Civilinė byla Nr. e2A-505-480/2022

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00332-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18,1;3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Laimos Kriaučiūnaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Škirio transportas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1587-374/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinė bendrovė „Dorcas“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Škirio transportas“ dėl pirkėjo teisių gynimo, nuostolių atlyginimo, trūkumų šalinimo sumos atlyginimo, sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo byloje individuali įmonė „Agrosistema“.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dorcas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 11 131,03 Eur sumą transporto priemonės – buldozerio Komatsu D51PX22, trūkumams pašalinti, 6 173,09 Eur patirtų papildomų nuostolių: 238,69 Eur už buldozerio transportavimą iš Kauno į Ažugirius ir iš Ažugirių į Kauną, 151,36 Eur už leidimą vežti negabaritinį krovinį, 192,84 Eur už patikrą KOMATSU servise, 5 590,20 Eur su PVM už kito buldozerio nuomą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitos faktūros STSF Nr. 0102 pagrindu iš atsakovės įsigijo transporto priemonę – buldozerį Komatsu D51PX22, 2007 m., už 40 000 Eur (su PVM 48 400 Eur). Vienas pagrindinių aspektų, lėmusių ieškovės apsisprendimą pirkti buldozerį, buvo tai, kad buldozeris buvo dirbęs tik 6 500 moto valandų (tai nurodyta ir sąskaitoje). 2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovė su atsakove sudarė traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo–pardavimo sutartį ir tą pačią dieną ieškovė faktiškai pasiėmė buldozerį. Prieš perkant buldozerį atsakovė suteikė ieškovei žodinę 1 metų garantiją buldozerio remontui. Praėjus dviems darbo dienoms po darbo stumdant žemes su buldozeriu, buvo pastebėta, kad buldozerio peilis nelaiko, todėl ieškovė iš karto telefonu informavo atsakovę. Kadangi peilio gedimas netrukdė žemių stumdymui ir neturėjo neigiamų pasekmių tolimesniam darbui, jis buvo naudojamas ir buvo laukiama, kol atvyks atsakovės žadėtas mechanikas peilio tvarkymui. Po mėnesio laiko, pradirbus su buldozeriu 176,30 moto valandų, jis nustojo veikti. Apie situaciją ieškovė iš karto informavo telefonu atsakovę, kuri nurodė, jog ieškovė kreiptųsi į meistrą R. Z. Utenoje, kuris jau buvo tvarkęs buldozerio peilį bei bortinės pavaros riebokšlį. Mechanikui Utenoje telefonu nurodžius, jog atsisakoma tvarkyti defektus, 2020 m. lapkričio 13 d. ieškovė kreipėsi į AS Baltem Vilniaus filialą (jie yra oficialūs Komatsu atstovai), kur buvo atlikta buldozerio diagnostika. Už diagnostiką ieškovei buvo pateikta 2020 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SIP089125 192,84 Eur sumai. Atlikus diagnostiką, buvo nustatyti gedimai bei pateiktas remonto pasiūlymas 5 892,59 Eur su PVM sumai. 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę elektroniniu laišku, prašydama kuo skubiau pateikti galimus sprendimus dėl gedimų pašalinimo. Atsakovė žadėjo išspręsti gedimą bei prašė nevežti į kitas dirbtuves, po kelių dienų buldozerio apžiūrėti atvyko R. Z., kuris nurodė, kad remontas kainuos apie 2 000–3 000 Eur. Atsakovė nurodė buldozerį nuvežti į individualią įmonę (toliau – IĮ) „Agrosistema“ meistrui R. Z., atsisakė, kad buldozeris būtų tvarkomas kitose remonto dirbtuvėse, nes kitur neva per brangu. Kadangi atsakovė buvo prisiėmusi įsipareigojimą tvarkyti buldozerį garantiniu 1 metų laikotarpiu, 2020 m. lapkričio 20 d. buldozeris buvo nuvežtas į IĮ „Agrosistema“, adresu (duomenys neskelbtini), ir priėmimo–perdavimo aktu perdavė jį R. Z., kuris nustatė, kad buldozeris sugedęs rimčiau negu manė, todėl buvo nurodyta remonto kaina – 8 800 Eur be PVM, tačiau atsakovė patikino, jog remontas tiek tikrai nekainuos, todėl nurodė palikti buldozerį remontuoti R. Z.. Ieškovė, siekdama greičiau išspręsti situaciją, nurodė, kad galėtų prisidėti 1/2 dalimi prie remonto išlaidų, jei remontas, kaip teigė atsakovė, nekainuos daug. Vėliau atsakovė visiškai pakeitė savo poziciją ir nesutinka, kad yra davusi garantiją. 