Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-440-2009].doc
Bylos nr.: 2-440/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-440/ 2009

                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 101.

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. gegužės 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agresta“ buvusio direktoriaus R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarties, kuria sumažinta bauda ir atsisakyta visiškai ją panaikinti, civilinėje byloje Nr. B2-737-5601/2009 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno metalas“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agresta“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl bankroto bylos iškėlimo.

 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

 

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 27 d. nutartimi (t. 1, b. l. 125-127) iškėlė atsakovui UAB „Agresta“ bankroto bylą ir inter alia atsakovo valdymo organus įpareigojo per 15 d. nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui UAB „Būrai“ įmonės dokumentus ir turtą pagal finansinę atskaitomybę ir duomenis, esančius nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2008 m. liepos 7 d.

Kadangi buvę BUAB „Agresta“ valdymo organai nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų, Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. išdavė bankroto administratoriui vykdomąjį raštą dėl buvusių BUAB „Agresta“ valdymo organų priverstinio prievolių pagal Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartį vykdymo (t. 1, b l. 194, 201).

Atsakovo BUAB „Agresta“ administratorius UAB „Būrai“ 2009 m. sausio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu skirti buvusiam BUAB „Agresta“ vadovui R. P. 10000 Lt baudą už įpareigojimų perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus, antspaudą bei turtą nevykdymą (t. 2, b. l. 185-186). Nurodė, kad iki šiol bankroto administratorius perėmė tik dalį bankrutuojančios įmonės dokumentų, kuriuos perdavė BUAB „Agresta“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „ACL“.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 16 d. nutartimi (t. 2, b. l. 192-193) patenkino iš dalies BUAB „Agresta“ bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ prašymą ir skyrė buvusiam UAB „Agresta“ direktoriui R. P. 500 Lt baudą už tai, kad pastarasis iki 2008 m. liepos 22 d. neperdavė administratoriui bendrovės įstatų, antspaudo, registravimo pažymėjimo, PVM mokėtojo registracijos pažymėjimo, kitų dokumentų ir turto.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 9 d. gavo buvusio BUAB „Agresta“ vadovo R. P. prašymą panaikinti baudą (t. 4, b. l. 1). Pareiškėjas nurodė, jog jis nėra gavęs nei Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutarties, nei bankroto administratoriaus prašymo perduoti įmonės dokumentus ir turtą. 2009 m. sausio 28 d. įteikus jam Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartį (t. 2, b. l. 197), jis iškart susisiekė su bankroto administratoriumi ir susitarė dėl dokumentų perdavimo. Be to, pareiškėjo materialinė būklė sunki: jis šiuo metu nedirba, išlaiko nepilnametį sūnų.

Atsakovo BUAB „Agresta“ bankroto administratorius UAB „Būrai“ 2009 m. vasario 11 d. raštu (t. 4, b. l. 3) patvirtino, jog R. P. 2009 m. vasario 10 d. perdavė BUAB „Agresta“ antspaudą ir dalį dokumentų (įskaitant įmonės įstatus, registravimo pažymėjimą, prašymą – pažymą apie PVM mokėtojo išregistravimą, pagal kurį PVM mokėtojo pažymėjimas grąžintas VMI).

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 17 d. nutartimi R. P. prašymą patenkino iš dalies ir skirtą 500 Lt baudą sumažino iki 200 Lt (t. 4, b. l. 5). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvęs BUAB „Agresta“ vadovas iš dalies įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartį, t.y. perdavė administratoriui įmonės dokumentus ir antspaudą, bet ne turtą. Akcentavo, jog ieškinys atsakovui buvo įteiktas viešo paskelbimo spaudoje būdu. Teismas nesiuntė nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo buvusiam įmonės vadovui, nes perduoti įmonės dokumentus ir turtą jį įpareigoja LR įmonių bankroto įstatymas. R. P. nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo sunkią materialinę būklę.

Buvęs BUAB „Agresta“ vadovas R. P. atskirtuoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartimi paskirtą baudą (t. 4, b. l. 8). Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:

  1. apie ieškovo kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo pranešta viešai;
  2. jis iki 2009 m. sausio pabaigos negavo nutarties, kuria būtų įpareigotas perduoti įmonės dokumentus bei turtą, ir/ arba bankroto administratoriaus prašymo (raginimo) įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartį;
  3. sužinojęs apie nustatytus įpareigojimus apeliantas nedelsdamas juos įvykdė tiek, kiek tai buvo įmanoma padaryti. Apeliantas negali perduoti administratoriui turto, nes įmonės turtu nedisponuoja. Kad apeliantas pas save nelaiko bendrovės turto, įrodo UAB „ACL“ pateikti BUAB „Agresta“ finansinės apskaitos dokumentai;
  4. apelianto turtinė padėtis sunki: jis šiuo metu nedirba (t. 4, b. l. 13), išlaiko nepilnametį sūnų.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė specialias teisės normas, susijusias su baudų taikymo institutu, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti ją, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.

