Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-446-2011].doc
Bylos nr.: 2-446/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno miesto savivaldybė 111106319 atsakovas
Dovilės 302544548 Ieškovas
Kauno bokštas 302249989 tretysis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl viešo konkurso
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-446/2011

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. sausio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:  Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3346-109/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Dovilės“ ieškinį dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovas UAB „Dovilės“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės turto nuomos konkurso komisijos 2010 m. rugsėjo 28 d. protokolu įformintą, sprendimą, kuriuo konkurso laimėtoju buvo pripažinta UAB „Kauno bokštas“, įpareigoti Kauno miesto savivaldybę priimti naują sprendimą, pripažįstant konkurso laimėtoju UAB „Dovilės“ bei priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti tolimesnį viešo konkurso procedūrų vykdymą iki teismo sprendimo priėmimo ir uždrausti atsakovui Kauno miesto savivaldybei sudaryti negyvenamųjų patalpų – (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį su UAB „Kauno bokštas“. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieškovo UAB „Dovilės“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui sustabdė tolimesnį Kauno miesto savivaldybės viešo konkurso dėl negyvenamųjų patalpų – (duomenys neskelbtini) nuomos procedūrų vykdymą iki teismo sprendimo priėmimo, uždraudžiant atsakovui Kauno miesto savivaldybei sudaryti negyvenamųjų patalpų – (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Kauno bokštas“.

Teismas nustatė, kad ieškinys pareikštas dėl pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu Kauno miesto savivaldybės turto nuomos konkurso komisijos 2010 m. rugsėjo 28 d. protokolu įforminto, sprendimo, kuriuo konkurso laimėtoju buvo pripažinta UAB „Kauno bokštas“. Todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ir atsakovui Kauno miesto savivaldybei vykdant tolimesnes konkurso procedūras, gali būti pažeisti pagrindiniai viešųjų konkursų rengimo principai, tokie kaip lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo, konfidencialumo bei nešališkumo, vykdomas konkursas galėtų sukelti pasekmes visiems jo dalyviams, kadangi teismui priėmus ieškovui naudingą sprendimą, atsakovas turėtų nutraukti pirkimo procedūras bei jau sudarytą nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu.

Atskiruoju skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovas nepateikia jokių argumentų, motyvų, įrodymų, kodėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

2. Skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyti argumentai, kurie nagrinėjamu atveju netaikytini, nes vieši nuomos konkursai vykdomi ne vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ), o Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos tvarkos aprašu ir Kauno miesto savivaldybės turto nuomos konkurso komisijos darbo reglamentu. Tokia savivaldybės pareiga numatyta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje.

3. Tenkinant ieškinį, nuomos sutartis su ieškovu būtų sudaryta tik įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui, o taikant laikinąsias apsaugos priemones, visą tą laikotarpį savivaldybės turtas bus nenaudojamas, dėl ko atsakovas patirs realių nuostolių, t. y. ne tik negaus pajamų už išnuomotą turtą, bet ir turės mokėti už komunalines paslaugas.

4. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į ieškovo interesus, tačiau tai neatitinka proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų.

5. Laikinosios apsaugos priemonės nepranešus atsakovui gali būti taikomos tik išimtiniu atveju (CPK 148 str. 1 d.), tačiau teismas nepadarė išvados, kad nagrinėjamas atvejis išimtinis.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Dovilės“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui, o priešingu atveju, savivaldybė jau būtų sudariusi turto nuomos sutartį su kitu dalyviu, ko pasekoje būtų ne tik pažeisti trečiojo asmens interesai ir teisėti lūkesčiai (nuomos sutarties nutraukimas), bet ir padaryta reali žala, t. y. papildomos trečiojo asmens investicijos į nepilnai įrengtas patalpas, sumokėti mokesčiai už nuomą ir komunalines paslaugas, kurių kompensavimas vėliau taptų ginčo dalyku. Be to, atsakovas nenurodė, dėl kokių mokamų komunalinių mokesčių už neįrengtas ir nenaudojamas negyvenamąsias patalpas, kur nenaudojamas nei vanduo, nei elektra, jis galėtų patirti nuostolių. Atitinkamai taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas vadovavosi ne VPĮ, o universaliais ir visiems viešiems konkursams taikomais lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, konfidencialumo bei nešališkumo principais.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB „Kauno bokštas“ prašo atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrindų ir motyvų, o VPĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad pastatų ir kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimams arba nuomai minėto įstatymo nuostatos nėra taikomos.

 

Atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas bet kurioje proceso stadijoje dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismo motyvai netinkami, nes nuomos konkursai vykdomi ne pagal VPĮ, o Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos tvarkos aprašą ir Kauno miesto savivaldybės turto nuomos konkurso komisijos darbo reglamentą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje VPĮ iš viso neminimas. Iš kitos pusės, teisėjų kolegija sutinka, kad skundžiamoje nutartyje netinkamai nurodytas 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, nes draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tačiau tai nepaneigia Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties pagrįstumo ir todėl nėra pagrindu naikinti skundžiamą nutartį. Tuo tarpu atsakovo pateikto Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T-402 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. T-614 redakcija), 37 punkte nurodyta, kad nuomos konkurso dalyviai konkurso rezultatus gali apskųsti CPK nustatyta tvarka. Atitinkamai, priešingai nei nurodo atsakovas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu gali būti pagrįstos prielaidos, kurios sąlygoja galimą būsimo teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo riziką, o nagrinėjamu atveju tai sąlygoja galimas sutarties pasirašymas su trečiuoju asmeniu, ką patvirtina ir apelianto pateikto Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T-402 su vėlesniais pakeitimais 33 punkto nuostatos, pagal kurias savivaldybės turto nuomos konkurso laimėtojas ir turto savininko įgaliotas asmuo ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo protokolo pasirašymo dienos pasirašo nustatytos formos turto nuomos sutartį (b. l. 84). Kartu tai pagrindžia skubaus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui taikymo būtinumą, nes ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės turto nuomos komisijos 2010 m. rugsėjo 28 d. protokolu įformintą sprendimą, buvo pateiktas 2010 m. spalio 5 d. (b. l. 5 – 8), o sutarčiau esant sudarytai su kitu trečiuoju asmeniu, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas, pripažįstant UAB „Dovilės“ laimėtoju, taptų neįmanomas arba gerokai apsunkintas dėl neaiškių sutarties su trečiuoju asmeniu nutraukimo galimybių (CPK 144 str. 1 d.).

Atsakovas nurodo, kad nesudarius sutarties su trečiuoju asmeniu, prarandamos turto nuomos pajamos bei patiriamos komunalinių mokesčių išlaidos, tačiau jokių šiuos faktus patvirtinančių duomenų nepateikta, o minėtų nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys būtų atmestas, atsakovas turėtų teisę reikalauti iš ieškovo (CPK 147 str. 3 d.). Taip pat pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimu UAB „Dovilės“ ieškinį Kauno miesto savivaldybei atmetė, tačiau šiuo metu sprendimas neįsiteisėjęs ir, nors minėtus sprendimu laikinųjų apsaugos priemonių klausimas nespręstas, pagal CPK 150 straipsnio 4 dalį, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio11 d. nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Palikti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                   Konstantinas Gurinas

 

                                                                                                 Danutė Milašienė

 

                                                                                                 Marytė Mitkuvienė