2021 m. sausio 27 d. ieškovė nuvyko atsiimti buldozerį, o supratusi, kad atsakovė nemokės remonto išlaidų, todėl atsiimant buldozerį ieškovė pasitelkė antstolę faktinių aplinkybių konstatavimui. Atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą, paaiškėjo, jog buldozerį iš dalių surinko R. Z., nes buldozeris dalimis buvo parvežtas iš Prancūzijos. Ieškovė jokiu būdu nebūtų pirkusi buldozerio, jei šis faktas jai butų atskleistas prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Už remontą buvo pateikta 2021 m. sausio 21 d. PVM sąskaita faktūra AGS Nr. 337 dar didesnei 9 199,20 Eur (su PVM 11 131,03 Eur) sumai. Buldozerio transportavimui iš Kauno į Ažugirius (į IĮ „Agrosistema“) ir iš Ažugirių į Kauną ieškovė patyrė 238,69 Eur nuostolį. Taip pat buvo būtina sumokėti mokesčius už leidimą vežti negabaritinį krovinį: 2020 m. lapkričio 20 d. buvo sumokėtas 59,62 Eur mokestis, 2021 m. sausio 26 d. – 91,74 Eur mokestis. Ieškovė darbų atlikimui buvo sudariusi dvi rangos sutartis, kurių pagrindu, atliko darbus objektuose su buldozeriu – būtent dėl to ieškovė ir įsigijo buldozerį, kad galėtų vykdyti sutartis. Sutarčių sąlygos dėl vėlavimo atlikti darbus yra griežtos, todėl ieškovė, kol negalėjo naudoti nupirkto buldozerio, privalėjo nuomotis kitą buldozerį, dėl ko už nuomą patyrė 5 590,20 Eur su PVM nuostolį. Už patikrą Komatsu servise buvo patirta 192,84 Eur išlaidų. Iš viso ieškovė patyrė 6 173,09 Eur papildomą žalą. Net ir 2021 m. sausio 27 d. parsivežus buldozerį po remonto, padirbus su juo kelias valandas, buldozeris vėl pradėjo gesti, dėl ko buvo atvykęs jo apžiūrai R. Z., kuris prasitarė, kad greičiausiai ne kartą dar atvyks į Kauną remontuoti buldozerio.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė MB „Škirio transportas“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė užsiima ūkine-komercine veikla, perka ir parduoda specializuotą techniką. Atsakovė įsigijo buldozerį 2007 m. Komatsu D51PX-22 Prancūzijoje. Buldozeris buvo transportuotas į Lietuvą. Įsigyjant šį buldozerį atsakovė žinojo, jog neveikia buldozerio hidrauliniai siurbliai, todėl buldozerį iš karto nuvežė į IĮ „Agrosistema“ remontui. Apie buldozerio būklę ir atliktus remonto darbus atsakovė buvo informavusi ieškovę, nesuteikė jokios garantijos – nei žodinės, nei rašytinės. Atsakovė, norėdama pagelbėti remontuojant buldozerį, pasiūlė ieškovei kreiptis į meistrą, kuris remontavo buldozerį prieš jį parduodant. Remonto darbai, kurie buvo atlikti buldozeriui prieš jį parduodant, buvo nesusiję su gedimu, dėl kurio į atsakovę kreipėsi ieškovė. Šalys gerai žinojo, jog buldozeris yra naudotas, buldozerį ieškovė išbandė, su buldozerio būkle susipažino, dėl jo būklės jokių pretenzijų atsakovei neturėjo. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė būtų suteikusi buldozeriui 1 metų žodinę garantiją ar kitų dokumentų, iš kurių būtų galimą spręsti apie tariamo žodinio susitarimo viršenybę prieš rašytinį dokumentą (PVM sąskaitą faktūrą ir joje nurodytą prierašą). Atsakovė parduodama buldozerį buvo sąžininga, jį suremontavo naujomis originaliomis detalėmis, atliktus darbus nurodė pirkėjui, tačiau atsakovė negali atsakyti už gedimus, kurių pati nežinojo ir negalėjo žinoti. Atsakovė neneigia, jog dėl buldozerio remonto bendravo su IĮ „Agrosistema“ bei su ieškove, taip pat neneigia, jog ieškovės siekis buvo, jog atsakovė kompensuotų dalį remonto kainos, tačiau atsakovė nėra sutikusi su ieškovės pageidavimu kompensuoti dalį remonto kainos, apie tai kalba buvo, tačiau tai tebuvo ieškovės noras ir pozicija, kurią ir nurodė R. Z.. Be to, atsakovei buvo aktualu sužinoti, ar sugedo tie patys agregatai, kurie anksčiau buvo suremontuoti naujomis originaliomis detalėmis. Jeigu būtų paaiškėję, kad sugedo tie patys agregatai, tokiu atveju atsakovė ir spręstų šį klausimą, kadangi vienaip ar kitaip už šiuos darbus ji buvo sumokėjusi IĮ „Agrosistema“, tačiau ieškovės teiginiai dėl tų pačių agregatų sugedimo, nepasitvirtino, todėl ir atsakovei nebuvo pagrindo detaliau svarstyti šį klausimą. Buldozeris į Lietuvą buvo pargabentas su išardytais siurbliais, siurblių išėmimas ar gabenimas į Lietuvą atskirai neturi jokios įtakos buldozerio kokybei ar ieškovės pasirinkimui jį pirkti, ypač, kad tas faktas jai buvo žinomas. Įvykęs gedimas niekaip negali būti laikomas paslėptu, kadangi šio gedimo nebuvo buldozerio pardavimo ieškovei metu. Tai yra naujai atsiradęs gedimas. Ieškovė per pora darbo mėnesių pati sugadino buldozerį.

