiama statyti gyvenamąjį namą. Apelianto prievolių
įvykdymas pagal kreditavimo sutartį inter
alia užtikrintas įkeičiant statomą gyvenamąjį namą. Iki 2006 m. spalio 27
d. apeliantas gavo 1,116 mln. Lt kreditą statyti gyvenamąjį namą (b. l. 68), bet
duomenų apie pastatytą (statomą) gyvenamąjį namą nėra, likusios tik didžiulės
skolos.
Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad minėtose sutartyse nurodyta, jog apeliantas gyvena adresu duomenys
neskelbtini. VĮ Registrų centras duomenimis, butas, esantis duomenys
neskelbtini, anksčiau buvo įregistruotas kaip apelianto nuosavybė, po
to - perleistas (b. l. 52). Duomenų apie perleidimo datą ir pagrindą
(pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartis, išieškojimas iš turimo turto, t. t.)
nėra.
Iš AB DnB
NORD banko apeliantas 2008 m. pasiskolino 24 303,69 Lt, 1 421,93 Lt (411,82
EUR) ir 11 900 Lt; 2009 m. - 1 213,80 Lt, 2010 m. - 12 856,39 Lt (t. 2, b. l.
74-78). Duomenų apie pinigų panaudojimą ir/ar jų grąžinimą taip pat nėra.
Iš to, kas
pasakyta, darytina išvada, jog apeliantas disponuoja stambiomis, t. y. daugiau
nei reikia vidutinio lygio pragyvenimui Lietuvoje, pinigų sumomis, kurios
vėliau dingsta be pėdsakų. Teisėjų
kolegijos nuomone, apeliantas nesielgia geranoriškai. Jis eina lengviausiu
keliu ir siekia būti atleistas nuo žyminio mokesčio beveik 100 %, nes sumokėta
žyminio mokesčio dalis sudaro 0,003 % (131 Lt÷39 240 Lt); nededa visų nuo jo
priklausančių pastangų pagerinti savo turtinę padėtį, kad būtų finansiškai
pajėgus sumokėti pirmosios instancijos teismo nustatytą mokėti žyminį mokestį,
maskuoja ją. Toks apelianto elgesys turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
požymių (CPK 95 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas, atleisdamas
apeliantą nuo 75 % (29 420 Lt ÷ 39 240 Lt)
žyminio mokesčio dalies ir įpareigodamas per 4 mėn. sumokėti 9 869 Lt (10 000
Lt – 131 Lt) žyminio mokesčio dalį, sudarė apeliantui pakankamai palankias sąlygas
realizuoti teisę į teisminę gynybą pareiškiant priešieškinį ir tenkinti skundą
nėra faktinio pagrindo.
Kadangi skundo nagrinėjimo apeliacinės
instancijos teisme metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas
primokėti žyminio mokesčio dalį pasibaigė, nustatytinas naujas terminas atlikti
šį procesinį veiksmą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio
proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarties dalį, kuria
atsakovui K. M. nustatytas
pareiga sumokėti 9 869 Lt (devynis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt
devynis litus) žyminio mokesčio už priešieškinį dėl laidavimo sutarties
pripažinimo negaliojančia, palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui K. M. naują
terminą iki 2010 m. spalio 1 d. sumokėti
dalį žyminio mokesčio - 9 869 Lt (devynis tūkstančius aštuonis šimtus
šešiasdešimt devynis litus) ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai
patvirtinančius rašytinius įrodymus (mokėjimo dokumento originalą).
Teisėjai Alė Bukavinienė
Danutė
Gasiūnienė
Kazys Kailiūnas