Civilinė byla Nr. e2S-1732-779/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09632-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.5.11
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. rugpjūčio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,
rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos B. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. K. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., R. K., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“ ir uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, ir
n u s t at ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja B. K. kreipėsi į teismą skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio R. V. 2022 m. kovo 24 d. patvarkymą Nr. S-22-179-8511 dėl informavimo apie nustatytą areštuoto turto rinkos vertę ir skirti pakartotinę ekspertizę.
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolis, vykdydamas vykdomąsias bylas Nr. 0179/09/01998, 0179/10/01019, 0179/10/01039, 017910/01018 dėl skolų išieškojimo iš skolininkų R. K. ir B. K., areštavo skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą - 36,41 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). Antstolis R. V. 2022 m. kovo 2 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-179-6118 dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, t. y. skirti ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti.
3. Nurodė, kad gavo antstolio 2022 m. kovo 24 d. patvarkymą Nr. S-22-179-8511 dėl informavimo apie nustatytą areštuoto turto rinkos vertę (toliau - Patvarkymas), kuriame nurodyta, jog atlikus ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti areštuoto turto rinkos vertė nustatyta 24 000 Eur. Pareiškėja nesutiko su atliktos ekspertizės nustatyta areštuoto turto rinkos verte. Nurodė, kad ginčo buto nustatyta rinkos vertė yra ženkliai per maža, kadangi viešai skelbiami duomenys apie parduodamų butų kainų tendencijas minimoje vietovėje patvirtina, kad tokio tipo butų rinkos vertė svyruoja nuo 36 000 iki 40 000 Eur. Per pastarąjį laikotarpį butų pardavimo kainos Vilniuje ir Vilniaus rajone ypatingai išaugo. Turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, nes antstolis nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad būtų objektyviai nustatyta turto rinkos kaina. Dėl netinkamai įvertinto skolininkams priklausančio areštuoto turto kainos yra pažeidžiami jų interesai. Pareiškėjos manymu, esant objektyviems duomenimis, jog skolininkams B. K. ir R. K. priklausantis turtas (butas) vykdomojoje byloje yra įvertintas netinkamai, jokie vykdymo veiksmai negali būti atliekami, kol nebus užtikrintas tinkamas areštuoto turto įvertinimas. Todėl skolininkai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsniu, 682 straipsnio 2 dalimi, antstoliui pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto Nr. E-22-03-22-IR132 išvados.
4. Antstolis R. V. 2022 m. balandžio 20 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad vadovaujantis CPK 681 straipsniu, areštuotą turtą antstolis privalo įvertinti esama rinkos kaina. Jeigu dėl turto vertės kyla abejonių, antstolis turi teisę skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio kontoroje skolininkų B. K. ir R. K. atžvilgiu vykdomose bylose skolų su vykdymo išlaidomis suma viršija 10 000 Eur bei skolininkų atžvilgiu vykdomi ir kiti išieškojimai kitų išieškotojų naudai, nuspręsta, kad šiuo atveju ekspertizės paskyrimas yra tinkamas ir būtinas veiksmas, siekiant nustatyti objektyvią turto rinkos vertę bylose. 2022 m. kovo 2 d. antstolio patvarkymu Nr. S-22-179-6118 buvo paskirta ekspertizė areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau - SVI) 7 punkte numatyta, kad turto vertei nustatyti vykdymo procese kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus.
5. Nurodė, kad ekspertizę buvo pavesta atlikti nekilnojamojo turto vertintojui UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“. Renkantis eksperto kandidatūrą, buvo atsižvelgta, kad ši įmonė plačiai žinoma, o ekspertizę atlikusio turto vertintojo kvalifikacija bei patikimumas abejonių nekelia. Vertinant turtą, rinkos vertė buvo apskaičiuota turto vertintojui veikiant nešališkai ir objektyviai, laikantis nustatytos metodikos ir remiantis objektyviais kriterijais, palyginamuoju metodu, atsižvelgiant į realiai vykusius panašaus turto pirkimo - pardavimo sandorius rinkoje. Ekspertas, vertindamas skolininkams priklausantį turtą, įvertino jo dislokaciją bei kitus individualius objekto požymius. Atsižvelgta į visas atskiro nekilnojamojo turto objekto individualias savybes (įrengimo lygį, nusidėvėjimą, patrauklumą rinkoje dėl paties objekto dydžio, tikslios dislokacijos, privažiavimo prie jo, šalia esančių statinių ar kitų objektų ar kitokias individualias savybes). Ekspertizės akte išdėstyti argumentai ir pateikti faktiniai duomenys turto rinkos vertei pagrįsti. Turto vertinimo kriterijų ir/ar metodikos pasirinkimas yra vertintojo, specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčio asmens, kompetencija, vertintojas, atlikdamas ekspertizę, yra atsakingas už ekspertizės akte pateiktų duomenų teisingumą ir apskaičiavimo metodikas. Ekspertizės akte nustatyta areštuoto turto rinkos vertė 2022 m. kovo 22 d. sudaro 24 000 Eur.
6. CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis pažymėjo, kad jam nėra pateikti jokie įrodymai (aktualūs pardavimo skelbimai, vertinimo ataskaitos) skolininkės atstovo teiginiams pagrįsti. Patikrinus valstybinės įmonės Registrų centro viešai skelbiamą 2022 m. turto rinkos vertę (nustatyta masinio vertinimo būdu) areštuoto turto vertė yra 11 300 Eur. Masinio vertinimo būdu nustatyta turto vertė gali skirtis (ir dažniausiai nesutampa) nuo individualios turto rinkos vertės, kurią nustato turto vertinimo kvalifikaciją turintis turto vertintojas. Be to, skolininkės atstovas objektyvių įrodymų, nustatančių realiai kitokią turto kainą bei leidžiančių abejoti atliktu turto įkainojimu, nepateikė. Vien skolininkės nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįstas objektyviais duomenimis (šiais metais atlikta turto vertinimo ataskaita) apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad areštuoto turto vertė nustatyta neteisingai. Skolininkė ar jos atstovas nėra turto vertintojo kvalifikaciją turintys asmenys, todėl jų išreikštos abejonės dėl netinkamos vertės, vertinamos kritiškai. Be to, skolininkai turi teisę patys surasti areštuoto turto pirkėją prašydami parduoti butą už jiems priimtiną kainą, kuri padengtų visas skolas ir vykdymo išlaidas (CPK 704 straipsnis).
7. Antstolis nurodė, kad skolininkė nepateikia jokių objektyvių įrodymų dėl netinkamo areštuoto turto įvertinimo, todėl vykdomosiose bylose nebuvo pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę, o taip pat nėra jokio pagrindo naikinti informacinio pobūdžio antstolio patvarkymą dėl informavimo apie ekspertizės metu nustatytą turto rinkos vertę, kadangi pastarasis skirtas tik informuoti apie ekspertizės metu nustatytą turto rinkos vertę.
8. Suinteresuoti asmenys R. K., UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „GelvoraSergel“ atsiliepimų į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
10. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas iš esmės dėl turto vertintojo (eksperto) nustatytos skolininkams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (buto) rinkos vertės. Pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai apie antstolio paskirto turto vertintojo nustatytos netinkamos areštuoto turto vertės yra nepagrįsti, t. y. tik deklaratyviai nurodyta, tačiau civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta, kad ginčo turto vertė yra didesnė nei įvertino turto vertintojas. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėja būtų dėjusi pastangas, siekiant objektyviai nustatyti, jos manymu, aukštesnę turto vertę (būtų teikusi turto vertinimo ekspertizę ir pan.). Pagal CPK 682 straipsnio nuostatas, skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė (pareiškėja) teiktų tokio pobūdžio prašymą. Pareiškėjos skundas nėra motyvuotas, o išdėstyta tik subjektyvi (niekuo nepagrįsta) pareiškėjos/pareiškėjos atstovo nuomonė.
11. Teismas pažymėjo, kad byloje turto vertinimą atliko turto vertintojas I. M., turintis galiojantį 2011 m. spalio 6 d. išduotą Nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. A000613 bei yra įrašytas į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo abejoti nei I. M. kompetencija ir tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei paties ekspertizės aktų išvadose nurodytos turto rinkos vertės teisingumu.
12. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė kad antstolio skundžiami veiksmai ir priimti sprendimai atitinka jiems keliamus įstatymų reikalavimus, nepažeidžia vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjos skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pareiškėja, nesutikdama su atliktos ekspertizės nustatyta areštuoto turto rinkos verte, prašė antstolio skirti pakartotinę ekspertizę. Pareiškėja nurodė, kad buto, (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė yra ženkliai per maža, kadangi viešai skelbiami duomenys apie parduodamų butų kainų tendencijas minimoje vietovėje patvirtina, kad tokio tipo butų rinkos vertė svyruoja nuo 36 000 iki 40 000 Eur. Kadangi visi duomenys yra lengvai, viešai prieinami, todėl pareiškėja, manydama, kad tokių išrašų jai nereikia teikti, jų kartu su skundu nepateikė.