4.       Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo IĮ „Agrosistema“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo teikia sunkiasvorių transporto priemonių remonto paslaugas. Atsakovė susitarė su trečiuoju asmeniu dėl buldozerio Komatsu D51 remonto darbų bei buldozerį pristatė trečiajam asmeniui. Buldozeris buvo pristatytas ant tralo su išardytu hidrauliniu siurbliu. Trečiasis asmuo atliko buldozerio hidraulinių siurblių surinkimo bei remonto darbus bei pakeitė dešinės pavaros reduktoriaus išorinį riebokšlį (salniką). Visi remonto darbai buvo atlikti naujomis originaliomis detalėmis. 2020 m. lapkričio mėnesį į trečiąjį asmenį kreipėsi atsakovė ir nurodė, jog buldozerį įsigijusi ieškovė teigia, kad sugedo jau anksčiau remontuotos buldozerio dalys. 2020 m. lapkričio 20 d. ieškovė pristatė buldozerį trečiajam asmeniui. Buldozeris buvo suremontuotas bei už trečiojo asmens atliktus darbus ieškovei 2021 m. sausio 21 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra AGS Nr. 337. Ieškovės užsakymu, trečiasis asmuo suremontavo buldozerio dešinės pusės pavaros plunžerinę grupę bei papildomai profilaktiškai pakeitė kairės pavaros išorinių riebokšlių komplektą, bei vidinės pavaros hidrovariklio guolių komplektą. Dalis trečiasis asmuo užsakė iš oficialių Komatsu atstovų – AS Baltem Vilniaus filialo, guoliai buvo užsakyti iš specializuotų guolių tiekėjų. Suremontuotą buldozerį ieškovė išsivežė. Vėliau ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl buldozerio remonto, kuris buvo atliktas ieškovės užsakymu. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens vyko susirašinėjimas, trečiojo asmens atstovas R. Z. ne kartą vyko apžiūrėti buldozerio, nuvykęs prie buldozerio ne kartą matė, jog buldozeris yra naudojamas (atliko stumdymo darbus), nors esant tokiai klaidai trečiasis asmuo ne kartą nurodė, jog eksploatuoti buldozerio iki apžiūros nerekomenduoja. Buldozerio hidraulinių siurblių remonto darbai niekaip nesusiję su gedimais ir tuo pačiu remonto darbais, kuriuos trečiasis asmuo atliko ieškovės užsakymu. Iš ieškovės argumentų akivaizdu, jog ieškovė nepagrįstai semantiškai aiškina vienu ir kitu atveju atliktus darbus, pavyzdžiui, jeigu vienoje sąskaitoje nurodyta, kad buvo keistas riebokšlis (salnikas) ir kitoje sąskaitoje nurodyta, jog buvo keistas riebokšlis, tai neva rodo, kad ir remontuota buvo ta pati dalis, nors riebokšlius (tame tarpe ir identiškus 12Y-27-11600) turi visai kiti buldozerio agregatai – šiuo atveju ir kairės, ir dešinės pavaros mechanizmai. Iš buldozerio buvo išimti tik siurbliai, buldozeris nebuvo išardytas dalimis, kaip bando interpretuoti ieškovė. Būtent ieškovė pageidavo, jog buldozerio remonto darbus atliktų trečiasis asmuo. Ši iniciatyva atėjo tiesiogiai iš ieškovės. Ieškovė pageidavo, kad atsakovė per pusę dalintųsi buldozerio remonto darbų kainą ir kalbėjo apie tai tuo metu, kai trečiojo asmens atstovas R. Z. buvo atvykęs apžiūrėti buldozerio 2020 m. lapkričio mėnesio viduryje, tačiau iš ieškovės ir atsakovės kalbos buvo galima suprasti, jog tai tėra ieškovės pageidavimas. Ieškovės teiginiai, susiję su neva netinkamos alyvos supylimu, visiškai nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 11 131,03 Eur sumą transporto priemonės – buldozerio Komatsu D51PX22 2007 m., trūkumams pašalinti, 6 173,09 Eur patirtų papildomų nuostolių (238,69 Eur už buldozerio transportavimą iš Kauno į Ažugirius ir iš Ažugirių į Kauną, 151,36 Eur už leidimą vežti negabaritinį krovinį, 192,84 Eur už patikrą Komatsu servise, 5 590,20 Eur su PVM už kito buldozerio nuomą), 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 228,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės 18,60 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.

6.       Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovės atsakomybės už netinkamos kokybės naudoto buldozerio Komatsu D51PX22 pardavimą bei pirkėjo teisių, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą.

7.       Teismas nurodė, kad nors atsakovė nesutinka su ieškovės nuomone dėl garantijos suteikimo, neigia davusi tokias garantijas, tačiau iš nustatytų aplinkybių seka, jog atsakovė turėjo garantuoti, kad parduodamas naudotas buldozeris tinkamas naudoti ir yra geros techninės būklės.

8.       Teismas sutiko su ieškovės nuomone, jog lyginant byloje pateiktoje 2021 m. sausio 21 d. sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus ir medžiagas, t. y. IĮ „Agrosistema“ darytą remontą, su AS Baltem Vilniaus filialo 2020 m. lapkričio 13 d. darbų aktu ir IĮ „Agrosistema“ 2020 m. liepos 31 d. sąskaita faktūra, t. y. remontu, kurį darė prieš buldozerio pardavimą, matyti, jog tai analogiški, susiję darbai, nes buvo remontuota hidraulinė sistema, kuri yra vientisas darinys, mechanizmas, kai šios sistemos agregatų defektai lemia ir kitų šios sistemos agregatų gedimą.

9.       Teismas pažymėjo, kad ginčo buldozeriui nustatyti defektai aiškiai yra neakivaizdūs ir nematomi be specialaus tyrimo, ir sprendė, jog atsakovei šie trūkumai buvo žinomi, tačiau nebuvo atskleisti pirkėjui.

10.       Teismas konstatavo, kad ginčo buldozerio po pirkimo atsiradę trūkumai buvo nulemti jau pardavimo metu buvusių paslėptų trūkumų ir už juos atsako pardavėjas – atsakovė.

11.       Teismas, nustatęs, kad ieškovė apie daikto trūkumus pranešė atsakovei 2020 m. lapkričio 16 d. rašytine pretenzija, t. y. parėjus 2 mėnesiams nuo daikto pirkimo sutarties, sprendė, jog tai yra pakankamai protingas terminas pretenzijai pareikšti.

12.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė teismui įtikinamų įrodymų apie tai, jog buldozeris nuo pirkimo momento buvo nuolat eksploatuojamas, dėl ko ir sugedo.

13.       Teismas sprendė, kad atsakovė neteikė teismui įrodymų apie tai, jog ji sutarties sudarymo momentu nežinojo arba negalėjo žinoti apie paslėptus daikto trūkumus.

14.       Teismas vertino, kad dėl paaiškėjusių daikto trūkumų buldozerio nebuvo galima naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, nes jo naudingumas buvo sumažėjęs taip, jog daikto pirkėjas galimai būtų jo nepirkęs arba siūlęs mokėti už jį mažesnę kainą nei pirkimo–pardavimo sutartyje šalys yra nurodę.

15.       Teismas sprendė, jog pardavėjas turėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad parduodamas buldozeris neturi paslėptų daikto trūkumų, o šios nuostatos neįgyvendinęs, turi prisiimti neteisėto veikimo pasekmes.

16.       Teismas, nustatęs, kad liudytojas K. P. yra glaudžiai susijęs su atsakovu, kritiškai vertino šio liudytojo parodymus, ir sutiko su ieškovės nuomone, jog liudytojo K. P. pateikti paaiškinimai yra nereikšmingi bylos esmei, tik išdėstyti taip, kad sukeltų tokios reikšmės egzistavimo regimybę.

17.       Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, jog ieškovė sąmoningai žalingai eksploatavo ginčo buldozerį, elgėsi nerūpestingai, neracionaliai ir netinkamai elgėsi su ginčo buldozeriu, ir sprendė, jog ieškovė nepripažintina kalta dėl žalos atsiradimo ar jos dydžio, todėl atsakovei netaikė atleidimo nuo civilinės atsakomybės.

18.       Teismas sprendė, kad buldozerio defektai buvo atsiradę iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir jo tinkamai eksploatuoti ieškovė po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo neturėjo realios galimybės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

19.       Apeliaciniu skundu atsakovė MB „Škirio transportas“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.       Ieškovė įrodinėjo, kad buldozeris turėjo paslėptų trūkumų, kurie paaiškėjo vėliau. Ieškovei kilo pareiga šias aplinkybes įrodyti, tačiau ieškovė jų neįrodė. Be to, byloje buvo surinkti įrodymai, kurie šalina atsakovės, kaip pardavėjo, atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 5 dalį ir (ar bent) pagal 6.333 straipsnio 3 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas tai patvirtinančių įrodymų byloje nevertino arba deklaratyviai nurodė, kad tokių įrodymų nebuvo pateikta. Nebuvo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė ginčo buldozerį pardavė esant paslėptiems trūkumams, kadangi byloje buvo surinkta įrodymų, jog jokių trūkumų, apie kuriuos atsakovė galėtų žinoti, nebuvo pirkimo–pardavimo metu ir daiktą ieškovė ilgą laiką naudojo pagal paskirtį.

19.2.       Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nevertino visų byloje surinktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtino, jog jokie ginčo buldozerio gedimai pirkimo–pardavimo metu neegzistavo, o vėliau ieškovei paaiškėję gedimai nėra susiję su iki pirkimo–pardavimo atliktais buldozerio remonto darbais, t. y. nebuvo paslėptų buldozerio trūkumų, apie kuriuos atsakovė žinojo ar turėjo žinoti.

19.3.       Teismas nutartyje selektyviai atrinko ieškovės pozicijai palankius įrodymus, kurie buvo vertinami nutarties motyvuose, tačiau nepasisakė dėl kokių priežasčių įrodymai, patvirtinantys, aplinkybę, kad vienu ir kitu atveju buvo remontuojami visiškai kiti buldozerio agregatai, laikytini nepatikimais ir atmestinais (t. y. byloje buvo visiškai priešingas aplinkybes ieškovei liudijantys įrodymai, tačiau teismas dėl jų atmestinumo ar patikimumo nepasisakė).

