Civilinė
byla Nr. 2-1914/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos 95.6.2;
121.17; 122.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 23
d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės pastatų
valdymas“ direktoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010
m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria akcinė bendrovė „SEB lizingas“ įtraukta
trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į uždarosios
akcinės bendrovės „Pramonės pastatų valdymas“ restruktūrizavimo bylos Nr. B2-6323-431/2010
procesą.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas
UAB „Pramonės pastatų valdymas“ direktorius 2010 m. birželio 15 d. pareiškimu
prašė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Pramonės pastatų valdymas“.
Kreditoriaus
AB „SEB lizingas“ atstovas 2010 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimu prašė įtraukti AB
„SEB lizingas“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų
reikalavimų, bei atsisakyti tenkinti prašymą dėl restruktūrizavimo bylos
iškėlimo. Pareiškime nurodyta, kad AB „SEB lizingas“ yra UAB „Pramonės pastatų
valdymas“ pagrindinis kreditorius, kuris nebuvo įstatymo nustatyta tvarka
informuotas apie siūlymą restruktūrizuoti UAB „Pramonės pastatų valdymas“,
nebuvo informuotas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą. AB „SEB lizingas“ turi
materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patenkino AB „SEB lizingas“
prašymą bei įtraukė ją į civilinę bylą pagal UAB „Pramonės pastatų valdymas“
direktoriaus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Pramonės pastatų
valdymas“ iškėlimo trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. Teismas
pažymėjo, kad CPK 1 straipsnyje numatyta,
jog restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal CPK
taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nereglamentuoja klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų
statusu iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl iki restruktūrizavimo bylos
iškėlimo kreditorius gali būti įtrauktas į bylą pagal CPK 47 straipsnio nuostatas. AB
„SEB lizingas“ pateikė įrodymus, jog ji yra UAB „Pramonės pastatų valdymas“
kreditorius. Nutartyje nurodyta, kad ji neskundžiama.
Pareiškėjas UAB
„Pramonės pastatų valdymas“ direktorius atskiruoju skundu prašo panaikinti
teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti
Vilniaus apygardos teismui, taip pat prašo įvertinti, ar teismas tinkamai
atliko savo funkcijas ir nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46
straipsnio. Skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.
Teismas negalėjo priimti neskundžiamos nutarties dėl AB „SEB lizingas“
įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kadangi
įstatymas to nenumato. Tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų
reikalavimų, skirtas CPK 47 straipsnis. Šiame straipsnyje nėra nurodyta, jog
nutartis įtraukti ar neįtraukti į bylą trečiąjį asmenį, nepareiškiantį
savarankiškų reikalavimų, yra neskundžiama, todėl ji gali būti skundžiama atskiruoju
skundu. AB „SEB lizingas“ pareiškime nėra nurodytas nei jos įstojimo į procesą
pagrindas, nei kurios šalies pusėje siekiama įstoti. Teismas, priimdamas
skundžiamą nutartį, nesilaikė CPK 47 straipsnio reikalavimų.
2.
Skundžiama nutartis priimta skubotai, neišanalizavus visų aplinkybių. Tą
pačią dieną priimtos net trys nutartys, susijusios su UAB „Pramonės pastatų
valdymas“. Teismas, priimdamas net kelis dokumentus iš karto, pasielgė
skubotai, tinkamai neišanalizavo pateiktų dokumentų, o vertino tik AB „SEB
lizingas“ dokumentus. UAB „Pramonės pastatų valdymas“ toliau siekia išpirkti
likusių pastatų dalį, kad taptų vieninteliu pastatų savininku.
3.
Teismas, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, nesuteikė UAB „Pramonės
pastatų valdymas“ galimybės pareikšti savo nuomonę. Teismas turėjo suteikti teisę
išdėstyti atsikirtimus į pareikštą pareiškimą, o to nepadaręs - diskriminavo
atsakovą, pažeidė lygiateisiškumo principą.
4.
Nutartis skundžiama, nes pagal protingumo ir teisingumo principus negali
būti apribota galimybė skųsti akivaizdžiai neteisingus teismo veiksmus.
Trečiojo
asmens AB „SEB lizingas“ atstovas atsiliepime į pareiškėjo UAB „Pramonės
pastatų valdymas“ direktoriaus atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį
skundą palikti nenagrinėtą, o apeliacinį procesą nutraukti. Atskirąjį skundą
nusprendus nagrinėti apeliacine tvarka - jį atmesti ir palikti galioti
skundžiamą teismo nutartį. Atsiliepime pažymima, kad nutartis negali būti
skundžiama atskiruoju skundu, todėl apeliacinis procesas dėl jos turi būti nutrauktas.
Teismas, priimdamas nutartį, nepažeidė nei CPK, nei ĮRĮ imperatyvių nuostatų.
Apeliantas skundą grindžia tomis aplinkybėmis, kurios atsirado jau po
skundžiamos nutarties priėmimo. Iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo
kreditorius gali būti įtrauktas į restruktūrizavimo bylą pagal CPK 47
straipsnio nuostatas.
Apeliacinis
procesas nutrauktinas.
