Byla Nr. T-162-543/2017;

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00317-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.

(S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 15 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Irmutė Kliučinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam J. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

nuteistasis J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. T. paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, kuri Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme (kuri buvo subendrinta su 2014 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu  paskirta bausme), subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies sudedant, ir J. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė (kurią teismas jau subendrino su 2014 m. birželio 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kuri 2014 m. gruodžio 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi buvo subendrinta su 2014 m. birželio 12 d. ir 2014 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir į bausmės laiką įskaitė pagal šiuos nuosprendžius atliktas ir įskaitytas bausmes) subendrinta su  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2013 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2018 m. balandžio 15 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisija) 2017 m. balandžio 12 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarta nuteistąjį J. T. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, rekomenduojant teismui taikyti nuteistajam auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis atsižvelgė į ankstesnio svarstymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, jas vykdė, anksčiau buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė. Vertinant nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu Komisija teigiamai įvertino tai, kad  nuteistasis charakterizuojamas kaip atliekantis bausmę nepriekaištingai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas tik vieną kartą, už nepriekaištingą elgesį buvo paskatintas keturis kartus. Pataisos namuose nuteistasis šiuo metu mokosi, paleistas iš pataisos įstaigos planuoja įsidarbinti, sprendžia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis pripažįsta narkotinių medžiagų vartojimo žalą žmogaus organizmui bei 2-ame būryje veda anoniminių alkoholikų narkomanų susirinkimus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis pataisos namų administracijos buvo išleistas į trumpalaikę išvyką aplankyti artimųjų, sugrįžo laiku ir be pažeidimų. Nuteistojo socialiniai ryšiai tvirti, nenutrūkę, bendrauja su artimaisiais, jam nebūdingas smurtinis ir agresyvus elgesys. Komisija visapusiškai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, nusprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis J. T. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus J. T. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam J. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pateiktas patvirtinti apylinkės teismui.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Reda Berčiūnienė skundu prašė pakeisti 2017 m. balandžio 12 d. komisijos nutarimą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam J. T. netaikyti. Nurodė, kad Komisija priimdama nutarimą neatsižvelgė į išlikusius nuteistojo kriminogeninius veiksnius bei į ankstesnius J. T. nusikaltimus. Nuteistasis teistas  net 11 kartų, be to, nors jis nepažeidė jam anksčiau taikyto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, tačiau vėliau ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą ir polinkį nusikalsti. J. T. buvo baustas drausmine tvarka, taip pat dėl padarytų pažeidimų jam du kartus pravesti auklėjamojo pobūdžio pokalbiai. Šios aplinkybės paneigia, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas. Nuteistasis finansinius įsipareigojimus sprendžia labai formaliai, yra atlyginęs tik nedidelę dalį turimų įsipareigojimų, beveik visas per pastaruosius metus gautas lėšas išleido asmeninėms reikmėms.

Nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis J. T. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 str. 2 d. 3 p. numatytas sąlygas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu mokosi, įgijo specialybę, yra skatintas ir neturi galiojančių nuobaudų, vykdo ankstesnės Komisijos pasiūlytas rekomendacijas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, veda anoniminių alkoholikų narkomanų susirinkimus. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. J. T. pakartotinio nusikaltimo rizika vertinama kaip vidutinė, todėl vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi.

Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 53 balai, iš kurių - 25 yra statiniai. Ankstesnio svarstymo metu nusikalstamo elgesio rizika buvo 59 balai, taigi rizika sumažėjo tik 6 balais. J. T. kriminogeniniais veiksniais ir toliau išlieka ankstesni nusikaltimai bei gyvenimo stilius ir draugai.

Vertinant nuteistojo asmenybę bei pažangą sumažinti nusikalstamo elgesio riziką teismas atsižvelgia į tai, kad kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nors nuteistojo vardu pataisos įstaigoje gauta vykdomųjų raštų už 8480,26 Eur, tačiau bausmės atlikimo metu jis nedirbo ir nedėjo pastangų spręsti šiuos finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis yra atlyginęs tik nedidelę dalį iš jam priteistų sumų (419,07 Eur). Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistąjį 2010 m. gruodžio 14 d. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, jis mažiau nei po dvejų metų vėl darė analogiškus nusikaltimus, būdamas laisvėje nuteistasis pragyvendavo iš vagysčių, siekdavo lengvai ir greitai pasipelnyti asocialiu elgesiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas kritiškai vertina nuteistojo polinkį įsidarbinti bei siekti išspręsti turimas finansines problemas visuomenei priimtinais būdais. Teismas taip pat vertina ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės metu – nors jis buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį, tačiau nuteistajam taip pat taikyta drausminė nuobauda, už pažeidimus pravesti auklėjamojo pobūdžio pokalbiai. Nors drausminė nuobauda negalioja, nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo atsainų požiūrį į nustatytą tvarką.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžiama, kad nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra akivaizdžiai ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis J. T. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

n u t a r i a :

Nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2017 m. balandžio 12 d. nutarimo taikyti nuteistajam J. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                 Irmutė Kliučinskienė