19.4.       Pati ieškovė, duodama parodymus, ir ieškovės kviesti liudytojai patvirtino netinkamą ieškovės vykdytą ginčo buldozerio eksploataciją, todėl buvo realus pagrindas spręsti dėl atsakovės, kaip pardavėjo, atsakomybę šalinančių aplinkybių buvimo pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį. Be to, ir dėl atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimo, atsižvelgiant į ieškovės kaltus veiksmus su buldozeriu bei faktą, kad ne tik atsakovė, bet ir ieškovė buvo profesionalai šioje srityje.

19.5.       Priimant skundžiamą sprendimą buvo remiamasi akivaizdžiai nepatikimo liudytojo F. V. parodymais. Šis liudytojas ieškovės įmonėje de facto dirbo tiek iki duodamas parodymus byloje, tiek 2021 m. rugsėjo 22 d. jų davimo metu, tiek ir po to, nors teigė priešingai. Tikėtina, jog šis liudytojas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, jo parodymai taip pat sudarė pagrįstą pagrindą nepasitikėti šio liudytojo byloje duotais paaiškinimais, kaip neatitinkančiais tikrovės. Dėl to, atsakovės vertinimu, šiais parodymais nebuvo pagrindo remtis, kas taip pat galėjo kelti abejonių dėl pačios ieškovės sąžiningumo renkant įrodymus byloje.

19.6.       Teismas dėl nesuprantamų priežasčių vertino liudytojo K. P. parodymus kritiškai, nes neva K. P. susijęs su atsakove, nors K. P. paaiškinimus pagrindė byloje esantys vaizdo įrašai bei nuotraukos. Lygiai taip pat ieškovės darbuotojai, liudytojai M. J. ir F. V. yra susiję su ieškove darbiniais santykiais, tačiau teismas jų parodymus vertino priimtinais.

19.7.       Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai remtasi ir UAB „VST Transportas“ direktoriaus A. V. duotais parodymais bei jo pasirašytu 2021 m. sausio 28 d. raštu. Šis pasirašytas raštas, dėl neva atsakovės buldozeriui suteiktos garantijos, šios bylos kontekste neturėjo būti vertinamas kaip susijęs ar ieškovės poziciją patvirtinantis įrodymas. Priimant skundžiamą nutartį nebuvo pagrindo remtis šiuo dokumentu, kuris neaišku kokiais tikslais surašytas su situacija nesusijusio asmens A. V. ir kuriame šis asmuo liudija apie garantijos davimo aplinkybes, kurių nei negali paliudyti (nes jų nėra matęs, girdėjęs ar jose dalyvavęs), taigi šis dokumentas nebuvo objektyvus ir patikimas įrodymas.

20.       Ieškovė UAB „Dorcas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

20.1.       Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodė, kad iš pastarosios įsigijo tariamai tvarkingą buldozerį, kurį apžiūrėjo ir kuriam atsakovė suteikė garantiją, ir kuriam nedelsiant po pirkimo (jau per pirmąsias darbo dienas) išryškėjo trūkumai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.333 straipsnio 1 dalimi ir ieškinį tenkino.

20.2.       Ieškovė už didelę 48 400 Eur sumą įsigijo 2007 m. pagamintą ginčo buldozerį, kuris, anot pardavėjo, buvo visiškai suremontuotas ir jam buvo suteikta garantija, tačiau ginčo buldozerio trūkumai pradėjo ryškėti nedelsiant po pirkimo (jau pirmas darbo dienas), o po beveik dviejų mėnesių ir vos 176 moto valandų buldozeris visiškai nustojo veikti, todėl teismo pagrįstai konstatuota, kad atsakovės parduotas daiktas ieškovei neatitinka kokybės reikalavimų, o šie trūkumai egzistavo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.

20.3.       Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas, priimtas tinkamai pritaikius materialinės teisės normas bei įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl yra tvirtas pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20.4.       Atsakovė apeliaciniame skunde dėsto įvairius techninius teiginius apie buldozerio agregatus, kuriems objektyviai aiškinti akivaizdžiai reikia specialiųjų žinių. Atsakovė apie tai plačiai pasisako apeliaciniame skunde, nors bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių objektyviais įrodymais neįrodinėjo.

20.5.       Apeliaciniame skunde išdėstytos interpretacijos ir manipuliacijos tuo, kuri buldozerio agregatų pusė buvo remontuota, yra atmestinos, nes teisinės reikšmės tai neturi, kadangi trečiojo asmens atstovo remontuoti agregatai yra vienos sistemos dalis ir vienoje sistemoje pardavimo metu buvęs defektas lėmė visos sistemos blogą veikimą, naujus gedimus. Įrodymų visuma ir bendra logika leidžia daryti akivaizdžiai išvadą, jog labiau tikėtina, kad dėl netinkamai atlikto remonto, kai atsakovė nusipirko buldozerį, šis ieškovei buvo parduotas su paslėptu defektu, be to, dar nuslepiant faktą, jog buldozeris rinktas iš dalių, ir šis paslėptas defektas vėl pasirodė, kai ieškovė pradėjo eksploatuoti buldozerį.