13.2. Pareiškėjos nuomone, antstolis neturėjo teisės savo nuožiūra spręsti dėl pakartotinės ekspertizės reikalingumo skyrimo, kadangi yra šališkas ir suinteresuotas turtą parduoti kuo greičiau.
13.3. Nepriklausomai nuo to, kad pareiškėja nepateikė jos poziciją pagrindžiančių išrašų, yra akivaizdu, kad dėl bendrų nekilnojamojo turto rinkos rodiklių išaugimo padidėjo ir nekilnojamojo turto rinkos vertė, todėl antstolio patvarkymu nustatyta areštuoto turto rinkos vertė pirmos instancijos teismui turėjo kelti pagrįstų abejonių savo teisingumu. Kaip matyti, yra vengiama gauti objektyvų papildomą turto įvertinimą - atlikti pakartotinę ekspertizę.
13.4. Pareiškėjos nuomone, jos atžvilgiu turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, nes antstolis nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad būtų objektyviai nustatyta areštuoto turto rinkos vertė.
2. Antstolis R. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Ekspertas, vertindamas skolininkams priklausanti turtą, įvertino jo dislokaciją bei kitus individualius objekto požymius. Atsižvelgta į visas atskiro nekilnojamojo turto objekto individualias savybes (įrengimo lygi, nusidėvėjimą, patrauklumą rinkoje dėl paties objekto dydžio, tikslios dislokacijos, privažiavimo prie jo, šalia esančių statinių ar kitų objektų ar kitokias individualias savybes). Ekspertizės akte išdėstyti argumentai ir pateikti faktiniai duomenys turto rinkos vertei pagristi.
14.2. Skolininko ar išieškotojo pateikiami prieštaravimai dėl areštuoto turto vertes netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagristą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus. Vien skolininkės teiginiai apie viešai skelbiamus duomenis dėl parduodamų butų kainų tendencijų Vilniaus rajone bei apie numanomą areštuoto buto kainą (nuo 36 000 iki 40 000 Eur) yra nepakankami padaryti išvadai dėl netinkamo turto įvertinimo vykdymo procese.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis R. V. vykdymo procese, vykdydamas skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininkų B. K. ir R. K., 2022 m. kovo 2 d. patvarkymu Nr. S-22-179-6118 paskyrė areštuoto turto (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ekspertizę rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę atlikti buvo pavesta UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“.
6. 2022 m. kovo 22-23 d. vertintojas I. M. antstolio užsakymu parengė ekspertizės aktą Nr. E-22-03-22-IR132. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta 24 000 Eur.
7. 2022 m. kovo 24 d. antstolis R. V. priėmė patvarkymą Nr. S-22-179-8511 dėl informavimo apie nustatytą areštuoto turto rinkos vertę, kuriuo informavo skolininkus, kad atlikus ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti (ekspertizės aktas Nr. E-22-03-22-IR132) areštuoto turto rinkos vertė nustatyta 24 000 Eur.
8. Pareiškėja, nesutikdama su antstolio patvarkymu nustatyta turto verte, 2022 m. balandžio 13 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kurį antstolis atmėtė 2022 m. balandžio 20 d. patvarkymu.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, nurodydama, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja įrodė vertinimo metu nustatytos turto kainos nepagrįstumą; antstolis nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad būtų objektyviai nustatyta areštuoto turto rinkos vertė.
10. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skolininko turtas turi būtų įkainotas rinkos kainomis, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
11. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje, turto kaina. Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra visų pirma antstolio tiesioginė pareiga. Teismų praktikoje konstatuota, kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta reali galimybė taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Turto įkainojimas turi atitikti galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2022 m. kovo 24 d. patvarkymu, nustatydamas aukščiau nurodyto pareiškėjos turto pradinę pardavimo iš varžytynių kainą, vadovavosi savo srities profesionalo turto vertintojo I. M. turto vertinimo ataskaita. Turto vertintojui atliekant ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, turto rinkos vertę nustatinėjo asmuo, turintis specialiųjų žinių ir atitinkamą kvalifikaciją, laikydamasis turto vertinimo principų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5, 8-9 str.) kitų turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų bei metodikų reikalavimų, pagrįsdamas turto vertinimo metodo pasirinkimą (Ekspertizės akto 8-10, 34-37 lapuose nurodomas išsamus teisės aktų, bei kitų šaltinių, kuriais buvo vadovautasi atliekant pareiškėjo turto vertinimą, sąrašas, pagrįstas turto vertinimo metodo pasirinkimas).
