Civilinė byla Nr. 2-51-902/2013

Proceso Nr. 2-08-3-02509-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: 76.4; 78.2.1.; 116.1.

(S)

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 16 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,     sekretoriaujant Ingai Madeikienei, Daliai Monkevičienei,

dalyvaujant ieškovei V. K., jos atstovui advokatui A. P.,

atsakovo atstovui – kuratoriui Z. A.,

trečiajam asmeniui G. A.,

išvadą teikiančios institucijos atstovei D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. A., trečiajam asmeniui G. A., išvadą teikiančiai institucijai - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad atsakovas A. A. yra jos sūnaus R. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. K. yra jo vaikas, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą prašė nustatyti kartu su ja, vaiko motina, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo suma indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavesti šias lėšas jai tvarkyti uzufrukto teise, priteisti išlaikymo įsiskolinimą 10800 Lt už trejus metus, taip pat bylinėjimosi išlaidas valstybei. Paaiškino, kad atsakovas A. A. yra vaiko R. K. tėvas, nes su juo ji draugavusi ir kartu gyvenusi. Su atsakovu susipažino 1995 m., apie porą metų draugavo, tačiau po vaiko gimimo jųdviejų bendravimas nutrūko. Atsakovas dingo, kai sūnui suėjo 3 mėnesiai, nuo to laiko apie jį nieko nežino. Atsakovas pripažino tėvystę. Vaikui gimus atsakovas dar buvo atėjęs porą kartų, atnešė žaislų, tačiau pinigų vaikui išlaikyti neteikė. Vaiką užregistravo savo pavarde, nesiūlė atsakovui ir jis pats nesiūlė vaiko registruoti jo pavarde. Nurodė, jog vaikas gyvena su ja, todėl prašo nustatyti jo gyvenamąją vietą su ja. Prašo priteisti vaiko išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Per mėnesį vaiko maistui reikia 400 Lt, drabužiams – 200 Lt, vaistams apie 50 Lt. Ji pati vaikui skiria po 200 Lt per mėnesį. Vaikas specialių poreikių neturi. Šiuo metu ji nedirba, yra neįgali, jai nustatytas 2-os grupės invalidumas. Už invalidumą gauna 611 Lt ir socialinę pašalpą - 240 Lt. Savo vardu ji turi registruoto nekilnojamojo turto - dviejų kambarių butą, automobilio neturi.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, jo interesus byloje atstovavo kuratorė Z. A.,  kuri su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė V. K. neginčijamai neįrodė tėvystės fakto. Jei teismas pripažins atsakovo tėvystę, prašė sumažinti išlaikymo sumą, nes yra duomenų, kad atsakovas nedirbo, vedė asocialų gyvenimą ir jis neturėtų galimybės mokėti prašomą priteisti išlaikymą. Susidariusio įsiskolinimo prašė nepriteisti, nes pati ieškovė ankščiau nesikreipė dėl išlaikymo.

         Tretysis asmuo G. A. su ieškiniu nesutiko, nes ieškovė nepateikė  įrodymų, kad jos sūnus A. A. yra R. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Paaiškino, kad apie sūnų A. A. ji pati nieko nežino nuo tada, kai jis išsiskyrė su antra žmona. Pirmoje A. A. santuokoje, 1984 m. gimė vaikas, po vienerių ar dvejų metų jie išsiskyrė ir sūnus neužilgo vedė antrą kartą. Žino, kad sūnus gyveno Nakvynės namuose. Nakvynės namų direktorius prašė jį priimti gyventi pas save, bet ji nesutiko dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu, smurtavimo. Pirmoje A. A. santuokoje gimęs sūnus jau pilnametis. Nurodė, jog sūnus yra prastos sveikatos, jis sveikatą susigadino dėl alkoholio vartojimo, todėl mano, jog jis šiuo metu turi invalidumą. Nurodė, jog A. A. nedirbo nuo tada, kai išsiskyrė su antra žmona. Neprieštarauja, kad R. K. gyventų su ieškove. Dėl prašomo priteisti išlaikymo mano, kad pati ieškovė galėtų iš savo gaunamos pašalpos išlaikyti nepilnametį R. K.. Jei ieškovė būtų kreipusi, kai dar vaikas buvo mažas, ji pati būtų ieškovei padėjusi vaiką išlaikyti.

Išvadą teikianti institucija - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje su ieškiniu sutiko (b.l. 29-30).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo

Ištyrus bylos dokumentus ir išklausius ieškovės V. K. paaiškinimą, nustatyta, jog R. K. gimė (duomenys neskelbtini), (b.l.5). Jo tėvu pagal motinos nurodymą įrašytas A. K. (b.l.24). Tai padaryta pagal motinos nurodymą. Pagal CPK 12 str.įtvirtintą rungimosi principą ir 178 str.reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės – įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę (CK 3.148 str. 1d.). Teismas daro išvadą, jog ieškovė V. K. pateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą dėl A. A. tėvystės R. K. atžvilgiu. Nors atsakovo kuratorė bei tretysis asmuo – atsakovo motina teisme abejojo dėl atsakovo tėvystės R. K. atžvilgiu, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų nuomonę, t.y. paneigtų atsakovo tėvystę. Iš liudytojų D. C. ir R. S. Ž. parodymų matyti, jog atsakovas A. A. ir ieškovė V. K. draugavo apie dvejus metus, jų draugystė prasidėjo jai apsigyvenus nakvynės namuose, liudytojos matė juos kartu vaikščiojančius, žinojo, kad tai atsakovas A. A.. Vaikui gimus, jų bendravimas nutrūko. Liudytojoms yra žinoma, jog atsakovas A. A. yra nepilnamečio R. K. tėvas, nes ieškovei išsiskyrus su jos vyru Kraujaliu, ji daugiau su kitais vyrais artimai nebendravusi. Byloje nėra duomenų apie kitą asmenį, kuris galėtų būti R. K. tėvu.

CK 3.161 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Vaiko teisė žinoti savo tėvus nuo pat gimimo kaip vienas iš esminių vaiko teisių principų yra įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (7 str., 9 str. 3 d.), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (9 str. 1 d.). Todėl nustačius, kad A. A. yra R. K. biologinis tėvas, tėvystės nustatymas nepilnamečio vaiko interesų nepažeis, vaikas žinos savo kilmę. Su tuo sutinka ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija savo išvadoje.

Ieškovė negali kita tvarka gauti tėvystės faktą patvirtinančių dokumentų, nes paskelbus atsakovo paiešką, jis nebuvo surastas, todėl byloje nebuvo galimybės skirti DNR ekspertizės. Taip pat byloje nebuvo galima paskirti ir DNR ekspertizės vaiko ir atsakovo tėvo giminystės ryšiui patvirtinti, nes teisme atsakovo motina G. A. nurodžiusi, jog V. A., miręs  2004-10-06, nebuvo atsakovo tėvas, nes šis asmuo jos sūnų buvo įsivaikinęs, biologinio atsakovo tėvo duomenų nurodyti negalėjo. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ištyrus byloje esančius įrodymus, labiau tikėtina, jog A. A. yra nepilnamečio vaiko R. K. tėvas, nei juo nėra (tikimybių pusiausvyros principas) (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, ir kt.). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovas A. A. yra vaiko R. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. K. yra jo sūnus (LR CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., LR CPK 392 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaikui nuo gimimo gyvenant su motina, ji su ja ir nustatoma. Nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti, kad toks gyvenamosios vietos nustatymas neatitiktų vaiko interesų (CK 3.174 str.). 

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, jog tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.

Iš pateiktų duomenų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieškovės šiuo metu

nedirba, yra neįgali, jai nustatytas 2-os grupės invalidumas, už invalidumą gauna 611,75 Lt ir socialinę pašalpą - 240 Lt. Savo vardu ji turi registruoto nekilnojamojo turto - dviejų kambarių butą, registruotino kilnojamojo turto neturi (b.l. 9, 13, 14, 19-20). Atsakovas nedirba, pajamų negauna, nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto neturi (b.l. 10, 11, 12).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalių nepilnamečio vaiko Roko poreikiams tenkinti per mėnesį reikia apie 650 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat įvertinęs tą aplinkybę, jog ieškovė yra antros grupės invalidė, todėl jos darbingumas yra apribotas, atsakovas taip pat nedirba, kaip teisme nurodė jo motina, jis yra prastos sveikatos, todėl galimai šiuo metu taip pat yra neįgalus, taip pat teismas įvertinęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, kaip matyti ieškovė turi pastovias pajamas – gauna už invalidumą ir socialinę pašalpą bei savo vardu turi nekilnojamojo turto, todėl jos turtinė padėtis šiuo metu yra kur kas geresnė nei atsakovo. Todėl ji didesne dalimi ir turi prisidėti prie vaikui teikti reikiamo išlaikymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo sūnaus Roko išlaikymui priteisiama po 220 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2012-04-04) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo suma indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją,

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė paaiškino, jog nuo sūnaus gimimo, tai yra nuo 1996-11-19, atsakovas visiškai neteikia išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui. Tai patvirtino ir teisme apklaustos liudytojos. Sumažinus priteistino išlaikymo dydį iki 220 Lt per mėnesį, atitinkamai mažintinas ir ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus – nuo 2009-04-04 iki 2012-04-04, t.y. iki 7920 Lt.

Pagal CK 3.208 straipsnį išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant ieškovei mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

    Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinys tenkinamas iš dalies (87 proc.), atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovo priteisiamos valstybei – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos –  48 Lt (b.l. 1), žyminis mokestis 279 Lt, antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal 2013-04-16 pažymą– 139,20 Lt (b.l. 105) (CPK 79 str., 85 str. 1d. 3 p., 88 str. 1d. 3p., 8 p., 93 str., 96 str., 99 str.). Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, jai buvo teikiama 100 proc. nemokama antrinė teisinė pagalba, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasis LR CK 3.146, 3.148., 3.192, 3.194, LR CPK 260, 270, 392 str., teismas

n u s p r e n d ė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o R. K. yra A. A. vaikas. Vaiko gimimo liudijimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje ,,tėvas“ įrašyti ,,A. A.“.

          Nepilnamečio R. K., gimusio 1996-11-19, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina V. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus – R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 Lt (du šimtus dvidešimt litų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2012-04-04) iki jo pilnametystės. Priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus – R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą- 7920 Lt (septynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt litų).

Pavesti vaiko R. K. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jo motinai V. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei: 279 Lt (du šimtus septyniasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660), 48 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660) ir 139,20 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus 20 ct.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

                   Teisėja                                                                      Ingrida Kirsnytė