20.6.       Byloje nustatyta, jog ieškovės atstovas atsakovę dėl trūkumų informavo vos jiems pasireiškus, bet pastaroji nurodė, kad dirbti galima ir pateikė instrukcijas kaip elgtis. Įrodymų, patvirtinančių netinkamą, neracionalų ir žalingą buldozerio naudojimą, byloje nėra pateikta. Teiginys, jog buldozeris buvo nepertraukiamai naudojamas, yra ne tik neįrodytas, bet ir aiškiai nepagrįstas, nes pačiai atsakovei yra žinoma, kad su tokia technika yra dirbama jos neapkraunant. Atsakovei neabejotinai yra žinoma, nors neatskleidžiama apeliaciniame skunde, kad nurodomas moto (darbo) valandų skaičius per se (iš lot. savaime) nereiškia, kad būtent tiek laiko ginčo buldozeris atliko darbus (stumdė žemę ar pan.). Sunkiosios technikos (ginčo buldozerio) moto (darbo) valandų matuoklis, skirtingai nei lengvųjų automobilių ridos (kilometražo) matuoklis, veikia ne buldozerio judėjimo metu, tačiau visą laiką nuo jo variklio užvedimo iki variklio užgesinimo.

20.7.       Atsakovė turėjo teisę prašyti skirti teismo ekspertizę (o jai ir tenka tokia pareiga, kadangi pardavėjas turi įrodyti, jog atsiradę defektai nebuvo pardavimo metu), bet jos neprašė ir aiškiai vien dėl to, jog ji jai būtų nepalanki, kadangi jau iš byloje surinktų įrodymų visumos galima daryti logiškas išvadas apie išryškėjusių buldozerio defektų buvimą dar iki pardavimo ieškovei.

20.8.       Apeliaciniame skunde dėstomi nepagrįsti motyvai, visiškai paneigiami bylos medžiagoje esančiais įrodymais ir teismo posėdžio metu gautais šalių paaiškinimais. Atsakovei yra puikiai žinoma, kad teismo posėdžio metu ieškovės direktorius ir kiti darbuotojai paaiškino, jog atsiradus trūkumams direktorius skambino atsakovės atstovui, o šis telefoninio pokalbio metu, pasikonsultavęs su trečiojo asmens atstovu R. Z., nurodė tęsti darbus. Telefoninio pokalbio metu su R. Z. pastarasis nurodė tą patį; papildomai paaiškino, kad tai elektrinės dalies klaida, todėl reikia „nunulinti“ kompiuterį ir toliau dirbti.

20.9.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kodėl vadovavosi liudytojo F. V. paaiškinimais ir dėl ko liudytojas K. P. jokių reikšmingų bylai aplinkybių neužfiksavo ir nepaaiškino, todėl priimtas sprendimas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, priimtas įrodymų vertinimą atlikus tinkamai ir vadovaujantis įrodymų lygybes principu.

21.       Trečiasis asmuo IĮ „Agrosistema“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

21.1.       Šioje byloje nekyla klausimų dėl dalies trečiojo asmens atliktų darbų t. y. hidraulinių siurblių surinkimo bei remonto darbų, kadangi šis atsakovės užsakymu suremontuotas agregatas iki šiol veikia tinkamai, tačiau ieškovės nepagrįstu vertinimu trečiojo asmens pakeistas dešinės pavaros reduktoriaus išorinio riebokšlio keitimas neva rodo, jog buldozeriui prieš jį parduodant ieškovei, buvo remontuota ir vidinė dešinės pusės pavaros dalis. Tokia tiek ieškovės, tiek pirmosios instancijos teismo interpretacija visiškai nepagrįsta, kaip ir nepagrįsta išvada, jog vėliau sugedo ta pati anksčiau remontuota detalė – bortinė pavara.

21.2.       Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ieškovė manipuliatyviai ir visiškai nepagrįstai teigia, jog remontuoti agregatai yra vientisos sistemos dalis, todėl nėra teisiškai reikšminga, ką vienu ar kitu atveju remontavo trečiasis asmuo. Tokia pozicija visiškai nepagrįsta. Siekiant nustatyti, ar pirmu ir antru atveju buvo remontuojami tie patys agregatai, yra itin svarbu, suprasti, jog pirmu atveju pavaros išorinio riebokšlio keitimas ir to keitimo priežastys yra ir buvo visiškai nesusijusios su antru atveju keistu pavaros vidiniu riebokšliu ir kitais vidinės pavaros remonto darbais. Šių gedimų ir detalių sisteminis sąsajumas yra itin nutolęs.

21.3.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, jog tiek atsakovės, tiek ieškovės užsakymu buvo atlikti analogiški, t. y. tie patys ir susiję darbai. Grindžiant tokią nepagrįstą poziciją akivaizdžiai buvo vadovautasi tik dr. A. D. išvada ir buvo ignoruojama Kauno Technologijos Universiteto mechanikos mokslų habil. doc. dr. A. B. išvada.

21.4.       Priimant skundžiamą nutartį buvo remiamasi akivaizdžiai nepatikimo liudytojo F. V. parodymais. Aplinkybė, jog F. V. faktiškai atliko darbines funkcijas ieškovei, tuo metu, kai ieškovė ir F. V. deklaravo, jog jų nesieja darbiniai santykiai, yra dviguba apgaulė ir manipuliacija, kurią akivaizdžiai sumanė ieškovė, o ne jos faktinis darbuotojas F. V..

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

22.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

23.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

24.       Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė UAB „Dorcas" (toliau – ieškovė) 2020 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitos faktūros STSF Nr. 0102 pagrindu iš atsakovės MB „Škirio transportas“ (toliau – atsakovė arba apeliantė) įsigijo naudotą transporto priemonę – buldozerį Komatsu D51PX22 2007 m. (toliau – buldozeris) už 48 400 Eur su PVM sumą, kurį faktiškai perėmė 2020 m. rugsėjo 21 d. Jau per pirmąsias darbo su buldozeriu dienas išryškėjo trūkumai, todėl ieškovė apie jas iš karto telefonu informavo atsakovę. Atsakovė gedimą laikė smulkiu ir žadėjo atsiųsti mechaniką. Kadangi peilio gedimas netrukdė žemių stumdymui ir neturėjo neigiamų pasekmių tolimesniam darbui, todėl buldozeris buvo naudojamas ir buvo laukiama, kol atvyks atsakovės žadėtas mechanikas peilio tvarkymui. Nė dviem mėnesiams nepraėjus, pradirbus su buldozeriu 176,30 moto valandų, buldozeris nustojo veikti ir apie tai ieškovė iš karto informavo atsakovę telefonu. 2020 m. lapkričio 13 d. ieškovė kreipėsi į AS Baltem Vilniaus filialą – oficialų KOMATSU atstovą, kur buvo atlikta buldozerio diagnostika, nustatyti jo defektai. 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovė pateikė atsakovei rašytinę pretenziją. Ieškovė, atsisakiusi dalies reikalavimo, prašė priteisti jai iš atsakovės 11 131,03 Eur buldozerio trūkumams pašalinti ir 6 173,09 Eur patirtų papildomų nuostolių atlyginimo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

26.       Apeliaciniu skundu atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, kad buldozeris turėjo paslėptų trūkumų; byloje buvo surinkti įrodymai, kurie šalina atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybę. 

27.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus ir juos detalizuojančius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

28.       CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

29.       CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Iš šios nuostatos matyti, jog parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas.

30.       CK 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

31.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

32.       Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

33.       Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti.

34.       CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

35.       Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

36.       Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016).

37.       Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

38.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

39.       Minėtas pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

40.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė iš atsakovės įsigijo naudotą buldozerį. Ieškovės direktorius E. L. ir transporto vadybininkas M. J., atvykę pas atsakovę pirkti ekskavatorių, pamatė buldozerį, kuris vizualiai atrodė labai tvarkingas. Pasidomėjus atsakovės atstovo, šis paaiškino, kad buldozeris jau parduotas, jį parvežė iš Prancūzijos, sutvarkė bortinę pavarą, peilį, dabar jis techniškai tvarkingas, be gedimų, jam suteikta garantija. Paaiškėjus, kad buldozeris nebuvo nupirktas ir yra parduodamas, E. L. su buldozerio operatoriumi F. V. atvyko į atsakovės aikštelę jį apžiūrėti ir išbandyti. Teisme apklaustas liudytoju F. V. parodė, kad su buldozeriu jis tik truputį pavažiavo į priekį ir atgal, pasisukinėjo, bandė buldozeriu stumti žemes, nes buvo likęs mažas degalų likutis bake, o pardavėjas garantavo jo gerą techninę būklę. Girdėjo, kad pardavėjas davė pirkėjui žodinę garantiją. Aplinkybę, kad atsakovė garantavo buldozerio kokybę, patvirtina ne tik ieškovės direktoriaus E. L. paaiškinimai (išklausytas 2021 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio garso įrašas), liudytojų M. J. (išklausytas 2021 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas), F. V. (išklausytas 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas) parodymai, bet ir UAB „VST Transportas“ 2021 m. sausio 28 d. rašte, kurio teisėtumas nėra nuginčytas, pateikiama informacija bei šį raštą pasirašiusio direktoriaus A. V. parodymai teisme (išklausytas 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas), o taip pat trečiojo asmens IĮ „Agrosistema“ atstovo (savininko) R. Z. pokalbis, užfiksuotas  antstolės R. S. 2021 m. sausio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Netikėti prieš tai paminėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie nuoseklūs, papildantys vienas kitą, neprieštaraujantys vieni kitiems ir rašytiniams įrodymams.