Apeliantas nuo 2006 m. sausio 20 d. buvo paskirtas (išrinktas) UAB „Agresta“ generaliniu direktoriumi; bendrovės buveinė registruota adresu Gedvydžių g. 34-10, Vilnius. Bendrovės adresas sutampa su generalinio direktoriaus, kaip fizinio asmens, gyvenamosios vietos adresu (t. 1, b. l. 13-15). Iš laikraščio „Lietuvos rytas“, išleisto 2008 m. gegužės 30 d. (t. 1, b. l. 47), matyti, jog ieškovas UAB „Nemuno metalas“ viešai paskelbė apie atsakovui inicijuojamą bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 27 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntė atsakovui jo oficialiai deklaruotu buveinės adresu (t. 1, b. l. 130). BUAB „Agresta“ administratorius UAB „Būrai“ 2008 m. liepos 11 d. registruotu paštu išsiuntė apeliantui Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartį ir kreipimąsi dėl įmonės dokumentų bei turto pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, perdavimo (t. 1, b. l. 195). Jame BUAB „Agresta“ administratorius UAB „Būrai“, be kita ko, pažymėjo, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, ir išaiškino apeliantui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, jo įstatyminę pareigą teikti visą informaciją, kurios reikia bankroto proceso metu (LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 2 p.). Be to, apie juridinio asmens statusą apeliantas visada gali sužinoti iš laisvai (be registracijos) prieinamos nemokamos VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenų bazės (t. 2, b. l. 187-190). Tuo tarpu įstatymų nežinojimas nėra pateisinamas pagrindas atleisti nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 str. 3 d.). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog apeliantas ilgiau negu pusę metų iki 2009 m. pradžios žinojo arba turėjo žinoti apie bankroto bylos iškėlimą jo vadovautai įmonei ir su tuo susijusias jo, kaip buvusio bendrovės vadovo, įstatymines pareigas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas jį nubaudė už tai, ko realiai neįmanoma padaryti, t. y. už turto, kurio įmonė neturi ir kuriuo apeliantas nedisponuoja, neperdavimą bankroto administratoriui. Visų pirma apeliantas neįrodė, kad bendrovė, kuriai iškelta bankroto byla, neturi turto (CPK 178 str.). Antstolio V. Č. 2007 m. lapkričio 29 d. rašte nurodyta (t. 1, b. l. 81), jog skolininko (UAB „Agresta“) sąskaitos AB DnB NORD banke ir AB Sampo banke yra tuščios; VĮ Registrų centro 2008 m. liepos 28 d. rašte (t. 2, b. l. 6) - jog UAB „Agresta“ nuosavybės teise neturi registruotinų nekilnojamųjų daiktų Lietuvoje; VĮ „Regitra“ 2008 m. liepos 17 d. rašte (t. 2, b. l. 5) - jog UAB „Agresta“ vardu nėra registruotų kelių transporto priemonių. Nors pastarieji dokumentai turi didesnę įrodomąją galią, todėl yra vadinami prima facie įrodymais (CPK 197 str. 2 d.), vis tik jie gali būti traktuojami nebent kaip papildomi įrodymai, nes atspindi tik dalį įmonės finansinės padėties. Įmonės finansinę būklę visa apimtimi parodo finansinės atskaitomybės rinkinys, į kurį įeina balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas. Būtent todėl Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, jog įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, kuris sudarytas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Vadinasi, įmonės balansas laikytinas pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu jos finansinę padėtį. CPK 177 straipsnio 4 dalis sako, jog aplinkybės, kurios pagal įstatymą turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliantas neįvykdė LR įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimo pateikti teismui praėjusių finansinių metų (2007 m.) ir ataskaitinių finansinių metų (2008 m.) laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį. Tokiu atveju vien papildomi įrodymai nepatvirtina apelianto teiginių apie įmonės turto nebuvimą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną. O teismas, nustatydamas įmonės turtą, turėjo teisę remtis vieninteliu byloje esančiu įmonės 2006 m. gruodžio 31 d. balansu (t. 1, b. l. 84), pagal kurį UAB „Agresta“ turėjo ilgalaikio materialaus turto už 82 168 Lt, trumpalaikio turto (atsargų, pinigų, išankstinių apmokėjimų) – už 657 281 Lt.

Antra, apeliantas ydingai suvokia galimą įmonės turto perdavimo bankroto administratoriui procedūrą. Priklausomai nuo įmonės turto sudėties ir dydžio, turto perdavimas gali būti fizinis arba teisinis, kai perduodamas ne pats turtas, bet dokumentai, patvirtinantys disponavimo tuo turtu teisę, ir; jeigu reikia, daiktai, įgalinantys tą turtą turėti savo žinioje ir daryti jam ūkinį poveikį (kaip antai, raktai, įvairūs kodai, slaptažodžiai).

Susiklosčius nurodytai situacijai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skyrė apeliantui baudą, vėliau, atsižvelgęs į turinčias reikšmės aplinkybes, ją sumažino.

Apeliantas taip pat nustatytu laiku neįrodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos baudos dydžiui. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė Vilniaus darbo biržos 2009 m. kovo 4 d. pažymą Nr. W-28700 (t. 4, b. l. 13) apie R. P. įregistravimą bedarbiu nuo 2009 m. vasario 6 d. bei nedarbo draudimo išmokos mokėjimą iki 2009 m. vasario 13 d. Teisėjų kolegija atsisako vertinti šį įrodymą. CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas neįrodė išimties iš bendros taisyklės taikymo būtinumo, tad įrodymai laikomi pateiktais pavėluotai.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėjai                                                                                                                              Alė Bukavinienė

 

                                                                                                                                            Danutė Gasiūnienė

 

                                                                                                                                            Konstantinas Gurinas