Šioje
apeliacijoje tikrinama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria trečiuoju
asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į UAB „Pramonės pastatų
valdymas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo procesą įtraukta AB „SEB lizingas“,
yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas pagal pareiškėjo UAB
„Pramonės pastatų valdymas“ direktoriaus atskirojo skundo faktinius ir
teisinius argumentus, taip pat patikrinama ar nėra absoliučių skundžiamos
teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Byloje
taip pat spręstinas klausimas, ar šiuo atveju skundžiama nutartis apskritai
gali būti apeliacijos objektu.
Vadovaujantis
CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą
apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais
atvejais ir kai teismo nutartis užkerta
galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi apeliacinio apskundimo objektu yra ne visos
pirmosios instancijos teismo nutartys. Apeliacinio
(atskirojo) skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas,
priėmęs sprendimą (nutartį) (CPK 315 str. 1 d., 338 str.). Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu,
apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu
skundžiamas sprendimas (nutartis),
kuris pagal įstatymus negali būti
apeliacinio apskundimo objektas (CPK 338 str.).
Iš bylos
medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 18 d.
nutartimi patenkino AB „SEB lizingas“ prašymą bei įtraukė ją į bylą pagal UAB
„Pramonės pastatų valdymas“ direktoriaus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos
iškėlimo UAB „Pramonės pastatų valdymas“, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu
savarankiškų reikalavimų. Teismas nutartyje pažymėjo, kad ji neskundžiama (t.
1, b. l. 163). Pareiškėjui UAB „Pramonės pastatų valdymas“ direktoriui pateikus
atskirąjį skundą dėl teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, pirmosios instancijos
teismas jį priėmė, nors pats buvo nurodęs, jog minėta nutartis atskiruoju
skundu negali būti skundžiama.
CPK 1
straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis kodeksas nustato (...) restruktūrizavimo
bylų (...) nagrinėjimo tvarką. Restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal CPK
taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos
įstatymai. Įmonių ir viešųjų įstaigų, turinčių laikinų finansinių sunkumų ir
siekiančių išvengti bankroto, restruktūrizavimo procesą reglamentuoja Lietuvos
Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (ĮRĮ). ĮRĮ nėra nuostatų,
susijusių su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų,
įtraukimu į procesą iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl taikytinos
bendrosios CPK taisyklės. CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad
tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko,
gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios,
jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Įvertinant
aplinkybę, kad jau nagrinėjamoje byloje (jau prasidėjusiame procese) trečiasis
asmuo be savarankiškų reikalavimų nepradeda ir negali pradėti atskiro proceso
(priešingai nei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais), įstojimas į
prasidėjusį procesą yra vienintelė efektyvi tokio suinteresuoto asmens teisių
ir interesų gynimo forma, todėl tik teismo nutartis, kuria atsisakoma leisti įstoti
į procesą, gali būti skundžiama apeliacine tvarka – kaip užkertanti galimybę
suinteresuotam asmeniui ginti savo teises bei interesus tokiame bylos procese. Teisėjų
kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad CPK nėra atskirai numatyta
galimybė skųsti teismo nutartį, kuria asmuo į bylą įtraukiamas trečiuoju
asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 334 str. 1 d. 1 p.), be
to, tokia nutartimi neužkertama galimybė tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1
d. 2 p.). Taigi tokia nutartis negali būti skundžiama apeliacine tvarka, kaip,
beje, teisingai buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismas. Pagal CPK 334
straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę pagrindas teigti, kad nutartis užkerta
kelią tolesnei bylos (proceso) eigai, atsiranda tik tada, kai dėl nutarties
priėmimo procesas apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba kai jos
priėmimas užkerta galimybę dalyvauti procese konkrečiam asmeniui ir jis negali
savo interesų ginti, pareikšdamas savarankišką ieškinį (reikalavimą).
Nors
pirmosios instancijos teismas ir teisingai nurodė, kad nutartis dėl asmens
įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neskundžiama,
tačiau be pagrindo priėmė pareiškėjo UAB „Pramonės pastatų valdymas“
direktoriaus atskirąjį skundą dėl teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria
AB „SEB lizingas“ įtraukta į procesą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB
„Pramonės pastatų valdymas“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų
reikalavimų. Kaip jau išdėstyta aukščiau, apeliacine tvarka galėtų būti
skundžiama tik nutartis, kuria atsisakoma įtraukti į bylą konkretų subjektą trečiuoju
asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, o dėl tokios nutarties atskirąjį
skundą galėtų teikti tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju
asmeniu be savarankiškų reikalavimų.
Nagrinėjamu
atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo UAB
„Pramonės pastatų valdymas“ direktoriaus atskirąjį skundą ir grąžinti jį
padavusiam asmeniui, motyvuojant tuo, kad nutartis, dėl kurios jis paduodamas, nėra apeliacinio apskundimo
objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.). Kadangi
nurodytos aplinkybės konstatuojamos apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis
procesas, pradėtas pagal pareiškėjo UAB „Pramonės pastatų valdymas“
direktoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio
18 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.). Esant tokioms
aplinkybėms, vertinti atskirojo skundo argumentus nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3
punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Nutraukti
apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės
„Pramonės pastatų valdymas“ direktoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties.
Teisėjai
Alė Bukavinienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis