Administracinė byla Nr. ATP-158-107/2015

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00648-2014-8

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                    50.1.1.; 79.1.(S)

        KLAIPĖDOS  APYGARDOS TEISMAS

              N U T A R T I S

               2015 m. kovo 25 d.

           Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. N. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimo, kuriuo A. N., gim. (duomenys neskelbtini), pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį nubaustas 116 eurų dydžio bauda,

                                                 n u s t a t ė :

              Plungės rajono apylinkės teismo 2015-01-12 nutarimu A. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2014-10-20, apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini) gatvės 25-ojo daugiabučio gyvenamojo namo 1-ojo aukšto laiptinėje, šalia 1-ojo buto durų, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK pareigūnus E. G. ir V. M., einančius jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, pavadino žodžiu „piemenys“, taip įžeidė jų garbę ir orumą.

              Apeliaciniame skunde A. N. nurodo, kad 2014-10-22 paaiškinime liudytoja B. M. V. parodė tai, ką girdėjo. Tėvas pasakė, kad „sueina kaip piemenys į policiją ir spardo duris“. 2014-12-04 liudytoja B. M. V. teisme patvirtino, kad į jos duris niekas nesibeldė, o paskambino, kad laiptinėje degė šviesa. Parodė, kad „už A. nugaros dar buvo jo tėvukas, jis sako sueina į policiją ir kaip piemenys spardo duris. Taip sakė jo tėvas, o ne A.“. Kaimynas R. V. girdėjo tėvo pasakytus žodžius. Teisme davė analogiškus parodymus. A. N. nuomone, policijos pareigūnų veiksmus ir žodžius teismas turėjo vertinti kritiškai.

              Apeliantas nurodo, kad 2014-10-20  19.20 val. policijos pareigūnai E. G. ir V. M. atvyko į namus, pradėjo skambinti ir stipriai daužyti duris (apelianto supratimu, spardyti). Jam atidarius duris, policijos pareigūnai neprisistatė ir iš karto po nosim pakišo kažkokį popieriaus lapą bei pasakė, kad tai šaukimas į teismą. Tada A. N. jiems paaiškino, kad jis jokių pažeidimų nėra padaręs, todėl jokio šaukimo negali būti. Tada policijos pareigūnai paklausė, ar jis G.. A. N. paaiškino, kad jis A., o G. šiuo metu nėra. Policijos pareigūnai pradėjo vadinti jį melagiu, pagrasino, kad areštuos. Tada A. N. pabandė uždaryti duris, bet policijos pareigūnai neleido. Susijaudinęs ir išsigandęs, apeliantas paskambino į kaimynų V. butą. Vienas iš policininkų pasakė savo pavardę ir abu pasišalino. A. N. teigia, kad jis policijos pareigūnų piemenimis nevadino, o tik jų įžūlius veiksmus prilygino piemeniškiems veiksmams, todėl tai negali būti traktuojama kaip įžeidimas.

Apelianto teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas ATPK 31 straipsnio 7 ir 10 punktuose, nes jam dėl psichinės ligos nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, apylinkės teismui pateikė neįgalumą patvirtinančio pažymėjimo kopiją.

              Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

              Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Iš byloje esančio A. N. neįgaliojo pažymėjimo kopijos matyti, kad A. N. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (b. l. 39). Apeliaciniame skunde A. N. tvirtino, kad nedarbingumo lygis jam nustatytas dėl psichinės ligos.

Apylinkės teismas A. N. nustatyto 35 procentų darbingumo lygio nepripažino net jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), ir tai parodo, kad apylinkės teismas nesiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 19 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenos, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.

Atsižvelgiant į tai, kad asmens nepakaltinamumas vertinamas kaip aplinkybė, šalinanti administracinę atsakomybę, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, aplinkybės, sudarančios prielaidas suabejoti asmens nepakaltinamumu, turi būti įvertintos.

Pagal teismų praktiką, esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. su specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turėdamas duomenų apie tai, kad A. N. nustatytas 35 procentų nedarbingumo lygis, netyrė, ar A. N. jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, o tai turi esminę reikšmę bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

              Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nagrinėjant bylą apylinkės teisme, visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, byla išnagrinėta pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos administracinių teisės pažeidimų bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl A. N. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas                                                              

                                                              n u t a r i a :

Plungės rajono apylinkės teismo 2015-01-12 nutarimą A. N. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                       Stasys Valužis