41.       Byloje nustatyta, kad buldozerio trūkumai pradėjo ryškėti nedelsiant po jo pirkimo – jau per pirmąsias darbo dienas, o po beveik dviejų mėnesių ir vos 176 moto valandų buldozeris visiškai nustojo veikti. Apeliantės deklaratyvūs teiginiai apie ieškovės vykdytą netinkamą buldozerio eksploataciją yra nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo liudytojo K. P. parodymais (išklausytas 2021 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas), nes, paprašytas A. Š., buldozerio darbą jis stebėjo 2021 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesiais, tuo tarpu buldozeris ieškovei buvo perduotas 2020 m. rugsėjo 21 d., pirma rašytinė pretenzija dėl buldozerio trūkumų buvo pareikšta 2020 m. lapkričio 16 d., o trūkumai, dėl kurių vyksta teisminis ginčas, pataisyti 2021 m. sausio 21 d. Bylos duomenys liudija, kad pati atsakovė, pasikonsultavusi su R. Z., leido ieškovei eksploatuoti ir naudoti buldozerį, pasireiškus jo pirmiesiems trūkumams.

42.       Atsakovė apeliaciniame skunde, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad buldozeris turėjo paslėptų trūkumų, nurodo, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jos (t. y. apeliantės) užsakymu iki 2020 m. liepos mėn. atlikti buldozerio remonto darbai nebuvo susiję su remonto darbais, atliktais 2021 m. sausio mėnesį dėl ieškovės 2020 m. lapkričio 16 d. pretenzijoje nurodytų gedimų. Pasak atsakovės, vienu ir kitu atveju buvo atliekamas kitų buldozerio agregatų remontas ir vėlesni gedimai neegzistavo buldozerio pirkimo–pardavimo metu ar iki to. Tokiu ir juos detalizuojančius argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

43.       Pažymėtina, kad CPK 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).  

44.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buldozerio remonto darbai buvo tie patys. Lyginant byloje pateiktoje 2021 m. sausio 21 d. sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus ir medžiagas, t. y. IĮ „Agrosistema“ darytą remontą su AS Baltem 2020 m. lapkričio 13 d. darbų aktu ir IĮ „Agrosistema“ 2020 m. liepos 31 d. sąskaita faktūra, t. y. remontu, kurį darė prieš buldozerio pardavimą, matyti, jog tai analogiški, susiję darbai, nes buvo remontuota hidraulinė sistema, kuri yra vientisas darinys, mechanizmas, kai šios sistemos agregatų defektai lemia ir kitų šios sistemos agregatų gedimą. Jog anksčiau minėti darbai yra tie patys darbai, t. y. dėl tų pačių gedimų, patvirtina ir byloje pateikto specialisto doc. dr. A. D., turinčio ne tik mechanikos inžinieriaus kvalifikaciją, bet ir kompetenciją ir išsilavinimą transporto priemonių inžinerijos srityje, 2021 m. gegužės 26 d. rašto turinys. Priešingai nei habil. doc. dr. A. B., kuris nėra transporto priemonių inžinerijos srityje specialistas, doc. dr. A. D. kompetencija pateikti nagrinėjamu aspektu reikšmingus argumentus, nėra paneigta. Negana to, antstolės R. S. 2021 m. sausio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas pokalbis liudija, kad ir R. Z. patvirtino, jog tai tie patys darbai. Todėl teigti, kad vienu ir kitu atveju buvo atliekamas kitų buldozerio agregatų remontas, nėra pagrindo.

45.       Byloje nustatyta, kad pirkėjas (ieškovė) tikrino ir bandė buldozerį, tačiau buldozerio kompiuterio duomenys gedimo nerodė. Iš to seka, kad ieškovė vadovaujantis protingais kriterijais patikrino perkamą prekę ir pirminiai duomenys ją tenkino. Pagal bylos aplinkybes buldozerio trūkumai nebuvo akivaizdūs. Ieškovės direktorius E. L. teisme paaiškino, kad jeigu būtų žinojęs, jog atsakovė nupirko išardytą buldozerį ir prieš parduodant jį „sutvėrė“ iš dalių, tokio buldozerio jis nebūtų pirkęs. Konstatavęs, kad bylos šalių sudarytoje daikto pirkimo – pradavimo sutartyje nebuvo detaliai aptarti parduodamo buldozerio kokybiniai kriterijai, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pirkėjas turėjo protingą lūkestį, jog perkamas daiktas bus tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį – važiuoti iki reikiamos darbų vietos ir atlikti žemės stumdymo ir lyginimo darbus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokios išvados nei, kad atsakovė buldozerį ieškovei pardavė esant paslėptiems trūkumams, apie kuriuos ji žinojo ir / ar turėjo žinoti, jie egzistavo pirkimo–pardavimo metu. Kadangi buldozerio trūkumai atsirado netrukus po jo pardavimo ir dėl tų pačių gedimų, kuriuos apeliantė remontavo prieš buldozerio pardavimą, būtent apeliantei ir tenka atsakyti už šiuos trūkumus. Aplinkybių, kurios mažina ar šalina pardavėjo (apeliantės) atsakomybę už parduoto buldozerio trūkumus, apeliantė byloje neįrodė (CPK 12, 178, 185 straipsniai). 

46.       Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

47.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako).

49.       Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

50.       Ieškovei iš atsakovės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 1 815 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Škirio transportas“, juridinio asmens kodas 304785875, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dorcas“, juridinio asmens kodas 234838350, 1 815 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.