13. Remiantis CPK 681 straipsnio 4 dalimi, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
14. Pareiškėja kartu su skundu ir atskiruoju skundu nepateikė jokių turto vertintojo nustatytos vertės nepagrįstumą pagrindžiančių įrodymų, rėmėsi išimtinai savo subjektyvia nuomone apie turto vertintojo nustatytos vertės nepagrįstumą (CPK 178 str.).
15. Pareiškėjos manymu, skundžiamas patvarkymas naikintinas ir dėl to, kad jo priėmimo metu pareiškėjos turto vertė buvo padidėjusi ir neatitiko turto vertės, nustatytos antstolio 2022 m. kovo 24 d. patvarkymu. Nurodė, kad pastaruoju metu butų pardavimo kainos Vilniuje ir Vilniaus rajone ypatingai išaugo.
16. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 2 dalimi, vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
18. Pareiškėja vien deklaratyviai nurodė, tačiau civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad reikšmingai padidėjo ne tik bendra nekilnojamojo turto Vilniuje ir Vilniaus rajone kaina, tačiau taip pat ir pareiškėjos konkretaus turto vertė (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėja būtų dėjusi pastangas, siekiant objektyviai nustatyti, jos manymu, pasikeitusią iš varžytinių parduodamo turto vertę ir vertės padidėjimą patvirtintų pareiškėjos pateikti įrodymai (CPK 178 str.).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad ne bet koks faktinės iš varžytynių parduodamo turto vertės pokytis yra pagrindu pripažinti, kad anksčiau nustatyta turto vertė yra nepagrįsta, esmingai neatitinkanti faktinės rinkos situacijos.
20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nustatant, ar turtas iš varžytynių parduodamas už mažesnę nei pagal įstatymą nustatytą kainą, skirtumas tarp turto pardavimo iš varžytynių kainos ir kainos, kuria įkainotas turtas, turi būti esminis. Orientacinis kainų skirtumas pripažintinas esmingai mažesniu ar didesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė ar didesnė negu byloje nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011).
21. Pareiškėjai neįrodžius, kad iš varžytynių parduodamo turto vertė padidėjo ir kad turto vertės pokytis parduodant turtą iš varžytynių yra esminis, iš esmės sumažinantis galimybę varžytynėse parduoti turtą už sumą, artimą tokio turto kainos vidurkiui rinkoje, spręstina, jog pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjos turto kaina nustatyta netinkamai ir antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, turto vertinimo metu nustatyta turto rinkos verte vadovavosi nepagrįstai. Pareiškėja nepateikė į bylą patikimų įrodymų, leidžiančių suabejoti turto vertinimo metu nustatytos įkeisto turto vertės pagrįstumu bei tikslumu (CPK 178 str.).
22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu patvarkymu buvo nustatyta tik pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina, tačiau ne kaina, kurią neabejotinai sumokės varžytynes laimėjęs dalyvis. Turto faktinei kainai esant didesnei nei skundžiamu patvarkymu nustatyta pradinė turto pardavimo iš varžytynių vertė ir turtui esant paklausiam varžytynėse dalyvaujantys dalyviai konkuruodami tarpusavyje turėjo sąlygas turtą įsigyti už didesnę nei skundžiamu patvarkymu nustatyta kainą.
23. Iš kartu su antstolio atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto antstolio 2022 m. gegužės 24 d. pranešimo apie laimėtas varžytynes matyti, kad turtas buvo parduotas už 25 290 Eur kainą, taigi artimą kainai, kurią nustatė turto vertintojas (24 000 Eur) ir kuria vadovavosi antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą. Šios aplinkybės papildomai patvirtina išvadą, kad antstolis skundžiamu patvarkymu, nustatydamas parduodamo iš varžytynių turto kainą, pagrįstai vadovavosi turto vertintojo atliktu vertinimu.
24. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą ir vadovaudamasis turto vertinimo metu nustatyta turto rinkos verte, laikėsi teisės aktų reikalavimų, neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu.
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytą, atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Inga Staknienė